ECO/500
Bendro vartojimo ekonomikos apmokestinimas. Pareiga teikti atskaitas
NUOMONĖ
Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Bendro vartojimo ekonomikos apmokestinimas. Pareiga teikti ataskaitas
(papildomoji nuomonė)
|
Administratorius
|
Jüri SOOSAAR
|
|
Dokumento data
|
30/06/2020
|
Pranešėja Ester Vitale
|
Plenarinės asamblėjos sprendimas
|
20/06/2019
|
|
Teisinis pagrindas
|
Darbo tvarkos taisyklių įgyvendinimo nuostatų 29 straipsnis (2010 m.)
|
|
|
Papildomoji nuomonė
|
|
|
|
|
Atsakingas skyrius
|
Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
|
|
Priimta skyriuje
|
24/06/2020
|
|
Priimta plenarinėje sesijoje
|
DD/MM/YYYY
|
|
Plenarinė sesija Nr.
|
…
|
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
…/…/…
|
1.Išvados ir rekomendacijos
1.1Apmokestinimas ir mokesčių politika turi atitikti nuolat besivystančią bendro vartojimo ekonomiką. Šiuo požiūriu EESRK mano, kad reikėtų ne kurti naujas ar specialias apmokestinimo sistemas, o veikiau pritaikyti šiuo metu galiojančias taisykles ir mokesčių modelius prie naujų ekonominių aplinkybių, užtikrinant vienodas sąlygas įvairiems susijusiems veiklos vykdytojams.
1.2EESRK prašo nacionalinėse mokesčių sistemose atsižvelgti į bendro vartojimo ekonomikos reiškinį ir į skaitmenines platformas ir siekti, kad šiame sektoriuje būtų laikomasi sąžiningos mokesčių sistemos principų, t. y. nuoseklumo, nuspėjamumo ir neutralumo, taip pat viešojo intereso užtikrinant visų suinteresuotųjų subjektų mokestinių prievolių vykdymą.
1.3EESRK yra įsitikinęs, kad ekonomikos skaitmeninimui taikytina mokesčių politika ir kuriamos priemonės bei veiklos sprendimai turėtų būti koordinuojami tarptautiniu lygmeniu. Todėl EESRK palankiai vertina glaudų Komisijos, valstybių narių, EBPO ir G 20 bendradarbiavimą ir pripažįsta, kad pradėtos bendradarbiavimo formos jau davė apčiuopiamų rezultatų ir kad ateityje jie gali būti dar reikšmingesni.
1.4Svarbu, kad tarptautinės, Europos ir nacionalinės institucijos veiksmingai ir greitai spręstų naujus skaitmeninės ir bendro vartojimo ekonomikos keliamus klausimus aktyviai imdamosi veiksmų, o ne tik reaguodamos į konkrečias problemas.
1.5Pagrindinis klausimas, susijęs su bendro vartojimo ekonomikai taikytina apmokestinimo sistema – skaitmeninių platformų įsipareigojimas rinkti, perduoti mokesčių administratoriams ir saugoti informaciją apie įvykdytus sandorius (pareiga teikti ataskaitas). Tokie įpareigojimai neturėtų tapti pernelyg didele administracine našta platformoms.
1.6Tinkamas keitimasis informacija taikant funkcinę ir proporcingą duomenų rinkimo ir keitimosi jais sistemą iš tiesų galėtų palengvinti mokesčių administratorių darbą ir užtikrinti įmonėms patikimą ir nuspėjamą sistemą, o tai būtų naudinga visai bendro vartojimo ekonomikai.
1.7EESRK tikisi, kad bus parengtas Europos duomenų ir informacijos apie platformų naudotojus, kuriuos jos turėtų perduoti mokesčių administratoriams ir ilgainiui juos saugoti, rinkimo standartas. Reikalavimai teikti ataskaitas turėtų būti aiškūs ir suderinti visose valstybėse narėse. Europos standartas padėtų apriboti vienašalius valstybių narių veiksmus, dėl kurių atsirastų taisyklių skirtumai ir netikrumas dėl jų taikymo vidaus rinkoje.
1.8Kalbant apie bendruosius principus, kuriais turėtų būti vadovaujamasi imantis ataskaitų teikimo reguliavimo, EESRK mano, kad būtina laikytis proporcingumo principo, kaip nustatyta ES Teisingumo Teismo praktikoje, ir tokiu būdu įvykdyti reguliavimu siekiamą tikslą, t. y. rinkti aiškią ir mokesčių institucijų darbui naudingą informaciją, pernelyg ir nepagrįstai nepažeidžiant platformų ir galutinių paslaugų gavėjų privačių interesų.
1.9EESRK mano, kad bendro vartojimo ekonomikai taikomos mokesčių taisyklės, įskaitant pareigą teikti ataskaitas, kiekvienu atveju turėtų būti pritaikytos įvairiems ir dažnai skirtingiems bendro vartojimo ekonomikos sektoriams ir veiklos rūšims.
1.10EESRK mano, kad svarbu išnagrinėti, ar ateityje numatoma įgyvendinti direktyva dėl mokėjimo paslaugų teikėjams taikomų tam tikrų reikalavimų teikti informaciją siekiant nustatyti sukčiavimo PVM atvejus, galėtų apimti ir pareigą teikti ataskaitas ir būti taikoma ir tiesioginio apmokestinimo tikslais.
1.11Akivaizdu, kad privačių subjektų ir valdžios institucijų keitimasis informacija turėtų vykti vadovaujantis Europos privatumo apsaugos ir asmens duomenų tvarkymo teisės aktais, laikantis būtinumo ir proporcingumo kriterijų ir siaurai aiškinant galimas bendrųjų principų privatumo srityje išimtis mokesčių taisyklių taikymo sumetimais.
2.Įžanga ir bendrieji principai
2.1Sukurti veiksmingą mokesčių politiką, skirtą bendro vartojimo ekonomikos sektoriui – tai iššūkis tiek Europos ir nacionalinėms institucijoms, tiek šio sektoriaus veiklos vykdytojams. Šiuo požiūriu labai svarbu užtikrinti vienodas sąlygas įvairiems bendro vartojimo ekonomikos veiklos vykdytojams ir tradiciniams veiklos vykdytojams, veikiantiems tuose pačiuose sektoriuose.
2.2EESRK mano, kad bendro vartojimo ekonomika pastaraisiais metais nuolat ir sparčiai augo ir suteikia ateities vystymosi galimybių Europos Sąjungos šalims, nes ji leidžia sutelkti nepanaudotus išteklius ir paskatinti atskirus piliečius imtis iniciatyvos. Kartu pripažįstama, kad reikia reguliavimo siekiant užtikrinti vartotojų apsaugą, darbuotojų teisių apsaugą, mokestines prievoles ir sąžiningą konkurenciją.
2.3Šioje nuomonėje vartojama „bendro vartojimo ekonomikos“ apibrėžtis apima verslo modelius, pagal kuriuos veikla vykdoma per bendradarbiavimo platformas, sudarančias sąlygas laikinai naudotis prekėmis ar paslaugomis, kurias dažnai teikia privatūs asmenys. Todėl, įskaitant ir metodologiniu požiūriu, būtų svarbu pasiekti minimalų Europos Sąjungos ir valstybių narių sutarimą dėl „bendro vartojimo ekonomikos“ sąvokos, kad būtų išvengta didelių skirtumų tarp vidaus rinkoje vartojamų apibrėžčių.
2.4Bendro vartojimo ekonomika yra sudėtingas ekonominis reiškinys, ją reikia kompleksiškai reguliuoti, nes ji susijusi su įvairiomis visuomenės sritimis ir skirtingomis teisinėmis struktūromis, kurios tradiciškai sprendžia daug ir skirtingų klausimų. Pavyzdžiui, nuolatinė bendro vartojimo ekonomikos raida daro poveikį taisyklėms tokiose srityse kaip vartotojų teisės, darbo teisė, socialinė apsauga, sutarčių teisė, teisė į privatumą ir viešąsias paslaugas.
2.5EESRK pabrėžia, kad veiksmingai Europos lygmeniu koordinuojamose nacionalinėse mokesčių sistemose reikia tinkamai atsižvelgti į naujus verslo modelius, susijusius su bendro vartojimo ekonomika. Sąžiningos mokesčių sistemos principų (nuoseklumo, nuspėjamumo ir neutralumo) naujuose verslo modeliuose turi laikytis visi suinteresuotieji subjektai: valdžios institucijos, įmonės ir vartotojai.
2.6Tačiau tradicines mokesčių taisykles sunku pritaikyti prie nuolatinės technologijų raidos, todėl mokesčių taisyklės dažnai atsilieka nuo labai spartaus skaitmeninės ekonomikos raidos tempo. Taigi, tradicinės taisyklės ir principai turėtų būti reguliariai ir tinkamai derinami prie vykstančių pokyčių koordinuojant Europos ir įvairių nacionalinių teisės aktų leidėjų veiksmus.
2.7Visų pirma svarbu, kad tarptautinės, Europos ir nacionalinės institucijos laiku, veiksmingai ir koordinuotai spręstų naujus skaitmeninės ir bendro vartojimo ekonomikos keliamus klausimus aktyviai imdamosi veiksmų konkretiems iššūkiams įveikti, o ne tik reaguotų į konkrečias problemas.
2.8EESRK yra įsitikinęs, kad vykstant ekonomikos skaitmeninimui, mokesčių politika ir konkrečių priemonių bei sprendimų kūrimas turėtų būti koordinuojami tarptautiniu ar net pasauliniu lygmeniu. Todėl EESRK palankiai vertina glaudų Komisijos, valstybių narių, EBPO ir G 20 bendradarbiavimą ir pripažįsta, kad toks bendradarbiavimas jau davė apčiuopiamų rezultatų ir kad ateityje jie gali būti dar reikšmingesni.
3.Pareiga teikti ataskaitas
3.1Pagrindinis klausimas, susijęs su bendro vartojimo ekonomikos mokesčių sistemomis – skaitmeninių platformų įsipareigojimas rinkti, perduoti mokesčių administratoriams ir saugoti informaciją apie įvykdytus sandorius. Tinkamas keitimasis informacija taikant funkcinę ir proporcingą duomenų rinkimo ir keitimosi jais sistemą, viena vertus, iš tiesų galėtų palengvinti mokesčių administratorių, kuriems duomenys turėtų būti perduodami greitai ir sklandžiai, darbą ir, antra vertus, užtikrinti platformoms ir jų naudotojams nuspėjamą sistemą. Pareiga teikti ataskaitas neturėtų sudaryti pernelyg didelės administracinės naštos platformoms ir sektoriaus veiklos vykdytojams.
3.2Jau yra keletas veiksmingo platformų ir mokesčių institucijų bendradarbiavimo transporto sektoriuje pavyzdžių: Estijoje buvo supaprastinti vairuotojų, priklausančių pavežėjų platformoms, mokesčių deklaravimo tvarka. Kitas novatoriško sprendimo pavyzdys taip pat Estijoje – tai valdžios institucijoms perduotinų duomenų minimalaus ir proporcingo kiekio nustatymas ir galimybė platformų operatoriams mokestinių prievolių vykdymui naudotis specialia einamąją banko sąskaita. Ši einamoji sąskaita užtikrina tiesioginį ir greitą veiklos vykdytojų, jų bankų ir mokesčių institucijų ryšį. Kita vertus, kai kuriuose regionuose interneto platformos nėra tinkamai pasirengusios bendradarbiauti su finansų institucijomis.
3.3Šiuo klausimu EESRK tikisi, kad bus parengtas Europos duomenų ir informacijos, kuriuos platformos turėtų perduoti mokesčių administratoriams ir ilgainiui išsaugoti, rinkimo standartas. Iš dalies jau pastebima, kad valstybių narių įvairūs vienašaliai veiksmai ir kartu veikiančios skirtingos sistemos vidaus rinkoje iš tiesų kelia veiklos sunkumų visam bendro vartojimo ekonomikos sektoriui ir trukdo jo veiksmingumui.
3.4Rengiant suderintą Europos ataskaitų teikimo modelį reikėtų remtis jau sukaupta patirtimi ir grįžtamosios informacijos apie veiklą pavyzdžiais. Įvairiose valstybėse narėse taikomos skirtingos ataskaitų teikimo sistemos, jos skiriasi tiek organizaciniu, tiek renkamų ir perduodamų duomenų kiekio ir rūšies požiūriu. Kai kuriose valstybėse narėse ataskaitų teikimo sistemos yra labai sudėtingos, reikalaujančios didelių platformų pastangų, o kitose valstybėse narėse sistemos yra lankstesnės ir daro mažesnį poveikį kasdienei veiklai. Kai kurių valstybių narių patirtis, be kita ko, rodo, kad neprivalomos ir savanoriškos ataskaitų teikimo sistemos, kurioms netaikomi konkretūs teisiniai reikalavimai, nėra veiksmingos.
3.5EESRK mano, kad ilgalaikėje perspektyvoje negali išlikti dabartinis susiskaidymas, nes tai gali lemti pernelyg dideles reikalavimų laikymosi išlaidas ir neveiksmingumą, susijusį su nevienodu reglamentavimu įvairiose vidaus rinkos srityse. Dėl šių priežasčių reikėtų subalansuotai ir proporcingai spręsti ataskaitų teikimo klausimą, užtikrinant supaprastintą ir veikiančią sistemą. Ataskaitų teikimo tvarkos supaprastinimas iš tiesų galėtų būti konkreti paskata skaitmeninėms platformoms laikytis reikalavimų.
3.6Kalbant apie bendruosius principus, kuriais turėtų būti vadovaujamasi imantis bendro vartojimo ekonomikos apmokestinimo reguliavimo veiksmų apskritai ir konkrečiai ataskaitų teikimo srityje, EESRK mano, kad būtina laikytis proporcingumo principo, kaip nustatyta ES Teisingumo Teismo praktikoje. Todėl reikės sudaryti sąlygas įgyvendinti reguliavimu siekiamą tikslą, t. y. rinkti aiškią ir mokesčių institucijų darbui naudingą informaciją, pernelyg ir nepagrįstai nepažeidžiant platformų ir galutinių paslaugų gavėjų privačių interesų.
3.7Toks požiūris turėtų padėti nustatyti aiškias ir nuspėjamas taisykles šio sektoriaus veiklos vykdytojams, kad neatsirastų pernelyg didelių reikalavimų laikymosi išlaidų (pvz., nebūtini ir neproporcingi reikalavimai pateikti duomenis) ir užtikrinti, kad mokesčių administratoriai galėtų veiksmingai rinkti informaciją.
3.8Be to, proporcingoje ir pagrįstoje ataskaitų teikimo sistemoje turėtų būti nustatyta, kokie duomenys yra tikrai būtini ir turi būti renkami, kad būtų užtikrintas mokesčių taisyklių vykdymas, ir nenustatyti pernelyg didelių įpareigojimų platformoms ir jų profesionaliems ar galutiniams naudotojams. Laikantis proporcingumo principo, taip pat turėtų būti atskiriami profesionalūs ir neprofesionalūs bendro vartojimo ekonomikoje veikiantys subjektai, tinkamai pritaikant ataskaitų teikimo reikalavimus dviem skirtingoms kategorijoms.
3.9Taip pat reikėtų ES lygmeniu suderintai reglamentuoti ir šiuos aspektus: i) bendros sąlygos, kuriomis apibrėžiamos teisėtas duomenų valdytojo duomenų tvarkymas; ii) su duomenų tvarkymu susiję asmenys; iii) subjektai ir tikslai, dėl kurių gali būti atskleisti asmens duomenys; iv) duomenų tvarkymo procedūra; v) tikslų, kuriais tvarkomi duomenys, apribojimas; vi) duomenų saugojimo laikotarpiai.
3.10Akivaizdu, kad privačių subjektų ir valdžios institucijų keitimasis informacija turėtų vykti vadovaujantis Europos privatumo apsaugos ir asmens duomenų tvarkymo teisės aktais, laikantis būtinumo ir proporcingumo kriterijų ir siaurai aiškinant galimas bendrųjų principų privatumo srityje išimtis mokesčių taisyklių taikymo sumetimais.
3.11Šiuo požiūriu galėtų būti naudinga gerinti ir remti įvairių nacionalinių mokesčių institucijų keitimąsi informacija siekiant struktūrizuoti veiksmingą bendradarbiavimą ir išvengti mokesčių vengimo ir sukčiavimo, taip pat suderinti įvairių institucijų veiklos praktiką.
3.12Bendro vartojimo ekonomikos mokesčių taisyklės, įskaitant ataskaitų teikimo sistemas, bet kuriuo atveju turėtų būti pritaikytos skirtingiems bendro vartojimo ekonomikos sektoriams, nes šiame sektoriuje vykdoma įvairi veikla dažnai pasižymi skirtingomis ir išskirtinėmis savybėmis, todėl reikia specialių ir pritaikytų taisyklių.
3.13Bet kuriuo atveju EESRK rekomenduoja sudaryti vienodas mokestines sąlygas bendro vartojimo ekonomikos veiklai ir panašiai tradicinei veiklai, laikantis mokesčių neutralumo principo, kad būtų išvengta iškraipymų rinkose, kuriose kartu dalyvauja tiek tradicinės, tiek bendro vartojimo ekonomikos veiklos vykdytojai.
3.14Galiausiai, nustatyti minimalias ribas, kurių nepasiekus tam tikra veikla laikoma neprofesionalia arba ekonomiškai nesvarbia ir todėl jai gali būti taikomos specialios mokesčių lengvatos, galėtų būti naudinga paskata bendro vartojimo ekonomikos augimui. Tačiau svarbu, kad šios ribos būtų nustatytos pagrįstai ir atlikus išsamią reguliavimo poveikio analizę.
4.PVM ir bendro vartojimo ekonomika
4.1PVM tikslais labai svarbu tiksliai apibrėžti sąvoką „mokesčių mokėtojas“ ir nustatyti, ar šis subjektas vykdo ekonominę veiklą. Be to, vis dar sunku nustatyti, kokia apmokestinimo tvarka turėtų būti taikoma bendro vartojimo ekonomikos sektoriuje vykdomiems sandoriams, už kuriuos nereikia mokėti grynaisiais pinigais, tačiau už kuriuos mokamas atlygis, nors ir nepiniginis, pavyzdžiui, grindžiami naudotojų asmens duomenų panaudojimu ir iš tokių duomenų gauta verte.
4.2PVM tikslais turi būti aiškiai atskiriami trys skirtingi atvejai, susiję su paslaugų apmokėjimu: i) paslaugos teikiamoms už tam tikrą pinigų sumą; ii) už paslaugą atsiskaitoma ne pinigais, o kita paslauga ar nepiniginiu atlygiu; iii) nemokamai ir nieko už ją negaunant teikiama paslauga.
4.3Kalbant apie konkrečius atvejus, kuriuos galbūt galima priskirti pirmiau nurodytam ii tipui, EESRK ragina atidžiai išnagrinėti, ar bendradarbiavimo platformų veiklai taikomos apmokestinimo PVM prievolės.
4.4Šiuo požiūriu EESRK mano, kad pirmasis Europos Komisijos PVM ekspertų grupės atliktas tyrimas dėl dalijimosi ekonomikos apmokestinimo PVM (VAT treatment of the sharing economy) yra naudingas ir tikisi, kad bus atliekami tolesni tyrimai.
4.5Taip pat būtų tikslinga, kad Europos Komisija ir nacionaliniai mokesčių administratoriai skatintų bendradarbiavimą ir tarpusavio veiksmų koordinavimą taikant PVM taisykles bendro vartojimo ekonomikos sektoriuje, siekiant sukurti suderintą veiklos praktiką, keistis taisyklių vykdymo užtikrinimo tikslais naudinga informacija ir išvengti sukčiavimo ir mokesčių vengimo.
4.6EESRK mano, kad svarbu išnagrinėti, ar ateityje numatoma įgyvendinti direktyva dėl mokėjimo paslaugų teikėjams taikomų tam tikrų reikalavimų teikti informaciją siekiant nustatyti sukčiavimo PVM atvejus gali apimti ir ataskaitų teikimo prievoles, be kita ko, tiesioginio apmokestinimo tikslais, kai tai susiję tiek su mokėjimais internetu kredito kortele, tiek su mokėjimais atliekant tiesioginius banko pavedimus ir su kitais greito mokėjimo būdais.
2020 m. birželio 24 d., Briuselis
Stefano Palmieri
Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyriaus pirmininkas
_____________