|
NUOMONĖ
|
|
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
|
|
Miesto nuotekų valymo direktyvos peržiūra
|
|
_____________
|
|
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl komunalinių nuotekų valymo (nauja redakcija)
[COM(2022) 541 final – 2022/0345 (COD)]
|
|
|
|
NAT/877
|
|
|
|
Pranešėjas Stoyan Tchoukanov
|
|
|
|
Prašymas pateikti nuomonę
|
Europos Parlamentas, 19/01/2023
Taryba, 24/01/2023
|
|
Teisinis pagrindas
|
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalis ir 304 straipsnis
|
|
|
|
|
Atsakingas skyrius
|
Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
|
|
Priimta skyriuje
|
03/02/2023
|
|
Priimta plenarinėje sesijoje
|
22/02/2023
|
|
Plenarinė sesija Nr.
|
576
|
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
198 / 1 / 4
|
1.Išvados ir rekomendacijos
1.1EESRK pritaria Komisijos vizijai, kuria siekiama atnaujinti ES taisykles dėl komunalinių nuotekų ir jas parengti ateinantiems dviem dešimtmečiams, sprendžiant ne tik nuotekų valymo, bet ir energetikos bei žiedinės ekonomikos klausimus, ir taip pagerinti valdymą.
1.2EESRK pripažįsta, kad švarus vanduo yra strateginis išteklius, užtikrinantis mūsų visuomenės funkcionavimą ir ES ekonomikos atsparumą, taip pat aplinkos ir žmonių sveikatą, todėl mano, kad su juo reikia atitinkamai elgtis. Apie 60 proc. ES upių baseinų rajonų yra tarpvalstybiniai ir ten reikalingas tarpvalstybinis bendradarbiavimas. Neseniai įvykusią ekologinę nelaimę Oderio upėje reikėtų laikyti nesėkmingo bendradarbiavimo ir skaidrumo stokos pavyzdžiu.
1.3EESRK tvirtina, kad taršos problema visada pirmiausia turi būti sprendžiama jos susidarymo vietoje, tačiau pripažįsta, kad komunalinių nuotekų valymas yra svarbus paskutinis etapas siekiant apsaugoti nuotekų priimtuvus aplinkos, žmonių sveikatos ir visuomenės labui.
1.4Mikroteršalai, pvz., vaistų likučiai, kelia vis didesnį susirūpinimą siekiant vandens kokybės. Todėl EESRK palankiai vertina pasiūlymą, kad atrinktuose komunalinių nuotekų valymo įrenginiuose būtų įrengtas papildomas valymas šiems teršalams pašalinti, ir pabrėžia, kad reikės dėti nemažai pastangų siekiant „sulaužyti“ senus standartus taikant naujoviškus valymo metodus.
1.5Siekdamas užtikrinti principo „teršėjas moka“ įgyvendinimą ir vandens paslaugų įperkamumą, EESRK tvirtai remia pasiūlymą dėl didesnės gamintojo atsakomybės, pagal kurį gamintojai turėtų padengti išlaidas, susijusias su mikroteršalų, susidarančių dėl jų produktų, pašalinimu iš nuotekų, tačiau tam, kad jis būtų veiksmingas, išimtys turi būti griežtai ribojamos.
1.6Jei direktyva būtų išplėsta, kad apimtų aglomeracijas, turinčias ne mažiau kaip 1 000 gyventojo ekvivalentų (GE), turi būti palikta erdvės decentralizuotiems sprendimams mažuose nuotekų valymo įrenginiuose, ypatingą dėmesį skiriant funkcionalumui.
1.7Dėl kanalizacijos persipildymo į aplinką patenka itin didelis kiekis teršalų, įskaitant atsparumo antimikrobinėms medžiagoms genus, mikroplastiką ir toksiškas medžiagas, kurie kelia pavojų vandens organizmams, žmonių sveikatai ir rekreacinių vandenų būklei. Direktyvoje turėtų būti nustatyta viršutinė riba tokių nutekėjimų atvejams, o informuojant visuomenę turėtų būti pateikiamas išsamus vaizdas apie teršalų kiekį persipildymo metu. Komunalinės paviršinės nuotekos – užterštas lietaus vanduo (įskaitant sniegą) miesto infrastruktūroje, pvz., keliuose – turėtų būti surenkamos ir tinkamai išvalomos prieš jas išleidžiant į nuotekų priimtuvus.
1.8Klimato kaita daro poveikį vandens ciklui: prognozuojama, kad daugės smarkių liūčių ir sausrų. Prevencinės priemonės, pvz., mėlynieji ir žalieji sprendimai, pagal kuriuos lietaus vanduo yra surenkamas ir sulaikomas, pvz., įrengiant žaliuosius stogus ar lietaus sodus, sumažina kanalizacijos apkrovą (taip pat kanalizacijos persipildymo riziką) ir suteikia daug papildomos naudos miesto kraštovaizdžiui.
1.9EESRK yra susirūpinęs dėl to, kad nors vanduo ir nuotekų tvarkymas yra viešosios paslaugos, kartais jas teikia privačios įmonės. Siekiant užtikrinti, kad viešosios paslaugos nebūtų teikiamos siekiant pelno ir kad pajamos būtų investuojamos į paslaugų priežiūrą ir tobulinimą, turi būti nustatytos taisyklės ir reglamentai.
1.10EESRK pabrėžia, kad vanduo yra gyvybiškai svarbus, tačiau vis labiau mažėjantis išteklius. Du trečdaliai Europos piliečių mano, kad vandens kokybė ir (arba) kiekis jų šalyje yra rimta problema. Siekiant sėkmingai įgyvendinti 6-ąjį DVT „Užtikrinti visiems galimybes naudotis vandeniu ir sanitarijos paslaugomis“ ir išvengti krizių ateityje, šiuos susirūpinimą keliančius klausimus reikia spręsti kuo skubiau. Vandens įperkamumo užtikrinimas turėtų būti visų valstybių narių prioritetas.
1.11EESRK taip pat ragina Europos institucijas pradėti teikti pirmenybę vandens klausimui ir parengti ES mėlynąjį kursą – esmines pastangas numatyti poreikius, išsaugoti vandens išteklius ir tinkamai valdyti su vandeniu susijusius iššūkius, pasitelkiant išsamų ir koordinuotą veiksmų planą ir nustatant plataus užmojo tikslus ir veiksmus, susijusius su sutartomis tarpinėmis reikšmėmis. 2023 m. EESRK pateiks konkrečių pasiūlymų dėl ES mėlynojo kurso.
2.Komisijos pasiūlymas
2.1Siūloma išplėsti direktyvos taikymo sritį, kad ji apimtų aglomeracijas, turinčias ne mažiau kaip 1 000 gyventojo ekvivalentų (GE), t. y. maži miestai taip pat privalės rinkti ir valyti komunalines nuotekas ir galės prašyti ES finansavimo. Komisija parengs naujus decentralizuotų įrenginių standartus, o valstybės narės turės užtikrinti geresnį tokių įrenginių stebėjimą ir tikrinimą.
2.2Nustatyta, kad kanalizacijos persipildymas ir komunalinės paviršinės nuotekos yra svarbūs dar likę nevalytų komunalinių nuotekų šaltiniai, todėl valstybės narės turės parengti integruotus komunalinių nuotekų valdymo planus, kad būtų sumažinta tarša iš šių šaltinių. Pirmenybė turėtų būti teikiama prevencinėms priemonėms, pavyzdžiui, mėlyniesiems ir žaliesiems sprendimams, ir esamų sistemų optimizavimui naudojant skaitmeninius metodus.
2.3Siekiant sumažinti maisto medžiagų patekimą į aplinką, bus nustatytos naujos azoto ir fosforo šalinimo ribinės vertės, kurios pirmiausia bus taikomos didesniems įrenginiams, aptarnaujantiems daugiau kaip 100 000 GE, o vėliau – vidutinio dydžio įrenginiams, aptarnaujantiems daugiau kaip 10 000 GE, tose vietovėse, kuriose eutrofikacija vis dar kelia problemų. Taip pat bus reikalaujama pašalinti mikroteršalus iš visų didelių ir vidutinio dydžio įrenginių, kuriuose kyla pavojus aplinkai ar žmonių sveikatai. Siekiant sumažinti nevalomų medžiagų kiekį ir taip padidinti žiediškumo galimybes, valstybėms narėms nustatyti nauji įpareigojimai spręsti nebuitinių nuotekų patekimo į kanalizaciją jų susidarymo vietoje problemą.
2.4Siekiant padengti būtino atnaujinimo ir stebėsenos išlaidas, kad būtų pašalinti mikroteršalai, ir skatinti kurti labiau aplinką tausojančius produktus, bus nustatyta didesnė gamintojo atsakomybė, pagal kurią reikalaujama, kad vaistų ir produktų gamintojai, kuriems taikomos ES kosmetikos taisyklės, prisidėtų finansiškai.
2.5Nustatytas naujas energinio neutralumo tikslas nuotekų sektoriuje – iki 2040 m. šiame sektoriuje nacionaliniu lygmeniu suvartojama energija turėtų būti lygi atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekiui.
2.6Pagal šį pasiūlymą 2040 m. yra galutinis terminas, iki kurio turi būti užtikrintas visiškas direktyvos laikymasis, o pažangai užtikrinti nustatomi tarpiniai terminai.
3.Bendrosios pastabos
3.1Švarus vanduo yra vienas iš vertingiausių mūsų išteklių, labai svarbus ekosistemų ir visuomenės veikimui, taip pat socialinei ir ekonominei veiklai. Žemės ūkis, energijos gamyba ir turizmo sektorius yra labai priklausomi nuo prieigos prie švaraus vandens. Jungtinės Tautos pripažįsta, kad galimybė gauti švaraus vandens ir naudotis sanitarijos paslaugomis yra vienas pagrindinių žmonių sveikatos ir gerovės poreikių, įtrauktų į darnaus vystymosi tikslus. Tačiau įvairi veikla daro neigiamą poveikį gėlam vandeniui, ir prognozuojama, kad dėl klimato kaitos šis spaudimas didės.
3.2Miesto nuotekų valymo direktyva yra itin svarbus ES teisės aktas, kuriuo siekiama apsaugoti aplinką nuo neigiamo nevalytų nuotekų poveikio. Jau daugiau kaip 30 metų nuo jos priėmimo Europos upių, ežerų ir jūrų kokybė labai pagerėjo, nors dviejų trečdalių paviršinio vandens telkinių būklė vis dar nėra gera. ES šalys, pasinaudodamos ES finansavimu, sukūrė nuotakynus ir nuotekų valymo įrenginius. Remiantis dabartine direktyvos taikymo sritimi, visoje ES yra pasiektas aukštas direktyvos laikymosi lygis: 98 proc. nuotekų surenkama, o 92 proc. – patenkinamai išvaloma.
3.3Šiuo metu atliekama peržiūra gali padėti atnaujinti direktyvą šalinant likusius nevalytų nuotekų ir naujų teršalų šaltinius, taip pat gerinant energetikos ir žiedinės ekonomikos aspektus nuotekų valymo srityje, atsižvelgiant į žaliąjį kursą ir Europos skaitmeninimą. Tačiau EESRK ragina Europos institucijas pradėti teikti vandens klausimui pirmenybę ir parengti ES mėlynąjį kursą, apimantį esmines pastangas numatyti poreikius, išsaugoti vandens išteklius ir tinkamai valdyti su vandeniu susijusius iššūkius, pasitelkiant išsamų ir koordinuotą veiksmų planą ir nustatant plataus užmojo tikslus ir veiksmus, susijusius su sutartomis tarpinėmis reikšmėmis. 2023 m. EESRK pateiks konkrečių pasiūlymų dėl ES mėlynojo kurso.
3.4Vandens sektoriuje reikia didelių investicijų. EBPO įvertinimu, visos valstybės narės, išskyrus Vokietiją, turi padidinti išlaidas bent 25 proc., kad būtų laikomasi galiojančios direktyvos reikalavimų. Tačiau šiame įvertinime neatsižvelgiama į kanalizacijos priežiūros sąnaudas. Pagal naująsias taisykles reikės papildomų investicijų, todėl labai svarbu, kad finansavimas būtų išplėstas ir apimtų ne tik vandens tarifus ir viešąjį biudžetą, bet ir tuos sektorius, kurie prisideda prie komunalinių nuotekų taršos, kad namų ūkiams prieiga prie vandens ir sanitarinės paslaugos būtų įperkamos.
3.5Nuotekų valymas turi savo kainą ir jam reikia išteklių bei energijos. Taršos problema visada pirmiausia turi būti sprendžiama jos susidarymo vietoje, o ne baigiamajame etape. Todėl politikos priemonėmis visų pirma turėtų būti kuo labiau apribotas kenksmingų medžiagų išmetimas į aplinką ir jo poveikis visuomenei. Komunalinių nuotekų valymas yra paskutinis etapas siekiant apsaugoti nuotekų priimtuvus ir įgyvendinti ES vandens teisės aktų tikslus. Todėl EESRK ragina užtikrinti didesnę sąveiką su miestų plėtros strategijomis (ES miestų darbotvarke, Liublianos susitarimu, įvairiomis teminėmis partnerystėmis ir kt.).
3.6Reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant suteikti piliečiams daugiau galių sprendžiant klausimus, susijusius su komunalinių nuotekų surinkimu, valymu ir tvarkymu. Plačioji visuomenė turėtų būti įtraukta į nuotekų valymą ne tik ją informuojant, bet ir skatinant dalyvauti – kiekvienoje valstybėje narėje turi būti sukurti mechanizmai, kaip piliečiai galėtų pranešti apie pastebėtus komunalinių nuotekų surinkimo ir (arba) valymo trūkumus, ypatingą dėmesį skiriant neteisėtoms pramoninėms nuotekoms.
3.7Europa turi didelį potencialą tapti nuotekų valymo sektoriaus lydere, pradedant pažangiomis valymo technologijomis ir baigiant energetikos sprendimais. Nuotekų sektoriaus plėtra yra inovacijų ir technologijų vystymo galimybė ir galimybė eksportuoti žinias bei pritraukti jaunus verslininkus.
4.Konkrečios pastabos
4.1Komunalinės nuotekos – tai visuomenės ir mūsų vartojimo bei gamybos tendencijų pėdsakas. Tai sudėtinis buitinių nuotekų, paviršinių nuotekų iš gatvių ir pastatų bei pramoninių ir kitų nebuitinių nuotekų mišinys, kurį reikia tinkamai valyti, kad nekiltų grėsmė žmonių sveikatai ir aplinkai arba nebūtų daromas poveikis rekreaciniams vandenims. Pagrindinis prioritetas turėtų būti komunalinių nuotekų sistemoje dirbančių darbuotojų darbo sąlygos ir sveikata bei sauga.
4.2Bendras tikslas iki 2040 m. ir tarpiniai tikslai nustato aiškią nuotekų valymo kryptį ateinantiems dviem dešimtmečiams. Tačiau mažai suprantame, kokią riziką vandens organizmams kelia paviršiniuose vandenyse esančių cheminių medžiagų mišiniai. Daugelis šių cheminių medžiagų gaunamos iš produktų, naudojamų mūsų namuose. Be to, nuotekų surinkimo ir valymo įrenginių statyba, priežiūra ir eksploatavimas lemia dideles finansines ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sąnaudas. Pagrindinių Miesto nuotekų valymo ir Nuotekų dumblo direktyvų dalių peržiūros ir vertinimai suteikia galimybę modernizuoti ir pagerinti viso sektoriaus suderinamumą ir jais prisidedama prie Europos žaliojo kurso užmojų įgyvendinimo.
4.3Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms kelia vis didesnį susirūpinimą visuomenei, o komunalinės nuotekos, neatsižvelgiant į tai, ar jos valomos, ar ne, yra jų plitimo centras. Atsparumą antimikrobinėms medžiagoms lemia ne tik pernelyg didelis antibiotikų vartojimas, bet ir kitos antimikrobinės medžiagos, pvz., fungicidai, antivirusinės medžiagos, parazitocidai, taip pat kai kurie dezinfekantai ir antiseptikai, kurie visi naudojami miesto aplinkoje, ypač ligoninėse. JT ataskaitoje įspėjama, kad jei nebus imtasi tokių veiksmų kaip perteklinio antimikrobinių medžiagų naudojimo pažabojimas, prognozuojama, kad iki 2050 m. nuo antibiotikams atsparios infekcijos kasmet mirs 10 mln. žmonių.
4.4Komunalinės paviršinės nuotekos yra vienas pagrindinių kelių, kuriuo į vandens ekosistemas patenka toksiškų, biologiškai neskaidžių ir naujų teršalų, įskaitant plastiko šiukšles, angliavandenilius, ploviklius, hormonus, tirpiklius, patogenus, pesticidus, sunkiuosius metalus ir dirbtines nanomedžiagas. Nors komunalinės paviršinės nuotekos yra užterštos, jos dažnai, nevykdant reikiamos stebėsenos, tvarkomos kaip švarus lietaus vanduo ir nevalomos prieš jas išleidžiant į nuotekų priimtuvus. Tai kelia didelį pavojų ekosistemoms; pavyzdžiui, dėl automobilių padangose esančios toksiškos medžiagos (6PPD-chinono) pastebėtas ūmus lašišų mirtingumas.
4.5Dėl kanalizacijos persipildymo į nuotekų priimtuvus patenka itin didelis kiekis mikroteršalų, atsparumo antimikrobinėms medžiagoms genų, mikroplastiko ir šiukšlių. Tai kelia grėsmę ne tik aplinkai ir žmonių sveikatai, bet ir turizmo sektoriui, kuris yra priklausomas nuo švarių rekreacinių vandenų. Lietaus vandens kiekį į kanalizaciją galima sumažinti pradedant taikyti mėlynuosius ir žaliuosius sprendimus, pagal kuriuos vanduo yra sulaikomas ir jam leidžiama susigerti į žemę, įskaitant žaliuosius stogus, vandeniui nepralaidžių paviršių pašalinimą ir lietaus sodus. Šių sprendimų įgyvendinimas – tai ne tik ekonomiškai efektyvus būdas sulaikyti lietaus vandenį, jie taip pat suteikia daug papildomos naudos miesto kraštovaizdžiui, įskaitant potvynių rizikos mažinimą, šilumos salų mažinimą ir biologinės įvairovės bei gerovės mieste didinimą. Norint pereiti prie veiksmingesnio nuotekų valymo ir žiedinės ekonomikos, reikia keisti ne tik reguliavimo ir institucinius metodus, bet ir tai, kaip mes, būdami piliečiais, vertiname mūsų individualią ir kolektyvinę atsakomybę už nuotekų tvarkymą.
4.6EESRK palaiko privalomų integruotų komunalinių nuotekų valymo planų, kuriais siekiama sumažinti kanalizacijos persipildymą ir taršą, atsirandančią dėl komunalinių paviršinių nuotekų, įgyvendinimą. Tačiau, nors komunalinių nuotekų valdymo planai yra pagirtinas siekis, tai gali neduoti apčiuopiamų rezultatų, nes jų turinys ir tikslas (sumažinti centralizuotos kanalizacijos persipildymą iki 1 proc. apkrovos sausu metu) tėra orientaciniai. Tinkamas lietaus vandens valdymas yra labai svarbus ne tik siekiant užkirsti kelią vandens priimtuvų taršai, bet ir pritaikyti miestus prie kintančio klimato, kai tiek stiprios liūtys, tiek užsitęsusios karščio bangos taps įprastais reiškiniais, nes ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai ir kiti klimato keliami pavojai visoje Europoje yra vis dažnesni ir jų pasekmės vis sunkesnės.
4.7Įrodyta, kad pažangusis (ketvirtinis) nuotekų valymas sumažina įvairių į nuotekų priimtuvus patenkančių kenksmingų medžiagų kiekį. Todėl sveikintina, kad dideliems ir atrinktiems vidutinio dydžio įrenginiams bus taikomi nauji mikroteršalų stebėsenos ir šalinimo reikalavimai. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į sąnaudas ir šalinimo poveikį, atsirandančius taikant įvairius metodus, pvz., ozoninimą arba aktyvintąsias anglis. Tinkamas naujų technologijų ir ES suderintų mokymo programų, skirtų operatyviniams darbuotojams, mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimas prisidės prie šio naujo teršalo prevencijos ir valymo.
4.8Didesnės gamintojo atsakomybės nustatymas yra didelis žingsnis į priekį įgyvendinant principą „teršėjas moka“ ir sveikintinas atsakas į Europos Audito Rūmų išvadą, kad taršos sąnaudas vis dar daugiausia dengia mokesčių mokėtojai. Tai taip pat dera su principo „teršėjas moka“ integravimu į aplinkos teisės aktus, sustiprinant atsakomybės už žalą aplinkai tvarką ES lygmeniu ir geriau apsaugant ES lėšas, kad jos nebūtų naudojamos projektams, kuriuos turėtų apmokėti teršėjas, finansuoti.
4.9Europos Sąjungoje problemų vis dar kelia eutrofikacija: nuo jos jau nukentėjo daugiau kaip 30 proc. upių, ežerų ir pakrančių vandenų ir 81 proc. ES jūrų vandenų, o per pastarąjį dešimtmetį padaryta nedidelė pažanga. Todėl teigiamai vertintina tai, kad nuostatos buvo atnaujintos ir suderintos siekiant užtikrinti, kad visi dideli įrenginiai turės sumažinti maisto medžiagų kiekį iki 2035 m., o vidutinio dydžio įrenginiai, išmetantys teršalus į eutrofikacijai jautrias zonas – iki 2040 m. Nors terminai, atsižvelgiant į iššūkius ir jų įgyvendinimą, sektoriaus investavimo pajėgumus ir esamų išteklių naudojimo trukmę, yra labai plataus užmojo, daugelis valstybių narių jau yra nustačiusios tokius maisto medžiagų šalinimo reikalavimus ir EESRK palankiai vertina suderinimą visoje ES.
4.10Miesto nuotekų valymo direktyvos vertinime nustatyta, kad mažos aglomeracijos sudaro didelę likusių nevalytų nuotekų šaltinių dalį ir daro spaudimą vandens telkiniams. Nors tai, kad išvaloma daugiau nuotekų, būtų vertinama teigiamai, pasiūlyme susiduriama su keliais iššūkiais – naujų nuotekų vamzdžių tiesimas retai apgyvendintose vietovėse yra brangus ir jo įgyvendinimui reikia didelės finansinės paramos. Turėtų būti skatinami decentralizuoti sprendimai ir tinkamai veikiančios atskiros sistemos. Sausieji (kompostiniai) tualetai mažina geriamojo vandens suvartojimą, nes neeikvojami ištekliai vandeniui nuleisti. Tokiu būdu gali būti skatinama žiedinė ekonomika, nes žmogaus išmatos į dirvožemį grąžinamos nenaudojant sudėtingų, brangių ir energijai imlių surinkimo, siurbimo ir valymo sistemų. PSO parengė tokias gaires dėl saugaus pakartotinio nuotekų, ekskretų ir paplavų naudojimo.
4.11Į nuotėkį iš kanalizacijos vamzdžių neretai žiūrima pro pirštus ir apie jį dažnai nepranešama, tačiau tai yra neišvalytų nuotekų šaltinis, keliantis pavojų požeminiam vandeniui. Tai gali sudaryti didelę miesto sistemų keliamos aplinkos taršos dalį. Tikėtina, kad ši problema didės senėjant kanalizacijos tinklui. Reikalinga tinkama nuotekų nuotėkio stebėsena ir kiekybinis įvertinimas; tai turėtų būti įtraukta į direktyvą kaip vienas iš reikalavimų.
4.12Nuotekų valymui reikia daug energijos ir dažnai tai gali sudaryti didelę savivaldybių sąskaitų už elektros energiją dalį. Be to, nuotekose yra įvairių formų energijos, įskaitant cheminę, kinetinę ir šiluminę energiją, kuri, laikantis ES tikslų, turėtų būti surenkama siekiant sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Teigiamai vertintina tai, kad energijos vartojimo efektyvumo klausimas sprendžiamas siekiant iki 2040 m. užtikrinti sektoriaus energinį neutralumą.
4.13Nuotekų sektorius turi didelį potencialą tapti išteklių gamykla. ES jau esama nuotekų valymo įrenginių, kurie dėl energiją taupančių technologijų ir atsinaujinančiosios energijos gamybos, pvz., anaerobiškai skaidant nuotekų dumblą ir vėliau naudojant pagamintas biodujas, yra energiją tausojantys. Kita potenciali ir skatintina sritis yra dvejopas valymo struktūrų naudojimas, ant jų įrengiant fotovoltines elektrines.
4.1410 mln. žmonių ES vis dar neturi galimybės naudotis sanitarijos paslaugomis. Todėl palankiai vertinamas pasiūlyme išdėstytas reikalavimas, kad valstybės narės pagerintų galimybę naudotis sanitarijos paslaugomis, visų pirma pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms, be kita ko, iki 2027 m. suteikdamos nemokamus viešuosius tualetus. Tačiau šis reikalavimas turėtų būti sugriežtintas reikalaujant, kad valstybės narės užtikrintų galimybę visiems naudotis sanitarijos paslaugomis ankstyvuoju miestų planavimo etapu ir atsižvelgtų į vandens paslaugų įperkamumą bei socialinį aspektą. Tai apima ilgą nuotekų surinkimo ir valymo įrenginių gyvavimo ciklą ir jiems būdingą nelankstumą, turint omenyje jų pritaikymą ar atnaujinimą.
4.15Siekiant, kad vandens paslaugos būtų įperkamos, didesnės gamintojo atsakomybės sistemų išimtys turi būti griežtai ribojamos. Pageidautina, kad išimtis gaminiams, kurių į rinką per metus pateikiama mažiau kaip dvi tonos, būtų išbraukta, nes kai kurios medžiagos gali turėti poveikį net nedideliais kiekiais, taip pat bent jau turėtų būti paaiškinta, kad šios dvi tonos yra susijusios su ES rinka, o ne su nacionaliniu lygmeniu. Taip pat turėtų būti užtikrinta, kad didesnė gamintojo atsakomybė būtų taikoma internetu prekiaujantiems mažmenininkams.
4.16Nuotekų valymo išlaidos sudaro didelę dalį sąskaitų už vandenį, tačiau daugelis vandens vartotojų nežino nei apie nuotekų valymo paslaugas, nei apie tai, ar nuotekos tinkamai valomos jų vietovėje. Todėl palankiai vertinama nauja nuostata dėl visuomenės informavimo, nes tai užtikrintų, kad būtų skleidžiama naujausia informacija apie išvalytų (ir neišvalytų) nuotekų procentinę dalį vietovėje, taip pat apie komunalinių nuotekų valymo įrenginių ir atskirų sistemų bei per kanalizacijos persipildymą ir komunalines paviršines nuotekas išleidžiamų teršalų kiekį.
2023 m. vasario 22 d., Briuselis
Christa Schweng
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė