SOC/730
Šeimos nariai, prižiūrintys neįgaliuosius ir pagyvenusius giminaičius
NUOMONĖ
Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyriaus
Šeimos narių, prižiūrinčių neįgaliuosius ir pagyvenusius giminaičius, vaidmuo:
pandemijos metu itin išplitęs reiškinys
(nuomonė savo iniciatyva)
|
Administratorius
|
Valeria ATZORI
|
|
Dokumento data
|
07/10/2022
|
Pranešėjas Pietro Vittorio Barbieri
|
Plenarinės asamblėjos sprendimas
|
22/2/2022
|
|
Teisinis pagrindas
|
Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnio 2 dalis
|
|
|
Nuomonė savo iniciatyva
|
|
|
|
|
Atsakingas skyrius
|
Užimtumas, socialiniai reikalai ir pilietybė
|
|
Priimta skyriuje
|
29/09/2022
|
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
78/1/2
|
|
Priimta plenarinėje sesijoje
|
DD/MM/YYYY
|
|
Plenarinė sesija Nr.
|
…
|
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
…/…/…
|
1.Išvados ir rekomendacijos
1.1EESRK reiškia susirūpinimą dėl piliečių, teikiančių ilgalaikės priežiūros paslaugas neįgaliems ir lėtinėmis bei degeneracinėmis ligomis, įskaitant pažinimo sutrikimus ir vėžinius susirgimus, sergantiems giminaičiams, gyvenimo sąlygų.
1.2EESRK pažymi, kad per COVID-19 pandemiją šių asmenų padėtis tapo dar dramatiškesnė, todėl struktūrinės išlaidos socialinei politikai ir paslaugoms buvo neišvengiamos.
1.3EESRK pabrėžia, kad, siekiant optimizuoti socialinę politiką ir geriau nustatyti reikiamą paramą, būtina pateikti bendrą šeimos nario, kuris ilgą laiką prižiūri neįgaliuosius giminaičius, sergančius lėtinėmis ir degeneracinėmis ligomis, įskaitant pažinimo sutrikimus ir onkologines ligas, apibrėžtį ir padėtį, kartu nurodant jo konkrečius ypatumus ir atitinkamai suskirstant atliekamus veiksmus, taip pat pripažįstant šių asmenų vaidmenį bendruomeninių paslaugų požiūriu.
1.4EESRK atkreipia dėmesį į būtinybę geriau apibrėžti šį reiškinį atliekant sociologinius ir statistinius tyrimus bei analizes, kuriuose dėmesys būtų skiriamas ilgalaikės giminaičių priežiūros poveikiui ją teikiantiems šeimos nariams, neatsižvelgiant į tai, ar jie tuo pačiu metu dirba.
1.5EESRK mano, kad giminaičius prižiūrinčių šeimos narių reiškinio valdymas turi būti grindžiamas bendrais viešosios politikos, socialiniame dialoge dalyvaujančių darbdavių ir, galiausiai, pačių slaugančių šeimos narių bei jiems atstovaujančių organizacijų veiksmais, užtikrinant jų dalyvavimą, pradedant viešosios politikos rengimu ir baigiant jos įgyvendinimu.
1.6EESRK pabrėžia, kad svarbu užtikrinti sveikatos apsaugos paslaugas, įskaitant prevencinę sveikatos priežiūrą ir reguliarius specializuotus sveikatos patikrinimus, ir skatinti tinkamą mokymą, kaip pasirūpinti savo sveikata piliečiams, kurie ilgą laiką prižiūri savo giminaičius.
1.7EESRK ragina numatyti konkrečius nacionalinių pensijų sistemų tyrimus siekiant gauti duomenis, kurie padėtų nustatyti ir pritaikyti teisę vietoj įprasto darbo užmokesčio gauti atitinkamą alternatyvų atlygį asmenims, kurie atsisako darbo, kad galėtų ilgą laiką rūpintis lėtinėmis ir degeneracinėmis ligomis sergančiu ar neįgaliu giminaičiu.
1.8EESRK, atkreipdamas dėmesį į tai, kad šioje srityje išlieka lyčių nelygybė, atsižvelgdamas į nuomonę SOC/633 „Lyčių lygybės strategija“, ragina imtis kovos su šia nelygybe veiksmų, taip pat išplėsti ir įgyvendinti 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/1158 jau išdėstytas gaires.
1.9EESRK, atkreipdamas dėmesį į vis dar ribotą informuotumą apie suinteresuotųjų subjektų gyvenimo sąlygas, tikisi, kad bus paskelbta Europos ilgalaikės priežiūros paslaugas savo giminaičiams teikiančių žmonių diena, siekiant didinti informuotumą apie šį reiškinį ir skatinti atitinkamą politiką bei paramos priemones.
1.10EESRK pabrėžia, kad svarbu užtikrinti paslaugas ir paramą būstui, priežiūros namuose paslaugas, ypatingą dėmesį skiriant sveikatos ir slaugos poreikiams, taip pat psichologinės paramos paslaugas prižiūrinčiajam ir jo šeimai bei asmeniui su negalia.
1.11EESRK pabrėžia, kad svarbu skatinti ir užtikrinti skubios pagalbos tarnybas nenumatytų įvykių atveju, kai neįmanoma teikti slaugą ilgesnį laiką ar laikinai, ir pagalbos paslaugas taip apribojant pernelyg didelės ir užsitęsusios naštos poveikį. Taip pat turėtų būti palengvintos ir supaprastintos procedūros, kurios padėtų sumažinti slaugytojams taikomas biurokratines procedūras.
1.12EESRK mano, kad labai svarbu teikti paslaugas ir paramą, kurie suteikia neįgaliajam galimybę pasirinkti savarankišką gyvenimą ne savo šeimoje, taip pat sudarant sąlygas asmenų įgalinimui suteikiant alternatyvius būsto sprendimus ir savarankiško gyvenimo galimybes asmenims su negalia, nes tokia politika neabejotinai sumažintų šeimos nariams, kurie kitu atveju turėtų teikti ilgalaikę priežiūrą, tenkančią naštą.
1.13EESRK ragina apsvarstyti galimybę valstybėse narėse priimti priemones, įskaitant pinigines išmokas, siekiant kovoti su skurdo rizika, kylančia asmenims, kurie, nepaisant šiai problemai skirtos konkrečios politikos, paslaugų ir paramos, yra priversti visiškai arba iš dalies atsisakyti apmokamo darbo, kad galėtų ilgą laiką prižiūrėti savo giminaitį.
1.14EESRK primygtinai prašo, kad įgyvendinant valstybių narių politiką būtų skatinama ilgalaikės priežiūros darbuotojų (kokybinė ir kiekybinė) pasiūla.
1.15EESRK ragina skatinti ir remti darbdavius, kurie sudaro lanksčias darbo sąlygas, kuria įmonių socialinės gerovės sistemas, papildančias valstybių narių teisės aktuose jau numatytas sistemas, kurios būtų palankios darbuotojams, teikiantiems nuolatinę pagalbą šeimos nariams.
2.Reiškinio apibūdinimas
2.1Iš 2018 m. paskelbtų Eurostato statistinių duomenų apie darbo ir šeimos gyvenimo derinimą buvo matyti, kad daugiau kaip 300 milijonų ES gyventojų priklausė 18–64 metų amžiaus grupei ir kad maždaug trečdalis jų turėjo kitų asmenų priežiūros pareigų. Tai reiškia, kad maždaug 100 milijonų asmenų rūpinosi jaunesniais nei 15 metų amžiaus vaikais ir (arba) 15 metų amžiaus arba vyresniais priklausomais (sergančiais, pagyvenusiais ir (arba) neįgaliais) šeimos nariais. Maždaug 200 milijonų asmenų ES neturėjo jokių kitų asmenų priežiūros pareigų. Didžioji dalis (74 proc.) kitus asmenis prižiūrinčių asmenų rūpinosi jų pačių šeimoje gyvenančiais jaunesniais nei 15 metų amžiaus vaikais. Iš likusių 26 proc. 3 proc. asmenų rūpinosi ne šeimoje gyvenančiais vaikais, 7 proc. rūpinosi daugiau šeimoje ir ne šeimoje gyvenančių vaikų, 4 proc. – vaikais ir priklausomais šeimos nariais, o 12 proc. – tik priklausomais šeimos nariais.
2.22018 m. vienas iš trijų 18–64 metų amžiaus ES gyventojų turėjo kitų asmenų priežiūros pareigų (t. y. 34,4 proc. gyventojų, o 65, 6 proc. neturėjo jokių tokio pobūdžio pareigų). Kitų asmenų priežiūros pareigų turintys asmenys pasiskirstė taip: 28,9 proc. asmenų prižiūrėjo tik jaunesnius nei 15 metų amžiaus vaikus, 4,1 proc. – prižiūrėjo 15 metų amžiaus arba vyresnius priklausomus šeimos narius ir mažiau nei 2 proc. prižiūrėjo mažus vaikus ir priklausomus šeimos narius.
2.3Dauguma priklausomus šeimos narius prižiūrinčių asmenų buvo moterys, t. y. 63 proc., o vyrai atitinkamai sudarė 37 proc. Šios (18–64 metų) amžiaus grupės prižiūrintieji asmenys daugiausia priklausė vyresnio amžiaus grupėms: 48,5 proc. buvo 55–64 metų amžiaus, o 35 proc. – 45–54 metų amžiaus. Tik 5,5 proc. priklausė 18–44 metų amžiaus grupei.
2.4Visose (27) dabartinėse ES valstybėse narėse ir vienoje buvusioje valstybėje narėje (ES 28) buvo užfiksuotas 3,3 procentinių punktų skirtumas tarp vyrų (2,5 proc.) ir moterų (5,9 proc.), kurie patvirtino, kad sumažino darbo valandų skaičių arba eidami dabartines ar ankstesnes pareigas nustojo dirbti ilgiau kaip mėnesiui, kad galėtų pasirūpinti sergančiais, pagyvenusiais ir (arba) neįgaliais šeimos nariais. Didžiausias skirtumas nustatytas Bulgarijoje (6,8 procentinio punkto), o mažiausias – Kipre (1,1 procentinio punkto), tačiau visur moterys savo darbinę veiklą keitė dažniau nei vyrai (Eurostatas, 2018 m.).
2.52018 m. 29,4 proc. ES 28 samdomųjų darbuotojų teigė, kad apskritai gali dirbti lanksčiu (pritaikytu) darbo laiku ir pasiimti atostogų dienų kitų asmenų priežiūrai. Tačiau šiuo atžvilgiu pastebėta skirtumų tarp ES valstybių narių. Didžiausia samdomųjų darbuotojų, turinčių galimybę dirbti lanksčiu darbo laiku ir pasinaudoti priežiūrai skirtomis atostogomis, dalis užfiksuota Slovėnijoje (60,4 proc.), Suomijoje (57,1 proc.) ir Danijoje (55,1 proc.). Mažiausia tokių darbuotojų dalis buvo Vengrijoje (7,5 proc.), Lenkijoje (7,3 proc.) ir Kipre (3,8 proc.). Be to, vienas iš keturių darbuotojų (25,2 proc.) teigė, kad neturi galimybės dirbti lanksčiu darbo laiku ar pasiimti priežiūros atostogų dienų. Kalbant apie darbuotojus, kurie turėjo tokią galimybę, taip pat buvo užfiksuota didelių skirtumų tarp valstybių narių – nuo 6,9 proc. Latvijoje ir 7,7 proc. Slovėnijoje iki 58,6 proc. Lenkijoje ir 58,7 proc. Kipre (Eurostatas, 2018 m.).
2.6Poveikis sveikatai: 2009 m. Elizabeth Blackburn, Carol Greider ir Jack Szostak buvo suteikta Nobelio medicinos premija už tai, kad nustatė, kokį biologinį poveikį turi ilgą laiką kitus asmenis slaugančių asmenų patiriama įtampa. Motinų, auginančių specialiųjų poreikių turinčius vaikus, telomerai sutrumpėja, taip sumažindami gyvenimo trukmę devyneriais–septyniolika metų. Tokios užsitęsusios įtampos poveikis iš esmės patvirtintas tarptautinėje mokslinėje literatūroje.
2.7Per 2022 m. liepos 4 d. posėdį Europos Komisija pareiškė, kad neformalioji priežiūra sudarytų 33–39 milijardus valandų, kurios atitinka 2,4–2,7 proc. ES BVP. DFP – ES investicijų į ateities novatoriškus projektus suma – yra mažesnė nei pusė šios sumos, t. y. apie 1,02 proc. BVP.
2.8Iš nevyriausybinių neįgaliųjų organizacijų surinktų šeimos narius prižiūrinčių asmenų gyvenimo istorijų matyti, kad didelės įtakos turi ribotos galimybės užmegzti socialinius ryšius, taip pat patenkinti kultūrinius ar sportinius interesus, nes dažnai asmens priežiūros veikla yra nenuspėjama ir nėra teikiamos priežiūros alternatyvų, todėl labai dažnai prižiūrintieji asmenys neturi laiko atsikvėpti.
2.9Kaip matyti iš statistinių duomenų ir asmenų, ilgą laiką prižiūrinčių neįgalius, lėtinėmis ir degeneracinėmis ligomis sergančius giminaičius, gyvenimo istorijų, esama lyčių nelygybės, dėl kurios moterys patiria pernelyg didelę naštą. Didžiausias patiriamas poveikis tai darbo atsisakymas, ribotos galimybės daryti karjerą, perėjimas prie darbo ne visą darbo laiką ne savo noru ir apskritai materialinis bei nematerialinis nuskurdimas.
2.10ES 25 proc. moterų ir 3 proc. vyrų teigia, kad negali dirbti apmokamo darbo arba yra priversti dirbti ne visą darbo dieną, nes turi prižiūrėti sergančius jaunus ar vyresnio amžiaus giminaičius.
2.11Darbo atsisakę asmenys dažnai nemoka socialinio draudimo įmokų, kurios suteiktų galimybę vėliau gauti senatvės pensiją, ir todėl jiems lemta patekti į paramos ar pagalbos skurstantiesiems sistemą.
2.12Dėl asmeniui ir šeimoms teikiamų paslaugų apimties mažinimo, nors ir skirtingai įvairiose ES šalyse, dar didesnė našta tenka piliečiams, teikiantiems ilgalaikės priežiūros paslaugas neįgaliems ir lėtinėmis bei degeneracinėmis ligomis, įskaitant onkologines ligas, sergantiems giminaičiams.
2.13Kadangi šie slaugytojai dirba ne pagal darbo santykius, jiems netaikomos sveikatos apsaugos ir ligų prevencijos priemonės, kurios buvo nustatytos ir sustiprintos samdomiesiems darbuotojams.
2.14Iš giminaičius slaugančių šeimos narių istorijų matyti, kad dažnai, bet ne tik, nuolatinė ir ilgalaikė priežiūra yra būtinas ar priverstinis sprendimas dėl priežiūros paslaugų stokos, o ne vien noras nepalikti giminaičio institucinei globai; kai teikiamos geros kokybės paslaugos, vis tiek lieka didesnė ar mažesnė priežiūros našta;
2.15Dėl priklausomybės nuo šeimos teikiamos pagalbos nesant alternatyvų, paramos ir pagalbos neįgalieji dažnai negali gyventi savarankiškai ir būti nepriklausomi.
2.16EUROFOUND atlikus tyrimą „Gyvenimas, darbas ir COVID-19“ nustatyta, kad pandemijos metu labai padaugėjo įsipareigojimų teikti formaliąją ir neformaliąją priežiūrą namuose, o stacionariosios globos paslaugomis naudojamasi mažiau.
2.17Dažniausiai didesnę ES šalių socialinės apsaugos išlaidų dalį strategiškai sudaro apgyvendinimas specialiose įstaigose, palyginti su savarankiško ir nepriklausomo gyvenimo rėmimo politikai skiriamomis lėšomis, nepaisant principų ir gairių, išdėstytų 2021–2030 m. ES neįgaliųjų teisių strategijoje, kurioje Europos Komisija paragino valstybes nares įgyvendinti deinstitucionalizavimo psichikos sveikatos srityje ir visų neįgaliųjų, įskaitant vaikus, deinstitucionalizavimo gerąją patirtį, kad būtų sparčiau pereinama nuo institucinės globos prie paramos teikimo bendruomenėje paslaugų (žr. 1.3 punktą).
2.18Pernelyg didelės su priežiūra susijusios naštos problema kyla dėl to, kad asmenų grupės yra skirtingos, t. y. psichinę negalią turintys asmenys, sunkių intelekto sutrikimų turintys asmenys, senatvine demencija, lėtinėmis, degeneracinėmis ir onkologinėmis ligomis sergantys asmenys, kurių ypatumai lemia teikiamos pagalbos intensyvumą, trukmę ir pobūdį, taip pat jos progresyvumą, taigi atitinkamai ir pernelyg didelę priežiūros naštą. Daugeliu atvejų net ir grynai su sveikatos priežiūra susijusią pagalbą priverstas teikti slaugantis šeimos narys.
2.19Tebeegzistuoja daug įvairių stereotipų, susijusių su giminaičių teikiama pagalba. Pavyzdžiui, vis dar gajūs stereotipai, dėl kurių susitaikoma su tokiu neišvengiamu likimu, arba priešingai, prižiūrinčiųjų šeimos narių pasirinkimas yra pagrįstas prisirišimu prie artimojo ir sąmoningas. Tam tikrais atvejais primetant neįgaliųjų asmenų priežiūrą giminaičiams patiems neįgaliesiems kyla su asmenine nepriklausomybe ar savarankišku gyvenimu susijusių sunkumų, nes jiems trukdoma priimti sprendimus ir ribojamos galimybės pasirinkti savo gyvenimo kelią.
2.20Nors priežiūros paslaugų kokybė skiriasi, ekstremaliųjų situacijų valdymas (prižiūrinčiojo asmens liga, ypatingi paūmėjimai, avarinės situacijos gyvenamojoje vietoje, nekontroliuojami konfliktai ir įtampa ir pan.) yra labai svarbus veiksnys tiek įvykus išskirtiniams įvykiams, tiek susijusios įtampos ir nerimo atvejais.
2.21Atvejai, kai padidėja spaudimas ir nėra alternatyvių sprendimų šeimos narių teikiamai tiesioginei pagalbai, kai nebėra pagalbą teikiančio giminaičio (dėl jo savarankiškumo praradimo, degeneracinės ligos, amžiaus, mirties), kelia didelį ir pagrįstą nerimą, kuris dar labiau sustiprėja, kai visiškai nėra jokių perspektyvių pagalbos alternatyvų. Išimtinai šeimos nariui tenkančios globos pareigos, ypač sudėtingesniais atvejais, tampa visos šeimos atskirties priežastimi, o tai turi nuspėjamą, kartais net patologinį poveikį.
2.22ES teisės aktuose nėra vienodai pripažįstamas asmens, prižiūrinčio lėtinėmis ir degeneracinėmis ligomis sergantį ar neįgalų giminaitį, vaidmuo, įskaitant jo ryšių su tarnybomis stiprinimą, taip pat su jo veikla susijusių rizikos veiksnių ir poreikių pripažinimą.
2.23Panašu, kad didesnė atskirtis, rizika ir nepalankios sąlygos yra susijusios su šeimai ir asmeniui teikiamų paslaugų kokybe ir kiekybe, su negalia ir savarankiško gyvenimo ir namuose teikiamų paslaugų, visų pirma sveikatos priežiūros ir reabilitacijos, praktika; tačiau nėra informacijos, kuri padėtų tiksliai nustatyti ir apibrėžti visus šios galimos sąsajos aspektus ir pateikti galimų gerosios praktikos pavyzdžių.
2.242019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES, nurodytos įvairios priemonės lyčių nelygybei, susijusiai su pagalba šeimai, kompensuoti, taip pat papildomos priemonės, padedančios geriau suderinti priežiūros ir darbo laiką; tačiau, išskyrus faktinio poveikio atskirose valstybėse narėse analizę, į direktyvoje neminimi nedirbantys, darbo atsisakę ar į pensiją išėję šeimos nariai.
2.25Kaip paaiškėjo 2021 m. rugsėjo 16 d. vykusiame teminės tyrimo grupės dėl neįgaliųjų teisių posėdyje, daugeliu atvejų paramą piliečiams, ilgą laiką prižiūrintiems neįgalius ar lėtinėmis arba degeneracinėmis ligomis sergančius giminaičius, imasi teikti ne pelno organizacijos, kurioms priklauso patys šeimos nariai.
2.26ES 27 maždaug 6,3 milijonai žmonių, t. y. 3,2 proc. visos ES darbo jėgos, dirba ilgalaikės priežiūros srityje (remiantis 2019 m. darbo jėgos tyrimo duomenimis). Padėtis valstybėse narėse labai skiriasi, o kai kuriose šalyse užfiksuotas labai žemas rodiklis (EL, CY, RO, PL, BG, EE, LT, HR, IT, HU – visose 1,8 proc. arba mažiau) tikriausiai atspindi priklausomybę nuo neformaliosios priežiūros (teikiamos šeimos narių) šiose šalyse (ir priklausomybę nuo šeimos pasamdytų slaugytojų namuose, neįtrauktų į šiuos statistinius duomenis).
2.27EUROFOUND tyrimas (2020 m.) atskleidė, kad atlyginimai ilgalaikės priežiūros ir kitų socialinių paslaugų srityje yra 21 proc. mažesni už vidutinį, todėl raginama skatinti kolektyvines derybas šiame sektoriuje, siekiant išspręsti šią problemą.
3.Giminaičius prižiūrintiems asmenims palankios politikos kūrimas
3.1Pažymima, kad būtina nustatyti bendrą šeimos nario, kuris teikia ilgalaikę neįgaliųjų giminaičių, sergančių lėtinėmis ir degeneracinėmis ligomis, įskaitant pažinimo sutrikimus ir onkologines ligas, apibrėžtį ir padėtį, kartu nurodant jo konkrečius ypatumus ir atitinkamai suskirstant atliekamus veiksmus, taip pat pripažįstant šių asmenų vaidmenį bendruomeninių paslaugų požiūriu. Ši apibrėžtis turėtų padėti pripažinti priežiūros paslaugas teikiančių asmenų statusą, su priežiūra susijusią politiką ir paslaugas ES šalyse.
3.2Pažymima, kad atliekant bendrą socialinės apsaugos politikos peržiūrą būtina ir galima skatinti ir užtikrinti piliečių (slaugytojų ir slaugomų asmenų) aktyvumą ir dalyvavimą bendrai planuojant su jais susijusias paslaugas, o prieš tai – strategiškai formuojant politiką.
3.3Manoma, kad norint apibrėžti reiškinį, būtina išnagrinėti padėtį ir piliečių, teikiančių ilgalaikę neįgaliųjų ir lėtinėmis bei degeneracinėmis ligomis, įskaitant pažinimo sutrikimus ir vėžinius susirgimus, sergančių giminaičių priežiūros paslaugas, gyvenimo sąlygas.
3.4Siekdamas suteikti politikai kurti reikalingos informacijos, Eurostatas turėtų atnaujinti tyrimą „Darbo ir šeimos gyvenimo derinimas (2018 m.)“ ir toliau tirti ilgalaikės giminaičių priežiūros poveikį prižiūrintiesiems šeimos nariams, neatsižvelgiant į tai, ar jie tuo pat metu dirba.
3.5Piliečiams, teikiantiems ilgalaikės priežiūros paslaugas giminaičiams, turėtų būti užtikrinta tinkama sveikatos apsauga, kuri būtų kuo labiau panaši į apsaugą, kuri užtikrinama darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, įskaitant nelaimingus atsitikimus, kurie įvyksta teikiant priežiūros paslaugas, taip pat ligas, kuriomis suserga, ir sveikatos sutrikimų, kuriuos jie patiria teikdami priežiūros paslaugas.
3.6Reikėtų pradėti išsamius ekonominius, teisinius ir poveikio tyrimus siekiant nustatyti bendrus, teisingus ir tvarius kriterijus, pagal kuriuos būtų pripažįstamos piliečių, kurie vykdo įprastą profesinę veiklą ir tuo pačiu metu teikia ilgalaikės priežiūros paslaugas giminaičiams, varginančios darbo sąlygos.
3.7Turėtų būti atlikti ekonominiai, teisiniai ir poveikio tyrimai siekiant nustatyti ekonominės paramos priemones tiems, kurie atsisako darbo, kad galėtų rūpintis vyresnio amžiaus arba lėtinėmis ir degeneracinėmis ligomis sergančiu ar negalią turinčių giminaičiu.
3.8Atsižvelgiant į nuomonę „Lyčių lygybės strategija“, būtina imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama kovoti su lyčių nelygybe, susijusia su ilgalaike giminaičių priežiūra, taip pat išplečiant ir įgyvendinant 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/1158 jau išdėstytas gaires.
3.9Politikos ir paslaugų, skirtų šeimos nariams, teikiantiems ilgalaikės priežiūros paslaugas, sėkmė ir veiksmingumas yra glaudžiai susiję su politikos priemonėmis ir parama, skirtomis asmenims su negalia, kurie ketina arba gali pradėti savarankišką gyvenimą net ir už savo šeimos ribų, net kai jie yra priklausomi nuo šeimos teikiamos pagalbos.
3.10Žinios apie šį reiškinį tebėra neišsamios ir nepakankamos ir žinomos tik nedaugeliui stebėtojų ir socialinių subjektų. Šis ribotas suvokimas turi būti kompensuojamas, be kita ko, įgyvendinant konkrečias iniciatyvas, skirtas stiprinti ir skatinti atitinkamą politiką ir paramos priemones. Todėl EESRK tikisi, kad bus paskelbta Europos ilgalaikės priežiūros paslaugas savo artimiesiems teikiančių žmonių diena.
3.11EESRK ragina Europos Sąjungą glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, siekiant pagerinti asmenų, teikiančių ilgalaikės priežiūros paslaugas giminaičiams, ir jų šeimų gyvenimo sąlygas, taip pat išvengti, kad tokia veikla faktiškai būtų priverstinė. Reikėtų imtis šių konkrečių priemonių:
-pripažinti ir stiprinti priežiūros paslaugas teikiančių asmenų vaidmenį bendruomeninių paslaugų srityje;
-užtikrinti paslaugas ir paramą pragyvenimui, kad būtų išvengta izoliacijos, atskirties ir psichinio ir fizinio išsekimo;
-gerinti namuose teikiamas priežiūros paslaugas, ypatingą dėmesį skiriant sveikatos priežiūros ir slaugos poreikiams;
-teikti psichologinės pagalbos paslaugas šeimos narį slaugančiam asmeniui ir jo šeimai;
-numatyti lengvatas ir supaprastintas biurokratines procedūras;
-užtikrinti skubiosios pagalbos paslaugas nenumatytų įvykių ar pagalbos nebuvimo atvejais;
-užtikrinti laikinos pagalbos paslaugas, kurios sušvelnintų pernelyg didelės ir ilgalaikės naštos padarinius;
-imtis veiksmų, be kita ko, skiriant lėšų, kad būtų pašalinta apmokamo darbo ar dalies jo atsisakančių asmenų ir viso namų ūkio nuskurdimo rizika;
-įgyvendinant valstybių narių politiką skatinti ilgalaikės priežiūros darbuotojų (kokybinę ir kiekybinę) pasiūlą;
-jeigu įmanoma, skatinti asmenų su negalia įgalinimą, pasiūlyti jiems alternatyvius būsto sprendimus ir savarankiško gyvenimo galimybes;
-teikti pagalbą giminaičius prižiūrintiems asmenims, pagrįstą bendrais viešosios politikos (šeimos narius prižiūrinčių asmenų vaidmens pripažinimas ir stiprinimas, paslaugų prieinamumas ir patikimumas, priežiūros paslaugas teikiančių asmenų sveikata, ištvermingumo didinimo sprendimų skatinimas, prižiūrinčiųjų asmenų socialinė apsauga ir kompensavimo sistema), socialiniame dialoge dalyvaujančių darbdavių ir, galiausiai, pačių slaugančių šeimos narių bei jiems atstovaujančių organizacijų veiksmais, užtikrinant jų dalyvavimą, pradedant viešosios politikos rengimu ir baigiant jos įgyvendinimu;
2022 m. rugsėjo 29 d., Briuselis
Aurel Laurenţiu Plosceanu
Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyriaus pirmininkas
*
*
*
NB. Priedas kitame lape
Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyriaus
NUOMONĖS PRIEDAS
Toliau pateikiami diskusijų metu atmesti pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip 1/4 balsų (DTT 60 str. 2 dalis).
|
2 PAKEITIMAS
SOC/730
Šeimos nariai, prižiūrintys neįgaliuosius ir pagyvenusius giminaičius
3.5 punktas.
Iš dalies pakeisti taip:
|
Pateikė
LE BRETON Marie-Pierre
ZVOLSKÁ Marie
|
|
Nuomonės projektas
|
Pakeitimas
|
|
Piliečiams, teikiantiems ilgalaikės priežiūros paslaugas giminaičiams, turėtų būti užtikrinta lygiavertė sveikatos apsauga, įskaitant nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų ir technopatijos prevenciją, kaip ir darbuotojams bei savarankiškai dirbantiems asmenims.
|
Piliečiams, teikiantiems ilgalaikės priežiūros paslaugas giminaičiams, turėtų būti užtikrinta tinkama sveikatos apsauga, kuri būtų kuo labiau panaši į apsaugą, kuri užtikrinama darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, įskaitant nelaimingus atsitikimus, kurie įvyksta teikiant priežiūros paslaugas, taip pat ligas, kuriomis suserga, ir sveikatos sutrikimų, kuriuos jie patiria teikdami priežiūros paslaugas. Valstybės narės turėtų siekti spręsti šį klausimą atsižvelgdamos į savo sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos sistemų ypatumus.
|
|
Balsavimo rezultatai
|
|
Už
21
Prieš
52
Susilaikė
9
|
|
4 PAKEITIMAS
SOC/730
Šeimos nariai, prižiūrintys neįgaliuosius ir pagyvenusius giminaičius
1.7 punktas
Iš dalies pakeisti taip:
|
Pateikė
LE BRETON Marie-Pierre
ZVOLSKÁ Marie
|
|
Nuomonės projektas
|
Pakeitimas
|
|
EESRK ragina numatyti konkrečius nacionalinių pensijų sistemų tyrimus siekiant gauti duomenis, kurie padėtų nustatyti ir pritaikyti teisę vietoj įprasto darbo užmokesčio gauti atitinkamą alternatyvų atlygį asmenims, kurie atsisako darbo, kad galėtų ilgą laiką rūpintis lėtinėmis ir degeneracinėmis ligomis sergančiu ar neįgaliu giminaičiu.
|
EESRK ragina numatyti konkrečius nacionalinių pensijų sistemų tyrimus siekiant gauti duomenis, kurie padėtų nustatyti ir pritaikyti nacionalines paramos sistemas (įskaitant išmokas ar pašalpas ir, jei taikoma, teisę vietoj įprasto darbo užmokesčio gauti atitinkamą alternatyvų atlygį) asmenims, kurie atsisako darbo, kad galėtų ilgą laiką rūpintis lėtinėmis ir degeneracinėmis ligomis sergančiu ar neįgaliu giminaičiu.
|
|
Balsavimo rezultatai
|
|
Už
20
Prieš
56
Susilaikė
7
|
_____________