SOC/747
Žaliosios kolektyvinės derybos. Geroji patirtis ir ateities perspektyvos
NUOMONĖ
Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyriaus
Žaliosios kolektyvinės derybos. Geroji patirtis ir ateities perspektyvos
(tiriamoji nuomonė)
|
Kontaktinis adresas:
|
SOC@eesc.europa.eu
|
|
Administratorė
|
Triin Aasmaa Gomes
|
|
Dokumento data
|
02/06/2023
|
Pranešėja Maria del Carmen Barrera Chamorro
Bendrapranešėjis Marinel Dănuț Muresan
|
Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos prašymas pateikti nuomonę
|
Raštas, 27/7/2022
|
|
Teisinis pagrindas
|
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
|
|
|
|
|
Atsakingas skyrius
|
Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyriaus
|
|
Priimta skyriuje
|
31/05/2023
|
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
73 / 1 / 0
|
|
Priimta plenarinėje sesijoje
|
…/… /…
|
|
Plenarinė sesija Nr.
|
Priimta plenarinėje sesijoje
|
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
… /… /…
|
1.Išvados ir rekomendacijos
1.1EESRK laikosi nuomonės, kad įmonės ir darbuotojai turi turėti tinkamus kanalus, kuriuos naudodami galėtų įsitraukti į aplinkos apsaugos pastangas ir kovą su klimato kaita. EESRK, atsižvelgdamas į nacionalinių darbo santykių sistemų vaidmenį ir socialinių partnerių autonomiškumą, mano, kad su žaliąja pertvarka susijusiems klausimams reikėtų skirti daugiau dėmesio atitinkamais lygmenimis vykstančiose kolektyvinėse derybose. EESRK mano, kad žaliųjų kolektyvinių derybų skatinimas visais lygmenimis yra tinkamas būdas tai pasiekti.
1.2EESRK mano, kad žaliųjų klausimų aptarimas kolektyvinėse derybose yra susijęs su tiesioginį arba netiesioginį poveikį aplinkai turinčiais derybų klausimais (tokiais kaip prie šios nuomonės pridedami pavyzdžiai), kuriuos sudarydami kolektyvines sutartis, sprendžia socialiniai partneriai. Tokie klausimai, be kita ko, gali apimti:
a)įmonių veiklos poveikį aplinkai;
b)darbuotojų apsaugą nuo aplinkos ir klimato kaitos poveikio;
c)žaliosios pertvarkos poveikį įmonės veiklai, kiek tai susiję su darbo organizavimu, profesinių profilių keitimu ir darbuotojų įgūdžiais;
d)a, b ir c punktų įgyvendinimo vidaus stebėseną.
EESRK nori pabrėžti, kad kolektyvinės derybos yra svarbi priemonė, galinti padėti įmonėms ir darbuotojams įveikti klimato krizės keliamus iššūkius, o taip pat spręsti su tuo susijusių įmonių išlaidų klausimą.
1.3EESRK nori pabrėžti, kad visi šioje nuomonėje nagrinėjami klausimai keliami pripažįstant ir visapusiškai gerbiant socialinių partnerių autonomišką valią, kuri yra nepriklausoma ir suvereni. Todėl EESRK nurodo, kad derybas dėl kolektyvinių sutarčių vedantys asmenys iš to, kas išdėstyta šioje nuomonėje, jokiu būdu neturėtų suprasti, kad jiems, kaip savarankiškai nustatantiems kolektyvinių sutarčių taisykles subjektams, turėtų būti taikomi kokie nors išorės įpareigojimai ar sąlygos.
1.4EESRK mano, kad pilietinė visuomenė, kuri nėra tiesiogiai susijusi su kolektyvinėmis derybomis (t. y. kaip socialiniai partneriai nedalyvauja derybose dėl kolektyvinių sutarčių), gali padėti rasti demokratinius su žaliąja pertvarka susijusių uždavinių ir problemų sprendimus, tačiau taip pat gali prisidėti prie jos, dalyvaudama rengiant ir įgyvendinant sąžiningas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad žalioji pertvarka būtų socialiai teisinga.
1.5EESRK savo nuomonėje dėl energetikos pertvarkos ir darbo rinkos politikos jau pabrėžė kad žalioji pertvarka daro didelį poveikį darbuotojų užimtumui ir darbo bei gyvenimo sąlygoms. Todėl poveikis užimtumui ir teritorinei bei socialinei sanglaudai, darbo vietų kūrimas, perėjimas iš vieno veiklos sektoriaus į kitą ir darbuotojų mokymas bei perkvalifikavimas, kad jie įgytų reikiamų įgūdžių, ypatingas vyresnio amžiaus darbuotojų pažeidžiamumas, darbuotojų sveikata ir sauga, judumas miestuose siekiant patekti į darbo vietas, energijos vartojimo efektyvumas vykdant gamybinę veiklą ir atliekant darbą turėtų būti esminis kolektyvinių derybų turinys, visada tinkamai atsižvelgiant į lyčių aspektą.
1.6EESRK mato vis daugiau mokslinių įrodymų, patvirtinančių didelį žaliųjų kolektyvinių derybų potencialą ir įvairią naudą skatinant aplinkos tvarumą, mažinant ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, skatinant žiedinę ekonomiką ir kovojant su klimato kaita, atsižvelgiant į svarbų indėlį, kurį siekiant šių tikslų turi su jų kompetencija susiję specifiniai aspektai, kaip dirbančių asmenų judumas, darbo organizavimo būdai, darbuotojų įgūdžių tobulinimas siekiant palengvinti žaliosios pertvarkos procesus, saugios ir sveikos aplinkos užtikrinimas, lyčių klausimai ir kt. Tai nurodyta 2017 m. gegužės 30 d. bendrame Europos socialinių partnerių pareiškime dėl žaliosios ekonomikos potencialo išnaudojimo darbo vietoms kurti arba jų 2021 m. spalio 7 d. bendrojoje rekomendacijoje dėl žiedinės ekonomikos vykdant socialinį dialogą.
1.7EESRK palankiai vertina praėjusių metų birželio mėn. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos (EPSCO) priimtą Rekomendaciją dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo, kurioje pripažįstama, kaip svarbu aktyviai įtraukti socialinius partnerius, visada gerbiant jų autonomiją, visuose įvairios viešosios politikos formavimo ir įgyvendinimo etapuose, be kita ko, pasitelkiant socialinį dialogą ir kolektyvines derybas.
1.8Žalioji pertvarka, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir žiedinė ekonomika, kartu su skaitmeninimu, daro poveikį darbo pasauliui, nes keičia darbo vietų ir užduočių pobūdį ir kuria naujas profesijas, kartu nykstant kitoms profesijoms. Šie pertvarkos procesai yra susiję tarpusavyje ir stiprina vienas kitą. Tačiau EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol žaliųjų derybų patirtis ES ir valstybėse narėse tebėra ribota ir labai nevienoda. Priešingai nei perėjimo prie skaitmeninės technologijos atveju, kolektyvinėse derybose žaliesiems klausimams skiriama mažiau dėmesio. Todėl EESRK ragina ES ir valstybes nares bei socialinius partnerius, visapusiškai gerbiant kolektyvinį autonomiškumą, imtis ryžtingesnių ir veiksmingesnių priemonių siekiant skatinti žaliųjų kolektyvinių derybų plėtrą ir didinti jų svarbą įvairiais atitinkamais lygmenimis.
1.9EESRK primena, kad kolektyvinės derybos yra labai tinkama priemonė, norint suderinti taisykles, kad būtų galima palaipsniui ir teisingai pereiti prie didesnės gerovės ir našumo ekonomikos. Todėl EESRK ragina sparčiau ir veiksmingiau daryti pažangą siekiant žaliųjų kolektyvinių derybų, kuriose socialiniai partneriai įvairiais derybų lygmenimis atliktų nuolatinį ir didelį vaidmenį prisidėdami prie subalansuotų sprendimų, kurių reikia įmonėms, kad jos būtų tvaresnės, atsparesnės, našesnės ir užtikrintų deramą darbą.
1.10EESRK mano, kad įmonės ir darbuotojai turi turėti tinkamus kanalus, kuriais galėtų prisidėti prie diskusijų apie žaliąją pertvarką. Iš tiesų dėl ekologizacijos, o taip pat skaitmeninimo, poveikio darbo rinkos pertvarkai spartos ir masto reikia išankstinio ir veiksmingo socialinių partnerių dalyvavimo, atsižvelgiant į nacionalines darbo santykių sistemas, kad būtų galima nustatyti sprendimus, kuriuos būtų galima pritaikyti sektoriams vietos lygmeniu. Todėl mano, kad naudinga ir svarbu ne tik skatinti socialinį dialogą, bet ir, kai tinkama, kolektyvines derybas visais ES ir valstybių narių lygmenimis ir netgi pasauliniu lygmeniu, kartu atsižvelgiant į socialinių partnerių autonomiškumą. ES ir valstybės narės privalo skatinti veiksmingesnį informavimą, konsultacijas ir galimybę kolektyviai reikšti teises profesinių sąjungų ir darbuotojų atstovams, kai tai susiję su aplinkos poveikiu verslui.
1.11EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad jau dešimtmetį esama sėkmingos žaliųjų kolektyvinių derybų patirties tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu. Europos lygmeniu reikėtų išskirti derybų praktiką Europos chemijos sektoriuje įgyvendinant atsakingos priežiūros iniciatyvą. Kalbant apie geriausią nacionalinę patirtį, EESRK pažymi, kokios naudingos yra įprastinės sutarčių sąlygos, randamos, pavyzdžiui, Italijoje, Ispanijoje ar Prancūzijoje sudarytose sutartyse, kuriose įmonėse ir (arba) veiklos sektoriuose skatinamas aplinkosaugos deleguotųjų darbuotojų vaidmuo, taip pat mišrūs ir jungtiniai aplinkosaugos vadybos komitetai (taip pat numatyti tokiuose sertifikavimo standartuose kaip EMAS ir ISO 14001), taip pat nuostatos dėl tvaraus darbuotojų judumo arba profesinių sąjungų teisės skelbti perspėjimus aplinkosaugos klausimais pripažinimas ir pan.
1.12EESRK ragina ES ir valstybes nares toliau remti veiksmus ir iniciatyvas, kuriais darbdaviai ir darbuotojai bus skatinami prisitaikyti prie žaliosios pertvarkos, ir apsvarstyti galimybę, be kitų priemonių, parengti paskirtųjų darbuotojų, kurie veiktų kaip su aplinkosauga susijusios pertvarkos atstovai arba kontaktiniai asmenys su aplinkos ir ekologine pertvarka darbo vietoje susijusiais klausimais, koncepciją. Darbo vietose vadovai ir darbuotojų atstovai galėtų apsvarstyti, ar paskirti žmones konkrečiam vaidmeniui (neskaitant jų pagrindinių užduočių), t. y. padėti spręsti klausimus, susijusius su įmonės prisitaikymu prie žaliosios pertvarkos. EESRK ragina valstybes nares sukurti būtinas paskatas įmonėms ir (arba) veiklos sektoriams paskirti pirmiau minėtus ekologinės pertvarkos atstovus arba kontaktinius asmenis. Taip pat rekomenduojama žmonių aplinkosaugos įgūdžius tobulinti pasitelkiant profesinį mokymą.
1.13Vykdydami savo 2022–2024 m. bendrą darbo programą, ES socialiniai partneriai rengs žaliosios pertvarkos veiksmų sistemą. Kalbant apie valstybes nares, jos turėtų sukurti tinkamą sistemą, kuri palengvintų įgyvendinimą ir skatintų, visapusiškai atsižvelgiant į kolektyvinį autonomiškumą, įvairių pramonės šakų susitarimus, kad būtų lengviau parengti tinkamas ir nešališkas rekomendacijas, gaires ir standartus, kad žaliosios kolektyvinės derybos taptų pagrindine priemone siekiant užtikrinti aplinką tausojančius subalansuotus gamybos modelius. Atsižvelgdamas į šio uždavinio mastą ir sudėtingumą, EESRK yra įsitikinęs, kad kuriant žaliąją našią ekonomiką būtina įtraukti visus kolektyvinių derybų lygmenis – sektorius ir įmones, ES, valstybes ir net tarptautinį lygmenį.
1.14EESRK mano, kad oro kokybė yra svarbus sveikatos ir saugos aspektas, ir pripažįsta, kad PSO nustatė naujus rodiklius ir pasaulines gaires. Todėl EESRK siūlo į jas atsižvelgti žaliosiose kolektyvinėse derybose. Atsižvelgiant į savanoriškas aplinkosaugos vadybos sistemas (EMAS) ir Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvą, svarbu skatinti darbuotojų dalyvavimą ir aplinkosaugos vadybos mokymo programas.
1.15EESRK ragina valstybes nares į nacionalinę teisę visiškai perkelti Direktyvą (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos, taip pat ir aplinkos teisės srityje.
2.Bendrosios aplinkybės, paskirtis ir pagrindinės nuomonės nuostatos
2.1EESRK pritaria ES užmojui pirmauti vykdant žaliąją pertvarką, spartinant politikos įgyvendinimą, išteklių, įskaitant finansinius, ir technologijų, kurių reikia norint skubiai sumažinti gamybos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro, panaudojimą, užtikrinant teisingą pertvarką, kaip išdėstyta nuomonėje SOC/718 dėl energetikos politikos ir darbo rinkos. Šiuo tikslu labai svarbus socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos, visapusiškai gerbiant socialinių partnerių autonomiją ir nacionalinių darbo santykių sistemų ypatumus.
2.2EESRK supranta, kad ekologinė pertvarka ir Europos Sąjungos ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas turės įtakos gyventojų, ypač pažeidžiamiausių, užimtumui ir gyvenimo sąlygoms. Labai svarbu, kad pertvarka būtų vykdoma teisingai, kad būtų sumažintas jos poveikis įmonėms, darbuotojams ir plačiajai visuomenei. Ši pertvarka taip pat turi sudaryti galimybę pagerinti pažeidžiamiausių asmenų padėtį.
2.3EESRK pabrėžia, kad TDO savo gairėse dėl teisingos pertvarkos prie aplinkosaugos požiūriu tvarios ekonomikos ir visuomenės visiems (2015 m.) akcentuoja vyriausybių ir socialinių partnerių vaidmenį kuriant politikos suderinamumą ir institucinę sąrangą, užtikrinančius darnų vystymąsi visiems, ir svarsto, kad reikia sudaryti sąlygas į kolektyvines derybas visais lygmenimis įtraukti aplinkos apsaugos nuostatas. Taip pat pabrėžiama konkretaus mokymo šioje srityje įsipareigojimų nauda vadovams ir darbuotojams.
2.4Europos Komisija gairėse dėl savanoriškų aplinkosaugos vadybos sistemų (EMAS) pripažįsta veiksmingų darbuotojų ir jų atstovų įtraukimo į ekologinį įmonių valdymą būdų svarbą. Šiuo požiūriu tinkamiausias būdas šiam darbuotojų dalyvavimui aplinkos vadyboje užtikrinti yra socialinių partnerių dalyvavimas ir, prireikus, kolektyvinės derybos, laikantis nacionalinių darbo santykių sistemų ir praktikos. Europos socialinių teisių ramsčio 8 straipsnyje nustatyta, kad reikia skatinti socialinį dialogą ir darbuotojų įtraukimą į socialinę, ekonominę ir užimtumo politiką, raginant socialinius partnerius derėtis dėl kolektyvinių sutarčių. Be to, 2022 m. birželio 16 d. Tarybos rekomendacijoje dėl teisingo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo pabrėžiamas svarbus socialinių partnerių vaidmuo valdant šio perėjimo poveikį užimtumui (18 konstatuojamoji dalis).
2.5Atsižvelgdamas į tai, kad socialinių partnerių autonomija turi būti pripažįstama ir jos visapusiškai paisoma, EESRK atkreipia dėmesį į Ispanijos vyriausybės, kuri perima pirmininkavimą ES Tarybai ir paprašė pateikti šią tiriamąją nuomonę, pareiškimą, kuriuo siekiama reguliavimo pagrindo ir paskatų politikos, kuri būtų palanki žaliosioms kolektyvinėms deryboms. Šioje nuomonėje pateikiamas EESRK atsakas ir pasiūlymai dėl ES Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos prašymo pateikti nuomonę, tačiau joje taip pat pateikiamas priedas, kuriame išsamiai aprašoma kai kurių valstybių narių geriausia praktika nacionaliniu lygmeniu.
3.Europos kontekstas ir mokslinių duomenų indėlis užtikrinant kolektyvinių derybų vaidmenį vykdant žaliąją pertvarką
3.1EESRK mato vis daugiau mokslinių įrodymų, patvirtinančių didelį žaliųjų kolektyvinių derybų potencialą ir įvairialypę naudą skatinant aplinkos tvarumą, mažinant ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, skatinant žiedinę ekonomiką ir kovojant su klimato kaita, atsižvelgiant į svarbų indėlį, kurį siekiant šių tikslų turi tokie derybų aspektai, kaip dirbančių asmenų judumas, darbo organizavimo būdai, darbuotojų įgūdžių tobulinimas siekiant palengvinti žaliosios pertvarkos procesus, saugios ir sveikos aplinkos užtikrinimas, lyčių klausimai ir kt. Tai nurodyta 2017 m. gegužės 30 d. bendrame Europos socialinių partnerių pareiškime dėl žaliosios ekonomikos potencialo išnaudojimo darbo vietoms kurti arba jų bendrame projekte ir 2021 m. spalio 7 d. rekomendacijose dėl žiedinės ekonomikos.
3.2EESRK mano, kad žaliosios kolektyvinės derybos visais lygmenimis yra esminė piliečių demokratinio dalyvavimo principo, kuris šiuo atveju išreiškiamas konkrečiu darbo rinkoje socialinių partnerių atliekamu vaidmeniu ir kuris yra labai svarbus siekiant veiksmingai ir socialiai teisingai spręsti kritinę klimato padėtį ir vykdyti žaliąją ekonomikos ir visuomenės pertvarką, dalis.
3.3Europos Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos politikoje reikia rasti ekonominių, aplinkosaugos ir socialinių tikslų pusiausvyrą. Todėl šiems žaliosios pertvarkos procesams ES reikia naujų priemonių, kad būtų užtikrintas deramas jų nuoseklumas ir skatinama asmenų ir aktyvių gyventojų integracija į darbo rinką. Žaliosios kolektyvinės derybos yra gera priemonė šiai pusiausvyrai užtikrinti.
3.4Atsižvelgiant į spartėjančią klimato kaitą, labai svarbu nustatyti, kuriuos ekonominės veiklos ir užimtumo sektorius labiausiai paveikė arba paveiks klimato krizė, ir jos tiesioginį poveikį tiek ekonominėms, darbo, sveikatos ir socialinės apsaugos sąlygoms, taip pat lūkesčiams, įskaitant dėl verslo ir darbuotojų judumo, kad būtų nustatytos tinkamos priemonės jos padariniams sušvelninti.
3.5ES pirmauja inovatyviuose švarios energijos gamybos procesuose, kuriais siekiama panaikinti aplinkos ir socialinį disbalansą, o ekonominiai pokyčiai suteikia naujų deramo užimtumo galimybių, pvz., susijusių su atsinaujinančiąja energija. EESRK ragina šioje srityje atlikti daugiau mokslinių tyrimų ir finansiškai remti šiame procese dalyvaujančių įmonių investicijas.
3.6EESRK su pasitenkinimu pažymi, kad vis daugiau įmonių taiko įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) sistemą, kuri apima veiksmingus įsipareigojimus dėl tvarios aplinkosaugos vadybos. EESRK atkreipia dėmesį į tyrimus, iš kurių matyti, kaip ĮSA programose pagal susitarimus ar konvencijas buvo geriau užtikrintas rimtumas ir veiksmingumas.
3.7Pagrindinis būdas struktūruoti darbuotojų dalyvavimą teisingos pertvarkos procesuose yra tokių sąlygų įtraukimas į skirtingose darbo santykių sistemose taikomas įvairių lygmenų ir ypatumų kolektyvines sutartis. Kolektyvinės sutartys gali atlikti svarbų vaidmenį skatinant darbdavių ir darbuotojų bendradarbiavimą, kai formuojamas bendras atsakas į žaliąją pertvarką.
3.8Socialinės atsakomybės nuostatos šiuo metu įtraukiamos į kolektyvinėse derybose sudaromas sutartis. Tokiu būdu kolektyvinės derybos papildo žaliuosius viešuosius pirkimus, kuriems taikoma socialinė atsakomybė. Pavyzdžiui, šioje srityje pradininku tapo chemijos sektorius. Europos žaliajam kursui įgyvendinti reikia naujos konkretaus ir vienodo ženklinimo sistemos, pagal kurią būtų teikiama ekonominė ir ekologinė informacija, aktuali priimant sprendimus viešajame ir privačiame sektoriuose. Tokia Europos ekologinio ženklinimo strategija pagerintų tvarius viešuosius pirkimus ir turėtų potencialo paremti žiediškumą ir informacijos srautą; tačiau būtina įvykdyti tokias svarbias sąlygas kaip ekonomiškumas, konfidencialumas ir proporcingumas.
3.9Oro kokybė yra svarbus viduje ir lauke vykdomo darbo zonų sveikatos ir saugos aspektas; todėl ji turi poveikio darbo sąlygoms ir į ją reikėtų atsižvelgti kolektyvinėse derybose. Neseniai PSO nustatė naujus oro kokybės ir jos poveikio žmonių sveikatai, įskaitant lauke dirbančių žmonių profesinę sveikatą, rodiklius ir visuotines gaires. Dėl to gali prireikti iš dalies pakeisti šiuo metu ES galiojančias taisykles. Šie pokyčiai taip pat turės įtakos kolektyvinėms deryboms dėl darbo aplinkos, paslaugų teikimo aplinkos sąlygų ir taip pat paveiks investicines sąnaudas.
3.10ES turi reglamentavimo sistemas, kuriomis skatinama įmonėse integruoti aplinkosaugos vadybos procesus. Siekiant užtikrinti realų šių procesų veiksmingumą, reikia aktyvaus darbuotojų ir jų atstovų įsitraukimo. Tai pasakytina apie savanoriškas aplinkosaugos vadybos sistemas (EMAS
) arba Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvą (2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/95/ES). Šiose sistemose raginama skatinti darbuotojų dalyvavimą ir įgūdžių tobulinimo programas aplinkosaugos vadybos srityje.
3.11EESRK pažymi, kad Europos lygmeniu atliekama vis daugiau tyrimų, kuriuose atkreipiamas dėmesys į žaliųjų kolektyvinių derybų, kaip priemonės tvariems gamybos procesams skatinti sudarant sutartis, į kurias įtraukiamos ekologinės savarankiško reguliavimo sąlygos, pranašumus. Kolektyvinės derybos, kuriose atsižvelgiama į nacionalinių darbo santykių sistemų ypatumus ir gerbiamas socialinių partnerių savarankiškumas, gali padėti pasiekti bendrą sutarimą dėl konkrečių priemonių, kurių turi imtis įmonės, kad paskatintų teisingą pertvarką.
4.Bendrosios pastabos
4.1EESRK atkreipia dėmesį į tai, jog kolektyvinėms deryboms ES valstybėse narėse skirtuose tyrimuose daroma išvada, jog aplinkos klausimai į kolektyvines sutartis įtraukiami retai. EESRK ragina ES ir valstybes nares toliau remti veiksmus ir iniciatyvas, kuriais darbdaviai ir darbuotojai bus skatinami prisitaikyti prie žaliosios pertvarkos, atsižvelgiant į informavimo ir konsultavimosi darbo vietoje praktiką.
4.2Gerai valdomas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos yra ne tik gyvybiškai svarbus siekiant reaguoti į kritinę klimato padėtį, bet ir gali paskatinti tvarų ir įtraukų ekonomikos atsigavimą. Tam reikia imtis ilgalaikių priemonių, kurioms reikalingi tvirti tvarūs finansavimo mechanizmai ir stabilus dalyvaujamasis valdymas.
4.3Šiame dalyvaujamojo valdymo modelyje kolektyvinės derybos yra priemonė pritaikyti darbo pasaulį naujam iššūkiui – visiškai tvariam gamybos modeliui. Taip yra dėl to, kad toks modelis leidžia nedelsiant reaguoti, žinoti, kokios yra sektoriaus realijos ir rasti specialiai pritaikytų sprendimų, įskaitant darbo vietų ir įmonių apsaugą.
4.4EESRK rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms kartu su sektorių socialiniais partneriais pagalvoti apie galimą tyrimų dėl kritinės klimato padėties ir žaliosios pertvarkos poveikio užimtumui įvairiuose gamybos sektoriuose, pridėtinę vertę, kad būtų galima nustatyti ir pasiūlyti priemones, kuriomis būtų galima veiksmingai reaguoti į ekonominės aplinkos poreikius ir padėti įvairiems kolektyvinių derybų subjektams spręsti teisingos pertvarkos klausimus savo kolektyvinėse sutartyse.
4.5EESRK ragina socialinius partnerius į kolektyvines sutartis įtraukti žaliosios pertvarkos procesus, atitinkamai atsižvelgiant į jų tarpšakinius ir sektorinius prioritetus. Europos patirties pavyzdys – pasaulinės atsakingos priežiūros iniciatyvos programos įtraukimas į Europos chemijos sektoriaus kolektyvines sutartis.
5.Konkrečios pastabos
5.1EESRK mano, kad žaliųjų klausimų aptarimas kolektyvinėse derybose yra susijęs su tiesioginį arba netiesioginį poveikį aplinkai turinčiais derybų klausimais (tokiais kaip prie šios nuomonės pridedami pavyzdžiai), kuriuos sudarydami kolektyvines sutartis, sprendžia socialiniai partneriai. Kolektyvinės sutartys, be kita ko, gali apimti:
a)įmonių veiklos poveikį aplinkai;
b)darbuotojų apsaugą nuo aplinkos ir klimato kaitos poveikio;
c)žaliosios pertvarkos poveikį įmonės veiklai, kiek tai susiję su darbo organizavimu, profesinių profilių keitimu ir darbuotojų įgūdžiais;
d)a, b ir c punktų įgyvendinimo vidaus stebėseną.
EESRK nori pabrėžti, kad kolektyvinės derybos yra svarbi priemonė, galinti padėti įmonėms ir darbuotojams įveikti klimato krizės keliamus iššūkius, o taip pat spręsti su tuo susijusių įmonių išlaidų klausimą.
5.2EESRK mano, kad Europos Komisija, atsižvelgdama į SESV 154, 155 ir 156 straipsnius, turi skatinti valstybes nares siekti, kad į socialinį dialogą ir kolektyvines derybas būtų įtrauktas įmonių aplinkos valdymas. Kolektyvinės derybos yra gera priemonė, padedanti pritaikyti organizacijas, darbo vietas ir sąlygas prie klimato kaitos poveikio, ir suteikia galimybę įvertinti ir pristatyti įmonių investicines sąnaudas, siekiant jas išsaugoti ir pritaikyti sąžiningo konkurencingumo reikalavimams.
5.3Gerbdamas socialinių partnerių autonomiją ir valstybių narių kolektyvinių derybų sistemų įvairovę EESRK mano, kad nacionalinėse teisinėse sistemose ir tarpšakiniuose susitarimuose reikėtų numatyti tinkamą pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima atsižvelgti į tikslą siekti socialiai teisingos žaliosios pertvarkos, užtikrinant, kad gamybos pokyčiai (įskaitant įmonių ir socialinių sąnaudų įvertinimą ir teisingą jų paskirstymą) būtų suderinami su kuo daugiau kokybiškų ir saugių darbo vietų. Atsižvelgiant į įvairias darbo santykių sistemas, būtų galima apsvarstyti šiuos klausimus:
a)darbuotojų atstovų teisių, susijusių su informavimu ir konsultavimu apie įmonių elgesį prisitaikant prie klimato kaitos, remiantis nacionalinėmis taisyklėmis ir praktika, puoselėjimą;
b)darbuotojų mokymo skatinimą šioje srityje;
c)nuostatų, skatinančių darbuotojų dalyvavimą sprendžiant aplinkosaugos klausimus ir jų dalyvavimą už aplinkosaugą atsakinguose komitetuose, įtraukimą, jei tokie komitetai egzistuoja bet kurio sektoriaus bendrovėse, gavusiose aplinkosaugos sertifikatą pagal ISO 14001 arba EMAS standartus;
d)kiek įmanoma, specialių jungtinių organų aplinkosaugos srityje steigimo skatinimą arba kad saugos ir sveikatos komitetas perimtų įgaliojimus aplinkosaugos ir teisingos pertvarkos srityje.
5.4EESRK ragina ES ir valstybes nares toliau remti veiksmus ir iniciatyvas, kuriais darbdaviai ir darbuotojai bus skatinami prisitaikyti prie žaliosios pertvarkos, ir apsvarstyti galimybę, be kita ko, parengti paskirtųjų darbuotojų, kurie veiktų kaip su aplinkosauga susijusios pertvarkos atstovai arba kontaktiniai centrai su aplinkos ir ekologine pertvarka darbo vietoje susijusiais klausimais, koncepciją. Darbo vietose vadovai ir darbuotojų atstovai galėtų apsvarstyti, ar paskirti žmones konkrečiam vaidmeniui (neskaitant jų pagrindinių užduočių), padedant spręsti klausimus, susijusius su įmonės prisitaikymu prie žaliosios pertvarkos. EESRK ragina valstybes nares sukurti būtinas paskatas įmonėms ir (arba) veiklos sektoriams paskirti pirmiau minėtus ekologinės pertvarkos atstovus arba kontaktinius asmenis. Taip pat rekomenduojama žmonių aplinkosaugos įgūdžius tobulinti pasitelkiant profesinį mokymą.
5.5EESRK ragina valstybes nares sukurti tinkamą pagrindą ir sąlygas, kurie skatintų į kolektyvines sutartis įtraukti tokias judumo nuostatas, kuriomis, siekiant sumažinti individualių automobilių ir tokiu būdu išmetamų teršalų kiekį, būtų numatytos darbuotojų tvaraus, sveiko ir saugaus judumo visoje darbo aplinkoje programos. Valstybės narės turėtų nustatyti veiksmingas ir efektyvias tokių programų kūrimo sistemas.
5.6EESRK ragina valstybes nares į nacionalinę teisę visiškai perkelti Direktyvą (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos, taip pat ir aplinkos teisės srityje. Šios teisės labai padėtų stebėti, kaip laikomasi Europos ekonomikos gaivinimo politikos, grindžiamos ekologiškai tvaria ir socialiai teisinga ekonomikos pertvarka.
5.7EESRK ragina socialinius partnerius apsvarstyti ir sudaryti sąlygas kurti tinkamus santykius ir pateikti teisingas rekomendacijas, gaires ir politiką, kurios užtikrintų, kad žaliosios kolektyvinės derybos taptų viena geriausių kokybiškiausių priemonių užtikrinti ir skatinti subalansuotą gamybos modelį, kuris derintų konkurencinį pajėgumą ir aplinkos apsaugą vietos ir pasauliniu lygmenimis.
2023 m. gegužės 31 d., Briuselis
Cinzia Del Rio
Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyriaus pirmininkas
*
*
*
Appendix 1: Best practices
1)General commitments of the signatory parties: declaration of principles and "green aims"
-Agreement on the Michelin Global Works Council January 27th 2020
https://www.michelin.com/en/documents/agreement-on-establishing-michelin-global-works-council-is-signed/
-Article 34 and 53.1. Convention collective nationale de la métallurgie du 7 février 2022 - Étendue par arrêté du 14 décembre 2022 JORF 22 décembre 2022
https://www.legifrance.gouv.fr/conv_coll/id/KALICONT000046993250
2)Employers duties and workers' rights
-Art. 13 Contratto Collettivo Nazionale di Lavoro Settore Elettrico 25 gennaio 2017.
https://www.flaeicisl.org/sites/default/files/2020-02/CCNL-Settore-Elettrico_10_10_2019_0.pdf
-Chapitre V. Transformer l'organisation et l'environnement de travail, un levier de qualité de vie au travail
Accord du 29 janvier 2021 relatif à la qualité de vie au travail. Fait à Paris, le 29 janvier 2021. (Suivent les signatures.) Organisations d'employeurs: BPCE, Organisations syndicales des salariés: CFDT ; CFTC ; UNSA ; SNB CFE-CGC,
https://www.legifrance.gouv.fr/conv_coll/id/KALITEXT000043918602/?idConteneur=KALICONT000043937666
-Convention collective de travail N° 98/9, Séance du mardi 21 décembre 2021, modifiant la convention collective de travail n° 98 du 20 février 2009 concernant les éco-chèques (Belgique).
https://cnt-nar.be/sites/default/files/documents/fr/cct-098_0.pdf
-Environmental bonus: Collective agreement between Firan Technology Group, Circuits Division Toronto, On. And C.A.W. – Canada (National Automobile, Aerospace, Transportation and General Workers Union of Canada).
https://sp.ltc.gov.on.ca/sites/mol/drs/ca/Manufacturing%20%20Fabrication%20and%20Machinery/335-0067-14.pdf
-Art. 38. Medio ambiente. Plan de movilidad sostenible. Resolución de 31 de mayo de 2021, de la Dirección General de Trabajo, por la que se registra y publica el XXI Convenio colectivo de Lufthansa, Líneas Aéreas Alemanas, y su personal en España. (BOE 11-6-2021).
https://www.boe.es/diario_boe/txt.php?id=BOE-A-2021-9768
-Art. 39. - Droit à la déconnexion. Convention Collective de Travail des Salariés de Banque (2021-2023). Luxembourg
http://www.ogbl.lu/syndicat-banques-et-assurances/files/2021/06/CCT_Finance_Banques-cover.pdf
3)Environmental clauses and occupational health
-Collective Agreement between Dalhousie University and Nova Scotia Government and General Employees Union. "Environmental Health and Safety Committee".
http://nsgeu77.dal.ca/pdf/dal7707.pdf
-Capitolo 3. Salute e Sicurezza del Lavoro. Contratto Collettivo Nazionale di Lavoro per i Lavoratori Addetti al Settore Elettrico. 9 Ottobre 2019.
https://www.flaeicisl.org/sites/default/files/2020-02/CCNL-Settore-Elettrico_10_10_2019_0.pdf
-Article 12.06 Collective Agreement Between: Tiercon Corp. and Workers United Canada Council and Local314. Effective on January 5, 2016 and will expire on February 4, 2019
https://sp.ltc.gov.on.ca/sites/mol/drs/ca/Manufacturing%20%20Fabrication%20and%20Machinery/336-35991-19%20(325-0153).pdf
-Ipotesi accordo rinnovo CCNL per gli addetti all'industria chimica, chimico-farmaceutica, delle fibre chimiche e dei settori abrasivi, lubrificanti e GLP. 13 giugno 2022
https://www.opificiumagazine.it/wp-content/uploads/2022/06/ipotesi_accordo_ccnlchimcico.pdf
4)Workers' representatives: environmental functions
-Schedule 5. Joint Environmental Committee. Collective agreement between UNIFOR and UNIFOR Family Education Center (2017-2019). Ontario. Canada
https://sp.ltc.gov.on.ca/sites/mol/drs/ca/Other%20Services/813-2024-19%20(891-0176).pdf
-Resolución de 10 de octubre de 2017, de la Dirección General de Empleo, por la que se registra y publica el III Acuerdo para el uso sostenible de los recursos, la protección del medio ambiente, la salud de las personas y la mejora de la competitividad del sector cementero español.
https://www.boe.es/buscar/doc.php?id=BOE-A-2017-12194
5)Assessment and monitoring systems
-Article 31. Resolución de 20 de octubre de 2014, de la Dirección General de Empleo, por la que se registra y publica el Convenio colectivo de Construcciones y Auxiliar de Ferrocarriles, SA.
https://www.boe.es/diario_boe/txt.php?id=BOE-A-2014-11390
6)Green agreement's library: https://www.zotero.org/green_agreements/library
7)An example of trade union coordination: the inter-union network for environmental awareness (RISE: Réseau Intersyndical de Sensibilisation à l'Environnement)
The RISE project refers to a common structure between the CSC and the FGTB trade union confederations. Its main goal is to support environmental actions in firms through the efforts of union representatives. Financially supported by the Walloon government since 1996, RISE assists employee representatives on environmental issues and on mobility. The issues addressed by the network include waste, energy saving, food, mobility and alternative means of transport.
RISE also offers training for union representatives and practical support for its members. http://www.rise.be/
8)A Canadian initiative: the Work in a Warming World research project
The Work in a Warming World research project gathers all the "green" clauses from Canadian collective agreements that are publicly available. This initiative is interesting for three main reasons:
it indicates what kinds of actions are taking place outside the European Union; the database has plenty of diverse examples from both the private and public sectors, providing plenty of ideas for unions; and the initiative shows how green clauses can be introduced into collective bargaining.
https://passportyork.yorku.ca/ppylogin/ppylogin
9)A local example: the Joint Environment and Climate Change Agreement in Stockport
This Joint Environment and Climate Change Agreement (JECCA) was negotiated between the public service union UNISON and Stockport Council. The Council aims to:
-reduce its carbon footprint through quantified and transparent annual targets;
-work with staff, management and stakeholders on training and awareness raising;
-work closely with Stockport UNISON to promote and encourage the just transition to a local, low-carbon economy, and have due regard for UNISON's corresponding objectives regionally and nationally.
https://assets.ctfassets.net/ii3xdrqc6nfw/1Lz5D2YWc8KuiqQc86ss4a/081427eefbb8e11346dc3ec2724919ba/JECCA.pdf
10)Swedish agreement on work life security, transition, and employment protection
In December 2020, the main social partners in the Swedish labour market reached agreements on work life security, transition, and employment protection. The agreement is the result of trade-offs between the two sides of industry, and covers issues directly related to training and transitions.
The basic premises for the agreements are that the individual employee – in addition to having employment protection – is given a greatly increased right to skills development. At the same time, the employer is provided with increased flexibility in situations of redundancy and greater predictability and reduced costs in the event of the termination of an employment contract due to personal reasons. The agreement is a response to the challenges that currently exist in today's labour market. It will also help equip companies and employees for the future. It will give employers increased flexibility and predictability, as well as enhancing employees' employability and security in the labour market.
It has to be remembered that measures such as labour transitions, retraining and skills development for individuals fall within national competences.
https://news.industriall-europe.eu/documents/upload/2022/7/637922710212321970_wedish%20LM%20reform.pdf
_____________