INT/906
Ne pelno socialinių įmonių stiprinimas
NUOMONĖ
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
Ne pelno socialinių įmonių, kaip esminio socialiai teisingos Europos ramsčio, stiprinimas(tiriamoji nuomonė)
Pranešėjas Krzysztof Balon
|
Konsultavimasis
|
ES Tarybai pirmininkaujanti Vokietija, 18/02/2020
|
|
Teisinis pagrindas
|
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
|
|
|
|
|
Atsakingas skyrius
|
Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
|
|
Priimta skyriuje
|
04/09/2020
|
|
Priimta plenarinėje sesijoje
|
18/09/2020
|
|
Plenarinė sesija Nr.
|
554
|
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
211/3/5
|
1.Išvados ir rekomendacijos
1.1Atsižvelgiant į vaidmenį, kuris tenka ne pelno socialinėms įmonėms įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) socialinį aspektą ir Europos socialinių teisių ramstį ir kuris yra ypač svarbus krizės metu, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pasisako už tai, kad būtų stiprinamos ir tikslingai remiamos pirmiausia tos socialinės įmonės ir kitos socialinės ekonomikos organizacijos, kurios visą gautą pelną reinvestuoja į tikslus, kuriais siekiama viešojo intereso arba kurie įmonių įstatuose nurodyti kaip ne pelno. Be to, reikia siekti, kad visoje Europoje šios įmonės sulauktų daugiau dėmesio.
1.2Jau dabar daugelio valstybių narių teisinėse sistemose yra įtvirtinta ne pelno sąvoka, kurią galima taikyti ir socialinėms įmonėms. Todėl EESRK norėtų paraginti visas kitas valstybes nares nacionalinėje teisėje įtvirtinti atitinkamas nuostatas.
1.3Be to, Komitetas mano, kad prie SESV turėtų būti pridėtas Protokolas dėl įmonių formų įvairovės, kaip ir protokolas Nr. 26 dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų, ir jame atskirai apibrėžtos ne pelno socialinės įmonės. EESRK taip pat ragina valstybes nares įtraukti šią peržiūrą į būsimų reformų darbotvarkę.
1.4Ne pelno socialines įmones ir kitas panašias ne pelno organizacijas reikėtų stiprinti skiriant jiems ypatingą dėmesį viešųjų pirkimų teisėje viešųjų ar privačių įmonių atžvilgiu tais atvejais, kada teikiamos socialinės visuotinės svarbos paslaugos. Viešuosiuose konkursuose daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama konkrečioms ne pelno socialinių įmonių veiklos sritims socialinių paslaugų, pavyzdžiui, priežiūros ir sveikatos priežiūros, teikimo srityje.
1.5EESRK taip pat pasisako už galimybę finansuoti išimtinai ne pelno organizacijas nepažeidžiant ES valstybės pagalbos taisyklių.
1.6Galiojančiame De minimis pagalbos visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms reglamente nustatytą 500 000 EUR ribą, apskaičiuojamą sudėjus sumas už trejus mokestinius metus, reikėtų gerokai padidinti, pavyzdžiui, iki 800 000 EUR už vienerius mokestinius metus.
1.7EESRK nuomone, reikėtų nustatyti bendrąją nukrypti leidžiančią nuostatą, kuri būtų taikoma lėšoms, gaunamoms iš Europos fondų taikant nacionalinio bendrojo finansavimo tvarką. Tokiu atveju, kai taikoma bendrojo finansavimo tvarka, neturėtų būti atsižvelgiama į valstybės pagalbos teisės aktus, kaip yra daroma programose, kurias administruoja tik ES.
1.8Parama, teikiama ne pelno socialinės ekonomikos organizacijoms, turėtų atsispindėti socialinių rodiklių suvestinėje, kuri rengiama Europos semestro metu.
1.9Ne pelno socialinės ekonomikos įmonės yra ne tik tvaraus verslo modelis, jomis taip pat kuriamos ir išlaikomos kokybiškos darbo vietos, skatinamos lygios galimybės, be kita ko, neįgaliesiems ir kitoms socialiai remtinoms grupėms, užtikrinamas aukštas socialinio dalyvavimo ir teisingumo lygis ir skatinama ekologinė ir skaitmeninė pertvarka. Todėl, stiprinant socialinį aspektą Europoje, reikėtų strategiškai pasitelkti socialinę ekonomiką. Atsižvelgiant į tai, socialinės ekonomikos veikla turi būti ypač aktyviai remiama iš Europos fondų biudžeto ir turi tapti atskiru konkrečiu paramos teikimo tikslu „Europos socialiniame fonde +“.
1.10EESRK ketina dalyvauti diskusijoje apie vaidmenį, kuris turėtų tekti ne pelno socialinėms įmonėms tada, kai bus panaudojamas Ekonomikos gaivinimo fondas po koronaviruso sukeltos krizės ir įgyvendinant Socialinės ekonomikos veiksmų planą 2021 m., ir taip ketina skatinti bei koordinuoti darbus, atliekamus peržiūrint teisines ir finansines sąlygas, reikalingas šioms naujovėms įgyvendinti.
2.Įžanga
2.12020 m. vasario 18 d. Vokietijos federalinė vyriausybė, ruošdamasi pirmininkavimui ES Tarybai 2020 m. antrąjį pusmetį, paprašė EESRK parengti nuomonę „Ne pelno socialinių įmonių, kaip esminio socialiai teisingos Europos ramsčio, stiprinimas“. Šia proga Vokietijos federalinė vyriausybė pabrėžė viešąjį interesą kaip pagrindinę vertybę, kuri Europai yra svarbi ir ją vienijanti, taip pat vykdant ekonominę veiklą bei didelius inovacinius pajėgumus, kuriuos turi socialinės ekonomikos įmonės, įsipareigojusios viešajam interesui, ir ypač išskyrė teikiamas socialines paslaugas.
2.2Socialinėje ekonomikoje veikiančios įmonės ir organizacijos, kurių įvairovė labai didelė, pavyzdžiui, kooperatyvai, savitarpio pagalbos draugijos, asociacijos, fondai ir socialinės įmonės bei atskiroms valstybėms narėms būdingos įmonių teisinės formos, yra vienijamos bendrų vertybių ir principų. Socialinė ekonomika Europoje buvo labai svarbi per ekonomines ir socialines krizes, akivaizdi tapo ir jos sisteminė svarba. Socialinės ekonomikos teikiama nauda yra matoma kuriant, stiprinant ir ilgam įtvirtinant socialinę sanglaudą. Ypač reikėtų išskirti verslo modelį, kai socialinės paslaugos teikiamos nesiekiant pelno ir keliant tik socialinius tikslus, nes toks modelis – labai lankstus, artimas piliečiams, novatoriškas, tvarus, demokratiškai įteisintas ir veiksmingas. Be to, ne pelno socialinių įmonių vykdoma veikla iš esmės prisidedama užtikrinant visiems lygias galimybes, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ir kilmės. Jos sprendžia socialinius visuomenės poreikius, kurių viešosios socialinės paslaugos dar netenkina. EESRK savo ankstesnėje nuomonėje atkreipė dėmesį į tai, kad socialinės ekonomikos įmonių atliekamu darbu turi būti tarnaujama viešajam interesui, o ne siekiama didžiausio įmanomo pelno. Taip pasitelkiant socialinę ekonomiką socialiai atsakingose įmonėse kuriamos aukštos kokybės darbo vietos, be kita ko tokiose srityse kaip sveikatos priežiūra, slauga arba vaikų priežiūra.
2.3Socialinės ekonomikos įvairovė Europoje labai didelė, todėl ES lygmeniu nėra teisiškai įpareigojančios „socialinės įmonės“ apibrėžties. EESRK socialines įmones apibūdina remdamasis tam tikrais požymiais:
·visų pirma siekia socialinių tikslų, o ne pelno, kuria socialinę naudą, kuri pasitarnauja visuomenei apskritai arba jos nariams;
·visų pirma pelno nesiekianti organizacija, iš esmės reinvestuojanti pajamų perteklių, o ne paskirstanti jį privatiems akcininkams ar savininkams;
·teisinių formų ir modelių įvairovė, pavyzdžiui, kooperatyvai, savitarpio pagalbos draugijos, savanoriškos veiklos asociacijos, fondai, pelno arba pelno nesiekiančios įmonės; dažnai derinamos įvairios teisinės formos ir kartais jos keičiamos atsižvelgiant į poreikius;
·yra ūkinės veiklos vykdytojas, kuris gamina prekes ir teikia paslaugas (dažnai visuotinės svarbos), dažnai akcentuodamas socialinę inovaciją;
·veiklos nepriklausomumas, akcentuojant dalyvavimą ir bendrą sprendimų priėmimą (darbuotojai, vartotojai, nariai), valdymą ir demokratiją (atstovaujamąją arba atvirą);
·dažnai kilusi iš pilietinės visuomenės organizacijos arba susijusi su ja..
2.4Taip pat nėra „ne pelno“ apibrėžties, kuri būtų teisiškai įpareigojanti ir taikoma visoje ES. Netgi priešingai, kaip EESRK pažymėjo anksčiau parengtoje nuomonėje, ES teisėje beveik neatsižvelgiama į socialinės ekonomikos savitumą, ypač į esamus skirtumus panaudojant įmonės gautą pelną. Iki šiol Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 54 straipsnis aiškinamas taip – ekonominių interesų neturinčios (ne pelno) organizacijos priešpastatomos įmonėms, kuriose ekonominė veikla vykdoma už atlygį. Taigi į šią antrąją kategoriją įtrauktos visos pelną gaunančios ir jį paskirstančios arba nepaskirstančios įmonės, jų neskirstant ir neatsižvelgiant į jų teisinį statusą. Vis dėlto jau šiuo metu daugelio valstybių narių teisinėse sistemose yra įtvirtinta „ne pelno“ sąvoka, kuri taikoma ir socialinėms įmonėms. Todėl reikėtų atskirti tris ekonomiškai aktyvių subjektų tipus: tik pelno siekiančios įmonės, riboto pelno socialinės ekonomikos įmonės, kaip anksčiau buvo aptarta EESRK nuomonėje INT/871, ir ne pelno socialinės ekonomikos įmonės. Šioje nuomonėje nagrinėjama pastaroji įmonių grupė.
2.5Atsižvelgiant į šią nacionalinę tvarką, ne pelno socialinėmis įmonėmis turėtų būti laikomos tos socialinės įmonės, kurios turi 2.4 punkte nurodytus požymius ir kurioms pagal atitinkamas nacionalinės teisės nuostatas nustatyta prievolė visą gautą pelną reinvestuoti į tikslus, kuriais yra siekiama viešojo intereso arba kurie įmonių įstatuose nurodyti kaip ne pelno.
2.6Jau savo ankstesnėje nuomonėje EESRK kritikavo tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktikoje ir Europos Komisijos sprendimų priėmimo praktikoje neskiriama pakankamai dėmesio įmonėms, kurios pagal joms taikomą nacionalinę teisę laikomos „ne pelno“ arba, neatsižvelgiant į konkrečią kategoriją, atitinka anksčiau nurodytus požymius. Todėl EESRK mano, kad prie SESV turėtų būti pridėtas Protokolas dėl įmonių formų įvairovės, kaip ir protokolas Nr. 26 dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų, ir jame atskirai apibrėžti ne pelno socialines įmones ir riboto pelno socialines įmones, ir ragina valstybes nares įtraukti šią peržiūrą į būsimų reformų darbotvarkę.
3.Įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį, ne pelno socialinės įmonės užtikrina socialinių ir sveikatos visuotinės svarbos paslaugų teikimą
3.1EESRK savo ankstesnėje nuomonėje jau pabrėžė, kad nedalyvaujant socialinės ekonomikos įmonėms, nebus veiksmingas Europos socialinių teisių ramstis, ir kad jos dėl savo paties veiklos pobūdžio prisideda siekiant Ramsčio tikslų, tokių kaip saugaus ir lankstaus užimtumo skatinimas, socialinis dialogas ir darbuotojų įtraukimas, sveika, saugi ir pritaikyta darbo aplinka arba siūlo inovatyvius pagrindinių socialinių problemų sprendimus. Reikia siekti, kad šios socialinės organizacijos visoje Europoje sulauktų daugiau dėmesio. Taip pat reikia remti inovacijas ir supaprastinti sąlygas, kuriomis teikiamas finansavimas, nes taip būtų padedama joms tęsti kasdienę veiklą ir įveikti krizes. Valstybės narės turėtų keistis geriausios praktikos pavyzdžiais.
3.2ES valstybės narės, atsižvelgiant į jose taikomą socialinį modelį, privalo užtikrinti, kad kiekvienas pilietis galėtų naudotis socialinėmis ir sveikatos visuotinės svarbos paslaugomis, kurios teikiamos visoje šalies teritorijoje, yra veiksmingos, kiekvienam prieinamos, įperkamos ir aukštos kokybės. EESRK jau atkreipė dėmesį, kad visuotinės svarbos paslaugos yra būtini socialinio teisingumo sistemos komponentai ir kad piliečiai turi teisę gauti aukštos kokybės „pagrindines paslaugas“, taip pat ir socialines bei sveikatos apsaugos paslaugas, kaip jos apibrėžiamos Europos socialinių teisių ramstyje.
3.3Kai kuriose šalyse pirmiausia skiriamos ne valstybės išmokos, bet užtikrinama, kad šias paslaugas teiktų ne pelno iniciatyvų vykdytojai, įstaigos ir tarnybos, o valstybė sukurtų tam reikalingas pagrindines sąlygas ir naudotojai galėtų pasirinkti paslaugų, kurias finansuotų socialinės apsaugos institucijos, teikėją. Teikiant paslaugas reikia atsižvelgti į naudos gavėjų interesus ir užtikrinti jų dalyvavimą procese. Šiuo būdu ne pelno socialinėms įmonėms teikiant paslaugas atsižvelgiama į naudotojo poreikius ir užtikrinama konkurencija, todėl juo būtų galima remtis diskutuojant apie Europos lygmens modelį ir taip skatinti rinktis šį būdą, o ne rengti viešuosius pirkimus, kuriais iš naudotojų atimama pasirinkimo laisvė.
3.4EESRK pasisako už galimybę tikslingai finansuoti arba išimtinai finansuoti ne pelno organizacijas nepažeidžiant ES valstybės pagalbos taisyklių.‑ Tokia galimybė labai praverstų krizės metu, nes ne pelno organizacijos neturi piniginio rezervo. Būtent ištikus krizei reikia užtikrinti, kad būtų teikiamos socialinės ir sveikatos apsaugos paslaugos ir būtų išlaikyta aukšta jų kokybė.
3.5Šiuo tikslu ir apskritai siekiant sustiprinti ne pelno siekiančią socialinę ekonomiką teikiant visuotinės svarbos socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, reikia iš esmės pakeisti Europos teisinę sistemą, visų pirma:
3.5.1suteikiant joms pirmenybę viešųjų ar privačių įmonių atžvilgiu viešuosiuose pirkimuose;
3.5.2gerokai padidinant galiojančiame De minimis pagalbos visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms reglamente nustatytą 500 000 EUR ribą, apskaičiuojamą sudėjus sumas už trejus mokestinius metus, pavyzdžiui, iki 800 000 EUR už vienerius mokestinius metus; šis padidinimas leistų geriau taikyti ir taip sustiprinti De minimis pagalbos visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms reglamentą bei išvengti pavojaus, kad prasidės iškreipta tarpvalstybinė konkurencija;
3.5.3patvirtinant bendrąją nukrypti leidžiančią nuostatą, taikomą lėšoms, gaunamoms iš Europos fondų pagal bendrojo finansavimo tvarką; tokiu atveju, kai taikoma bendrojo finansavimo tvarka, neturėtų būti atsižvelgiama į valstybės pagalbos teisės aktus, kaip yra daroma programose, kurias administruoja tik ES. Tada valstybės narės įstaigoms tam tikrais atvejais ir nepažeidžiant teisėtų lūkesčių, kuriuos turi valstybės subsidijos gavėjas, būtų suteikiama galimybė priimti teisiškai privalomą sprendimą, kad nėra požymių, jog buvo suteikta valstybės pagalba. Europos Komisijai ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismui turėtų būti suteikta teisė prižiūrėti, ar nėra piktnaudžiaujama.
4.Ne pelno socialinių įmonių veiklai taikomos fiskalinės sąlygos
4.1EESRK pakartotinai ragino Europos Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, parengti taisykles, kurias taikant būtų sukurta skatinanti ir tvari socialinės ekonomikos ekosistema. Siekiant gerinti ne pelno socialinėms įmonėms taikomas finansines sąlygas, reikia, be kita ko, nustatyti pakankamą bendro finansavimo dydį, supaprastinti administravimą, pavyzdžiui, naudojant pagal poreikius taikomus rodiklius ir taikant bei pripažįstant fiksuoto dydžio pagalbą.
4.2Socialinės ir sveikatos apsaugos paslaugas teikiančioms ne pelno socialinėms įmonėms labai svarbus finansavimas, gaunamas iš Europos fondų biudžeto, ypač „Europos socialinio fondo +“ (ESF+).
4.2.1EESRK savo nuomonėje dėl ESF+ paragino atsižvelgti į tai, kad socialinei ekonomikai tenka vis svarbesnis vaidmuo stiprinant socialinį ES aspektą, todėl parama socialinės ekonomikos veiklai turėtų tapti atskiru konkrečiu ESF+ tikslu.
4.2.2EESRK ne kartą atkreipė dėmesį, kad ne pelno socialinių įmonių turimi finansiniai ištekliai dažnai yra nepakankami, ir todėl ragino taikyti vienodas sąlygas nepiniginiams ir finansiniams įnašams tais atvejais, kai jie naudojami kaip nuosavos lėšos veiksmams, kurie remiami iš ESF+ biudžeto.
4.2.3Dalis ne pelno socialinių įmonių yra mažos, veikiančios vietos lygmeniu, jei, pavyzdžiui, buvo sukurtos savipagalbos grupių pagrindu. EESRK jau ragino šioms organizacijoms numatyti pakankamai lėšų, skiriamų iš ESF+ biudžeto.‑ Taip pat reikėtų numatyti galimybę teikti tikslinį finansavimą savanoriškai veiklai, vykdomai teikiant socialines ir sveikatos apsaugos paslaugas.
5.Socialinės ekonomikos veiksmų planas: svarbus ne pelno socialinių įmonių vaidmuo panaudojant Ekonomikos gaivinimo fondą po koronaviruso sukeltos krizės
5.1Per koronaviruso sukeltą krizę tapo aišku, kad atskirų valstybių taikomos priemonės yra veiksmingos, tik jei vykdomos koordinuotai. EESRK pozicijos dokumente ECO/515 dėl Reglamento dėl Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvos atkreipiamas dėmesys į tai, kad pakankamai dėmesio ir didesnės paramos turėtų sulaukti ne tik viešosios sveikatos priežiūros sistemos bei mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), bet ir ne pelno socialinės įmonės bei pilietinės visuomenės organizacijos. Ne pelno socialinės įmonės ir pilietinės visuomenės organizacijos beveik neturi piniginio rezervo, kuriuo galėtų pasinaudoti krizės metu. Tačiau būtent jos krizės laikotarpiu leidžia užtikrinti, kad toliau veiktų sveikatos apsaugos sistemos. Todėl EESRK ragina šioms veiklos kryptims ir organizacijoms teikti didesnę paramą ne tik siekiant įveikti dabartinę krizę, bet ir įprastinėmis sąlygomis įgyvendinti Europos socialinį ramstį, bendrąją socialinę ir sveikatos politiką, skiriant paramą iš Europos socialinio fondo (ESF) biudžeto ir rengiant socialinių rodiklių suvestinę per Europos semestrą.
5.2EESRK pritaria už darbo vietas ir socialines teises atsakingo Komisijos nario Nicolaso Schmito idėjoms, išdėstytoms 2020 m. balandžio 24 d. valstybių narių vyriausybėms skirtame rašte, kad socialinę ekonomiką reikėtų remti būtent ištikus krizei. Komisija pažymėjo, kad kasdienės socialinės ekonomikos organizacijų pastangos įvairiais būdais padeda švelninti krizės pasekmes. Šių organizacijų, bendradarbiaujant su valstybių narių tarnybomis ir papildant jų vykdomus veiksmus, teikiamos plataus spektro socialinės paslaugos labiausiai padeda tiems mūsų visuomenės nariams, kurie patiria didžiausių sunkumų. Jos sukuria daug darbo vietų pažeidžiamiems asmenims ir padeda jiems integruotis į darbo rinką ir įgyti reikiamų gebėjimų.
5.3Ne pelno socialinės ekonomikos ir kitos šioje srityje veikiančios organizacijos, kurios nesiekia pelno (angl. Not-For-Profit), turėtų aktyviau dalyvauti kuriant tinklus, kuriuose būtų keičiamasi informacija, siekiama politinių tikslų ir vykdoma darbinė veikla. Šias pastangas turėtų palaikyti ES ir valstybės narės, kurios turėtų nuolat skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir padėti kurti tinklus, skirtus civilinės saugos ir gelbėjimo bei socialinių paslaugų ir sveikatos institucijoms. Per koronaviruso krizę uždarius sienas ir taikant tik nacionalinius sprendimus, norimi rezultatai negali būti pasiekti ir tai prieštarauja ES tikslams bei vertybėms.
5.4Europoje socialinės ekonomikos organizacijos ir ypač ne pelno socialinės įmonės taip pat labai daug pagalbos suteikia migrantams, nes jos išsiskiria įtraukia veikla ir siekia tikslo remti nepalankiausioje padėtyje esančius asmenis. EESRK savo nuomonėje INT/785 jau paragino labiau vertinti darbą, kurį atlieka šioje srityje veikiančios socialinės ekonomikos organizacijos.
5.5EESRK savo nuomonėje dėl „Socialinės ekonomikos išorės aspekto“ jau atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija socialinės ekonomikos neįtraukė į savo pasiūlymą dėl naujojo konsensuso dėl vystymosi. Pasinaudojant didelėmis galimybėmis, kuriomis pasižymi ne pelno socialinė ekonomika, nes joje veikia savipagalbos ir pilietinės visuomenės organizacijos, o jų poveikis yra tvarus bei laikantis principo „iš apačios į viršų“, būtų galima ieškoti būdų socialinėms ir ekologinėms problemoms spręsti. Europoje yra veikianti stipri ne pelno socialinė ekonomika, todėl galima pasinaudoti jos sukaupta geriausia praktika. Nustatyta prievolė nesiekti pelno ir visą gautą pelną reinvestuoti į įmonės socialinius tikslus, gali ir už ES sienų neleisti privatizuoti viešųjų lėšų ar nevaržomai siekti didžiausio įmanomo pelno, jei bus sukurta valstybinė ar demokratiškai patvirtinta kontrolės sistema.
5.6Reikia siekti plataus visuomeninio darbdavių, darbuotojų ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų sutarimo dėl vaidmens, kuris turėtų tekti ne pelno socialinėms įmonėms ir jas remiančioms pilietinės visuomenės organizacijoms panaudojant Ekonomikos gaivinimo fondą po koronaviruso sukeltos krizės ir įgyvendinant Socialinės ekonomikos veiksmų planą 2021 m. bei atliekant šiomis aplinkybėmis būtiną sąlygų, kurios taikomos teisiniams ir finansiniams aspektams, peržiūrą. EESRK yra pasirengęs skatinti bei koordinuoti su šiuo tikslu susijusį darbą.
2020 m. rugsėjo mėn. 18 d., Briuselis
Luca Jahier
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas
_____________