INT/973
Tvarus įmonių valdymas
NUOMONĖ
Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937
[COM(2022) 71 final]
|
Kontaktinis adresas
|
int@eesc.europa.eu
|
|
Administratorė
|
Claudia Drewes-Wran
|
|
Dokumento data
|
01/07/2022
|
Pranešėja Antje Gerstein
|
Prašymas pateikti nuomonę
|
Europos Parlamentas, 04/04/2022
Europos Sąjungos Taryba, 05/04/2022
|
|
Teisinis pagrindas
|
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 50 straipsnio 1 dalis, 2 dalies g punktas ir 114 straipsnis
|
|
|
|
|
Atsakingas skyrius
|
Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
|
|
Priimta skyriuje
|
27/06/2022
|
|
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)
|
76/0/3
|
|
Priimta plenarinėje sesijoje
|
DD/MM/YYYY
|
|
Plenarinė sesija Nr.
|
…
|
|
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)
|
…/…/…
|
1.Išvados ir rekomendacijos
1.1EESRK palankiai vertina pasiūlymą kaip svarbų žingsnį kuriant nuoseklią ES tvaraus įmonių valdymo ir išsamaus patikrinimo teisės aktų sistemą, kurioje pagarba žmogaus teisėms yra įmonių ir direktorių pareiga. Turėtų būti siekiama užtikrinti teisinį tikrumą įmonėms, darbuotojams ir visiems kitiems suinteresuotiesiems subjektams.
1.2Todėl EESRK ragina teisėkūros institucijas atsižvelgti į vienodų sąlygų idėją ir numatyti bent pagrindines nuostatas, kurios turi būti visapusiškai suderintos, kad būtų išvengta iškraipymą lemiančių neatitikimų tarp valstybių narių perkėlimo į nacionalinę teisę teisės aktų.
1.3EESRK pabrėžia, kad labai svarbūs Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai. Jie yra kriterijus, kuriuo aiškiai išdėstytos visų subjektų (valstybių, įmonių, pilietinės visuomenės, profesinių sąjungų ir darbuotojų atstovų) pareigos ir atsakomybė, grindžiama trijų ramsčių modeliu „apsaugoti, gerbti ir ištaisyti“, siekiant gerinti žmogaus teisių padėtį tiekimo ir vertės grandinėse visame pasaulyje. Valstybių tarptautiniai įsipareigojimai žmogaus teisių srityje nustato prievolę valstybėms gerbti, saugoti ir įgyvendinti jų teritorijoje ir (arba) jurisdikcijoje esančių asmenų žmogaus teises.
1.4Sisteminius ir tvarius pokyčius vietos lygmeniu galima pasiekti tik remiant valstybes, kad jos galėtų geriau vykdyti savo pareigą ginti žmogaus teises. Įmonėms tenka aiški atsakomybė gerbti žmogaus teises, tačiau jos negali pakeisti svarbaus valstybės vaidmens ir tinkamo jos veikimo. Atsižvelgdamas į tai, EESRK palankiai vertina Komisijos paskelbtą teisėkūros iniciatyvą, kuria bus konkrečiai sprendžiamas priverčiamojo darbo klausimas.
1.5EESRK ragina Direktyvoje aiškiai atskirti neigiamą poveikį, kurį sukelia arba kuriam daro įtaką įmonė, ir poveikį, kurio nesukelia arba kuriam daro įtaką ne įmonė, bet kuris yra tiesiogiai susijęs su jos veikla, produktais ar paslaugomis palaikant verslo santykius. Direktyvoje reikia pripažinti, kad atliekant išsamų patikrinimą būtina vadovautis rizika grindžiamu metodu ir tuo, kad toks patikrinimas gali apimti rizikos vertinimu grindžiamą prioritetų nustatymą.
1.6EESRK norėtų pažymėti, kad politikos formuotojai turi atsižvelgti į sudėtingą labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių padėtį ir užtikrinti, kad, įsigaliojus išsamaus patikrinimo teisės aktams, būtų parengtos paramos priemonės Europos ir nacionaliniu lygmenimis.
1.7Įmonių išsamaus patikrinimo vykdymas yra nuolatinis procesas, kurio sėkmę lemia profesinių sąjungų ir darbuotojų atstovų dalyvavimas. EESRK ragina apsvarstyti galimybę toliau plėtoti ES tvaraus įmonių valdymo sistemą. Šiomis aplinkybėmis dabartinis organizuotų ir išrinktų darbuotojų atstovų dalyvavimas (pavyzdžiui, toks, kuris vykdomas remiantis Europos darbo tarybų veikla arba tarptautiniais pagrindų susitarimais) ir, kai taikoma, įmonių valdybose, suteikia tam tikras gaires ir paramą.
1.8EESRK yra susirūpinęs dėl to, kad Komisijos pasiūlyme yra daug neaiškių teisinių sąvokų, kurias galima skirtingai interpretuoti, todėl mano, kad būtina geriau apibrėžti tokias sąvokas kaip „įtvirtinti verslo santykiai“, „vartotojų vertės grandinė“ ir „tinkamos priemonės“, nes jos apibrėžia, lemia arba nustato ne tik direktyvos taikymo sritį, bet ir susijusius išsamaus patikrinimo reikalavimus, sankcijas ir atsakomybę.
1.9EESRK ragina pasiūlyme aiškiau apibrėžti grupes ir išsamaus patikrinimo prievoles. EESRK mano, kad vietoj „įmonės“ (3 straipsnio a punktas) tinkamiau ir nuosekliau vartoti apibrėžtį „įmonių grupė“, kuri yra tinkamesnė ir nuoseklesnė, kai kalbama apie informacijos atskleidimo mechanizmus, ataskaitų teikimo procedūras, pranešimų ir (arba) skundų tvarkymą ir šviečiamąsias pastangas įmonėje.
2.Komisijos pasiūlymo aplinkybės
2.1Žmogaus teisės yra vienas iš pagrindinių klausimų, kurie yra svarbūs Europos Sąjungai, jos valstybėms narėms, Europos įmonėms, darbuotojams ir pilietinei visuomenei. Sąjungos perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ir žaliosios ekonomikos bei jos plataus užmojo planas įgyvendinti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus skatina ES aktyviai dalyvauti verslo ir žmogaus teisių darbotvarkėje. Visiškai pritardamas šiuo metu taikomiems tarptautiniams standartams ir juos įgyvendinant pasiektiems dideliems laimėjimams (konkrečiai – Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindiniams principams ir EBPO rekomendacijoms daugiašalėms įmonėms), EESRK pabrėžia, kad ypač svarbu suderinti politiką su šiomis priemonėmis. EESRK taip pat ragina suderinti nacionalines politikos priemones ir šiuo metu rengiamus ir panašioms sritims taikomus arba išsamaus patikrinimo taisykles taip pat apimančius Europos Sąjungos teisės aktus. Tokių teisės aktų pavyzdžiai: Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva (ĮITTD)
, pasiūlymas dėl Reglamento dėl įtakos miškų naikinimui neturinčių produktų, pasiūlymas dėl naujo Baterijų reglamento, Tvarių gaminių iniciatyva (TGI) ir ES tvarių investicijų taksonomijair būsima Komisijos teisėkūros iniciatyva, kuria bus veiksmingai uždrausta pateikti ES rinkai produktus, pagamintus naudojant priverčiamąjį darbą (prekiavimo uždraudimas)
.
2.2Kai kurioms valstybėms narėms priėmus nacionalinius įmonių išsamaus patikrinimo teisės aktus, kilo vis stiprėjantis poreikis sukurti vienodas Europos Sąjungos įmonių veiklos sąlygas ir išvengti susiskaidymo. Šiomis aplinkybėmis Europos Komisija pateikė šį pasiūlymą dėl horizontalaus pagrindo, skatindama įmones prisidėti prie pagarbos žmogaus teisėms įgyvendinimo ir aplinkos apsaugos.
3.Bendrosios pastabos
3.1Beprecedentis Rusijos išpuolis prieš Ukrainą reikšmingai keičia geopolitines aplinkybes ir paskatino iš esmės persvarstyti ekonominius santykius ir įvairių rūšių priklausomybę mūsų globalizuotoje ekonomikoje, todėl Europa sparčiau siekia daugiau nepriklausomybės svarbiausiose strateginėse srityse. Kadangi dėl to teks atlikti plataus užmojo mūsų tiekimo grandinių pertvarką, reikės apsvarstyti išsamaus patikrinimo ir pareigos laikytis politiniu lygmeniu priimtų sankcijų, kuriomis ribojama verslo apimtis, santykį. Todėl EESRK ragina sukurti metodą, kuris būtų praktiškas, kuriuo būtų atsižvelgiama į naujas verslo realijas ir kurį taikant būtų galima prisidėti teikiant skubiai reikalingas konsultacijas.
3.2Atsižvelgiant į tai, kad šiandienos tiekimo grandinės labai sudėtingos, pirmenybė turi būti teikiama išsamumui, o ne spartai – norint išlaikyti išsamią šios direktyvos struktūrą, reikia laikytis proporcingumo. Visada reikėtų pradėti nuo to, kad be visiškos pagarbos tarptautiniams žmogaus teisių standartams ir priemonėms, reikia siekti praktiškai ir veiksmingai integruoti nusistovėjusius Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų ir EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms aspektus, taip pat atidžiai įvertinti šios direktyvos pasekmes ir (arba) poveikį įvairių rūšių Europos įmonėms (pvz., labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, tarptautiniu mastu veikiančioms kontroliuojančiosioms struktūroms).‑
3.3EESRK pabrėžia, kad siūloma direktyva yra tik vienas iš daug visapusiškesnės ES darbotvarkės, kuria siekiama skatinti aplinkos tvarumą, deramą darbą ir žmogaus teises visame pasaulyje, aspektų. Sisteminius ir tvarius pokyčius vietos lygmeniu galima pasiekti tik remiant valstybes, kad jos galėtų geriau vykdyti savo pareigą ginti žmogaus teises. Įmonėms tenka aiški atsakomybė gerbti žmogaus teises, tačiau jos negali pakeisti svarbaus valstybės vaidmens ir tinkamo veikimo, visų pirma valstybės pareigos teikti apsaugą nuo žmogaus teisių pažeidimų savo teritorijoje ir jurisdikcijoje, kur valstybė imasi reikiamų veiksmų, kai įgyvendinant veiksmingą politiką, teisės aktus, reglamentus ir sprendimus užkertamas kelias žmogaus teisių pažeidimams, jie tiriami, už juos baudžiama ir ištaisoma jų padaryta žala.
3.4Įmonės privalo laikytis galiojančių įstatymų ir yra atsakingos už pagarbą žmogaus teisėms laikantis Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų. Jos turi įgyvendinti veiksmingą išsamaus patikrinimo procesą, kad užtikrintų pagarbą žmogaus teisėms vertės grandinėse. Valstybės ir jų valdžios institucijos privalo vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už žmogaus teisių pažeidimus. Jos yra žmogaus teisių ir atitinkamų tarptautinių konvencijų adresatai. Valstybės pagrįstai turi daug vykdymo užtikrinimo įgaliojimų, kurių įmonės neturi ir niekada neturėtų turėti. Tokie įgaliojimai apima darbo vietų tikrinimą, baudų skyrimą, turto areštą, verslo licencijų panaikinimą, įtariamųjų suėmimą, kaltinimų pateikimą įtariamiems pažeidėjams ir nuteistųjų įkalinimą.
3.5EESRK pabrėžia, kad ir toliau reikia teikti pirmenybę žaliajai pertvarkai, taip pat socialinei apsaugai ir žmogaus teisių, įskaitant profesinių sąjungų ir darbuotojų teises, apsaugai. Pilietinės visuomenės organizacijos taip pat turi atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant patikimą skaidrumą, susijusį su pilietinių ir aplinkosaugos teisių pažeidimais, taip pat prižiūrėti, kad būtų laikomasi ES taksonomijos reikalavimo dėl investicijų tam, kad nebūtų pažeistas reikšmingos žalos nedarymo principas ir užtikrintos būtiniausios apsaugos priemonės.
3.6Profesinės sąjungos ir darbuotojų atstovai gerai žino, kuriose srityse gali pasitaikyti galimų nusižengimų. Todėl EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu įtraukti darbuotojų atstovus ir profesines sąjungas į išsamaus patikrinimo procesų kūrimo (rizikos kartografavimo) procesą ir į jo stebėseną (įgyvendinimą) bei ataskaitų apie pažeidimus teikimą (perspėjimo mechanizmus). Tik pasitelkus veiksmingą socialinę partnerystę galima valdyti pertvarką, kuria siekiama socialiniu ir ekologiniu požiūriu tvaresnės ekonomikos
3.7EESRK pažymi, kad tarptautinių žmogaus teisių sąrašas, kuriuo grindžiama direktyva, apima daug daugiau aspektų nei susijusios žmogaus teisės, pavyzdžiui, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaracija dėl pagrindinių principų ir teisių darbe bei tolesnės su ja susijusios priemonės. EESRK mano, kad įmonių išsamus patikrinimas turėtų apimti ir žmogaus teisių standartų, pripažintų Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindiniuose principuose
(šiuos principus sudaro principai, susiję su TDO pagrindiniais darbo standartais (jokio priverstinio darbo, vaikų darbo ir diskriminacijos ir asociacijų laisvė), Visuotine žmogaus teisių deklaracija ir Tarptautiniais pilietinių ir politinių teisių paktais bei ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktais), patikrinimą. Be to, ES pagrindinių teisių chartijoje, taip pat Europos Tarybos Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Europos socialinėje chartijoje nustatytos teisės, vertybės ir principai, kurie yra orientyras visai ES.
3.8EESRK mano esant aišku, kad Direktyvą reikia patobulinti siekiant, kad ji būtų labiau suderinta, taip pat, kad joje būtų daugiau teisinio aiškumo ir tikrumo. Privalomo išsamaus patikrinimo sistemą reikėtų įgyvendinti remiantis sutartu standartu, kurio laikymasis užtikrinamas nustatant proporcingas, veiksmingas ir atgrasomojo pobūdžio sankcijas, o atsakomybė turėtų būti nustatoma remiantis aiškiai apibrėžtų žmogaus teisių pažeidimu.
4.Konkrečios pastabos
4.1EESRK yra susirūpinęs dėl to, kad Komisijos pasiūlyme yra daug neaiškių teisinių sąvokų, kurias galima skirtingai interpretuoti ir kurias nacionalinės valdžios institucijos ir teismai gali taikyti nevienodai Visų pirma EESRK mano, kad būtina geriau apibrėžti sąvoką „įtvirtinti verslo santykiai“, nes ja apibrėžiama ne tik direktyvos taikymo sritis, bet ir išsamaus patikrinimo reikalavimai, sankcijos ir atsakomybė už padarytą žalą. Taip pat reikia tvirčiau apibrėžti sąvoką „vartotojų vertės grandinė“. Įmonė negali kontroliuoti klientų veiksmų ir prisiimti už juos atsakomybę. Reikia geriau apibrėžti atitinkamas priemones, kurių įmonės turėtų imtis, kad būtų atleistos nuo atsakomybės, ir jas pagrįsti pavyzdžiais. Galiausiai siūlomi direktorių įpareigojimai atsižvelgti į „suinteresuotųjų subjektų“ indėlį yra neaiškūs.
4.2Direktyvos projekte siūloma nustatyti, kad vertės grandinė apima ne tik tiesioginius ir netiesioginius tiekėjus, t. y. gamintojų grandies veiklą, bet ir produkto ar paslaugos naudojimą ir, kai tinkama, šalinimą, t. y. vartotojų grandies arba gyvavimo ciklo pabaigos veiklą. Iš tiesų, siekiant atsekti vartotojų grandies veiklą, kyla įvairių labai praktinio pobūdžio problemų. Visų pirma gali būti dar sunkiau atsekti produktą po to, kai jis buvo pateiktas rinkai, nei atsekti žaliavų ir sudedamųjų dalių pirkimą. Tai ypač pasakytina apie perdirbtus produktus, kurių atsekamumo dažnai neįmanoma užtikrinti.
4.3Įmonės savo išsamaus patikrinimo žmogaus teisių srityje procesus turėtų kurti taip, kad jie būtų pagrįsti rizika ir proporcingi jų galimam ir realiam poveikiui. Todėl EESRK mano, kad būtina atitinkamai apibrėžti taikymo sritį: taikant tiesioginiams sutarties partneriams arba netiesioginiams partneriams, o pastaruoju atveju – tik tada, kai tai pagrįsta konkretaus atvejo aplinkybėmis, tikintis, kad imamasi pakankamai veiksmų nepalankaus poveikio prevencijai, sušvelninimui, nutraukimui arba jo masto sumažinimui, pavyzdžiui, didelio masto vertikalios integracijos atvejais. Šis išbandytas atsakomybės metodas jau taikomas galiojančiuose teisės aktuose, pavyzdžiui, atsekamumo teisės aktuose, kaip nustatoma ES pagrindiniame reglamente (Reglamentas (EB) Nr. 178/2002). Šiuo požiūriu iš esmės reikia, kad įmonė sukurtų sistemas ir procedūras, grindžiamas principu „žingsnis atgal, žingsnis pirmyn“, siekdama nustatyti, kas yra tiesioginis jos produktų tiekėjas ir tiesioginis pirkėjas (išskyrus galutinį vartotoją). Šis jau seniai taikomas metodas yra tinkamas, nes kiekviena atskira vertės grandinės šalis gali būti aiškiai laikoma atsakinga už procesus, kuriuos ji gali realiai paveikti.
4.4Rizika grindžiamas metodas taip pat gali apimti sektorinį metodą – EESRK palankiai vertina tai, kad siūlomoje direktyvoje pripažįstama, jog išsamaus patikrinimo politikoje esama atskirų sektorių specifikos, į kurią reikia atsižvelgti. EESRK ragina teisėkūros institucijas atsižvelgti į svarbias daugelio suinteresuotųjų subjektų iniciatyvas ir standartus, parengtus ypač pažeidžiamose srityse (pavyzdžiui, kakavos, bananų ir alyvpalmių aliejaus).
4.5EESRK primena, kad pagal 15-ą ir 22-ą Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinį principą reikalaujama imtis taisomųjų priemonių tais atvejais, kai pati įmonė sukėlė žmogaus teisių pažeidimus arba prie jų prisidėjo. Tačiau pagal Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus nereikalaujama, kad įmonė imtųsi taisomųjų priemonių, kai neigiamą poveikį daro kita tiekimo grandinės įmonė. Taigi šios nuostatos atspindi pagrindinę teisinę prielaidą, kad įmonė atsakomybėn turėtų būti patraukta tik tada, kai yra aiškus ir numatomas ryšys tarp nukentėjusiojo patirtos žalos ir žalą padariusios įmonės. Be to, EBPO rekomendacijose daugiašalėms įmonėms taip pat pabrėžiama, kad, siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui tiekimo grandinėse, subjekto atsakomybė, daranti neigiamą poveikį įmonei, su kuria jis palaiko verslo santykius, nėra perkeliama. Todėl pagal šią ES direktyvą įmonės turėtų būti patraukiamos atsakomybėn pagal civilinę teisę tik tuo atveju, jei jos pačios tiesiogiai sukėlė (t. y. iš dalies) žmogaus teisių pažeidimą arba prie jo prisidėjo.
4.6EESRK pritaria Komisijos požiūriui, kad nacionalinės valdžios institucijos turėtų taikyti „veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias“ sankcijas. Reikėtų, kad aplaidumo ir tyčios atvejais institucija galėtų skirti atitinkamas baudas. Vis dėlto sankcijų apimtį reikėtų nustatyti Europos lygmeniu.
4.7EESRK ragina pasiūlyme aiškiau apibrėžti grupes ir išsamaus patikrinimo prievoles. Atrodo, kad dabartiniame tekste, visų pirma sąvokos „įmonė“ apibrėžtyje (3 straipsnio a punktas), nurodoma, kad direktyvos reikalavimai taikomi atskiroms įmonėms, o ne įmonių grupėms. Tai reikštų, kad vienos valstybės narės įmonė, turinti kitose valstybėse narėse veikiančių patronuojamųjų įmonių, turi laikytis kelių skirtingų priežiūros institucijų sprendimų, o tai yra praktiškai sunkiai įgyvendinamas ir labiau apsunkinantis veiklą reikalavimas. Sprendimas taikyti Direktyvą įmonių grupėms turi daug privalumų, pavyzdžiui, juo užtikrinamas didesnis nuoseklumas, susijęs su informacijos atskleidimo mechanizmais, ataskaitų teikimo procedūromis, pranešimų ir (arba) skundų tvarkymu ir įmonėje vykdomais mokymais bei informuotumu. Tai pripažįstama pasiūlyme dėl Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvos (ĮITTD), kuriame numatyta išimtis patronuojamosioms įmonėms, jei informacija teikiama įmonių grupės lygmeniu. Sprendimas taikyti Direktyvą įmonių grupėms yra tinkamesnis siekiant pašalinti nacionalinės teisės aktų skirtumus, kurie gali atsirasti perkeliant šią direktyvą į nacionalinę teisę visose 27 valstybėse narėse, be to, jis gali padėti suvienodinti ir net viršyti didžiausią vardiklį. Dėl šių priežasčių EESRK mano, kad išsamaus patikrinimo atveju pirmenybė turėtų būti teikiama sprendimui taikyti Direktyvą įmonių grupėms.
4.8Nepaisant pirminės didelių įmonių išsamaus patikrinimo prievolės, labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms bus daromas netiesioginis poveikis, nes įmonės, kurios patenka į šios direktyvos taikymo sritį, padidins tiekėjams taikomus reikalavimus, susijusius su Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimu, jų nefinansinės informacijos atskleidimu ir jų pačių tiekimo grandinės valdymu. Šį didelį iššūkį lengviau įveikti didelėms įmonėms, o ne mažesnėms įmonėms, kurios dar nėra įtrauktos į tokio pobūdžio teisės aktų taikymo sritį. Pastarosios turi daug mažesnį svertą mažinti riziką žmogaus teisėms savo tiekimo grandinėje ir kur kas mažiau išteklių išsamiems rizikos vertinimams atlikti. EESRK siūlo Europos Komisijai įsteigti pagalbos tarnybą, kuri teiktų lengvai prieinamą informaciją apie pavojus žmogaus teisėms skirtingose šalyse ir regionuose. Suinteresuotieji subjektai turėtų turėti galimybę kreiptis į tokią pagalbos tarnybą, o šalys partnerės ar regionai partneriai – su ja bendradarbiauti. Ši pagalbos tarnyba taip pat turėtų remti tiekėjų trečiosiose šalyse gebėjimų žmogaus teisių srityje stiprinimą ir jų aplinkosauginio veiksmingumo didinimą. Be to, EESRK ragina valstybes nares teikti pagalbą, ypač labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, praktiškai, konkrečiai ir veiksmingai, struktūriškai bendradarbiaujant su atitinkamomis atstovaujančiomis organizacijomis. EESRK mano, jog labai svarbu, kad įmonių, kurioms taikoma ši direktyva, aprėptis atitiktų kitus susijusius 2.1 punkte nurodytus ES teisės aktus.
4.9EESRK pažymi, kad Komisija į savo pasiūlymą aiškiai įtraukia finansų sektorių. Tvarus finansavimas apima pagarbą žmogaus teisėms ir yra svarbus aspektas pertvarkant ekonomiką taip, kad ji taptų žalesnė ir atsakingesnė socialiniu požiūriu. Tačiau pasiūlymas, kiek tai susiję su skolinimo ar finansavimo tikslais atliekamomis tikrinimo procedūromis, tebėra neaiškus, ir tikėtina, kad direktyvos nuostatos, kuriose ne be pagrindo aiškiai nenumatoma įtraukti MVĮ, bus de facto netiesiogiai išplėstos. Labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kaip tiekėjams tiekimo grandinėje, bus daromas netiesioginis poveikis, todėl jos susidurs su didžiuliais iššūkiais.
4.10EESRK pripažįsta, kad tvarus įmonių valdymas yra susijęs su aiškiu ir patikimu direktorių įsipareigojimu, be kita ko, nustatant tvirtą ir veikiantį išsamaus patikrinimo procesą įmonėje. Tai padeda užtikrinti įmonių atskaitomybę už jų veiklos poveikį. EESRK atkreipia dėmesį į Akcininkų teisių direktyvą, kurioje paaiškinama, kaip bendrovių ir direktorių veiklos rezultatai yra susiję su aplinkos, socialiniais ir valdymo klausimais. EESRK pažymi, kad direktorių pareigos turi apimti patikimas išsamaus patikrinimo prievoles, grindžiamas sankcijų sistema tais atvejais, kai įmonės jų nesilaiko. Ekologinio, socialinio ir ekonominio tvarumo užtikrinimas turėtų būti ne tik akcininkų, bet ir visų bendrovės suinteresuotųjų subjektų tikslas. Kelete ES valstybių narių darbuotojų atstovai valdybose privalo pareikšti savo nuomonę. Tokių nacionalinių teisės aktų ir taisyklių turėtų būti laikomasi.
4.11EESRK atkreipė dėmesį į tai, kad pačios Komisijos Reglamentavimo patikros valdyba atmetė elementus, kurie apima daugiau nei išsamų patikrinimą, inter alia, nurodydama, kad „neaišku [...], kodėl papildant išsamaus patikrinimo reikalavimus būtina reglamentuoti direktorių pareigas“, ir kad reikia „geriau paaiškinti ir įvertinti direktorių pareigų reguliavimo pridėtinę vertę, atsižvelgiant į tai, kad išsamaus patikrinimo galimybei jau reikia rizikos valdymo ir bendradarbiavimo su suinteresuotaisiais subjektais“. Atsižvelgdamas į tai, EESRK mano, kad reikia toliau plėtoti direktorių pareigas ir geriau jas suderinti su žaliojo kurso tikslais.
Briuselis, 2022 m. birželio 27 d.
Alain Coheur
Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyriaus pirmininkas
_____________