ECO/621
Sanglaudos politika 2.0
NUOMONĖ
Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė ir sanglaudos politika: siekis sukurti sanglaudos politiką 2.0
(tiriamoji nuomonė)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kontaktinis adresas
|
ECO@eesc.europa.eu
|
|
Administratorius
|
Georgios Meleas
|
|
Dokumento data
|
12/09/2023
|
Pranešėja María del Carmen Barrera Chamorro
Bendrapranešėjis David Sventek
|
Prašymas pateikti nuomonę
|
Tarybai pirmininkaujanti Ispanija, 18/04/2023
Finansų ministerijos ir valstybės tarnybos generalinės sekretorės Mercedes Caballero Fernández raštas
|
|
Teisinis pagrindas
|
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
|
|
|
|
|
Atsakingas skyrius
|
Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
|
|
Priimta skyriuje
|
08/09/2023
|
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
32 / 0 / 0
|
|
Priimta plenarinėje sesijoje
|
DD/MM/YYYY
|
|
Plenarinė sesija Nr.
|
…
|
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
…/…/…
|
1.Išvados ir rekomendacijos
1.1EESRK pabrėžia, kad pagrindinis sanglaudos politikos įgyvendinimo principas „nė vieno nepalikti nuošalyje“ išlieka tvirtas ir galiojantis ir kad pilietinės visuomenės partneriai yra pasirengę toliau siekti, kad šis principas būtų taikomas, remdamiesi ES intensyvių investicijų politika. Šis politikos principas turi toliau būti taikomas, nepaisant to, kad jis nėra tobulas.
1.2EESRK norėtų pabrėžti, kad galimybių nelygybė gali pakenkti ilgalaikiam augimui ir konkurencingumui regionų, nacionaliniu ir ES lygmenimis. Todėl sanglaudos politika turi būti įvairesnė ir lankstesnė, kad būtų galima daugiau dėmesio skirti žmonėms, ypač pažeidžiamiausiems, ir geriau spręsti galimybių nelygybės problemą, su kuria susiduria daug žmonių.
1.3EESRK mano, kad priemonių ir požiūrių spektras turėtų būti išplėstas, modernizuotas arba peržiūrėtas, siekiant sukurti tvirtą, veiksmingą, lanksčią ir atnaujintą sanglaudos politiką, daugiau dėmesio skiriant pajėgumams, tarpregioniniams ryšiams, rezultatų veiksmingumui ir naudos gavėjams teikiamoms galimybėms, neapsiribojant paprastomis investicijomis. Tam reikia:
·daugiau dėmesio skirti teritorinės politikos strategijoms, pavyzdžiui, integruotoms teritorinėms investicijoms (ITI) ir bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai, kad piliečiai galėtų nustatyti savo prioritetus ir apibrėžti plėtros projektus. Todėl būtina nuosekliai stiprinti vietos, miestų ir teritorinių valdžios institucijų lėšų valdymo pajėgumus;
·užtikrinti, kad lėšos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP) būtų naudojamos visapusiškai atsižvelgiant į būsimos sanglaudos politikos įgyvendinimą ir kad pagal EGADP jau pradėtos vykdyti investicijos ir programos nebūtų sustabdytos dėl Priemonės finansavimo pokyčių. Šios investicijos yra itin svarbios siekiant sanglaudos tikslų, o jų sustabdymas gali turėti labai neigiamos įtakos regionų ir teritorijų plėtrai, visų pirma pažeidžiamų gyventojų grupių poreikiams;
·ypatingą dėmesį skirti tų kategorijų asmenims, kurių užimtumo lygis mažiausias (moterims, jaunimui, imigrantams, žemą išsilavinimą turintiems asmenims) ir kuriems reikalingos specialios mokymo, perkvalifikavimo ir paramos programos vietoje;
·didinti tarpvalstybinių darbo rinkų, kurios dėl teisinių ir administracinių kliūčių yra nepakankamai išvystytos, potencialą, nes tai labai svarbu. Todėl būtina stiprinti tarpvalstybinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą, ypač infrastruktūros plėtros srityje;
·toliau apsaugoti MVĮ ir jų tvarumą. Tam reikia naujoviškai, bet paprastai naudoti esamas standartines Europos priemones, pavyzdžiui, Europos socialinį fondą, Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), Sanglaudos fondą ir Teisingos pertvarkos mechanizmą, kad MVĮ būtų lengva gauti finansavimą ir palankias kredito sąlygas ilguoju laikotarpiu;
·didelių įmonių finansavimą taip pat laikyti svarbiu konvergencijos veiksniu, ypač strateginių technologijų srityje, pasitelkiant neseniai pasiūlytą naująją Europos strateginių technologijų platformą (STEP);
·sukurti naujų ekonominių perspektyvų mažiau išsivysčiusioms, periferinėms ir retai apgyvendintoms kaimo vietovėms, ES saloms ir atokiausiems regionams. Taip pat reikia spręsti kaimo ir miesto vietovių bei miestų centrų atotrūkio ir demografinių pokyčių šiose vietovėse klausimą, stiprinant jų tarpusavio ryšius;
·skatinti iniciatyvas, kuriomis siekiama kruopščiai nustatyti konkrečius regionų ir teritorijų, patekusių į vystymosi spąstus, poreikius ir į juos atsižvelgti, taip pat padėti jiems įveikti sunkumus;
·stiprinti įvairių lygmenų valdžios institucijų, paramos gavėjų ir kitų nacionalinių, regioninių ir vietos suinteresuotųjų subjektų administracinius gebėjimus bei teikti labiau pritaikytą techninę paramą, siekiant pagerinti politikos įgyvendinimą vietoje;
·pagal naująją sanglaudos politiką taip pat toliau taikyti geriausią praktiką, veiksmingas politikos priemones ir tikslinį finansavimą, kaip šiuo metu įgyvendinama pagal EGADP.
1.4EESRK mano, kad norint pasiekti sanglaudos tikslus labai svarbu skatinti ES horizontaliosios politikos ir sanglaudos politikos sąveiką, kad būtų padidintas pastangų regioninei konvergencijai pasiekti veiksmingumas, taikant į teritoriją orientuotas priemones, kuriomis būtų atsižvelgta į pagrindinius ES tikslus. Taip pat labai svarbu užtikrinti nacionalinės politikos ir sanglaudos politikos sąveiką.
1.5EESRK mano, kad įvairinimas ir specializacija turėtų būti toliau diferencijuojami finansinės paramos, paramos sąlygų, biudžeto valdymo, tikslų ir investicijų požiūriu. Norint pasiekti šią didesnę sanglaudos politikos specializaciją, valstybėse narėse labai svarbus socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas visais lygmenimis, sudarant atitinkamus bendradarbiavimo susitarimus, nes tai yra galinga politikos ir fondų kūrimo ir pritaikymo prie vietos ir regionų realijų priemonė.
1.6EESRK mano, kad ypač svarbu paraginti ES valstybes nares ir regionus kuo plačiau ir faktiškai įtraukti socialinius partnerius ir kitas pilietinės visuomenės organizacijas į sanglaudos politikos formavimą ir jos poveikio stebėseną. Toks dalyvavimas gali padėti sumažinti spaudimą demokratijai, didinant atsakomybę už ES politiką. Atsižvelgdamas į tai, EESRK palankiai vertina Ispanijos vyriausybės prašymą parengti tiriamąją nuomonę dėl veiksmingesnės priemonės, galinčios pagerinti sanglaudos politiką siekiant Europos regionų konvergencijos, sukūrimo.
1.7EESRK įsitikinęs, kad sanglaudos politika ir toliau turi išlikti pagrindinė ES investicijų politika, kuria remiama Europos regioninė prisitaikymo prie klimato srities tikslų politika, siekiant sukurti neutralaus anglies dioksido poveikio visuomenę ir įgyvendinti pertvarką, kuri darytų teigiamą poveikį kuriant stabilias ir kokybiškas darbo vietas. Dėl priemonės „NextGenerationEU“ ES fiskalinis pajėgumas labai padidėjo (apie 0,7 proc. ES BVP). Tai sudaro sąlygas toliau plėtoti kai kuriuos novatoriškus veiksmus, pavyzdžiui, tarpregioninių investicijų į inovacijas iniciatyvą (I-3), teisingą pertvarką arba labiau išplėtotą integruotų teritorinių investicijų (ITI) metodą, laikantis, be kita ko, vieta grindžiamo principo. Primygtinai rekomenduojama užtikrinti būsimos sanglaudos politikos įsipareigojimą šiose srityse.
1.8EESRK mano, kad įgyvendinant sanglaudos politiką turėtų būti stiprinamos skaitmeninės investicijos į esamas programas, kuriomis siekiama sumažinti skaitmeninę atskirtį, nes skaitmeninė pertvarka kelia pavojų, kad susidarys socialiniai ir teritoriniai skirtumai, o darbo rinkai poveikį daro automatizavimas ir dirbtinis intelektas, nevienodos galimybės naudotis skaitmeninėmis paslaugomis ir nevienodi darbuotojų ir įmonių skaitmeninių įgūdžiai.
1.9EESRK mano, kad įgyvendinant sanglaudos politiką turi būti užtikrintas veiksmingas ir teisingas skaitmenizacijos teikiamos naudos paskirstymas, atsižvelgiant į tai, kad naujoms ir besiformuojančioms technologijoms reikalingi geresni darbuotojų ir senėjančios visuomenės įgūdžiai, o tai apsunkina jų dalyvavimą darbo rinkoje. Siekiant užtikrinti, kad regionai ir toliau vystytųsi, labai svarbu suteikti galimybių mokytis ir persikvalifikuoti.
1.10EESRK mano, kad būtina racionalizuoti sanglaudos politiką paramos gavėjams, atliekant supaprastinimus ir suteikiant lankstumo naudojant lėšas, kurios turėtų būti skiriamos šios politikos tikslams pasiekti. Reikia užtikrinti aiškias ir paprastas nacionalinių ir ES fondų, įgyvendinamų pagal pasidalijamojo valdymo principą, taisykles, įtvirtintas viename reglamente, ir kartu pagerinti regionų, vietos ir pilietinės visuomenės subjektų administracinius gebėjimus.
2.Bendrosios aplinkybės
2.1Socialinė, ekonominė ir teritorinė sanglauda įtvirtinta Sutartyje dėl ES veikimo (SESV) ir tai yra vienas iš sanglaudos politikos tikslų. Pasiekti šiuos tikslus sutrukdė pandemijos krizė, kurios padarinių dar nepavyko įveikti ir dėl kurios prasidėjo didžiausias nuo 1945 m. nuosmukis, o dabar dar ir infliacijos krizė, kuri sulėtino konvergencijos tempą, nes visa tai padarė didesnį neigiamą poveikį mažiau išsivysčiusiems regionams. Šį neigiamą poveikį sanglaudai dar labiau sustiprina karo Ukrainoje sukelta krizė ir ekstremali klimato kaitos problema.
2.2EESRK teigiamai vertina Komisijos komunikatą „8-oji sanglaudos ataskaita „Sanglauda Europoje iki 2050 m.“. Dokumente daroma išvada, kad investicijos turėtų būti nukreiptos į žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos teikiamas augimo galimybes, kad būtų išvengta naujos nelygybės.
2.3EESRK palankiai vertina tai, kad sukurta aukšto lygio grupė dėl sanglaudos politikos ateities. Jis taip pat pažymi, kad aukšto lygio darbo grupės veikloje nepakankamai atstovaujama pilietinei visuomenei, ir ragina Komisiją užtikrinti platesnio masto dalyvavimą.
2.4EESRK pabrėžia, kad pagrindinis sanglaudos politikos įgyvendinimo principas „nė vieno nepalikti nuošalyje“ išlieka tvirtas ir galiojantis ir kad pilietinės visuomenės partneriai yra pasirengę toliau siekti, kad šis principas būtų taikomas.
2.5Tiesa, sanglaudos politika kartais suvokiama kaip perskirstymo politika, o jos rezultatai ne visada suprantami. Tai, be kita ko, lemia išliekantys skirtumai, sunkumai padedant tam tikriems į vystymosi spąstus patekusiems regionams ir kai kurių regionų nesugebėjimas panaikinti atotrūkį net ir naudojantis sanglaudos politikos teikiama parama.
2.6Siekiant sanglaudos tikslų, būtina skatinti horizontaliosios ES politikos ir sanglaudos politikos sąveiką, kad būtų padidintas pastangų regioninei konvergencijai pasiekti veiksmingumas, taikant į teritoriją orientuotas priemones, kuriomis taip pat būtų atsižvelgta į pagrindinius ES tikslus. Taip pat labai svarbu užtikrinti nacionalinės politikos ir sanglaudos politikos sąveiką. ES prioritetų išskaidymas regionų ir vietos lygmenimis yra labai svarbus siekiant teritorinės sėkmės įgyvendinant vystymosi strategijas.
2.7Pastaruoju metu, sanglaudos politikos paramą naudojant krizių valdymo priemonėms, įskaitant didesnį lankstumą, kyla klausimų dėl tinkamos trumpalaikių ir ilgalaikių politikos tikslų pusiausvyros. Nacionalinė politika negali būti grindžiama vien tik sanglaudos politika, kad būtų skatinamas regionų vystymasis ir nacionalinė konvergencija.
2.8Reikia ieškoti būdų, kaip pertvarkyti sanglaudos politiką atsižvelgiant į Europos augimo modelį, taip pat į dabartinius ir naujus iššūkius, nes suvokimas, kad sanglaudos politika tapo sudėtingesnė, trukdo jos veiksmingumui. Pagrindiniai iššūkiai – perėjimas prie poveikio klimatui neutralumo, infliacijos krizė, demografiniai pokyčiai, socialinis atsparumas, skaitmeninimas ir inovacijos bei konkurencingos Europos ekonomikos stiprinimas, atsižvelgiant į strateginį savarankiškumą, kurio reikia dėl dabartinės geopolitinės padėties.
3.Bendrosios pastabos
3.1Nepaisant teigiamo ir akivaizdaus sanglaudos politikos indėlio dabartiniu įgyvendinimo laikotarpiu, regioninės konvergencijos procesas tebėra gana laipsniškas. EESRK mano, kad būsima sanglaudos politika turėtų būti subalansuotai derinami poreikiai mažinti regionų skirtumus ir spartinti plėtros ir augimo paskatas, nes tai, žvelgiant iš visapusiškos ir lyginamosios perspektyvos, taip pat svarbu visai Sąjungai. Todėl būtina toliau stiprinti sanglaudos politikos veiksmingumo kriterijus, daugiau dėmesio skiriant regioninės plėtros prioritetams, laikantis nustatytų kriterijų ir dažniau naudojant veiklos rezultatais grindžiamas paramos rūšis (finansines priemones). EESRK rekomenduoja atsižvelgti į šiuo metu pagal EGADP nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus priimtų tarpinių ir siektinų reikšmių.
3.2Socialinė sanglauda susiduria su vis didesniais iššūkiais, ypač atsižvelgiant į demografines tendencijas, dvejopą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir dėl to atsirandantį naujų ar geresnių įgūdžių poreikį. Didelei daliai ES gyventojų gresia skurdas arba socialinė atskirtis, dažnai skurdžiausiuose regionuose, bet taip pat ir turtingose miestų aglomeracijose bei jų apylinkėse. Be to, visoje ES išlieka didelis jaunimo nedarbas ir vaikų skurdas.
3.3EESRK norėtų pabrėžti, kad galimybių nelygybė gali pakenkti ilgalaikiam augimui ir konkurencingumui regionų, nacionaliniu ir ES lygmenimis. Todėl, atsižvelgiant į Sąjungos siekį priartėti prie piliečių ir nė vieno nepalikti nuošalyje, daugiau dėmesio reikia skirti žmonėms ir nevienodoms galimybėms, su kuriomis daugelis susiduria.
3.4Šiuo atžvilgiu reikalingas gilesnis ir labiau į visuomenę orientuotas požiūris į sanglaudos politiką, kuriuo būtų išsamiau sprendžiamos teritorinių, ekonominių ir socialinių skirtumų problemos ir uždaviniai. Kalbama ne tik apie skirtumus tarp valstybių narių ir jų regionų, bet ir apie skirtumus tarp regionų, miestų, konkrečių miestų rajonų ir kaimo vietovių. Sanglaudos politika turėtų būti labiau orientuota į tam tikras žemesnio nei NUTS 2 lygmens teritorijų rūšis ir prioriteto tvarka turėtų apimti visas valstybes nares ir regionus, ypatingą dėmesį skiriant toms valstybėms narėms ar regionams, kuriuose skirtumai didžiausi. EESRK taip pat mano, kad sanglaudos politika turėtų būti labiau orientuota į tam tikrų žmonių ir socialinių grupių poreikius ir galimybes.
3.4.1Šis didesnis įvairinimas ir specializacija turėtų būti toliau diferencijuojami finansinės paramos, paramos sąlygų, biudžeto valdymo, tikslų ir investicijų požiūriu. Kartu sanglaudos politikos fondai turėtų sistemingai laikytis to paties požiūrio ir, atsižvelgiant į šią padidėjusią specializaciją, tapti labiau diferencijuoti.
3.5EESRK mano, kad ypač svarbu paraginti ES valstybes nares ir regionus kuo plačiau ir faktiškai įtraukti socialinius partnerius ir kitas pilietinės visuomenės organizacijas į sanglaudos politikos formavimą ir jos poveikio stebėseną. Tokia įtrauktis taip pat padės įvertinti, kokiu mastu buvo pasiekti sanglaudos politikos tikslai, o jie turėtų būti grindžiami ne tik kiekybiniais, bet ir kokybiniais rodikliais (vertinant ne tik augimą, bet ir vystymąsi).
4.Konkrečios pastabos
4.1Aštuntojoje sanglaudos ataskaitoje pabrėžiama, kad klimato kaita, skaitmeninė pertvarka ir technologiniai pokyčiai, spaudimas demokratijai, pasaulio ekonomikos pokyčiai ir demografinės tendencijos yra pagrindiniai tarpusavyje susiję iššūkiai, darantys poveikį ES socialinei, ekonominei ir teritorinei sanglaudai. Sanglaudos politika turi užtikrinti, kad dvejopa pertvarka būtų teisinga žmonėms ir sąžininga visiems regionams.
4.2EESRK pritaria Tarybos rekomendacijai dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo, kurioje teigiama, kad, siekiant visose teritorijose užtikrinti socialiniu požiūriu teisingą ir ekonomiškai sėkmingą pertvarką, labai svarbu kurti naujas kokybiškas darbo vietas, palaikyti geras darbo sąlygas ir suteikti įtraukias galimybes įgyti išsilavinimą, mokytis ir mokytis visą gyvenimą siekiant įgyti žaliųjų įgūdžių.
4.3Sanglaudos politika turėtų būti siekiama toliau remti investicijas į tvarią energetiką, aplinką, efektyvų išteklių naudojimą, prisitaikymą prie klimato kaitos ir jos švelninimą, taip pat į tvarų judumą mieste, siekiant sukurti neutralaus anglies dioksido poveikio visuomenę. Daug šių klausimų buvo finansuojami iš ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondų. Svarbu ir toliau investuoti į šią politiką pasitelkiant visas įmanomas programas ir strategijas, pavyzdžiui, makroregionines ir tarpregionines.
4.4EESRK mano, kad ateityje reikės stiprinti viso Teisingos pertvarkos mechanizmo sąveiką. Todėl EESRK įsitikinęs, kad sanglaudos politika turi išlikti pagrindinė ES investicijų politika, siekiant remti Europos regioninę prisitaikymo prie klimato srities tikslų politiką. Reikšmingos žalos nedarymo principu turėtų būti užtikrinama, kad investicijos visiškai atitiktų žaliojo kurso tikslus.
4.5Kaip teigiama EESRK nuomonėje SOC/718 „Energetikos politika ir darbo rinka: pasekmės užimtumui energetikos pertvarkos regionuose“, daugumoje valstybių narių socialinių partnerių dalyvavimas rengiant teritorinius teisingos pertvarkos planus yra labai menkas. Nuomonėje taip pat teigiama, kad valstybės narės turėtų skatinti tokį dalyvavimą, o planų rezultatai ir finansavimas turėtų priklausyti nuo to, ar bus sukurtos stabilios ir kokybiškos darbo vietos atitinkamose teritorijose. EESRK pritaria partnerystės principui programuojant ir įgyvendinant sanglaudos politiką, kartu užtikrinant, kad ateityje būtų dar labiau skatinama demokratinė atsakomybė ir atskaitomybė, kurios yra labai svarbios siekiant pagerinti investicijų kokybę.
4.6Įgyvendinant sanglaudos politiką, turėtų būti stiprinamos skaitmeninės investicijos į esamas programas, kuriomis siekiama mažinti skaitmeninę atskirtį, nes skaitmeninė pertvarka kelia pavojų, kad susidarys socialiniai ir teritoriniai skirtumai, o darbo rinkai poveikį daro automatizavimas ir dirbtinis intelektas, nevienodos galimybės naudotis skaitmeninėmis paslaugomis ir nevienodi darbuotojų ir įmonių skaitmeninių įgūdžiai. Įmonės, viešasis sektorius ir žmonės turi būti aprūpinti naujos kartos technologijomis.
4.7Konkrečiau, turi būti didinama parama įmonių ir viešojo sektoriaus skaitmenizacijai, gerinama prieiga prie e. valdžios ir e. sveikatos, ugdomi žmonių skaitmeniniai įgūdžiai ir skatinama plačiajuosčio ryšio plėtra atokiuose ir kaimo regionuose, kad nė vienas ES regionas nebūtų paliktas nuošalyje.
4.8EESRK mano, kad įgyvendinant sanglaudos politiką būtina užtikrinti veiksmingą ir teisingą skaitmenizacijos teikiamos naudos paskirstymą, atsižvelgiant į tai, kad naujoms ir besiformuojančioms technologijoms reikalingi geresni darbuotojų ir senėjančios visuomenės įgūdžiai, o tai apsunkina jų dalyvavimą darbo rinkoje. Galimybė mokytis ir persikvalifikuoti siekiant užimti naujai sukurtas darbo vietas ir atlikti naujas užduotis bus labai svarbi siekiant užtikrinti nuolatinę regionų plėtrą, atsižvelgiant į technologinius pokyčius ir jų teikiamą naudą.
4.9Atsižvelgdamas į tai, EESRK mano, kad būtina skatinti ir stiprinti inovacijų ekosistemas, startuolius ir verslo aplinką, ugdyti įgūdžius mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir užtikrinti, kad inovacijos būtų kuriamos ir diegiamos tarpvalstybiniu mastu. Regionų inovacijų diegimo rezultatai labai skiriasi ir yra gerokai prastesni mažiau išsivysčiusiuose regionuose nei labiau išsivysčiusiuose, o tai mažina jų konvergencijos potencialą. EESRK taip pat norėtų pabrėžti, kad yra vidutinių pajamų regionų, kurie šiuo metu atsidūrę vystymosi spąstuose ir negali įgyti žinių ir įgūdžių, kad galėtų konkuruoti pasaulio ekonomikoje.
4.10Ypatingą dėmesį reikia skirti tų kategorijų asmenims, kurių užimtumo lygis mažiausias (moterims, jaunimui, imigrantams, žemą išsilavinimą turintiems asmenims) ir kuriems teritorijoje reikalingos specialios mokymo, perkvalifikavimo ir paramos programos. Atsižvelgiant į naujas technologijas ir jų ypatumus, taip pat reikia stengtis diegti inovacijas šių kategorijų darbuotojams.
4.11Kalbant apie žmogiškąjį ir socialinį sanglaudos politikos aspektą, EESRK pirmenybę teikia talentingų žmonių rėmimui. Reikia ugdyti talentus regionuose, ypač atsižvelgiant į tai, kad ES vyksta dideli demografiniai pokyčiai. Tai dar svarbiau regionuose, kuriuose mažėja darbo jėgos ir yra mažai tretinį išsilavinimą turinčių žmonių, taip pat regionuose, iš kurių išvyksta jaunimas. Šiuo atžvilgiu sanglaudos politika turėtų būti remiamos investicijos į socialinę infrastruktūrą.
4.12Visuomenės senėjimas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas paveiks daugumą regionų, ypač kaimo vietoves ir mažiau išsivysčiusius regionus. Iki 2050 m. darbingo amžiaus gyventojų skaičius sumažės maždaug trisdešimt penkiais milijonais žmonių. Regionai, kuriuose mažėja darbingo amžiaus gyventojų, turės padidinti nepakankamai atstovaujamų grupių dalyvavimą darbo rinkoje ir didinti našumą investuodami į darbo rinką ir švietimo sistemą bei vykdydami reformas.
4.13Darbuotojų įgūdžiai ir kompetencija turi atitikti kintančios ekonomikos poreikius, kad būtų gerinami inovaciniai pajėgumai. Švietimo ir mokymo sistemų reformos turi būti vykdomos kartu su investicijomis visais lygmenimis ir visiems turi būti užtikrintos vienodos galimybės gauti kokybišką išsilavinimą ir mokymą, įskaitant įgūdžių tobulinimą, perkvalifikavimą ir mokymąsi visą gyvenimą. EESRK taip pat mano, kad investicijos į vaikus ir jaunimą bus labai svarbios ilgalaikiam augimui. Sanglaudos politikai turėtų tekti pagrindinis vaidmuo skatinant ir įgyvendinant gebėjimų stiprinimo priemones regioniniu ir subregioniniu lygmenimis.
4.14Šiomis aplinkybėmis labai svarbu didinti tarpvalstybinių darbo rinkų, kurios dėl teisinių ir administracinių kliūčių yra menkai išvystytos, potencialą. Todėl būtina gerinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą visais valdymo lygmenimis. Sanglaudos politika turi būti užtikrinama, kad visi regionai būtų pasirengę spręsti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemą.
4.15EESRK mano, kad būtina stiprinti tarpvalstybinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą, ypač siekiant plėtoti klimatui palankią geležinkelių infrastruktūrą pasienio regionuose ir nuosekliai išlaikyti atviras valstybių narių sienas. Bendrosios rinkos svarba turi būti užtikrinta visomis priemonėmis, nes ji yra Europos projekto pagrindas.
5.Konkrečios pastabos. Sanglaudos politikos, kuria atsižvelgiama į konkretesnius poreikius, rėmimas
5.1EESRK mano, kad nors sanglaudos politika suteikia galimybių tikslingai nukreipti investicijas taikant pasidalijamąjį valdymą, partnerystės principą, programavimą ir įvairias teritorines priemones, reikia labiau specializuoti paramą teritoriniams vienetams, taip pat konkretiems poreikiams ir grupėms. Reikia stiprinti teritorinį požiūrį į finansavimą, kad būtų teikiama labiau pritaikyta parama, kuria būtų atsižvelgiama į konkrečius vietos gyventojų ir vietovių plėtros poreikius, taip pat į dvejopos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, demografinių pokyčių ir kitų sukrėtimų poveikį.
5.2EESRK taip pat mano, kad reikia išplėsti, modernizuoti arba peržiūrėti priemonių ir požiūrių spektrą, daugiau dėmesio skiriant pajėgumams, tarpregioniniams ryšiams ir piliečių galimybėms, neapsiribojant paprastomis investicijomis. Šiuo tikslu būtina:
·daugiau dėmesio skirti teritorinės politikos strategijoms, pavyzdžiui, integruotoms teritorinėms investicijoms (ITI) ir bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai. EESRK pritaria tam, kad ateityje būtų labiau taikomas į piliečius orientuotas, vietos lygmeniu pagrįstas požiūris; šiuo tikslu reikia stiprinti vietos, miestų ir teritorinių valdžios institucijų lėšų valdymo pajėgumus;
·užtikrinti, kad lėšos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę būtų naudojamos visapusiškai atsižvelgiant į sanglaudos politikos įgyvendinimą ir kad pagal šią priemonę pradėtos vykdyti investicijos ir programos nebūtų sustabdytos dėl galimų minėtos priemonės pokyčių ateinančiais metais. Tai gali turėti labai neigiamos įtakos regionų ir teritorijų vystymuisi, ypač pažeidžiamų gyventojų grupių poreikiams;
·toliau apsaugoti MVĮ ir jų tvarumą. Tam reikia naujoviškai, bet paprastai naudoti esamas standartines Europos priemones, pavyzdžiui, Europos socialinį fondą, Europos regioninės plėtros fondą (ERPF) ir Sanglaudos fondą, kad MVĮ būtų lengva gauti finansavimą ir užsitikrinti palankias kredito sąlygas ilguoju laikotarpiu;
·sukurti naujų ekonominių perspektyvų mažiau išsivysčiusioms, periferinėms ir retai apgyvendintoms kaimo vietovėms, miestų centrams, ES saloms ir atokiausiems regionams;
·skatinti iniciatyvas, kuriomis siekiama kruopščiai nustatyti konkrečius regionų ir teritorijų, patekusių į vystymosi spąstus, poreikius ir į juos atsižvelgti, taip pat padėti jiems įveikti sunkumus.
5.3EESRK mano, kad įgyvendinant sanglaudos politiką dabartinėmis aplinkybėmis labai svarbu spręsti kaimo ir miesto vietovių atotrūkio problemą, stiprinant jų tarpusavio ryšius ir didinant mažesnių miestų bei miestelių vaidmenį. Todėl būtina peržiūrėti didžiųjų miestų ir didmiesčių regionų, taip pat vidutinio dydžio miestų, kaip regioninės ir nacionalinės ekonominės plėtros varomosios jėgos, vaidmenį. Šiuo tikslu reikėtų didinti investicijas į regioninį ir vietos žmogiškąjį kapitalą.
5.4EESRK mano, kad konvergencija bus pasiekta padidinus ne tik mažiau išsivysčiusių ir periferinių regionų, bet ir visų regionų, kuriems taikomas SESV 174 straipsnis, atsparumą, užtikrinant perspektyvų jų ekonominės struktūros įvairinimą. Tai reiškia, kad reikia toliau stiprinti atokiausiems regionams ir tarpvalstybinėms funkcinėms teritorijoms rūpimų klausimų integravimą į visus sanglaudos politikos veiksmus.
5.5EESRK mano, kad būtina priimti sanglaudos politiką 2.0, kuri apimtų tokius pagrindinius elementus kaip pasidalijamasis valdymas, regioninis požiūris, išankstinis finansavimas ir bendro finansavimo normos. Vien investicijų nepakanka. Kiekvienam regionui reikia tvirtų valdymo struktūrų ir tinkamo politikos priemonių derinio, kuris padėtų išnaudoti sinergiją su visais suinteresuotaisiais subjektais. Mums reikia principo „iš apačios į viršų“. Todėl investicijos dažnai turi būti vykdomos kartu su pritaikytomis reformomis ir piliečiams palankia politika.
5.6EESRK mano, kad būtina labiau įtraukti socialinius partnerius, pilietinę visuomenę ir visus vietos lygmens dalyvius, kad sanglaudos politikoje būtų padidintas partnerystės ir daugiapakopio valdymo principo veiksmingumas. Tai gali padėti sumažinti spaudimą demokratijai, didinant atsakomybę už ES politiką.
5.7EESRK mano, kad labai svarbu turėti galimybę racionalizuoti sanglaudos politiką paramos gavėjams, atliekant supaprastinimus ir suteikiant lankstumo naudojant lėšas, kurios turėtų būti naudojamos šios politikos tikslams pasiekti. Būtina užtikrinti aiškias ir paprastas nacionalinių ir ES fondų, įgyvendinamų pagal pasidalijamojo ir decentralizuoto valdymo principą, taisykles viename reglamente. Norint pasiekti šiuos tikslus, reikia stiprinti regionų ir vietos administracijų bei pilietinės visuomenės partnerių administracinius gebėjimus, kad sanglaudos fondų lėšos būtų naudojamos veiksmingai ir kuriant pridėtinę vertę.
5.8EESRK mano, kad pagal naująją sanglaudos politiką turėtų būti toliau taikoma geriausia praktika, veiksmingos politikos priemonės ir tikslinis finansavimas, kaip šiuo metu įgyvendinama pagal EGADP. Didelių įmonių finansavimas taip pat turėtų būti laikomas svarbiu konvergencijos veiksniu.
2023 m. rugsėjo 8 d., Briuselis
Ioannis Vardakastanis
Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyriaus pirmininkas
_____________