Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

INT/857

Civilinės atsakomybės draudimas ir motorinės transporto priemonės

NUOMONĖ

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo
[COM(2018) 336 final – 2018/0168 (COD)]

Administratorė	Marie-Laurence Drillon
Dokumento data	06/09/2018

Pranešėjas Christophe Lefèvre

Konsultavimasis	Taryba, 06/06/2018 Europos Parlamentas, 11/06/2018
Teisinis pagrindas	SESV 114 straipsnio 1 dalis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	04/09/2018
Priimta plenarinėje sesijoje	DD/MM/YYYY
Plenarinė sesija Nr.	…
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	…/…/…

1.Išvados ir rekomendacijos

1.1Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina Komisijos pasiūlymus, pateiktus iš dalies keičiant direktyvą dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo. Vis dėlto Komitetas apgailestauja, kad Komisija nepasinaudojo galimybe iš anksto numatyti pokyčius, susijusius su autonominių transporto priemonių raida, nepaisant prie pasiūlymo pridedamame poveikio vertinime 1 pateiktų pastabų.

1.2Kalbant apie didesnę eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų apsaugą draudiko nemokumo atveju, Komitetas labai svarbiu laiko pasiūlymą, kad nukentėjusiesiems žalą atlygintų jų gyvenamosios vietos valstybės narės įstaiga. Tačiau Komisija atmeta galimybę pateikti reikalavimą atlyginti žalą tokiai įstaigai, jeigu nukentėjusysis yra pateikęs reikalavimą tiesiogiai draudimo įmonei arba ėmęsis teisinių veiksmų. Todėl Komitetas rekomenduoja neatmesti tokios galimybės, jeigu per tą laiką draudikas patiria ekonominę nesėkmę (bankrotą, likvidavimą) arba jeigu nukentėjęs asmuo, siekdamas greičiau gauti kompensaciją, pagal subrogaciją perleidžia įstaigai teisę į pagal ieškinį dėl kompensacijos gautą atlyginimą. Komitetas rekomenduoja, kad, renkantis tarp šalyje, kurioje įvyko eismo įvykis, ir gyvenamosios vietos valstybėje skiriamo kompensavimo lygio (atlygintinos žalos dydžio), nukentėjusiam asmeniui būtų taikomas tas, kuris jam yra palankiausias.

1.3Dėl draudžiamųjų įvykių pažymų pripažinimo gerinimo Komitetas rekomenduoja nurodyti į eismo įvykį patekusio vairuotojo vardą ir pavardę ir jo atsakomybės už įvykusį eismo įvykį laipsnį (visiška, dalinė arba nulinė). Komitetui kyla abejonių dėl pažymos turinio, nes taikant nacionalinius teisės aktus transporto priemonė būtų apdrausta nepriklausomai nuo to, kas ją vairuoja, o pagal šį teisės aktą, priešingai, numatoma apdrausti transporto priemonę nurodant vairuotoją ir apskaičiuojant draudimo kainą pagal individualų rizikos profilį ir draudžiamųjų įvykių istoriją arba netgi apdrausti vairuotojo pažymėjimo turėtoją, neatsižvelgiant į vairuojamą transporto priemonę. Komitetas prašo Komisijos privalomai nustatyti saugias draudimo liudijimų ir draudžiamųjų įvykių pažymėjimų išdavimo sistemas ir, norint patikrinti jų galiojimą, leisti naudotis susietąja duomenų baze, prieinama teisėsaugos tarnyboms.

1.4Dėl draudimo patikrinimų siekiant kovoti su vairavimu neapsidraudus Komitetas pritaria pasiūlymui naudotis automobilio registracijos numerio atpažinimo technologija siekiant pagal nacionalinę sistemą patikrinti transporto priemones jų nestabdant. Jei draudimo sutartis nepateikiama, Komitetas rekomenduoja imobilizuoti transporto priemonę tol, kol bus pateiktas galiojantis draudimo liudijimas.

1.5Mažiausių draudimo sumų suderinimo klausimu Komitetas rekomenduoja Komisijai nustatyti galutinę datą, iki kurios turi būti baigtas minimalių žalos atlyginimo sumų nustatymas.

1.6Kalbant apie direktyvos taikymo sritį, Komitetas teigiamai vertina pateiktą paaiškinimą dėl transporto priemonės naudojimo sąvokos viešoje ar privačioje teritorijoje, nepriklausomai nuo to, ar ji stovi vietoje, ar juda, išskyrus nustatytų transporto priemonių naudojimą išskirtinai žemės ūkio reikmėms. Tačiau reikės užtikrinti, kad ši direktyva būtų taikoma viešaisiais keliais važiuojančioms žemės ūkio transporto priemonėms.

1.7Galiausiai, kalbėdamas apie suderinamumą su dabartinėmis šios politikos srities nuostatomis, Komitetas taip pat nurodo, kad Komisijos pasiūlymais remiamas laisvas asmenų ir prekių judėjimas ir jie atitinka vidaus rinkos principus, kuriais draudikams užtikrinama laisvė teikti paslaugas ir įsisteigimo laisvė.

2.Pagrindiniai faktai ir įžanga

2.1Komisija siūlo iš dalies pakeisti 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo.

2.2Europos Komisija siekia sustiprinti šiuo metu nepakankamą motorinių transporto priemonių sukeltuose eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų apsaugą, sumažinti nevienodą draudėjų traktavimą ES šalyse taikant nuolaidų dėl draudžiamųjų įvykių nebuvimo sistemą ir įtraukti ES Teisingumo Teismo sprendimus, priimtus nuo pirmosios ES direktyvos dėl motorinių transporto priemonių draudimo, priimtos 1972 m., įsigaliojimo.

2.3Ši direktyva – tai teisinis dokumentas, kuris itin svarbus tinkamam bendrosios rinkos veikimui judėjimo laisvės požiūriu, nes sumokėję vienkartinę įmoką gyventojai gali keliauti bet kur neprivalėdami pirkti papildomo draudimo; direktyva taip pat siekiama aukšto lygio konvergencijos motorinių transporto priemonių sukeltuose eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų apsaugos srityje.

2.4Šis teisės aktas yra pagrįstas tarptautine žaliosios kortelės sistema, kurią nustatė ne ES ir kuri apima 48 šalis. Pagrindiniai direktyvos 2009/103/EB elementai yra šie:

-motorinių transporto priemonių valdytojams taikoma prievolė turėti visoje ES galiojančią motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, pagrįstą vienkartine įmoka,

-privalomos mažiausios draudimo sumos, kurias turi užtikrinti tokios draudimo sutartys (valstybės narės gali nacionaliniu lygmeniu reikalauti didesnės apsaugos),

-draudimas valstybėms narėms vykdyti sistemingus transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra kitoje valstybėje narėje, draudimo patikrinimus,

-valstybėms narėms taikoma prievolė sukurti garantijų fondus, iš kurių būtų atlyginama žala neapdraustų arba nenustatytų transporto priemonių sukeltuose įvykiuose nukentėjusiems asmenims,

-asmenų, nukentėjusių motorinių transporto priemonių sukeltuose įvykiuose, kurie įvyko kitoje valstybėje narėje nei jų gyvenamosios vietos valstybė narė („viešinčių nukentėjusiųjų“) apsauga,

-draudėjų teisė iš savo draudiko gauti pastarųjų penkerių metų draudžiamųjų įvykių pažymą.

2.5Įgyvendinant 2016 m. Komisijos darbo programą ir 2017 m. kovo mėn. finansinių paslaugų veiksmų planą, 2017 m. buvo atliktas direktyvos 2009/103/EB vertinimas 2 ir tais pačiais metais buvo priimti du ESTT sprendimai. Šie veiksniai paskatino Komisiją pareikšti savo poziciją.

2.5.1Geresnė kelių eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų apsauga draudiko nemokumo atveju

2.5.1.1Komisija siūlo kiekvienoje valstybėje narėje paskirti įstaigą, kurios užduotis – bent iki privalomojo draudimo ribų atlyginti jos teritorijoje nuolat gyvenantiems nukentėjusiems asmenims materialinę žalą arba žalą, kurią padarė apdrausta transporto priemonė, jeigu draudikas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai nukentėjusioji šalis pateikė reikalavimą atlyginti žalą, nepateikė motyvuoto atsakymo, arba draudimo ar perdraudimo įmonės bankroto arba likvidavimo atveju. Tai netaikoma, jeigu nukentėjęs asmuo jau yra pateikęs reikalavimą tiesiogiai draudimo įmonei arba ėmęsis teisinių veiksmų, kurie tebevykdomi.

2.5.1.2Komisija numato, kad tokia įstaiga turi teisę reikalauti, kad išmokėtą kompensacijos sumą jai atlygintų atsakingosios šalies valstybės institucija.

2.5.2Draudžiamųjų įvykių pažymų pripažinimo gerinimas, ypač tarpvalstybiniame kontekste

2.5.2.1Direktyva nustatomas reikalavimas pateikti pastarųjų penkerių metų draudžiamųjų įvykių pažymą. Apskaičiuodami draudimo įmokas draudikai neprivalo atsižvelgti į tokias pažymas.

2.5.2.2Komisija rekomenduoja suvienodinti tokių pažymų formą bei turinį; jose turėtų būti nurodyti elementai, kurie leistų pritaikyti įmokas pagal draudžiamųjų įvykių istoriją ir užtikrinti pažymų autentiškumą.

2.5.3Draudimo patikrinimai siekiant kovoti su vairavimu neapsidraudus

2.5.3.1Komisija rekomenduoja atliekant patikras pagal bendrą nacionalinę sistemą naudotis automobilio registracijos numerio atpažinimo technologija nestabdant transporto priemonių, nes ši procedūra netrukdo laisvam asmenų ir transporto priemonių judėjimui.

2.5.3.2Komisija patikslina, kad, norint patikrinti transporto priemonių, įvažiuojančių į nacionalinę teritoriją, draudimą, būtina keistis duomenimis tarp valstybių narių.

2.5.4Mažiausių draudimo sumų suderinimas

2.5.4.1Komisija taip pat pažymi, kad minimalūs kompensacijos dydžiai įvairiose šalyse skiriasi, visų pirma dėl to, kad šie dydžiai nebuvo pakoreguoti pereinamuoju laikotarpiu. Komisija rekomenduoja suvienodinti minimalias draudimo sumas, tačiau kiekviena valstybė narė gali nustatyti aukštesnes ribas.

2.5.5Direktyvos taikymo sritis

2.5.5.1Įtraukdama tris ESTT sprendimus 3 , Komisija patikslina motorinių transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo prievolės taikymo sritį, išskyrus eismo įvykius, įvykusius transporto priemonę naudojant išskirtinai žemės ūkio reikmėms: bet koks naudojimas, atitinkantis įprastą transporto priemonės funkciją viešoje ar privačioje teritorijoje, nepriklausomai nuo to, ar ji stovi vietoje, ar juda.

2.6Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.6.1Komisija nurodo, kad jos pasiūlymais remiamas laisvas asmenų ir prekių judėjimas ir jie atitinka vidaus rinkos principus, kuriais draudikams užtikrinama laisvė teikti paslaugas ir įsisteigimo laisvė.

3.Pastabos

3.1EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymus, pateiktus iš dalies keičiant direktyvą dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo. Jie parengti remiantis įgytos patirties įvertinimu, kaip numatyta teisinėje sistemoje, taip pat poveikio vertinimu bei viešomis konsultacijomis ir netgi ES Teisingumo Teismo praktika.

3.2Geresnė kelių eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų apsauga draudiko nemokumo atveju

3.2.1Komitetas labai svarbiu laiko pasiūlymą, kad nukentėjusiesiems žalą atlygintų jų gyvenamosios vietos valstybės narės įstaiga, kai draudikai nevykdo savo pareigų arba per pagrįstą laikotarpį nepateikia motyvuoto atsakymo, ir teigiamai vertina tai, kad nukentėjusiojo gyvenamosios vietos įstaiga turi teisę reikalauti finansinės kompensacijos iš atsakingosios šalies valstybės institucijos.

3.2.2Vis dėlto manydamas, jog nenumatyta galimybė valdančiajai įstaigai atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui, jei jis yra pateikęs reikalavimą tiesiogiai draudimo įmonei arba ėmęsis teisinių veiksmų, kurie tebevyksta, Komitetas rekomenduoja tokios galimybės neatmesti šiais atvejais:

-jeigu per tą laiką draudikas patiria ekonominę nesėkmę (bankrotą, likvidavimą),

-jeigu priežiūros institucijos panaikina veiklos leidimą,

-jeigu nukentėjęs asmuo, siekdamas greičiau gauti kompensaciją, pagal subrogaciją perleidžia įstaigai teisę į pagal ieškinį dėl kompensacijos gautą atlyginimą.

Komitetas rekomenduoja, kad, renkantis tarp šalyje, kurioje įvyko eismo įvykis, ir gyvenamosios vietos valstybėje skiriamo kompensavimo lygio (atlygintinos žalos dydžio), nukentėjusiam asmeniui būtų taikomas tas, kuris jam yra palankiausias.

3.3Draudžiamųjų įvykių pažymų pripažinimo gerinimas, ypač tarpvalstybiniame kontekste

3.3.1Komitetas palankiai vertina tai, kad bus sistemingai išduodama standartizuota pažyma, kuria patvirtinama, kad per pastaruosius penkerius metus vairuotojas yra patyręs arba nepatyręs draudžiamųjų įvykių.

3.3.2Be to, Komitetas rekomenduoja nurodyti vairuotojo vardą ir pavardę ir jo atsakomybės už įvykusį eismo įvykį laipsnį (visiška, dalinė arba nulinė).

3.3.3Komitetui kyla abejonių dėl pažymos turinio, nes taikant nacionalinius teisės aktus transporto priemonė būtų apdrausta nepriklausomai nuo to, kas ją vairuoja, o pagal šį teisės aktą, priešingai, numatoma apdrausti transporto priemonę nurodant vairuotoją ir apskaičiuojant draudimo kainą pagal individualų rizikos profilį ir draudžiamųjų įvykių istoriją arba netgi apdrausti vairuotojo pažymėjimo turėtoją, neatsižvelgiant į vairuojamą transporto priemonę.

3.3.4Vis dėlto Komitetui kyla abejonių dėl padėties, kai motorinės transporto priemonės važiuoja be vairuotojų, ar galbūt dėl sąvokos atsakingas „vairuotojas“, kai motorinė transporto priemonė yra valdoma nuotoliniu būdu.

3.3.5Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija neketina priimti teisinių nuostatų dėl dokumentų klastojimo, susijusio draudžiamųjų įvykių pažymomis arba draudimo liudijimais.

3.3.6Komitetas prašo Komisijos privalomai nustatyti saugias draudimo liudijimų ir draudžiamųjų įvykių pažymėjimų išdavimo sistemas ir, norint patikrinti jų galiojimą, leisti naudotis susietąja duomenų baze, prieinama teisėsaugos tarnyboms.

3.3.7Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija neužsimena apie tarpvalstybinių susietųjų sistemų kūrimo finansavimą.

3.4Draudimo patikrinimai siekiant kovoti su vairavimu neapsidraudus

3.4.1Komitetas palankiai vertina pasiūlymą naudotis automobilio registracijos numerio atpažinimo technologija nestabdant transporto priemonių, jei tokie patikrinimai sudaro bendros patikrų sistemos šalies teritorijoje dalį, yra nediskriminaciniai, būtini ir proporcingi ir dėl jų nereikia sustabdyti transporto priemonės.

3.4.2Tačiau Komisija nenurodo, ką daryti nustačius, kad transporto priemonė nėra apsaugota pagal draudimo sutartį. Komitetas rekomenduoja imobilizuoti transporto priemonę tol, kol bus pateiktas galiojantis draudimo liudijimas arba liudijimas, kurio galiojimo laikotarpis yra trumpesnis nei mėnuo.

3.4.3Komisija teigia, kad, norint patikrinti transporto priemonių, įvažiuojančių į nacionalinę teritoriją, draudimą, būtina keistis duomenimis tarp valstybių narių ir apsaugoti duomenų subjekto teises, laisves ir teisėtus interesus taikant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR).

3.4.4Tačiau Komisija nenurodo, nei kas bus valdančioji įstaiga, nei kaip bus finansuojamos susietosios galiojančių ar negaliojančių draudimo sutarčių duomenų bazės sukūrimo ir tvarkymo sąnaudos.

3.5Mažiausių draudimo sumų suderinimas

3.5.1EESRK sutinka su Komisijos vertinimu dėl nevienodų mažiausių sumų ir ypač dėl jų netinkamumo, nes beveik pusėje ES valstybių narių jos yra mažesnės už direktyvoje nustatytus minimalius reikalavimus.

3.5.2Be paprastos rekomendacijos dėl sumų suderinimo 4 , Komitetas rekomenduoja Komisijai nustatyti galutinę įgyvendinimo datą, kuri gali būti 2019 m. pabaiga ir iki kurios turi būti baigtas minimalių žalos atlyginimo sumų nustatymas, nors terminas jau praėjo.

3.5.3Komitetas rekomenduoja, kad, renkantis tarp šalyje, kurioje įvyko eismo įvykis, ir gyvenamosios vietos valstybėje skiriamo kompensavimo lygio (atlygintinos žalos dydžio), nukentėjusiam asmeniui būtų taikomas tas, kuris jam yra palankiausias.

3.6Direktyvos taikymo sritis

3.6.1Komitetas teigiamai vertina pateiktą paaiškinimą dėl transporto priemonės naudojimo sąvokos viešoje ar privačioje teritorijoje, nepriklausomai nuo to, ar ji stovi vietoje, ar juda, išskyrus naudojimą išskirtinai žemės ūkio reikmėms. Tačiau reikės užtikrinti, kad ši direktyva būtų taikoma viešaisiais keliais važiuojančioms žemės ūkio transporto priemonėms.

3.7Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

3.7.1Komitetas taip pat pažymi, kad Komisijos pasiūlymai yra suderinami su laisvu asmenų ir prekių judėjimu ir atitinka vidaus rinkos principus, kuriais draudikams užtikrinama laisvė teikti paslaugas ir įsisteigimo laisvė.

2018 m. rugsėjo 4 d., Briuselis

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyriaus (INT) pirmininkė
Ariane Rodert

_____________

(1)       https://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/10102/2018/EN/SWD-2018-247-F1-EN-MAIN-PART-1.PDF .

(2)       https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/initiatives/ares-2017-3714481_en .

(3)      Sprendimai Vnuk (2014 m., C-162/13), Rodrigues de Andrade (2017 m., C-514/16) ir Torreiro (2017 m., C-334/16).

(4)      Direktyva 84/5/EEB, pakeista direktyva 2005/14/EB.