NUOMONĖ

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

21-ojo amžiaus verslo apmokestinimas

_____________

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai 21-ojo amžiaus verslo apmokestinimas [COM(2021) 251 final]

ECO/558

Pranešėjas Krister Andersson

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 01/07/2021
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Biuro sprendimas	08/06/2021
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	08/02/2022
Priimta plenarinėje sesijoje	23/02/2022
Plenarinė sesija Nr.	567
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	216/00/07

1.Išvados ir rekomendacijos

1.1EESRK palankiai vertina ilgai lauktą Komisijos iniciatyvą dėl 21-ojo amžiaus verslo apmokestinimo strategijos. EESRK tvirtai remia ir vertina tai, kad Komisija derina savo darbą su tarptautinėmis diskusijomis ir susitarimais.

1.2EESRK pabrėžia, kad būtina sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinėms investicijoms ir sumažinti reikalavimų laikymosi išlaidas įmonėms bei siekti, kad Europos ekonomika taptų žalesnė ir labiau skaitmenizuota.

1.3EESRK ragina Komisiją tęsti Sąžiningo ir supaprastinto apmokestinimo veiksmų planą, kuriuo remiama ekonomikos atgaivinimo strategija 1 , atsižvelgiant į EESRK nuomonę Sąžiningo ir supaprastinto apmokestinimo dokumentų rinkinys 2 .

1.4EESRK palankiai vertina tai, kad G20 finansų ministrai pritarė susitarimui, kurį 2021 m. spalio 8 d. pasirašė 136 iš 140 įtraukios sistemos šalių, kad būtų priimtas visuotinis bendru susitarimu grindžiamas dokumentų rinkinys dėl apmokestinimo teisių paskirstymo šalims. Kartu EESRK pabrėžia tokių plataus užmojo tikslų sudėtingumo poveikį ir ragina vienodai ir visuotiniu mastu suderintai bei koordinuotai įgyvendinti 1-ąjį ir 2-ąjį ramstį (dokumentų rinkinį).

1.5EESRK pabrėžia, kad apmokestinimo dokumentų rinkinį būtina vienu metu įgyvendinti ir ES, ir pagrindinėse prekybos partnerėse. Jei 1-asis ramstis nebus tuo pat metu įgyvendintas JAV ir kitose pagrindinėse prekybos partnerėse, Europos įmonės gali atsidurti nepalankioje konkurencinėje padėtyje.

1.6EESRK pabrėžia, kad labai svarbu Europoje taikyti tas pačias su 2-uoju ramsčiu ir veiksmingu minimaliu pelno apmokestinimu susijusias taisykles, kaip ir visuotiniame susitarime nustatytos sudėtingos taisyklės. Todėl valstybės narės, prieš priimdamos direktyvą, turėtų palaukti, kol praeis pakankamai laiko, kad galutinis sutartas tekstas taptų prieinamas.

1.7Skaičiuojant efektyvųjį mokesčio tarifą siekiama nustatyti, ar priklausomai nuo atitinkamos jurisdikcijos tam tikrų tarptautinių įmonių grupių efektyvusis mokesčio tarifas yra didesnis arba mažesnis už minimalų mokesčio tarifą. EESRK pabrėžia, kad efektyviųjų mokesčio tarifų apskaičiavimo reikalavimai turi atitikti sutartą visuotinį požiūrį, kad nedidėtų administracinės išlaidos.

1.8EESRK remia Komisijos iniciatyvą valstybėms narėms pateikti rekomendaciją, kad mokestiniai nuostoliai būtų kompensuoti juos perkeliant į ankstesnį laikotarpį.

1.9EESRK remia Komisijos kovą su piktnaudžiavimu priedangos įmonėmis, siekiant išspręsti problemas, susijusias su pinigų plovimu, agresyviu asmenų ir įmonių mokesčių planavimu ir mokesčių slėpimu. EESRK laukia, kol galės pareikšti savo nuomonę dėl konkretaus pasiūlymo, kuriuo būtų sprendžiamas piktnaudžiavimo priedangos įmonėmis klausimas.

1.10EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą nustatyti įsiskolinimui palankų mokestinį iškraipymą mažinančią lengvatą (DEBRA). Investicijos į naujas žaliąsias technologijas susijusios su didele rizika investuotojui. Tokiais atvejais nuosavo kapitalo finansavimas yra ypač svarbus ir reikia spręsti į mokesčių sistemas integruoto nuosavo kapitalo finansavimo problemą.

1.11EESRK palankiai vertina BEFIT („Verslas Europoje: pajamų apmokestinimo sistema“) ir bendrą pelno mokesčio taisyklių sąvadą ir tikisi, kad bus galima išnagrinėti išsamų pasiūlymą.

1.12EESRK ragina Komisiją atsižvelgti į tarpvalstybines su nuotoliniu darbu susijusias situacijas kaip į neatsiejamą verslo apmokestinimo strategijos dalį.

1.13Kita sritis, kurią reikia peržiūrėti, yra PVM taikymo sritis. Atsiranda trūkumų ir spragų, dėl kurių gali kilti sunkumų, o tai lemtų nevienodų sąlygų sudarymą, kalbant ir apie negautas mokestines pajamas. EESRK ragina Komisiją persvarstyti PVM sistemos taikymo sritį.

2.Komisijos pasiūlymas

2.1Komisijos komunikatu dėl 21-ojo amžiaus verslo apmokestinimo siekiama spręsti keletą svarbių per daugelį metų ir per COVID-19 protrūkį susiformavusių problemų.

2.2ES reikia patikimos, veiksmingos ir teisingos mokesčių sistemos, kuri atitiktų viešojo finansavimo poreikius ir kartu remtų ekonomikos atsigavimą ir žaliąją bei skaitmeninę pertvarką sudarydama palankias sąlygas teisingam, tvariam ir įtraukiam ekonomikos augimui, taip pat investicijoms, kad būtų galima pasinaudoti užimtumo galimybėmis.

2.3Tikimasi, kad tai sudarys sąlygas platesnio masto ES politikai: Europos žaliajam kursui, Komisijos skaitmeninei darbotvarkei, Europos naujai pramonės strategijai ir kapitalo rinkų sąjungai. Apmokestinimas turės palengvinti skaitmeninę pertvarką, sukuriant aplinką, kurioje skaitmeninės įmonės galėtų klestėti.

2.4Komisijos komunikate tinkamai atsižvelgiama į BEPS projekto rezultatus ir į EBPO vadovaujamą ir G20 pavedimu vykdomą tarptautinės pelno mokesčio sistemos reformą. Reformos dokumentų rinkinį sudaro du elementai. 1-uoju ramsčiu siekiama pritaikyti tarptautines apmokestinimo taisykles prie naujų verslo modelių, įskaitant bendrovių gebėjimą vykdyti verslą nebūnant vietoje fiziškai 3 .

2.5Pagal 2-ąjį ramstį bus sumažinta mokesčių konkurencija nustatant minimalų efektyvųjį 15 proc. pelno mokesčio tarifą 4 .

2.6Kai susitarimas dėl 1 elemento bus pasiektas daugiašalėje konvencijoje, dokumentų rinkinį taikyti bus privaloma, o Komisija pasiūlys direktyvą dėl 1 elemento įgyvendinimo ES.

2.7Komisija taip pat pateiks naują pasiūlymą dėl metinio tam tikrų didelių įmonių, vykdančių veiklą ES ir nepatenkančių į 2-ojo ramsčio taikymo sritį, efektyviojo pelno mokesčio tarifo paskelbimo, taikant 2-ojo ramsčio skaičiavimams sutartą metodiką.

2.8Be to, laikydamasi savo skaidrumo darbotvarkės, ES toliau kovos su piktnaudžiavimu priedangos įmonėmis mokesčių tikslais, t. y. įmonėmis, kurios nedalyvauja rinkoje ir ekonominės veiklos nevykdo arba tai daro minimaliai, imsis naujos teisėkūros iniciatyvos, kuria siekiama užkirsti kelią agresyviam asmenų ir įmonių mokesčių planavimui, mokesčių slėpimui arba pinigų plovimui.

2.9Komisijos strategija taip pat bus siekiama mažinti su įmonių apmokestinimu susijusį įsiskolinimui palankų mokestinį iškraipymą, nes taikant naujo nuosavo kapitalo finansavimo lengvatų sistemą (DEBRA) nuosavo kapitalo finansuojamos investicijos bus mažiau nepalankios.

2.10Komisija ketina atšaukti dar nepriimtus pasiūlymus dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) 5 , kai bus pateiktas naujas pasiūlymas stiprinti vidaus rinką. Tai bus nauja Europos įmonių pajamų apmokestinimo sistema, vadinama BEFIT („Verslas Europoje: pajamų apmokestinimo sistema“).

2.11BEFIT pasiūlymas bus grindžiamas 1-uoju ir 2-uoju ramsčiais. Rengdama šį pasiūlymą Komisija glaudžiai bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, atsižvelgs į Europos Parlamento nuomonę ir konsultuosis su verslo sektoriumi ir pilietinės visuomenės grupėmis.

2.12Komisijos strategijoje pateikiama rekomendacija valstybėms narėms leisti perkelti mokestinius nuostolius į ankstesnį laikotarpį, siekiant užtikrinti dar vienodesnes sąlygas įmonėms visoje ES. Rekomendacija taikoma 2020 ir 2021 fiskaliniams metams.

3.Bendrosios pastabos

3.1EESRK palankiai vertina ilgai lauktą Komisijos iniciatyvą dėl 21-ojo amžiaus verslo apmokestinimo strategijos. EESRK tvirtai remia ir vertina tai, kad Komisija derina savo darbą su tarptautinėmis diskusijomis ir susitarimais.

3.2EESRK remia Komisijos siekį, pagal kurį mokesčių darbotvarkė padeda siekti bendro tikslo – sudaryti sąlygas teisingam ir tvariam ekonomikos augimui remiant platesnio masto ES politiką: Europos žaliąjį kursą, Komisijos skaitmeninę darbotvarkę, Europos naują pramonės strategiją ir kapitalo rinkų sąjungą.

3.3EESRK pabrėžia, kad būtina sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinėms investicijoms ir sumažinti reikalavimų laikymosi išlaidas įmonėms bei siekti, kad Europos ekonomika taptų žalesnė ir labiau skaitmeninė.

3.4EESRK nerimauja dėl mokesčių atotrūkio, nepaisant to, kad per pastarąjį dešimtmetį pelno mokesčio pajamos, palyginti su BVP, buvo stabilios arba netgi didėjo.

3.5EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad vyriausybės imasi nevienodų kovos su mokesčių vengimu ir slėpimu priemonių ir dėl tų priemonių esamos sudėtingos nuostatos tapo dar sudėtingesnės. EESRK ragina sukurti patikimą veiksmingą ir teisingą mokesčių sistemą, kuri leistų spręsti paskatų, dėl kurių atsiranda mokesčių bazės erozija ir perkeliamas pelnas, klausimą.

3.6EESRK ragina Europos Komisiją įvertinti per pastaruosius šešerius metus įgyvendintų kovos su mokesčių vengimu teisės aktų poveikį.

3.7EESRK ragina Komisiją tęsti sąžiningo ir supaprastinto apmokestinimo veiksmų planą, kuriuo remiama ekonomikos atgaivinimo strategija 6 , atsižvelgiant į EESRK nuomonę Sąžiningo ir supaprastinto apmokestinimo dokumentų rinkinys 7 . EESRK mano, kad svarbu pakelti Europos ūkio produktyvumą bent jau iki konkuruojančių ekonomikų lygio. Mokesčiai yra tik vienas iš veiksnių, darančių poveikį našumui, tačiau jis yra svarbus 8 .

4.Konkrečios pastabos

4.1EESRK palankiai vertina tai, kad G20 finansų ministrai pritarė susitarimui, kurį 2021 m. spalio 8 d. pasirašė 136 iš 140 įtraukios sistemos šalių, kad būtų priimtas visuotinis bendru susitarimu grindžiamas dokumentų rinkinys dėl apmokestinimo teisių paskirstymo šalims 9 . Kartu EESRK pabrėžia sudėtingumo, susijusio su tokiais plataus užmojo tikslais, poveikį ir ragina vienodai ir visuotiniu mastu suderintai bei koordinuotai įgyvendinti 1-ąjį ir 2-ąjį ramsčius. Atsižvelgiant į tai, ES pasiūlymuose reikia atsižvelgti į ES teisės reikalavimų, pavyzdžiui, įsisteigimo laisvės ir nediskriminavimo, ypatumus.

4.2EESRK pažymi, kad norint pasiekti išsamų susitarimą, reikia dar daugiau nuveikti. Labai svarbu, kad būtų sudaryti susitarimai dėl daugelio techninių aspektų. Kai taisyklės įgyvendinamos ES lygmeniu, bendrovės, kurių būstinė įsikūrusi ES, neturi būti nepalankioje konkurencinėje padėtyje, palyginti su lygiaverčiais konkurentais, įsisteigusiais kitose didžiosiose jurisdikcijose 10 .

4.3EESRK pabrėžia, kad apmokestinimo dokumentų rinkinį būtina vienu metu įgyvendinti ne tik ES, bet ir pagrindinėse prekybos partnerėse. Jei 1-asis ramstis nebus vienu metu įgyvendintas JAV ir kitose pagrindinėse prekybos partnerėse, Europos įmonės gali atsidurti nepalankioje konkurencinėje padėtyje. Todėl būtina su prekybos partneriais koordinuoti daugiašalės konvencijos įgyvendinimą ir naudojimą.

4.4EESRK pabrėžia, kad 2-ojo ramsčio direktyvai ir veiksmingam minimaliam pelno mokesčiui labai svarbus yra perkėlimas į nacionalinę teisę ir visiškai tokių pat taisyklių kaip ir sutartos sudėtingos visuotinio susitarimo taisyklės taikymas. Todėl valstybės narės, prieš priimdamos direktyvą, turėtų palaukti, kol praeis pakankamai laiko, kad galutinis sutartas tekstas taptų prieinamas 11 .

4.5EESRK remia Komisijos iniciatyvą valstybėms narėms pateikti rekomendaciją, kad mokestiniai nuostoliai būtų perkelti į ankstesnį laikotarpį. Tačiau tokios taisyklės svarbios ne tik pandemijos atveju, bet ir įprastomis sąlygomis. Įmonės grynasis pelnas ilgainiui turėtų būti apmokestinamas pelno mokesčiu.

4.6EESRK remia Komisijos kovą su piktnaudžiavimu priedangos įmonėmis, siekiant išspręsti problemas, susijusias su pinigų plovimu, agresyviu asmenų ir įmonių mokesčių planavimu ir mokesčių slėpimu. EESRK laukia, kol galės pareikšti savo nuomonę dėl konkretaus pasiūlymo, kuriuo būtų sprendžiamas piktnaudžiavimo priedangos įmonėmis klausimas.

4.7EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą nustatyti įsiskolinimui palankų mokestinį iškraipymą mažinančią lengvatą. Investicijos į naujas žaliąsias technologijas susijusios su didele rizika investuotojui. Tokiais atvejais nuosavo kapitalo finansavimas yra ypač svarbus ir reikia spręsti mokesčių sistemose vyraujančio nusistatymo prieš nuosavo kapitalo finansavimą problemą 12 .

4.8EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad nepalankumą nuosavo kapitalo finansavimui galima sumažinti tiek įmonių, tiek akcininkų lygmeniu. Svarbu, kad taikant apmokestinimo tvarką neatsirastų paskatų nukreipti vieno lygmens lėšas kitam.

4.9Be to, verta pažymėti, kad, padidėjus įstatymu nustatyto pelno mokesčio tarifams, pakyla palūkanų atskaitymo vertė ir įmonei tampa ekonomiškai tinkamiau investuoti per paskolas. Panašų poveikį turėtų didesnė infliacija ir (arba) didesnės palūkanų normos padidinant dabartinį įsiskolinimui palankų mokestinį iškraipymą 13 . Kadangi negalima atmesti tokių poslinkių galimybės, būsimos Komisijos iniciatyvos svarba yra juo labiau sveikintina ir svarbi.

4.10EESRK palankiai vertina BEFIT tikslus ir tikisi, kad bus galima išnagrinėti išsamų pasiūlymą. Pasiūlyme turėtų būti atsižvelgiama į konkrečius, istoriškai įvairių valstybių narių pasirinktus teisinius principus, taikomus tam tikrų tipų kooperatyvams ir savidraudos draugijoms. EESRK ragina Komisiją į svarstymus įtraukti suinteresuotuosius subjektus ir pilietinę visuomenę, kad būtų pasiekta pažanga ir užsitikrintas pritarimas.

5.Keletas papildomų sričių, kurioms reikia skirti dėmesio 21-ojo amžiaus mokesčių politikoje

5.1EESRK mano, kad pandemijos plitimas daugeliui gali sukelti pokyčių darbo vietoje ir dėl to nuotolinis darbas artimiausiais metais bus dažnesnis. Dėl tarpvalstybinio nuotolinio darbo (arba nuotolinio darbo) mokestinių pasekmių kyla su mokesčiais susijusių klausimų tiek įmonėms, tiek fiziniams asmenims. Įmonei gali atsirasti nenumatytas nuolatinis įvedimas, turintis mokestinių pasekmių. Asmuo gali susidurti su kelių šalių apmokestinimo pretenzijomis, o socialinės išmokos ir apsauga gali būti neigiamai paveiktos. Tai taip pat gali turėti poveikio teisėms į pensiją.

5.2EESRK ragina Komisiją atsižvelgti į tarpvalstybines su darbu susijusias situacijas kaip į neatsiejamą verslo apmokestinimo strategijos dalį.

5.3Kita sritis, kurią reikia peržiūrėti, yra PVM taikymo sritis. Atsiranda trūkumų ir spragų, dėl kurių gali kilti sunkumų, o tai lemtų nevienodų sąlygų sudarymą ir negautas mokestines pajamas. EESRK ragina Komisiją persvarstyti PVM sistemos taikymo sritį.

2022 m. vasario 23 d., Briuselis

Christa Schweng
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

___

(1)     COM(2020) 312 final .

(2)     OL C 155, 2021 4 30, p. 8 .

(3)      Taikymo srities bendrovės yra tarptautinės bendrovės, kurių bendra apyvarta viršija 20 mlrd. EUR, o pelningumas viršija 10 proc. (t. y. pelnas neatskaičius mokesčių ar pajamų), apskaičiuotas taikant vidurkio nustatymo mechanizmą, kurio apyvartos riba turi būti sumažinta iki 10 mlrd. EUR, atsižvelgiant į sėkmingą įgyvendinimą, įskaitant su mokesčiais susijusį tikrumą, o atitinkama peržiūra pradedama praėjus 7 metams nuo susitarimo įsigaliojimo, o peržiūra atliekama ne vėliau kaip per vienerius metus. Gavybos pramonei ir reguliuojamosioms finansinėms paslaugoms tai netaikoma. https://www.oecd.org/tax/beps/statement-on-a-two-pillar-solution-to-address-the-tax-challenges-arising-from-the-digitalisation-of-the-economy-october-2021.pdf .

(4)      Antrąjį ramstį sudaro: a) dvi tarpusavyje susijusios vidaus taisyklės (visuotinės kovos su mokesčių bazės erozija taisyklės): i) pajamų įtraukimo taisyklė, pagal kurią patronuojančiajai įmonei nustatomas papildomas mokestis už mažas apmokestinamas pajamas, gautas iš į TĮG įeinančio subjekto; ii) nepakankamai apmokestintų mokėjimų taisyklė, pagal kurią atskaitymai neleidžiami arba reikalaujama lygiaverčio patikslinimo tiek, kiek į TĮG įeinančio subjekto mažos mokesčių pajamos nėra apmokestinamos pagal pajamų įtraukimo taisyklę, ir b) sutartimi pagrįsta taisyklė (apmokestinimo taisyklė), pagal kurią šaltinio jurisdikcijoms leidžiama nustatyti ribotą šaltinio apmokestinimą tam tikriems susijusiems šalių mokėjimams, kuriems taikomas mažesnis nei minimalus tarifo mokestis. Apmokestinimo taisyklė pagal visuotinės kovos su mokesčių bazės erozija taisykles bus įskaitoma kaip padengtas mokestis. Visuotinės kovos su mokesčių bazės erozija taisyklės bus taikomos tarptautinėms bendrovėms, kurios atitinka 750 mln. eurų ribą, nustatytą pagal BEPS 13 veiksmą (kiekviena šalis atskirai teikia ataskaitas). Šalys gali laisvai taikyti pajamų įtraukimo taisyklę toms tarptautinėms bendrovėms, kurių būstinė yra jų šalyje, net jei jos neatitinka nustatytos ribos. Minimalus mokesčio tarifas, naudojamas pajamų įtraukimo taisyklės ir nepakankamai apmokestintų mokėjimų taisyklės tikslais, sieks 15 proc. https://www.oecd.org/tax/beps/statement-on-a-two-pillar-solution-to-address-the-tax-challenges-arising-from-the-digitalisation-of-the-economy-october-2021.pdf .

(5)       COM(2016) 685 final ir COM(2016) 683 final .

(6)     COM(2020) 312 final .

(7)     OL C 155, 2021 4 30, p. 8 .

(8)      Yra daug pranešimų, kuriuose daroma išvada, kad pelno mokesčio poveikis augimui ir našumui yra ypač žalingas. Šią išvadą EBPO padarė keletą kartų, žr., pavyzdžiui, Tax and Economic Growth, OECD Economics Department Working Paper No. 620 arba  Tax Policy Reform and Economic Growth, OECD (2010 m.).  Pelno mokesčio perkėlimas darbuotojams, visų pirma žemos kvalifikacijos darbuotojams, ir neigiamas poveikis investicijoms yra svarbūs veiksniai, kuriais remiantis galima padaryti išvadas. Augimą ir našumo raidą slopinti gali ir kiti mokesčiai, pavyzdžiui, darbo pajamų mokesčiai.

(9)      Apmokestinimo taisyklės taikomos visoms įmonėms, kurios viršija nustatytą ribą, nepriklausomai nuo jų veiklos sektoriaus. Jos nėra taikomos tik vadinamiesiems skaitmeninio verslo modeliams ar įmonėms, kurios turi tiesioginį kontaktą su vartotojais.

(10)      Jei nebūtų nepakankamai apmokestintų mokėjimų taisyklės ir jei pajamų įtraukimo taisyklė nebūtų taikoma vidaus situacijoms, susidarytų situacija, kai užsienio TĮG, įskaitant JAV grupes, esant tarpvalstybinėms situacijoms taikytų tik minimalų efektyvųjį mokesčio tarifą. Tai reikštų, kad jos ir toliau saugotų savo vidaus antrines įmones nuo minimalaus efektyviojo mokesčio tarifo: atsižvelgiant į tai, JAV ir užsienio centrinių buveinių mažai apmokestinamos vidaus antrinės įmonės ir toliau naudotųsi, pavyzdžiui, MTTP mokesčių kreditais ir mokėtų mokesčius mažesniu nei sutartas minimumas tarifu, o ES buveinės ir jos vidaus antrinių įmonių MTTP mokesčių kreditai būtų neutralizuoti dėl pritaikyto papildomo mokesčio, jei jų vidaus efektyvųjį mokesčio tarifas nesiektų sutarto minimumo.

(11)    Jei tuo metu, kai valstybės narės susitars dėl direktyvos, nebus žinomos visos EBPO / Įtraukiojo pagrindų susitarimo taisyklės, reikės inicijuoti direktyvos keitimo procesą, kad visuotinis susitarimas būtų perkeltas į ES susitarimą. Kai kurios valstybės narės gali prieštarauti tokiam direktyvos pakeitimui. Siekiant tinkamai ir visiškai perkelti direktyvą į nacionalinę teisę, prieš susitariant dėl direktyvos turi būti visapusiškai parengtas ir žinomas visuotinis susitarimas.

(12)      Žr. EESRK nuomonę Pelno mokesčių vaidmuo įmonių valdyme , OL C (dar nepaskelbta).

(13)      Žr. The Taxation of Income from Capital, Mervyn King and Don Fullerton, The University of Chicago Press and NBER (1984 m.) .