Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
REX/505
Glaudesnės Europos ir Azijos sąsajos
NUOMONĖ
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
Bendras komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui
Glaudesnės Europos ir Azijos sąsajos. ES strategijos sudedamosios dalys
[JOIN(2018) 31 final]
Pranešėjas Jonathan Peel
|
Konsultavimasis
|
Europos Komisija, 14/12/2018
|
|
Teisinis pagrindas
|
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
|
|
|
|
|
Atsakingas skyrius
|
Išorės santykių skyrius
|
|
Priimta skyriuje
|
26/02/2019
|
|
Priimta plenarinėje sesijoje
|
20/03/2019
|
|
Plenarinė sesija Nr.
|
542
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
133/2/1
|
1.Išvados ir rekomendacijos
1.1Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina bendrą komunikatą „Glaudesnės Europos ir Azijos sąsajos. ES strategijos sudedamosios dalys“, kurį Komisija kartu su ES vyriausiąja įgaliotine paskelbė 2018 m. rugsėjo 19 d.
1.1.1Ši iniciatyva yra labai savalaikė. Jau beveik trisdešimt metų pasaulis keičiasi kaip niekada sparčiai. Po karo vyravusiai tarptautinei prekybos sistemai gresia rimti iššūkiai, pasaulio ekonominės galios svarstyklės krypsta į rytų pusę, o Azijos pasaulinė perkamoji galia auga eksponentiškai.
1.2Tačiau EESRK mano, kad šis komunikatas iš tiesų yra neišnaudota galimybė. Komitetas labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į keletą reikšmingų strateginių trūkumų. Neatsižvelgta į pagrindines ekonomines ir geopolitines realijas. Atrodo, komunikato užmojai yra riboti, o į ateitį nukreiptų perspektyvų – nedaug. Nebuvo pasinaudota galimybe iš tikrųjų išsamiai apžvelgti būsimą ES santykių ir jungčių su Azija raidą ir nebuvo aiškiai pripažinta didelė šių santykių įvairovė ir sudėtingumas.
1.2.1Nėra nei veiksmų plano, nei aiškiai nurodytų ES strateginių tikslų, neatsižvelgiant į tai, ar jie vienas kitą papildytų, ar konkuruotų tarpusavyje.
1.2.2EESRK kelia klausimą, kodėl komunikate taip mažai kalbama, jei kalbama apskritai, apie daugelį naujų, itin svarbių pasiekimų, turinčių įtakos ir ES, ir Azijai. Pavyzdžiui:
·nebandoma nustatyti ar išnagrinėti jokių svarbių strateginių iššūkių, su kuriais Europa susidurtų ateityje plėtodama santykius su Azija;
·neskatinami ar nenagrinėjami klausimai, susiję su Azijos iniciatyva vykdomu sujungiamumu ar investicijų, daugiausia ar iš dalies skirtų Europai, klausimai;
·nepateikiama jokių nuorodų nei į pagrindinius jau galiojančius ES ir pirmaujančių Azijos šalių prekybos ar ekonominės partnerystės susitarimus, nei į tuos, kurie dar rengiami: tai, kad nepaminėtas pats svarbiausias neseniai sudarytas ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas (jau įsigaliojęs), mums kelia nuostabą;
·skyriuje „Žmonių sujungiamumas“ neužsimenama apie esamą pilietinės visuomenės dialogą tarp ES ir Azijos, visų pirma apie pavyzdines pilietinės visuomenės stebėsenos įstaigas, dėl kurių buvo susitarta šiuose prekybos susitarimuose;
·nepaisant aktyvaus pilietinės visuomenės vaidmens atliekant stebėseną, ypač atsižvelgiant į tai, kad Azijoje tai nėra įprasta, nebuvo bandyta įvertinti galimą pilietinės visuomenės vaidmenį;
·nebandyta nagrinėti socialinius klausimus, nepaisant to, kad jie dažnai yra labai svarbūs minėtoms įstaigoms, įskaitant pagrindinių TDO konvencijų įgyvendinimą, lyčių lygybės skatinimą (5-asis darnaus vystymosi tikslas) ar net žmogaus teises;
·neatsižvelgiant į tai, kad Kinijos iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ yra orientuota ne tik į Europą, bet daro poveikį ir visoms kitoms Azijos šalims ir siūlo tikrą paramą prekybos, infrastruktūros ir finansų srityse, ji visiškai nepaminėta;
·komunikate neatsižvelgiama į tai, kad dėl šios iniciatyvos gali susidaryti didelės skolos ir likti nesukurta daugybė naujų darbo vietų, taip pat neapsvarstytas galimas jos strateginis potencialas ar iššūkiai Europai;
·nebandoma, išskyrus tai, kas paminėta prabėgomis, pažvelgti į ES ir Vidurinės Azijos strategiją, nei į tai, kokį poveikį daro šioje teritorijoje vykstantis strateginis galios žaidimas, kuriame dalyvauja Kinija, Rusijos Federacija ir daugybė kitų šalių, įskaitant Turkiją, Iraną ir Indiją;
·neužsimenama apie Rusijos įsteigtą Eurazijos ekonominę sąjungą, kuri apima Europos bei Vidurinės Azijos šalis ir kurią ketinama toliau plėsti, bei nepateikiamas jos vertinimas;
·išskyrus tai, kad paminėta, jog reikia „remti energijos jungtis tarp partnerių Azijoje ir su jais“, komunikate nekalbama apie energijos paklausos valdymą ir konkurencinius interesus į didelius Centrinėje Azijoje esančius angliavandenilio išteklius;
·nekalbama apie dabartines su transportu ir energetika susijusias sujungiamumo iniciatyvas, pavyzdžiui, apie tarpvyriausybinę komisiją dėl transporto koridoriaus Europa–Kaukazas–Azija (TRACECA);
·nebandoma susieti transporto ir infrastruktūros šiame regione poreikio su, pavyzdžiui, 9-uoju darnaus vystymosi tikslu, kuris apima infrastruktūrą;
·be to, mažai kalbama apie iššūkius, su kuriais ES ir Azija susiduria siekdamos įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarime iškeltus tikslus, visų pirma dėl aplinkos taršos;
·nėra nuorodos į didėjantį ginkluotų konfliktų pavojų, įskaitant kosmoso ir skaitmeninių technologijų naudojimą, nei į poreikį šiuo klausimu užmegzti dialogą su Azijos šalimis;
·neužsimenama apie tai, kaip geriausia bendradarbiauti su Azijos šalimis, kad būtų stiprinamos tarptautinės organizacijos, visų pirma PPO;
·Indija komunikate paminėta tik prabėgomis, nepaisant jos dydžio ir potencialios jėgos, o Iranas, vis dažniau vertinamas kaip viena įtakingiausių regiono valstybių, paminėtas tik vieną kartą.
1.3Vis dėlto EESRK palankiai vertina tai, kad komunikate akcentuojamas tvarus, visapusiškas ir taisyklėmis grindžiamas sujungiamumas. Jame teisingai pabrėžiama, kad svarbu skatinti „kurti žiedinę ekonomiką, užtikrinti mažą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir klimato kaitos poveikiui atsparią ateitį, kad būtų galima įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus (DVT) ir Paryžiaus klimato susitarime nustatytus tikslus“.
1.4EESRK yra įsitikinęs, kad ES privalo pateikti oficialų atsaką į iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“.
1.4.1Daugelis tikėjosi, kad šis komunikatas bus svarbi ES atsako į iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ dalis, tačiau ji čia nėra paminėta. Iš pradžių iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ buvo vadinama „Šilko kelio ekonominės juostos“ iniciatyva, akcentuojant tai, kad „Šilko kelias“ yra istorinis ES ir Azijos sujungiamumo maršrutas. ES jau yra užmezgusi strateginę partnerystę su Kinija. Iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ taip pat siekiama kurti realius ryšius tarp Azijos ir Europos, o komunikate ši sritis yra pernelyg miglota.
1.4.2EESRK atkreipia dėmesį į konkrečią Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto nustatytą sąsają tarp iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ ir „16+1“ formato susitikimų, kuriuose dalyvauja Kinija ir 16 Vidurio ir Rytų Europos valstybių (įskaitant 11 ES valstybių narių). Komiteto pranešime nerimaujama, kad dėl Kinijos pasižadėjimo investuoti 3 mlrd. JAV dolerių į šių valstybių infrastruktūrą šiose šalyse gali susidaryti „didelės <...> skolos Kinijos valstybei priklausantiems bankams <...> [ir] bus sukurta nedaug darbo vietų Europoje“. Komunikate didelis dėmesys skiriamas fiskaliniam gyvybingumui ir naujoviškam finansavimui, tačiau jame neatsižvelgiama į šį rūpimą klausimą.
1.4.3Komitetas laikosi nuomonės, kad būtina sukurti oficialų ryšį tarp iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ ir DVT. Komunikate pabrėžiami DVT. Neseniai vykusiuose ES ir Kinijos apskritojo stalo susitikimuose, kuriuose dalyvavo EESRK ir Kinijos ekonomikos ir socialinių reikalų taryba, šis ryšys buvo patvirtintas du kartus.
1.4.4Iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ turi būti įgyvendinama abipusėmis pastangomis. EESRK pritaria ES prekybos rūmų Kinijoje nuomonei, kad iniciatyvos ateitis priklauso nuo to, ar prekyba ir investicijos tekės vienodai abiem kryptimis. Todėl Kinija turės atverti savo rinkas. ES įmonės taip pat išreiškė susirūpinimą, prašydamos suteikti daugiau informacijos ir skaidrumo prieš joms pradedant dalyvauti iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ pagrįstuose projektuose. Šios problemos vienodai aktualios visame Azijos kontekste.
1.5EESRK primygtinai rekomenduoja skirti daug daugiau išteklių ES santykiams su Azija, kuri yra „namai“, kaip nurodo EIVT, „dviem trečdaliams pasaulio neturtingųjų“. Palyginti su daug didesne ES vystymosi biudžeto dalimi, tenkančia Afrikai ir Lotynų Amerikai, daugeliui skurdesnių Azijos šalių skiriamų išteklių adekvačiai nepakanka.
1.6Komitetas mano, kad Europos Komisija turėtų išplėsti ekonomines užsienio politikos priemones ir jomis remti įmones – visų pirma Europos konsorciumus – tokių jau įsteigta Afrikoje pagal „InvestEU“, siekiant apimti Aziją ir kitas pasaulio dalis. Tokia parama taip pat turi būti teikiama užtikrinant darbuotojų teises viešųjų pirkimų procedūrose, įskaitant trečiosiose šalyse, kurios naudojasi užsienio investicijomis.
1.7Skyrius apie energetikos tinklus yra itin trumpas. Komitetas primygtinai ragina pasinaudoti turtinga ES patirtimi tvirtesnio bendradarbiavimo srityje, kad pagerėtų energijos vartojimo efektyvumas, o atsinaujinantieji energijos ištekliai būtų išnaudojami visapusiškai. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad komunikate nekalbama apie įvairius konkurencinius interesus dideliems Centrinėje Azijoje esantiems angliavandenilio ištekliams ir apgailestaujame, kad nekalbama apie vandenį – dar vieną itin svarbią, potencialiai pavojingą ir strategiškai būtiną prekę.
1.8EESRK palankiai vertina komunikate pateiktas pastabas dėl skaitmeninio sujungiamumo, ypač raginimą užtikrinti „taikią, saugią ir atvirą IRT aplinką, kurioje būtų atsižvelgiama į kibernetinius pavojus ir saugomos žmogaus teisės bei laisvės internete, taip pat asmens duomenys“. Tačiau labiausiai nuvilia tai, kad jame nekalbama apie tai, kaip elgtis su Europos ir Azijos šalimis, kurios šiais klausimais laikosi labai skirtingų nuomonių.
1.9EESRK nustebino tai, kad ES „turėtų stengtis sujungti gerai išplėtotą transeuropinį transporto tinklą (angl. TEN-T) su Azijoje veikiančiais tinklais“. Mes pakartojame savo rekomendaciją, kuri pirmą kartą buvo pateikta 2011 m., kad Kinijos ir ES pasiūlyti transporto koridoriai turi būti visiškai suderinti, pirmiausia, jei galima, geležinkelių infrastruktūros srityje.
1.9.1EESRK taip pat primena savo 2015 m. rekomendaciją, kad ES turėtų dėti daugiau pastangų siekiant rezultatų iš iniciatyvos TRACECA, kad „paspartėtų tvarios infrastruktūros grandinės kūrimas, siekiant užtikrinti daugiarūšį transportą (pirmiausia geležinkelio ir kelių infrastruktūros) koridorių susiejant su transeuropiniais transporto tinklais (TEN-T)“.
2.Bendrosios aplinkybės. Azijos svarba ES
2.1EESRK palankiai vertina tai, kad jis yra nurodomas kaip vienas bendro komunikato „Glaudesnės Europos ir Azijos sąsajos. ES strategijos sudedamosios dalys“, paskelbto prieš pat 12-ąjį ASEM aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris 2018 m. spalio mėn. vyko Briuselyje, adresatų.
2.2Ši Europos ir Azijos sujungiamumo strategijai apibrėžti skirta iniciatyva yra labai savalaikė. Pasaulyje vyksta esminiai struktūriniai pokyčiai. Rytų ekonominio pajėgumo ir perkamosios galios augimas vis stiprėja, pasaulinės prekybos tvarkos srityje susiduriama su kaip niekada didelėmis problemomis dėl vienašališkų JAV administracijos primestų importo tarifų ir jos iššūkio PPO, ES iškilo precedento neturintis vidinis iššūkis, daugelyje šalių vyksta rimti vidaus pokyčiai (pvz., Jungtinėje Karalystėje ir Turkijoje), arba šalys siekia iš naujo įsitvirtinti pasaulyje, pavyzdžiui, Rusija ar Iranas.
2.2.1Europos ir Azijos sujungiamumas gyvuoja tūkstantmečius. Iki tol, kol 1497 m. buvo atrastas kelias jūra, ryšiai visų pirma vyko keliais, kurie dabar yra žinomi kaip „Šilko keliai“. Šis sujungiamumas reiškė kur kas daugiau nei tik prekybą – jis apėmė visą su prekėmis, idėjomis ir žmonėmis susijusį judėjimą pradedant kultūros, medicinos ir religijos sąveikomis ir baigiant galimybe naudotis svarbiausiais ištekliais ir technologinėmis naujovėmis. Iš Azijos į vakarus vedusiais keliais buvo galima pasiekti ir Afriką, tai vėl matome Kinijos iniciatyvoje „Viena juosta, vienas kelias“.
2.3Keturios didžiausios Azijos šalys – Kinija, Japonija, Korėjos Respublika ir Indija – yra tarp 10 pagrindinių ES prekybos partnerių. Kitos septynios Azijos šalys patenka į pagrindinių prekybos partnerių trisdešimtuką. Iš šių šalių ES jau baigė derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų (LPS) ar ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) su Korėjos Respublika (Nr. 8), kuris įsigaliojo 2011 m., su Japonija (Nr. 6), kuris jau galioja, ir su Singapūru (Nr. 14) bei Vietnamu (Nr. 19), dėl kurių dar reikia gauti EP pritarimą. Derybos dėl ES LPS su Indonezija (Nr. 29), Malaizija (Nr. 21), Tailandu (Nr. 24) ir kitomis ASEAN šalimis arba vyksta šiuo metu, arba yra sustabdytos.
2.3.1Į kiekvieną pasirašytą LPS ar EPS įtrauktas stiprus prekybos ir darnaus vystymosi skyrius, pilietinei visuomenei pavedant atlikti aktyvios stebėsenos funkciją, savo ruožtu aktyviai dalyvaujant EESRK (išsamiai aptarta kitose neseniai paskelbtose EESRK nuomonėse). Be to, buvo pasirašyti atskiri investicijų apsaugos susitarimai su Singapūru ir Vietnamu, o su Japonija susitarimas dar nesudarytas.
2.3.2Derybos su Kinija (Nr. 2) dėl visapusiško atskiro investicijų susitarimo prasidėjo 2013 m., tačiau jos vyksta lėtai – šiuo metu vyksta 20-asis derybų etapas. Tačiau 2007 m. pradėtos derybos dėl LPS su Indija (Nr. 9) yra sustabdytos nuo 2013 m.
2.3.3EESRK su didele nuostaba pažymi, kad komunikate visai neužsimenama apie šiuos susitarimus ar derybas.
2.4Azijoje gyvena maždaug 60 proc. pasaulio gyventojų, jai tenka maždaug 35 proc. ES eksporto ir 45 proc. ES importo. Kaip nurodoma EIVT interneto svetainėje, Azijos šalys yra ne tik dideles pajamas gaunančios pramoninės šalys partnerės ir dinamiškos besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys, jose „taip pat gyvena du trečdaliai pasaulio neturtingųjų“. Svainėje taip pat pažymima, kad dėl šios priežasties vystomasis bendradarbiavimas išlieka vienu pagrindinių ES ir Azijos partnerystės prioritetų, jam skiriant daugiau nei 5 mlrd. EUR. Be to, priduriama, kad kuriama bendra politika tokiems uždaviniams, kaip kova su klimato kaita, darnus vystymasis, saugumas ir stabilumas, valdymas ir žmogaus teisės, taip pat gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija ir reagavimas, spręsti. Tačiau Afrikai ir Lotynų Amerikai skiriamos sumos yra santykinai didesnės.
2.5Azija pasižymi didele žmonių ir kultūrų įvairove – čia negali būti visiems tinkamo sprendimo. Ji jokiu būdu negali atspindėti ES. Žmogaus teisės ir požiūris į socialinius klausimus įvairiose Azijos šalyse labai skiriasi. Išskyrus tokius ekonomikos variklius, kaip Rytų Azija ir Indija (kur ekonominė plėtra dar turi pateisinti lūkesčius), šalys yra labai skirtingos. Netgi Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) nariai yra įvairūs – pradedant Singapūru ir baigiant trimis mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis (Mianmaru, Laosu ir Kambodža).
2.6Komitetas savo ruožtu neseniai paskelbė keletą į Aziją orientuotų nuomonių, visų pirma nuomonę dėl ES prekybos ir investicijų derybų, taip pat dvi nuomones dėl Centrinės Azijos (antroji paskelbta 2015 m. ES Tarybai pirmininkavusios Latvijos prašymu).
3.Bendrosios pastabos. Sudedamosios dalys?
3.1Tai, kad komunikate, nors ir bendrais bruožais, pabrėžiamas tvarus, visapusiškas ir taisyklėmis grindžiamas sujungiamumas, yra sveikintina. Sujungiamumui priskiriamos tokios sritys, kaip aplinkos apsauga, sauga ir saugumas, taip pat socialinės ir asmens teisės bei sąžiningos ir skaidrios konkurencijos poreikis. Komunikate teisingai pabrėžiama, kad svarbu skatinti „kurti žiedinę ekonomiką, užtikrinti mažą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir klimato kaitos poveikiui atsparią ateitį, kad būtų galima įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus (DVT) ir Paryžiaus klimato susitarime nustatytus tikslus“.
3.2EESRK būtų labai susirūpinęs, jei komunikate visa tai nebūtų buvę išdėstyta, ypač dėl to, kad šios esminės teminės sritys buvo pabrėžiamos ir plėtojamos nuo 2006 m., kai Komisija paskelbė savo prekybos komunikatą „Globalioji Europa“. Jame buvo siekiama užtikrinti, kad prekybos liberalizavimo ir Europos vertybių teikiamą „naudą gautų piliečiai. Kaip mes siekiame socialinio teisingumo ir sanglaudos savo šalyse, taip turėtume skatinti ir mūsų vertybes, įskaitant socialinius ir aplinkosaugos standartus bei kultūros įvairovę, visame pasaulyje“. Šios temos buvo nustatytos 2015 m. paskelbtame komunikate „Prekyba visiems“.
3.3Todėl tvirtai pritariame pagrindinei šio bendro komunikato prielaidai, kuri yra raginamojo pobūdžio. Nepaisant to, atrodo, kad komunikatas yra labai atitrūkęs nuo daugelio pastarojo meto pokyčių Azijoje, ypač nuo tų, dėl kurių laikui bėgant pačiai Europai gali kilti strateginių iššūkių. Šie pokyčiai yra įvairūs – iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija, didesnis tarpusavio sujungiamumas tarp Rusijos, Kinijos, Centrinės Azijos, Turkijos, Irano ir netgi Indijos, visų pirma energetikos ir transporto srityse.
3.3.1Labai nuvilia tai, kad nebuvo pasinaudota galimybe pristatyti kokią nors realią ir išsamią ES santykių ir sujungiamumo su Azija raidos ateities viziją. Nenagrinėta, ko Azijos šalys savo ruožtu gali tikėtis iš ES: investicijų? Rinkos? Pagalbos stiprinant gebėjimus? Dokumentas labiau panašus į jau sudėliotų „sudedamųjų dalių“ sąrašą, o ne į įvairių skirtingo užmojo siekių, kuriuos ES norėtų įgyvendinti ateityje, apžvalgą. Čia esama mažai naujoviško, į ateitį orientuoto mąstymo, o ypač – nestandartinio mąstymo.
Galbūt to niekada ir nesiekiama rengiant bendrus komunikatus, tačiau manome, kad buvo praleista daug svarbių galimybių. Jos jau išsamiai išdėstytos pirmiau.
4.Sujungiamumas
4.1Pagrindinė komunikato tema – sujungiamumas. Jis atitinka 2017 m. lapkričio mėn. ASEM ministrų susitikime nustatytą apibrėžtį. Nepaisant to, kad sujungiamumas buvo 2018 m. aukščiausiojo lygio susitikimo tikslas, ASEM ministrų susitikimas nėra apžvelgiamas. Sujungiamumas komunikate apima labai daug skirtingų klausimų, kurie padalyti į šešias konkrečias sritis. Šios sritys yra: geležinkelių, kelių, oro ir jūros infrastruktūra, energetikos tinklų (elektros, dujų) infrastruktūra, informacinės ir ryšių technologijos (IRT), dirbtinis intelektas (DI), pažangieji tinklai, prekybos ir investicijų srities santykiai, taip pat žmonių sujungiamumo aspektas.
4.2Prie „tvaraus sujungiamumo“ komunikate prijungiamas „fiskalinis perspektyvumas“, kuris tolesniame skyriuje įvardijamas kaip „tarptautinės partnerystės finansų srityje“ ir ten yra nagrinėjamas detaliau. Nors komunikate kalbama apie Azijos infrastruktūros investicijų banką (angl. AIIB), kurio nemėgsta JAV, jame neužsimenama apie Europos Parlamento iškeltus klausimus dėl Kinijos iniciatyvos „16+1“, dėl kurios Europoje susidaro didelės skolos ir kuriama mažai darbo vietų, ir nepanašu, kad šis poveikis neperžengia ar neperžengs ES sienų. Šie klausimai buvo iškelti po to, kai 2017 m. aukščiausiojo lygio susitikime Kinija pasižadėjo investuoti 3 mlrd. JAV dolerių į šių 16 Europos valstybių infrastruktūrą. Tada EP pabrėžė, kad „projektų sutartys negali būti sudarytos rengiant neskaidrius viešuosius konkursus“.
4.2.1EP paragino valstybes nares kur kas glaudžiau bendradarbiauti siekiant užtikrinti, „kad nebūtų pakenkta nacionaliniams ir Europos interesams dėl trumpalaikės finansinės paramos“. Šis bendras susirūpinimas pakartojamas ir ES pasiūlyme dėl tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo.
4.2.2Komitetas pažymi, kad Afrikos įmonėms ir konsorciumams jau yra numatytos ES paramos priemonės, tačiau santykiuose su Azija ES nėra numačiusi tokių priemonių. Nesant tokių priemonių šios įmonės atsiduria nepalankioje padėtyje palyginti su Kinijos įmonėmis, kurios remiamos iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“, todėl Komitetas mano, kad nuo šiol Komisija turi išplėsti dabartinę su Afrika susijusią politiką ir programą „InvestEU“ siekiant apimti su investicijomis susijusią riziką ir Azijoje bei kitose pasaulio dalyse. Tokia parama taip pat turi būti teikiama užtikrinant darbuotojų teises viešųjų pirkimų procedūrose, įskaitant trečiosiose šalyse, kurios naudojasi užsienio investicijomis.
4.3Į „visapusišką sujungiamumą“ savo ruoštu įeina transportas, energetikos tinklų ir skaitmeninis sujungiamumas. Skaitmeninio sujungiamumo klausimu komunikato 3.2 skyriuje kalbama apie didelio pralaidumo tinklų jungtis, universalią ir įperkamą prieigą prie interneto ir „taikią, saugią ir atvirą IRT aplinką, kurioje būtų atsižvelgiama į kibernetinius pavojus ir saugomos žmogaus teisės bei laisvės internete, taip pat asmens duomenys“. Tačiau jame nekalbama apie tai, kaip elgtis su šalimis, kurios šiais klausimais laikosi labai skirtingų nuomonių.
4.4Transporto klausimu komunikate nurodoma, kad 70 proc. prekybos vyksta jūromis, o 25 proc. – oru. Turint omenyje atstumus, tai yra neišvengiama. Tačiau pažymime, kad tvarkant muitinės formalumus, matyt, nebuvo atsižvelgta į 2017 m. vasario mėn. įsigaliojusį PPO prekybos lengvinimo susitarimą.
4.4.1Jame pripažįstama, kad augimo galimybės transporto srityje yra didelės, ir pabrėžiama, kad „geležinkeliai tebėra palyginti nereikšmingi“. Jūrų transportas yra kur kas tinkamesnis daugeliui Azijos šalių. Be to, laive gali tilpti iki 200 kartų daugiau konteinerių nei traukinyje. Tačiau jūrų transportas yra pasaulinio masto, o ne Azijos problema. Be to, priduriama, kad „kelių transportas paprastai tinkamas vežant vidutinio nuotolio atstumais <...> ir kaip antrinis transporto tinklas“. Tačiau kodėl komunikate nepaminėta Tarpvyriausybinė komisija dėl TRACECA?
4.4.2Pagrindinė 2015 m. paskelbtos EESRK nuomonės dėl Centrinės Azijos rekomendacija buvo ta, kad ES turėtų dėti daugiau pastangų siekiant rezultatų iš iniciatyvos TRACECA, kad „paspartėtų tvarios infrastruktūros grandinės kūrimas, siekiant užtikrinti daugiarūšį transportą (pirmiausia geležinkelio ir kelių infrastruktūros) koridorių susiejant su transeuropiniais transporto tinklais (TEN)“.
4.4.3EESRK atkreipė dėmesį, kad „Europos Sąjungai tebėra svarbi TRACECA (transporto koridoriaus Europa–Kaukazas–Azija) iniciatyva. Tai tarptautinė programa, kurios tikslas – stiprinti ekonominius santykius, prekybos ir transporto ryšius tarp Juodosios jūros baseino ir Pietų Kaukazo ir Vidurinės Azijos, remiantis egzistuojančiomis transporto sistemomis bei jos 13 valstybių narių <...> bendrais siekiais“. Kilus korupcijos klausimams, juos reikia spręsti tiesiogiai.
4.4.4Be to, EESRK yra nustebęs, kad pateiktas tik pasiūlymas, kad ES „turėtų stengtis sujungti gerai išplėtotą transeuropinį transporto tinklą (angl. TEN-T) su Azijoje veikiančiais tinklais“. Mūsų 2015 m. paskelbtoje nuomonėje pakartojama „2011 m. rekomendacija, kad Kinijos ir ES pasiūlyti transporto koridoriai turi būti visiškai suderinti, pirmiausia, jei galima, geležinkelio infrastruktūros srityje“. EESRK vėl tai pakartoja 2019 m.
4.4.5Toje nuomonėje taip pat buvo pažymima, kad „Kinija, ES ir pati Rusija labai suinteresuotos šiuolaikiškos ir sąveikios kelių ir strateginės geležinkelių infrastruktūros statyba „šilko kelio“ maršrutu. Sėkmingas šio regiono integravimas pasitelkiant šiuolaikišką ir patikimą infrastruktūrą ne tik suteiktų puikią didesnės regioninės ir ekonominės integracijos galimybę, bet ir skatintų žmonių mobilumą ir kultūrinius mainus ir savo ruožtu sukurtų geresnes sąlygas teisinės valstybės ir demokratijos principų įtvirtinimui.“ Atsižvelgiant į 9-ąjį DVT (kurti atsparią infrastruktūrą, skatinti tvarią industrializaciją ir naujoves), tai tampa dar labiau aktualu.
4.4.6Mes taip pat apgailestaujame, kad komunikate visiškai nekalbama apie sausumos kelių ir geležinkelių jungčių plėtimą Indijos ir Pietryčių Azijos kryptimis, nepaisant šiuo metu vykstančių didelės apimties kelių tiesybos darbų tiek Centrinėje Azijoje, tiek Irane. JAV atsisakymas dalyvauti susitarime dėl Bendro visapusiško veiksmų plano (BVVP) čia gali būti pagrindinis veiksnys.
4.5Skyrius, kuriame kalbama apie energetikos tinklų sujungiamumą (3.3), yra itin trumpas. EESRK yra rekomendavęs, „ES ryšių su Vidurine Azija perspektyvumas – daug potencialių energijos atsargų ir, kad tokie ryšiai turi remtis praktiniais ir ekonominiais kriterijais. ES elgiasi teisingai dalyvaudama šių šalių energetikos sektoriaus vystyme, pirmiausia dėl to, kad Vidurinės Azijos valstybės turi daug atsargų, kurios galėtų tapti papildomais (bet ne alternatyviais) Europos energijos šaltiniais, nors tranzito ir vežimo klausimai yra sudėtingi. Tačiau, svarbu vengti bet kokių galimų nesusipratimų su Kinija dėl mūsų bendro intereso didinti energijos tiekimą iš Vidurinės Azijos“.
4.5.1EESRK dar kartą pakartoja savo rekomendaciją „turtinga ES patirtimi, kaip sustiprinti bendradarbiavimą, kad pagerėtų energijos vartojimo efektyvumas ir būtų išnaudoti atsinaujinantieji energijos ištekliai, nes regione dar yra daug neišnaudoto potencialo.“
4.5.2EESRK su nuostaba pažymi, kad nors daugelyje Azijos šalių vanduo yra gyvybiškai būtina prekė, dėl kurios yra reali konflikto grėsmė, jis komunikate nepaminėtas. Vandentvarka, kaip ir aplinkos tvarumas, yra itin svarbi, visų pirma kalbant apie vandens naudojimo efektyvumą ir vandens švaistymą.
4.5.3Dėl klimato kaitos vandens trūkumas gali padidėti. Tarp Centrinės Azijos šalių, kuriose yra vandens, bet nėra didelių angliavandenilio išteklių ir šalių, kurios turi naftos ir dujų, bet neturi vandens, jau gali kilti konfliktas. Dar neišspręstas galimo didžiųjų upių, tokių kaip Mekongo, tvenkimo klausimas, o „trečiojo ašigalio“ – Himalajų ledo kepurės tirpimas taip pat gali sudaryti ypatingų problemų.
5.Iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ ir platesni ES ir Azijos santykių aspektai
5.1Ne vien EESRK stebisi, kad komunikate nepaminėta iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ – daug kas tikėjosi, kad komunikatas bus pagrindinė Europos atsako į šią iniciatyvą dalis.
5.1.1Kai 2013 m. Astanoje Prezidentas Xi Jinping pirmą kartą paskelbė iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, ji buvo vadinama „Šilko kelio ekonominės juostos“ iniciatyva – akcentuojant tai, kad „Šilko kelias“ yra istorinis ES ir Azijos sujungiamumo maršrutas.
5.1.2Iš pradžių iniciatyvai „Viena juosta, vienas kelias“ finansuoti buvo numatyta 16,3 mlrd. JAV dolerių (šiuo metu gerokai daugiau) – ja buvo siūlomi realūs pinigai. Iniciatyva buvo siekiama ne tik megzti glaudesnius ryšius su Europa – ji buvo dalis platesnės vizijos, orientuotos į regioninio bendradarbiavimo tarp Kinijos ir kitų Azijos šalių, taip pat Afrikos, plėtojimą. Ja buvo siekiama stiprinti regioninį sujungiamumą, gilinti prekybos ir ekonominius santykius ir plėtoti žmonių sujungiamumą. Šiuo metu ja siekiama plėtoti prekybą ir infrastruktūrą sausumos ir jūrų keliais daugiau nei 70 šalių, įtraukiant investicijų, plėtros, finansinį ir žmonių sujungiamumą. Tai yra aiškus ženklas, rodantis Kinijos troškimą vaidinti svarbesnį pasaulinį vaidmenį, nepaisant to, kad dauguma šalių (įskaitant Indiją ir Japoniją) yra susirūpinusios dėl susijusių politinių ir finansinių įsipareigojimų.
5.1.3Komitetas yra įsitikinęs, kad ES privalo pateikti oficialų atsaką į iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“. Strateginė ES ir Kinijos partnerystė yra svarbi. Iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ siekiama sukurti realius infrastruktūros, transporto ir prekybos ryšius, o tai, kas siūloma šiame komunikate, yra pernelyg miglota. Ar ES nori, kad ateityje keliai vestų į Pekiną, o ne į Romą?
5.2Iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ yra pagrindinis ES ir Azijos sujungiamumo veiksnys. Jau minėta, kad EP dėl to išreiškė susirūpinimą. Savo ruožtu Europos Sąjungos prekybos rūmai Kinijoje pabrėžė, kad iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ turi būti dvišalė priemonė, nes jos ateitis priklauso nuo to, ar prekyba ir investicijos tekės vienodai abiem kryptimis, o tai reiškia, kad Kinija turės atverti savo rinkas.
5.2.1ES prekybos rūmai Kinijoje yra įsitikinę, kad iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ sėkmę iš esmės nulems atviros rinkos, subalansuota prekyba, skaidrumas ir abipusiškumas. Jie atkreipia dėmesį į tai, kad Azijoje, kaip ir kitur, reikalinga patikima infrastruktūra ir kad geresnis sujungiamumas gali būti esminis ekonomikos augimo veiksnys, taigi toks požiūris šiame plataus užmojo projekte yra naudingas visiems jo dalyviams. Jie ragina įgyvendinti skaidrius viešųjų pirkimų procesus, kuriais būtų sudarytos vienodos konkurencinės sąlygos Europos ir Kinijos įmonėms, visų pirma privačioms įmonėms, o projektai atitektų stipriausiems pretendentams. To nepadarius lėšos gali būti iššvaistytos, o projektai gali žlugti“.
5.2.2Komunikate (5.3 skyriuje) kalbama apie „vienodas sąlygas įmonėms“. ES įmonės išreiškė savo susirūpinimą, be to, jos reikalauja didesnio skaidrumo ir labiau įtraukti įmones į iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ ankstesnius projektų etapus, kad būtų galima deramai atlikti komercinio perspektyvumo įvertinimą ir užtikrinti, kad būtų taikoma taisyklėmis grindžiama rinkos ekonomika ir nediskriminuojančios viešojo pirkimo procedūros.
5.3Komunikate pabrėžiami DVT. EESRK yra įsitikinęs, kad būtina sukurti oficialų ryšį tarp DVT ir iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“. 2017 m. bendrame ES ir Kinijos apskritojo stalo pareiškime pabrėžiama, kad iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimu turėtų būti prisidedama prie JT darbotvarkės iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir prie Paryžiaus klimato susitarimo vykdymo.
5.3.1Be to, 2018 m. bendrame pranešime teigiama, kad „atsižvelgiant į svarbias infrastruktūros iniciatyvas, kaip svarbios ekonominės, prekybos ir investicijų partnerės, ES ir Kinijos Liaudies Respublika turėtų tęsti svarbiausių iniciatyvų plėtros ir įgyvendinimo derinimą ir stiprinti bendradarbiavimą prekybos, investicijų lengvinimo, elektroninės prekybos, sujungiamumo, infrastruktūros, IT, energijos tinklų, žmonių sujungiamumo ir kitose srityse“. Be to, jame nurodoma, kad abiejų pusių institucijos turėtų „užtikrinti, kad visos bendros iniciatyvos ir projektai būtų tvarūs fiskaliniu ir aplinkos atžvilgiu ir taip prisidėtų prie DVT įgyvendinimo“. Jame taip pat pažymima, kad „Darbotvarkėje iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarime pabrėžiamas neįgyvendintas pasaulinės infrastruktūros poreikis ir konstatuojama, kad įgyvendinant iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ ir Europos ir Azijos sujungiamumo strategiją būtina atsižvelgti į visus DVT“.
5.3.2Apskritojo stalo posėdyje padaryta išvada: „tam, kad dideli projektai būtų naudingi abiem pusėms, jais turi būti teikiama abipusė nauda, taip pat jie turi būti skaidrūs, sąveikūs, abipusiški ir tvarūs, grindžiami konsultacijomis, dalyvavimu ir bendra nauda“.
5.4Kalbant plačiau apie ES ir Azijos sujungiamumą, akivaizdu, kad daugelis su iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ susijusių klausimų turėtų būti taikomi daug plačiau. Pavyzdžiui, komunikate daug dėmesio skiriama darnaus vystymosi tikslams, tačiau šis klausimas nėra išnagrinėtas išsamiai. Svarbiausi DVT, aktualūs ne tik įgyvendinant iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ , bet ir visos Azijos sujungiamumui, yra šie:
·6-asis tikslas – švarus vanduo ir higiena;
·7-asis tikslas – visiems užtikrinti prieigą prie įperkamos, patikimos, tvarios ir modernios energijos;
·9-asis tikslas – kurti atsparią infrastruktūrą, skatinti tvarią industrializaciją ir naujoves;
·8-asis tikslas – skatinti įtraukų ir darnų ekonomikos augimą, užimtumą ir deramą darbą ir
·14-asis tikslas – išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius siekiant darnaus vystymosi.
5.4.1Be to, reikia atsižvelgti į kitus DVT, visų pirma į 5-ąjį tikslą (užtikrinti lyčių lygybę), 11-ąjį tikslą (tvarūs miestai ir bendruomenės), 12-ąjį tikslą (užtikrinti tvarius vartojimo ir gamybos modelius) ir 15-ąjį tikslą (tvariai valdyti miškus, kovoti su dykumėjimu, sustabdyti ir priešinga linkme nukreipti dirvožemio blogėjimą ir sustabdyti biologinės įvairovės nykimą).
5.5Komunikate ne be pagrindo pabrėžiamas „taisyklėmis grindžiamas sujungiamumas“. Čia reikšmingą vaidmenį atlieka PPO, kuriai šiuo metu kyla grėsmė iš JAV Prezidento Donaldo Trumpo administracijos. Pagrindinis PPO uždavinys yra skatinti tarptautinės prekybos skaidrumą, visų pirma įgyvendinant jos „tarpusavio peržiūros“ sistemą, pagal kurią jos narių prekybos praktika yra nuolat peržiūrima. PPO yra tas forumas, kuriame turėtų būti sprendžiami tokie klausimai, kaip JAV iškelti klausimai dėl Kinijos, įskaitant klausimus dėl dempingo ir paslėptų subsidijų.
5.5.1Dėl šių ir daugelio kitų geopolitinių priežasčių, atsižvelgiant į eksponentinį daugelio Azijos valstybių prekybos augimą, parama PPO bus stipri, o ES bus plačiai remiama Azijoje ginant PPO, jos vaidmenį ir pagrindinę veiklą.
5.5.2Konkretus 17-ojo DVT (atgaivinti pasaulinę darnaus vystymosi partnerystę) uždavinys – „skatinti visuotinę, taisyklėmis grindžiamą, atvirą, nediskriminacinę ir teisingą daugiašalę prekybos sistemą, reguliuojamą Pasaulio prekybos organizacijos“. PPO Nairobio ministrų deklaracijoje išaiškinta, kad „tarptautinė prekyba gali padėti siekti darnaus, tvirto ir proporcingo augimo visiems, pabrėžiant, kad tai būtų kur kas sunkiau be veiksmingo daugiašalio prekybos mechanizmo“.
6.Pilietinės visuomenės įgalėjimas
6.1Kaip minėta, sį visus nuo 2011 m. sudarytus ES LPS ir EPS buvo įtraukti stiprūs prekybos ir darnaus vystymosi skyriai, pilietinei visuomenei pavedant atlikti aktyvios stebėsenos funkciją.
6.1.1Visgi pilietinės visuomenės vaidmuo ir samprata Azijoje labai skiriasi nuo jos vaidmens ir sampratos Europoje ir kitur. Vertinant iš ilgalaikės perspektyvos, veiksmingo Pilietinės visuomenės forumo pagal ES ir Korėjos LPS įsteigimas buvo sėkmingas įsipareigojimas. Panašaus mechanizmo tarp ES ir Japonijos, grindžiamo ilgalaikiais intensyviais ir konstruktyviais ryšiais, įtvirtinimo procesas jau įsibėgėjo. Tačiau nei Singapūre, nei Vietname nėra jokių mechanizmų, kuriais būtų galima remtis ratifikavus susitarimą. Tikėtina, kad procesas prasidės ir su kitomis ASEAN šalimis, visų pirma Indonezija. Nors tai geriausias ES sujungiamumo su Azijos pilietine visuomene pavyzdys, komunikate apie tai nekalbama.
6.2EESRK palankiai vertina tai, kad į komunikatą įtraukta žmonių sujungiamumo koncepcija. Konkrečiai tai – „studentų, akademikų ir mokslininkų sujungiamumas ir judumas“ (3.4 skyrius) kaip labai svarbus veiksnys „tarpusavio supratimui ir ekonomikos augimui“, ypatingą dėmesį skiriant programai „Erasmus“ ir „Marie Skłodowskos-Curie veiksmams“. Žmonių sujungiamumas stiprėja per prekybą, turizmą ar sportą, nors ES taip pat ėmėsi įvairių su Kinija, Indija ir kitomis šalimis susijusių dialogo iniciatyvų.
6.2.1Jaunimo dalyvavimas, visų pirma įgyvendinant švietimo ir mainų programas, yra ypač svarbus. Pagrindinė šiuo požiūriu yra peržiūrėta, labai laukta ES programa „Erasmus+“. Ji padedama vystyti glaudesnius ryšius švietimo srityje ir judumą aukštojo mokslo lygmeniu, o tai turėtų palengvinti vizų išdavimo procedūras ir atleisti nuo mokesčių gabiausius studentus. Tačiau ši programa yra pasaulinio masto ir, atsižvelgiant į Azijos įvairovę, nėra lengva, arba netgi pageidautina jai suteikti konkretų Azijos kontekstą.
6.2.2Tačiau tai turi būti abipusis dalykas – Azija taip pat gali pasiūlyti aukšto lygio įgūdžių. Daugelis Azijos šalių labiau suinteresuotos abipusiu kvalifikacijų pripažinimu, didesniu darbo jėgos judumu ir galimybe lengvai gauti vizas, kaip jau parodė įstrigusios derybos su Indija.
6.3Tačiau ES turi daryti dar daugiau, kad pavergtų Azijos žmonių širdis ir protus. Tenka apgailestauti, kad komunikate mažai kalbama apie žmogaus teises (galbūt dėl pernelyg didelės Azijos šalių įvairovės), teisinės valstybės principą, gerą valdymą ir demokratizaciją. ES privalo skatinti pasitikėjimo stiprinimą. Visame Azijos regione susiduriama su sunkiais išbandymais dėl skausmingo ir didelės apimties perėjimo nuo komandinės prie labiau nacionalinės, į rinką orientuotos ekonomikos daugelyje šalių, kuriam kaip niekada trukdo endeminiai etniniai, aplinkosauginiai ir ekonominiai neramumai, jau nekalbant apie korupciją.
2019 m. kovo 20 d., Briuselis
Luca Jahier
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas
_____________