NUOMONĖ

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

Muitinės reformos dokumentų rinkinys

_____________

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas ir Europos Sąjungos muitinė ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 [COM(2023) 258 final – 2023/0156 (COD)]

INT/1006

Pranešėjas Anastasis Yiapanis

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Sąjungos Taryba, 14/09/2023
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	04/09/2023
Priimta plenarinėje sesijoje	20/09/2023
Plenarinė sesija Nr.	581
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	229 / 1 / 3

1.Išvados ir rekomendacijos

1.1Praėjus daugiau kaip penkiasdešimčiai metų nuo ES muitų sąjungos sukūrimo ir praėjus dešimčiai metų nuo Sąjungos muitinės kodekso įvedimo, sistema tebėra labai suskaidyta. Siekiant išsaugoti Europos konkurencinį pranašumą tarptautinės prekybos srityje, būtina, kad valstybės narės skubiai susitartų dėl papildomų išteklių skyrimo muitinės reformai.

1.2Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pabrėžia, kad reikia pritraukti specializuotas muitinių ekspertines žinias netradicinėse srityse, pavyzdžiui, aplinkos apsaugos, komunikacijos, klientų aptarnavimo ir socialinės apsaugos srityse, skatinant jaunosios kartos atstovus rinktis profesiją muitinės sistemoje ir įgyvendinant mokymo ir perkvalifikavimo programas visose valstybėse narėse.

1.3Komitetas pasisako už tai, kad būtų parengta aiškiai apibrėžta dirbtinio intelekto integravimo į muitinės sistemas strategija, kartu išsaugant etinius aspektus kiekviename proceso etape.

1.4ES ir valstybės narės turėtų skatinti informavimo kampanijas, skirtas didinti informuotumą apie muitinių veiklos vaidmenį ir poveikį kasdieniam ES piliečių gyvenimui.

1.5Siekiant padėti verslininkams laikytis taisyklių, susijusių su įvairiais ES sankcijų rinkiniais Rusijai ir Baltarusijai, reikia teisiškai privalomų oficialių aiškinimų, taip pat aktyvių valdžios institucijų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta atitiktis ir šalinami esami trūkumai visoje ES.

1.6EESRK nepritaria pasiūlymui prašymą laikyti atmestu, jei kuri nors muitinė nesilaiko nustatytų savo sprendimo pateikimo terminų. Priešingai, nei numatyta Europos Komisijos pasiūlyme, tokiais atvejais paraiškos turėtų būti laikomos priimtomis.

1.7Komitetas mano, kad būtina nustatyti instituciją, atsakingą už pasiūlymo 6 straipsnio 6 dalies antros pastraipos c punkte nurodytų sąlygų laikymosi vertinimą, ir pažymi, kad tos pačios pastraipos f punkte trūksta aiškumo. Šie aspektai turėtų būti paaiškinti tiesiogiai pačiame reglamente, o ne priimant deleguotuosius aktus, kaip siūloma f punkte.

1.8Komitetas ragina paaiškinti reagavimo į krizes padalinio, kuris turi būti nuolat prieinamas krizių metu (204 straipsnis), sudėtį, kompetenciją ir galimą jo poveikį biudžetui.

1.9201 straipsnio 1 dalies 3 eilutėje redakcinė klaida turėtų būti ištaisyta į „...įgyvendinamos jos kompetencijai priklausančiose srityse...“.

1.10Labai svarbu sudaryti geresnes sąlygas mažosioms įmonėms naudotis įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (AEO) programa ir suteikti daugiau supaprastinimų įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statuso turėtojams, nes dabartiniai įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statuso privalumai nepakankamai nusveria išlaidas, susijusias su prašymu suteikti įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusą ir jo išlaikymu.

1.11Siekiant užtikrinti visišką koordinavimą ir sąveikumą, labai svarbu, kad valstybės narės susitartų, kad ES muitinė kurs prisijungimo prie ES muitinės duomenų centro taikomąsias programas. Reglamente turėtų būti apibrėžtos tikslios prieigos taisyklės ir konfidencialumo sąlygos, kad būtų užtikrinta neskelbtinos informacijos apsauga ir nustatyta aiški subjektų ir asmenų, kuriems suteikta prieiga prie tokių duomenų, atskaitomybė.

1.12ES muitinės duomenų centre turi būti sukurta bendra duomenų analizės sistema, apimanti duomenų gavybos programas, dar prieš jai pradedant veikti.

1.13EESRK pritaria ES muitinės įsteigimui ir pripažįsta, kad reikia daug darbuotojų, kurie galėtų vykdyti įvairias šio reglamento 208 straipsnyje nurodytas pareigas. Naudotojų dalyvavimas ir bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis yra labai svarbūs siekiant nustatyti reikalavimų neatitinkančias prekes, kurios patenka į ES rinką. Siekiant atkreipti dėmesį į atitikties standartus ir palengvinti komunikaciją su rinkos priežiūros institucijomis, ES muitinės duomenų centre turėtų būti sukurta pranešimų teikimo platforma.

1.14ES įmonėms turėtų būti suteikta neribota prieiga prie visų įstatymų, kitų teisės aktų, gairių ir atitinkamų patarimų, susijusių su jų muitinės operacijomis. EESRK konkrečiai prašo papildyti šio reglamento 208 straipsnį ir numatyti specialų ES muitinės vaidmenį remiant MVĮ.

1.15Europos Parlamento paskirtam ES muitinės valdybos nariui, kaip nurodyta 212 straipsnio 2 dalyje, turėtų būti suteiktos balsavimo ir lygios teisės. Siekiant užtikrinti visapusiškai demokratinį procesą, sprendimai turėtų būti priimami vieningai arba, jei tai neįmanoma, dviejų trečdalių balsų dauguma, nesuteikiant Komisijai įgaliojimų panaikinti sprendimus. Be to, Vykdomosios valdybos priimamiems sprendimams neturėtų būti taikomas reikalavimas, kad vienas iš Komisijos atstovų turi balsuoti teigiamai.

1.16Jei pasiūlymas dėl ES muitinės būtų patvirtintas, EESRK mano, kad nereikėtų laukti iki 2028 m., kol ES muitinė pradės veikti (kaip nurodyta 238 straipsnyje), ir ragina jos veiklą pradėti praėjus dvejiems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo. Taip pat reikia trumpesnių terminų, kad prekiautojai galėtų naudotis ES muitinės duomenų centru (2032 m.), nes dėl tokio delsimo sumažės ES veiksmų tikslingumas ir jie nebus taikomi nedelsiant.

2.Įžanginės pastabos

2.1Muitinėms sunku rasti pusiausvyrą tarp prekybos spartinimo taikant veiksmingas ir supaprastintas procedūras ir būtinybės užtikrinti muitinio tikrinimo vykdymą. Praėjus daugiau kaip penkiasdešimčiai metų nuo ES muitų sąjungos sukūrimo ir praėjus dešimčiai metų nuo Sąjungos muitinės kodekso įvedimo, sistema tebėra labai suskaidyta. Įvairios muitinės vis dar labai nevienodai aiškina taisykles. Taip pat trūksta veiksmingo muitinių ir kitų atitinkamų nacionalinių administracijų, atsakingų už ES politikos įgyvendinimą pasienyje, veiklos koordinavimo.

2.2Siekiant tinkamai atsižvelgti į kintantį šiuolaikinių tiekimo grandinių pobūdį ir elektroninės prekybos sandorių plėtrą, labai svarbu, kad ES reformuotų ir pritaikytų muitinės sistemą prie naujų realijų, su kuriomis susiduriame šiandien. Jei nebus iš esmės restruktūrizuota, dabartinė sistema nepadės pasiekti esminių Lisabonos strategijos tikslų ir kels pavojų Europos konkurenciniam pranašumui tarptautinės prekybos srityje, kurį gali įgyti šalys, įgyvendinančios ryžtingesnes muitinės strategijas.

2.3Muitinių darbas taip pat išsiplėtė nuo tradicinio pajamų surinkimo iki naujų užduočių, pavyzdžiui, sudėtingais sektorių teisės aktais nustatytų draudimų ir apribojimų vykdymo. Valstybės narės turi nedelsdamos susitarti dėl papildomų išteklių skyrimo muitinių reformai, pakeisti darbuotojų trūkumo tendenciją ir pripažinti, kad svarbu taikyti tinkamus projektų valdymo metodus siekiant palengvinti pokyčius ir įsigyti pažangiausią technologinę įrangą.

2.4Pasiūlymu dėl reglamento 1 nustatomos naujos taisyklės, kuriomis siekiama supaprastinti muitinės procedūras, sustiprinti muitinės priežiūros ir tikrinimo pajėgumus ir sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingesniam muitų surinkimui visose valstybėse narėse, kartu sumažinti administracinę naštą ir nereikalingus formalumus. Laikui bėgant muitai bus renkami ne ten, kur prekės deklaruojamos, o ten, kur importuotojas arba eksportuotojas yra įsikūręs ES. Be to, ES muitinės duomenų centras pakeis dabartinę muitinės informacinių technologijų infrastruktūrą visose valstybėse narėse, taip siekiant sumažinti veiklos išlaidas ir sustiprinti ES dėmesį rizikos valdymui ir muitinės patikrinimams.

3.Bendrosios pastabos

3.1Pasiūlymu dėl reglamento pakeičiamas galiojantis Sąjungos muitinės kodeksas ir įvedamas persvarstytas Sąjungos muitinės kodeksas visiškai pertvarkant jo straipsnius.

3.2EESRK palankiai vertina 2022 m. liepos 20 d.–rugsėjo 19 d. Europos Komisijos surengtas konsultacijas dėl muitų teisės aktų peržiūros su daugeliu suinteresuotųjų subjektų, įskaitant nacionalines muitines, prekybos asociacijas, federacijas ir atskiras įmones.

3.3ES konkurencingumas yra ne mažiau svarbus ES ekonomikai nei veiksmingas muitinis tikrinimas, nes prekyba kuria vertę ir gerovę, ypač augančiose rinkos srityse, pavyzdžiui, elektroninės prekybos. Komitetas pažymi, kad svarbu aprūpinti visas muitines pažangiausia ir sąveikia muitinės įranga, kad jos būtų pasirengusios būsimiems sunkumams.

3.4Naujos technologijos atliks labai svarbų vaidmenį kovojant su neteisėta prekyba, nes padės atlikti veiksmingus patikrinimus ir sustiprinti kibernetinį saugumą. ES turi teikti paramą investuodama į mokslinius tyrimus, inovacijas ir infrastruktūros plėtrą, įskaitant visiškai sąveikią sistemą. EESRK ragina parengti aiškiai apibrėžtą dirbtinio intelekto integravimo į muitinės sistemas strategiją ir sudaryti sąžiningas dirbtinio intelekto ir robotikos pažangos sąlygas, užtikrinant, kad viso proceso metu būtų atsižvelgiama į etinius aspektus. Išlieka rizika, kad ne visa visuomenė gali laikyti priimtinu tokį intervencinio sekimo lygį, kuris būtinas automatizavimui, siekiant veiksmingai kovoti su neteisėta prekyba.

3.5EESRK pažymi, kad mažai dėmesio skiriama žmogiškiesiems ištekliams ir įgūdžiams, reikalingiems siūlomiems muitinių pakeitimams įgyvendinti. Daugumoje valstybių narių muitinėms kaip ir kitoms viešųjų paslaugų srityse labai trūksta darbuotojų. Valstybių narių muitinės pareigūnams vis dar taikomos skirtingos darbo sąlygos ir mokamas skirtingas darbo užmokestis. Nors IT įgūdžiai akivaizdžiai reikalingi, muitinės taip pat turi įgyti specializuotų žinių netradicinėse srityse, pavyzdžiui, aplinkos apsaugos, komunikacijos, klientų aptarnavimo, socialinės apsaugos ir kt. Be to, reikia skatinti jaunąją kartą siekti karjeros muitinės sektoriuje skleidžiant informaciją apie darbo muitinės sektoriuje naudą ir visose valstybėse narėse įdiegiant mokymo ir perkvalifikavimo programas.

3.6ES piliečiams trūksta supratimo apie muitinių svarbą jų kasdieniame gyvenime. Labai svarbu, kad būtų dedamos pastangos atskleisti muitinių vaidmenį vykdant informavimo kampanijas, kuriomis didinamas informuotumas apie muitinės poveikį kasdieniam piliečių gyvenimui, platformoje „YouTube“ skelbiant vaizdo įrašus, kuriuose rodomos sėkmės istorijos, ir kt.

3.7Dabartinėse Sąjungos muitinės kodekso IT sistemose ir būsimame duomenų centre yra labai slaptų duomenų, kurie yra labai svarbūs vertinant muitus ir valdant riziką tarptautinėje prekyboje ir užtikrinant bendrą muitinės infrastruktūros funkcionalumą. Didelė kliūtis yra visų suinteresuotųjų subjektų noras ir pasitikėjimas keistis duomenimis

3.8Kalbant apie daugybę ES sankcijų Rusijai ir Baltarusijai rinkinių, EESRK pažymi, kad reikia oficialių aiškinimų, kurie turėtų teisinę galią ir taip padėti verslininkams vykdyti savo verslą laikantis taisyklių, kartu valdžios institucijoms aktyviai imantis priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi šių taisyklių. Visoje ES vis dar yra silpnų vietų, kuriomis naudojamasi siekiant apeiti sankcijas ir palengvinti neteisėtą prekybą.

4.Konkrečios pastabos

4.1Komitetas mano, kad 30 dienų terminas, per kurį muitinė turi tik patikrinti, ar tenkinamos prašymo priimti sprendimą priėmimo sąlygos, vis dar yra ilgas, ir laikosi tos pačios nuomonės dėl 120 dienų termino sprendimui priimti priėmus prašymą. Tai neatitinka tikslo racionalizuoti muitinės sistemą, todėl terminai turėtų būti dar sutrumpinti.

4.2Be to, EESRK nepritaria pasiūlymui prašymą laikyti atmestu, jei muitinė nesilaiko nustatytų savo sprendimo pateikimo terminų. Taip neteisėtai kenkiama pareiškėjui ir sudaromos sąlygos muitinės neatsakingumui. Priešingai nei siūloma dabartiniame pasiūlyme, Komitetas mano, kad tinkamesnis požiūris būtų laikyti, kad bet koks prašymas yra priimtas, jei muitinė nesilaiko nustatytų terminų.

4.3Komitetas mano, kad būtina nustatyti, kuri institucija sprendžia, ar tenkinamos pasiūlymo 6 straipsnio 6 dalies antros pastraipos c punkte nustatytos sąlygos. Be to, dėl tos pačios 6 straipsnio 6 dalies antros pastraipos f punkto dviprasmiškumo lieka galimybių skirtingam aiškinimui. EESRK mano, kad šie aspektai turėtų būti paaiškinti pačiame reglamente, o ne priimant deleguotuosius aktus (kaip siūloma f punkte).

4.4EESRK mano, kad šiame reglamente būtina nustatyti „pagrįstą laikotarpį“, per kurį laikoma, kad valdžios institucijos išleido prekes, jei jos nebuvo atrinktos jokiam patikrinimui, kaip nurodyta 60 straipsnio 6 dalyje, o ne priimti deleguotuosius aktus pagal 261 straipsnį.

4.5Komitetas ragina paaiškinti reagavimo į krizes padalinio, kuris turi būti nuolat prieinamas krizių metu (204 straipsnis), sudėtį, kompetenciją ir galimą jo poveikį biudžetui.

4.6EESRK pažymi, kad 201 straipsnio 1 dalies 3 eilutėje padaryta redakcinė klaida, ir siūlo pakeisti formuluotę į „...įgyvendinamos jos kompetencijai priklausančiose srityse...“.

4.7Labai svarbu, kad mažosios įmonės galėtų lengviau naudotis įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo programa ir kad įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statuso turėtojams būtų taikomi didesni supaprastinimai. Dabartinė įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statuso teikiama nauda yra neproporcingai maža, palyginti su išlaidomis, susijusiomis su prašymu suteikti šį statusą ir jo išsaugojimu. Be to, Komitetas mano, kad 24 straipsnyje nustatyti įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statuso suteikimo kriterijai yra neaiškūs ir gali būti interpretuojami.

4.8Muitinės turi atlikti išsamų įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų operacijų ir vidaus įrašų tikrinimą bent kartą per trejus metus. Išlieka neaišku, ar įmonės norės suteikti muitinei tiesioginę prieigą prie savo įmonės išteklių planavimo (ĮIP) sistemų ir tai priklausys nuo Europos Komisijos gebėjimo suteikti tvirtą garantiją, kad konfidenciali informacija bus apsaugota.

4.9Komisijos pasiūlymu dėl naujo Sąjungos muitinės kodekso nuo 2032 m., kai pradės veikti duomenų centras, nustatoma patikimų ir patikrintų verslininkų sąvoka ir siūloma 2037 m. pakeisti įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų sistemą ir visus prekiautojus įpareigoti naudoti duomenų centrą. EESRK nuomone, jei duomenų centras pradėtų veikti iki 2032 m., būtų galima sutrumpinti naujos prekiautojų koncepcijos įgyvendinimo laikotarpį. Gerai veikianti muitų sąjunga turi būti grindžiama skaidria ir paprasta sistema, atgrasančia nuo sukčiavimo, kad tik reikalavimus atitinkantiems ir patikimiems verslininkams būti taikomi kuo didesni supaprastinimai ir visi prekiautojai per duomenų centrą galėtų pasinaudoti bendra sąsaja.

4.10Suklastotos prekės dėl jų nežinomos sudėties turi būti sunaikintos kruopščiai prižiūrimose specializuotose patalpose. Būtina sukurti patvirtintų ir audituotų suklastotų prekių sunaikinimo ir perdirbimo įmonių tinklą.

4.11Esama svarių įrodymų, kad sistemingai naudojamasi 150 EUR riba, nuo kurios atleidžiama nuo muitų, o taip trečiųjų šalių elektroninės prekybos veiklos vykdytojams sukuriamas nesąžiningas pranašumas tradicinės prekybos ir ES mažmenininkų atžvilgiu. Komitetas pažymi, kad valstybės narės gautų naudos iš didesnio muitų surinkimo panaikinus 150 EUR ribą, tačiau tai padidintų interneto platformoms tenkančią naštą ir galbūt padidintų prekių kainą galutiniams vartotojams. Kita vertus, ne vienoje valstybėje narėje įmonėms (ypač MVĮ) bus taikomi mažesni registravimosi PVM tikslais reikalavimai. Valstybės narės turės naudos iš mažesnių administracinių išlaidų, nes verslininkai, vykdantys nuotolinę prekybą į ES importuojamomis prekėmis, kurių vertė viršija 150 EUR, turės galimybę deklaruoti ir sumokėti taikytiną PVM pagal vieno langelio principu grindžiamą importo sistemą (IOSS).

ES MUITINĖS DUOMENŲ CENTRAS

4.12EESRK mano, kad siekiant visiško koordinavimo ir sąveikumo, valstybės narės turi susitarti, kad ES muitinė kurtų taikomąsias programas, kuriomis visos valstybės narės naudosis prisijungdamos prie ES muitinės duomenų centro, o ne pačios valstybės narės, kaip siūloma pasiūlymo 30 straipsnio 1 dalyje.

4.13EESRK palankiai vertina Europos kovos su sukčiavimu tarnybai, Europos prokuratūrai, nacionalinėms mokesčių institucijoms, rinkos priežiūros institucijoms ir kitoms atitinkamoms institucijoms numatytą lengvesnę prieigą prie būtinų duomenų ES muitinės duomenų centre. Tačiau jis ragina sukurti sistemą, kuri apsaugotų neskelbtinus duomenis, kad jie nebūtų paviešinti ne šiame kontekste, ir užtikrinti visišką subjektų ir asmenų, kurie turės prieigą prie neskelbtinų duomenų ES muitinės duomenų centre, atskaitomybę.

4.14Be to, Komitetas mano, kad kiekviena institucija turėtų paskirti konkretų kontaktinį punktą, asmenį ar asmenis, ir ragina Komisiją nustatyti šią prievolę įgyvendinimo aktais, kaip nurodyta 31 straipsnio 14 dalyje, įskaitant visišką institucijos kontaktinio punkto, asmens ar asmenų, turinčių prieigą prie neskelbtinų duomenų, atskaitomybę. Šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos konkrečios prieigos taisyklės, konfidencialumo taisyklės ir naudojimosi ES muitinės duomenų centru sąlygos.

4.15Komitetas palankiai vertina muitinių pareigą palaikyti nuolatinį dialogą su ekonominės veiklos vykdytojais ir institucijomis, dalyvaujančiomis tarptautinėje prekyboje prekėmis, ir skatinti skaidrumą, be kita ko, suteikiant laisvą prieigą prie prašymų formų, kaip nurodyta pasiūlymo dėl reglamento 39 straipsnyje.

4.16Kaip siūlo Europos Komisija, muitinių informacija su tarptautiniais partneriais turi būti keičiamasi visapusiškai gerbiant ES piliečių ir įmonių duomenų privatumą.

MUITINĖS RIZIKOS VALDYMAS

4.17Kadangi tiek nacionalinėms muitinėms, tiek ES muitinei bus pavesta vykdyti rizikos valdymo veiklą naudojant ES muitinės duomenų centro turimus duomenis, Komitetas mano, kad tikslinga turėti bendrą duomenų analizės sistemą, skirtą tokiems dideliems duomenų kiekiams interpretuoti, įskaitant ES muitinės duomenų centro duomenų gavybos programas.

 

4.18EESRK jau yra pažymėjęs, kad „[g]alimybė valdyti didelį turimų duomenų kiekį nedelsiant ir gerokai patobulinta dabartinė muitinės sistema taip pat padėtų geriau ir visapusiškiau reaguoti į didėjančius sunkumus. Be to, ji suteiktų galimybę išmaniai prižiūrėti tiekimo grandines ir sustiprinti gebėjimą prognozuoti“ 2 . Duomenų analizės programos turi būti sukurtos dar prieš pradedant veikti ES muitinės duomenų centrui.

4.19Siekiant nustatyti prekes, kurios neatitinka atitikties standartų ir vis dar patenka į ES rinką, arba kai galima pagrįstai manyti, kad prekės neatitinka atitinkamų ES teisės aktų, būtinas bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis ir pavieniais piliečiais. Turėtų būti sukurta pranešimų apie šiuos pažeidimus platforma, kurioje rinkos priežiūros institucijoms būtų pranešama apie neatitikties atvejus.

ES MUITINĖ

4.20EESRK pritaria ES muitinės sukūrimui ir konkrečioms Komisijos jai siūlomoms funkcijoms. Komitetui vis dar kyla abejonių, ar valstybės narės sutiks su šiuo pasiūlymu, ir pažymi, kad ES muitinei reikės daug darbuotojų visoms šio reglamento 208 straipsnyje siūlomoms funkcijoms vykdyti.

4.21Labai svarbu, kad ES muitinė galėtų nacionalinėms muitinėms teikti geriausios praktikos pavyzdžius ir stebėti jų įgyvendinimą, taip pat vykdyti duomenų valdymo ir tvarkymo veiklą. EESRK jau yra pažymėjęs, kad šios priemonės labai reikalingos nacionalinėms muitinėms ir kad ES turi geriausias galimybes jas įgyvendinti 3 .

4.22ES įmonėms turėtų būti suteikta neribota prieiga prie visų įstatymų, kitų teisės aktų, gairių ir atitinkamų patarimų, susijusių su jų muitinės operacijomis, neatsižvelgiant į jų buvimo vietą ES. ES muitinė turėtų atlikti konkretų vaidmenį rengiant supaprastintas gaires ir vadovus MVĮ ir padėti joms susipažinti su muitų teisės aktais ir formalumais. EESRK konkrečiai prašo papildyti šio reglamento 208 straipsnį ir numatyti specialų ES muitinės vaidmenį remiant MVĮ.

4.23EESRK mano, kad Europos Parlamento į ES muitinės valdybą paskirtas narys, kaip siūloma 212 straipsnio 2 dalyje, turėtų turėti teisę balsuoti ir kad visi kiti valdybos nariai turėtų turėti lygias teises. Neaišku ir nėra nurodyta, ar ES muitinės valdybos nariai gaus atlygį už savo darbą, taip pat nenurodytas finansavimo šaltinis.

4.24EESRK mano, kad visi valdybos sprendimai turėtų būti priimami vieningai. Jei tai neįmanoma, sprendimai turėtų būti priimami dviejų trečdalių balsų dauguma, o Komisija niekada neturėtų turėti įgaliojimų panaikinti sprendimus. Visi valdybos nariai turėtų turėti vienodas balsavimo teises. Be to, Vykdomosios valdybos priimamiems sprendimams neturėtų būti taikomas reikalavimas, kad vienas iš Komisijos atstovų turi balsuoti teigiamai.

4.25Jei pasiūlymui dėl ES muitinės būtų pritarta, EESRK nuomone, nėra pagrindo laukti iki 2028 m., kol ji pradės veikti (238 straipsnis), ir primygtinai ragina jos veiklą pradėti praėjus dvejiems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo (galbūt net praėjus vieneriems metams). Tai pasakytina ir apie 2032 m. sausio mėn. terminą, kada prekiautojai turi pradėti naudotis ES muitinės duomenų centru. Būtent toks delsimas neleidžia ES imtis tikslingesnių ir operatyvesnių veiksmų, todėl daugeliu atvejų prarandamas pagreitis.

2023 m. rugsėjo 20 d., Briuselis

Oliver Röpke

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

_____________

(1)       COM(2023) 258 final .

(2)     OL C 220, 2021 6 9, p. 56 .

(3)     OL C 220, 2021 6 9, p. 56 .