INT/967
Europos misijos
NUOMONĖ
Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos misijų
[COM(2021) 609 final]
|
Kontaktinis adresas
|
int@eesc.europa.eu
|
|
Administratorė
|
Alice Tetu
|
|
Dokumento data
|
08/02/2022
|
Pranešėjas Paul Rübig
Bendrapranešėjė Małgorzata Anna Bogusz
|
Konsultavimasis
|
Europos Komisija, 01/12/2021
|
|
Teisinis pagrindas
|
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
|
|
|
|
|
Atsakingas skyrius
|
Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
|
|
Priimta skyriuje
|
03/02/2022
|
|
Priimta plenarinėje sesijoje
|
DD/MM/YYYY
|
|
Plenarinė sesija Nr.
|
…
|
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
…/…/…
|
1.Išvados ir rekomendacijos
1.1Nors EESRK mano, kad penkios komunikate pateiktos misijos yra svarbūs ES prioritetai, jis taip pat teigia, kad penki toliau pateikti uždaviniai ir tikslai yra labai reikšmingi Europai.
Parengti ir įgyvendinti misijas bei priemones, skirtas:
1.neatsilikti nuo JAV ir Azijos pasaulinėje konkurencinėje kovoje mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų (MTTI) sektoriuose;
2.spręsti problemas, susijusias su ES senėjančia visuomene;
3. nustatyti didelio į ES atvykstančių migrantų skaičiaus sėkmingos integracijos strategijas;
4.gerinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms;
5.patenkinti pacientų, sergančių neužkrečiamosiomis ligomis, kurias lėmė COVID-19 pandemija, visų pirma sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, poreikius.
1.2Komunikate išvardytos ir aptariamos penkios svarbiausios ES misijos:
1.prisitaikymas prie klimato kaitos;
2.kova su vėžiu;
3.iki 2030 m. atkurti mūsų vandenyną ir vandenis, įskaitant sanitariją;
4.iki 2030 m. sukurti 100 neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų, įskaitant pažangiuosius kaimus;
5.Europos dirvožemio būklės gerinimas.
1.3EESRK tvirtai pritaria, kad 150 visos Europos regionų, siekiančių tapti atspariais klimato kaitai, reikia suteikti daugiau galimybių veikti. Tačiau tam reikės didžiulio mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) biudžeto. Todėl EESRK primygtinai rekomenduoja padidinti MTP skiriamą ES regionų biudžeto dalį nuo dabartinių 5 proc. iki bent 10 proc.
1.4Komitetas palankiai vertina tai, kad ES daug dėmesio skiria kovai su vėžiu kaip vienai iš svarbiausių sveikatos problemų, ir norėtų paraginti ES institucijas imtis panašių veiksmų širdies ir kraujagyslių ligų, nuo kurių miršta daugiausiai žmonių Europoje ir visame pasaulyje, srityje.
2.Bendrosios pastabos
2.1Įgyvendinus ES misijas bus pasiekta rezultatų, nes pagal programą „Europos horizontas“ moksliniams tyrimams ir inovacijoms bus suteiktas naujas vaidmuo, bus laikomasi koordinuoto, visapusiško požiūrio ir užmegzti nauji santykiai su piliečiais. Vykdant misijas bus visapusiškai sutelkti ir įtraukti viešieji ir privatūs subjektai: ES valstybės narės, regionų ir vietos valdžios institucijos, mokslinių tyrimų institutai, verslininkai bei viešieji ir privatūs investuotojai, siekiant sukurti realų ir ilgalaikį poveikį.
2.2EESRK norėtų pabrėžti, kad Europos pramonės konkurencingumas yra labai svarbus siekiant įgyvendinti ES misijas. Dėl šios priežasties EESRK palankiai vertina minimą atnaujintą pramonės konkurencingumo darbotvarkę. Kartu EESRK teigia, kad svarbu atsižvelgti į poveikį ES piliečiams, ir ragina Komisiją glaudžiai susieti veiklą su socialine politika ir Europos socialinių teisių ramsčiu, visų pirma dėmesį skirti konkretiems vyresnio amžiaus ir pažeidžiamų ES piliečių poreikiams.
2.3EESRK norėtų pabrėžti, kad nors Europos misijose daugiausia dėmesio skiriama poveikiui ES, kurio tikimasi sulaukti suteikiant moksliniams tyrimams ir inovacijoms naują ir svarbesnį vaidmenį, šiose misijose taip pat labai svarbu daug dėmesio skirti ekonominiam (pasaulinė konkurencija, aukštos kokybės darbo vietos ir t. t.) ir socialiniam aspektui. Kalbant apie socialinį aspektą, EESRK norėtų atkreipti dėmesį, kad, be socialinių teisių ir socialinės apsaugos bei tinkamų darbo sąlygų visiems darbuotojams užtikrinimo svarbos, turėtų būti nuodugniai atsižvelgiama į ypatingus pažeidžiamų grupių (pagyvenusių, sergančių žmonių ir kt.) poreikius ES‑.
2.4EESRK labai palankiai vertina tai, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos (MTI) aiškiai laikoma pagrindiniu ES misijų dokumento klausimu. EESRK yra įsitikinęs, kad sudėtingi ateities uždaviniai gali būti sprendžiami visų pirma pasitelkiant MTI.
2.52021 m. kovo mėn. EESRK priėmė nuomonę „Nauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė“, rengia nuomonę „Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų paktas“, kurią planuojama priimti 2022 m. vasario mėn., ir priėmė nuomonę „Intelektinės nuosavybės veiksmų planas ES ekonomikai gaivinti ir jos atsparumui didinti“. Šią nuomonę reikėtų laikyti glaudžiai susijusia su šiomis trimis pastarųjų metų EESRK nuomonėmis.
2.6EESRK visiškai sutinka, kad vertinant dabartinius iššūkius „leisti tęstis status quo – ne išeitis“. Europai reikia „naujos rūšies“ mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos – jei ES ir toliau laikysis tos pačios senosios MTI politikos, ji nesugebės susidoroti su dideliais iššūkiais, su kuriais susiduria, pirmiausia, su nuožmia konkurencija iš Azijos. EESRK tai labai aiškiai nurodė savo nuomonėje „Nauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė“.
2.7Kalbant apie įmones, komunikate teigiama, kad vykdant Europos misijas bus visapusiškai sutelkti ir įtraukti viešieji ir privatūs suinteresuotieji subjektai: ES valstybės narės, regionų ir vietos valdžios institucijos, mokslinių tyrimų institutai, verslininkai, viešieji ir privatūs investuotojai, ES piliečiai ir pilietinė visuomenė, siekiant sukurti realų ir ilgalaikį poveikį, atsižvelgiant į pramonę ir įmones, ypač labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones.
2.8Elektros energijos gamybos technologijų, kuriomis siekiama mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, pramonės, taip pat kitų daug CO2 išskiriančių pramonės šakų konkurencingumas yra lemiamas veiksnys siekiant 1-osios ES misijos – „Prisitaikymas prie klimato kaitos“. Jei ES nepavyks to padaryti, ji neteks milijonų darbo vietų šiose pramonės šakose.
2.9EESRK taip pat tvirtai pritaria, kad ES misijos turi būti visiškai suderintos su Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais (DVT).
2.10Nors EESRK mano, kad šios penkios misijos yra svarbūs ES prioritetai, jis taip pat mano, kad papildomi penki 4 punkte nurodyti uždaviniai ir tikslai taip pat yra labai reikšmingi Europai.
2.11EESRK rekomenduoja Europos Komisijai taip pat teikti pirmenybę misijoms ir priemonėms, kuriomis ES kuriamos naujos darbo vietos, verslas, pajamos ir turtas, užtikrinama aukšta ES piliečių gyvenimo kokybė, pavyzdžiui, išlaikomas Europos technologinių produktų konkurencingumas vis nuožmesnėje pasaulinėje rinkoje (ypač su Kinija, Korėja ir kt.)‑.
2.12Didelę Europos darbo vietų ir turto dalį sudaro Europos technologinių produktų (automobilių, mašinų, medžiagų ir kt.) eksportas. Kitas svarbus naujų darbo vietų kūrimo šaltinis Europoje yra labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, novatoriški startuoliai‑, veiklą plečiančios įmonės‑ ir aukštasis mokslas.
3.Konkrečios pastabos
3.11 misija – Prisitaikymas prie klimato kaitos
3.1.1Klimato kaita yra vienas didžiausių XXI a. žmonijos iššūkių. Politikos formuotojai turės numatyti būsimus pokyčius, kad apsaugotų sektorius ir grupes, kuriems kyla didžiausia rizika, įskaitant užimtumą.
3.1.2Dėl beveik visų žaliojo kurso priemonių, ES piliečiams didės elektros energijos, kuro, būsto šildymo ir kt. kainos. Šis kainų kilimas daro ypač didelį poveikį šimtams milijonų ES valstybių narių gyventojų, gaunančių mažas ir vidutines pajamas, taip pat pažeidžiamiems asmenims apskritai, kurie dažnai yra mažas pajamas gaunantys ES piliečiai. Todėl visos žaliojo kurso priemonės turi didelį socialinį poveikį ir turi būti taikomos atsargiai. Jos turi būti skirtos gerovei didinti, o ne palikti nuošalyje tuos, kuriems reikia paramos, kad galėtų prisitaikyti prie pokyčių.
3.1.3Naujų technologijų, kurios neabejotinai atliks labai svarbų vaidmenį mažinant išmetamo CO2 kiekį, pavyzdžiai:
-elektros energijos gamybos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas;
-CO2 išskiriančių pramonės šakų, pavyzdžiui, plieno pramonės, cemento pramonės ir kt., priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas;
-anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) ir, pavyzdžiui, nuotekų valymo įrenginiai;
-elektros energijos kaupimas labai dideliu mastu patiriant nedideles specifines išlaidas;
-elektromobilumas;
-pažangiųjų ir aukštos įtampos elektros energijos tinklų diegimas;
-pažangiųjų miestų kūrimas ir kt.
3.1.4Šias technologijas lengva išvardyti dokumentuose, tačiau jų įgyvendinimas neabejotinai yra didelis iššūkis, atsižvelgiant į tai, kokiu mastu jas reikia diegti visose 27 ES valstybėse narėse ir visame pasaulyje.
3.1.5Vienas svarbiausių šios pasaulinės konkurencijos dėl naujų technologijų klausimų – didelis tyrėjų ir inžinierių skaičius. Tai neabejotinai yra didelis iššūkis Europai. Azijos šalyse per pastaruosius 20 metų labai padaugėjo fizikos, IRT ir inžinerijos mokslų studentų, o Europoje jų skaičius beveik nepakito. Europos misijomis ne tik reikėtų skatinti didinti šių studentų skaičių, bet ir dabartinį aukštos kvalifikacijos žmonių „protų nutekėjimą“ pakeisti ES „protų įtekėjimu“.
3.1.6EESRK primygtinai rekomenduoja Komisijai nustatyti priemones, kurios padėtų per ateinančius 20 metų Europoje gerokai pagerinti pagrindinius įgūdžius bei padidinti fizikos, IRT ir inžinerijos, taip pat medicinos ir farmakologijos studentų skaičių. Be šio „inžinierių smegenų tresto“ Europa ir toliau atsiliks visų technologijų, reikalingų kovai su klimato kaita, srityje.
3.22 misija – Kova su vėžiu
3.2.1Vėžinių susirgimų skaičius 27 ES valstybėse narėse nuolat didėja. Jos turi bendromis jėgomis tobulinti ligos diagnostiką, terapiją, galimybę naudotis individualizuotąja medicina, gydymą ir prevenciją, kaip jau buvo pabrėžta 2021 m. birželio mėn. EESRK nuomonėje „Europos kovos su vėžiu planas“. Todėl EESRK palankiai vertina tai, kad vėžinių susirgimų moksliniai tyrimai, prevencija ir gydymas buvo nurodyti kaip viena iš penkių ES misijų.
3.2.2EESRK nori aiškiai pabrėžti, kad vienas sunkiausių uždavinių bus pašalinti skirtumus, susijusius su vėžio gydymo galimybėmis atskirose šalyse. EESRK rekomenduoja ypač daug dėmesio skirti pažeidžiamoms grupėms ES.
3.2.3Kaip jau buvo nurodyta EESRK nuomonėje „Europos kovos su vėžiu planas“, šiuo atveju išskirtinis vaidmuo tenka galimybei naudotis novatoriškiausiais gydymo būdais ir skiepijimo kampanijoms, kurios padės sumažinti virusinių infekcijų sukeliamų vėžinių susirgimų skaičių.
3.2.4EESRK nori pabrėžti, kad reikia aktyviau vykdyti profesinio vėžio prevenciją. Kaip pabrėžta nuomonėje „Europos kovos su vėžiu planas“, EESRK ragina atlikti daugiau mokslinių tyrimų dėl kancerogenų, mutagenų ir endokrininę sistemą ardančių medžiagų darbo aplinkoje poveikio ir profesinio vėžio priežasčių.
3.2.5EESRK nori atkreipti dėmesį, kad socialiniams partneriams, pacientų interesų gynėjų grupėms ir pilietinės visuomenės organizacijoms tenka nepakeičiamas vaidmuo skleidžiant gerąją patirtį ir teikiant aktualią informaciją apie vėžį sukeliančias priežastis ir konkrečius, pavyzdžiui, su lytimi ar pažeidžiamomis grupėmis susijusius klausimus.
3.33 misija – Iki 2030 m. atkurti mūsų vandenyną ir kitus vandenis
3.3.1Švarus vanduo yra labai svarbus ES piliečiams, žemės ūkiui ir žvejybos pramonei. Šiai misijai įgyvendinti vėlgi labai svarbūs moksliniai tyrimai ir švaraus vandens technologijos, įskaitant naudingų medžiagų išgavimą iš nuotekų, sanitariją ir nuotekų valymą.
3.3.2Be to, daug piliečių vis dar susiduria su prieigos prie švaraus vandens problemomis. EESRK ragina Komisiją teisiškai įgyvendinti žmogaus teises į vandenį ir sanitarijos paslaugas.
3.44 misija – Iki 2030 m. sukurti 100 neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų
3.4.1Daugiau kaip 65 proc. pasaulio gyventojų gyvena dideliuose miestuose, ir šis skaičius vis didėja. Šiuose dideliuose miestuose kyla vis daugiau iššūkių, susijusių su infrastruktūra (vandens tiekimas ir nuotekos, transportas, energijos tiekimas ir kt.) ir gyvenimo kokybe. Daugelį iššūkių galima išspręsti tik pasitelkiant mokslinius tyrimus ir aukštųjų technologijų sprendimus‑. Ateityje reikės daug daugiau aukštos kvalifikacijos inžinierių, kad jie galėtų planuoti šiomis aukštosiomis technologijomis pagrįstus pažangiuosius miestus ir kaimus‑.
3.4.2Vyresnio amžiaus asmenų dalis miestuose sparčiai auga (tai vadinamoji „senėjanti visuomenė“). Vyresnio amžiaus ir pažeidžiamų asmenų poreikiai skiriasi nuo jaunimo poreikių: jiems reikia daugiau medicininės priežiūros, socialinės globos paslaugų ir t. t. Dėl demografinių pokyčių visuomenėje artimiausiu metu nepakaks jaunimo, kad būtų galima teikti visas šias paslaugas, todėl kai kurioms iš jų reikės pasitelkti pažangius sprendimus (pvz., robotus).
3.4.3Labai svarbu gerinti „pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms“ vykdant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, nes šiuolaikinė visuomenė yra palyginti pažeidžiama, kaip parodė daugelis pastarųjų metų ekstremaliųjų situacijų:
-Fukušimos, Černobylio, Trijų mylių salų ir kt. branduolinių elektrinių avarijos;
-visiškas elektros energijos tiekimo ir komunikacijų nutrūkimas;
-visų energijos šaltinių, įskaitant gamtines dujas, trūkumas ir staigus kainų didėjimas;
-audros ir dideli potvyniai, per kuriuos žuvo šimtai žmonių;
-pandemijos, pavyzdžiui, COVID-19 pandemija, Zikos virusinė liga ir būsimos pandemijos;
-kibernetiniai išpuoliai (masiškai didėjant viešojo ir privačiojo gyvenimo bei verslo skaitmeninimui, kibernetinių išpuolių grėsmė sparčiai auga).
3.4.42021 m. sausio 8 d. rytų ir pietų Europoje vos išvengta didžiulio visiško elektros energijos tiekimo nutrūkimo. Pagrindinė didėjančio Europos elektros energijos tiekimo pažeidžiamumo priežastis – didėjanti nenuspėjamos ir nesuplanuojamos atsinaujinančiosios elektros energijos, pavyzdžiui, vėjo jėgainių ir saulės energijos, dalis. Europa nėra gerai pasirengusi visiško elektros energijos tiekimo nutrūkimams: visiškai nutrūkus elektros energijos tiekimui privatiems namų ūkiams ir pramonei, per kelias minutes ar valandas nutrūksta ryšys, per trumpą laiką sutrinka geriamojo vandens tiekimas ir t. t. Atsigauti po didelio visiško elektros energijos tiekimo nutrūkimo nėra lengva.
3.55 misija – Europos dirvožemio būklės gerinimas
3.5.1Kaip minėta pirmiau, sveikas dirvožemis, kuriame auga pagrindinės maistui gaminti reikalingos žaliavos, kartu su švariu vandeniu yra vienas svarbiausių išteklių visiems gyviems organizmams, įskaitant žmones ir gyvūnus. Pasaulio gyventojų skaičius auga: iki šio amžiaus pabaigos reikės išmaitinti apie 10 mlrd. žmonių. Įprastų maisto produktų gamyba ir ūkininkavimas yra vienas pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų CO2 ir metano šaltinių. Tai reiškia, kad reikia skirti daug lėšų MTP, kad būtų galima vykdyti neutralaus poveikio klimatui žemės ūkio mokslinius tyrimus ir jį plėtoti siekiant tvarios maisto gamybos 10 mlrd. pasaulio gyventojų. Šiuo metu MTP skiriama apie 10 proc. ES žemės ūkio ir ūkininkavimo biudžeto, EESRK rekomenduoja šį skaičių padidinti bent iki 20 proc., kad būtų daugiau dėmesio skiriama MTP, susijusiai su naujomis, tvariomis ūkininkavimo technologijomis, įskaitant visų pirma robotiką ūkininkavimo technologijų ir maisto gamybos srityje.
4.Penkios papildomos misijos
4.1Nors EESRK mano, kad komunikate išvardytos penkios misijos yra labai svarbūs ES prioritetai, jis laikosi nuomonės, kad toliau išvardyti penki uždaviniai ir misijos taip pat yra ypatingai svarbūs.
4.2Papildoma 1 ES misija – Neatsilikti nuo JAV ir Azijos pasaulinėje konkurencinėje kovoje MTTI srityje
4.2.1Svarbu nustatyti ir įgyvendinti misijas ir priemones, kad ES neatsiliktų nuo Azijos mokslinių tyrimų, technologijų, inovacijų (MTTI) ir patentų srityje, ypač lyginant su Kinija ir Pietų Korėja. Žinoma, kad nuo maždaug 2000 m. ES vis labiau atsilieka nuo Kinijos ir Korėjos mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų srityje.
4.2.2Jei ES ir toliau atsiliks nuo JAV ir Azijos mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų srityje, ilgainiui (per 20–50 metų) ji praras milijonus darbo vietų ir nemažą turto dalį. ES 27 valstybėse narėse iš tiesų trūksta labai daug technologijų, ypač bazinių didelio poveikio technologijų (KET) bei ateities ir besiformuojančių technologijų (ABT), pavyzdžiui, dirbtinio intelekto, mašinų mokymosi, giliojo mokymosi, robotikos, genų inžinerijos, ryšių technologijų (pvz., 5G), kompiuterinių lustų gamybos, svarbiausių e. judumo komponentų (pvz., baterijų, kuro elementų ir vandenilio) gamybos ir kt. srityse. Naujos medžiagos visada buvo ir bus inovacijų varomoji jėga, pavyzdžiui, grafeno inovacijos ir jų pritaikymas pramonėje turi didelį mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialą Europoje.
4.3Papildoma 2 ES misija – ES senėjančios visuomenės problemų sprendimas
4.3.1ES visuomenė sparčiai senėja, todėl visoms ES valstybėms narėms kils naujų iššūkių.
4.3.2Vyresnio amžiaus ir pažeidžiamų asmenų poreikiai skiriasi nuo jaunimo poreikių: jiems reikia daugiau ir naujų vaistų (demencijos, Alzheimerio gydymui ir kt.), daugiau medicininės priežiūros ir socialinės globos paslaugų, specialaus mokymo ir švietimo, kuris būtų skirtas būtent vyresnio amžiaus ir pažeidžiamiems asmenims, ir t. t.
4.3.3Moksliniai tyrimai ir inovacijos (medicinos, farmacijos, socialinių mokslų, inžinerijos mokslų, specialūs mokymo kursai ir kt.) neabejotinai atliks svarbų vaidmenį padedant spręsti senėjančios ES visuomenės problemas.
4.3.4Visai visuomenei reikia plataus užmojo Europos priežiūros strategijos.
4.4Papildoma 3 ES misija – Didelio į ES atvykstančių migrantų skaičiaus sėkmingos integracijos strategijos
4.4.1ES turi parengti misijas ir priemones, skirtas daugybės šių migrantų integracijai į ES valstybes nares. Kadangi ES visuomenė sparčiai senėja, jai reikia daugiau jaunų ir išsilavinusių žmonių. Todėl reikia novatoriškų migrantų švietimo ir mokymo koncepcijų. Socialiniai ir ekonominiai tyrimai gali padėti geriau suprasti, ko reikia norint sėkmingai integruoti šiuos milijonus žmonių.
4.5Papildoma ES 4 misija – Pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms
4.5.1Pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms apima misijų ir priemonių rengimą bei vykdymą, siekiant užtikrinti stabilų energijos tiekimą ir išvengti visiško elektros energijos tiekimo nutraukimo, kartu mažinant ES energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Šiuo klausimu žr.
3.4.
.4 punktą, kuriame aptariamas pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms klausimas, ypač visiško elektros energijos tiekimo nutraukimo ir ryšio nutraukimo iššūkis. Be to, moksliniai tyrimai ir inovacijos, visų pirma inžinerijos mokslų srityje, yra pagrindinės priemonės sprendžiant šiuos uždavinius.
4.5.2Kitos kritinės padėties problemos gali būti potvyniai, sausros, pandemijos, taip pat ekstremalios ekonominės situacijos, pavyzdžiui, pasaulinių tiekimo grandinių blokavimas (kaip nutiko su Sueco kanalu 2021 m. ir t. t.).
4.6Papildoma 5 ES misija – Pacientų, sergančių neužkrečiamosiomis ligomis, kurioms turėjo įtakos COVID-19 pandemija, visų pirma sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, nuo kurių miršta daugiausiai žmonių Europoje ir visame pasaulyje, poreikių tenkinimas‑
4.6.1Pasibaigus pandemijai, daugiau dėmesio reikia skirti neužkrečiamosioms ligoms. Širdies ir kraujagyslių ligomis ES serga 60 mln. žmonių ir nuo jų miršta daugiausiai Europos piliečių. Iki COVID-19 širdies ir kraujagyslių ligos buvo dažniausia mirties, kurios galima išvengti, priežastis ES. Per pandemiją šios ligos daugeliui pacientų buvo diagnozuotos per vėlai arba visai nebuvo galimybės jų diagnozuoti.
4.6.2Turėtume išnagrinėti lygybės sveikatos srityje aspektą ES, taip remti sveikatos priežiūros skirtumų mažinimą, įskaitant su lyčių aspektu susijusią mediciną. Nors šia iniciatyva daugiausia dėmesio skiriama skatinimui ir prevencijai, ja taip pat turėtų būti siekiama gerinti žinias ir duomenis, atrankinį sveikatos tikrinimą ir ankstyvą ligų nustatymą, diagnozavimą ir gydymo valdymą bei pacientų gyvenimo kokybę. Kitas tikslas turėtų būti padėti ES šalims perduoti geriausią patirtį, rengti gaires, diegti naujoviškus metodus ir t. t. Tačiau tai taip pat reiškia, kad ES turėtų nustatyti dar vieną Europos misiją – sukurti sveikatos priežiūros sistemas, kurios būtų atsparesnės pandemijoms, ypač kai kalbama apie širdies ir kraujagyslių ligas, sekant kovos su vėžiu misijos pavyzdžiu, galiausiai spręsti dviejų neužkrečiamųjų ligų, kurių našta Europos gyventojams yra didžiausia, problemą. Taip pat akivaizdu, kad reikia skirti dėmesio ir kitoms ligoms, ypač toms, kurios daro didelį poveikį Europos BVP: raumenų ir kaulų sistemos sutrikimams.
2022 m. vasario 3 d., Briuselis
Alain Coheur
Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyriaus pirmininkas
_____________