SOC/759

Bendradarbiavimas jaunimo reikalų srityje

NUOMONĖ

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius

Bendradarbiavimas jaunimo reikalų srityje

(tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos prašymu)

Kontaktinis adresas	soc@eesc.europa.eu
Administratorė	Sabrina Borg
Dokumento data	05/06/2023

Pranešėja Nicoletta Merlo

Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos prašymas	2022 m. gruodžio 8 d. raštas
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis Tiriamoji nuomonė
Atsakingas skyrius	Užimtumas, socialiniai reikalai ir pilietybė
Priimta skyriuje	31/05/2023
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	50 / 1 / 8
Priimta plenarinėje sesijoje	DD/MM/YYYY
Plenarinė sesija Nr.	…
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	…/…/…

1.Išvados ir rekomendacijos

1.1Siekiant užtikrinti sėkmingą ES jaunimo strategijos įgyvendinimą ir sukurti pagrindą ir atskaitos sistemą jaunimo darbotvarkių propagavimui visose valstybėse narėse, EESRK manymu, labai svarbu turėti tikslius ir naujausius duomenis. Juos turint bus galima stebėti ir vertinti asimetrinį tokių krizių kaip COVID-19 1 poveikį ir jaunimo politikos poveikį 2 bei apibrėžti geriausią praktiką, kuri būtų tiesiogiai ir išskirtinai skirta jauniems žmonėms arba kuri darytų didelį poveikį jaunimui.

1.2EESRK palankiai vertina nuolatinį ES jaunimo dialogo tobulinimą ir mano, jog būtina jį stiprinti ir prasmingai įtraukti jaunimui atstovaujančius organus į visą politikos formavimo procesą, pripažįstant jaunų žmonių vaidmenį ir deramai atsižvelgiant į naujus būdus, kuriais šiandien jaunimas gali dalyvauti, diskutuoti, susitelkti, dažnai naudodamas technologijas ir socialinę žiniasklaidą.

1.3Siekdamas padidinti jaunimo dalyvavimą politikoje, EESRK labai norėtų kartu su trimis paeiliui pirmininkausiančiomis valstybėmis narėmis (Ispanija, Belgija ir Vengrija) parengti strategijas, kaip suaktyvinti pirmą kartą balsuojančius asmenis, padidinti jaunimo aktyvumą ir jaunųjų kandidatų skaičių visoje Europoje.

1.4EESRK yra įsipareigojęs stiprinti socialinį dialogą pagal Europos Komisijos pasiūlymą dėl socialinio dialogo stiprinimo ES. Daugiau paramos turėtų būti skiriama socialinių partnerių, ypač jaunų narių, gebėjimams, reikalingiems socialiniam dialogui ir kolektyvinėms deryboms, stiprinti.

1.5EESRK mano, kad labai svarbu, jog dėl visų valstybių narių įstatymų, teisiškai privalomų aktų, politikos, strategijų, programų, priemonių ir viešųjų investicijų būtų atliekamas konsultacinis „Jaunimo testas“, poveikio vertinimas, formuojama politika ir teikiami pasiūlymai dėl poveikio švelninimo priemonių ir kad jais būtų užkirstas kelias jaunimo teisių pažeidimams ir diskriminacijai.

1.6Siekdamos panaikinti ekonomines kliūtis, ES ir valstybės narės turėtų teikti pirmenybę jaunimo integravimui į darbo rinką kuriant kokybiškas darbo vietas ir gerinant nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo informavimą.

1.7Kalbėdamas apie Europos įgūdžių metus, EESRK pabrėžia mokymosi visą gyvenimą svarbą ir universaliųjų įgūdžių poreikį. Jaunimas turi įgyti finansinio raštingumo, žinių apie darbuotojų teises ir verslumo įgūdžių. Daugiau dėmesio turi būti skiriama skaitmeninių ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos įgūdžių skatinimui, ypač tarp mergaičių.

1.8EESRK pabrėžia, kad siekiant propaguoti psichikos sveikatą ir kovoti su smurtu ir patyčiomis, svarbu užtikrinti, kad paaugliai įgytų socialinių ir emocinių įgūdžių, ir teikti nemokamą psichologinę ir socialinę paramą mokyklose ir kitose didelėse grupėse.

1.9EESRK mano, kad siekiant geresnės psichologinės ir fizinės sveikatos svarbu, kad visi jaunuoliai turėtų galimybę sportuoti ir dalyvauti visuomenės gyvenime bei kultūrinėje veikloje.

1.10EESRK mano, kad labai svarbu padėti jaunimui susimokėti už būstą ir skatinti viešojo būsto politiką, kad būtų užtikrinta galimybė gauti deramą būstą, skatinant jaunuolius gyventi savarankiškai ir padedant jiems planuoti savo šeiminį gyvenimą. Valstybės narės turi dėti daugiau pastangų įgyvendindamos Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvą, visų pirma kiek tai susiję su ankstyvosios vaikų priežiūros ir jaunoms šeimoms itin svarbių įstaigų veikimu ir prieinamumu.

1.11EESRK ragina prasmingiau įtraukti jaunimą į klimato politikos ir aplinkos klausimų sprendimą ir pabrėžia įgūdžių ugdymo šiose srityse svarbą.

1.12EESRK ragina ES ir jos valstybes nares tinkamai atsižvelgti į klimato problemų ir psichikos sveikatos ryšį, kiek tai susiję su jaunais žmonėmis, ir vykdyti daugiau mokslinių tyrimų klimato srityje ir didinti vyriausybės gebėjimą reaguoti į klimato politikos veiksmus.

1.13Dirbant su minėtomis temomis svarbu atsižvelgti į marginalizuotus jaunuolius ir laikytis sąveikinio požiūrio, atkreipiant dėmesį į lytį, etninę kilmę, negalią ir t. t.

2.Nuomonės aplinkybės

2.1Nuo 2002 m. ES, remdamasi aktyvaus dalyvavimo ir lygių galimybių principais, vykdo bendradarbiavimą jaunimo politikos srityje 3 .

4 5 6 2018 m. gruodžio mėn. Europos Sąjungos Taryba priėmė 2019–2027 m. ES jaunimo strategiją. Šioje strategijoje nustatoma bendradarbiavimo jaunimo politikos srityje tikslų, principų, prioritetų ir priemonių sistema visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, deramai atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją ir į subsidiarumo principą. Šios strategijos ir joje numatytų 11 ES jaunimo tikslų įgyvendinimas gerinamas nuolat vykdant ES jaunimo dialogą. Tai jaunimo ir sprendimus priimančių asmenų dialogo nacionaliniu ir ES lygmenimis mechanizmas. Būtina stiprinti šį procesą ir įgyvendinti ES jaunimo dialogo rekomendacijas net ir nacionaliniu lygmeniu.

2.2Todėl ES Tarybai pirmininkaujanti Ispanija paprašė EESRK parengti tiriamąją nuomonę, kurioje būtų nustatyti pagrindiniai iššūkiai, problemos ir sunkumai, su kuriais susiduria jauni europiečiai, visų pirma siekiant nustatyti, kas trukdo jiems gyventi visavertį ir įtraukų gyvenimą, nevaržomai naudotis savo pagrindinėmis teisėmis ir lygiomis galimybėmis ir nepatirti jokio neigiamo poveikio.

2.3EESRK mano, kad įgyvendinant dabartinę ir būsimą ES jaunimo darbotvarkę reikėtų spręsti jauniesiems europiečiams kylančius pagrindinius uždavinius, problemas ir šalinti kliūtis (nustatytus per ES jaunimo dialogą ir Eurobarometro). Darbotvarkėje taip pat turėtų būti nustatyta, kaip ES galėtų padėti jaunimui spręsti šiuos uždavinius bei įveikti problemas ir kliūtis. ES turėtų skatinti valstybes nares remti priemones, tiesiogiai sukurtas siekiant sumažinti kartų neteisingumą ir skatinti teisingumą tarp kartų, taikant griežtus koordinavimo ir priežiūros mechanizmus, kad būtų užtikrintas politikos nuoseklumas 7 . Valstybės narės taip pat turi stiprinti tarpsektorines priemones, kurios daro teigiamą poveikį jaunimui, nes jos galimai pirmiausia pasiekia jaunus paramos gavėjus 8 ir mažina kartų atotrūkį 9 .

2.4Kitas aspektas, kurį EESRK laiko esminiu, yra duomenų gavimas: kokybiškų išskaidytų duomenų apie jaunimą, prieinamų ir išmatuojamų Europos ir nacionaliniu lygmenimis, gavimas yra būtina sąlyga norint analizuoti dabartinę padėtį iš skirtingų perspektyvų, įvertinti veiksmus, kurių reikia imtis, ir įvertinti jų poveikį.

3.Bendrosios pastabos

3.1 ES jaunimo dialogo ir jaunimo dalyvavimo gerinimas

3.1.1Jaunimas turi teisę dalyvauti formuojant jaunimo politiką ir apskritai visų sričių politiką. EESRK palankiai vertina nuolatinius ES jaunimo dialogo patobulinimus ir mano, kad labai svarbu dialogą stiprinti ir prasmingai įtraukti jaunimui atstovaujančias institucijas per visą politikos formavimo procesą – nuo politikos nustatymo, įgyvendinimo, vertinimo ir tolesnių veiksmų. Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad būtų įtrauktos marginalizuotos jaunimo grupės, ir laikytis sąveikinio požiūrio. Tai leis užtikrinti tikrą ir veiksmingą jaunimo ir viešųjų institucijų bendradarbiavimą visais lygmenimis.

3.1.2EESRK mano, jog būtina, kad Europos, nacionalinės ir vietos institucijos pripažintų visų rūšių jaunimo organizacijų svarbą ir vaidmenį. Taip pat labai svarbu tinkamai atsižvelgti į naujus, dažnai neoficialius būdus, kuriais jaunimas šiandien dalyvauja, diskutuoja ir telkiasi, dažnai naudodamas technologijas ir socialinius tinklus.

3.1.3Siekiant užtikrinti aktyvų jaunosios kartos dalyvavimą, EESRK mano, kad svarbu nustatyti ir įveikti socialines, ekonomines ir kultūrines kliūtis, trukdančias jauniems žmonėms, ypač pažeidžiamiausiems, visapusiškai dalyvauti. Be to, ES ir valstybės narės turėtų nustatyti būdus, kaip finansuoti darbą su jaunimu ir apsaugoti Europos jaunimo pilietinę erdvę, kurioje jaunuoliai galėtų naudotis savo teisėmis į saviraiškos, informacijos, asociacijų, taikių susirinkimų ir kitas susijusias laisves.

3.1.4Jaunoji karta yra proeuropietiška, tačiau jaunimo aktyvumas ir aktyvus jų, kaip kandidatų, dalyvavimas vietos, regioniniuose, nacionaliniuose ir Europos Parlamento rinkimuose tradiciškai yra labai mažas. EESRK norėtų kartu su trimis paeiliui pirmininkausiančiomis valstybėmis narėmis (Ispanija, Belgija ir Vengrija) parengti strategijas, kaip paskatinti pirmą kartą balsuojančių asmenų aktyvumą ir padidinti jaunimo aktyvumą balsuojant ir kandidatuojant rinkimuose visoje Europoje.

3.1.5Norint pasiekti jaunąją kartą nepaprastai svarbi yra veiksminga komunikacija: EESRK rekomenduoja visoms viešosioms institucijoms vartoti suprantamą ir jaunimui priimtiną kalbą, veiksmingiau naudoti socialinę žiniasklaidą svarbiausiai informacijai paskelbti ir komunikuoti apie savo veiksmus ir politiką.

3.1.6 EESRK yra įsipareigojęs stiprinti socialinį dialogą pagal Europos Komisijos pasiūlymą dėl socialinio dialogo stiprinimo ES (2023 m. sausio mėn.). Daugiau paramos turėtų būti skiriama socialinių partnerių, ypač jaunųjų narių, gebėjimams, reikalingiems socialiniam dialogui ir kolektyvinėms deryboms, stiprinti ir įgyvendinti ES lygmens autonominius socialinių partnerių susitarimus.

3.1.7Kartu EESRK pripažįsta kitų pilietinės visuomenės organizacijų, pavyzdžiui, prekybos ir pramonės rūmų, vaidmenį ugdant ir atnaujinant įgūdžius ir įgyvendinant profesinio rengimo ir mokymo politiką.

3.2Politikos poveikis kartoms

3.2.1EESRK nuomone, labai svarbu, kad dėl visų valstybių narių įstatymų, teisiškai privalomų aktų, politikos, strategijų, programų, priemonių ir viešųjų investicijų būtų atliekamas konsultacinis „Jaunimo testas“, poveikio vertinimas, politikos formavimas 10 ir teikiami pasiūlymai dėl poveikio švelninimo priemonių ir kad jais būtų užkirstas kelias jaunimo teisių pažeidimams ir diskriminacijai sparčiai senėjančioje visuomenėje 11 ir globalizuotame pasaulyje 12 .

3.2.2Europoje šioje srityje buvo įgyvendintos keletas bandomųjų programų, kurių rezultatas – mokslinio poveikio tyrimai, stebėsenos tyrimai 13 ar netgi jaunimui skirtų teisės aktų projektų ex post vertinimai. Dvi Europos šalys – Austrija ir Vokietija 14  – atliko ypač įdomius ex ante ir ex post vertinimus.

3.2.3EESRK norėtų atkreipti dėmesį į savo nuomonę dėl ES jaunimo testo 15 , kurioje Europos ir nacionalinės institucijos raginamos užtikrinti tinkamą jaunimo organizacijų dalyvavimą, įgyvendinti priemones ir mechanizmus, užtikrinančius, kad į jaunimo perspektyvą būtų atsižvelgiama, ir atlikti sistemingą politikos poveikio vertinimą visapusiškai įgyvendinant „Jaunimo testą“.

3.3Ekonominių kliūčių šalinimas

3.3.1Dirbantis jaunimas dažnai dirba mažų garantijų darbą 16 (laikinasis įdarbinimas, darbas pagal paslaugų kvitus, darbas skaitmeninėse platformose, užduotimis grindžiama ekonomika, bendradarbiaujamasis darbas ir kt.). Tokios darbo vietos paprastai yra menkai apmokamos, jų darbo laikas nereguliarus ir socialinė apsauga (mokamos atostogos, pensija, laikinojo nedarbingumo atostogos ir kt.) yra ribota arba jos visai nėra.

3.3.2ES ir valstybės narės turėtų teikti pirmenybę jaunimo integravimui į darbo rinką kuriant kokybiškas darbo vietas ir gerinant nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo (NEET) informavimą. Atsižvelgdamas į tai, EESRK ragina ES Tarybai pirmininkaujančią Ispaniją apsvarstyti jaunimo poreikius, susijusius su ruošiamais teisėkūros dokumentais, kurie yra ypač svarbūs jauniems europiečiams: privalomos priemonės kokybiškoms stažuotėms užtikrinti 17 ir Direktyva dėl darbo skaitmeninėse platformose sąlygų gerinimo, įtvirtinant subsidiarumo principą ir socialinių partnerių savarankiškumą.

3.3.3EESRK primygtinai ragina valstybes nares, atsižvelgiant į nacionalines teisines sistemas ir kolektyvines sutartis, naudoti taikant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus (NEGADP), iš ESF+ ir kitų esamų fondų gaunamas lėšas visiško ir našaus užimtumo darbo vietoms kurti ir jaunimo kvalifikacijai kelti, kai to reikia, ypatingą dėmesį skiriant neterminuotoms darbo sutartims ir deramoms darbo sąlygoms, kuriomis mažinama nestabilių gyvenimo ir darbo sąlygų rizika 18 .

3.3.4Dėl sparčių darbo rinkos pokyčių, kuriuos iš dalies lėmė žalioji ir skaitmeninė pertvarka, išryškėja poreikis užtikrinti, kad švietimo ir mokymo programos ir kvalifikacijos išliktų aktualios ir atitiktų kintančius darbdavių keliamus įgūdžių poreikius. Labai svarbu ugdyti žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai reikalingus įgūdžius ir atnaujinant mokymo programas taikyti principą „iš apačios į viršų“. Jaunimas turi turėti įvairių skaitmeninių, gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (angl. STEM) bei universaliųjų įgūdžių ir gebėti prisitaikyti. Siekiant veiksmingos lyčių lygybės, labai svarbu gerinti skaitmeninius ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos įgūdžius, kad vis daugiau moterų galėtų konkuruoti dėl ateities darbo vietų ir būtų sumažintas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas. Lyčių lygybės tema turėtų būti švietimo trajektorijų dalis. Būtina parengti ir įgyvendinti strategijas, kuriomis būtų skatinamas lyčių aspekto integravimas.

3.3.5ES turėtų būti gerinamas verslumu grindžiamas mąstymas. Verslumu domisi apie 40–45 proc. jaunuolių, tačiau tik 7 proc. dirba savarankiškai. Jaunimas sudaro 11 proc. „trūkstamų“ verslininkų ES 19 . Jaunimas susiduria su įvairiomis didelėmis kliūtimis, trukdančiomis kurti verslą, įskaitant verslumo įgūdžių trūkumą.

3.3.6Kalbėdamas apie Europos įgūdžių metus, EESRK pabrėžia mokymosi visą gyvenimą svarbą ir universaliųjų įgūdžių poreikį 20 . Finansinis raštingumas ir darbuotojų teisių išmanymas yra įgūdžiai, kuriuos turi įgyti ir įvaldyti visi jaunuoliai, kad galėtų išnaudoti savo potencialą. Valstybės narės turėtų pagalvoti apie lanksčių mokymosi trajektorijų įdiegimą 21 ir didesnį neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų įgūdžių pripažinimą.

3.3.7Daugelis merginų vis dar turi rinktis tarp šeimos ir karjeros, nes objektyviai sunku pasiekti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Todėl jaunos moterys, kurios dėl šeiminių priežasčių turi mažiau galimybių įsidarbinti, taip pat dažniau atsiduria skurde ir turi mažiau galimybių iš jo ištrūkti. Investicijos į materialiąją ir nematerialiąją vaikų priežiūros ir ilgalaikės priežiūros įstaigų infrastruktūrą 22 galėtų būti labai naudingos visiškam moterų užimtumui.

3.3.8 Labai svarbu, kad jaunimas įgytų ekonominį savarankiškumą, nes tai taip pat suteikia jaunuoliams galimybę tapti aktyviais piliečiais. Italijoje kartų atskirties indeksas 23 rodo kliūčių, su kuriomis jaunimas susiduria siekdamas ekonominio ir socialinio savarankiškumo, mastą ir yra pagrindinis būsimo „Jaunimo testo“ atskaitos taškas 24 . Panašus projektas, kuriame naudojama šiek tiek kitokia taksonomija ir rodikliai 25 , buvo vykdomas Jungtinėje Karalystėje (Kartų teisingumo indeksas), parodė vis blogėjantį jaunimo perspektyvų visoje Europoje vaizdą 26 . Vokietija 27 , Austrija 28 ir Flandrija jau turi jaunimui skirto reglamentavimo poveikio vertinimo (RIA) patirties 29 . EESRK pripažįsta šios praktikos svarbą ir ragina visas valstybes nares remtis šiais gerais pavyzdžiais.

3.4Seksualinis smurtas ir smurtas dėl lyties

3.4.1Nors pastaraisiais metais padaryta didelė pažanga, daug jaunuolių vis dar praneša apie smurto dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės veiksmus. EESRK mano, kad reikėtų gerinti tokias priemones kaip prieglaudos ir projektai, kuriais žmonės reintegruojami į visuomenę, siekiant užtikrinti, kad žmonės galėtų pasinaudoti priemonėmis, padedančiomis įveikti patirtas traumas, ir kad būtų suteikiama pagalba smurto ir visų formų diskriminacijos aukoms. Teisinės, sveikatos, psichologinio ir socialinio tarpininkavimo paslaugos taip pat yra labai svarbios.

3.4.2Švietimo kampanijos šiomis pagarbą įvairovei skatinančiomis temomis turėtų būti pradėtos rengti mokyklose ir darbo vietose. Kampanijos metu turėtų būti nagrinėjami ne tik šie klausimai, bet ir suteikiama galimybė išklausyti smurto dėl lyties ir diskriminacijos aukas ir su jomis pasikalbėti. EESRK pabrėžia, kad svarbu suteikti aktyvų vaidmenį socialiniams partneriams, organizuotai pilietinei visuomenei ir švietimo įstaigoms, kad šios iniciatyvos būtų sėkmingos.

3.4.3ES ir visame pasaulyje kas trečia moteris yra patyrusi fizinį ar seksualinį smurtą. Šiuo metu viena iš penkių mergaičių yra patyrusi seksualinę prievartą. Daugėja smurto internete atvejų; vienas iš dviejų jaunuolių yra smurto dėl lyties internete auka 30 . EESRK ragina valstybes nares, kurios dar neratifikavo Stambulo konvencijos 31 , kuo greičiau tai padaryti.

3.5Psichologiniai ir emociniai sunkumai bei diskriminacija

3.5.1Kaip aiškiai nurodyta Ženevos gerovės chartijoje, 10-osios pasaulinės sveikatinimo konferencijos (2021 m.) 32 , kurią propaguoja Pasaulio sveikatos organizacija, rezultatuose teigiamas požiūris į sveikatą apima fizinės gerovės derinimą su psichikos ir socialine gerove.

3.5.2Poveikį jaunimo gerovei ir psichikos sveikatai daro daug veiksnių. Atskirtis, stigma, nestabili šeimos aplinka ir mažų garantijų darbas yra veiksniai, galintys padidinti psichikos sveikatos problemų atsiradimo riziką. Gydymo nebuvimas gali sukelti pasekmes paauglystėje ir jos gali būti jaučiamos iki pilnametystės ar dar ilgiau, gali pakenkti fizinei ir psichikos sveikatai ir apriboti galimybes gyventi visavertį gyvenimą.

3.5.3EESRK pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad paaugliai įgytų socialinių ir emocinių įgūdžių, ir teikti nemokamą psichologinę ir socialinę paramą mokyklose ir kitose didelėse grupėse, siekiant skatinti gerą psichikos sveikatą ir kovoti su smurtu ir patyčiomis, kurių gali pasitaikyti bet kur ir naudojant bet kokias priemones (be kita ko, internete).

3.5.4Jaunimas dažnai kalba apie kolektyvinę vienatvę – žmonės šiandien jaučiasi vieniši net ir būdami apsupti kitų žmonių. Tačiau tai slepia dar vieną problemą – neveiklumą dėl gynybinės izoliacijos. Tai sparčiai auganti socialinė fobija, kurią dažnai lydi daugiau ar mažiau ūmios depresijos formos, kurios laikui bėgant vystosi. EESRK palankiai vertina 2022 m. gruodžio 6 d. Europos jaunimo metų baigiamosios konferencijos „Claim the Future“ išvadas, kuriose raginama daugiau dėmesio skirti prevencinei sveikatos priežiūrai, kovai su psichikos ligomis ir vienatve.

3.5.5Psichikos sveikata taip pat gali turėti įtakos organizmo gebėjimui tinkamai pasisavinti maisto medžiagas, o rimtais atvejais tai gali turėti pasekmių fizinei sveikatai. Pastaraisiais metais padaugėjo nekontroliuojamo valgymo (persivalgymo sutrikimo), kuris dažnai siejamas su nutukimu ir metaboliniu sindromu, bet taip pat atsiranda dėl nuotaikos sutrikimų ir padidėjusio streso bei socialinio nerimo, atvejų.

3.5.6Sveika gyvensena padeda išvengti kai kurių lėtinių, neužkrečiamųjų ligų, pavyzdžiui, diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų ir tam tikrų formų vėžio. Galimybė sportuoti ir dalyvauti visuomenės gyvenime bei kultūrinėje veikloje yra ne tik labai vertinga asmeninio tobulėjimo proceso dalis, bet ir glaudžiai susijusi su geresne psichologine ir fizine sveikata; visi jaunuoliai turi turėti šias galimybes.

3.6Socialiniai iššūkiai

3.6.1Dėl to, kad negauna gero ar bent jau deramo darbo užmokesčio, jaunimas dažnai negali pasiekti tam tikrų svarbių gyvenimo tikslų, pavyzdžiui, nusipirkti ar išsinuomoti būstą arba sukurti šeimą. Tai lemia negrįžtamą žemyno demografinės pusiausvyros destabilizavimą, nes vis didesnė dalis jaunimo nusprendžia nekurti šeimos.

3.6.2Padėtį dar labiau pablogina būsto krizė, ypač didžiuosiuose miestuose, kuriuose kainos yra daug didesnės už darbo užmokestį, be to jaunimui sunku gauti finansavimą iš bankų, nebent jie gali pasiūlyti kokios nors formos garantiją. EESRK mano, kad labai svarbu padėti jaunimui susimokėti už būstą ir skatinti viešojo būsto politiką, kad būtų užtikrintos galimybės gauti deramą būstą, skatinant jaunuolius gyventi savarankiškai ir padedant jiems planuoti šeiminį gyvenimą.

3.6.3Kita vertus, negalima pamiršti, kad šeimos (pačiomis įvairiausiomis formomis, kokias tik galime įsivaizduoti) yra šiuolaikinės visuomenės pagrindas: mūsų ekonomikos ir vystymosi modelis grindžiamas šeimomis ir demografine pažanga (arba bent jau stabilumu). Jei nesugebėsime tinkamai remti ir skatinti jaunų šeimų, reikės persvarstyti visą mūsų gerovės sistemą, nekalbant apie kitas problemas.

3.6.4Europoje, kurioje gyventojų senėjimas ir nebevykstantis kartų atsinaujinimas keičia demografines tendencijas, reikia sutelkti dėmesį į šeimas ir derinti darbą bei tėvystę. Vaiko priežiūros atostogų didinimas ir prieinamų vaikų priežiūros įstaigų kūrimo spartinimas valstybėse narėse, kuriose jų nėra, yra pagrindinės lyčių lygybės stiprinimo ir skatinimo priemonės, nes jomis užtikrinama, kad abu tėvai turėtų galimybę praleisti daugiau laiko su savo vaikais, ir skatinamas lygiateisis dalyvavimas darbo rinkoje.

3.7Ekologiniai ir aplinkosaugos iššūkiai

3.7.1Jaunimas yra pagrindinė pokyčių ir inovacijų varomoji jėga ir svarbus partneris įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir kitus daugiašalius susitarimus bei priemones, įskaitant Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir Europos žaliąjį kursą. EESRK ragina jaunimą prasmingiau dalyvauti sprendžiant klimato politikos ir aplinkos klausimus.

3.7.2Švietimas yra labai svarbus siekiant tvaraus vystymosi: perkvalifikuojant jaunus žmones bei keliant jų kvalifikaciją reikia atsižvelgti į įgūdžių ugdymo svarbą klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos srityje, taip pat ir žiedinės ekonomikos srityje. Be to, vaikų švietimą tvarumo klausimais turėtų remti tėvų mokymasis visą gyvenimą ir piliečių švietimas 33 .

3.7.3Šiuo metu kaimo vietovėms dėl paslaugų ir infrastruktūros trūkumo arba jų nebuvimo gresia gyventojų skaičiaus mažėjimas. Kryptingos investicijos šiose vietovėse gali padidinti konkurencingumą, padėti kurti darbo vietas ir pagerinti gyvenimo kokybę, pakeisti šią tendenciją ir paskatinti jaunimą į jas persikelti. Be to, plėtojant pažangią tvarumo, vietos maisto gamybos ir turizmo sinergiją jaunimui galėtų būti suteikta naujų galimybių dirbti prasmingą ir reikšmingą darbą kaimo vietovėse, taip prisidedant prie šių regionų augimo ir gyvybingumo.

3.7.4Jaunimas yra vienas iš labiausiai pažeidžiamų ir jautrių poveikiui, kurį aplinkai daro klimato kaita 34 . Jei visuotinis atšilimas nemažės, dėl pakilusio jūros lygio, karščio bangų, ligų, prastos mitybos ir kitų problemų, jis turės pražūtingų pasekmių vaikų ir jaunimo sveikatai. Beveik 70 proc. jaunesnių nei 18 metų žmonių labiausiai linkę manyti, kad klimato kaita yra pasaulinė ekstremalioji situacija 35 , ir tokie nuogąstavimai daro neigiamą poveikį jaunimo emocinei ir psichologinei gerovei. 2021 m. atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 10000 jaunuolių iš viso pasaulio, nustatyta, kad daugiau kaip 50 proc. apklaustų jaunuolių jautė liūdesį nerimą, pyktį, bėjėgiškumą, negalėjimą veikti ir (arba) kaltę dėl klimato kaitos, tuo tarpu 45 proc. sakė, kad tai, kaip jie jaučiasi dėl klimato kaitos, neigiamai veikia jų kasdienį gyvenimą ir būseną 36 . EESRK ragina ES ir jos valstybes nares tinkamai atsižvelgti į šį ryšį ir vykdyti daugiau mokslinių tyrimų ir didinti vyriausybės gebėjimą reaguoti į klimato politikos veiksmus.

3.7.5EESRK primena savo nuomonę „Jaunimo vaidmuo vykdant žaliąją pertvarką“ 37 , kurioje siūloma imtis tam tikrų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti, kad jaunosios kartos imtųsi iniciatyvos ekologinės ir su klimato kaita susijusios pertvarkos srityje.

2023 m. gegužės 31 d., Briuselis

Cinzia Del Rio

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyriaus pirmininkė

_____________

NB.     Priedai kitame lape.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto
NUOMONĖS PRIEDAS

Šie pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip ketvirtadalis balsų, svarstymo metu buvo atmesti (Darbo tvarkos taisyklių 43 straipsnio 2 dalis):

4 PAKEITIMAS SOC/759 Bendradarbiavimas jaunimo reikalų srityje 3.3.1 punktas Iš dalies pakeisti taip:

Nuomonės projektas

Pakeitimas

Dirbantis jaunimas dažnai dirba mažų garantijų darbą [1](laikinasis įdarbinimas, darbas pagal paslaugų kvitus, darbas skaitmeninėse platformose, užduotimis grindžiama ekonomika, bendradarbiaujamasis darbas ir kt.). Tokios darbo vietos paprastai yra menkai apmokamos, jų darbo laikas nereguliarus ir socialinė apsauga (mokamos atostogos, pensija, laikinojo nedarbingumo atostogos ir kt.) yra ribota arba jos visai nėra. [1] https://www.cedefop.europa.eu /en/ tools/ skills- intelligence/ involuntary- part- time- employment?year=2020&country=EU#2; https://www.youthforum.org/topics/platform- work#:~:text=Young%20workers%20who%20are%20at,any%20policies%20on%20this%20topic

EUROFOUND duomenimis, priešingai nei tikėtasi, po pandemijos ES darbo rinkoms nebuvo būdingas aukštas nedarbo lygis. Jis padidėjo tik nežymiai ir daugiausia paveikė 15–24 m. amžiaus grupės darbuotojus, nes neproporcingai daug jų dirbo pagal laikinas arba kitokio pobūdžio saugumą neužtikrinančias darbo sutartis, t. y. jie gavo mažiau naudos iš darbo vietų išsaugojimo programų nei kitų amžiaus grupių darbuotojai, taip pat dėl to, kad neproporcingai daug jų dirbo sektoriuose, kuriuos labai paveikė izoliavimo priemonės, pavyzdžiui, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų ir laisvalaikio sektoriuose. Uždarius įmones visoje Europoje daug jaunų darbuotojų tapo bedarbiai, o tai prisidėjo prie jau ir taip aukšto jaunimo nedarbo lygio. EESRK teigiamu pokyčiu laiko tai, kad jaunimo nedarbo lygis sumažėjo iki mažesnio lygio nei prieš COVID-19 pandemiją[1]. [1] Eurofound Yearbook 2022 Living and working in Europe 4 May 2023 https://www.eurofound.europa.eu/ publications/ annual- report/ 2023/living- and- working- in- europe-2022

Balsavimo rezultatai

Už        19 Prieš        34 Susilaikė    6

5 PAKEITIMAS SOC/759 Bendradarbiavimas jaunimo reikalų srityje 3.3.2 punktas Iš dalies pakeisti taip:

Nuomonės projektas

Pakeitimas

ES ir valstybės narės turėtų teikti pirmenybę jaunimo integravimui į darbo rinką kuriant kokybiškas darbo vietas ir gerinant nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo informavimą. Atsižvelgdamas į tai, EESRK ragina ES Tarybai pirmininkaujančią Ispaniją apsvarstyti jaunimo poreikius, susijusius su ruošiamais teisėkūros dokumentais, kurie yra ypač svarbūs jauniems europiečiams: privalomos priemonės kokybiškoms stažuotėms užtikrinti[1] ir Direktyva dėl darbo skaitmeninėse platformose sąlygų gerinimo, įtvirtinant subsidiarumo principą ir socialinių partnerių savarankiškumą. [1] https://www.eesc.europa.eu/en/documents/resolution/long-lasting-legacy-european-year-youth-youth-mainstreaming-and-empowerment „Neapmokamos ar nekompensuojamos stažuotės gali turėti labai neigiamos įtakos jaunimo patirčiai darbo rinkoje ir turi būti uždraustos.“

ES ir valstybės narės turėtų teikti pirmenybę jaunimo integravimui į darbo rinką kuriant kokybiškas darbo vietas ir gerinant nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo informavimą. Atsižvelgdamas į tai, EESRK ragina ES Tarybai pirmininkaujančią Ispaniją apsvarstyti jaunimo poreikius, susijusius su ruošiamais teisėkūros dokumentais, kurie yra ypač svarbūs jauniems europiečiams: adekvačios ir tinkamai įgyvendinamos priemonės kokybiškoms stažuotėms užtikrinti[1] ir Direktyva dėl darbo skaitmeninėse platformose sąlygų gerinimo, įtvirtinant subsidiarumo principą ir socialinių partnerių savarankiškumą. [1] https://www.eesc.europa.eu/en/documents/resolution/long-lasting-legacy-european-year-youth-youth-mainstreaming-and-empowerment „Neapmokamos ar nekompensuojamos stažuotės gali turėti labai neigiamos įtakos jaunimo patirčiai darbo rinkoje ir turi būti uždraustos.“

Balsavimo rezultatai

Už        21 Prieš        35 Susilaikė    3

6 PAKEITIMAS SOC/759 Bendradarbiavimas jaunimo reikalų srityje 3.3.3 punktas Iš dalies pakeisti taip:

Nuomonės projektas

Pakeitimas

EESRK primygtinai ragina valstybes nares, atsižvelgiant į nacionalines teisines sistemas ir kolektyvines sutartis, naudoti taikant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus (NEGADP), iš ESF+ ir kitų esamų fondų gaunamas lėšas visiško ir našaus užimtumo darbo vietoms kurti ir jaunimo kvalifikacijai kelti, kai to reikia, ypatingą dėmesį skiriant neterminuotoms darbo sutartims ir deramoms darbo sąlygoms, kuriomis mažinama nestabilių gyvenimo ir darbo sąlygų rizika[1]. [1] OL C 152, 2022 4 6, p. 27.

EESRK primygtinai ragina valstybes nares, atsižvelgiant į nacionalines teisines sistemas ir kolektyvines sutartis, naudoti taikant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus (NEGADP), iš ESF+ ir kitų esamų fondų gaunamas lėšas visiško ir našaus užimtumo darbo vietoms kurti ir jaunimo kvalifikacijai kelti, nes deramas darbas turėtų mažinti nestabilių gyvenimo ir darbo sąlygų riziką[1]. [1] OL C 152, 2022 4 6, p. 27.

Balsavimo rezultatai

Už        31 Prieš        34 Susilaikė    2

_____________

(1)    OECD (2020), Survey on COVID-19 and Youth, Paris.

(2)    WORLD ECONOMIC FORUM (2017), The Inclusive Growth and Development Report, Geneva, January 2017.

(3)    Tarybos rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.), OL C 311, 2009 12 19, p. 1 . Tarybos ir Vyriausybių atstovų rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos (2002 m. birželio 27 d.), OL C 168, 2002 7 13, p. 2 .

(4)    Europos Sąjungos Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos: 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija ( OL C 456, 2018 12 18, p. 1) .

(5)    (2018/C 456/01) žr. 2 punktą dalyje „Pripažįsta, kad“, OL C 456, 2018 12 18, p. 1 .

(6)       https://youth.europa.eu/eu-youth-dialogue_lt.

(7)    OECD (2020), Governance for Youth, Trust and Intergenerational Justice: Fit for All Generations?, OECD Public Governance Reviews, OECD Publishing, Paris, https://doi.org/10.1787/c3e5cb8a-en .

(8)      Šį požiūrį neseniai Italijoje pritaikė Ministrų tarybai pirmininkaujančios Italijos jaunimo reikalų departamentas. Žr. Linee guida per la valutazione dell’impatto generazionale delle politiche pubbliche, 2022 m. liepos mėn. Literatūra apžvelgiama: Monti ,,The NRRP and the generational divide. From measuring to the impact assessment of youth policies, Social Policies, Year IX, 1/2022 Jan-Apr. p. 113; CHEVALIER, T., - LONCLE, P. (2021). Introduction: the Development of Youth Policies in Europe in Past Decades, Youth and Globalization, 3(1), 1-11.; WALTHER, A. (2021). et al. Regimes of youth participation? Comparative analysis of youth policies and participation across European cities. Young, 2021, 29.2: 191-209.WALLACE C. - BENDIT R. (2009) Youth Policies in Europe: Towards a Classification of Different Tendencies in Youth Policies in the European Union, Perspectives on European Politics and Society, 10:3, 441-458,

(9)    ROSOLIA A., TORRINI R. (2016), The generation gap: a cohort analysis of earnings levels, dispersion and initial labor market conditions in Italy, 1974-2014, Occasional paper N. 366, Banca D’Italia, Roma (original title Il gap generazionale: Un'analisi di coorte dei livelli e della dispersione dei salari e delle condizioni iniziali nel mercato del lavoro in Italia, 1974-2014); MONTI L. (2022). The Italian Puzzle of the European Youth Guarantee. International Development Policy, vol. July 2022.

(10)    ATKINSON A.B (2011). Prosperity and fairness, Revised version of paper presented at the ECFIN Annual Research Conference, November 2011.

(11)    WORLD ECONOMIC FORUM (2023), The Economy of a Super-Ageing Society, Longevity Economy Initiative, Annual meeting, Davos, January 18, 2023. https://www.weforum.org/events/world-economic-forum-annual-meeting-2023/sessions/the-economy-of-a-super-ageing-society  

(12)      JOSEFSSON J., WALL J. (2020) Empowered inclusion: theorizing global justice for children and youth, Globalizations, 17:6, 1043-1060, DOI: 10.1080/14747731.2020.1736853

(13)      Žr. V. Martinelli ir L. Monti, Misurare l’impatto generazionale delle politiche pubbliche: una sfida, un metodo, Amministrazione in Cammino, 2021 3 29; L. Monti, La valutazione di impatto generazionale delle politiche pubbliche: dalle linee guida del COVIGE al possibile Youth-check in Italia, Amministrazione in Cammino, 2022 12 30.

(14)    C. Cioffi., S. Pierattini, Contrastare il divario generazionale attraverso la valutazione delle politiche pubbliche rivolte ai giovani (liet. kartų atotrūkio mažinimas vertinant jaunimo politiką), Amministrazione in Cammino, 2023 m.

(15)     OL C 486, 2022 12 21, p. 46 .

(16)     https://www.cedefop.europa.eu/en/tools/skills-intelligence/involuntary-part-time-employment?year=2020&country=EU#2 ; https://www.youthforum.org/topics/platform-work#:~:text=Young%20workers%20who%20are%20at,any%20policies%20on%20this%20topic  

(17)       https://www.eesc.europa.eu/en/documents/resolution/long-lasting-legacy-european-year-youth-youth-mainstreaming-and-empowerment „Neapmokamos ar nekompensuojamos stažuotės gali turėti labai neigiamos įtakos jaunimo patirčiai darbo rinkoje ir turi būti uždraustos.“

(18)     OL C 152, 2022 4 6, p. 27 .

(19)    OECD/European Commission (2021), The Missing Entrepreneurs 2021: Policies for Inclusive Entrepreneurship and Self-employment .

(20)       OL C 100, 2023 3 16, p. 123 .

(21)     https://www.iiep.unesco.org/en/international-policy-forum-flexible-learning-pathways-higher-education-13759#:~:text=What%20are%20flexible%20learning%20pathways,the%20needs%20of%20diverse%20students .

(22)      Čia turime omenyje tiek fizinę infrastruktūrą (įmonių darželius, darželius ir kt.), tiek konkrečias paslaugas (ekonominė parama, skaitmeninės paslaugos ar kt.), į kurias būtų galima tiesiogiai arba netiesiogiai investuoti įtraukiant ir pripažįstant trečiąjį sektorių ir priežiūros darbą.

(23)    Fondazione Bruno Visentini, Il Divario generazionale. La generazione Z e la permacrisi, V Rapporto 2022 [The generational divide. Generation Z and the perma-crisis]. https://www.osservatoriopolitichegiovanili.it/v-rapporto-2022 ; MONTI L., MARTINELLI V (2021), Misurare l’impatto generazionale delle politiche pubbliche: una sfida, un metodo, Amministrazione in Cammino, 29.03.21

(24)    CIOFFI C., PIERATTINI S, (2023), Contrastare il divario generazionale attraverso la valutazione delle politiche pubbliche rivolte ai giovani, Amministrazione In Cammino, Roma.

(25)    MONTI L (2017). Diminishing prospects for young people: A comparison of the intergenerational fairness index and generational divide index in addressing the problem. Review of European Studies, vol. Vol.9, No 4, December 2017, p. 160-164, ISSN: 1918-7173.

(26)    LEACH J-BROCKS M., OSTENSVIK K, KLINGMAN D. (2016), European Intergenerational Fairness Index: A crises for the young, Intergenerational Foundation, London  https://www.if.org.uk/wp-content/uploads/2016/03/European-Intergenerational-Fairness-Index_Final-2016.pdf ; LEACH J-HANTON A. (2014), The IF Integenerational Fairness Index:2014 Edition, London , The Intergenerational Foundation

(27)    Kompentenzzentrum Jugend- Check (2022), The Youth-Check in German Regulatory Impact Assessment for the Young Generation. The Youth-Check in Germany. April 2022

(28)     https://www.bundeskanzleramt.gv.at/agenda/jugend/jugendpolitik/jugend-check.html . Taip pat žr. Bundesrecht konsolidiert: Gesamte Rechtsvorschrift für WFA-Grundsatz-Verordnung, Fassung, 2023 05 01.

(29)    Kompentenzzentrum Jugend- Check (2022), International Conference on Regulatory Impact Assessment for the Young Generation 9 May 2022 in Berlin, June 2022

(30)     https://italy.representation.ec.europa.eu/notizie-ed-eventi/notizie/violenza-contro-le-donne-lue-istituisce-un-numero-di-assistenza-telefonica-livello-di-unione-e-2022-11-24_it#:~:text=%E2%80%9CLa%20violenza%20contro%20le%20donne,di%20violenza%20di%20genere%20online .

(31)    Stambulo konvencijoje smurtas prieš moteris pripažįstamas žmogaus teisių pažeidimu ir padeda sukurti teisinę sistemą Europos lygmeniu, kuria siekiama apsaugoti moteris nuo smurto ir užkirsti kelią smurtui prieš moteris bei smurtui šeimoje, už jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir jį panaikinti.

(32)    Pasaulinė sveikatinimo konferencija, Pasaulio sveikatos organizacija, Ženeva, 2021 m. gruodžio 13–15 d.

(33)       OL C 100, 2023 3 16, p. 38 .

(34)     https://www.undp.org/publications/aiming-higher-elevating-meaningful-youth-engagement-climate-action  

(35)    UNDP and University of Oxford, 2021

(36)    Marks, et al, 2021

(37)      EESRK nuomonė „Jaunimo vaidmuo vykdant žaliąją pertvarką“ (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).