INT/981
Valstybės pagalba. Socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos
NUOMONĖ
Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Valstybės pagalbos taisyklės, taikytinos sveikatos ir socialinių paslaugų srities VESP pagal popandeminį scenarijų. Svarstymai ir pasiūlymai dėl Komisijos vertinimo siekiant iš dalies pakeisti 2012 m. teisės aktų rinkinį
(nuomonė savo iniciatyva)
|
Kontaktinis adresas
|
int@eesc.europa.eu
|
|
Administratorė
|
Silvia Staffa
|
|
Dokumento data
|
10/05/2022
|
Pranešėjas Giuseppe Guerini
|
Plenarinės asamblėjos sprendimas
|
20/01/2022
|
|
Teisinis pagrindas
|
Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
|
|
|
Nuomonė savo iniciatyva
|
|
Atsakingas skyrius
|
Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
|
|
Priimta skyriuje
|
05/05/2022
|
|
Priimta plenarinėje sesijoje
|
DD/MM/YYYY
|
|
Plenarinė sesija Nr.
|
…
|
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
…/…/…
|
1.Išvados ir rekomendacijos
1.1Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) mano, kad įvairios socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos, kaip antai pagalba (įskaitant pagalbą namuose), nepalankioje padėtyje esančių asmenų ir neįgaliųjų reintegracija, vaikų priežiūra ir socialinis būstas yra svarbiausios užtikrinant socialinę sanglaudą šiuo popandeminiu humanitarinės krizės ir tarptautinės įtampos etapu. Taigi tokioms paslaugoms teikiamai valstybės pagalbai taikomos ES taisyklės atlieka ypač svarbų vaidmenį.
1.2EESRK tvirtai remia Komisijos pasirinkimą, vertinant sektoriaus reglamentavimą, platesniame visuotinės ekonominės svarbos paslaugų (VESP) kontekste sveikatos ir sveikatos priežiūros paslaugas laikyti „pakategore“, turinčia specifinių savybių.
1.3EESRK pabrėžia, kad VESP sektoriui taikytinų teisės aktų dėl valstybės pagalbos rinkinyje (vadinamajame „J. Almunia teisės aktų rinkinyje“, 2012 m.) buvo nustatyti teigiami modernizavimo ir supaprastinimo, palyginti su ankstesne 2005 m. patvirtinta tvarka, aspektai. Todėl ir ateityje būtų laikomasi šiame rinkinyje taikomo reguliavimo metodo, jeigu po šiuo metu vykdomo vertinimo Komisija nuspręstų iš dalies pakeisti galiojančią tvarką, papildomai modernizavus šį teisės aktų rinkinį.
1.4EESRK pažymi, kad atskirose valstybėse narėse sveikatos priežiūros paslaugos ir beveik visos socialinės paramos paslaugos teikiamos regiono, provincijos, savivaldybės ar, didesniuose miestuose, savivaldybių vidaus lygmeniu. Tai reiškia, kad vidinis judėjimas tarp šalies regionų ir provincijų yra nedidelio masto, todėl tarpvalstybinio paslaugų naudotojų judumo galimybę juo labiau reikia atmesti. Nesant tarpvalstybinės svarbos, reikėtų atmesti galimybę SESV 107 straipsnio nuostatas dėl valstybės pagalbos taikyti socialinėms ir sveikatos priežiūros paslaugoms.
1.5EESRK pabrėžia, kad nacionalinėms administracinėms institucijoms sunku sukaupti konkrečios patirties rengti pavedimo dokumentus, kurie yra būtini taikant Sprendimą Nr. 2012/21 dėl pranešimo reikalavimo netaikymo kompensacijai už viešąją paslaugą bei Reglamentą Nr. 360/2012 dėl de minimis pagalbos VESP teikiančioms įmonėms. Taigi būtų labai naudinga, jeigu Komisija sukurtų portalą, kuriame būtų galima rasti konkrečių pavedimo dokumentų, susijusių su įvairių tipų socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis, pavyzdžių.
1.6EESRK skatina tas valstybes nares, kurios valstybės pagalbos socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje laikosi panašių teisinių tradicijų, keistis gerąja patirtimi, siekiant paskatinti veiksmingiau naudotis veiksmų laisve, kuri pagal SESV 26 protokolą yra suteikta nacionalinėms administravimo institucijoms, kuriančioms ir teikiančioms VESP vietos lygmeniu.
1.7EESRK pažymi, kad Sprendime Nr. 2012/21 nustatytą taisyklę, pagal kurią kompensacija už viešąją paslaugą negali būti didesnė už patiriamas grynąsias išlaidas, įskaitant „nuosaikų pelną“, reikia papildomai paaiškinti: i) konkretų nuosaikaus pelno nustatymą pagal kapitalą, naudojamą paslaugos teikimui užtikrinti, atsižvelgiant į operacinę riziką; ii) konkretų kiekybinio pastoviųjų ir struktūrinių išlaidų, kurias galima priskirti prie VESP valdymo išlaidų, apibrėžimą; iii) kaip būtų galima pabrėžti socialinės ekonomikos subjektams būdingų paslaugų ir organizacinių modelių išskirtinumą valdant ir užtikrinant visuotinės ekonominės svarbos paslaugas.
1.8EESRK mano, kad, kaip paaiškėjo per Komisijos vykdomas viešąsias konsultacijas, socialinėms ir sveikatos priežiūros paslaugoms per trejus finansinius metus turėtų būti skiriama maksimali de minimis pagalba, didesnė už pagalbą, paprastai VESP užtikrinamą pagal Reglamentą Nr. 360/2012 (500 000 EUR). Socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų vaidmuo socialinei sanglaudai pateisintų didesnę viršutinę ribą nei dabartinė.
2.Įžanga ir bendrosios aplinkybės
2.1Valstybės pagalba visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (VESP) teikiančioms įmonėms ir, kas dar svarbiau rengiant šią nuomonę, siauresnėje socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje veikiančioms organizacijoms, nuo 2012 m. buvo reglamentuojama vadinamuoju „J. Almunia teisės aktų rinkiniu“. Šiuo rinkiniu buvo pakeistas ir modernizuotas 2005 m. priimtas teisės aktų rinkinys („M. Monti ir N. Kroes teisės aktų rinkinys“).
2.2J. Almunia teisės aktų rinkinį sudaro šie aktai:
-2012 m. balandžio 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 360/2012 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, skiriamai visuotinės ekonominės svarbos paslaugas teikiančioms įmonėms;
-2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimas dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (2012/21/ES);
-Komisijos komunikatas dėl Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymo kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą
;
-Komisijos komunikatas „Europos Sąjungos bendrosios nuostatos dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma (2011 m.)“.
2.3Taigi šio sektoriaus teisės aktų rinkinys galioja beveik 10 metų ir, kaip nurodė Komisija, nuo jo įsigaliojimo valstybės narės dažnai juo naudojasi, nors ir nustatoma taikymo problemų; dėl šios priežasties, taip pat atsižvelgiant į ilgą laikotarpį, praėjusį nuo pradinio patvirtinimo, būtų galima pateisinti papildomus ES teisės aktų leidėjo veiksmus.
2.4Šiuo tikslu Komisija pradėjo plataus masto suinteresuotųjų subjektų konsultacijas, siekdama patikrinti, ar galiojanti teisės aktuose nustatyta tvarka, ypač socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje, atitinka pirminius tikslus.
2.5Šios konsultacijos vyko laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2019 m. gruodžio 14 d., pasinaudojant Komisijos parengtu specialiu klausimynu, į kurį buvo gauta 51 atsakymas iš įmonių, verslo organizacijų, profesinių sąjungų, NVO, privačių piliečių ir valdžios sektoriaus.
2.6Šia nuomone savo iniciatyva EESRK, kaip Europos ekonomikai ir pilietinei visuomenei atstovaujanti institucija, ketina pristatyti Komisijai tam tikrus svarbius aspektus, susijusius su galimybe taikyti valstybės pagalbos taisykles socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų sričiai, turint omenyje būsimą šiems sektoriams taikomų valstybės pagalbos taisyklių peržiūrą.
3.Bendrosios pastabos
3.1EESRK pripažįsta, kad valstybės pagalbos taisyklių socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų srityje reglamentavimas ES teisės aktų leidėjui yra labai sudėtingas procesas, nes neužtenka paprasčiausiai rasti pusiausvyrą tarp veiklos, kuria siekiama visuotinės svarbos tikslų, rėmimo valstybės lėšomis ir laisvos bei neiškreiptos konkurencijos apsaugos vidaus rinkoje. Be to, taikant ES valstybės pagalbos taisykles, turėtų būti galima atlikti viešąsias investicijas, reikalingas plėtojant socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūrą, kuri padės siekti Europos socialinių teisių ramsčio tikslų.
3.2EESRK tvirtai remia Komisijos pasirinkimą socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas laikyti pakategore, kuriai dėl konkrečių šių paslaugų ypatybių ir ypatingų tikslų, atsižvelgiant į platesnį VESP kontekstą, yra būdingos specifinės savybės. Šiuo metu galiojančių taisyklių vertinimui skirtame dokumente Komisija pažymi, kad „žvelgiant iš valstybės pagalbos perspektyvos, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos sudaro tam tikrą visuotinės (ekonominės) svarbos paslaugų pogrupį“.
3.3EESRK pabrėžia, kad 2012 m. J. Almunia teisės aktų rinkinyje, kuriame išdėstytos VESP sektoriui taikytinos valstybės pagalbos taisyklės, yra nurodyti teigiami modernizavimo aspektai, palyginti su anksčiau galiojusia 2005 m. patvirtinta tvarka, ir sumažinta nacionalinėms institucijoms, kurios ketina finansuoti VESP, tenkanti administravimo bei reguliavimo našta. Todėl šio rinkinio reguliavimo metodo, jį dar labiau modernizavus ir išaiškinus tam tikrus konkrečius aspektus, turėtų būti laikomasi ir ateityje.
3.4EESRK mano, kad įvairios socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos, kaip antai pagalba (įskaitant pagalbą namuose), nepalankioje padėtyje esančių asmenų ir neįgaliųjų sugrąžinimas/reintegracija į darbo rinką, vaikų priežiūra ir socialinis būstas yra svarbiausios siekiant užtikrinti socialinę sanglaudą vidaus rinkoje ir, kaip nurodyta Europos Sąjungos Sutarties Protokole Nr. 26, yra valstybių narių „bendrosios vertybės“. Šios paslaugos strategiškai dar svarbesnės dabartiniu popandeminiu laikotarpiu, kuriam būdinga tarptautinė įtampa ir populizmo augimas valstybėse narėse.
3.5EESRK pažymi, kad tam tikrais atvejais socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos, valstybės lygmeniu garantuojamos pasitelkiant neekonominio pobūdžio veiklą, nepatenka į ES teisės aktų dėl valstybės pagalbos taikymo sritį. Be to, darant prielaidą, kad šių paslaugų teikimas užtikrinamas vykdant ekonominę veiklą, jų tarpvalstybinė svarba yra nedidelė: jos atlieka vietos lygmens funkciją siekiant socialinės sanglaudos nacionalinėje teritorijoje.
3.6EESRK pažymi, kad socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos dažnai teikiamos vykdant neekonominę veiklą, todėl reikėtų atmesti galimybę taikyti valstybės pagalbos taisykles (SESV 107 straipsnis). Be to, net ir tuo atveju, kai sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos teikiamos rinkos sąlygomis, jos iš esmės teikiamos vietos lygmeniu ir paklausos požiūriu neturi realios tarpvalstybinės reikšmės. Šis vietos aspektas dar akivaizdesnis, kai, siekiant socialinės sanglaudos ir visuomenės interesų, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas valdo socialinės ekonomikos subjektai dalyvaujant vietos bendruomenėms.
3.7Tačiau, remiantis Komisijos teisės aktų taikymo praktika ir ES jurisprudencija, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų tarpvalstybinės svarbos a priori nereikėtų atmesti dėl galimo tarpvalstybinių investicijų iškraipymo. Nors EESRK supranta tokio požiūrio priežastis siekiant visapusiškai apsaugoti Sutartyse numatytą judėjimo laisvę, prašo Komisijos pateikti tinkamas gaires dėl socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų tarpvalstybinės svarbos. Vykstant platesnei diskusijai dėl tarpvalstybinės svarbos sąvokos kaip valstybės pagalbos sąvokos sudedamosios dalies pagal SESV 107 straipsnį, šios paslaugos faktiškai turėtų būti vertinamos atskirai ir lanksčiai.
3.8EESRK pažymi, kad net tada, kai socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos yra tarpvalstybinio pobūdžio, kaip ir 37 tarpvalstybinių miestų teritorijų, nurodytų Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų direktyvoje, atveju, jos yra teikiamos fiziškai arti pasienio teritorijų ir laikantis teritorinio subsidiarumo principų, todėl didesnė valstybės pagalba iš esmės nepakenktų tarpvalstybinei įmonių konkurencijai.
4.Konkrečios pastabos
4.1EESRK pažymi, kad, nepaisant 2012 m. J. Almunia teisės aktų rinkinyje nustatytų pozityvių aiškumo ir supaprastinimo elementų, VESP srityje taikytinos teisinės sampratos lieka objektyviai sudėtingos, net ir atsižvelgiant į stiprią VESP sektoriui būdingų teisinio ir ekonominio vertinimų tarpusavio sąsają .
4.2Todėl EESRK prašo Komisijos paskelbti veiklos vadovą, kuriuo būtų atnaujintas dokumentas „Europos Sąjungos valstybės pagalbos, viešųjų pirkimų ir vidaus rinkos taisyklių taikymo visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms, visų pirma visuotinės svarbos socialinėms paslaugoms, vadovas“, SWD (2013) 53 final/2, kuris praėjusiu laikotarpiu buvo labai naudingas šio sektoriaus veiklos vykdytojams.
4.3EESRK mano, kad VESP taikoma speciali tvarka tiek viešųjų pirkimų srityje, tiek vertinant valstybės pagalbą, yra mažiau žinoma nacionalinėms administravimo institucijoms nei atitinkama įprasta viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos tvarka Taigi tinkamos investicijos į viešojo administravimo institucijų personalo mokymą, kurioms būtų naudojami ir ES ištekliai, galėtų būti naudingos siekiant pagerinti tokių paslaugų kokybę ir padidinti jų atitiktį Europos Sąjungos teisei.
4.4EESRK pabrėžia, kad, techniniu ir veiklos požiūriu, nacionalinės administravimo institucijoms sunku įgyti konkrečios ir pažangios patirties rengiant pavedimo dokumentus, o tai yra būtina išankstinė sąlyga siekiant taikyti Sprendimą Nr. 2012/21 dėl pranešimo reikalavimo netaikymo kompensacijai už viešąją paslaugą ir, nors supaprastintai, Reglamentą Nr. 360/2012 dėl de minimis pagalbos VESP teikiančioms įmonėms (vadinamąją „super de minimis“ pagalbą, kurią teikiant gali būti skiriama padidinta minimali suma – 500 000 eurų trejiems finansiniams metams).
4.5Taigi dėl šios priežasties būtų labai naudinga, kad Komisija sukurtų portalą, kuriame būtų galima rasti konkrečių pavedimo dokumentų, susijusių su įvairių tipų socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis, pavyzdžių, kurie būtų laikomi teisėtais ir būtų tinkamai parengti Komisijos konkurencijos generalinio direktorato. Panašias teisines tradicijas valstybės pagalbos socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje turinčių valstybių narių keitimasis gerąja patirtimi šioje srityje galėtų būti labai naudingas siekiant paskatinti veiksmingiau naudotis veiksmų laisve, kuri pagal SESV 26 protokolą yra suteikta nacionalinėms administravimo institucijoms, kuriančioms ir teikiančioms VESP vietos lygmeniu.
4.6Kaip jau minėta, Sprendime Nr. 21/2012 nustatyta taisyklė, kad operatoriams, kuriems pavesta vykdyti su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, mokėtina kompensacija negali būti didesnė už patiriamas grynąsias išlaidas, įskaitant „nuosaikų pelną“. Reikėtų papildomai patikslinti šią koncepciją išsamiau paaiškinant šiuos tris aspektus: i) konkretų nuosaikaus pelno nustatymą pagal kapitalą, naudojamą paslaugos teikimui užtikrinti, atsižvelgiant į operacinę riziką; ii) konkretų kiekybinio pastoviųjų ir struktūrinių išlaidų, kurias galima priskirti prie VESP valdymo išlaidų, apibrėžimą; iii) kaip būtų galima pabrėžti socialinės ekonomikos subjektams būdingų paslaugų ir organizacinių modelių išskirtinumą valdant ir užtikrinant visuotinės ekonominės svarbos paslaugas.
4.7EESRK primena, kad apibrėžiant sąvoką „nuosaikus pelnas“, turėtų būti atsižvelgiama į jį gaunančios įmonės ypatybes, ypač tuo atveju, kai tokia įmonė nuolat reinvestuoja pelną į savo veiklą ir prisistato kaip socialinės ekonomikos įstaiga ar įmonė.
4.8EESRK mano, kad, kaip paaiškėjo per Komisijos vykdomas viešąsias konsultacijas, socialinėms ir sveikatos priežiūros paslaugoms per trejus finansinius metus turėtų būti skiriama maksimali de minimis pagalba, didesnė už pagalbą, kuri paprastai VESP užtikrinama pagal Reglamentą Nr. 360/2012 (500 000 EUR). Šį padidinimą pateisina visuomenės ir visuotinės svarbos socialinių ir sveikatos paslaugų vaidmuo ir ribotas šios veiklos poveikis konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai. Padidinus socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų de minimis pagalbos ribą atsirastų daugiau galimybių taikyti Reglamentą (ES) Nr. 360/2012, todėl būtų lengviau taikyti šį reglamentą ir jo supaprastintas formas.
4.9Socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų vaidmeniu socialinėje sanglaudoje galėtų būti grindžiamas aukštesnės [de minimis pagalbos] ribos taikymas, kuris būtų trejopai naudingas, nes: i) būtų greičiau ir paprasčiau užtikrinta didesnė de minimis pagalba; ii) būtų atsižvelgiama į infliacijos grįžimą makroekonominiu lygmeniu, todėl de minimis pagalbos riba būtų periodiškai peržiūrima dažniau, kas trejus finansinius metus; iii) būtų pripažintas daugelio socialinės ekonomikos subjektų atliekamas papildomas vaidmuo.
4.10EESRK pripažįsta MVĮ ir privačių įmonių, dalyvaujančių valdant socialines ir sveikatos srities VESP, organizuojamas pagal vietos administravimo institucijų rengiamus konkursus, svarbą ir vaidmenį. Todėl nacionalinių administravimo institucijų renkami ir perduodami duomenys ir informacija apie paslaugos teikėjų atrankos procedūras, suteikiamas kompensacijas ir pasiektus rezultatus galėtų būti naudingi šaltiniai.
4.11EESRK primena, kad, kaip Komisija pripažino savo socialinės ekonomikos veiksmų plane, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų sritį galima paremti ir netiesiogiai suteikiant aktyviai šiuose sektoriuose dirbančioms socialinės ekonomikos organizacijoms geresnes galimybes pasinaudoti pagalbos priemonėmis, kad jos galėtų gauti finansavimą ir kreditą, bei specialiomis paskatomis įdarbinti nepalankioje padėtyje esančius bei neįgalius darbuotojus pagal valstybės pagalbai taikomą Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą. Dėl šios priežasties būtų labai naudingas aiškus ir lankstus ES lygmens reglamentavimas, pagal kurį būtų galima pagrįstai kartu įgyvendinti ir derinti įvairias tai pačiai veiklai skiriamas skatinamąsias priemones.
2022 m. gegužės 5 d., Briuselis
Alain Coheur
Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyriaus pirmininkas