|
NUOMONĖ
|
|
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
|
|
Socialinė ir ekonominė padėtis Lotynų Amerikoje po COVID-19 krizės.
Pilietinės visuomenės vaidmuo ekonomikos gaivinimo procese
|
|
____________
|
|
Socialinė ir ekonominė padėtis Lotynų Amerikoje po COVID-19 krizės.
Pilietinės visuomenės vaidmuo ekonomikos gaivinimo procese
[nuomonė savo iniciatyva]
|
|
|
|
REX/552
|
|
|
|
Pranešėjas Josep Puxeu Rocamora
|
|
|
|
Plenarinės asamblėjos sprendimas
|
20/01/2022
|
|
Teisinis pagrindas
|
Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnio 2 dalis
|
|
|
Nuomonė savo iniciatyva
|
|
Atsakingas skyrius
|
Išorės santykiai
|
|
Priimta skyriuje
|
16/11/2022
|
|
Priimta plenarinėje sesijoje
|
15/12/2022
|
|
Plenarinė sesija Nr.
|
574
|
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
159/2/0
|
1.Išvados ir rekomendacijos
1.1Reikėtų sutelkti pastangas gerinti dialogą ir stiprinti abiejų regionų bendradarbiavimą laikantis horizontalumo principo ir įsitraukiant į daugiapakopį dialogą.
1.2Dviejų regionų santykiai stiprinami remiantis bendromis vertybėmis ir tikslais. Tačiau jie taip pat turi būti patrauklūs išteklių, technologijų perdavimo, rezultatų ir socialinio aspekto požiūriu.
1.3Atsižvelgiant į geopolitinę ES ir Lotynų Amerikos konkurenciją, strateginio savarankiškumo sukūrimas leidžia stiprinti dviejų regionų bendradarbiavimą, įsipareigojimą siekti daugiašališkumo, didinti tarptautinį dalyvavimą ir svarbą sprendžiant strateginius klausimus.
1.4Viena iš pagrindinių pažeidžiamumo Lotynų Amerikoje savybių yra prasta darbo vietų kokybė. Atsigaunant ekonomikai daugiausia dėmesio reikėtų skirti skatinimui kurti didesnį skaičių oficialių ir deramų darbo vietų, tobulinti profesinio mokymo ir sektorių politiką, taip pat minimalaus darbo užmokesčio ir kolektyvinių derybų skatinimui vykdant socialinį dialogą.
1.5Europa ir Lotynų Amerika yra įsipareigojusios siekti demokratijos, teisinės valstybės ir aplinkos tvarumo, t. y. užtikrinti, kad pilietinei visuomenei būtų suteikta apsauga ir kad ji atliktų vadovaujamą vaidmenį vystantis ir įveikiant krizes bei skatinant būtiną dialogą dėl naujos visuomenės sutarties.
1.6Labai svarbu išlaikyti principą „nė vieno nepalikti nuošalyje“, persvarstant pažeidžiamumo sąvoką ne tik pajamų, bet ir poveikio įvairioms gyventojų grupėms, be kita ko, moterims, neįgaliesiems, vyresnio amžiaus suaugusiesiems ir vaikams, požiūriu. Laisvai ir demokratiškai organizuota pilietinė visuomenė yra geriausia priemonė, kad šis teiginys nebebūtų vien pareiškimas, o taptų realybe.
1.7Socialinė įtampa Lotynų Amerikoje ir grėsmės demokratijai visame pasaulyje rodo, kad reikia persvarstyti vystymąsi, pasitelkiant daugiau ir geresnių politikos krypčių, didesnę įtrauktį ir pliuralizmą, taip pat suvokiant gilius nepasitenkinimo šaltinius, kad jie būtų nukreipti į socialinę gerovę. Europa ir Lotynų Amerika gali būti demokratijos, tvarumo, socialinio teisingumo ir daugiašališkumo aljanso partnerės.
1.8Europa ir Lotynų Amerika turėtų būti partnerės demokratijos gynimo, teisingesnės ir labiau lygiateisiškos ekonomikos ir visuomenės aljanse, kuris stiprintų daugiašališkumą ir visiškai prisiimtų atsakomybę už aplinkos apsaugą. Šiam aljansui reikalingas visapusiškas organizuotos pilietinės visuomenės, žmogaus teisių organizacijų, profesinių sąjungų ir verslo organizacijų, taip pat aplinkosaugos asociacijų ir kt. pripažinimas ir dalyvavimas.
2.Bendrosios pastabos
2.1Lotynų Amerikoje, pasibaigus ekspansiniam žaliavų ciklui, pastebimas laipsniškas ekonomikos sulėtėjimas. Prieš koronaviruso krizę vidutinis ekonomikos augimas siekė tik 0,3 proc. Iš tiesų, 2014–2020 m. laikotarpiu ekonomikos augimas buvo mažiausias per pastaruosius septynis dešimtmečius, o valstybės skola pasiekė rekordines aukštumas.
2.2Koronaviruso sukeltos sveikatos krizės padariniai regione buvo sunkūs – susirgimų ir mirčių skaičius viršijo pasaulinį vidurkį. Tai tapo didele našta sveikatos priežiūros sistemoms, kurios ir taip sunkiai tvarkėsi su endeminėmis ligomis ir net pirmine sveikatos priežiūra
. COVID krizė tik išryškino, kokį neigiamą poveikį padarė dešimtmečius įgyvendinta politika (be kita ko, sveikatos biudžeto karpymai, darbuotojų skaičiaus mažinimas, investicijų į infrastruktūrą nutraukimas), kuri pasirodė esanti neveiksminga sprendžiant viruso keliamus iššūkius.
2.3Dauguma šalių, susidūrusios su pandemijos krize, iš anksto ją numatė, apribodamos judumą ir rengdamos pagalbą bei pervedimus pažeidžiamiems sektoriams. Be to, buvo vykdoma precedento neturinti anticiklinė fiskalinė ir pinigų politika
. Nepaisant to, žmogiškieji, ekonominiai ir socialinės įtraukties praradimai yra dideli, atsižvelgiant į atsakomųjų priemonių struktūrinius trūkumus ir fiskalinius apribojimus.
2.4Didėjanti vidutinė infliacija regione 2021 m. siekė 9,8 proc., o 2022 m., sustiprėjusi dėl karo poveikio, turėtų padidėti iki 11,2 proc.. Tai dar labiau didina spragas, kurios riboja vystymąsi.
2.5Lotynų Amerika susiduria su vadinamaisiais vystymosi spąstais
2.5.1Našumo spąstai reiškia, kad reikia diversifikuotų ekonominių struktūrų ir sudėtingesnių produktų bei paslaugų. Grįžimas prie pirminių produktų gamybos neužtikrina tinkamos integracijos į pasaulines vertės grandines ir sukuria mažai paskatų investuoti. Be to, pandemija ypač paveikė labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, kurioms sunkiau diegti naujas technologijas, o karas susilpnino žemės ūkio sektorių.
2.5.2Norint įveikti socialinio pažeidžiamumo spąstus, reikėtų tobulinti darbo ir socialinės apsaugos institucijas tose srityse, kuriose būtina kurti daugiau oficialių ir geresnės kokybės įtraukių darbo vietų, kad būtų nutrauktas užburtas pažeidžiamumo, nepastovių pajamų ir silpnos socialinės apsaugos ratas.
2.5.3Norint išspręsti institucinių spąstų problemą, reikia geresnių institucijų ir įtraukties politikos, kad būtų atkurtas pasitikėjimas, pagerinta viešųjų paslaugų kokybė, reaguojama į plačios viduriniosios klasės lūkesčius ir įgyta stiprybės atsispirti populistiniams ir autoritariniams impulsams.
2.5.4Aplinkos pažeidžiamumo spąstai yra susiję su gamybos polinkiu į daug gamtos išteklių naudojančius sektorius ir su didelėmis prisitaikymo prie modelio, kuriam būdingas didelis išmetamas anglies dioksido kiekis ir neatsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, išlaidomis.
2.6Struktūrinės problemos ir vystymosi spąstai
daro poveikį ekonomikos atsigavimui ir užimtumo atkūrimui. 2020 m. regiono BVP sumažėjo 6,8 proc.
2021 m. regiono ekonomikos augimas vidutiniškai siekė 6,1 proc., o 2022 m. numatomas tik 2,1 proc. augimas, kuris laikomas nepakankamu, kad būtų kompensuotos blogėjančios struktūrinės problemos. Padėtį blogina krizė, kurią sukėlė Rusijos agresija prieš Ukrainą, iškastinio kuro, žemės ūkio žaliavų ir maisto produktų kainų kilimas, nors kai kurios šalys padidino pirminių eksportuojamų prekių pasiūlą.
3.Socialinis ir ekonominis pandemijos ir karo poveikis
3.1Iš 22 mln. 2020 m. prarastų darbo vietų vis dar reikia atkurti 4,5 mln. darbo vietų, daugiausia dėmesio skiriant žemiausios kvalifikacijos darbuotojų, moterų, jaunimo ir neoficialiam užimtumui. 2019–2020 m. moterų užimtumo lygis sumažėjo nuo 51,4 proc. 2019 m. iki 46,9 proc. 2020 m. Darbo vietų praradimas namų ūkio sektoriuje (20,9 proc.) 2019 m. paveikė 11–13 mln. moterų
.
3.2Skurdo mažinimo srityje regionas prarado daugiau kaip dešimtmetį ir gali susidurti su dar vienu prarastu dešimtmečiu
. 2021 m. skurdo lygis siekė 32,1 proc., o ypač didelio skurdo – 13,8 proc. Skurstančių žmonių skaičius išaugo iki 201 mln., o ypač skurdžiai gyvenančių žmonių skaičius padidėjo nuo 81 iki 86 mln.
3.3Sveikatos ir infliacijos krizės išryškino vidutines pajamas gaunančių gyventojų pažeidžiamumą, kuris siejamas su mažomis įmokinės socialinės apsaugos įmokomis ir maža neįmokinės socialinės apsaugos aprėptimi
. Neformali ekonomika sumažėjo, tačiau vis dar sukuria 140 mln. darbo vietų, ypač žemės ūkio darbuotojams, moterims ir jaunimui. Tai reiškia didesnį pažeidžiamumą, mažesnį socialinį judumą ir mažesnes valstybės galimybes gauti pajamų ir apsisaugoti.
3.4Pandemija labai paveikė vaikus ir jaunimą, nes buvo apribota tiesioginio mokymo teikiama apsauga: 114 mln. vaikų kai kuriose šalyse beveik dvejus metus nelankė mokyklos. Dėl junglumo, skaitmeninių įgūdžių ir šeimos gebėjimų susidoroti su priverstiniu skaitmeninimu skirtumų tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių mokinių susidarė dvejų metų mokymosi atotrūkis. Be to, padidėjo priežiūros darbo našta moterims. Taip pat nukentėjo apie 85 mln. neįgaliųjų. Prieinamos informacijos trūkumas ir sveikatos priežiūros srityje patiriama diskriminacija blogina trapią įtrauktį, kuriai grėsmę kelia ir infliacija.
3.5Atsižvelgiant į ribotą koncentruotą pasiūlą pasaulio šiaurėje, Lotynų Amerikos šalys gavo vakcinų per dvišales derybas ir pagal COVAX programą gavo 93 mln. dozių; ES eksportavo daugiau kaip 130 mln. dozių, o valstybės narės padovanojo dar 10 mln. dozių
. Nepaisant sunkumų, regione dviem vakcinos dozėmis paskiepyta vidutiniškai 63,3 proc. gyventojų. Kai kuriose šalyse šis rodiklis siekia 89 proc., kitose – mažiau nei 1 proc.
4.Padidėję socialiniai neramumai
4.12019 m. kelias šalis sukrėtusių socialinių sujudimų klausimas nebuvo iki galo išspręstas. Tam tikrą įtampą padidino ir dar labiau padidins kylančios maisto kainos. Piliečių pyktis susijęs su prasta viešosios politikos kokybe, korupcija, viduriniosios klasės pažeidžiamumu, socialine atskirtimi ir nesaugumu. XXI a. pirmąjį dešimtmetį susiformavę socialiniai lūkesčiai nebuvo patenkinti, o atotrūkis tarp piliečių ir institucijų padidėjo. 2020–2022 m. regioninių rinkimų ciklo rezultatai rodo pokyčių tendenciją, dėl kurios išrinktiems vadovams kyla didelių iššūkių.
4.2Šiame regione nelygybė yra viena didžiausių pasaulyje. 2019–2020 m. dideles ir didesnes vidutines pajamas gaunančių gyventojų sumažėjo 1 proc., o vidutinių ir mažesnių vidutinių pajamų sluoksnis sumažėjo 3,5 proc.; tuo tarpu mažas pajamas gaunančių grupė (kurių pajamos 1,8 karto mažesnės už skurdo ribą) išaugo 4,7 proc., o neturtingų ir ypač skurdžiai gyvenančių asmenų – 3,3 proc.
.
4.3Kitas nepasitenkinimo veiksnys – nesaugumas, su kuriuo susiduria Lotynų Amerikos gyventojai, ypač miestuose. Smurtas, be abejo, gali būti susijęs su organizuotu nusikalstamumu, neteisėta prekyba ir valstybių negebėjimu jų sustabdyti
. Tačiau problemų kyla ne vien dėl nusikalstamumo; taip pat esama socialinio smurto, susijusio su ypač dideliu skurdu, ir tam reikalinga viešoji politika, kuria būtų siekiama sukurti deramą darbą ir užtikrinti kokybišką švietimą visiems; be to, esama politinio smurto, skatinant oponentų diskvalifikavimą valdžios išsaugojimo tikslais. Labai didelį nerimą kelia ir smurtas prieš profesinių sąjungų narius, žurnalistus, aplinkos ar žmogaus teisių gynėjus, verslininkus, kurio taip pat padaugėjo pandemijos ir protestų ciklų metu.
4.4Po paskutinio EUROLAT susitikimo, kuriame pabrėžta, kad reikia didesnės teisingumo srities subjektų apsaugos, būtų naudinga įvertinti COPLA (isp. Corte Penal Latino Americana y del Carribe, Lotynų Amerikos ir Karibų baudžiamasis teismas) projektą.
4.5Struktūrinis iššūkis – pažeidžiamumas dėl klimato kaitos: šis regionas yra vienas iš labiausiai nukentėjusių, o ekonominis poveikis siekia iki 85 852 mln. EUR per metus. Šis poveikis turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į jo socialinius aspektus, įskaitant maisto stygių ir vis dažniau pasikartojančias nelaimes.
4.6Dėl nesaugumo, skurdo ir autoritarinių režimų egzistavimo į žemyną plūstelėjo didelis žmonių srautas. Dėl šių migracijos ir prieglobsčio procesų pažeidžiamumo kilo humanitarinė krizė, kuri nebuvo pakankamai sprendžiama, todėl reikia laikytis regioninio požiūrio.
4.7Demokratija atsidūrė pažeidžiamoje padėtyje. Elitas, partijos ir parlamentai patiria teisėtumo ir pasitikėjimo krizę, kuri kartu su korupcijos suvokimu ir dideliu susiskaldymu bei poliarizacija lėmė, kad kolektyvinio sprendimų priėmimo ir derybų mechanizmai tapo nepakankami
. Dabartinė pasaulio nestabilumo padėtis dar labiau pabrėžia autoritarizmo grėsmę ir būtinybę stiprinti demokratiją.
5.Naujos visuomenės sutarties kūrimas
5.1Nepaisant nepasitenkinimo ir menko pasitikėjimo sistema, piliečiai yra pasirengę siūlyti politines permainas gatvėse ir prie balsadėžių. Jaunimo ir moterų vaidmuo šiuose mobilizavimo procesuose yra svarbus: jų dalyvavimas politinėje erdvėje yra vertingas turtas. Būtina skatinti tokį institucionalizuoto socialinio dialogo modelį, koks jau taikomas Europoje, ir stiprinti esamą bendradarbiavimą su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Tarptautine ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų asociacija.
5.2Piliečiai turi atlikti svarbų vaidmenį pertvarkant, stiprinant svarstymo ir dalyvavimo mechanizmus, užtikrinant jų prieinamumą ir apsaugą. Reikia atkurti pasitikėjimą pasitelkiant atviros ir įtraukios politikos formavimą, parengti aiškias komunikacijos strategijas ir įdiegti socialinių kompensacijų sistemas. Taip pat reikia stiprinti atskaitomybę, politikos krypčių ir jų poveikio vertinimą.
5.3Nauja visuomenės sutartis galima sudarant kompleksinius socialinių ir ekonominių grupių, teritorijų ir kartų susitarimus, skatinant atsparias ir tvarias gamybos strategijas, kuriomis kuriamos kokybiškos darbo vietos, vykdoma žalioji ir skaitmeninė transformacija. Taip pat reikalingos visapusiškos ir veiksmingos socialinės apsaugos sistemos ir tvaresnis vystymosi finansavimo modelis. Tokiu būdu reikėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos teisės, darbas būtų deramas, mokant pragyvenimą užtikrinantį minimalųjį darbo užmokestį ir skatinant kolektyvines derybas, kad socialinė apsauga būtų visuotinė ir kad socialiniu dialogu būtų užtikrintos teisingos priemonės vykstant pertvarkai klimato ir technologijų srityse.
5.4Šiai visuomenės sutarčiai reikia stabilios ir fiskaliniu požiūriu tvarios viešųjų išlaidų politikos. Trumpuoju laikotarpiu svarbūs tarptautinio bendradarbiavimo veiksmai, likvidumo didinimas ir nukreipimas į vidutines pajamas gaunančias šalis, taip pat skolos mažinimas mažų ir vidutinių pajamų šalims. Be to, gerinant surinkimo veiksmingumą didinamos valdžios sektoriaus pajamos. Vidutinės trukmės laikotarpiu reikėtų stiprinti progresinius ir veiksmingus mokesčius, kad būtų padengtos nuolatinės aktyvios socialinės politikos išlaidos. Taip pat reikės pasiekti tarptautinį sutarimą dėl valstybės skolos restruktūrizavimo. Ilguoju laikotarpiu reikia didinti mokesčių, skaitmeninio jų surinkimo ir žaliųjų mokesčių dalį. Tarptautinis bendradarbiavimas taip pat būtinas siekiant sumažinti mokesčių slėpimą ir vengimą
.
5.5Šiomis aplinkybėmis socialinės rinkos ekonomikos plėtra regione yra gyvybiškai svarbi, nes ji atlieka svarbų vaidmenį kuriant įtraukią ir atsparią gamybos ir darbo sistemą, kuriai būtina sukurti sąžiningas rinkas ir paskirstymo kanalus. Svarbu pripažinti ir stiprinti vidaus patariamųjų grupių vaidmenį stebint laisvosios prekybos susitarimus.
6.Aljansas su Europos Sąjunga
6.1ES vystomojo bendradarbiavimo politikoje pripažįstama, kad reikia įgyvendinti naujas sąlygas, neapsiribojant Šiaurės ir Pietų paradigmomis ir oficialios paramos vystymuisi (OPV) teikimu, taikant naujas daugiasubjektės ir daugiapakopės partnerystės formas
. Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemone (KVTBP) reaguojama į poreikį lanksčiau paskirstyti lėšas geografiniu ir teminiu požiūriu, spręsti pasaulinius uždavinius ir įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus. Strategija „Global Gateway“ siekiama pažangiai, švariai ir saugiai sujungti pasaulį skaitmeniniame, energetikos ir transporto sektoriuose, taip pat stiprinti sveikatos, švietimo ir mokslinių tyrimų sistemas. Šiais pokyčiais siekiama suteikti ES išteklių ir priemonių, kad ji galėtų suderinti savo vertybes ir interesus sudėtingesnėje, ginčytinoje ir tarpusavyje susijusioje tarptautinėje arenoje.
6.2Siekiant suformuluoti strategijas, pradėta įgyvendinti iniciatyva „Europos komanda“, kuria siekiama sujungti Europos institucijų, valstybių narių ir jų įgyvendinimo agentūrų, taip pat plėtros finansų įstaigų pastangas.
6.3Europos bendradarbiavimas stengiasi neapsiriboti pajamų vienam gyventojui skirstymu ir yra grindžiamas „pereinamojo laikotarpio vystymosi“ sąvoka, kuri labiau atitinka regiono poreikius. Tačiau išlieka iššūkis, kaip pagerinti dialogą ir gebėjimą informuoti apie santykių tvirtumą ir jų naudą.
6.4Dabartinėmis aplinkybėmis, kai kyla daug itin rimtų pasaulinio, regioninio ir nacionalinio lygmens iššūkių, svarbu pažymėti, kad Europa ir Lotynų Amerika galėtų būti idealios partnerės demokratijos gynimo, teisingesnės ir labiau lygiateisiškos ekonomikos ir visuomenės aljanse, kuris stiprintų daugiašališkumą ir visiškai prisiimtų atsakomybę už aplinkos apsaugą. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad šis aljansas nebūtų gyvybingas be organizuotos pilietinės visuomenės, žmogaus teisių organizacijų, profesinių sąjungų ir verslo organizacijų, aplinkos apsaugos asociacijų ir kt. visapusiško pripažinimo ir dalyvavimo.
7.Ekonomikos gaivinimo, kuriame dalyvauja pilietinė visuomenė, rėmimas
7.12020 m. pasikeitė tiesioginių užsienio investicijų kilmės struktūra. Iki 2019 m. Europos įmonės buvo pagrindinės investuotojos regione ir skyrė 55 proc. TUI. 2020 m. Europos investicijos sumažėjo 49 proc., o regiono vidaus investicijos – 35 proc., palyginti su 4 proc. sumažėjusiomis JAV
investicijomis ir padidėjusiomis Kinijos investicijomis.
7.2Europos išėjimo iš krizės strategija grindžiama jos ekonominio modelio tobulinimu pasitelkiant Europos žaliąjį kursą ir priemonės „Next Generation“ fondus. Šie aspektai yra labai svarbūs įgyvendinant dviejų regionų strategiją ir kuriant priemones, kuriomis būtų skatinama energetikos, skaitmeninė, žalioji ir socialinė pertvarka, nes tai duos didelės naudos abiem regionams.
7.3Labai svarbu stiprinti prekybos santykius su Europa pagal jau pasirašytus susitarimus arba susitarimus su MERCOSUR, Čile ir Meksika. Šie susitarimai ne tik stiprina prekybą, bet ir daro poveikį užimtumo kokybei ir jo socialinei funkcijai, technologijų perdavimui ir perėjimui prie tvarumo. Tai reiškia, kad reikia skatinti prekybos partnerystę, kuri, priešingai nei kiti grobuoniški ir neatsakingi tarptautinių santykių modeliai, nuo kitų partnerysčių skiriasi ne tik kokybe ir ilgalaikiu tvarumu, bet ir pelningumu. Tačiau prekybos susitarimuose daugiausia dėmesio turi būti skiriama žmonėms ir jų pagrindinėms teisėms, deramam darbui ir solidarumui su pažeidžiamiausiais asmenimis, aplinkosaugai ir demokratijos gynimui, taip pat veiksmingam teisių įgyvendinimui. Pagrindiniai aspektai:
7.4Būtina pritraukti investicijų, kuriomis remiamas DVT įgyvendinimas, taikant daugiašalę reguliavimo sistemą, kuri padėtų tai pasiekti, daugiausia dėmesio skiriant žmonių gyvenimo kokybei, jų teisėms, deramam užimtumui, įtraukčiai, tvarumui ir demokratijos gynimui. Siekiant bendrų tikslų taip pat pageidautinas tolesnis bendradarbiavimas projektų srityje ir teigiamas Europos strateginio kelrodžio taikymas.
7.4.1Skaitmeninimas – vystymosi galimybė. Lotynų Amerikos skaitmeninimo plėtros lygis yra vidutinis, tačiau skaitmeninimo augimo tempas yra mažiausias tarp besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių. Kalbant apie skaitmeninę sritį, pažymėtinas ES ir LAK skaitmeninis aljansas, susijęs su transatlantinio optinio skaidulinio kabelio („EllaLink“) tiesimu, ir Europos Sąjungos junglumo strategija „Global Gateway“. Tvirta parama skaitmeninimo procesams turi sustiprinti jų socialinį ir verslo skatinimo aspektą.
7.4.2Būtina skatinti oficialią ekonomiką ir užkirsti kelią neoficialiam užimtumui
. Į daugiašalius susitarimus įtrauktos konkrečios nuostatos, pagal kurias reikalaujama laikytis TDO susitarimų, taip pat veiksmai, kuriais užtikrinamos teisės, užkertamas kelias vaikų darbui ir stiprinama darbo kontrolė. Šios nuostatos daro teigiamą poveikį gebėjimų stiprinimui Andų šalyse, su kuriomis pasirašyti susitarimai
.
7.4.3Programa „Erasmus Mundus“, kuria tiesiogiai remiamas visų lygių švietimo gerinimas, kokybė ir aprėptis, taip pat švietimo ir mokslo tinklų su Europa stiprinimas, yra privalumas, kurį galima toliau panaudoti universitetams sujungti.
7.4.42021 m. ES pradėjo savo prekybos politikos peržiūros ir požiūrio į prekybą ir darnų vystymąsi stiprinimo procesą. Ji patvirtino, kad jos tikslas yra atvira, tvari ir ryžtinga prekybos politika, o tvaraus vystymosi integravimas turi vykti kartu. Gamybos sektorių ir ekonominės veiklos vykdytojų (didelių, vidutinių ir mažų) konkurencingumas turi būti skatinamas kartu propaguojant tokias vertybes ir principus kaip demokratija ir visos (žmogaus, kultūros, lyčių, aplinkos, darbo ir profesinių sąjungų) teisės. Abiejų regionų organizuota pilietinė visuomenė turėtų aktyviai dalyvauti stiprinant santykius per virtualius ir (arba) fizinius teminius susitikimus, nustatant platesnio užmojo tvarkaraštį ir įgyvendinant veiksmų gaires.
7.4.5Europos Sąjunga siekia iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui ir vadovauti pasaulinėms pastangoms apsaugoti planetą ir užtikrinti jos ekologinį atsigavimą
. Šių tikslų skatinimas Europos prekybos politikoje, siekiant platesnio užmojo bendradarbiavimo aplinkos srityje
, yra svarbus prekybiniams santykiams su Lotynų Amerika ir pilietinės visuomenės, kuri susiduria su įvairiomis grėsmėmis tiek dėl pažeidžiamumo klimato kaitos atžvilgiu, tiek dėl konfrontacijos su smurtautojais, stiprinimui. Labai svarbu apsaugoti šiuos žmones ir žmogaus teisių gynėjus, profesinių sąjungų narius, žurnalistus ir paraginti Lotynų Amerikos vyriausybes įsipareigoti užtikrinti jų neliečiamybę.
7.4.6Iniciatyva „Europos komanda“ remiamos pastangos kovoti su miškų naikinimu Amazonės regione, o naujuoju programos EUROCLIMA+ etapu bus skirta 140 mln. EUR įsipareigojimams pagal Paryžiaus susitarimą remti. Tačiau Lotynų Amerika skyrė tik 15 proc. fiskalinių investicijų ekonomikos gaivinimui po pandemijos, iš jų mažiau nei 6,9 proc. – žaliajam ekonomikos gaivinimui. Labai svarbu remti regioną, kad būtų sukurti žalieji mokesčiai, viešosios išlaidos ir privačiosios investicijos. Taip pat pageidautina stiprinti atsakingo strateginių žaliavų valdymo aljansą ir užtikrinti tvarų technologijų perdavimą remiantis Europos patirtimi ir žiniomis.
7.4.7Europos Sąjungos partnerystei su Lotynų Amerika reikia susitarimo su MERCOSUR – bendrąja rinka, kurią sudaro 780 mln. vartotojų ir kuri galėtų padidinti Brazilijos BVP 1,5 proc. arba Paragvajaus BVP iki 10 proc. Aplinkos apsaugos aspektai turi būti žingsnis į priekį, sudarantis sąlygas naujos kartos dviejų regionų partnerystėms. Reikėtų siekti pažangos ieškant perspektyvių sistemų, į kurias būtų įtraukti kai kurių produktų aplinkos apsaugos liudijimai ir „veidrodinės“ nuostatos. Jei ES sėkmingai išdėstys šį aspektą, ji strategiškai sustiprins savo pasaulinio vystymosi viziją ir padidins savo strateginį potencialą.
2022 m. gruodžio 15 d., Briuselis
Christa Schweng
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė
______________