Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
TEN/677
Skaitmeninės Europos programa
NUOMONĖ
Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos sudarymo
[COM(2018) 434 final – 2018/0227 (COD)]
|
Administratorė
|
Maja Radman
|
|
Dokumento data
|
10/10/2018
|
Pranešėjas Norbert Kluge
Bendrapranešėjis Ulrich Samm
|
Konsultavimasis
|
Europos Parlamento prašymas pateikti nuomonę, 14/06/2018
Tarybos prašymas pateikti nuomonę, 25/06/2018
|
|
Teisinis pagrindas
|
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 172 straipsnis, 173 straipsnio 3 dalis ir 304 straipsnis
|
|
|
|
|
Biuro sprendimas
|
19/06/2018
|
|
|
|
|
Atsakingas skyrius
|
Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
|
|
Priimta skyriuje
|
04/10/2018
|
|
Priimta plenarinėje sesijoje
|
DD/MM/YYYY
|
|
Plenarinė sesija Nr.
|
…
|
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
…/…/…
|
1.Išvados ir rekomendacijos
1.1Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina Europos Komisijos Skaitmeninės Europos programos iniciatyvą. Joje pabrėžiamas siekis įtvirtinti Europos kaip išskirtinės veikėjos skaitmeninimo srityje vaidmenį ir sustiprinti jos ekonominę galią pasaulinės konkurencijos sąlygomis. Skaitmeninės Europos programos tikslas – užtikrinti bendrajai skaitmeninei rinkai sukurti reikalingas sąlygas ir visiems Europos Sąjungos piliečiams teigiamą skaitmeninės transformacijos raidą. Programa gali būti labai sėkminga, jei bus tinkamai nustatyti kol kas neatskleisti išsamesni programos aspektai.
1.2Mokslininkai yra viena iš socialinio ir ekonominio vystymosi varomųjų jėgų. Įgūdžiai ir gebėjimai yra aukšto mokslinių tyrimų lygio ir praktinio programos įgyvendinimo sąlyga. Tad jie yra vienas iš programos sėkmės veiksnių. Todėl, EESRK nuomone, programoje didelė reikšmė skiriama mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros rėmimui.
1.3EESRK nuomone, tam, kad mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros rezultatų naudą pajustų visi Europos Sąjungos (ES) piliečiai ir jie būtų skleidžiami, turėtų būti intensyvinamas mokslinių tyrimų institucijų, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų dialogas. Sudėtingi klausimai turi būti pateikiami taip, kad juos galėtų suprasti ir įvertinti ne tik specialistai. EESRK taip pat siūlo programą susieti su mokslinių tyrimų rėmimo pagal programą „Horizontas 2020“ („Europos horizontas“) principais, kurie grindžiami, be kita ko, Europos mokslininkų chartijos laikymusi ir atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų bei atvirojo mokslo principais.
1.4EESRK teigiamai vertina tai, kad skaitmeninių įgūdžių vystymas yra vienas iš pagrindinių programos elementų. Skaitmeniniai įgūdžiai ir gebėjimai yra kitų keturių prioritetų realizavimo sąlyga. Gaila, kad šio prioriteto biudžetas yra mažesnis už kitų prioritetų biudžetą. Todėl EESRK remia Europos Parlamento pasiūlymą biudžetą nuo 700 mln. EUR (7,6 proc. viso biudžeto) padidinti iki 830 mln. EUR (9 proc. viso biudžeto). Vis dėlto EESRK pabrėžia, kad visų pirma valstybės narės yra atsakingos už švietimą ir tam skiria atitinkamas nacionalinio biudžeto lėšas. EESRK supranta, kad skaitmeniniams įgūdžiams skiriamas biudžetas ES valstybėse narėse yra labai skirtingas. Todėl jis ragina Komisiją atkreipti valstybių narių dėmesį į jų didelę atsakomybę šioje srityje, kad skaitmeninimo naudą galėtų pajusti visi piliečiai.
1.5EESRK mano, kad būtina rengti aukštos kvalifikacijos talentingus darbuotojus ir jų pritraukti siekiant padidinti Europos kaip darbo vietos patrauklumą šiai grupei pasaulinės konkurencijos sąlygomis. Vis dėlto EESRK taip pat pabrėžia, kad programoje neturėtų būti susitelkiama tik į ypatingas pastangas pritraukti aukštos kvalifikacijos ir aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių ir pajėgumų. Turėtų būti visapusiškai remiamos įmonės, darbuotojai ir vartotojai diegiant ir taikant tiek pagrindines, tiek aukšto lygio skaitmenines technologijas. Tai turi lemiamą reikšmę darbo vietų kiekybei ir kokybei ir Europos konkurencingumui. EESRK pažymi, kad vis dar daug įmonių, darbuotojų ir piliečių neturi pagrindinės techninės įrangos ir pagrindinių gebėjimų. Todėl EESRK nurodo 2017 m. spalio 19 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose pažymėta, kad investicijomis į skaitmeninius įgūdžius turi būti siekiama „visiems europiečiams suteikti galių ir priemonių“
.
1.6Skaitmeninės Europos programa šioje srityje bus sėkminga tada, kai ji veiks kaip „galva“ ir nebus paliktos nuošalyje kitos ES paramos programos, kuriomis siekiama panašių tikslų. Lėšos, pvz., išplėsto Europos socialinio fondo (ESF+), turi būti įtraukiamos į būtinų priemonių finansavimą.
1.7EESRK nuomone, į skaitmeninių inovacijų centrų kūrimo procesą įprastai turėtų būti įtraukiami socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė. Jiems turi būti suteikta prieiga prie skaitmeninių inovacijų centrų. Veikdami kaip nevyriausybinės organizacijos jie gali padidinti inovacijų centrų veiklos matomumą ir visuomenės pritarimą jiems.
EESRK mano, kad įgyvendinant programą iš pat pradžių reikia vengti galimo socialinio disbalanso. Kadangi skaitmeninimas susijęs su visomis gyvenimo sritimis ir žmonėmis, būtina, kad jo naudą galėtų pajusti visi ES piliečiai. Todėl, EESRK nuomone, svarbu programą įgyvendinti taip, kad skaitmeninės Europos teikiamais pranašumais ir galimybėmis galėtų naudotis visa Europos visuomenė. Skaitmeninimo procesas Europoje turi būti įtraukus. Iš piliečių negali būti atimta galimybė pajusti skaitmeninį progresą dėl tokių veiksnių kaip lytis, socialinė padėtis, žemesnis išsilavinimas, kvalifikacija, skaitmeniniai įgūdžiai, kilmė, amžius ar negalia. Gaunama „skaitmeninė grąža“ atitinkamomis politinėmis priemonėmis turi būti paskirstoma sąžiningai. Ji negali suteikti pranašumų tik kelioms suinteresuotųjų asmenų grupėms. Programos įgyvendinimo priemonėmis turi būti atsižvelgiama į ES principą, kad žmogus yra savo duomenų savininkas ir juo lieka.
1.8EESRK mano, kad programa turėtų būti labiau susieta su socialine tikrove. Turi būti atsižvelgiama į skaitmeninimo poveikį darbo rinkai ir skirtingą jo poveikį regionams. Todėl svarbiu programos sėkmės kriterijumi Komitetas laiko tai, kad skaitmeninimas teiktų galimybių dalyvauti ekonominiame gyvenime ir kurti darbo vietas ir kad tai vyktų visuose Europos regionuose.
1.9EESRK norėtų, kad į ES pasaulyje būtų žvelgiama kaip į veikėją, skleidžiančią žinias ir galinčią konkuruoti tarpvalstybiniu lygmeniu su Kinija ir JAV. Tam taip pat reikalingas įmonių ir darbuotojų pasitikėjimas technologijomis. Skaitmeninės Europos programa gali sukurti pridėtinę vertę visų pirma tose srityse, kuriose atskiros valstybės vienos negali daug pasiekti. Tai visų pirma pasakytina apie kovos su kibernetiniais nusikaltimais prioritetą, kuris gali būti įgyvendinamas kartu kuriant kovos su kibernetiniais išpuoliais, vykdomais iš už Europos ribų, metodus ir strategijas. Vienas iš tokių būdų yra Europos nepriklausomos mikroschemų pramonės kūrimas.
1.10EESRK pritaria tam, kad bet kokie pagal programą vykdomi veiksmai atitiktų etikos principus. Šiuo tikslu EESRK primena savo reikalavimą laikytis principo „valdo žmogus“ (angl. human in command), visų pirma darbo aplinkoje plėtojant ir taikant dirbtinį intelektą. Remiantis tokiais etikos principais svarbios ir kitos teisės aktuose nustatomos priemonės (pvz., atsakomybės, duomenų, darbuotojų ir vartotojų apsaugos klausimai). Galiausiai tolimesnis mūsų visuomenės skaitmeninimas bus sėkmingas tik tada, kai bus ne tik leidžiami teisės aktai, bet vyks ir kultūriniai pokyčiai, dėl kurių didės informuotumas apie skaitmeninių naujovių naudą ir riziką.
2.Pagrindas – Skaitmeninės Europos programa
2.12018 m. gegužės 2 d. Europos Komisija priėmė pasiūlymą dėl kitos 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos. Remdamasi šia finansine programa, 2018 m. birželio 6 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento dėl 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos sudarymo.
2.2Skaitmeninės Europos programa Europos Komisija siekia bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją pagrįsti patikima finansine programa ir pašalinti investicijų trūkumą. Tam ji numatė bendrą 9,2 mlrd. EUR biudžetą. Bendrasis programos tikslas – remti skaitmeninę pramonės transformaciją. Skaitmeninės transformacijos teikiami pranašumai turi būti didesni ir naudingi visiems ES piliečiams, viešojo administravimo institucijoms ir įmonėms.
2.3Skaitmeninės Europos programa apima penkias prioritetines sritis: 1) itin našaus skaičiavimo; 2) dirbtinio intelekto; 3) kibernetinio saugumo ir pasitikėjimo; 4) aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių; 5) plataus skaitmeninių technologijų naudojimo visame ekonomikos sektoriuje ir visuomeniniame gyvenime užtikrinimo. Programoje taip pat nagrinėjamas pramonės skaitmeninimo klausimas.
2.4Pirmojoje prioritetinėje srityje „Itin našus skaičiavimas“ siekiama vadinamaisiais superkompiuteriais kurti pajėgumus, kuriais būtų galima geriau apdoroti nuolat didėjančius duomenų kiekius. Šiam tikslui programai skirti 2,7 mlrd. EUR, taip siekiama sustiprinti ES itin našaus skaičiavimo ir duomenų apdorojimo pajėgumus ir užtikrinti jų visapusišką naudojimą kovojant su klimato kaita, gerinant sveikatos priežiūrą ir didinant saugumą.
2.52,5 mlrd. EUR, kuriuos planuojama skirti dirbtinio intelekto prioritetui, Europos Komisija ketina panaudoti ES pajėgumams šioje srityje kurti ir stiprinti. Tai taip pat apima didelio masto duomenų rinkinių ir algoritmų kūrimo ir išsaugojimo bei saugios prieigos prie jų galimybių teikimą. Be to, siekiama stiprinti valstybių narių turimus dirbtinio intelekto bandymų ir eksperimentavimo objektus ir skatinti jų bendradarbiavimą. Įmonės ir viešosios institucijos turėtų naudotis technologijų pažanga.
2.6Prioritetinėje srityje „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“, kuriai skirti 2 mlrd. EUR, siekiama užtikrinti, kad Sąjunga turėtų technologinių ir pramonės pajėgumų savo ekonomikai, visuomenei ir demokratijai stiprinti. Investicijomis, be kita ko, siekiama kartu su valstybėmis narėmis remti pažangios kibernetinio saugumo įrangos ir priemonių viešuosius pirkimus, užtikrinti naujausių kibernetinio saugumo sprendimų pritaikymą visose ekonomikos srityse, kuo geriau panaudoti Europos žinias ir stiprinti valstybių narių ir privačiojo sektoriaus pajėgumus šioje srityje.
2.7Kad investicijos į skaitmenines technologijas būtų naudingos, visuomenė ir darbuotojai turi turėti atitinkamų įgūdžių. Ketvirtajam prioritetui Europos Komisija skiria 700 mln. EUR ir siekia remti aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius, visų pirma itin našaus skaičiavimo, dirbtinio intelekto, paskirstytojo registro (pvz., blokų grandinės) ir kibernetinio saugumo srityse. Turėtų būti rengiami ir teikiami ilgalaikiai studentų, IT specialistų ir darbuotojų mokymai ir kursai. Ketinama remti ir trumpalaikius darbuotojų mokymus ir kursus, taip pat jų mokymą darbo vietoje. Įgūdžiai turėtų būti ugdomi visų pirma skaitmeninių inovacijų centruose.
2.8Viešasis administravimas ir paslaugų teikimas viešojo intereso srityje turėtų būti remiami pagal penktąją prioritetinę kryptį. Tam skiriami 1,3 mlrd. EUR ir siekiama, pvz., užtikrinti, kad viešajame sektoriuje ir tokiose srityse, kaip sveikatos apsauga ir priežiūra, švietimas, transportas, kultūros ir kūrybos sektoriai, būtų galima diegti ir naudoti naujausias skaitmenines technologijas. Taip pat turi būti teikiama parama viešojo administravimo institucijoms ir pramonės sektoriui, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), diegiant skaitmenines technologijas.
3.Bendrosios pastabos
3.1Darbo ir gyvenamosios aplinkos skaitmeninimo ir transformacijos procesai, susiję su technologijų pažanga, yra visuotiniai. Vargu ar yra gyvenimo sritis, kurios jie dar nebūtų palietę.
3.2EESRK palankiai vertina Europos Komisijos Skaitmeninės Europos programos iniciatyvą, nes tai rodo šios temos svarbą Europos Komisijai. Nustačius šiuos prioritetus bus galima kurti aiškią ES pridėtinę vertę, nes remiamos modernios esminės svarbos technologijos, kurios gali padėti spręsti sudėtingiausias šiuolaikinei visuomenei kylančias problemas ir turėti teigiamą poveikį užimtumui ir konkurencingumui bei apskritai visų piliečių gyvenimo sąlygoms. Tai patvirtina faktas, kad Europos Komisija komunikate dėl daugiametės finansinės programos pateikė scenarijų, pagal kurį investicijos į skaitmenines sritis būtų padvigubinamos
. EESRK pabrėžia ir socialinių investicijų, susijusių su skaitmenine transformacija, būtinybę, kad skaitmeninės transformacijos naudą pajustų visa visuomenė. Pabrėžiama, kad žmogus visada turi kontroliuoti mašiną (human in command), visų pirma dirbtinio intelekto srityje.
3.3EESRK džiaugiasi, kad Europos Komisija Skaitmeninės Europos programa remia skaitmeninių pajėgumų kūrimą ir kuo geresnį jų naudojimą. EESRK pritaria Europos Komisijos nuomonei, kad skaitmeniniai pajėgumai yra inovacijų viešojo intereso srityje ir ekonomikos sektoriuje pagrindas. Siekiant teigiamos ES skaitmeninės transformacijos, būtina turėti pirmaujančių skaitmeninių technologijų ir atitinkamų gebėjimų. EESRK numatytą biudžetą laiko nemažu, tačiau nepalyginamu su konkurenčių JAV ir Kinijos biudžetais. Vis dėlto Komitetas yra įsitikinęs, kad su šiuo biudžetu numatytus tikslus pasiekti galima, tačiau primena, kad, siekiant Europą išlaikyti pasaulinio lygio, turi būti reikšmingai padidintos ir investicijos ES valstybėse narėse.
3.4EESRK svarbu, jog būtų padaryta viskas, kad technologinės plėtros procese galėtų dalyvauti visa Europos visuomenė. Skaitmeninės Europos programa turėtų būti keliamas tikslas skaitmeninę grąžą, kuri įvairiose srityse bus gaunama per kelerius ateinančius metus ir dešimtmečius, sąžiningai paskirstyti visiems Europos gyventojams, pvz., kalbant apie duomenų nuosavybę. Kadangi skaitmeninimas susijęs su visomis gyvenimo sritimis ir žmonėmis, būtina, kad ir jo naudą pajustų visi. Ekonominiai ir socialiniai skaitmeninimo teikiami pranašumai bus tikrai pasiekti tik tada, kai Europa galės visai visuomenei miestuose ir kaimuose teikti didelio galingumo tinklus. Tam reikalingos viešosios investicijos, nes vien rinkos priemonių nepakaks norint aprėpti visas atokias vietoves ir užtikrinti minimalią skaitmeninę prieigą pažeidžiamiausiems visuomenės nariams.
3.5EESRK svarbu, kad sutelktais ir koordinuotais ES veiksmais būtų kuriama pridėtinė vertė, kurios atskiros valstybės vienos negalėtų sukurti. Tokios sritys yra, visų pirma, Europos nepriklausomos mikroschemų pramonės kūrimas taikant našiosios kompiuterijos rėmimo programas
, bendras kovos su išorės kibernetiniais išpuoliais metodų ir strategijų kūrimas
, bendrosios skaitmeninės rinkos standartų kūrimas, nuoseklus Europos bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymas ir vystymas, visų pirma siekiant jį pritaikyti dirbtinio intelekto
ir autonominio vairavimo
taikomosioms programoms. Europinių vertybių (duomenų apsauga, privatumo apsauga, socialinė apsauga, tvarumas) taikymas vystant dirbtinį intelektą vieną dieną gali tapti konkurenciniu pranašumu, o tam reikia nuolat didinti žmonių informuotumą apie trečiųjų šalių (JAV) taikomus duomenų naudojimo metodus ir dirbtinio intelekto sistemų stebėjimo potencialą (Kinija).
3.6EESRK teigiamai vertina tai, kad Skaitmeninės Europos programoje pramonės skaitmeninimas daugeliu aspektų iškeliamas į pirmą vietą. Nekyla abejonių, kad skaitmeninė transformacija bus sėkminga tik tada, kai ji bus naudinga visoms įmonėms ir jų darbuotojams. Todėl būtų buvę tikslinga šį aspektą į programą įtraukti dar nuosekliau, kad pažanga būtų matoma, pvz., taip pat iš įvairaus dydžio įmonių skaitmeninimo rodiklių.
3.7Siekiant stiprinti techninius ir skaitmeninius pajėgumus, didelė biudžeto dalis bus skiriama mokslinių tyrimų projektams ir inovacijų programoms. EESRK pabrėžia būtinybę paramą glaudžiai susieti su mokslinių tyrimų rėmimo pagal programą „Horizontas 2020“ („Europos horizontas“) principais, kurie grindžiami Europos mokslininkų chartijos
laikymusi ir atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų
bei atvirojo mokslo
principais. Tik susiejus paramą su šiais principais bus užtikrinta, kad moksliniai tyrimai tarnautų žmonijai. Mokslinių tyrimų rezultatai turi būti pateikiami, skleidžiami ir naudojami taip, kad būtų suprantami ne tik specialistams. Trumpai tariant, moksliniai tyrimai turi būti reikšmingi visuomenei.
3.8Siekiant užtikrinti mokslinių tyrimų reikšmę visai Europos visuomenei, turėtų būti nuolat rengiami dialogo renginiai. Juose mokslininkai galėtų tarpusavyje ir su platesne visuomene keistis patirtimi ir vieni kitiems teikti paskatas.
3.9Todėl džiugu, kad vienas iš programos tikslų yra suteikti galimybę technologinės plėtros procese dalyvauti viešojo administravimo institucijoms ir įmonėms. EESRK palankiai vertina skirtingų subjektų keitimąsi patirtimi. Komitetas ragina Europos Komisiją skatinti keistis patirtimi visus regionus, sektorius ir bet kokio dydžio įmones. Įmonėms, visų pirma MVĮ, gali būti lengviau diegti aukšto lygio technologijas vystant partnerystę ir sukūrus gerą pramoninę aplinką. EESRK taip pat siekia, kad būtų laikomasi partnerystės principo ir Skaitmeninės Europos programos įgyvendinimo procese dalyvautų socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos. Darbuotojams įgyvendinti Skaitmeninės Europos programą padėtų socialinis dialogas, vystomas socialinių partnerių.
3.10EESRK mano, kad būtina rengti aukštos kvalifikacijos talentingus darbuotojus ir jų pritraukti siekiant padidinti Europos kaip darbo vietos patrauklumą šiai grupei pasaulinės konkurencijos sąlygomis. Vis dėlto EESRK taip pat pabrėžia, kad Skaitmeninės Europos programoje neturi būti susitelkiama tik į aukštą kvalifikaciją ir aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių turinčius darbuotojus. Būtent dėl Skaitmeninės Europos programos tikslo – užtikrinti bendrajai skaitmeninei rinkai sukurti reikalingas sąlygas ir teigiamą skaitmeninės transformacijos raidą – šios svarbios paramos programos naudą turi pajusti visi ES piliečiai ir darbuotojai. Jei tai nepavyks, kyla pavojus, kad socialinis atotrūkis Europoje tik gilės. Kaip EESRK nurodė kitose nuomonėse, siekiant sukurti bendrąją skaitmeninę rinką svarbiausias prioritetas yra pašalinti kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, taip pat skaitmeninių įgūdžių srityje
. Europos Komisija savo programoje nurodo paramos programas, kaip antai išplėstą Europos socialinį fondą (ESF+) ir Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), kuriomis naudojantis būtų galima teikti pagrindines skaitmenines žinias. Vis dėlto, kadangi šiomis programomis dėl jų struktūros neįmanoma užtikrinti visuotinės aprėpties paramos Europoje, Skaitmeninės Europos programa taip pat turėtų apimti skirtingus kvalifikacijos lygius. Jei pagal šią programą skiriamų lėšų nepakaktų siekiui skaitmeninimo teikiamus pranašumus užtikrinti visiems piliečiams įgyvendinti, šie reikalavimai turi būti keliami kitoms programoms, kaip antai „ESF+“. Tam, kad būtų galima pasiekti tikslus, Skaitmeninės Europos programa turėtų veikti kaip šios temos „galva“ nepaliekant nuošalyje kitų programų. Kitaip įvairios ES paramos programos galiausiai būtų naudingos tik mažumai.
3.11Todėl EESRK pabrėžia tikslą siekti įtraukios visuomenės, kurioje būtų skatinama visų lygybė. Skaitmeninės transformacijos procese piliečiai negali būti diskriminuojami dėl tokių veiksnių kaip lytis, socialinė padėtis, išsilavinimas, kvalifikacija, skaitmeniniai įgūdžiai, kilmė, amžius ar negalia.
4.Konkrečios pastabos
4.1EESRK pritaria Europos Komisijos tikslui remti lengvesnę įmonių, visų pirma MVĮ, prieigą prie skaitmeninių pajėgumų ir technologijų. Vis dėlto, kai dėmesys programoje sutelkiamas į aukšto lygio technologijas, nepastebima, kad daugeliui darbuotojų ir įmonių šiandien pirmiausia reikalinga parama kalbant apie pagrindinius skaitmeninimo išteklius. EESRK pabrėžia, kad visapusiškas įmonių rėmimas joms diegiant tiek pagrindines, tiek aukšto lygio technologijas turi lemiamą reikšmę Europos konkurencingumui ir darbo vietoms. EESRK ragina socialinius partnerius ieškoti socialinio dialogo ir programos lėšomis daromų investicijų srityje.
4.2EESRK palankiai vertina ypatingą – kibernetinio saugumo ir pasitikėjimo – programos prioritetą. Kibernetinis saugumas yra toks pat reikšmingas vystymuisi kaip demokratijos mūsų šalyse veikimas. Įmonių ir darbuotojų pasitikėjimas kibernetiniu saugumu yra kritinis programos sėkmės veiksnys.
4.3Programa turėtų būti kuo labiau susieta su socialine tikrove. Turėtų būti atsižvelgiama į skaitmeninimo poveikį darbo rinkai ir skirtingą jo poveikį įvairiems regionams. Todėl, EESRK nuomone, svarbu, kad įgyvendinant programą skaitmeninimas teiktų galimybių dalyvauti ekonominiame gyvenime ir kurti darbo vietas. Taip pat labai svarbu šias galimybes remti Europos regionuose. Tam reikia, kaip numatyta, bendradarbiauti su Europos regioninės plėtros fondu (ERPF) ir Sanglaudos fondu. Turi būti nuolat keičiamasi patirtimi tarp Skaitmeninės Europos programos, ERPF ir Sanglaudos fondo. Būsimi inovacijų centrai vietoje, regionuose, taip pat turėtų siekti regioninės plėtros tikslo.
4.4Ketvirtasis prioritetas („Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai“) ir pramonės skaitmeninimo tikslas turėtų būti įgyvendinami visų pirma inovacijų centrų pastangomis. Jie veiks kaip prieigos prie naujausių skaitmeninių pajėgumų taškai. EESRK džiugiai pastebi, kad programos įgyvendinimas yra gerai apgalvotas. Jis pritaria tikslui valstybėse narėse įsteigti bent po vieną skaitmeninių inovacijų centrą, o atokiausioms ES valstybėms narėms skirti specialius subjektus. Inovacijų centrai turėtų bendradarbiauti. Komitetas kritiškai vertina didelę administracinę naštą, kuri atsiras dėl inovacijų centrų steigimo. Šiuo klausimu galėtų padėti tarptautiniai konsorciumai. Be to, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės įtraukimas turėtų tapti skaitmeninių inovacijų centrų steigimo sąlyga. Taip centrų veikla galėtų būti pritaikoma prie vietos įmonių ir darbuotojų bei kitų technologijas taikančių subjektų poreikių, o nauda – prieinama daugeliui gyventojų.
4.5Aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių vystymas yra pagrindinė kitų keturių prioritetų realizavimo sąlyga. Todėl gaila, kad šio prioriteto biudžetas yra mažesnis už kitų prioritetų biudžetą. EESRK remia Europos Parlamento pasiūlymą biudžetą nuo 700 mln. EUR (7,6 proc. viso biudžeto) padidinti iki 830 mln. EUR (9 proc. viso biudžeto)
. Vis dėlto EESRK pabrėžia, kad visų pirma valstybės narės yra atsakingos už švietimą ir tam skiria atitinkamas nacionalinio biudžeto lėšas. Vis dėlto EESRK abejoja, ar Komisija galės panaudoti visas būtinas priemones, kad būtų padidintas valstybių narių informuotumas apie skaitmeninio visų gyventojų grupių švietimo nuo pat pradinio ugdymo svarbą. Šiai užduočiai skiriamas biudžetas valstybėse narėse labai skiriasi. Tam, kad nė vienas pilietis dėl per mažo nacionalinio biudžeto neprarastų galimybės dalyvauti tolesnio mokymosi programose, ES turėtų atidžiai stebėti šio prioriteto įgyvendinimą ir viešai skelbti išvadas.
4.6EESRK, kaip ir Europos Parlamentas
, pažymi, kad visi programos įgyvendinimo veiksmai turi atitikti etikos principus. Visų pirma kalbant apie veiklą dirbtinio intelekto srityje svarbu laikytis esamų ir būsimų principų
. Šiuo tikslu EESRK primena savo raginimą laikytis principo „valdo žmogus“, kuris turi būti svarbi ateities pokyčių gairė. Remiantis tokiais etikos principais svarbios ir kitos teisės aktuose nustatomos priemonės (pvz., atsakomybės, duomenų ir vartotojų apsaugos klausimai). Galiausiai tolimesnis mūsų visuomenės skaitmeninimas bus sėkmingas tik tada, kai bus ne tik leidžiami teisės aktai, bet ir skatinami atitinkami kultūriniai pokyčiai, dėl kurių didės informuotumas apie skaitmeninimo naudą ir riziką.
4.7EESRK mano, kad įgyvendinant prioritetą „Dirbtinis intelektas“, be pajėgumų ir galimybės jais naudotis stiprinimo, didžiausias dėmesys turi būti skiriamas naudojant dirbtinį intelektą ir automatizuotas sistemas kylančios teisinės atsakomybės klausimui. Siekis, kad duomenų bazės būtų laisvai prieinamos ir MVĮ, vertintinas teigiamai. Prieiga turėtų būti suteikta ir viešajam sektoriui. Be to, įmonės turi būti ruošiamos šiai veiklai, taip pat turi būti įtvirtintos aiškios teisinės nuostatos dėl atsakomybės nelaimingo atsitikimo ar panašiu atveju. Darbuotojų ir piliečių apsauga yra tokia pat svarbi kaip ekonomikos augimo skatinimas.
2018 m. spalio 4 d., Briuselis
Pierre Jean Coulon
Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyriaus pirmininkas
_____________