INT/1028
Ilgalaikio konkurencingumo strategija
NUOMONĖ
Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
a)Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrosios rinkos trisdešimtmetis“
[COM(2023) 162 final]
b)Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Ilgalaikis ES konkurencingumas. Perspektyvos po 2030 m.“
[COM(2023) 168 final]
|
Kontaktinis adresas
|
int@eesc.europa.eu
|
|
Administratorė
|
Silvia Staffa
|
|
Dokumento data
|
2/2/2024
|
Pranešėja Emilie Prouzet
Bendrapranešėjis Stefano Palmieri
|
Prašymas pateikti nuomonę
|
Europos Komisija, 02/05/2023
|
|
Teisinis pagrindas
|
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
|
|
|
|
|
Atsakingas skyrius
|
Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
|
|
Priimta skyriuje
|
29/1/2024
|
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
73/0/0
|
|
Priimta plenarinėje sesijoje
|
DD/MM/YYYYY
|
|
Plenarinė sesija Nr.
|
...
|
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
.../.../...
|
1.Išvados ir rekomendacijos
1.1Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina 2023 m. kovo 16 d. paskelbtą Europos Komisijos komunikatą dėl ilgalaikio ES konkurencingumo. Jame Komisija pripažįsta, kad šiuo metu ES konkurencingumas atsilieka, ypač našumo ir tam tikrų kompleksinių technologijų srityje. Kalbant apie ateities iššūkius po 2030 m., EESRK mano, kad konkurencingumą lemia daugybė subjektų ir veiksnių, kurie formuoja sudėtingas ekosistemas ir į kuriuos reikia atsižvelgti pagal integruotą viziją. Šie veiksniai, darantys poveikį ekosistemos konkurencingumui ir našumui, pasižymi savitomis ypatybėmis ir apima teritorines sistemas, įvairių formų įmones, darbuotojus, socialinius partnerius ir viešojo administravimo institucijas.
1.2ES turi patvirtinti konkurencingumo darbotvarkę, kuri, laikantis bendrosios rinkos ir socialinės rinkos ekonomikos principų, būtų toliaregiška, aiškiai apibrėžta ir koordinuota, skatintų įmonių klestėjimą, kokybiškas darbo vietas, aukštesnį ES piliečių gyvenimo lygį ir įtraukumą, o kartu gerintų ES sistemos gebėjimą diegti inovacijas, investuoti, prekiauti ir konkuruoti pasaulinėje rinkoje siekiant bendros gerovės ir skatinti mūsų perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos.
1.3EESRK pripažįsta, kad bendroji rinka turi ir toliau atlikti savo vaidmenį ir sklandžiai veikti tiek įprastomis aplinkybėmis, tiek krizės metu. Siekiant užtikrinti tinkamą bendrosios rinkos veikimą, reikia sistemingai nustatyti bei panaikinti rinkos kliūtis ir užkirsti kelią naujų kliūčių susidarymui. EESRK konkrečiai ragina valstybes nares tvirtai įsipareigoti tinkamai įgyvendinti ES teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą. Visa tai turi būti papildyta tinkamomis kontrolės ir apsaugos priemonėmis, skirtomis darbo kokybei, vienodų sąlygų sudarymui visoms įmonėms, piliečių teisėms ir vartotojų apsaugai. Be to, EESRK mano, kad ES atviras strateginis savarankiškumas privalo būti plėtojamas kaip svarbus Europos projekto bruožas, nes šio projekto unikalumas ir privalumai glūdi ekonominės ir socialinės integracijos derinyje, kuris užtikrinamas „didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimu“, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalyje.
1.4EESRK pritaria tam, kad būtų įgyvendinama investicijoms ir ekonomikos augimui palanki ES biudžeto sistema, kuri užtikrintų ekonominį tvarumą ir sudarytų sąlygas tiek privačiajam, tiek viešajam sektoriams vykdyti ilgalaikį planavimą ir taikyti geresnę politiką, be kita ko, atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramsčio tikslus.
1.5EESRK nuomone, norint atgaivinti ES konkurencingumą, būtina įgyvendinti integruotą Europos pramonės strategiją, kurios pagrindiniai veikėjai, skatinant integruotą Europos pramonės sistemą, būtų įmonės ir jų darbuotojai.
1.6EESRK sutinka su Komisijos nuomone, jog norint, kad bendroji rinka veiktų, taip pat būtina užtikrinti aukštą viešųjų paslaugų ir infrastruktūros lygį visose Europos vietovėse ir regionuose, ypač tuose, kurie atsilieka nuo vidurkio. EESRK nuomone, tinkama fizinė ir socialinė infrastruktūra turi strateginę reikšmę siekiant užtikrinti ES ekosistemos konkurencingumą. Šiam strateginiam veiksmui reikia: i) sanglaudos politikos, kuri skatintų ekonominę konvergenciją ir atsparumą; ii) investicijų į kokybiškas viešąsias paslaugas ir į ateičiai atsparius transporto, energetikos ir duomenų tinklus, itin daug dėmesio skiriant ypatingos svarbos infrastruktūros kūrimui ir tarpvalstybiniams bei daugiašaliams projektams; iii) investicijų į rytojaus iššūkiams pasirengusios kvalifikuotos darbo jėgos švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą, taip pat į kokybišką sveikatos sistemą, ilgalaikę priežiūrą ir socialinę priežiūrą bei įperkamą būstą.
1.7EESRK teigiamai vertina Komisijos pastangas nustatyti 17 pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR), susijusių su devyniais konkurencingumo aspektais. Vis dėlto EESRK mano, kad: i) tam tikrų konkurencingumo aspektų atveju kai kurie pagrindiniai rodikliai nebuvo įtraukti; ii) PVRR europinis aspektas paslepia esamus teritorinius skirtumus.
2.Nuomonės aplinkybės
2.1ES užsibrėžė tikslą didinti savo atsparumą ir įtaką pasaulyje, tačiau praranda šiam tikslui pasiekti reikalingą konkurencingumą. Prognozuojama, kad ES dalis pasaulio ekonomikoje iki 2050 m. nuolat mažės – nuo beveik 15 proc. iki 9 proc.
Todėl būtina didinti ES našumą ir konkurencingumą. Šiuo tikslu ES turi patvirtinti konkurencingumo darbotvarkę, kuri, laikantis bendrosios rinkos ir socialinės rinkos ekonomikos principų, būtų toliaregiška, aiškiai apibrėžta ir koordinuota, skatintų įmonių klestėjimą ir darbuotojų gerovę, gerintų jų gebėjimą diegti inovacijas, investuoti, prekiauti ir konkuruoti pasaulinėje rinkoje siekiant bendros gerovės ir skatinti mūsų perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Tai labai svarbu siekiant ne tik užtikrinti būsimą gerovę, inovacijas, investicijas, prekybą ir ekonomikos augimą, bet ir kurti kokybiškas darbo vietas bei kelti gyvenimo lygį.
2.2EESRK palankiai vertina 2023 m. kovo 16 d. paskelbtą Europos Komisijos komunikatą dėl ilgalaikio ES konkurencingumo. Jame Komisija pripažįsta, kad šiuo metu ES konkurencingumas atsilieka, ypač našumo ir tam tikrų kompleksinių technologijų srityje. Taigi komunikato tikslas – pristatyti konkurencingumo tikslus, kurie padėtų pasiekti ilgalaikius ES strateginius tikslus ir atremti būsimus iššūkius po 2030 m. Šiuo požiūriu EESRK mano, kad siekiant sumažinti augimo ir inovacijų atotrūkį, būtina sudaryti palankias sąlygas tvariam augimui, atsižvelgiant į tai, kad dabartinėmis pasaulinėmis aplinkybėmis konkurencingumą lemia daugybė subjektų ir veiksnių, kurie formuoja sudėtingas ekosistemas ir į kuriuos reikia atsižvelgti pagal integruotą viziją. Šie veiksniai, darantys poveikį ekosistemos konkurencingumui ir našumui, pasižymi savitomis ypatybėmis ir apima teritorines sistemas, įvairių formų įmones, darbuotojus, socialinius partnerius ir viešojo administravimo institucijas.
3.Bendrosios pastabos
3.1EESRK pritaria Komisijai, kad bendroji rinka yra „vienas didžiausių ES laimėjimų“ ir taikos, gerovės ir geopolitinės įtakos pasaulyje pagrindas.
3.2Tačiau EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad praėjus trims dešimtmečiams nuo bendrosios rinkos įsigaliojimo ji tebėra susiskaidžiusi, o jos integracijos procesas yra sustojęs. Komisijos duomenimis, ES vidaus prekyba prekėmis nuo 2006 m. padidėjo tik 3,5 proc., palyginti su ES ekonomikos dydžiu, o ES vidaus prekyba paslaugomis sudaro tik 6 proc. ES BVP
. Laisvas prekių, paslaugų, asmenų, kapitalo ir duomenų judėjimas daugelyje sričių vis dar neužtikrintas. Įmonėms, ypač startuoliams ir MVĮ, dėl daugybės kliūčių sunku arba neįmanoma plėstis ir augti tarpvalstybiniu mastu. Todėl ES neišnaudoja didžiulio ekonominio potencialo – iki 2029 m. pabaigos vien prekybos prekėmis ir paslaugomis srityje jis gali siekti iki 713 mlrd. EUR
. Tačiau pastarojo meto sukrėtimai, įskaitant pandemiją ir Rusijos karą prieš Ukrainą, parodė ne tik tai, kokia pažeidžiama bendroji rinka gali būti kilus krizėms, bet ir tai, kokiu mastu ES ekonomika priklauso nuo visapusiškai veikiančios bendrosios rinkos. Be to, tvirta bendroji rinka gali sustiprinti ES atsparumą būsimoms krizėms ir reagavimą į jas.
3.3Be to, įmonės, visų pirma MVĮ, susiduria su didelėmis ir vis augančiomis reglamentavimo išlaidomis ir našta dėl ES ir nacionalinių teisės aktų. Reikia imtis skubių priemonių tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmenimis, kad būtų galima geriau valdyti reglamentavimo išlaidų ir naštos srautus, atsverti nereikalingą biurokratizmą ir aktyviai remti įmonių pertvarką ir atitiktį bendram įvairių naujų reglamentų poveikiui. Pertvarka priklauso nuo daugelio veiksnių, o įmonės šioje srityje atlieka svarbų vaidmenį.
3.4EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlytas priemones, kuriomis siekiama paspartinti bendrosios rinkos integraciją, ypač paslaugų srityje. EESRK taip pat palankiai vertina naujausias Tarybos išvadas, kuriose daug dėmesio skiriama „bendrosios rinkos stiprinimui, jos vientisumo, jos keturių laisvių bei atvirumo išsaugojimui, vienodų sąlygų užtikrinimui ir ekonomikos augimą skatinančios reglamentavimo sistemos, kuria mažinama administracinė našta, sukūrimui, kartu stiprinant pramonės politiką ir mažinant strateginę priklausomybę, visų pirma pažeidžiamiausiose srityse“
. Tačiau EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad iš tikrųjų valstybėms narėms dažnai trūksta politinės valios įgyvendinti šį įsipareigojimą ir užtikrinti jo vykdymą. Be to, EESRK pažymi, kad komunikate nepateikiama holistinės politinės vizijos, kuri apimtų įvairius generalinius direktoratus, siekiant stiprinti bendrąją rinką visose srityse. Todėl EESRK primygtinai ragina, kad bendrosios rinkos kūrimo užbaigimas vėl taptų pagrindiniu ES ateities projektu ir kad visos ES institucijos jam teiktų didžiausią politinį prioritetą.
3.5Kalbant apie konkurencingumo patikrą, EESRK palankiai vertina jos įvedimą siekiant remti įmonių kūrimą ir gerinti darbo sąlygas, ir primena neseniai pateiktas savo rekomendacijas
. Jis ragina užtikrinti visapusišką ir greitą šios patikros taikymą. Be to, EESRK ragina Komisiją aiškiai ir greitai informuoti, kaip ši patikra bus taikoma praktiškai. Konkurencingumui deramo dėmesio ir svarbos reikėtų skirti jau visų naujų iniciatyvų rengimo etape.
3.6Svarbūs konkurencingumo didinimo elementai – socialinių partnerių vaidmens ir kolektyvinių derybų stiprinimas.
3.7Remiantis naujausiais duomenimis, ES esama 2 950 regioninių pramonės klasterių, kurie sukuria apie ketvirtadalį Europos darbo vietų (61,8 mln., o tai sudaro 23,4 proc. viso Europos užimtumo). Kadangi jie yra tokie svarbūs realiosios ekonomikos dalyviai, šiems klasteriams ir jų darbuotojams reikia skirti ypatingą dėmesį bet kurioje ilgalaikėje ES strategijoje.
4.Veiksminga bendroji rinka ir reglamentavimo sistema
4.1EESRK, kaip ir Komisija, pripažįsta bendrosios rinkos, kaip pagrindinio Sąjungos verslo aplinkos ramsčio, vaidmenį ir sutinka, kad jos veikimas turi būti užtikrintas tiek įprastomis aplinkybėmis, tiek krizės metu. Siekiant užtikrinti tinkamą bendrosios rinkos veikimą, reikia sistemingai nustatyti bei panaikinti rinkos kliūtis ir užkirsti kelią naujų kliūčių susidarymui. Visa tai turi būti papildyta tinkamomis kontrolės ir apsaugos priemonėmis, skirtomis darbo vietų kokybei, vienodų sąlygų sudarymu visoms įmonėms (be kita ko, vengiant nepagrįsto perteklinio reglamentavimo), piliečių teisėms ir vartotojų apsaugai.
4.2EESRK primena 2020 m. kovo mėn. Komisijos paskelbtą bendrosios rinkos valdymo dokumentų rinkinį, kuriame aiškiai išdėstytos visos būtinos priemonės, kurių reikia imtis siekiant pagerinti ES teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą ir pašalinti esamas kliūtis bendrojoje rinkoje. EESRK yra susirūpinęs, kad pažanga įgyvendinant paskelbtas priemones yra nepakankama, ir prašo Komisijos pateikti atnaujintą informaciją apie iki šiol padarytą pažangą, vykdomą darbą ir tolesnius veiksmus.
4.3EESRK atkreipia dėmesį į savo ankstesnėse nuomonėse
pateiktas rekomendacijas dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų. Jis dar kartą pažymi, kad Sąjunga turėtų veikti tik tada, kai šių principų yra visapusiškai laikomasi ir kai bendra veikla suteikia pridėtinės vertės visiems.
4.4EESRK pažymi, kad už gerai veikiančią bendrąją rinką yra atsakingos visos ES institucijos ir visos valstybės narės. Jis ypač ragina valstybes nares ryžtingiau europinti nacionalines rinkas remiantis per Europos semestrą pateiktomis rekomendacijomis bei bendrosios rinkos rezultatų suvestine ir įgyvendinti daug politiniu lygmeniu prisiimtų įsipareigojimų.
4.5Jei valstybės narės per nustatytą laiką tinkamai ir visapusiškai į nacionalinę teisę neperkelia ir neįgyvendina ES teisės aktų, Komisija turėtų imtis ryžtingų veiksmų. Tačiau EESRK susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad per ankstesnes tris kadencijas Komisijos veiksmų, nukreiptų prieš valstybių narių daromus vidaus rinkos pažeidimus, gerokai sumažėjo. Labai svarbu, kad Komisija atliktų savo, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmenį ir užtikrintų tinkamą suderinimą. Šiuo tikslu Komisija privalo užtikrinti, kad ji turės pakankamai pajėgumų ir išteklių.
4.6EESRK mano, kad iš visų naujų iššūkių, su kuriais susiduria bendroji rinka, pirmenybė turi būti teikiama ES atviro strateginio savarankiškumo skatinimui. Komitetas pabrėžia, kad ES atviro strateginio savarankiškumo pagrindą sudaro gerai veikianti ir konkurencinga bendroji rinka ir tvirta pramoninė bazė, grindžiama būtent ekonominės ir socialinės integracijos deriniu, kuris užtikrinamas „didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimu“, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalyje.
4.7Kalbant apie ataskaitų teikimo naštos sumažinimą 25 proc., EESRK palankiai vertina šį nustatytą tikslą ir ragina jį visapusiškai ir laiku įgyvendinti. Vis dėlto jis pažymi, kad ataskaitų teikimo pareigos sudaro tik labai nedidelę įmonių išlaidų ir naštos dalį. Todėl Komitetas ragina Komisiją neapsiriboti tik ataskaitų teikimo pareigomis ir visapusiškiau įvertinti administracines išlaidas. Be to, reikia tinkamai spręsti reikalavimų laikymosi ir prisitaikymo išlaidų, kurios sudaro didžiausią įmonių išlaidų dalį, klausimą.
5.Prieiga prie kapitalo ir privačiųjų investicijų
5.1EESRK primygtinai ragina baigti kurti bankų sąjungą bei kapitalo rinkų sąjungą ir sukurti nuoseklią ES mokesčių sistemą. Siekiant užtikrinti stabilumą ir teisinį tikrumą, reikia vengti reglamentavimo arbitražo ir reglamentavimo spragų. Kitos priemonės, kurias Komisija įvardijo kaip turinčias sverto poveikį, yra tvarus finansavimas ir pradinio kapitalo viešieji fondai.
5.2EESRK pritaria tam, kad būtų įgyvendinama investicijoms ir ekonomikos augimui palanki ES biudžeto sistema, kuri užtikrintų ekonominį tvarumą ir sudarytų sąlygas tiek privačiajam, tiek viešajam sektoriams vykdyti ilgalaikį planavimą ir laikytis geresnės politikos, be kita ko, atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramsčio tikslus. Dėmesys turi būti skiriamas biudžetinei drausmei vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Reikėtų vengti didesnių mokesčių, neveiksmingų viešųjų išlaidų ir skolų ateities kartoms. Siekdama stiprinti ekonominį tvarumą, ES turi kovoti su mokesčių slėpimu, mokesčių vengimu ir fiskaliniu dempingu, o mokesčių sistema turi būti palanki investicijoms ir verslumui, skatinti ekonominę veiklą bei užimtumą ir užtikrinti progresyvumą.
5.3Be to, kadangi galimybė gauti finansavimą už pagrįstą kainą yra gyvybiškai svarbi įmonėms, taip pat atsižvelgiant į poreikį išvengti pavojingos priklausomybės nuo išorės sprendimų, Sąjunga turėtų skatinti veiksmingas ir stabilias kapitalo rinkas bei tvirtą ir nepriklausomą bankų sektorių ES. Sąjunga taip pat turi susilaikyti nuo nereikalingų reguliavimo priemonių, kurios galėtų tiesiogiai ar netiesiogiai pakenkti galimybėms gauti finansavimą, ypač MVĮ. Į tai turi būti atsižvelgta reglamentuojant bankų veiklą. Tas pats principas taikomas rengiant tvaraus finansavimo kriterijus. Be to, reikia sudaryti palankesnes sąlygas naudotis įvairiais finansavimo kanalais ir formomis, kad lėšos greitai pasiektų įmones.
6.Valstybės investicijos ir infrastruktūra
6.1EESRK sutinka su Komisijos nuomone, jog norint, kad bendroji rinka veiktų, taip pat būtina užtikrinti aukštą viešųjų paslaugų ir infrastruktūros lygį visose Europos vietovėse ir regionuose, ypač tuose, kurie atsilieka nuo vidurkio. EESRK nuomone, tinkama fizinė ir socialinė infrastruktūra turi strateginę reikšmę siekiant užtikrinti ES ekosistemos konkurencingumą. EESRK mano, kad labai svarbu gerinti visų valstybių narių junglumą bendrojoje rinkoje, be kita ko, plėtojant ir modernizuojant transporto ir energetikos infrastruktūrą ir jungtis, įskaitant tinklus.
6.2Dėl šios priežasties viešųjų investicijų vaidmuo tampa strategiškai svarbus investuojant į Europos fizinę ir socialinę infrastruktūrą
. Šiems strateginiams veiksmams įgyvendinti reikalinga:
-sanglaudos politika, kuria skatinama ekonominė konvergencija ir didinamas atsparumas, ir investicijos į nuo iškastinio kuro nepriklausomą infrastruktūrą, kuriomis bus užtikrintas tvarus ir integracinis augimas – pagrindinės Europos Komisijos priemonės ilgalaikiam Europos konkurencingumui užtikrinti;
-investicijos į kokybiškas viešąsias paslaugas ir į perspektyvius transporto, energetikos ir duomenų tinklus, ypač daug dėmesio skiriant ypatingos svarbos infrastruktūros kūrimui, taip pat tarpvalstybiniams ir daugiašaliams projektams, kurie yra labai svarbūs pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms ir kurie turi atitikti Europos socialinius ir aplinkos tikslus;
-investicijos į švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą, sveikatos priežiūrą, ilgalaikę priežiūrą ir socialinę priežiūrą bei įperkamą būstą, investicijos į kokybiškas sveikatos priežiūros sistemas ir ateities iššūkiams pasirengusią kvalifikuotą darbo jėgą;
-Europos socialinė infrastruktūra, kuri turėtų būti remiama tinkamomis investicinėmis ir fiskalinės politikos priemonėmis.
7.Moksliniai tyrimai ir inovacijos
7.1EESRK nuomone, inovacijos yra pagrindinis našumo didinimo veiksnys ir yra labai svarbios įmonių plėtrai, geresniam prisitaikymui ir atsinaujinimui. Tiek viešosios, tiek privačiosios investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas yra būtinos Sąjungos sėkmei ateityje užtikrinti.
7.2Reikia sudaryti palankesnes sąlygas įmonių, universitetų ir inovacijų organizacijų bendradarbiavimui, nes tai yra svarbus praktinis gamybos inovacijų skatinimo būdas. EESRK nuomone, akivaizdu, kad norint pasiekti aukštą kompetenciją pagrindinių technologijų srityje, reikia gerokai padidinti viešąsias ir privačiąsias investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, sukurti pasaulinio lygio mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų infrastruktūrą, pritraukti specialistus ir sukurti įmonių, universitetų ir mokslinių tyrimų įstaigų bendradarbiavimu grindžiamas ekosistemas
.
7.3Komisijos teigimu, mokestinės paskatos, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, paramos moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms priemonės ir sanglaudos fondai yra įrankiai, kurių reikia inovacijoms paspartinti ir regioniniams MTP išlaidų skirtumams ES neutralizuoti.
8.Energija ir žaliavos
8.1Siekiant išsaugoti pramoninės gamybos ir susijusios veiklos konkurencingumą ir galiausiai išlaikyti šią veiklą ES, nepaprastai svarbi galimybė konkurencingomis sąlygomis naudotis pagrindiniais gamybos ištekliais – energija, žaliavomis, kapitalu ir duomenimis. Kadangi aukštos energijos kainos, taip pat sugriežtinti aplinkos tvarumo reikalavimai, būtent poreikis elektrifikuoti, daro didelį poveikį daug energijos suvartojančių Europos pramonės sektorių konkurencingumui, ES turi sustiprinti priemones, kuriomis vienu metu būtų atsižvelgiama į visus pagrindinius energetikos politikos tikslus: tiekimo saugumą, prieinamas kainas ir poveikio klimatui neutralumą.
8.2Tas pats pasakytina ir apie žaliavas. Pramonės investicijos, kasyba, infrastruktūra, statyba ir elektros tiekimas yra tarpusavyje susiję ir kiekvienas atskiras vertės grandinės etapas yra svarbus galutiniam produktui. Visos žaliavos yra svarbios. Pavyzdžiui, kasybai, vėjo jėgainėms ir pramonės įrenginiams, kuriuose nenaudojamas iškastinis kuras, reikia cemento, uolienų ir statybinių medžiagų. Konkrečiai kalbant, perėjimui prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos bus naudojama labai daug žaliavų. Laipsniškai pereinant prie švaresnių technologijų, žaliavų sektorius bus nepaprastai svarbus energetikos pertvarkai. Didesnių kainų ir kliūčių išvengti nepavyks, nes paklausa viršija pasiūlą ir kainų svyravimai sukuria netikrumą dėl didelių pradinio kapitalo investicijų, kurių reikia gamybai. Atsiras su įvairiomis biržos prekėmis susijusių pasiūlos, paklausos ir kainų sąveikos aspektų, todėl susiformuos grįžtamojo ryšio ciklai, kurie lems technologinių pokyčių, paklausos nepastovumo ir žaliavų keitimo kombinaciją. Pereinant nuo iškastinio kuro prie vėjo ir saulės energijos gamybos, baterijomis ir kuro elementais varomų elektrinių transporto priemonių, vandenilio ir kitų rūšių švarios energijos technologijų, žaliavos bus pagrindinis priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir ekonomikos elektrifikavimo aspektas.
8.3Kasybos sektorius, kaip žaliavų tiekėjas ekonomikai, turės augti precedento neturinčiu tempu, kad būtų sudarytos sąlygos reikiamiems technologiniams pokyčiams. Jis turės vystytis sparčiau, nepaisant to, kad jis tradiciškai laikomas ilgų terminų ir kapitalui imliu pramonės sektoriumi. Be to, reikia įvykdomų sprendimų, kaip veiksmingai suderinti ekonominį gamtos išteklių naudojimą ir biologinės įvairovės bei aplinkos apsaugą. Reikia kuo greičiau sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį, atsisakant tradicinių žalios naftos, gamtinių dujų ir anglių deginimo metodų. Atsiradus naujoms energijos gamybos ir kaupimo technologijoms, taip pat pasikeis žaliavų paklausa (padidės metalų naudojimas, bet sumažės priklausomybė nuo iškastinio kuro).
9.Žiediškumas
9.1EESRK pripažįsta, kad pereinant prie tvarios ir žiedinės ekonomikos svarbų vaidmenį gali atlikti ES viešųjų pirkimų taisyklės, ir rekomenduoja viešiesiems pirkimams taikyti „minimalius aplinkosaugos kriterijus“, kaip jau numatyta ES direktyvose, siekiant kuo labiau sumažinti (o geriausiu atveju – visiškai pašalinti) neigiamą poveikį aplinkai ir atliekų susidarymą per visą produktų gyvavimo ciklą.
9.2Be to, praplėsdamos bendrąją rinką, tarptautinės rinkos ir atvira, taisyklėmis grindžiama išorės prekyba tebėra ES ekonomikos ramsčiai. Siekdama padėti įmonėms pasinaudoti pasaulinės rinkos galimybėmis, ES turi aktyviai kovoti su protekcionizmu ir skatinti dvišalę prekybą bei vienodas sąlygas.
10.Skaitmenizacija
10.1Didelį poveikį konkurencingumui daro skaitmeninės technologijos ir joms svarbūs vertikalieji sektoriai (dirbtinis intelektas ir kt.), taip pat jų infrastruktūra. Turime plėtoti būsimą junglumą, dirbtinį intelektą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, derindami didelius duomenų kiekius su greitu, kartotiniu apdorojimu ir pažangiais algoritmais, kad programinė įranga galėtų automatiškai mokytis iš duomenų modelių ar savybių. Komisija taip pat primena, kad turime toliau dėti pastangas kibernetinio saugumo ir skaitmenizacijos srityse. EESRK mano, kad bendrosios rinkos uždaviniai, susiję su skaitmenine pertvarka, turi būti sprendžiami palaikant socialinį dialogą ir ES imantis vadovaujamo vaidmens taikant bendrus teisės aktus dėl skaitmeninių technologijų, kad būtų apsaugoti pažeidžiamiausi asmenys ir užtikrinta, kad siekiamas veiksmingumas nepakenktų socialinei, ekonominei ir teritorinei sanglaudai, darbuotojų ir asmenų sveikatai ir saugai, kartu taip pat užtikrinant, kad tai nekenktų politiniam stabilumui
.
10.2Bet koks reglamentavimas turi būti palankus sėkmingai įmonių skaitmenizacijai ir konkurencingumui, kartu išlaikant aukštus standartus. Viešasis sektorius taip pat turi skaitmenizuoti savo veiklą ir paslaugas, įskaitant administracinius procesus, nė vieno nepaliekant nuošalyje. Skaitmenizacija gali padėti patenkinti skubius poreikius, pavyzdžiui, paspartindama leidimų investicijoms ir kitai verslo veiklai išdavimo procedūras.
10.3Be kita ko, EESRK pabrėžia, jog atsižvelgiant į tai, kad duomenys yra pagrindinės žaliavos dabarčiai ir ateičiai, būtina užtikrinti jų prieinamumą, pasiekiamumą ir sklandų judėjimą. Tam reikia palankaus reglamentavimo ir taisyklių, taip pat pažangių technologijų.
10.4 Kartu EESRK pritaria, kad reikia investuoti į kibernetinį saugumą, kad ir toliau būtų apsaugoti vis labiau skaitmenizuoti ir integruoti produktai ir procesai.
10.5EESRK pritaria Europos Komisijos ir Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės (BĮ „EuroHPC“) pozicijai, kad Europos mokslo ir pramonės srityse reikia didinti investicijas į bendrosios kompetencijos našiosios kompiuterijos srityje ugdymą.
11.Švietimas ir įgūdžiai
11.1EESRK tęs darbą šioje srityje pasibaigus Europos įgūdžių metams.
11.2Be to, kaip pažymi Komisija, dėl demografinių pokyčių darbuotojų trūkumas vis dažniau tampa viena iš pagrindinių kliūčių verslo augimui ir tęstinumui tiek nacionaliniu, tiek regionų lygmeniu, ir taip yra dėl daugybės veiksnių. Kaip nurodyta Europos darbo institucijos 2022 m. EURES ataskaitoje, naujosios technologijos, perėjimas prie klimatui neutralios ekonomikos, darbo jėgos senėjimas ir darbo bei užimtumo sąlygos labai prisidėjo besikeičiančio darbo paklausos ir pasiūlos santykio Europoje. Norint sėkmingai įgyvendinti šios srities politikos iniciatyvą, reikės laikytis holistinio požiūrio, kuriuo būtų atsižvelgiama į visus skirtingus iššūkių aspektus. EESRK remia socialinės ekonomikos darbą ir įgyvendinamą aktyvią darbo rinkos politiką, kuria siekiama sutelkti neaktyvius asmenis bei bedarbius ir skatinti, pavyzdžiui, moterų užimtumo ir verslumo, taip pat teisėtos migracijos teikiamas galimybes, siūlyti rinktis pameistrystę, įskaitant tarpvalstybinę pameistrystę, kartu peržiūrint pameistrystės sistemas siekiant patikrinti jų patrauklumą ir suteikiamą judumą.
11.3Be to, reikia stiprinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą, atsižvelgiant į įmonių, kaip darbdavių, socialinių partnerių ir mokymo paslaugų teikėjų, vaidmenį. Dėl darbo ir profesinio gyvenimo pokyčių taip pat reikia atsparios darbo jėgos. Turi būti skatinamas ir palengvinamas tarpvalstybinis darbuotojų, studentų ir specialistų judumas tiek ES viduje, tiek bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, pavyzdžiui, padedant suderinti pasiūlą ir paklausą. Todėl ES turi sudaryti tinkamas sąlygas pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus ir užtikrinti kvalifikacijų pripažinimą.
12.Prekyba ir atviras strateginis savarankiškumas
12.1EESRK pritaria Komisijai. Siekdami kuo geriau pasinaudoti užsienio prekyba, turime vengti pavojingos priklausomybės nuo ne demokratiškai valdomų šalių ir skatinti bendradarbiavimą ir dvišalius susitarimus su panašiai mąstančiais partneriais. EESRK remia išsamią peržiūrą, kuria nustatomas naujas prekybos ir darnaus vystymosi (PDV) lyginamasis standartas.
12.2Pavyzdžiui, dėl pastarojo meto krizių sutrikus tarptautinėms tiekimo grandinėms ir rinkoms išryškėjo poreikis mažinti pavojingą ES priklausomybę, ypač nuo Rusijos iškastinio kuro ir Kinijos metalų. Todėl reikia stiprinti ES pramonės pajėgumus bei išteklius ir kurti naujas verslumo ekosistemas. Taip pat reikia įvairinti energijos šaltinius ir žaliavų, tarpinių produktų ir komponentų tiekimo grandines.
12.3EESRK nuomone, įmonių atsakomybė reorganizuoti gamybos ir tiekimo grandines atsižvelgiant į visuomenės poreikius turėtų būti apibrėžta pramonės strategijoje, kuria būtų skatinama kurti integruotą Europos pramonės sistemą.
12.3.1ES turės plėtoti integruotą Europos pramonės sistemą, galinčią užtikrinti, kad įvairūs ES valstybių narių elementai ir ekonomikos sektoriai bendradarbiautų sinerginiu ir koordinuotu būdu, kad būtų pasiektas didesnis veiksmingumas, konkurencingumas ir bendra vertė visai ES. Reikia kuo labiau didinti įvairių susijusių subjektų (ES įmonių) bendradarbiavimą ir bendrus veiksmus, kad būtų skatinamas viso žemyno ekonomikos augimas.
12.4Reikia sparčiai daryti pažangą ratifikuojant ir įgyvendinant sudarytus prekybos susitarimus ir užbaigiant vykstančias derybas. Taip pat reikėtų visapusiškai pasinaudoti esamais prekybos susitarimais, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ tarptautinimo poreikiams.
12.5EESRK ypatingą dėmesį skirs naujoms iniciatyvoms, dėl kurių deramasi su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, taip pat iniciatyvoms, kuriomis siekiama spręsti dabartines problemas (JAV infliacijos mažinimo įstatymas, įvairūs ginčai dėl plieno ir aliuminio išsaugojimo ir pan.).
13.Pastabos dėl veiksnių ir PVRR
13.1Kalbant apie Komisijos pasiūlymą nustatyti 17 pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR), kurie turi būti kasmet atnaujinami prieš kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimą, EESRK mano, kad tai iš esmės naudinga. Siekdamas paskatinti būtinas politines diskusijas ir tolesnius veiksmus Taryboje, EESRK rekomenduoja, kad, pirma, būtų nustatyti aiškūs ir privalomi PVRR tikslai, atitinkamai vykdant atidžią stebėseną, vertinimą ir teikiant ataskaitas. Antra, tikslai turėtų būti nustatomi derinant su kitais rodikliais, įskaitant bendrosios rinkos rezultatų suvestinę, Skaitmeninio dešimtmečio politikos programą ir Europos semestrą. Trečia, EESRK ragina valstybes nares visapusiškai pritarti šiai sistemai ir įsipareigoti pasiekti nustatytus tikslus. Galiausiai, EESRK ragina Komisiją imtis ryžtingų veiksmų tais atvejais, kai valstybės narės šių tikslų nepasiekia.
13.2EESRK teigiamai vertina Komisijos pastangas nustatyti 17 pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR), susijusių su devyniais konkurencingumo aspektais. Vis dėlto EESRK mano, kad tam tikrų konkurencingumo aspektų atveju nebuvo atsižvelgta į kai kuriuos pagrindinius rodiklius ir kad PVRR europinis aspektas paslepia esamus teritorinius skirtumus. Dėl šių priežasčių reikia įtraukti papildomus PVRR.
13.3Iš dalies nesuprantama, kodėl neatsižvelgiama į rodiklius, rodančius ekonominės sistemos konkurencingumo lygį, pavyzdžiui, susijusius su užimtumu aukštųjų technologijų pramonėje (i) aukštųjų technologijų; ii) vidutinio pažangumo technologijų; iii) vidutiniškai mažo pažangumo technologijų; iv) žemųjų technologijų) ir žinioms imlių paslaugų srityje (i) žinioms imlios aukštųjų technologijų paslaugos; ii) žinioms imlios rinkos paslaugos; iii) žinioms imlios finansinės paslaugos; iv) kitos žinioms imlios paslaugos), taip pat su užimtumu MTP sektoriuje.
13.4EESRK mano, kad būtų tikslingiau pakeisti PVRR „Valstybės investicijos, išreikštos BVP dalimi“ į „Investicijos pagal turto rūšį“, įskaitant šešias grupes: i) būstas; ii) kiti pastatai ir statiniai (keliai, tiltai, aerodromai, užtvankos ir kt.); iii) transporto įrenginiai (laivai, traukiniai, orlaiviai ir kt.); iv) auginami biologiniai ištekliai (tvarkomi miškai, gyvuliai ir kt.); v) intelektiniai produktai (MTP, programinė įranga, duomenų bazės ir kt.); vi) informacinių ir ryšių technologijų įranga (kompiuteriai, programinė įranga, duomenų bazės, telekomunikacijų įranga, aparatinė įranga). Kiekvienos rūšies turtas būtų vertinamas kaip viso bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo procentinė dalis
.
13.5EESRK kyla tokių pat abejonių ir dėl PVRR „Prekyba su kitomis pasaulio šalimis“, išreikšto BVP dalimi. Būtų geriau toliau veikti pagal LPS, sudarytus su regionais ir šalimis partneriais: MERCOSUR, Meksika, Australija, JAV, Kinija, Japonija, Pietų Korėja, Indonezija ir kt., šiuo atveju vėlgi atsižvelgiant į esamus regioninius skirtumus tarp ES regionų.
13.6EESRK, gerbdamas Komisijai ir Eurostatui tenkantį vaidmenį, norėtų užtikrinti, kad pilietinės visuomenės organizacijos ir socialiniai partneriai padeda nustatyti konkurencingumo sritis ir su jomis susijusius rodiklius, kurie būtų tinkamesni siekiant tiksliau nustatyti problemą.
13.7EESRK pritaria Komisijai, kad PVRR sistema turės būti atidžiai stebima ir vertinama, integruojant ją su kitais rodikliais: bendrosios rinkos rezultatų suvestine, Skaitmeninio dešimtmečio politikos programa ir Europos semestru.
2024 m. sausio 29 d., Briuselis
Sandra Parthie
Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyriaus pirmininkė
_____________