NAT/832
Miškų naikinimo ir alinimo, siejamo su ES rinkai pateikiamais produktais, rizikos mažinimas
NUOMONĖ
Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento dėl tam tikrų su miškų naikinimu ir alinimu siejamų prekių ir produktų tiekimo Sąjungos rinkai ir jų eksporto iš Sąjungos, kuriuo panaikinimas Reglamentas (ES) Nr. 995/2010
[COM(2021) 706 final - 2021/0366(COD)]
|
|
|
|
|
|
|
|
Kontaktinis adresas
|
nat@eesc.europa.eu
|
|
Administratorė
|
Judit Carreras Garcia
|
|
Dokumento data
|
15/02/2022
|
Pranešėjas Arnold Puech d'Alissac
Bendrapranešėjis Florian Marin
|
Konsultavimasis
|
Europos Parlamentas, 17/01/2022
Europos Vadovų Taryba, 17/01/2022
|
|
Teisinis pagrindas
|
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalis ir 304 straipsnis
|
|
Atsakingas skyrius
|
Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
|
|
Priimta skyriuje
|
09/02/2022
|
|
Priimta plenarinėje sesijoje
|
DD/MM/2022
|
|
Plenarinė sesija Nr.
|
|
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
… / … / …
|
1.Išvados ir rekomendacijos
1.1Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas palankiai vertina Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl reglamento. Komisijos teisėkūros iniciatyva yra savalaikė ir itin aktuali.
1.2Komitetas, suprasdamas, kad Europos Komisija stengiasi, kad įgyvendinimas būtų paprastas, bet veiksmingas, mano, kad reglamento taikymo sritis turėtų būti išplėsta:
-reglamentas turėtų apimti ne tik miškų naikinimą ir alinimą. Draudimas turėtų būti taikomas ir produktams bei prekėms, kurių gamyba lėmė, kad buvo sunaikintos kitos didelę išliekamąją vertę turinčios ekosistemos – savanos, šlapynės, durpynai, mangrovės ar pakrančių buferinės zonos – tam, kad jos nebūtų pateikiamos Europos rinkai.
-Nuo reglamento įsigaliojimo dienos į jo taikymo sritį turėtų būti įtrauktos tokios svarbios miškams pavojų keliančios prekės kaip kukurūzai, cukrus ir kaučiukas. Be to, siekiant išvengti nuotėkio ir nesąžiningos konkurencijos, reikėtų išplėsti išvestinių produktų sąrašą, o reglamentas turėtų apimti produktus, gaminamus iš gyvūnų, šeriamų miškams pavojų keliančiais pašarais.
-Reglamentu, be miškų naikinimo ir alinimo, turėtų būti sprendžiami ir kiti svarbūs socialiniai ir aplinkosaugos klausimai, susiję su aptartų produktų gamyba. Tai svarbu ir dėl žmogaus teisių klausimų, teisingo elgesio su darbuotojais ir darbuotojų teisių klausimų. Reikalauti teisėtumo tik šalyje gamintojoje, kaip numatyta pasiūlyme, nepakanka dėl tų pačių priežasčių, kaip ir siekiant išvengti miškų naikinimo.
1.3Siūlomi teisės aktai bus veiksmingi ir efektyvūs, jei valstybės narės teiks jiems pirmenybę, o kiekvienos valstybės narės kompetetingos institucijos bus pajėgios juos įgyvendinti. Prieš reglamentui įsigaliojant pirmiausia reikėtų užtikrinti, kad visos valstybės narės vykdytų veiksmingą ir efektyvią kontrolę, kad iniciatyvai būtų skiriamos reikiamos lėšos ir kad visose valstybėse narėse tinkamai veiktų sistemos.
1.4Daugelio prekių atveju Europa nėra didžiausia pirkėja. Šių prekių atveju atskirų Europos priemonių, susijusių su paklausa, poveikis miškų naikinimui galėtų būti mažesnis. Pirmenybę reikėtų teikti politiniam bendradarbiavimui ir su paklausa susijusių iniciatyvų derinimui su kitomis didžiosiomis importuojančiomis šalimis.
1.5Šalys gamintojos ir regionai, o taip pat ūkininkai ir smulkieji ūkininkai, susidurs su iššūkiais pateikdami Europos reikalaujamus dokumentus. EESRK mano, kad išlaidos, kurios bus patiriamos dėl siūlomo reglamento, neturėtų būti perkeltos smulkiesiems ūkininkams, kurie sunkiai užsidirba pragyvenimui.
Europa turėtų bendradarbiauti su šalimis gamintojomis ir siūlyti savo pagalbą ir bendradarbiavimą įgyvendinant priemones, būtinas norint atitikti Europos reikalavimus. Komisija turėtų pripažinti galimą smulkiųjų ūkininkų, įskaitant moteris, kaip pokyčių varomosios jėgos vaidmenį, ir turėtų užtikrinti veiksmingą, savanorišką, prasmingą ir pagrįstą smulkiųjų ūkininkų dalyvavimą. Neturtingų šalių gamintojams turėtų būti suteikta pakankamai laiko prisitaikyti.
Sertifikavimo vaidmenį ir siūlomo reglamento poveikį ūkininkams, įskaitant smulkiuosius ūkininkus ir vietos bendruomenes, reikėtų įvertinti ex-ante, o šių vertinimų išvadas reikėtų įtraukti į reglamentą prieš jam įsigaliojant.
1.6Baudos turėtų būti atgrasančios. Tačiau nei baudos, nei visiškas netoleravimas neturėtų tapti rizikos vengimo priežastimi. Jei pirkėjai Europos rinkoje visiškai vengtų teritorijų, kuriose kyla neabejotina miškų naikinimo rizika, nuošaliose vietovėse gyvenantys ūkininkai ir smulkieji ūkininkai gali būti palikti nuošaly. Be to, kyla pavojus, kad Europa neteks galimybės padėti pereiti prie tvaresnės gamybos modelių ten, kur tokių pokyčių labiausiai reikia.
1.7Europai trūksta struktūrinių baltymų; šiuo metu ši problema sprendžiama importuojant baltymingus pašarus, kurių dalį tiekia regionai, kuriuose kyla miškų naikinimo pavojus.
Europa turėtų padidinti savo savarankiškumą apsirūpinant augaliniais baltymais. Europos Sąjunga taip pat turėtų sukurti tikslinę strategiją, susietą su programa „Europos horizontas“ ir ES inovacijų fondu,kuri būtų skirta vystyti, didinti gamybą ir kurti parduodamų naujus baltymų šaltinius. Tai galėtų būti aplinkai nekenksmingas biologinis daugiamečių žolinių augalų perdirbimas ir didelės apimties baltymų gamyba naudojant mikrodumblius, augintus naudojant metaną.
1.8Išimtys, taikomos MVĮ, ir supaprastinta derama patikra, vadovaujantis šalyje taikoma lyginamąja sistema, neturėtų sukurti spragų, dėl kurių reglamentas taptų neveiksmingas. Tačiau reglamentas neturėtų padidinti nereikalingą administracinę naštą ir išlaidas. Komisija turėtų atidžiai įvertinti, ar nuostatos dėl geografinės vietos nustatymo iki atskirų sklypų mažos rizikos šalyse ir įrodinėjimo prievolės yra proporcingos ar būtinos.
1.9EESRK mano, kad socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė turėtų atlikti svarbų vaidmenį stebint, kaip veiksmingai mažinamas miškų naikinimas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Europos regionų komitetas turėtų tapti ES Komisijos įvairių suinteresuotųjų subjektų platformos nariais. Platformai reikėtų suteikti pagrindinį vaidmenį prižiūrint teisės aktų įgyvendinimą. Platformai priklausantiems suinteresuotiesiems subjektams turėtų būti teikiama parama naudojant palydovų duomenis, atsižvelgiant į duomenų nuosavybę. Valstybės narės turėtų laikytis bendro požiūrio nustatydamos miškų sveikumą ir būseną.
1.10Reglamentas turi atitikti ES susitarimus su jos prekybos partneriais. ES, kaip didžiausia importuotoja ir didžiausia eksportuotoja, yra suinteresuota išlaikyti gerai veikiančią, sąžiningą ir tvarią tarptautinės prekybos sistemą‑.
2.Pagrindiniai faktai
2.12021 m. lapkričio 17 d. Europos Komisija paskelbė Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento, kuriuo dėl tam tikrų prekių ir produktų, susijusių su miškų naikinimu ir alinimu, pateikimo Sąjungos rinkai bei eksportui iš Sąjungos, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 995/2010.
2.2Iniciatyva minima 2019 m. liepos mėn. paskelbtame Komisijos komunikate „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“. Pasiūlymas yra Europos žaliojo kurso, ES biologinės įvairovės strategijos ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ dalis. Pasiūlymas taip pat atspindi tam tikrus svarbius 2020 m. spalio 22 d. Europos Parlamento rezoliucijos su rekomendacijomis Komisijai dėl ES teisinės sistemos, skirtos ES sukeliamam pasauliniam miškų naikinimui sustabdyti ir pradėti juos atkurti, elementus‑.
2.3Šio reglamento tikslas – pažaboti miškų naikinimą ir alinimą, kurį sukelia ES vartojimas ir gamyba. Tikimasi, kad tai savo ruožtu sumažins išmetamą ŠESD kiekį ir pasaulio biologinės įvairovės nykimą. Šia iniciatyva siekiama kuo labiau sumažinti produktų, gaunamų iš tiekimo grandinių, susijusių su miškų naikinimu ar alinimu po 2020 m. gruodžio 31 d., vartojimą ir padidinti ES teisėtų ir miškų nenaikinamų prekių ir produktų paklausą ir prekybą jais.
2.4Pasiūlyme dėl reglamento pateikiamos apibrėžtys „miškas“, „miškų naikinimas“, „sodintinis miškas“ ir „įveistas miškas“, kurios yra paremtos Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) apibrėžtimis, tačiau su tam tikrais svarbiais pakeitimais. Sąvokos „miškų alinimas“ apibrėžtis iš esmės skiriasi nuo tos pačios FAO sąvokos apibrėžties. Tam tikros prekės ir produktai gali būti pateikiami ar prieinami Sąjungos rinkoje, ar eksportuojami, tik jei patenkinamos visos šios sąlygos:
·prekės ir produktai yra pagaminti nenaikinant miškų;
·jie buvo pagaminti laikantis atitinkamų šalies gamintojos teisės aktų;
·jiems taikoma derama patikra.
2.5„Atitinkamos“ prekės ir produktai – kuriems taikomas reglamentas – išvardyti 1 straipsnyje – tai galvijai, kakava, kava, alyvpalmių aliejus, sojos ir mediena. Be to, 1 priede nurodomi tam tikri „atitinkami produktai“, kuriuose yra atitinkamų prekių arba kurie buvo jomis šeriami arba pagaminti jas naudojant, nurodant produkto Suderintos sistemos (SS) kodą.
Dėl reglamento taikymo srities buvo nuspręsta įvertinus, kokie parametrai leistų veiksmingiausiai sumažinti Sąjungos indėlį į prekių ir produktų sukeltą miškų naikinimą ir alinimą, taip pat atsižvelgiant į (nepakankamus) Komisijos gebėjimus ištirti galimą reglamento taikymo visiems iš prekių pagamintiems produktams poveikį.
Taikymo sritis, apimanti I priede nurodytus iš prekių pagamintus produktus, bus peržiūrėta ne vėliau nei per du metus po reglamento įsigaliojimo. Komisija gali priimti deleguotuosius aktus, į kuriuos būtų įtraukti „tam tikri produktai“.
2.6Vykdytojų derama patikra apima informacijos, dokumentų ir duomenų rinkimą bei rizikos vertinimo ir rizikos mažinimo priemones. Informacija, reikalinga norint įgyvendinti reglamento reikalavimus apima tiekėjo informaciją, šalies gamintojos nustatymą ir visų žemės sklypų, kuriuose gaminamos tam tikros prekes ir produktai, geografinės vietos koordinates bei gamybos datą ir laikotarpį. MVĮ prekybininkams bus taikomos ne tokios griežtos deramo patikrinimo prievolės.
2.7Deramo patikrinimo sistema yra pagrįsta rezultatais ir įpareigoja veiklos vykdytojus įsitikinti, kad nėra rizikos, jog atitinkamos prekės ar produktai yra neteisėti ir (arba) susiję su miškų naikinimu, arba tokia rizika yra nedidelė. Jei veiklos vykdytojai šios prievolės nevykdo, jiems draudžiama pateikti atitinkamas prekes ir produktus į ES rinką arba juos iš jos eksportuoti.
2.8Siūlomame reglamente pristatoma šalyje taikoma lyginamoji sistema, leisianti Komisijai suskirstyti šalis ar subnacionalinius regionus į kategorijas pagal miškų naikinimo modelius, susijusius su tam tikrais aprašytais produktais. Bus nustatytos trys rizikos kategorijos – mažos, standartinės ir aukštos rizikos. Įsipareigojimai veiklos vykdytojams ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms skirsis priklausomai nuo šalies ar regiono, kuriame vykdoma gamyba, rizikos lygio: mažos rizikos šalims ar regionams bus taikomi supaprastinti deramos patikros reikalavimai, o importui iš aukštos rizikos šalių bus taikomas sustiprinti kompetentingų institucijų atliekamos patikros reikalavimai.
2.9Reglamentas apima įsipareigojimus valstybėms narėms siekiant užtikrinti veiksmingą prekių ir produktų patikrą jų kompetentingose institucijose, įskaitant plano nustatymą taikant rizika pagrįstą požiūrį. Kompetentingos institucijos taip pat turėtų atlikti vykdytojų patikrą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos turi tinkamų įgaliojimų ir išteklių savo įsipareigojimams vykdyti.
2.10EESRK nuomonė dėl pasiūlymo dėl reglamento siekia pateikti pilietinės visuomenės perspektyvą dėl reglamento.
3.Bendrosios pastabos
3.1Komitetas pritaria Komisijos pateiktam pasiūlymui dėl reglamento. Pasaulinis miškų naikinimas daugiausia siejamas su žemės ūkio paskirties žemės plotų plėtra ir tokių prekių kaip jautiena, mediena, alyvpalmių aliejus ir soja paklausa. ES yra didžiausia šių produktų, kurių dalis yra gaminama netvariai dėl ko naikinami miškai, vartotoja. Todėl Komisijos teisėkūros iniciatyva yra savalaikė ir itin aktuali.
3.2Komitetas tikisi, kad ES reglamentas pasiųs aiškų signalą rinkai ir paskatins tiekimo grandines, kuriose ES yra didžiausias tarptautinis pirkėjas, keisti ir dokumentuoti miškų nenaikinančią gamybą. Be to, bendros ES taisyklės užtikrins vienodas konkurencijos sąlygas ES vidaus rinkoje.
3.3Kalbant apie tam tikras prekes, Europa toli gražu nėra didžiausia importuotoja ir turi mažiau įtakos tiekimo grandinių organizavimui ir logistikai šalyse gamintojose. Kalbant apie miškų naikinimą, reikėtų aiškiai atskirti mažas ir dideles įmones. Didelės įmonės turi didelę įtaką tiekimo grandinėje.
Pirmenybę reikėtų teikti politiniam bendradarbiavimui ir su paklausa susijusių miškų nenaikinimo iniciatyvų derinimui su kitomis didžiosiomis importuojančiomis šalimis. Artėjanti Šalių konferencijos 27-oji sesija (COP27) galėtų būti puiki proga politiniam susitarimui sudaryti.
3.4Bendradarbiavimas su šalimis gamintojomis yra dar svarbesnis; šalis reikėtų remti šalinant pagrindines miškų naikinimo priežastis. Skurdo mažinimas, galimybių turėti deramas ir orias gyvenimo sąlygas, įskaitant geresnes darbo vietas, suteikimas ir didinimas, taip pat investavimas į kaimo vietovių vystymąsi, turės tiesioginį poveikį miškų naikinimui. Mažinant miškų naikinimą reikia atsižvelgti į miško kultūrinę reikšmę, ypač kaimo ir miškų bendruomenėms. Medienos gavybos srityje ES turėtų stengtis padėti įdiegti tvarios miškotvarkos formas.
3.5Kai kuriose valstybėse narėse prie miškų naikinimo prisideda ir ūkininkai bei kaimo bendruomenės, naudojančios medieną kurui ir šildymui arba valančios nedidelius žemės plotus ūkininkavimui ir ganymui. Tačiau daugiausiai miškų naikinama juos paverčiant vietoms komercinei žemės ūkio veiklai. Siūlomas reglamentas nebūtų taikomas tais atvejais, kai vietos bendruomenės iškerta joms priklausančius arba užimamus miškus, kad turėtų pragyvenimo šaltinį, jei dėl to toje žemėje auginami produktai nebus pateikiami ES rinkai. Tačiau paramos mechanizmai, įskaitant finansinę paramą ir bendradarbiavimą, įtraukiant šias grupes, taip pat bus svarbūs toliau mažinant miškų naikinimą. EESRK mano, kad dėl dabartinio reglamento patiriamos išlaidos neturėtų būti perkeltos smulkiesiems ūkininkams, kurie sunkiai užsidirba pragyvenimui – nesvarbu, ar jų produkcija eksportuojama ar ne.
3.6Pirmiausia turėtų būti siekiama panaikinti didelio masto praktiką arba didelio skaičiaus mažų ir vidutinių veiklos vykdytojų praktiką, kai miškas kertamas komercinio žemės ūkio ar kitais pramoniniais tikslais (pvz., kasybai, gamtos išteklių naudojimui ar susijusiai infrastruktūrai). Svarbu didinti informuotumą apie miškų vaidmenį ir reikšmę kovojant su klimato kaita ir anglies sekvestracija ES ir šalyse gamintojose – tam turėtų būti skiriama ES finansinė parama. Visame pasaulyje yra būtina perduoti geriausią praktiką, kurti teminius saitus ir vieno langelio sistemas interneto platformose. Miškų naikinimui ilguoju laikotarpiu mažinti yra būtinas švietimas, mokymas ir kvalifikuota darbo jėga. Reikėtų apsvarstyti žemės ploto, skirto žemės ūkiui, didinimo alternatyvą, pasitelkiant techninės paramos programas, padedančias didinti našumą.
3.7EESRK ragina sukurti greitojo reagavimo priemonę, kuri padėtų žmonėms ir pilietinei visuomenei, saugančiai miškus ES viduje ir už jos ribų. Miškų ir aplinkos apsauga, nuošliaužos ir buveinės kelia didelę riziką vietos ir čiabuvių bendruomenėms, kuriose yra žudomi jas saugantys žmonės tiek už ES ribų, tiek ir kai kuriose ES valstybėse narėse.
3.8Dauguma ūkininkų ir smulkiųjų ūkininkų nedalyvauja nelegalioje veikloje ar miškų naikinime, o ūkininkų ir smulkiųjų ūkininkų, bendradarbiaujančių su vietos, Europos ir tarptautiniais partneriais dokumentuojant atsakingą veiklą pagal sertifikavimo sistemas ar kraštovaizdžio iniciatyvas, skaičius auga.
Šių žmonių nereikėtų palikti nuošaly. Europa turi bendradarbiauti su šalimis gamintojomis ir pasiūlyti bendradarbiauti įgyvendinant priemones, būtinas siekiant įvykdyti siūlomus tiekimo grandinės atsekamumo reikalavimus ir sukurti nacionalines prekių atsekamumo sistemas ten, kur jų šiuo metu trūksta. Šalims gamintojoms turėtų būti suteikta pakankamai laiko prisitaikyti.
3.9Siūlomu reglamentu neturėtų būti siekiama vien tik žalinti ES tiekimo grandines, nepašalinant pagrindinių miškų naikinimo veiksnių. Galimas siūlomo teisės akto padarinys yra tai, kad kai kurie Europos veiklos vykdytojai gali pasirinkti pirkti savo produktus ir (arba) prekes iš „saugesnių“ šalių (jei įmanoma), kad būtų išvengta miškų naikinimo ar neteisėtumo rizikos. Jei taip būtų, ES prekybos apimtis miškams pavojų keliančiais produktais ypač aukštos rizikos šalyse gali sumažėti, o tai gali sumažinti ES galimybes daryti įtaką miškų valdymui tose šalyse. Jei pirkėjai Europos rinkai visiškai vengia teritorijų, kuriose kyla neabejotina miškų naikinimo rizika, Europa turėtų neprarasti galimybės padėti vykdyti pokyčius link tvaresnės gamybos modelių ten, kur tokių pokyčių labiausiai reikia.
3.10Reglamente nustatytos prievolės turėtų būti taikomos ir finansų sektoriui. Taip siekiama užtikrinti, kad finansinės paslaugos ir investicijos, susijusios su atitinkamų prekių ir produktų gamyba, perdirbimu, prekyba ar pateikimu rinkai, nebūtų susijusios su miškų naikinimu, miškų alinimu arba nacionalinių įstatymų ir tarptautinių žmogaus teisių standartų pažeidimu.
3.11Dėl Europos žaliojo kurso, bendros žemės ūkio politikos ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ ateityje ES gali sumažėti žemės ūkio gamyba. Vis dėlto, Europos žalinimas neturėtų nulemti gamybos poveikio aplinkai eksternalizavimo. Europa turėtų investuoti į žemės ūkio gamybą, išlaikant esamas apimtis arba jas didinant, tuo pačiu ją žalinant ir darant tvaresne. Negamybinė 2023 m. BŽŪP sritis didins gamybos poreikį pasaulyje ir miškų naikinimo riziką.
3.12Europai trūksta struktūrinių baltymų; šiuo metu tai sprendžiama importuojant baltymingus pašarus, kurių dalį tiekia regionai, kuriuose kyla miškų naikinimo pavojus.
Augantis pasaulio gyventojų skaičius ir didėjanti vidurinioji klasė sukels dar didesnę paklausą visame pasaulyje. Europa turėtų padidinti ne tik savo savarankiškumą apsirūpinant augaliniais baltymais ir baltymais pašarams, bet ir investuoti į technologijas, leisiančias mums gaminti daugiau baltymų nenaudojant daugiau žemės ploto.
ES turėtų sukurti tikslinę strategiją – kuri galėtų būti susieta su „Europos horizontu“ ir ES inovacijų fondu – didinant gamybą ir kuriant parduodamus naujus alternatyvius baltymų šaltinius. Tai galėtų būti biologinis daugiamečių žolinių augalų perdirbimas ir didelės apimties baltymų gamyba naudojant mikrodumblius, augintus naudojant metaną.
3.13Žemės ūkio sektorius Europoje susiduria su sparčiai augančiomis išteklių kainomis, dėl kurių gali kilti maisto kainos. Ir visa tai vyksta esant aukštoms energijos kainoms, kurios turi poveikį Europos piliečių biudžetams. Reikėtų atidžiai rinktis priemonės ir reglamento įgyvendinimo laikotarpį, kad tiekimo grandinės turėtų laiko prisiderinti ir būtų galima išvengti didelių kainų šuolių.
3.14Tikimasi, kad augant pasaulio gyventojų skaičiui ir vidurinei klasei, miškams pavojų keliančių produktų paklausa didės. Vartotojai turėtų būti informuojami apie tvaraus, sveiko ir subalansuoto vartojimo modelių svarbą, kaip nurodyta nuomonėje NAT/755.
3.15Reglamentas turi atitikti ES susitarimus su jos prekybos partneriais. ES, kaip didžiausia importuotoja ir pirmoji eksportuotoja, yra suinteresuota išlaikyti gerai veikiančią, sąžiningą ir tvarią tarptautinės prekybos sistemą‑. Siekiant administracinės ekonomijos, į ES įvežant produktus, kuriems taikomas šis reglamentas, turėtų būti tikrinama, ar laikomasi reikalavimų. Kartą patvirtinti produktai turėtų galėti laisvai, be papildomų patikrų, judėti ES.
4.Konkrečios pastabos
4.1Kitos ekosistemos – savanos, šlapynės, durpynai, mangrovės ar pakrančių buferinės zonos – turi didelę išliekamąją vertę ir daugeliui jų gresia nualinimo pavojus. Šios didelės išliekamosios vertės teritorijos turėtų būti įtraukiamas į reglamentą. ES ir valstybės narės turėtų apsvarstyti neliestų miškų apsaugą, jiems taikant UNESCO apsaugą.
4.2Tam tikros svarbios miškams pavojų keliančios prekės kaip kukurūzai, cukrus ir kaučiukas neįtrauktos į reglamento taikymo sritį. Gautų produktų sąraše yra tik keletas produktų, o tai sumažina reglamento poveikį. Norint užtikrinti reglamento veiksmingumą, į jo taikymo sritį reikėtų įtraukti visus produktus, susijusius su miškų naikinimu, alinimu ir didelės išliekamosios vertės teritorijų praradimą. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti kaučiukui, kukurūzams, bananams, cukranendrėms ir visai mėsai, gautai iš gyvūnų, šeriamų sojomis (pvz., kiaulienai ir paukštienai). EESRK primygtinai ragina atlikti miško masės inventorizaciją ES lygmeniu. Šį klausimą reikėtų spręsti artimiausiu metu. Pagrindinės šiame reglamente pateiktos apibrėžtys (pvz., „pagamintas nenaikinant miškų“ arba „miškų alinimas“) turėtų atitikti FAO apibrėžtis. Kai apibrėžtys yra pritaikytos arba kai jos tik iš dalies remiasi FAO apibrėžtimis, atsiranda erdvė skirtingam aiškinimui ir tai ekonominės veiklos vykdytojams gali sukelti teisinį netikrumą.
4.3Reglamento vykdymas bus valstybių narių kompetentingų institucijų rankose. Siūlomi teisės aktai bus veiksmingi, jei jiems bus teikiama pirmenybė, o kiekvienos valstybės narės valdžios institucijos bus pajėgios juos įgyvendinti. Pirmenybę turėtų būti teikiama užtikrinimui, kad yra skiriamos reikiamos lėšos ir, kad visose valstybėse narėse tinkamai veikia sistemos. Svarbu, kad būtų skiriamos investicijos IT infrastruktūrai, žmogiškiesiems ištekliams ir didesniam valdžios institucijų pajėgumui kiekvienoje valstybėje narėje veiksmingam ir tinkamam stebėjimui, lyginamajam standartui ir rizikos vertinimui. Šiuo atžvilgiu turėtų būti naudojamas dirbtinis intelektas. Subjektai, kuriems taikomas reglamentas, turėtų įdiegti skaidrią stebėsenos sistemą (įskaitant išsamaus patikrinimo ataskaitų skelbimą tokia forma, kad nebūtų pakenkta konfidencialiai verslo informacijai). Galutine data turi būti pasirinkta praėjusi data, kad būtų išvengta tolesnio miškų naikinimo skatinimo.
4.4Reglamente dėmesys skiriamas miškų naikinimui ir alinimui, susijusiam su atrinktų prekių ir produktų gamyba ir vartojimu Europoje. Vis dėlto, jis nesprendžia kitų svarbių socialinių ir aplinkosaugos klausimų, susijusių su aptartų produktų gamyba. Visų pirma pasirinktas požiūris į žmogaus teisių apsaugą grindžiamas tik pagal nacionalines teisines sistemas taikomais teisės aktais. Dėl to lieka didelių spragų, susijusių su čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių teisių į žemę apsauga ir kitais tarptautiniais žmogaus teisių standartais.
Komitetas ragina Komisiją apsvarstyti galimybę papildyti savo pasiūlymą gairėmis dėl tiekimo grandinių deramo patikrinimo ir rizikos vertinimo kiekviename prekių sektoriuje. Gairėse turėtų būti nurodyti galimi informacijos šaltiniai, su kuriais galėtų susipažinti atitinkami atsakingi veiklos vykdytojai, pavyzdžiui, sertifikavimo sistemos, atitinkančios tam tikrus minimalius standartus. Tikslas – sukurti vienodą atsakingų ir miškų nenaikinimo tiekimo grandinių sistemą, remiantis svarbiu darbu, atliktu įvairiose esamose sertifikavimo sistemose.
4.5Ne vėliau nei po penkių metų nuo reglamento įsigaliojimo, Komisija vertins poveikį ūkininkams, konkrečiai smulkiesiems ūkininkams, čiabuviams ir vietos bendruomenėms bei galimą papildomos paramos poreikį. Pasiūlyme taip pat numatomas papildomų prekybos lengvinimo priemonių poreikio ir tinkamumo vertinimas, kad būtų galima siekti reglamento tikslų pripažįstant sertifikavimo sistemas.
Vis dėlto, Komitetas mano, kad sertifikavimo vaidmuo ir poveikis ūkininkams, įskaitant smulkiuosius ūkininkus ir vietos bendruomenes, yra būtini siūlomo reglamento tiek planuotam, tiek ir nenumatytam veikimui ir poveikiui. Jie turi būti įtraukti į ex-ante vertinimus, o išvados, kylančios iš šių vertinimų, turi būti įtrauktos į reglamentą prieš jam įsigaliojant.
4.6Išimtys, taikomos MVĮ, ir supaprastinta derama patikra, vadovaujantis šalyje taikoma lyginamąja sistema, neturėtų sukurti spragų, dėl kurių reglamentas taptų neveiksmingas. Tačiau reglamentas neturėtų padidinti nereikalingą administracinę naštą ir išlaidas. Viešoji ES žmogaus ir aplinkos teisių reitingų agentūra verslo kontekste gali padėti MVĮ vykdyti savo įsipareigojimus. Komisija turėtų atidžiai įvertinti, ar siūlomos nuostatos dėl geografinės vietos nustatymo iki atskirų sklypų mažos rizikos šalyse ir įrodinėjimo prievolės yra proporcingos arba būtinos. Kai kurie reikalavimai ES ne tik sukeltų prieštaravimų dėl valstybių narių subsidiarumo principo, bet pirmiausiai smulkiesiems gamintojams, kurie ES užtikrina didelę tiekimo dalį, būtų užkrauta neproporcinga našta. Siekiant skaidrumo, tikslūs klasifikavimo kriterijai turi būti skelbiami viešai. Reikėtų remti smulkius miško savininkus tiek ES, tiek ir už jos ribų, siekiant pagerinti tvarią miškotvarką, prieigą prie tvaraus finansavimo ir pasiūlyti tvarių miško produktų.
4.722 ir 24 straipsniuose pateikiamos nuostatos dėl pašalinimo iš rinkos ir galimo reglamento neatitinkančių prekių ir produktų sunaikinimo. Tai daugeliu atveju prieštarautų kitiems svarbiems ES politikos principams ir tikslams, įskaitant maisto švaistymo išvengimą. Todėl EESRK rekomenduoja Komisijai persvarstyti šias nuostatas, kad būtų išvengta vertingų išteklių sunaikinimo. Remiantis Reglamento projektu (3 straipsnis) rinkai negali būti teikiama mediena, kuri gaunama teisėtai (gavus leidimą) kertant mišką siekiant šį plotą naudoti žemės ūkio reikmėms. Tai būtų tinkama vieta paaiškinti, kad draudimas rinkai teikti medieną, kuri gaunama iš tam tikro miško, kai jis kertamas gavus leidimą ir yra nustatytas poreikis keisti žemės paskirtį visuomenės labui, nėra taikomas automatiškai. Tokios nuostatos turėtų būti grindžiamos daugelio valstybių narių miškininkystės teisės aktų nuostatomis, kai žemės paskirties pakeitimas leidžiamas išskirtinėmis aplinkybėmis, remiantis tokiais kriterijais kaip miško įveisimo lygis, miškotvarka ir kompensacija sodinant naujus medžius.
4.8EESRK mano, kad valstybės narės turėtų laikytis bendro požiūrio, paremto ES gairėmis dėl finansinių ir nefinansinių baudų, o taip pat baudžiamųjų sankcijų už sunkiausius teisės pažeidimus. Turėtų būti nustatyti ir skatinami skaidrūs baudų nustatymo kriterijai. Be administracinių baudų ir sankcijų, reglamente taip pat turėtų būti numatyta, kad už reglamento nuostatų nesilaikymą veiklos vykdytojai gali būti traukiami atsakomybėn pagal nacionalinę teisę.
4.9Teisėtumo sąvoka, minima Komisijos medžiagoje yra per švelni sprendžiant žmogaus teisių padėtį. EESRK mano, kad šiais teisės aktais reikia numatyti veiksmingesnes priemones, pavyzdžiui, civilinę atsakomybę ir užtikrinimą. ES importas turėtų apimti darbo sąlygų, asociacijų laisvės ir teisingo elgesio su darbuotojais patikros kriterijus. Reikėtų atsižvelgti į medienos pramonės darbuotojų, miškų bendruomenių ir čiabuvių darbuotojų teises, sveikatą ir saugą, lytį, karjeros nuspėjamumą, prieigą prie teisingos pensijų sistemos ir geresnių darbo vietų bei tvarios miškotvarkos kriterijus ir miškų naikinimą. Pirmenybę reikėtų teikti teisingam naudojimuisi žeme ir prieigai prie žemės. Tarptautiniu lygmeniu pripažintos žmogaus teisės turėtų būti užtikrinamos pasitelkiant deramą patikrinimą, pateikimo rinkai reikalavimus ir lyginamuosius kriterijus, o priverčiamąjį ir vaikų darbą reikėtų atidžiai stebėti ir panaikinti. 3 straipsnio b punkte, be nacionalinės teisės aktų, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tarptautiniu mastu svarbias socialinės apsaugos sąlygas ir žmogaus teisių kriterijus, grindžiamus pagrindinėmis TDO konvencijomis, visų pirma 1989 m. Konvencija Nr. 169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų ir 2001 m. Konvencija Nr. C184 dėl saugos ir sveikatos žemės ūkyje (Nr. 184) ir kitomis tarptautinėmis žmogaus teisių priemonėmis. Tai taip pat turėtų būti paminėta pasiūlymo 10 straipsnio 2 dalyje.
4.10EESRK mano, kad socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė turėtų atlikti svarbų vaidmenį stebint, kaip veiksmingai mažinamas miškų naikinimas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Europos regionų komitetas turėtų turėtų tapti ES Komisijos įvairių suinteresuotųjų subjektų platformos, kuriai reikėtų suteikti pagrindinį vaidmenį prižiūrint teisės aktų įgyvendinimą, nariais. Platformai priklausantiems suinteresuotiesiems subjektams turėtų būti teikiama parama naudojant palydovų duomenis, atsižvelgiant į duomenų nuosavybę. Valstybės narės turėtų laikytis bendro požiūrio nustatydamos miškų sveikumą ir būseną.
_
2022 m. vasario 9 d., Briuselis
Peter Schmidt
Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyriaus pirmininkas
____________