NAT/882
ES dumblių iniciatyva
NUOMONĖ
Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Stipraus ir tvaraus ES dumblių sektoriaus kūrimas“
[COM(2022) 592 final]
|
Kontaktiniai asmenys:
|
nat@eesc.europa.eu
|
|
Administratorius
|
Arturo Iniguez Yuste
|
|
Dokumento data
|
18/04/2023
|
Pranešėjas Zsolt Kükedi
|
Prašymas pateikti nuomonę
|
Europos Komisija, 15/11/2022
|
|
Teisinis pagrindas
|
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
|
|
|
|
|
Atsakingas skyrius
|
Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
|
|
Priimta skyriuje
|
13/04/2023
|
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
50 / 0 / 1
|
|
Priimta plenarinėje sesijoje
|
…/… /…
|
|
Plenarinė sesija Nr.
|
578
|
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
…/… /…
|
1.Išvados ir rekomendacijos
1.1Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina Komisijos komunikatą, kuriuo siekiama sukurti stiprų ir tvarų ES dumblių sektorių. Dumbliai gali įvairiais būdais padėti švelninti klimato kaitos poveikį ir tvariai maitinti sparčiai augančią pasaulio populiaciją ir tiekti jai energiją.
1.2Europos gyventojų nuomonės apie dumblius skiriasi. Kalbant konkrečiai, šalia užterštų vandenų esančiose vietovėse dumblių plitimas kelia susirūpinimą. Tuo pačiu metu, iš dalies dėl Europos inovacijų, dumbliai taip pat laikomi galimu daugelio šalių problemų sprendimu. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad kuriant dumblių sektorių reikia didinti pasitikėjimą produktais ir daugiau dėmesio skirti jų saugai.
1.3EESRK pažymi, kad komunikate nepakankamai pabrėžiama gėlo vandens sąlygomis sukurto maisto šaltinio galimybė. Be to, dumbliai nebūtinai gali būti maisto šaltinis tik gėlo vandens sąlygomis, – jie gali apimti ir eutrofikuotą gėlą vandenį, naudotą terminių maudyklų vandenį ir kitas nuotekas, kur jie gali būti naudojami aplinkos ar energijos tikslais. Šie didžiuliai, bet nepakankamai išnaudoti ištekliai turėtų būti naudojami Europos vystymuisi, visų pirma ES kaimo vietovėse.
1.4Iš pakrantės jūrų vandenyse augančių makrodumblių žvejybos įmonės gali gauti papildomų pajamų. Jų gavyba mažina eutrofikaciją ir gali sukurti vertingų ekosistemų produktų ir paslaugų, be kita ko – suteikti naujas buveines tam tikroms rūšims. Gėlųjų vandenų makrodumblių sektorius dar tik pradeda augti ir į jį reikėtų atsižvelgti būsimuose politikos dokumentuose.
1.5ES mikrodumblius daugiausia galima nuolat auginti uždarame reaktoriuje, o tam labai reikia finansavimo. Tačiau šis procesas yra labai produktyvus ir patikimas, o kokybę galima garantuoti. Mikrodumblius taip pat galima auginti gėluose vandenyse ir ežeruose Pietų Europoje.
1.6Kai kuriose valstybėse narėse, kurios neturi jūrų pakrantės (pvz., Vengrijoje, Čekijoje ir Slovakijoje), mikrodumblių gamyba yra beveik vienintelė galimybė. Be to, kai kurios iš šių šalių turi daug mokslinių ir technologinių žinių, kurios turėtų būti naudojamos kuriant ES dumblių sektorių.
1.7Makrodumbliai ir mikrodumbliai neturėtų būti vertinami vienodai, nes jie suteikia labai įvairių galimybių, pasižymi skirtingomis savybėmis ir poveikiu bei turi būti skirtingai reglamentuojami. EESRK supranta, kad komunikate nustatyta tinkama makrodumblių ir mikrodumblių pusiausvyra, tačiau rekomenduoja išnagrinėti, kaip dumblių sektoriaus gėlo vandens dalis galėtų duoti naudos tam tikroms valstybėms narėms (kurios neturi jūrų pakrantės). EESRK rekomenduoja laikytis labiau subalansuoto ir integruoto požiūrio į susijusius sektorius, aiškiai atskiriant ES ir valstybių narių kompetencijos sritis bei prireikus apsaugant vidaus rinką nuo pigių importuojamų produktų.
1.8Priešingai nei energijos (tiek gamybos, tiek importo), trąšų ir pašarų sudedamųjų dalių prieinamumas, organinių atliekų kiekio augimas ir ariamosios žemės ploto mažėjimas, maisto tiekimas ES dar nėra problema. Technologijos, kuriomis galima išspręsti šias neatidėliotinas problemas, įskaitant dumblių gamybą bei naudojimą, nusipelno didelės paramos.
1.9EESRK pažymi, kad komunikate dumbliams priskiriamas didžiulis ekonominis potencialas, tačiau jų auginimas turi dar didesnį teorinį potencialą, todėl gali patenkinti didėjančią paklausą. Tačiau Europos lėšos gali būti naudojamos tik perspektyviems ir tvariems ekonominiams sprendimams, todėl EESRK prašo Komisijos ypatingą dėmesį skirti dumblių gamybos ekonominiam efektyvumui, taip pat aplinkos ir socialiniams aspektams.
1.10EESRK siūlo, kad kuriant dumblių pramonę turi būti skatinamos žinios ir informuotumas apie šią naują pramonę siekiant visuomenės ir rinkos pripažinimo, ir todėl prašo Europos Komisijos šiai siūlomai priemonei skirti ypatingą dėmesį atliekant reprezentatyvias apklausas, rengiant konkrečioms šalims skirtus veiksmų planus ir įtraukiant ir net kuriant sektorių organizacijas.
1.11EESRK rekomenduoja Europos Komisijai, susijusioms valstybėms narėms ir dumblių pramonei apsvarstyti šiuos pasiūlymus, susijusius su dumblių sektoriaus kūrimu:
·integruoti dumblių gamybą į esamas žemės ūkio maisto, pašarų, pramonės ir energetikos žaliavų vertės grandines;
·komunikate daugiau dėmesio turėtų būti skiriama gėlavandenių dumblių auginimui;
·pradėti visus dumblius apimantį standartizavimo procesą, kuris taip pat galėtų apimti integruotos jūros gėrybių strategijos rengimą;
·remiantis geriausia administravimo praktika, panaikinti teisės aktų susiskaidymą ir išplėsti leidimų išdavimo modelius įtraukiant dumblius;
·įtraukti įvairias dumblių rūšis į ES maisto produktų katalogą;
·pašalinti techninių žinių, technologijų ir inovacijų spragas, įgyvendinant plataus užmojo mokslinių tyrimų finansavimo trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu programą;
·įsteigti dumblių dauginamosios medžiagos bankus, finansuoti jų veiklą ir užtikrinti, kad dumblių augintojams ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams būtų prieinamos žaliavos priimtinomis kainomis;
·siekiant sukurti ekonomiškai gyvybingą dumblių sektorių, būtina peržiūrėti ekonominius gamybos ir galimo naudojimo aspektus; vidaus rinka turi būti apsaugota nuo pigių importuojamų produktų.
1.12EESRK ragina ES institucijas pradėti teikti pirmenybę vandens klausimui ir parengti ES mėlynąjį kursą, siekiant išsaugoti vandens išteklius, geriau juos panaudoti ir tinkamai spręsti su tuo susijusias problemas. Šiomis aplinkybėmis ES dumblių sektoriaus sukūrimas yra svarbus žingsnis.
2.Bendrosios pastabos
2.12022 m. lapkričio 15 d. Europos Komisija paskelbė pasiūlymą „Stipraus ir tvaraus ES dumblių sektoriaus kūrimas“. Komunikate siūloma kurti naujus ir tvarius būdus, kaip pamaitinti sparčiai augančią pasaulio populiaciją ir tiekti jai tvarią energiją. Komunikate pabrėžiama, kad, siekdami užtikrinti žaliavų ir energijos tiekimo saugumą, turime išnaudoti dumblių, kaip atsinaujinančiųjų išteklių, potencialą Europoje.
2.2Europos Komisijos komunikatas yra logiškas ir atitinka iki šiol paskelbtus dokumentus šiuo klausimu, kuriuose pripažįstamas didelio masto mikrodumblių ir makrodumblių auginimo ES teikiamas didelis ekonominis potencialas bei nauda visuomenei ir aplinkai. Jame nustatyti 23 veiksmai, kuriais siekiama patobulinti valdymo sistemą ir teisės aktus; padaryti verslo aplinką palankesnę dumblių naudojimui; padidinti visuomenės informuotumą apie dumblius ir dumblių produktus ir jų pripažinimą rinkoje bei pašalinti žinių, mokslinių tyrimų ir technologijų spragas.
2.3Europos politikoje – tiek Europos žaliajame kurse
, tiek strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“
– atkreipiamas dėmesys į (jūrų) dumblių ir kitų akvakultūros ūkiuose užauginamų dumblių produktų, kaip maistui ir pašarams skirtų mažo anglies pėdsako baltymų šaltinio, potencialą. Komunikate „Tvaresnės ir konkurencingesnės ES akvakultūros 2021–2030 m. strateginės gairės“ pabrėžiamas poreikis skatinti auginti dumblius – tiek makrodumblius (jūros dumblius), tiek mikrodumblius, – siekiant prisidėti prie kelių Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. Komunikate „Tvarūs anglies ciklai“
Komisija pripažįsta dumblių potencialą mėlynosios anglies ekonomikoje. Komunikate „Naujas požiūris į tvarią ES mėlynąją ekonomiką. ES mėlynosios ekonomikos transformavimas siekiant tvarios ateities“
taip pat minimas dumblių potencialas užtikrinti tvarią maisto sistemą ir apsirūpinimo maistu saugumą visame pasaulyje.
2.4Dumbliai yra ne tik aplinką tausojanti (taigi ir „žalioji“) žaliava: sisteminis jų naudojimas atitinka pagrindinį mėlynosios ekonomikos principą kuo labiau sumažinti atliekų kiekį; dėl to jie gali tapti ir „mėlynuoju“, ir „žaliuoju“ produktu.
2.5Dumblių auginimas suteikia pridėtinę vertę beveik visiems Europos žaliojo kurso elementams:
·klimato apsaugai mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro;
·energijos tiekimui gaminant biodujas ir biodegalus;
·žiediškumo plėtojimui užtikrinant atliekų tvarkymą ir nulinę taršą;
·sveikos ir aplinką tausojančios maisto sistemos skatinimui;
·ekosistemų ir biologinės įvairovės išsaugojimui ir atkūrimui, taip pat aplinkosaugos paslaugų plėtrai;
·nulinės taršos tikslui.
Dumblių auginimo intensyvinimas atveria šias konkrečias galimybes:
·maisto produktų (įskaitant kūdikių maistą) arba maisto papildų (pvz., vitaminų ar karageninų) gamyba nenaudojant ariamosios žemės;
·pažangiausių biodujų ir biodegalų gamyba;
·kosmetikos, sveikatos produktų (medicininių ekstraktų, pigmentų, talasoterapijos produktų) ir pramoninių žaliavų (plaušienos ir (arba) biologinių pluoštų), turinčių didelę pridėtinę vertę, gamyba;
·maisto papildų gamyba (didesnis derlingumas ir (arba) geresnė kokybė; mažesnis sojų miltų ar žuvų miltų poreikis);
·augalų biostimuliatorių (dirvožemio savybes gerinančių ir lapams purkšti naudojamų medžiagų) gamyba;
·nauda aplinkai (nuotekų valymas, vandens grynumo matavimas, anglies dioksido išmetimo leidimai).
2.6Komisijos komunikate „apžvelgiamas dumblių potencialas Europos Sąjungoje ir išdėstoma darni koncepcija (taip pat apibūdinami tiksliniai veiksmai), kurią įdiegus būtų remiama regeneracinio dumblių auginimo ir dumblių produktų gamybos plėtra Europos Sąjungoje, taip pat plėtojamos ir masiniam vartojimui pritaikomos maisto ir ne maisto reikmėms naudojamų dumblių rinkos“.
2.7„Regeneracinis dumblių auginimas ir dumblių produktų gamyba“ padeda saulės energiją ir maistines medžiagas paversti augalų biomase ir paskatinti ekosistemų atkūrimą, o „jūrų dumblių auginimas gali būti vertingų ekosisteminių gėrybių ir paslaugų šaltinis. Be to, tokia veikla gali padėti kurti naujas buveines žuvims ir judriųjų bestuburių rūšims“.
2.8Šiuo metu jūros ir vandenynai yra didžiulis, bet praktiškai neišnaudotas išteklius: „jie kol kas mus aprūpina ne daugiau kaip 2 proc. maisto, nors užima daugiau kaip 70 proc. Žemės paviršiaus“. Be to, kalbant apie vandenų išteklių panaudojimas neapsiriboja jūromis ir vandenynais, tačiau gali apimti ir eutrofikuotą gėlą vandenį (ar tai būtų upės ir ežerai arba žmogaus pastatyti rezervuarai, nutiesti drėkinimo kanalai ir kt.), naudotą terminių maudyklų vandenį ir nuotekas.
2.9Dumbliai padėtų veiksmingai ir tvariai sušvelninti dėl Rusijos karo prieš Ukrainą kilusią trąšų, pašarų sudedamųjų dalių ir energijos prieinamumo problemą
.
2.10Dumblių paklausos augimo potencialas yra didžiulis: 2019 m. ES jūros dumblių paklausa buvo apie 270 000 tonų, bet iki 2030 m. ji galėtų pasiekti 8 mln. tonų, o vertė – 9 mlrd. EUR. Tokio augimo atveju būtų galima sukurti apie 85 000 darbo vietų, kasmet iš Europos jūrų pašalinti tūkstančius tonų fosforo ir azoto, išmetamą CO2 kiekį sumažinti iki 5,4 mln. tonų per metus ir sumažinti sausumai daromą spaudimą. EESRK pažymi, kad teorinis dumblių auginimo potencialas yra dar didesnis nei dabartinė paklausa, taigi jis gali patenkinti augančią paklausą.
3.Konkrečios pastabos
3.1Apskritai vidutinio europiečio, kaip ir įmonių, požiūris į dumblius yra neigiamas: bandant juos įsivaizduoti prieš akis iškyla jūros dumbliais apaugusio paplūdimio arba dėl dumblių plitimo spalvą keičiančio gėlavandenio ežero vaizdai. Tačiau dumbliai dėl savo fizinės struktūros ir gyvenimo būdo yra unikalūs ir naudingi organizmai.
3.2Sąvoka „dumbliai“ iš tikrųjų reiškia grupę, sudarytą iš maždaug 72 500 fotosintetinių vandens organizmų rūšių. 20 proc. šių rūšių yra makrodumbliai, t. y. dideli daugialąsčiai dumbliai, paprastai augantys jūrose, o likusią dalį sudaro mikrodumbliai, kurie taip pat veiksmingai gali būti auginami dirbtiniu būdu ir naudojami įvairiapusiškiau, bet jų gamyba yra brangesnė. Įgyvendinant iniciatyvą užtikrinama tinkama makrodumblių ir mikrodumblių pusiausvyra, nes šiuo metu visame pasaulyje pagaminama 36 mln. tonų makrodumblių ir 0,05 mln. tonų mikrodumblių.
3.3Komunikate atveriamos plataus užmojo, bet realistiškos ES dumblių gamybos sektoriaus perspektyvos. Dumblių sektoriaus, jo galimybių ir apribojimų analizė yra didele dalimi tiksli, programa – nuosekli, o priemonės iš esmės atrodo konkrečios ir aktualios ES dumblių sektoriaus plėtrai artimiausioje ateityje. Tačiau kai kuriuos aspektus reikėtų išsamiau nušviesti ir išaiškinti. Kalbant apie įgyvendinimą, reikėtų užtikrinti suderinamumą su kitais sektoriais, pavyzdžiui, tradiciniu žemės ūkio maisto produktų sektoriumi ir jūros gėrybių (žuvininkystės ir gyvūnų akvakultūros) sektoriais.
3.4Šiuo metu dumblių gamyba yra visiškai atskirta nuo kitų žemės ūkio gamybos sektorių. Todėl svarbu, kad dumblių gamyba nebūtų laikoma visiškai atskiru sektoriumi: labiau verta ją integruoti į esamas žemės ūkio maisto produktų, pašarų ir pramoninių bei energetinių žaliavų vertės grandines. EESRK pabrėžia, kad dumblių gamybą ir su ja susijusią veiklą reikia reglamentuoti pagal bendrą sistemą, visų pirma atsižvelgiant į šiuos aspektus:
·elektrinių ir nuotekų valymo sektorių (sudėtingas nuotekų valymas, atliekinės šilumos ir CO2 surinkimas);
·žemės ūkio biodujų įrenginių integravimas į dumblių gamybą ir (arba) naudojimą (pvz., srutų valorizacija, žemės ūkio paskirties žemės paklausos mažinimas, dumblių kaip bendro substrato naudojimas biodujoms gaminti);
·gyvulių baltymingų pašarų poreikio pakeitimas (atitinkami mitybos ir dietetikos moksliniai tyrimai);
·tvarus eutrofikacijos paveiktų giliųjų vandenų ekosistemų atkūrimas.
3.5Kadangi tai yra naujas, nepakankamai išvystytas sektorius, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jo plėtros skatinimui ir reikėtų pradėti standartizacijos procesą. Kartu būtų galima parengti integruotą jūros gėrybių ir kitų jūros maisto produktų strategiją, apimančią tokią veiklą kaip žuvininkystė, laukinių organizmų naudojimas ir gyvūnų akvakultūra, taip pat spręsti ne tik maisto sektoriaus, bet ir biokuro gamybos iš dumblių klausimą. Jūros dumblių auginimas taip pat gali tapti alternatyvia veikla žvejams, kurie susiduria su kitų žaliavų gamybos mažėjimu ir didesnėmis sąnaudomis ir kuriems gali tekti pakeisti savo tradicinę veiklą. Šis integruotas požiūris nagrinėjamame komunikate beveik neatsispindi.
3.6Daugelis jame numatytų priemonių daugiausia skirtos dumblių auginimui jūroje. Šis požiūris suprantamas atsižvelgiant į dabartinius makrodumblių ir mikrodumblių gamybos rodiklius ir į tai, kad šiuo metu mikrodumblių gamyba Europoje yra nepakankamai išvystyta, tačiau plėtros tikslas turėtų būti keliamas visų rūšių dumblių gamybai. Jūros dumbliai gali būti auginami jūros pakrantę turinčiose šalyse ir salose, paprastai gamtinėmis sąlygomis, atsižvelgiant į rūšį ir naudojimą. Be to, mikrodumblių auginimas, kuris paprastai vyksta sausumoje, taip pat labai svarbus, ypač baltymų ir riebalų gamybai, ir neturėtų būti pamirštas. Tai, be kita ko, gėlavandeniai mikrodumbliai ir makrodumbliai bei nuotekų kultūros, kurios yra perspektyvus biomasės, skirtos naudoti kaip biologinė žaliava, šaltinis ir padeda įvairinti izoliuotų bei ištuštėjusių teritorijų ekonominę struktūrą ir prisideda prie ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos.
3.7Viena iš pagrindinių žinomų kliūčių gamybai, ypač makrodumblių atveju, tiek jūroje, tiek sausumoje, yra teisės aktų fragmentacija ir dideli skirtumai ne tik tarp valstybių narių, bet ir tarp tos pačios šalies regionų, arba net visiškas dumblių reglamentavimo nebuvimas, nes leidimų modeliai apskritai buvo sukurti vandens gyvūnams (žuvims, vėžiagyviams ir t. t.). Dumbliai labai dažnai neminimi leidimų išdavimo procedūrai naudojamose formose, todėl net neįmanoma prašyti leidimo auginti dumblius. EESRK rekomenduoja parengti išsamų visos Europos visų teisės aktų ir administracinių procedūrų, taikomų kiekvienam dumblių auginimo etapui ir jų taikymo sritims (maisto, pašarų, biodegalų, kosmetikos, vaistų ir t. t.), aprašą ir naudoti jį kaip pavyzdį valstybėms narėms plėtojant gerą administravimo praktiką bei siekiant sukurti vienodas prekybos sąlygas ES viduje ir už jos ribų‑.
3.8Siekiant plėtoti tikrą Europos maisto dumblių sektorių, labai svarbu skatinti dumblių rūšių ar grupių įtraukimą į ES maisto produktų katalogą. Daugelis šiuo metu pripažintų rūšių yra kilusios iš trečiųjų šalių (visų pirma Azijos), o tai gali tapti kliūtimi, ypač mažesnėms įmonėms ir investuotojams, norintiems auginti artimai susijusias ar panašias europines rūšis. Be to, reikėtų peržiūrėti maisto produktų katalogo dalis, susijusias su dumbliais, ir skatinti įtraukti naujas rūšis ar šeimas.
3.9Atsižvelgiant į labai atsargų visuomenės požiūrį į dumblius, kuris yra nepagrįstas ir susiformavo dėl žinių apie dumblius trūkumo, visais administraciniais lygmenimis turėtų būti skatinamos šios naujos pramonės pažinimas ir informuotumo apie ją didinimas, taip pat jos integravimas ir sisteminimas, o tai turėtų atsispindėti siūlomose priemonėse. Galėtų būti numatomi tokie etapai:
·nacionaliniu lygmeniu atlikti vienodus reprezentatyvius plačiosios visuomenės ir įmonių tyrimus, užduodant vienodus klausimus ir taikant vienodą metodiką;
·šiuo pagrindu parengti šalių veiksmų planus, kuriais būtų siekiama pakeisti elgseną;
·kurti sektoriaus organizacijas.
3.10Kadangi dumblių pramonė yra naujas ES pramonės sektorius, esama didelių profesinių įgūdžių, technologijų ir inovacijų spragų. Žinių spragos buvo plačiai aprašytos, tačiau reikia jas pašalinti pasitelkiant plataus užmojo mokslinių tyrimų finansavimo trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu programą. Šiuo atžvilgiu tiek fundamentiniai (strateginiai), tiek taikomieji moksliniai tyrimai yra labai svarbūs visais dumblių auginimo lygmenimis:
·reikia pirmenybės tvarka remti pagrindinius mokslinius tyrimus, visų pirma mokslinius tyrimus, susijusius su (mikrodumblių) auginimo technologija, dumblių rinkimo veiksmingumu ir įvairių šalių jūrų vandenyse augančių rūšių bandymais (makrodumblių atveju) bei visų dumblių rūšių valorizacijos galimybėmis;
·gerinti rinkos aplinką didelės pridėtinės vertės taikomiesiems moksliniams tyrimams (vaistų, kosmetikos, ant lapų purškiamų trąšų, maisto produktų srityse).
3.11Atsižvelgiant į tai, kad Europoje tam tikra dumblių kokybė (rūšių įvairovė) ir didelis jų derlius gali būti gaunami tik uždarose arba pusiau uždarose sistemose, kurioms reikalinga švari dauginamoji medžiaga, kurios gamyba pramoninėse sistemose nepelninga, būtina įsteigti pakankamai dumblių dauginamosios medžiagos bankų, finansuoti jų veiklą ir užtikrinti, kad žaliavos būtų priimtinomis kainomis prieinamos dumblių augintojams ir mokslinių tyrimų projektams.
3.12Dumblių sektorius turi didelį potencialą kurti darbo vietas, kurios turėtų būti gerai apmokamos ir kuriose turi būti sukurtos tinkamos darbo sąlygos. Dumblių sektorius turėtų būti ypač naudingas stiprinant kompetencijas, būtinas ES mėlynajam kursui parengti; svarbu investuoti į mokymą. Kliūtys patekti į dumblių sektorių neturėtų trukdyti MVĮ patekti į šį verslo segmentą. EESRK palankiai vertina jūrinių dumblių produktų grandinių kūrimą, kad būtų išvengta nesąžiningos praktikos.
3.13Siekiant veiksmingo dumblių sektoriaus augimo, būtina gerinti verslo aplinką. Reikia atidžiai išnagrinėti gamybos ir galimų taikymo sričių ekonominius aspektus ir galimus jų tobulinimo būdus. Pavyzdžiui, 7 priemonė susijusi su skatinimu iš žuvų gaminamus pašarus pakeisti jūros dumblių pašarais (akvakultūroje). Žuvims skirtuose pašaruose beveik visas iš žuvų gaminamas sudedamąsias dalis galima lengvai pakeisti iš dumblių gaminamomis sudedamosiomis dalimis (baltymais, riebalų rūgštimis ir t. t.), tačiau jų gamyba yra daug brangesnė nei iš žuvų ar sojų gaminamų panašių savybių produktų gamyba. Kadangi žuvų augintojams, kurių pelno marža paprastai būna nedidelė, pašarai yra viena pagrindinių gamybos sąnaudų, ekonominiu požiūriu rinktis iš dumblių gaminamus pašarus tiesiog neįmanoma. Todėl tikslinga numatyti priemones, kuriomis būtų galima sumažinti iš dumblių gaminamų sudedamųjų dalių gamybos sąnaudas, kartu vengiant dumbliams nustatyti griežtesnius stebėsenos ir standartizavimo reikalavimus nei kitiems žemės ūkio produktams. Siekiant užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas rinkoje, turėtų būti laikomasi vienodo požiūrio į visus maisto produktų (jų sudedamųjų dalių) gamintojus. Jei įrodyta, kad dumblių sudedamosios dalys yra tvaresnės, jų naudojimui galėtų būti taikomas ekologinis sertifikavimas (ekologinis ženklas), o tai galėtų paskatinti vartotojus sutikti už ekologiškesnį produktą mokėti didesnę kainą.
Peter Schmidt
Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyriaus pirmininkas
____________