|
NUOMONĖ
|
|
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
|
|
Mokymosi ir įsidarbinamumo dokumentų rinkinys
|
|
____________
|
|
Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos požiūrio į mikrokredencialų taikymą mokymuisi visą gyvenimą ir įsidarbinimui
[COM(2021) 770 final]
Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl individualiųjų mokymosi sąskaitų
[COM(2021) 773 final]
|
|
|
|
SOC/708
|
|
|
|
Pranešėja Tatjana Babrauskienė
Bendrapranešėjė Mariya Mincheva
|
|
Prašymas pateikti nuomonę
|
Europos Komisija, 21/01/2022
|
|
Teisinis pagrindas
|
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
|
|
Atsakingas skyrius
|
Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
|
|
Priimta skyriuje
|
03/05/2022
|
|
Priimta plenarinėje sesijoje
|
18/05/2022
|
|
Plenarinė sesija Nr.
|
569
|
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
204/2/4
|
1.Išvados ir rekomendacijos
1.1EESRK dar kartą ragina Europos Komisiją ir valstybes nares stiprinti suaugusiųjų mokymosi politiką, kad gyvenimo įgūdžių įgijimas per kokybišką ir įtraukų suaugusiųjų mokymąsi taptų visų suaugusiųjų teise, taip užtikrinant, kad būtų pasiektas ir viršytas 60 proc. suaugusiųjų dalyvavimo mokymosi veikloje per metus tikslas. Siekiant veiksmingai įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, taip pat reikia spręsti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problemą ir gerinti suaugusiųjų mokymosi, įskaitant darbuotojų mokymą, valdymą bei finansavimą. Be to, svarbu, kad investicijos, būtinos reformos ir veiksmingas socialinis dialogas, kuriais siekiama skatinti įgūdžių ugdymą pagal pirmąjį Europos socialinių teisių ramsčio principą dėl teisės į mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, būtų įtraukti į Europos semestro kontekstą.
1.2EESRK primena savo ankstesnių nuomonių dėl mokymosi visą gyvenimą ir suaugusiųjų mokymo, susijusių su iniciatyvomis dėl individualiųjų mokymosi sąskaitų ir mikrokredencialų, svarbą. Jis konkrečiai pabrėžia, kad „kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas yra itin svarbūs remiant žaliąją ir skaitmeninę pramonės pertvarką ir kad jie turi būti laikomi socialine ir ekonomine pareiga, siekiant užtikrinti įtraukų mokymą kokybiškoms darbo vietoms ir teisingą pertvarką visiems žmonėms. Siekiant remti darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, reikia į ateitį orientuotos pramonės strategijos, įskaitant veiksmingą įgūdžių politiką. Tai gali padėti užtikrinti teisingą ir socialiniu požiūriu deramą perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, subalansuojant darbo rinką, taip prisidedant prie įtraukaus skaitmeninimo ir aukštos kokybės darbo vietų. Bendrovėms reikia suteikti veiksmingą paramą, kad jos galėtų stiprinti ir finansuoti savo darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, siekiant skatinti inovacijas. Kartu turėtų būti atsižvelgiama į bendrus ekonominius ir socialinius interesus. Pagal kolektyvines sutartis turėtų būti nustatytos galimybės gauti įvairių rūšių apmokamas mokymosi atostogas darbuotojų asmeniniams ir profesiniams poreikiams tenkinti.“ Kai socialiniai partneriai nesutaria dėl mokamų atostogų ir jos yra suteikiamos vyriausybės iniciatyva, atostogos turėtų būti finansuojamos iš viešųjų išteklių.
1.3Spartų naujų technologijų išradimą ir plitimą turi lydėti veiksmingas kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas. Investicijos į suaugusiųjų mokymąsi ir įgūdžių tobulinimą gali atlikti labai svarbų vaidmenį atgaivinant ekonomiką ir kuriant socialinę Europą. Individualiosios mokymosi sąskaitos gali būti tik vienas iš ES valstybių narių ir socialinių partnerių svarstomų metodų ir finansinių priemonių. Pasiūlytos priemonės neturėtų pakeisti: esamų mokymo formų, kurias teikia darbdaviai, viešosios ir privačiosios užimtumo tarnybos, viešosios paramos švietimo ir mokymo institucijoms ar kitos rūšies paramos, Itin veiksmingas būdas teikti mokymo paslaugas, atsižvelgiant į nacionaliniu ir sektorių lygmenimis nustatytus poreikius, yra socialinių partnerių valdomi mokymo fondai.
1.4Pakankamai kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla ir geresnis įsidarbinamumas yra pagrindinė sąlyga, reikalinga tam, kad įmonės ir visuomenė galėtų klestėti ir augti, įdarbinti žmones ir prisidėti prie Europos Sąjungos nustatytų politikos tikslų įgyvendinimo. Jau dabar keliuose sektoriuose ir regionuose jaučiama įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis ir darbo jėgos trūkumas, kurie ir toliau didės. Todėl valstybėms narėms ir darbdaviams tenka svarbus vaidmuo finansuojant dalyvavimą mokymuose ir suteikiant tam paskatas. Jei Europa nori stiprinti savo ilgalaikį konkurencingumą ir gebėjimą skatinti inovacijas, kurios svarbios tiek įmonėms, tiek darbuotojams, įgūdžių ugdymas turi atitikti darbo rinkų poreikius.
1.5Darbuotojai susiduria su daugybe kliūčių siekdami pasinaudoti galimybėmis mokytis. Jei asmenims suteikiama daugiau galimybių valdyti savo mokymąsi, svarbu užtikrinti, kad jie gautų veiksmingas konsultacijas ir paramą, kad galėtų pasirinkti ir dalyvauti mokymo kursuose, atitinkančiuose jų poreikius. Tai taip pat užtikrintų optimalias investicijas į mokymą, nes mokymas labai atitiktų nustatytus kiekvieno asmens poreikius. Į darbo vietą orientuoto mokymo atveju, taikant visiškai individualizuotą požiūrį gali nusilpti ryšys tarp mokymo paslaugų teikimo finansavimo ir turinio, todėl mokymas gali tapti mažiau orientuotas į darbo vietą, taigi nepakankamai pritaikytas darbdavių poreikiams.
1.6EESRK pritaria trišalei Profesinio mokymo patariamojo komiteto nuomonei, kurioje teigiama, kad prieigos prie mokymo ir teisės į jį sąlygas reikia pritaikyti prie skirtingų situacijų ir realybės, pasirenkant tinkamą priemonių derinį. EESRK ragina Komisiją atsižvelgti į kompetencijos pasidalijimą ir subsidiarumo principą, taip pat į kiekvienos valstybės narės nacionalinius ypatumus ir teisinę sistemą. Priimant ir įgyvendinant pasiūlymus dėl individualiųjų mokymosi sąskaitų ir mikrokredencialų, jie turi būti suderinami su valstybėse narėse galiojančiomis tęstinio profesinio rengimo ir mokymo sistemomis, kolektyvinių derybų vaidmeniu, darbo sąlygų reguliavimu ir darbuotojų teisėmis į atostogas.
1.7EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į esamas nacionalines ir sektorines priemones bei finansavimo planus ir skirti sąvoką „teisė“, kuri kai kuriose šalyse ir sektoriuose vis dar nėra apibrėžta įstatymų ar kolektyvinių sutarčių, nuo sąvokos „mokymosi sąskaita“. EESRK prašo, kad pasiūlymuose būtų užtikrinta, jog visi suaugusieji, ypač pažeidžiamiausieji, turėtų teisę į veiksmingą, kokybišką ir įtraukų darbuotojų mokymą, apmokamas mokymosi atostogas, visišką kvalifikacijos įgijimą, neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimą, taip pat orientavimą ir konsultavimą. Valstybių narių prašoma prireikus patobulinti savo suaugusiųjų mokymosi ir tęstinio profesinio rengimo bei mokymo sistemas, pravedus veiksmingą socialinį dialogą ir konsultacijas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. EESRK palankiai vertina tai, kad individualioji mokymosi sąskaita gali būti naudojama mokymuisi, rezultatų patvirtinimui ir profesiniam orientavimui.
1.8EESRK pabrėžia kokybės standartų svarbą mokymo rinkoje, ypač kalbant apie mikrokredencialus, ir galimus įvairių suaugusiųjų mokymosi finansavimo metodų (pvz., individualiųjų mokymosi sąskaitų) privalumus ir trūkumus, įskaitant sąnaudų ir naudos santykį, administracinę naštą ir išlaidas, pasiektą statuso pokytį (aukštesnis formalios kvalifikacijos lygis), kokybės užtikrinimą, darbo rinkos poreikius atitinkančius rezultatus, pridėtinę vertę karjeros raidai ir pagrindinės tikslinės grupės – žemos kvalifikacijos asmenų – aktyvumo lygį. EESRK apgailestauja, kad Komisija neatliko poveikio vertinimo mikrokredencialų atžvilgiu, nes pasiūlymas gali turėti įtakos esamiems nacionaliniams susitarimams, ypač kvalifikacijų ir kolektyvinių sutarčių požiūriu. Šiuo atžvilgiu būtina užtikrinti veiksmingą socialinį dialogą ir veiksmingas konsultacijas, be kita ko, su organizuota pilietine visuomene, klausimu, ar ir kaip Europos iniciatyvos dėl individualiųjų mokymosi sąskaitų ir mikrokredencialų gali suteikti pridėtinės vertės tobulinant nacionalines ir sektorių mokymo sistemas.
1.9EESRK pabrėžia, kad profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjų mikrokredencialų katalogas turėtų būti sudaromas dalyvaujant socialiniams partneriams bei švietimo ir mokymo paslaugų teikėjams, remiantis teikiamų paslaugų kokybės standartais. Kataloge turėtų būti nurodyti mikrokredencialais patvirtinami mokymosi rezultatai ir jų pripažinimas, kurį atlieka kiti švietimo ir mokymo paslaugų teikėjai bei darbdaviai.
1.10EESRK primena apmokamų mokymosi atostogų svarbą, be kita ko, pagal Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 140 (ratifikuotą 11 valstybių narių), ir pažymi, kad pasiūlymas dėl individualiųjų mokymosi sąskaitų turėtų būti suderintas su nacionalinėmis sistemomis, kai valstybių narių prašoma individualiųjų mokymosi sąskaitų sistemas kurti tik darbo rinkos tikslais, nes kai kuriose valstybėse narėse apmokamos mokymosi atostogos taip pat gali būti naudojamos asmeniniam tobulėjimui arba studijų programai užbaigti (pvz., universitetiniam išsilavinimui įgyti).
1.11EESRK primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad labai svarbu, jog socialiniai partneriai veiksmingai dalyvautų suaugusiųjų mokymosi, darbuotojų mokymo ir apmokamų mokymosi atostogų sistemų valdyme, be kita ko, skatinant bendrus socialinių partnerių veiksmus. Komitetas taip pat pabrėžia, kad suaugusiųjų mokymosi klausimais svarbu konsultuotis su atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis.
1.12EESRK ragina Komisiją remti valstybių narių keitimąsi gerąja patirtimi ir tarpusavio mokymąsi, dalyvaujant socialiniams partneriams. Daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama tam, kaip geriausiai užtikrinti veiksmingą prieigą prie mokymosi ir kaip patobulinti valstybių narių suaugusiųjų mokymosi sistemas ir ypač įgūdžių strategijas, taip pat jų finansinius mechanizmus ir mokymo tipus, įskaitant mikrokredencialus. EESRK taip pat prašo, kad trišalis Profesinio mokymo patariamasis komitetas dalyvautų tolesniuose su pasiūlymais susijusiuose veiksmuose ir, bendradarbiaudamas su Užimtumo komitetu, aktyviai dalyvautų teikiant ataskaitas apie iniciatyvų įgyvendinimą ir kuriant stebėsenos sistemą.
1.13EESRK ragina valstybes nares susieti iniciatyvas dėl individualiųjų mokymosi sąskaitų ir mikrokredencialų su
2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos rekomendacijos dėl įgūdžių tobulinimo krypčių – naujų galimybių suaugusiesiems
įgyvendinimu. Taip būtų užtikrinta, kad visi menkų įgūdžių ir žemos kvalifikacijos suaugusieji galėtų tobulinti savo pagrindinius ir profesinius įgūdžius ir kad šie asmenys būtų nukreipiami į mokymus, kurie pagerintų jų gyvenimą ir įsidarbinamumą, ir būtų motyvuojami juose dalyvauti, taip pat užtikrinta, kad 80 proc. suaugusiųjų turėtų pagrindinius skaitmeninius įgūdžius.
1.14EESRK pakartoja, kad individualiosios mokymosi sąskaitos ir panašios finansinės sistemos turi padėti gauti prieigą prie pripažintų ir patvirtintų mokymo kursų ir leisti darbuotojams dalyvauti procesuose, kad būtų patvirtinti jų įgūdžiai ir darbo patirtis. Kompetentingos valdžios institucijos, dalyvaujant socialiniams partneriams, turi pripažinti mikrokredencialus. EESRK ragina veiksmingai įgyvendinti Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo ir skirti pakankamą viešąjį finansavimą patvirtinimo sistemoms kiekvienoje ES šalyje. Užtikrindami mokymosi rezultatų pripažinimą, darbdaviai ir profesinės sąjungos gali padėti darbuotojams kelti kvalifikaciją, prisidėti prie jų karjeros raidos ir pasirūpinti, kad darbo rinkoje jiems būtų užtikrintas teisingas perėjimas iš vienos darbo vietos į kitą.
1.15EESRK manymu, svarbu, kad iniciatyvos būtų skirtos suaugusiųjų ir visos darbo jėgos (darbininkų, darbuotojų, savarankiškai dirbančių asmenų) bei kitų tikslinių grupių (pvz., ilgalaikių bedarbių, ekonomiškai neaktyvių asmenų ir ypač asmenų, grįžtančių dirbti po vaiko priežiūros atostogų, neįgaliųjų, pensininkų, moterų, jaunimo iki 30 metų ir, pensininkų ir nesimokančių, nedirbančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių) kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo poreikiams tenkinti, kad jie taip pat galėtų veiksmingai naudotis kokybišku ir įtraukiu mokymu. Specifinė nestandartinių užimtumo formų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų padėtis turi būti sprendžiama skubiai ir tinkamai, atsižvelgiant į pagrindinį socialinių partnerių vaidmenį darbuotojų mokymo srityje. Įmonių vaidmuo remiant darbuotojų mokymą yra labai svarbus, kaip ir valstybių narių vaidmuo teikiant išteklius, kad suaugusiesiems būtų užtikrinta galimybė mokytis. Kadangi 90 proc. su darbu susijusio mokymo ES finansuoja darbdaviai, ES turi visapusiškai pripažinti ir remti jų įsipareigojimą ir teigiamą vaidmenį ugdant įgūdžius.
1.16EESRK ragina valstybes nares išnagrinėti galimas individualiųjų mokymosi sąskaitų perkeliamumo priemones, pavyzdžiui, sudarant dvišalius susitarimus. EESRK ragina į ES mikrokredencialų kokybės standartus įtraukti valdymo sistemą, kurioje dalyvautų socialiniai partneriai, ir prašo, kad mikrokredencialai būtų vertinami kartu su visomis kvalifikacijomis ir darbuotojų mokymu. EESRK prašo, kad mokymo paslaugų teikėjai skelbtų savo siūlomų mikrokredencialų katalogus, įskaitant mokymosi rezultatus, ir kitų paslaugų teikėjų išduodamų mikrokredencialų pripažinimo politiką. Siekiant užtikrinti vienodas galimybes visiems besimokantiesiems, įskaitant nepalankioje padėtyje esančias ir pažeidžiamas grupes, dalyvauti visose mokymo programose ir įgyti kvalifikaciją, svarbu gerinti visų formų kokybiško ir įtraukaus švietimo ir mokymo (įskaitant mikrokredencialus) prieinamumą. Asmenims, dirbantiems nestandartinių formų darbą, turi būti teikiama veiksminga (finansinė ir nefinansinė) parama, kad jie galėtų dalyvauti profesinio tobulėjimo ir judumo kursuose, įskaitant mikrokredencialus, užtikrinant mokymo medžiagos ir priemonių prieinamumą ir tinkamumą naudoti, neatsižvelgiant į tai, ar jos virtualios ar ne pagal
2016 m. spalio 26 d. Direktyvą 2016/2102
.
2.Bendrosios pastabos
2.12021 m. gruodžio 10 d. Europos Komisija paskelbė
Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl individualiųjų mokymosi sąskaitų
ir
Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl europinio požiūrio į mikrokredencialus mokymuisi visą gyvenimą ir įsidarbinamumui skatinti
. Šiomis iniciatyvomis siekiama paremti Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą, kuriame nustatytas naujas tikslas, kad iki 2030 m. mokymuose kasmet dalyvautų bent 60 proc. visų suaugusiųjų. Taip siekiama užtikrinti, kad kiekvienas asmuo turėtų „teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą“ (1 principas), „nesvarbu, kokia jų darbo santykių rūšis ir trukmė“ (5 principas), įskaitant „teisę į mokymo teisių perkėlimą keičiant profesinę veiklą“ (4 principas). Be to, svarbu, kad investicijos, būtinos reformos ir veiksmingas socialinis dialogas, kuriais siekiama skatinti įgūdžių ugdymą pagal pirmąjį Europos socialinių teisių ramsčio principą dėl teisės į mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, būtų įtraukti į Europos semestro kontekstą.
2.2Siekdamas prisidėti prie pasiūlymo dėl individualiųjų mokymosi sąskaitų, 2021 m. rugpjūčio 16 d. trišalis vyriausybių ir socialinių partnerių Profesinio mokymo patariamasis komitetas priėmė
nuomonę
dėl individualiųjų mokymosi sąskaitų ir mokymo paslaugų stiprinimo visoje Europoje. Šioje trišalėje nuomonėje pakartojama, kad „COVID-19 pandemija, skaitmeninė pertvarka ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas daro didžiulį poveikį Europos ekonomikai, pramonės šakoms ir Europos darbo jėgai, kuriems tenka labai sudėtingas uždavinys prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančio darbo pobūdžio. Pandemija paspartino struktūrinius pokyčius daugelyje sektorių, padidindama žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tempą. Tai susiję su vykstančiais demografiniais pokyčiais, naujais mokymo poreikiais ir įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktimi.“ Trišalėje nuomonėje taip pat pabrėžiama, kad „atsižvelgiant į visas darbo rinkos realijas, [...] prieigos prie mokymo ir teisės į jį sąlygas reikia pritaikyti prie skirtingų situacijų ir realybės, pasirenkant tinkamą priemonių derinį“.
2.32021 m. Europos socialinių partnerių projekte dėl įgūdžių, inovacijų ir mokymo tarp išvadų taip pat nurodoma, kad „įmonės ir darbuotojai atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį diegiant inovacijas ir ugdant naujus įgūdžius bei kompetencijas, kuriuos suteikia darbuotojų mokymai ir kurie yra labai svarbūs prisitaikant prie besikeičiančios aplinkos. Todėl nepaprastai svarbu užtikrinti darbuotojų mokymo, kuris atitiktų darbdavių ir darbuotojų poreikius, susijusius su novatoriškų technologijų ir verslo modelių kūrimu, ir sudarytų sąlygas darbuotojams susirasti ir išlaikyti jų įgūdžius, lūkesčius ir kompetenciją atitinkančias darbo vietas, teikimą ir prieigą prie jo.“ Todėl pagrindinis uždavinys – užtikrinti, kad įvairios turimos priemonės, įskaitant kuponus, apmokamas mokymosi atostogas (nustatytas įstatymais arba kolektyvinėmis sutartimis), asmenines mokymosi sąskaitas arba mokymo fondus (tarpšakinius arba sektorinius), būtų sąveikios ir suderintos su konkrečios šalies institucine struktūra.
2.4Kai kuriose valstybėse narėse nacionalinės teisės aktais ir (arba) kolektyvinėmis sutartimis užtikrinama asmens teisė į švietimą ir mokymą, įskaitant suaugusiųjų švietimą ir mokymą, ir į apmokamas mokymosi atostogas su darbu susijusiam mokymui. Visoje Europoje socialiniai partneriai, socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos atlieka pagrindinį vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas darbuotojams veiksmingai dalyvauti mokymuose, tačiau kiekvienoje šalyje skirtingai. Jie gali manyti, kad esami nacionalinio ir (arba) sektorinio lygmens ar kiti alternatyvūs metodai, palyginti su individualiųjų mokymosi sąskaitų modeliu, yra tinkamesni mokymo paslaugų teikimui nacionaliniame kontekste skatinti. Turėtų būti gerbiamas ir užtikrinamas veiksmingas nacionalinių ir sektorių socialinių partnerių dalyvavimas šiuo atžvilgiu.
2.5Skirtingos teisinės ir (arba) kolektyvinių derybų sistemos atspindi kiekvienos valstybės narės pasirinkimą priimti ir įgyvendinti savo mokymo politiką ir remtis esamais finansavimo mechanizmais. Todėl individualiosios mokymosi sąskaitos gali būti tik vienas iš ES valstybių narių ir socialinių partnerių svarstomų metodų ir finansinių priemonių. Universalaus sprendimo principas nebus veiksmingas, todėl turi būti atsižvelgiama į skirtingas valstybių narių mokymo sistemas ir išskirtinius sektorių ypatumus. Sprendimas, ar priimti individualiąsias mokymosi sąskaitas kaip vieną iš mokymo paslaugų teikimo ir finansavimo mechanizmų, ar to nedaryti, turi priklausyti išskirtinai valstybių narių kompetencijai, lygiai taip pat, kaip nacionaliniu lygmeniu yra reguliuojama mokymo rinka. EESRK pabrėžia, kad valstybės narės, pasikonsultavusios su socialiniais partneriais, taip pat gali laisva valia nuspręsti netaikyti individualiųjų mokymosi sąskaitų metodo ir vietoj to gali pritaikyti ar toliau plėtoti savo esamus mokymo paslaugų teikimo metodus.
2.6EESRK primena, kad „šioje rekomendacijoje išdėstytos priemonės neturėtų pakeisti mokymo, kurį teikia darbdaviai, viešosios ir privačiosios užimtumo tarnybos, taip pat viešosios paramos švietimo ir mokymo institucijoms ar kitos rūšies paramos“. EESRK sutinka su tuo, kad rekomendacija „neturėtų būti kliūtis, trukdanti [valstybėms narėms] išlaikyti arba priimti pažangesnes nei rekomenduojama nuostatas dėl suaugusiųjų mokymosi arba mokymo“, ir kad ja „neturėtų būti ribojamas socialinių partnerių savarankiškumas tose srityse, kuriose jie yra atsakingi už mokymo sistemų sukūrimą ir valdymą“.
2.7EESRK primena savo neseniai priimtą nuomonę, kurioje atkreipia dėmesį į tai, kad „spartų naujų technologijų išradimą ir plitimą turi lydėti veiksmingas kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas. EESRK pabrėžia, kad COVID-19 krizės poveikis Europos visuomenei ir ekonomikai dar labiau išryškino veiksmingos švietimo ir mokymo politikos ir aukštos kokybės darbo vietų svarbą remiant tvarų ir teisingą socialinį ir ekonominį atsigavimą ir atsparumą, nes tai labai svarbu siekiant padėti Europai pašalinti pandemijos padarinius. Investicijos į suaugusiųjų mokymąsi ir įgūdžių tobulinimą gali atlikti labai svarbų vaidmenį atgaivinant ekonomiką ir kuriant socialinę Europą.“
2.8EESRK primena, kad suaugusieji ir darbuotojai susiduria su daugybe kliūčių, trukdančių pasinaudoti galimybėmis mokytis, įskaitant laiko stoką, nepakankamą finansavimą, motyvaciją, kokybišką profesinį orientavimą ir konsultavimą, kartais kokybiško mokymo trūkumą, paramą iš darbovietės (pavadavimą), ypač MVĮ, ir pagarbos profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrai trūkumą. Suteikti asmenims galimybę patiems rūpintis mokymusi yra svarbu tada, kai užtikrinama veiksminga parama, kad jie galėtų gauti prieigą prie darbo rinkos poreikius atitinkančio mokymo ir jo siekti. Tai apima paramą asmenims teikiant konsultacijas ir rekomendacijas dėl tinkamų mokymo rūšių. Darbuotojams reikia prieigos prie galimybės mokytis įmonėje, o menkų įgūdžių darbuotojams reikia tikslinės paramos, ypač susijusios su mokymu internetu. „Mokymas internetu suteikia daug galimybių išplėsti suaugusiųjų mokymosi galimybes, tačiau menkų įgūdžių darbuotojams gali trūkti įgūdžių, kad jie galėtų kuo geriau pasinaudoti tokio pobūdžio mokymu, ir jiems gali prireikti papildomos paramos.“
2.9Siekiant pašalinti įvairias kliūtis, trukdančias naudotis galimybėmis mokytis, ir padidinti suaugusiųjų motyvaciją dalyvauti mokymuose, šios kliūtys taip pat turėtų būti vertinamos atsižvelgiant į asmens užimtumo ir išsilavinimo statusą. Ši priemonė turėtų būti remiama teikiant veiksmingas orientavimo ir konsultavimo paslaugas. Reikia tobulinti informavimo strategiją. Siekiant sumažinti esamą įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktį, reikia iš anksto nustatyti mokymosi poreikius ir tinkamai parinkti mokymo kursus. Visapusiškos paramos mokymuisi sistemos taip pat būtinos siekiant užtikrinti didesnę finansinių paskatų, orientavimo paslaugų ir galimybės naudotis patvirtinimo ir pripažinimo procedūromis sinergiją
.
2.10EESRK yra susirūpinęs dėl to, kad, taikant visiškai individualizuotą požiūrį į mokymą, gali nusilpti ryšys tarp mokymo paslaugų teikimo finansavimo ir turinio, todėl mokymas gali tapti mažiau orientuotas į darbo vietą, taigi nepakankamai pritaikytas darbdavių poreikiams. Kadangi 90 proc. su darbu susijusio mokymo ES finansuoja darbdaviai, ES turi visapusiškai pripažinti ir remti jų įsipareigojimą ir teigiamą vaidmenį ugdant įgūdžius. Socialiniams partneriams tenka svarbus vaidmuo bendrai skatinant mokymo paslaugų teikimą ir dalyvavimą jose. Itin veiksmingas būdas teikti mokymo paslaugas, atsižvelgiant į nacionaliniu ir sektorių lygmenimis nustatytus poreikius, yra socialinių partnerių valdomi mokymo fondai. Turėtų būti pripažįstamas ir remiamas asmenų finansinis ir nefinansinis indėlis.
2.11EESRK pripažįsta papildomą vaidmenį, kurį mikrokredencialai gali atlikti plečiant galimybes kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti, kartu atsižvelgiant į kintančius darbo rinkos poreikius. EESRK taip pat palankiai vertina tai, kad valstybės narės skatinamos susieti mikrokredencialus su savo užimtumo politika, įskaitant aktyvią darbo rinkos politiką, siekiant padėti sumažinti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktį sektoriuose ir regionuose, kartu užtikrinant galimybę įgyti visapusišką kvalifikaciją. Kalbant apie galimybę kaupti mikrokredencialus, EESRK pabrėžia, kad mikrokredencialai neturėtų būti laikomi visapusiškos kvalifikacijos pakaitalu. Todėl valstybės narės turėtų būti skatinamos įtraukti mikrokredencialus į nacionalines kvalifikacijų sistemas. Socialiniai partneriai turėtų dalyvauti rengiant šią sistemą nacionaliniu lygmeniu ir galvoti, kaip mikrokredencialai gali būti pripažįstami ir pridedami prie dalinių kvalifikacijų.
2.12Mikrokredencialai gali būti svarbūs padedant suaugusiesiems kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti arba pereiti prie naujų darbo galimybių, jei mikrokredencialų kokybės standartai yra gerai apibrėžti ir aiškūs besimokantiesiems. Nors mikrokredencialai galėtų būti viena iš mokymo formų, prieinamų per galimą individualiąją mokymosi sąskaitą, jie turėtų būti vertinami kaip atskira mokymosi forma, palyginti su individualiosiomis mokymosi sąskaitomis, ir kaip papildomų nuolatinio mokymosi priemonių rinkinio dalis. EESRK taip pat palankiai vertina tai, kad rekomendacijos projekte tarp mikrokredencialų teikėjų pripažįstami ir socialiniai partneriai, ir ragina valstybes nares skatinti plėtoti darbdavių ir darbuotojų atstovų parengtus ir patvirtintus mikrokredencialus, šiuo tikslu palaikant socialinį dialogą.
3.Konkrečios pastabos
3.1Laisvas darbuotojų judėjimas gali padėti spręsti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties bei trūkumo problemas. Kvalifikacijos reikalavimų reglamentavimas ir toliau turi priklausyti valstybių narių kompetencijai, įtraukiant socialinius partnerius, pavyzdžiui, patvirtinant įgūdžius, įskaitant mikrodencialus, ir kartu mažinant reglamentuojamų profesijų skaičių. Taip pat svarbus gali būti geresnis kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių ir laisvų darbo vietų pagal kvalifikacijos lygius ir darbo patirtį suderinimas. Šiuo atžvilgiu svarbus vaidmuo gali tekti Komisijos rengiamam įgūdžių ir talentų dokumentų rinkiniui,, įskaitant galimus ES specialistų rezervo scenarijus.
3.2Kolektyvinės sutartys yra svarbi priemonė, kuria, suteikiant apmokamas mokymosi atostogas, galima sudaryti palankesnes sąlygas darbuotojams dalyvauti darbo rinkos poreikius atitinkančiuose mokymuose. Tokios sutartys yra ypač svarbios nustatant būdus, kaip gauti apmokamas mokymosi atostogas MVĮ darbuotojams, kurie paprastai patiria didesnį gamybinių pajėgumų praradimą, kai darbuotojai nedirba, nes mokosi. Svarbu pabrėžti, kad ES ar nacionalinio lygmenų teisėkūros iniciatyvos neturi pakenkti kolektyvinių derybų procesui ar socialinių partnerių savarankiškumui ieškant gerai veikiančioms nacionalinėms darbo rinkoms svarbių sprendimų, įskaitant sprendimus, susijusius su įgūdžių ugdymu ir perėjimu prie naujos darbo rinkos bei kokybiškomis darbo vietomis darbuotojams teisingo perėjimo aplinkybėmis.
3.3EESRK pabrėžia kokybės standartų svarbą mokymo rinkoje, ypač kalbant apie mikrokredencialus, ir galimus įvairių suaugusiųjų mokymosi finansavimo metodų, pvz., individualiųjų mokymosi sąskaitų, privalumus ir trūkumus, įskaitant sąnaudų ir naudos santykį, administracinę naštą ir išlaidas, pasiektą statuso pokytį (aukštesnis formalios kvalifikacijos lygis), kokybės užtikrinimą, darbo rinkos poreikius atitinkančius rezultatus, pridėtinę vertę karjeros raidai ir pagrindinės tikslinės grupės – žemos kvalifikacijos asmenų – aktyvumo lygį. Tai būtina siekiant užtikrinti veiksmingą socialinį dialogą ir veiksmingas konsultacijas, be kita ko, su organizuota pilietine visuomene, dėl to, ar ir kaip Europos iniciatyvos dėl individualiųjų mokymosi sąskaitų ir mikrokredencialų gali suteikti pridėtinės vertės tobulinant nacionalines ir sektorių mokymo sistemas. EESRK pabrėžia, kad profesinio rengimo ir mokymo teikėjų mikrokredencialų katalogas turėtų būti sudaromas dalyvaujant socialiniams partneriams ir švietimo ir mokymo paslaugų teikėjams, remiantis teikiamų paslaugų kokybės standartais. Kataloge turėtų būti nurodyti mikrokredencialais patvirtinami mokymosi rezultatai ir jų pripažinimas, kurį atlieka kiti švietimo ir mokymo paslaugų teikėjai bei darbdaviai.
3.4EESRK mano, kad svarbu, jog iniciatyvos būtų skirtos suaugusiųjų ir visos darbo jėgos (darbininkų, darbuotojų, savarankiškai dirbančių asmenų) bei kitų tikslinių grupių (pvz., ilgalaikių bedarbių, ekonomiškai neaktyvių asmenų, neįgaliųjų, pensininkų ir nesimokančių, nedirbančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių) kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo poreikiams tenkinti, kad jie taip pat galėtų naudotis kokybišku, veiksmingu ir įtraukiu mokymu, kuris gerina jų įsidarbinamumą. Šiuo atžvilgiu labai svarbu, kad valstybės narės teiktų paramą užtikrinant išteklius, reikalingus prieigai prie suaugusiųjų mokymosi užtikrinti. Taip pat labai svarbus išlieka įmonių vaidmuo remiant su darbu susijusį darbuotojų mokymą. Ypatinga nestandartinių užimtumo formų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų padėtis, kurios negalima išspręsti taikant tik individualiąsias mokymosi sąskaitas ir mikrokredencialus, turi būti sprendžiama skubiai ir tinkamai, kartu atsižvelgiant į pagrindinį socialinių partnerių vaidmenį darbuotojų mokymo srityje.
2022 m. gegužės 18 d., Briuselis
Christa Schweng
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė
_____________