SOC/640
EURES – geresnė darbo rinkų integracija
NUOMONĖ
Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
EURES– darbo rinkų integracija
[nuomonė savo iniciatyva]
Pranešėjas Dimitar MANOLOV
|
Kontaktinis asmuo:
|
SOC@eesc.europa.eu
|
|
Administratorius
|
Triin Aasmaa
|
|
Dokumento data
|
21/12/2021
|
|
Plenarinės asamblėjos sprendimas
|
20/02/2020
|
|
Teisinis pagrindas
|
Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
|
|
|
nuomonė savo iniciatyva
|
|
|
|
|
Atsakingas skyrius
|
Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės
|
|
Priimta skyriuje
|
16/12/2021
|
|
Priimta plenarinėje sesijoje
|
DD/MM/YYYY
|
|
Plenarinė sesija Nr.
|
...
|
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
…/…/…
|
1.Išvados ir rekomendacijos
1.1EESRK skatina Europos ir vietos lygmens iniciatyvas, kuriomis kuriama visiems piliečiams, nepriklausomai nuo jų pilietybės, lyties, amžiaus ar socialinės padėties, labiau pritaikoma ir prieinama Europos darbo rinka. Informacijos, konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugų darbo rinkoje skaidrumas ir prieinamumas yra esminis Europos darbo rinkos stiprinimo ir plėtros veiksnys. EURES portalas, pradėjęs veikti 1994 m., greitai tapo gerai pažįstama priemone, kuria siekiama užtikrinti vienodas galimybes gauti kokybišką informaciją, konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugas, naudotis veiksmingomis ir saugiomis sistemomis elektroniniams informacijos mainams tarp darbo ieškančių asmenų ir darbdavių, gerinti grįžtamosios informacijos apie procesus, kurie lydi įdarbinimą kitoje šalyje, dalijimąsi tarp darbdavių, darbo ieškančių asmenų ir institucijų. Tačiau per tuos beveik 27 metus ES ir EEE įvykę socialiniai ir ekonominiai pokyčiai verčia tobulinti šias paslaugas ir aiškiau bei akivaizdžiau parodyti realų valstybinių užimtumo tarnybų veiksmingumą. Šį tobulinimą galima atlikti remiantis ateities kryptimis, kurios numato tolesnę informavimo, konsultavimo ir tarpininkavimo veiklos plėtrą arba jos pokyčius, paramą mažinant Europos darbo rinkos disbalansą, taip pat kovojant su piktnaudžiavimu ir nereglamentuota praktika tarpininkavimo įdarbinant srityje. Atsižvelgiant į naujas realijas po „Brexit’o“, taip pat į COVID-19 pandemiją, besikeičiančią socialinę ir ekonominę aplinką ES ir EEE ir EURES įtraukimą į Europos darbo institucijos veiklą, reikia atnaujinti ir EURES reglamentavimo sistemos svarstymą. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad nuo EURES įsteigimo nebuvo padaryta jokių esminių pakeitimų, kad būtų laiku atnaujinti jo vaidmuo ir veikla.
1.2EESRK rekomenduoja atlikti išsamią 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/589 dėl Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) darbuotojų galimybių naudotis judumo skatinimo paslaugomis ir geresnės darbo rinkų integracijos analizę. Manome, kad tinklas, atsižvelgdamas į savo veiklą, turi potencialo teikti daugiau analitinės informacijos ir vykdyti su darbo jėgos judumu susijusių procesų stebėseną. Naudodamasis elektroniniu portalu, tinklas galėtų teikti konsoliduotą informaciją ir patarimus darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams daug didesniu mastu nei dabar. EURES portalą įtraukus į Europos darbo institucijos (EDI) veiklą, tinklo veiklą būtų galima išplėsti ir optimizuoti, kad į jį investuoti žmogiškieji ir finansiniai ištekliai duotų kuo didesnį rezultatą.
1.3EESRK ragina pradėti viešas konsultacijas dėl EURES tinklo ir portalo modernizavimo, taip pat įvertinti teikiamų paslaugų veiksmingumą, kurios turėtų būti vykdomos bendradarbiaujant su socialiniais partneriais tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu. Tai bus būtinas pagrindas ir platforma tolesnei tinklo plėtrai, į kurią aktyviai įsitrauks visos šiame procese dalyvaujančios šalys.
1.4EESRK mano, kad būtina sistemingai ir išsamiai išanalizuoti EURES tinklo veiklą, atsižvelgiant į jo įtraukimą į bendrąjį ELA veiklos mechanizmą. Buvimas ELA dalimi didina tinklo potencialą ir galimybes toliau plėtoti savo veiklą kovojant su piktnaudžiavimu darbo rinkoje ir sudaryti sąlygas geriau informuoti naudotojus apie darbo jėgos judumą ir su juo susijusias problemas. EURES tinklas yra geros kokybės susistemintos informacijos kanalas ir gali būti svarbus užkertant kelią rizikai, kad bus piktnaudžiaujama su tarpvalstybiniu judumu susijusiomis darbo teisėmis, ją stebint ir kontroliuojant. Didelę pridėtinę vertę EURES tinklo veiklai suteiktų viešai prieinamų sistemų, skirtų stebėti su COVID-19 susijusiems procesams, darantiems poveikį Europos darbo rinkos dinamikai, taip pat procesams, kurie atspindi tarpininkų ir darbo rinkos dalyvių nereguliuojamą praktiką ir ją paviešina, kūrimas.
1.5EESRK atkreipia ypatingą dėmesį į sparčiai besikeičiančią darbo rinkos padėtį Europoje, į kurią atvedė COVID-19 pandemija. Valstybės narės turi vadovautis algoritmais, kurie skirti kintančiai socialinei krizei įveikti, ir taip pat kurti naujoviškus metodus iššūkiams spręsti. EURES platforma turėtų būti paruošta nedelsiant reaguoti konkrečiomis priemonėmis pandemijos atveju arba atsiradus apribojimams ir naujiems laisvo darbo jėgos judėjimo iššūkiams. Šiomis aplinkybėmis taip pat turėtų būti parengtos priemonės, skirtos labiausiai nuo darbo rinkos nutolusių socialinių grupių, pavyzdžiui, neįgaliųjų, priešpensinio amžiaus žmonių ir jaunimo, integracijai gerinti, be kita ko, gerinant įvairių susijusių institucijų ir socialinių partnerių dialogą ir bendradarbiavimą.
1.6Pandemijos atveju vienas iš labiausiai paveiktų darbo rinkos segmentų yra sezoniniai darbuotojai. Svarbus pagrįsto sprendimo įsidarbinti ne savo šalyje elementas yra tai, kad potencialus darbdavys darbo ieškantiems asmenims suteikia išsamią informaciją apie visas priemones, kurios skirtos spręsti sezoninio tarpvalstybinio darbo komplikacijas dėl COVID-19. EESRK taip pat mano, kad būtų naudinga kokybiškai peržiūrėti skelbiamų pranešimų rengimą ir modelius, kad pirmenybė būtų teikiama kokybei, o ne skelbiamos informacijos kiekiui.
1.7EESRK rekomenduoja Europos darbo mobilumo portalą naudoti ir kaip kanalą iniciatyvoms, susijusioms su judumu švietimo srityje ir įvairių darbo rinkos grupių kvalifikacijos kėlimu. Manome, kad toks modelis būtų pelningas ir galimas naudojant EURES ir jo e. portalo išteklius ir kokybę pagal EDI sistemą.
2.Bendrosios pastabos
2.1EESRK vertina Europos darbo jėgos judumo portalą EURES kaip labai svarbią Europos darbo rinkos pertvarkymo priemonę, taip pat pripažįsta esminį valstybinių užimtumo tarnybų vaidmenį ją įgyvendinant. EESRK mano, kad EURES gali atlikti daug svarbesnį vaidmenį informuojant ir patariant darbo jėgai apie tai, kaip geriausiai reaguoti į dabartinius iššūkius, kylančius dėl skaitmeninimo, perėjimo prie žaliųjų darbo vietų, besitęsiančios pandemijos ir atsižvelgiant į naujas politikos kryptis ir užimtumo formas. EESRK palankiai vertina EDI įsteigimą ir jos kaip koordinavimo mechanizmo tarpvalstybinio darbo jėgos judumo srityje vaidmenį siekiant palengvinti bendrus patikrinimus ir kaip tarpininkės, kuri padeda rasti sprendimus kilus tarpvalstybiniam ginčui tarp nacionalinių valdžios institucijų, vaidmenį. Todėl EESRK mano, kad EURES, kaip EDI dalis, turi tęsti ir paspartinti savo pertvarką, kad galėtų aktyviai pritaikyti savo veiklą prie naujų iššūkių, kylančių dėl COVID-19 pandemijos, kuri turi įtakos bendrai Europos darbo rinkos plėtrai.
2.2ES ekonominei ir socialinei būklei užtikrinti labai svarbu laiku subalansuoti prioritetines politikos kryptis. Žmogiškasis veiksnys, žmonių gerovė ir vystymasis yra bendra Europos bendrijos misija. Ši nauja tikrovė reikalauja skubiai permąstyti visus turimus išteklius ir prireikus pertvarkyti su EURES tinklu susijusią veiklą taip, kad ji atitiktų naujas rinkos ir socialines sąlygas. Šiuo metu EESRK mano, kad ypatingą dėmesį taip pat reikėtų skirti pažeidžiamoms darbo rinkos grupėms – neįgaliesiems, jaunimui ir senėjančiai visuomenei – ir ypatingą dėmesį skirti tam tikroms įdarbinimo formoms, pavyzdžiui, sezoniniams darbuotojams, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas šiems darbuotojams, ypač pandemijos sąlygomis. Iššūkiai, su kuriais susiduria darbdaviai, naudodamiesi tinklu, yra nemaži. Todėl EESRK ragina kartu su socialiniais partneriais pradėti teikiamų paslaugų vertinimą ir rezultatų analizę vietos ir Europos lygmeniu.
2.2.1Sezoniniai darbuotojai Šiuo metu sezoninių darbuotojų judumas iš vienos valstybės narės į kitą ne tik kelia papildomą riziką darbuotojų sveikatai dėl pandemijos, bet ir mažina galimybes užtikrinti jų saugą, nes jie nepakankamai išmano priimančiosios šalies darbo teisę. EURES tinklas, kuris daugiausia dėmesio skiria darbo ieškantiems asmenims, turi pakeisti savo darbo metodus ir užtikrinti kuo didesnį šios darbuotojų grupės informuotumą apie jų teisių garantijas, darbo sąlygas ir statusą pandemijos metu. Visus darbuotojus, kurie nusprendžia dirbti ne savo šalyje ir kurie pasirenka darbą naudodamiesi tinklo paslaugomis, EURES komandos turi iš anksto suprantamai informuoti apie tikslias sąlygas ir konkrečias sveikatos apsaugos priemones, kurios jiems ir jų šeimoms bus užtikrintos įsidarbinant kitoje valstybėje narėje. Taip pat turi būti nedviprasmiškai apibrėžta atsakomybė už siūlomų sanitarinių ir sveikatos reikalavimų nesilaikymą. Todėl EESRK mano, kad būtina skubiai įvertinti, ar Reglamentas 2016/589 gali atitikti dabartinius iššūkius ir specialius Europos darbo rinkos poreikius ir ar jį reikėtų persvarstyti. Sezoniniai darbuotojai, atsižvelgiant į jų darbo pobūdį, yra vieni iš pažeidžiamiausių tarpvalstybinių darbuotojų, todėl jų teisių apsauga turėtų būti persvarstyta tiek esant apribojimams dėl epideminių priemonių, gaivalinių nelaimių ar kitų nenugalimos jėgos aplinkybių, tiek apskritai visuomeniniam ir ekonominiam gyvenimui grįžus į vėžes. EURES per savo patarėjus valstybėse narėse turėtų kasdien teikti naujausią informaciją apie kiekvienoje valstybėje narėje taikomas priemones, susijusias su darbuotojų teisėmis ir pareigomis pandemijos metu, įskaitant gydymo galimybes ir sąlygas, kilus sveikatos problemoms. Elektroniniame portale esantys leidiniai, susiję su sezoninių darbuotojų teisėmis, yra geras pagrindas plėtoti tokio pobūdžio informaciją. Būtina parengti šiai darbuotojų grupei skirtas apsaugos priemones, kurios turėtų būti viešai stebimos. EESRK rekomenduoja apsvarstyti sezoniniams darbuotojams skirtų paslaugų teikimą ir nustatyti, kad joms būtų taikomi 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų, taip pat Komisijos komunikatas „Gairės dėl sezoninių darbuotojų darbo ES atsižvelgiant į COVID-19 protrūkį“ (2020/C 235 I/01).
2.2.2Negalią turintys asmenys EESRK rekomenduoja tinklą pritaikyti prie konkrečių negalią turinčių asmenų, kurie šiuo metu neįtraukti į portalo veikimo sritį, poreikių, todėl atsiranda pažeidžiamų darbo rinkos grupių nelygybė. EESRK rekomenduoja visų pirma į portalą įtraukti funkcijas, kurios sudarytų sąlygas juo naudotis įvairią negalią turintiems asmenims. Be to, reikia sukurti atskirą skyrių, skirtą darbo vietoms, pritaikytoms negalią turintiems asmenims, taip pat prieinamą aplinką, kuri sudarytų sąlygas lengvai pasiekti šias darbo vietas ir gauti informacijos apie jas. EESRK mano, kad siekiant sukurti bendrus ir socialiai įsipareigojusius Europos namus, būtina šiam segmentui skirti daugiau dėmesio ir išteklių, ir ragina pateikti susistemintą informaciją apie tai, kiek negalią turinčių asmenų naudojasi portalo paslaugomis. Kartu mums taip pat trūksta sistemingos informacijos apie EURES inicijuotas Europos masto iniciatyvas, todėl šią spragą reikėtų laiku ir tinkamai pašalinti.
2.2.3Jaunimas Iniciatyvos, kuriomis remiami jauni žmonės, ieškantys pameistrystės ir stažuočių, yra žingsnis siekiant pagerinti darbo aplinką. EURES tinklas jau dalyvauja Europos jaunimo projektuose ir, objektyviai nagrinėdamas jų įgyvendinimo rezultatus bei taikydamas integruotą požiūrį, galėtų prisidėti prie geresnio informuotumo apie pavojus, kylančius priimant jaunus žmones į stažuotes, ir šių pavojų pašalinimo ar prevencijos. Vis daugiau jaunų žmonių naudojasi teise į darbo jėgos judumą kitoje valstybėje narėje, kad galėtų pradėti įgyti darbo patirtį. Deja, taip pat yra daug nereglamentuotų ir žalingų veiksmų, taikomų tokio pobūdžio įdarbinimo metu, daugiausia dėl valstybių narių standartų skirtumų ir skirtingai taikomų teisės aktų. Iki šiol vienintelė iniciatyva, skirta 18–35 metų jaunimui, buvo „Tavo pirmasis EURES darbas“ (angl. Your First EURES Job, YfEj). EESRK ragina įvertinti šią iniciatyvą, jos veiksmingumą ir efektyvumą, o portale pateikti susistemintą informaciją pagal valstybes nares apie stažuotojų ir (arba) pameistrių teises ir pareigas, taip pat apie taikytinus teisės aktus.
2.2.4Priešpensinio amžiaus asmenys EESRK palankiai vertina tai, kad vidutinė gyvenimo trukmė Europoje ilgėja, tačiau yra susirūpinęs dėl Europos gyventojų senėjimo poveikio darbo rinkai. Siekiant kuo ilgiau visapusiškai išnaudoti vyresnio amžiaus žmonių potencialą, pasinaudojant EURES galimybėmis, būtų tikslinga parengti Europos programas, kuriomis būtų skatinamas vyresnio amžiaus žmonių išsaugojimas darbo rinkoje, panašiai kaip Vokietijoje veikiančios vyresnio amžiaus ekspertų tarnybos (SES). Vyresnio amžiaus žmonių dalis darbo rinkoje nuolat didėja, todėl reikia specialių priemonių ir paskatų. Dėl Europos darbo rinkai kylančių demografinių iššūkių reikia naujų metodų ir priemonių, kurios būtų koordinuojamos ir stebimos atsižvelgiant į pasiektus rezultatus. Šiomis aplinkybėmis EURES turi puikių techninių ir žmogiškųjų išteklių, kuriuos būtų galima aktyviau ir tikslingiau panaudoti iniciatyvoms, susijusioms su užimtumo rėmimu visuomenės senėjimo kontekste, įgyvendinti. Šiuo metu tinklo siūlo „Reactivate“ iniciatyvą, todėl EESRK rekomenduoja įvertinti ir šią iniciatyvą bei įvertinti jos veiksmingumą ir efektyvumą.
2.2.5Darbdaviai EESRK mano, kad EURES tinklas turėtų teikti prieinamą ir suprantamą informaciją tinklu besinaudojantiems darbdaviams, o portalas turėtų būti skirtas ne tik tarpvalstybiniam judumui, bet ir skatinti judumą valstybėse narėse. Kad visiems darbdaviams būtų sudarytos vienodos sąlygos, turėtų būti pateiktos aiškios gairės, kaip spręsti administracines kliūtis įdarbinant darbuotojus iš kitų valstybių narių, kaip nustatyta 2019 m. tinklo vertinimo ataskaitoje – EURES ex post vertinimo studijoje ir antrojoje kas dvejus metus rengiamoje EURES ataskaitoje. Atsižvelgiant į tai, kad visose valstybėse narėse trūksta darbo jėgos, ypač kvalifikuotų darbuotojų, EURES tinklas taip pat turėtų teikti naujausią informaciją apie nacionalinį darbo jėgos trūkumą ir perteklių kiekvienoje valstybėje narėje, taip pat skatinti koordinuoti valstybių narių veiksmus, kad būtų užtikrintas vienodas darbo ieškančių asmenų pasiskirstymas, siekiant stiprinti Europos darbo rinką.
2.3Kartu EESRK supranta, kad kvalifikacijos kėlimas ir universalieji įgūdžiai yra labai svarbūs siekiant stiprinti darbo jėgos gebėjimus ir kurti kokybiškas ir tvarias darbo vietas. Siekdamas iš tikrųjų pagerinti darbo ieškančių asmenų įsidarbinimo galimybes, EESRK siūlo išplėsti EURES portalo funkcijas, kad jame būtų galima rasti svarbios informacijos apie judumo švietimo tikslais galimybes, išsamiai apibūdinančias privačių ir viešųjų organizacijų bei institucijų teikiamas mokymo galimybes kitose valstybėse narėse, įskaitant kitus EK portalus (tinklus), pavyzdžiui, SALTO. Šiuo metu tokia informacija nėra pateikta vienoje vietoje. Šiuo atžvilgiu portalo informaciją būtų galima papildyti stiprinant bendradarbiavimą su mokymo ir švietimo organizacijomis ir institucijomis. Tokiu būdu tinklo elektroninis portalas galėtų tapti tvirta platforma, kurioje būtų siūlomi vienodi sprendimai, susiję su mokymu, užimtumu ir darbo ieškančių asmenų bei darbdavių interesų apsauga.
2.4EESRK mano, kad reikėtų iš naujo įvertinti ir išplėsti EURES portalo, kaip „tarpinės platformos“, skirtos darbo paieškoms ir įdarbinimui, vaidmenį, kuris dar labiau padidėjo po to, kai EDI buvo pavesta jį administruoti. EURES konsultantų atskirose valstybėse narėse funkcijas, kurios šiuo metu apima informacijos teikimą, konsultavimą ir įdarbinimą tiek darbo ieškantiems asmenims, tiek darbdaviams, reikėtų patobulinti ir papildyti funkcijomis, susijusiomis su įspėjimų dėl darbo teisės pažeidimų teikimu, ir palengvinti kontaktus su darbo inspekcijomis ir kitomis kontrolės institucijomis. Tam reikėtų daug geresnio valstybinių užimtumo tarnybų ir darbo inspekcijų bendradarbiavimo nacionaliniu lygmeniu, taip pat ryšių su deklaruojamo užimtumo platforma.
2.5EESRK taip pat ragina parengti tvarias EURES tinklo darbo taisykles, susijusias su paskelbtų pranešimų stebėsena ir darbo mugių organizavimu įvairiose valstybėse narėse. Kiekvienoje valstybėje narėje reikia nustatyti bendras pirminės kontrolės, rizikingų darbdavių patikrinimo ir laikino prieigos prie portalo atėmimo taisykles ir mechanizmus. Turėtų būti sukurta tinkama tarpvalstybinių darbuotojų teisių apsaugos sistema, pasitelkiant atitinkamus socialinio bendradarbiavimo tinklus ir organizacijas.
2.6EURES turi aktyviau užkirsti kelią disbalansui nacionalinėse darbo rinkose. Tinklas turėtų teikti informaciją ir atsižvelgti į konkrečius darbo jėgos trūkumo ir pertekliaus atvejus, tam tikrais laikotarpiais užkirsdamas kelią plataus masto trūkstamų darbuotojų, ypač aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie yra itin svarbūs nacionalinei ekonomikai, pritraukimui. Daugeliui valstybių narių protų nutekėjimas į aukštesnio gyvenimo lygio šalis jau kelia grėsmę jų pačių ekosistemoms. EESRK rekomenduoja tinklui rinkti ir analizuoti informaciją apie trūkstamus darbuotojus pagal šalis ir sukurti aiškų algoritmą, kaip organizuoti ir dalyvauti veikloje, susijusioje su tokių darbuotojų įdarbinimu. Siekiant pagerinti tinklo veiklos matomumą ir užtikrinti, kad ji būtų nuolat atnaujinama, būtina iš naujo išnagrinėti, kokias laisvas darbo vietas EURES e. portale skelbia nacionaliniai patarėjai. Šiuo metu portale matomi milijonai pranešimų iš nacionalinių įdarbinimo tarnybų duomenų bazių, tačiau dėl reikalavimų didelė jų dalis netaikoma visiems Europos piliečiams. Tai sukuria masto pojūtį, tačiau, kita vertus, reikia išanalizuoti tokios prieigos veiksmingumą ir galutinį rezultatą. EESRK pakartoja, kad reikia siekti subalansuoto požiūrio į įdarbinimą ir darbo jėgos pasiūlą, atsižvelgiant į darbo jėgos trūkumą ir perteklių atskirose valstybėse narėse.
2.7EESRK ragina užtikrinti vienodą EURES patarėjų darbo visose valstybėse narėse metodą, keičiantis gerąja patirtimi ir rengiant vienodas gaires. Reikėtų gerinti grįžtamąjį ryšį tarp įvairių konsultavimo ir tarpininkavimo procese dalyvaujančių subjektų. Kai kuriose valstybėse narėse nėra reglamentavimo sistemos, pagal kurią būtų reikalaujama grįžtamojo ryšio ir ataskaitų apie faktinį įsidarbinimą po mokomosios praktikos pagal EURES tinklą. Rekomenduojame pavesti Europos koordinavimo biurui, kaip skėtiniam padaliniui, rinkti ir analizuoti kiekvienos valstybės tokio pobūdžio informaciją. Tuo remiantis bus galima laiku priimti tinkamus sprendimus dėl tinklo funkcijų tobulinimo arba jo funkcijų plėtojimo. EESRK mano, kad darbdavių, darbuotojų ir valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) grįžtamasis ryšys yra labai svarbus vertinant EURES veiksmingumą.
2.8EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pasitraukus vienam iš pagrindinių Europos darbo rinkos dalyvių, t. y. Jungtinei Karalystei, reikia dar lanksčiau taikyti ir derinti procesus, susijusius su asmens duomenų tvarkymu, apsauga ir perdavimu bei darbo teisėmis, ir dirbti su tarpininkavimo agentūromis vietos lygmeniu ir visoje ES. Labai svarbu laiku reaguoti ir pritaikyti tinklą prie Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES siekiant užtikrinti procesų, lydinčių tarpininkavimo veiklą, saugumą, taip pat kokybišką ir saugų ES piliečių asmens duomenų tvarkymą. Būtina užtikrinti, kad Europos piliečiai, kurių asmens duomenys buvo perduoti per tinklą ir jau yra tarpininkaujančių organizacijų saugomi trečiosios šalies teritorijoje, būtų tinkamai informuojami ir kad būtų sprendžiamos bet kokios kylančios problemos. Šie procesai yra tiesiogiai susiję su EURES tinklo veikimu ir turi būti tinkamai ir laiku atspindėti teisiniame pagrinde, be kita ko, jei paaiškėtų, kad tai būtina, peržiūrint reglamentą (ES) 2016/589 ir jo įgyvendinimo sprendimus.
2021 m. gruodžio 16 d., Briuselis
Aurel Laurenţiu Plosceanu
Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyriaus pirmininkas
____________
NB.
Priedas kitame lape.
1 priedas
Teisinis pagrindas
1.Ši nuomonė grindžiama 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1149, kuriuo įsteigiama Europos darbo institucija, iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 883/2004, (ES) Nr. 492/2011, ir (ES) 2016/589 ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2016/344 bei 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/589 dėl Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) darbuotojų galimybių naudotis judumo skatinimo paslaugomis ir geresnės darbo rinkų integracijos ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) Nr. 1296/2013.
2.Nuo pat savo veiklos pradžios 1994 m. EURES yra Komisijos ir VUT bendradarbiavimo tinklas, skirtas teikti informavimo, konsultavimo ir darbuotojų paieškos arba įdarbinimo paslaugas darbuotojams ir darbdaviams, taip pat bet kuriam Sąjungos piliečiui, kuris nori pasinaudoti laisvo darbuotojų judėjimo principu, naudojantis EURES patarėjų tinklu ir Europos darbo mobilumo portale (toliau – EURES portalas) pateiktomis internetinėmis paslaugų priemonėmis.
3.Vienas iš reglamento tikslų – suteikti Sąjungos piliečiams pirmenybę užimant laisvas darbo vietas, kad būtų užtikrinta darbo pasiūlos ir paklausos Sąjungoje pusiausvyra. Šiuo tikslu buvo sukurta bendra IT platforma. Priėmus reglamentą (ES) 2019/1149, EURES tinklas tapo Europos darbo agentūros funkcinių padalinių dalimi. Iki 2021 m. gegužės mėn. vidurio jo valdymo organas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui turėjo pateikti reglamento įgyvendinimo ir rezultatų ex post vertinimo ataskaitą.
4.Vienas iš pagrindinių valstybių narių ir ES 2020 m. prioritetų – parengti naują koordinuotą užimtumo strategiją, kuri atitiktų besikeičiančias ekonominio ir socialinio tvarumo sąlygas. Pagrindinis jos tikslas – palengvinti ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą (galima kalbėti apie darbo rinką, grindžiamą ne profesijomis, o įgūdžiais), kad būtų sukurta labiau kvalifikuota ir gebanti prisitaikyti darbo jėga, sumažinti socialinius ir ekonominius skirtumus visoje Sąjungoje ir užtikrinti socialinio dialogo skaidrumą, tvarumą ir veiksmingumą.
5.2019 m. kovo 13 d. rezoliucijoje dėl Europos semestro Europos Parlamentas pabrėžė, kad ES socialiniai tikslai ir įsipareigojimai yra tokie pat svarbūs kaip ir ekonominiai tikslai. Jis paragino stiprinti socialines teises įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį, siekiant kovoti su skurdu ir didėjančia nelygybe ir didinti socialines investicijas. Atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramstį, visi dalyviai, dalyvaujantys piliečių integracijos į darbo rinką procese visoje ES ir EEE, turi laikytis reikalavimų ir kiek įmanoma labiau suderinti savo veiklą, kad visi turėtų vienodas galimybes pradėti dirbti ir oriai tobulėti. Šias pastangas aktyviai remia EDI, o siekiant tvaraus rezultato reikia optimizuoti visų funkcinių padalinių potencialą ir išteklius.
______________