|
NUOMONĖ
|
|
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
|
|
Europos pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir inovacijų bei skaitmeninimo kaip varomosios jėgos vaidmuo
|
|
_____________
|
|
Europos pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir inovacijų bei skaitmeninimo kaip varomosios jėgos vaidmuo
[tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkausiančios Ispanijos prašymu]
|
|
|
|
CCMI/207
|
|
|
|
Pranešėjas Andrés Barceló Delgado
|
|
Bendrapranešėjė Monika Sitárová
|
|
Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos prašymas
Teisinis pagrindas
|
2022 m. gruodžio 8 d. raštas
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Tiriamoji nuomonė
|
|
Biuro sprendimas
|
13/12/2022
|
|
Atsakingas skyrius
|
Pramonės permainų konsultacinė komisija
|
|
Priimta komisijoje
|
22/06/2023
|
|
Priimta plenarinėje sesijoje
|
12/07/2023
|
|
Plenarinė sesija Nr.
|
580
|
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
185/3/7
|
1.Išvados ir rekomendacijos
1.1Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) yra tvirtai įsitikinęs, kad Europos Sąjungos (ES) pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas turi būti siejamas su aktyvesne skaitmenizacija.
1.2Norint, kad pramonė visiškai atsikratytų priklausomybės nuo iškastinio kuro, būtina diegti inovacijas, nes daugelis technologijų dar tik kuriamos.
1.3ES negali sumažinti priklausomybės nuo iškastinio kuro be aktyvaus darbuotojų dalyvavimo, todėl socialinis dialogas, perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo programos turi būti svarbiausi prioritetai siekiant užsibrėžtų tikslų. Socialinis dialogas ir darbuotojų atstovų dalyvavimas turi atlikti svarbų vaidmenį rengiant perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo programas, kurios bus būtina naujų technologijų ir darbo metodų sėkmės sąlyga.
1.4ES turi įvardyti technologijas, kurioms reikia specialios paramos gamybos veiklai plėtoti, ir pasiūlyti papildomų priemonių.
1.5Siekiant sumažinti sunkiai įveikiamą išmetamų teršalų kiekį pramonės šakose, pavyzdžiui, cemento ir naftos perdirbimo gamyklose, reikia sukurti anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo metodus; pats anglies dioksidas gali būti naudojamas kaip žaliava elektrolizinio kuro gamybai.
1.6Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Infliacijos mažinimo aktas yra rimtas iššūkis ES ir jos pramonei. Komisijos pasiūlymas dėl poveikio klimatui neutralizavimo pramonės galėtų būti veiksmingas atsakas į masinio pramonės veiklos perkėlimo iš ES į trečiąsias šalis grėsmę. ES pasiūlymuose negalima pamiršti Infliacijos mažinimo akto socialinės paramos sąlygų.
1.7Pramonės įmonėms reikia viešosios paramos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo procese (pvz., didinant de minimis ribą, peržiūrint mokesčių politiką), tačiau jos taip pat turi laikytis bendrosios rinkos principų.
1.8EESRK pažymi, kad dabartiniai skaitmeninių dvynių pavyzdžiai pramonėje, kaip nurodyta nuomonėje CCMI/206, teikia vilčių dėl pramonės veiklos rezultatų gerinimo.
1.9EESRK ragina Europos valdžios institucijas ir valstybes nares paspartinti leidimų išdavimo procesą atsinaujinančių išteklių energijos bei pramonės veiklos srityse. Naujų investicijų neskatina ir dabartinė ilga leidimų išdavimo procedūra, ir pernelyg didelis biurokratizmas.
1.10EESRK palankiai vertina Europos vandenilio banko iniciatyvą ir tikisi, kad ji padės diegti vandenilio technologijas, ypač pramonės šakose, kuriose sunku sumažinti išmetamų teršalų kiekį.
1.11Norint plėtoti naujus pramoninius procesus, reikia tinkamai prižiūrėti esamą infrastruktūrą. Mažinant pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro reikia parengti specialias infrastruktūros programas.
2.Bendrosios pastabos
2.1ES Tarybai pirmininkausianti Ispanija paprašė EESRK parengti tiriamąją nuomonę dėl Europos pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir skaitmeninimo bei inovacijų vaidmens šiame procese.
2.2EESRK jau yra paskelbęs nuomonę savo iniciatyva dėl priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo technologijų, daugiausia dėmesio skirdamas apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai (ATLPS) priklausančioms pramonės šakoms.
2.3Europos visuomenė priėmė būtiną ir radikalų sprendimą iki 2050 m. visiškai panaikinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tai labiausiai paveiks pramonę, o kai kurioms pramonės šakoms bus itin sunku prisitaikyti.
2.4Kai kurios pramonės šakos pastaraisiais metais daug investavo ir bus priverstos imtis dar radikalesnių pokyčių, kad pasiektų nulinio grynojo anglies dioksido kiekio tikslą. Todėl Europos visuomenė turi jas remti joms pereinant nuo iškastinio kuro prie klimato požiūriu neutralios gamybos.
2.5Kai kuriose pramonės veiklos srityse, kuriose sudėtinga mažinti CO2 kiekį, turi būti taikomos anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijos (CCS). Ateityje išmetamą CO2 kiekį būtų galima panaudoti didelės pridėtinės vertės prekėms gaminti.
2.6Dėl ES priklausomybės nuo trečiųjų šalių dėl kai kurių švarių technologijų tiekimo ES labai sunku pasiekti tikslą iki 2030 m. naudoti 40 proc. atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Europa yra labai priklausoma nuo kai kurių švariųjų technologijų importo, todėl, norint pasirengti įgyvendinti 55 % tikslą, reikės labai paspartinti jų diegimą ES. ES turi įvardyti technologijas, kurioms reikia specialios paramos gamybos veiklai plėtoti, ir pasiūlyti papildomų priemonių.
2.7Europos pramonė patiria nuolatinį tarptautinės konkurencijos spaudimą, todėl reikia greitai reaguoti ir nuolat plėtoti bei pritaikyti verslą, kad gamyba ES ir toliau būtų pelninga. Tai jau yra svarbus šiuolaikinės gamybos veiksnys, tačiau naudodamos naujas skaitmenines technologijas gamybos įmonės gali gerokai padidinti efektyvumą ir pasinaudoti visiškai naujomis prekių, paslaugų ir verslo modelių kūrimo galimybėmis.
2.8Skaitmeninė pertvarka, numatyta ES žaliajame kurse, yra būtina sąlyga, kad būtų pasiektas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslas.
2.9Nieko negalima pasiekti be žmonių. Europos darbo jėga turi aukštą kvalifikaciją dabartinių technologijų srityje, tačiau ji turi būti perkvalifikuota, kad galėtų naudotis naujomis technologijomis, kurios bus sukurtos ir diegiamos netolimoje ateityje.
2.10Vadovaujantis visuotinai pripažintu principu nė vieno nepalikti nuošalyje, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vietos bendruomenėms, kuriose steigiami pramonės objektai, atsižvelgiant į pokyčius, kurie įvyks artimiausiais metais, ir į tai, kad šie pokyčiai artimiausiu metu turės įtakos užimtumui atitinkamose vietovėse.
3.Nauja aplinka ES ir už jos ribų
3.1Tuo tarpu Europos Sąjunga turi spręsti naujus uždavinius, kylančius dėl JAV įgyvendinamo naujojo Infliacijos mažinimo akto, kuris gali paskatinti perkelti didelę dalį Europos pramonės vertės grandinės, ypač susijusios su atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio technologijomis, į JAV. Infliacijos mažinimo aktą sudaro dotacijų, mokesčių lengvatų ir paskolų garantijų derinys, jame taip pat numatomos įvairios socialinės ir ekonominės sąlygos. Didžiąją dalį teisės akto sudaro pelno mokesčio lengvatos, kurios siekia apie 216 mlrd. JAV dolerių.
3.2Mokesčių lengvatos gamybai taip pat taikomos vėjo ir saulės energijos projektams. Įmonės, norinčios pasinaudoti šiais gamybos kreditais, turi laikytis vietinio turinio reikalavimų: geležis, plienas ir elektros energijos gamybos įrenginių produktai turi būti gaminami šalies viduje. Visi geležies ir plieno gamybos procesai turi vykti Jungtinėse Valstijose, o pagaminti produktai laikomi pagamintais šalies viduje, jei tam tikra ribinė procentinė dalis visų produktų gamybos sąnaudų gaunama iš JAV vykdomos kasybos, gavybos ar gamybos procesų. Ši riba yra 40 proc., o 2026 m. ji padidės iki 55 proc.
3.3Komisija pasiūlė naujų teisės aktų, kuriais siekiama atremti Amerikos ir Kinijos konkurencijos iššūkį Europos Sąjungai. EESRK rengia nuomonę šiuo klausimu.
3.4EESRK pripažįsta, kad šiuo pasiūlymu einama teisinga linkme, tačiau jo beveik nepakanka plataus užmojo tikslui pasiekti, todėl reikia tobulinti teisėkūros procesą.
3.5Skirtumas tarp dujų kainų Europoje ir JAV yra milžiniškas, net ir pastaruoju metu Europoje sumažėjus kainoms. Kai kurie panašiai mąstantys tiekėjai gamtinių dujų tiekimo ir kainų atžvilgiu taiko alternatyviųjų sąnaudų metodą, o ES, kadaise beveik atsikračiusi priklausomybės nuo rusiškų dujų, dabar yra užstrigusi dar brangesnių dujų ir didesnių elektros energijos kainų sistemoje. Tai kenkia ir ES pramonės konkurencingumui, ir elektrifikavimo diegimui.
3.6Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo procesas padidins elektros energijos paklausą; EESRK ragina kurti klimato požiūriu neutralias technologijas, pirmenybę teikiant įperkamai anglies dioksido neišskiriančiai elektros energijai ir energetiniam saugumui.
3.7Europos įmonės privalo pirkti anglies dioksido sertifikatus pagal ATLPS sistemą. Anglies dioksido sertifikatų kainos viršija 80 EUR, o elektros energijos momentinių sandorių kainų priedas dėl didėjančių anglies dioksido sertifikatų kainų yra apie 40 EUR. Išskyrus kelias išimtis, kiti pagrindiniai ES prekybos partneriai neturi mokėti tokios kainos už išmetamą anglies dioksidą, todėl ateityje ES pramonei bus sunku konkuruoti tarptautinėse rinkose, net ir turint pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą (PADKM), apsaugantį bendrąją rinką.
3.8Įperkamos nuo iškastinio kuro nepriklausomos energijos tiekimas už prieinamą kainą yra svarbiausias veiksnys plėtojant naują pramonės veiklą Europoje. Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto poveikis energijos kainoms trumpuoju laikotarpiu bus nedidelis, o ilgalaikis jo poveikis vis dar neaiškus. Siekis, kad Europa taptų mažiau priklausoma nuo energijos importo ir mažiau veikiama pasaulinės rinkos svyravimų, nebus įgyvendintas per vieną dieną. Tačiau pramonei reikia neatidėliotinų sprendimų, kad ji galėtų susitvarkyti su energijos kainomis, kurios Europoje vis dar didesnės nei daugelyje kitų pasaulio šalių. ES žaliojo kurso pramonės planas bus sėkmingas tik tuo atveju, jei ES taip pat pertvarkys savo energetikos politiką, visų pirma persvarstydama Elektros energijos rinkos struktūros direktyvą, kuria nedelsiant būtų užtikrintas įperkamos, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios elektros energijos, atitinkančios didėjantį elektrifikavimo poreikį, tiekimas.
3.9Atrodo, kad ES yra įstrigusi tarp dviejų požiūrių: ji stengiasi suartėti su JAV ir išlaikyti stiprų pramoninį pėdsaką Europoje, tačiau kartu laikosi Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) taisyklių, kurios kartais visiškai prieštarauja JAV požiūriui.
3.10Dar vienas iššūkis, su kuriuo susiduria ES – siekis išsaugoti ES bendrąją rinką. Kaip nurodė Komisija, valstybės pagalbos lankstumas buvo sutelktas dviejose valstybėse narėse, kurioms tenka daugiau kaip 70 proc. visų Komisijos suteiktų leidimų pagal pereinamojo laikotarpio išimtį (COVID-19 pandemijos ir Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste).
3.11Europos institucijos ir valstybės narės turi vengti teikti įmonėms pernelyg didelę valstybės pagalbą, kad būtų apsaugota bendroji rinka, kuri yra kertinis Europos Sąjungos akmuo. Tačiau siekiant sudaryti sąlygas mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) skaitmenizuotis ir skatinti inovacijas, būtų galima padidinti de minimis ribą, nes ji retai trukdo konkurencijai. Skaitmeninių inovacijų centro patirtis turi būti skleidžiama visoje ES.
4.Inovacijų vaidmuo
4.1Inovacijos yra labai svarbios, kad ES pasiektų nulinio grynojo CO2 kiekio tikslus, todėl į rinką reikia pateikti daugiau komerciškai prieinamų technologijų. Inovacijos įmonėse yra pagrindinė priemonė, kad būtų diegiamos naujos ir žaliosios technologijos, kurios būtų tiek techniškai, tiek ekonomiškai perspektyvios.
4.2Kita vertus, poreikis skatinti sąžiningą tikrų ir patikimų ekologiškų prekių rinką, kurios pagrindinė varomoji jėga būtų viešieji pirkimai, turi padėti plėsti naujų žaliųjų technologijų naudojimą.
4.3Europai trūksta žaliavų, tačiau siūlomu reglamentu dėl svarbiausiųjų žaliavų pramonė bus skatinama šalies viduje gaminti perdirbtas žaliavas. Pagrindinis ES pramonės konkurencinis pranašumas – technologiniai pajėgumai ir aukštos kvalifikacijos darbo jėga, leidžianti jai pirmauti pasaulinėse rinkose.
4.4Šį konkurencinį pranašumą dabar bando perimti trečiosios šalys, nes vienintelė priemonė, padedanti išlaikyti lyderio pozicijas, yra apsaugoti inovacijas, užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp aplinkos, žmonių ir inovacijų apsaugos bei pagreitinti reguliavimo leidimų išdavimą ne tik konkrečiose srityse, kaip numatyta Komisijos pasiūlyme, bet ir kitur. Yra akivaizdžių pavyzdžių, kai nepateisinamai vėluojama išduoti leidimą plėtoti naujas pramonės įmones.
4.5MVĮ yra Europos gamybos pagrindas, todėl, siekiant skatinti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, joms turi būti skiriamas ypatingas dėmesys ir vykdomos konkrečios veiksmingų inovacijų ir skaitmeninės pertvarkos skatinimo programos.
4.6Kadangi priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas pareikalaus didžiulių investicijų, EESRK siūlo ES institucijoms naudotis Teisingos pertvarkos ir „NextGeneration EU“ fondais siekiant tinkamai remti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo procesą.
4.7Dabartinė infrastruktūra netinka būtinoms pramonės ir visuomenės permainoms, todėl EESRK primygtinai ragina valdžios institucijas pradėti programą, skirtą sklandžiam naujųjų technologijų diegimui reikalingai infrastruktūrai išlaikyti ir tobulinti.
4.8Atrodytų, kad vandenilis yra geriausias sprendimas norint sumažinti priklausomybę pramonės šakose, kuriose ji sunkiai sumažinama ir kurios negali būti visiškai elektrifikuotos. Neseniai ES paskelbta Europos vandenilio banko iniciatyva padėtų tinkamai diegti šią technologiją kiekio ir kainos požiūriu. Kai kurių regionų patirtis diegiant inovacijas, susijusias su vandeniliu, yra labai naudinga, nes šiuose projektuose dalyvauja didelės įmonės, mokslinių tyrimų centrai, universitetai ir MVĮ.
5.Skaitmeninės pertvarkos vaidmuo
5.1Skaitmeninė pertvarka ir inovacijos labai prisideda prie Europos pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo. Iš tiesų pramonė, kurioje susilieja skaitmeninės technologijos ir fizinė prekių gamyba, gali būti svarbus skaitmeninės transformacijos ir pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo veiksnys, nes ji skatina pramonės procesų, produktų ir verslo modelių modernizavimą bei daro teigiamą poveikį našumui.
5.2Įvairios technologijos, pavyzdžiui, jutikliai, įrenginių tarpusavio komunikacija, duomenų analizė ir robotika atveria galimybių gamybos įmonėms. Optimizavus ir automatizavus gamybą, naujos technologijos gali sudaryti sąlygas Europos įmonėms konkuruoti su šalimis, kuriose gamybos sąnaudos tradiciškai yra mažesnės.
5.3Daugelis sektorių jau yra labai automatizuoti ir skaitmeninės technologijos toliau daro jiems poveikį, pavyzdžiui, surinkimo srityje naudojami išmanieji robotai, chemijos sektoriuje – procesų valdymo kompiuteriai, o komponentų ir atsarginių dalių gamybai – 3D spausdinimas. Antroji skaitmeninės transformacijos banga, kurios varomoji jėga – dirbtinis intelektas, pramoninis daiktų internetas ir didieji duomenys, greičiausiai bus labiau perversminė ir gali lemti įmonių ir ES regionų nelygybę.
5.4Naudojant jutiklių technologiją galima stebėti ir optimizuoti gamybą, pavyzdžiui, nuolat stebėti gamybos įrangos panaudojimą, energijos sąnaudas, žaliavų ir atsarginių dalių poreikį, produktų kokybę ir išmetamųjų teršalų kiekį. Surinktų duomenų analizė gali padėti įmonei suprasti, kurie procesai veikia optimaliai, o kuriuos galima patobulinti, taip pat nustatyti, koks yra poveikis klimatui.
5.5Skaitmeninimas turi didelį potencialą mažinti pramonės poveikį klimatui, tačiau jį vykdant ir tvarkant duomenis reikia atsižvelgti į klimato perspektyvą.
6.Perkvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas
6.1Žalioji ir skaitmeninė pertvarkos turi būti vertinamos kaip galimybė kurti ir skatinti aukštos kokybės darbo vietas, kartu į pramonę pritraukiant įvairovę, visų pirma ieškant talentingų moterų, skatinant atvirumą kvalifikuotiems darbuotojams iš trečiųjų šalių ir aktyviai stengiantis padidinti pramonės patrauklumą jaunimui.‑
6.2Europos Komisija pristatė platų iniciatyvų, parengtų pagal Europos įgūdžių darbotvarkę, katalogą, įskaitant Europos įgūdžių paktą ir Europos įgūdžių metus (2023 m.). Bus kuriamos arba plečiamos įgūdžių partnerystės. Bus įsteigtos poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akademijos, kad būtų remiamos strateginių pramonės šakų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programos, susijusios su perėjimu prie žaliosios ekonomikos. Valstybės pagalba ir bendriems Europos interesams svarbūs projektai (BEISP) taip pat turėtų suteikti papildomų finansinių išteklių įgūdžių tikslams remti, o iš ES biudžeto ir priemonės „NextGenerationEU“ ES įgūdžių darbotvarkei remti jau skiriama 64,8 mlrd. eurų. Kai kurie šiuo metu pagal programą „Erasmus+“ vykdomi projektai, pavyzdžiui, ESSA, teikia daug vilčių.
6.3Socialinis dialogas yra labai svarbus siekiant tinkamai diegti naujas technologijas ir padidinti visuomenės ir darbuotojų pritarimą būsimiems darbo procesų pokyčiams.
6.4Tačiau norint visapusiškai pasinaudoti skaitmeninių technologijų privalumais gamyboje, svarbu sutelkti dėmesį ne tik į technologijas, bet mąstyti apie visą verslą ir organizaciją. Kad skaitmeninimo procesą būtų galima valdyti, reikia parengti skaitmeninę strategiją ir veiksmų planus.
6.5Iššūkis – užtikrinti, kad ši skaitmeninė pertvarka lemtų didesnę socialinę pažangą ir niekas neliktų nuošalyje. Darbuotojai turi turėti galimybę numatyti naujų technologijų plėtros pasekmes ir daryti įtaką darbdavių sprendimams pasinaudodami geresne teise dalyvauti. Skaitmeninių technologijų pasekmės turi būti aptariamos ir dėl jų turi būti deramasi visais lygmenimis: įmonės, sektoriaus, nacionaliniu ir Europos.
6.6ES darbo jėga turi būti tinkamai perkvalifikuota ir jos kvalifikacija turi būti pakelta, kad įgytų naujų įgūdžių, reikalingų naujiems darbo reikalavimams įveikti. Vykdant socialinį dialogą, dabartiniai įgūdžiai turi būti vertinami atsižvelgiant į tai, ar jie yra naudingi būsimoms permainoms.
6.7Aktyvus ir veiksmingas socialinis dialogas neabejotinai prisidės prie geresnio naujų technologijų diegimo ir pripažinimo, mažinant socialines sąnaudas.
2023 m. liepos 12 d., Briuselis
Oliver Röpke
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas
_____________