Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
ECO/458
Skaitmeninės ekonomikos apmokestinimas
NUOMONĖ
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
Skaitmeninės ekonomikos apmokestinimas
(nuomonė savo iniciatyva)
Pranešėjas Krister Andersson
|
Teisinis pagrindas
|
Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
|
|
|
Nuomonė savo iniciatyva
|
|
Plenarinės asamblėjos sprendimas
|
15/02/2018
|
|
Atsakingas skyrius
|
Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
|
|
Priimta skyriuje
|
02/07/2019
|
|
Priimta plenarinėje sesijoje
|
17/07/2019
|
|
Plenarinė sesija Nr.
|
545
|
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
167/7/7
|
1.Išvados ir rekomendacijos
1.1EESRK mano, kad ekonomikos skaitmeninimas suteikia puikią galimybę, o ES skaitmeninė darbotvarkė taps viena pagrindinių Europos Sąjungos politikos priemonių. Kadangi skaitmeninimas išlieka svarbia pasaulio ekonomikos augimo varomąja jėga, EESRK mano, kad įgyvendinant su skaitmeninės ekonomikos apmokestinimu susijusią politiką reikėtų siekti skatinti ekonomikos augimą, taip pat tarpvalstybinę prekybą ir investicijas, o ne trukdyti jiems.
1.2EESRK pabrėžia, kad taikant mokesčių sistemas reikia deramai atsižvelgti į naujus verslo modelius. Teisingos apmokestinimo sistemos principai – nuoseklumas, nuspėjamumas ir neutralumas – yra kaip niekada svarbūs valdžios institucijoms, įmonėms ir vartotojams.
1.3Todėl Komitetas pritaria Komisijos užmojui ir toliau dėti pastangas, kad būtų užkirstas kelias įmonių vykdomam agresyviam mokesčių planavimui ir valstybių narių neskaidrumui, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas įmonėms ir skatinti Europos konkurencingumą.
1.4EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į ekonomikos skaitmeninimą ir siekiant geriau išnaudoti globalizacijos teikiamą naudą, esant tinkamam pasauliniam valdymui ir pasaulinėms taisyklėms, bet kokie pelno apmokestinimo teisių paskirstymo šalims taisyklių pakeitimai turi būti derinami visuotinai. Todėl EESRK palankiai vertina glaudų Komisijos, valstybių narių ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) (Didžiojo dvidešimtuko (G 20)) bendradarbiavimą siekiant paremti tarptautinio sprendimo, kuris sumažins dvigubo tarptautinio apmokestinimo riziką, parengimą. Tačiau, jei nepavyks rasti tarptautinio sprendimo, ES turi apsvarstyti galimybę imtis savarankiškų veiksmų.
1.5EESRK norėtų pasiūlyti valstybėms narėms, kurios kuria specialias nacionalines sistemas, atidžiai ieškoti veiksmingiausių sprendimų siekiant išvengti papildomų sunkumų ir sąnaudų tiek mokesčių administratoriams, tiek įmonėms.
1.6EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares atidžiai apsvarstyti visas galimybes, neatsižvelgiant į tai, kur įsteigta bendrovė, panaikinti bet kokį nepakankamą skaitmeninių paslaugų apmokestinimą, kai šios parduodamos paslaugos galiausiai atsiduria kurioje nors valstybėje narėje. Per platformas teikiamos paslaugos, kuriomis naudojasi Europos vartotojai, turėtų būti visapusiškai įtrauktos į PVM sistemą, nes tai viena svarbiausių sudedamųjų dalių sprendžiant mokesčių klausimą. Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad skaitmeninės komunikacijos vartotojai, pavyzdžiui, „Facebook“ ir kt., šiomis paslaugomis gali naudotis nemokamai, dėl to kyla klausimų, kaip būtų galima pagrįstai taikyti PVM.
1.7Paskirstant likutinį pelną galėtų būti naudojamas ir taikomas kaip atskaitos taškas pasiūlytas bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) įnašo raktas kartu su trimis su juo susijusiais veiksniais, jei dėl šio metodo bus susitarta EBPO. EESRK tokiam požiūriui pritaria.
1.8Vis tik EESRK mano, kad moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (MTTP) išleidžiamos lėšos yra svarbios plėtojant nematerialųjį turtą ir kad šaliai, kurioje vykdoma tokia veikla, turėtų būti už tai atlyginama. Todėl EESRK siūlo taikyti formulę, kurią sudarytų keturi veiksniai likutiniam pelnui paskirstyti, o ne trys į BKPMB formulę įtraukti veiksniai. EESRK visiškai pripažįsta, kad sudėtinga apskaičiuoti tarptautines apmokestinimo teises. Kartu būtinas priimtinas ir teisingas apmokestinimo teisių paskirstymas tarp šalių.
1.9Kadangi tarptautinės apmokestinimo teisės negali būti perskirstomos pagal galiojančią sandorių kainodaros sistemą, EESRK pritaria tam, kad likutinis pelnas, gautas iš rinkos nematerialiojo turto, būtų paskirstytas taikant keturių veiksnių formulę.
1.10Atsižvelgiant į augančias rinkas už Europos ribų, visų pirma tokiose šalyse kaip Kinija, Indija ir Brazilija, paskirstant visos pelno mokesčio bazės ar net viso likutinio pelno apmokestinimo teises daugelyje valstybių narių būtų prarandama daug pajamų, o siekiant Europos šalyse įgyvendinti socialinius tikslus gali kilti sunkumų.
1.11EESRK mano, kad reikia rasti tinkamą pusiausvyrą tarp įmonių pelno mokesčių perskirstymo daugiausia eksportuojančioms ir daugiausia importuojančioms šalims, nemažinant šalių galimybės įgyvendinti socialinius ir aplinkosauginius tikslus.
1.12Suderinti tarptautinių taisyklių dėl apmokestinimo teisių paskirstymo tarp šalių pakeitimai turėtų būti naudingi visoms valstybėms narėms ir bendrajai rinkai.
2.Bendroji informacija
2.1Šiuo metu pasaulyje taikomos įmonių pelno mokesčio sistemos ir siekis kovoti su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu (BEPS) grindžiami įmonių pelno vertinimu, kai ekonominė veikla duoda pelno ir kuriama vertė. Tačiau skaitmeninant šalių ekonomiką iškilo klausimas, kur pelnas yra kuriamas ir kaip jis paskirstomas. Kalbant plačiau, skaitmeninės paslaugos gali būti teikiamos per atstumą vartojimo vietoje fiziškai visai nedalyvaujant.
2.2Įgyvendinus BEPS projektą jau vyksta svarbios su tarptautine mokesčių sistema susijusios permainos, todėl atsiranda daug su bendrovių apmokestinimu susijusių pokyčių. BEPS projektas buvo pradėtas vykdyti siekiant kovoti su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu, o ne pakeisti galiojančius tarptautinius tarpvalstybinių pajamų apmokestinimo teisių paskirstymo šalims standartus.
2.3Pirmuoju BEPS veiksmu siekta spręsti su skaitmenine ekonomika susijusius uždavinius. Kadangi nebuvo susitarta, kaip reikėtų apmokestinti šiuos naujus verslo modelius, 2018 m. buvo parengta EBPO ir (arba) G 20 tarpinė BEPS įtraukios sistemos ataskaita. Šioje ataskaitoje nurodyta su skaitmeninimu ir tarptautinėmis mokesčių taisyklėmis susijusios veiklos iki 2020 m. kryptis, dėl kurios susitarta rengiant įtraukią sistemą. Joje taip pat nurodyta, kokį poveikį skaitmeninimas turi kitoms mokesčių sistemos sritims, suteikiant mokesčių administratoriams naujų priemonių, kurias taikant gerinamos mokesčių mokėtojams teikiamos paslaugos, didinamas mokesčių surinkimo veiksmingumas ir nustatomi mokesčių slėpimo atvejai.
2.42019 m. vasario 13 d. EBPO paskelbė viešų konsultacijų dokumentą „Addressing the Tax Challenges of the Digitalisation of the Economy“ („Dėl ekonomikos skaitmeninimo kilusių mokesčių problemų sprendimas“). Jame išdėstomos peržiūrėtos pelno paskirstymo ir sąsajų taisyklės, taip pat visuotinis kovos su mokesčių bazės erozija pasiūlymas.
2.5Tikimasi, kad galutinė EBPO įtraukios sistemos ataskaita bus parengta 2020 m. Tačiau Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Prancūzijos finansų ministrai teigė norintys paspartinti EBPO derybas, kad sprendimas būtų rastas dar 2019 m. JAV pateikė pasiūlymą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama tam, kad jurisdikciją atitinkamoje rinkoje turinčiai valstybei būtų galima apmokestinti toje šalyje naudojamą su rinkodara susijusį nematerialųjį turtą, net jei į šio su rinkodara susijusio nematerialiojo turto plėtojimą investuojama kitoje šalyje. Vokietija ir Prancūzija taip pat pateikė pasiūlymą dėl minimalaus įmonių pelno mokesčio tarifo. Galėtų būti laikoma, kad šia EESRK nuomone prisidedama prie vykstančių diskusijų.
2.6ES Komisija dar 2014 m. paskelbė ataskaitą dėl skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo. Aukšto lygio ekspertų grupė skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo klausimais padarė išvadą, kad diegiant skaitmenines technologijas Europai atsivėrė daug galimybių. Europa gali pagerinti ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo perspektyvas, jeigu įgyvendins bendrąją skaitmeninę rinką ir pasinaudos skaitmeninėmis bendrosios Europos rinkos galimybėmis. Ekspertų grupė išsamiai aptarė principus, kuriais reikėtų vadovautis tarptautinio apmokestinimo srityje.
2.7Šie principai yra svarbūs ir šiai nuomonei. Ekspertų grupė padarė išvadą, kad skaitmeninėms bendrovėms nereikėtų taikyti specialios apmokestinimo tvarkos. Verčiau reikėtų taikyti arba pritaikyti bendrąsias taisykles, kad skaitmeninėms bendrovėms būtų sudaromos tokios pat sąlygos kaip ir kitoms bendrovėms.
2.82018 m. kovo 21 d. paskelbtame komunikate „Laikas nustatyti šiuolaikiškų, sąžiningų ir veiksmingų skaitmeninės ekonomikos mokesčių standartą“ Komisija pateikė teisės aktų rinkinį dėl suderintos ES pelno mokesčio taisyklių, skirtų skaitmeninei veiklai, reformos. Rinkinį sudaro dvi Tarybos direktyvos, prie kurių pridedama neprivaloma rekomendacija dėl įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimo.
2.92018 m. liepos mėn. EESRK priėmė nuomonę dėl Komisijos pasiūlymų „Tarptautinių įmonių pelno apmokestinimas skaitmeninėje ekonomikoje“. Komiteto nuomonėje buvo pabrėžtas neigiamas apyvartos mokesčių poveikis, taip pat būtinybė parengti tarptautinį sutarimą.
3.Bendrosios pastabos
3.1 EESRK mano, kad ekonomikos skaitmeninimas suteikia puikią galimybę, o ES skaitmeninė darbotvarkė taps viena pagrindinių Europos Sąjungos politikos priemonių. Kadangi skaitmeninimas ir toliau yra svarbi pasaulio ekonomikos augimo varomoji jėga, EESRK mano, kad įgyvendinant su skaitmeninės ekonomikos apmokestinimu susijusią politiką reikėtų siekti skatinti ekonomikos augimą, taip pat tarpvalstybinę prekybą ir investicijas, o ne trukdyti jiems.
3.2Internetu bendrovės gali plėsti veiklą visose pasaulio rinkose fiziškai jose daug nedalyvaudamos – šis ypatumas akivaizdžiai padeda mažosioms įmonėms eksportuoti precedento neturinčiu mastu. Skaitmeninant ekonomiką taip pat dažnai vis svarbesnis tampa nematerialusis turtas, pavyzdžiui, intelektinė nuosavybė ir duomenys.
3.3EESRK pabrėžia, kad taikant mokesčių sistemas reikia deramai atsižvelgti į naujus verslo modelius. Teisingos apmokestinimo sistemos principai – nuoseklumas, nuspėjamumas ir neutralumas – yra kaip niekada svarbūs valdžios institucijoms, įmonėms ir vartotojams.
3.4EESRK mano, kad įmonių pelno apmokestinimo srityje labai svarbu užtikrinti vienodas sąlygas. Pastarųjų metų patirtis parodė, kad kai kuriose valstybėse narėse pavienės bendrovės galėjo pasinaudoti specialiomis mokesčių taisyklėmis, sumažinančiomis jų faktinį mokesčio tarifą beveik iki nulio. Prie to prisidėjo skaidrumo trūkumas. Kai kuriais atvejais tuo pasinaudojo tarptautinės įmonės, veikiančios skaitmeninių paslaugų srityje.
3.5Todėl Komitetas pritaria Komisijos užmojui toliau dėti pastangas, kad būtų užkirstas kelias skaitmeninių ar tradicinių įmonių vykdomam agresyviam mokesčių planavimui ir valstybių narių neskaidrumui siekiant užtikrinti vienodas sąlygas bendrovėms ir skatinti Europos konkurencingumą.
3.6EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad, siekiant geriau išnaudoti globalizacijos teikiamą naudą, esant tinkamam pasauliniam valdymui ir pasaulinėms taisyklėms, bet kokie pelno apmokestinimo teisių paskirstymo šalims taisyklių pakeitimai turi būti visuotiniai. Todėl EESRK palankiai vertina glaudų Komisijos, valstybių narių ir EBPO (G 20) bendradarbiavimą siekiant paremti tarptautinio sprendimo parengimą. Tačiau, jei nepavyks rasti tarptautinio sprendimo, ES turi apsvarstyti galimybę imtis savarankiškų veiksmų.
3.7EESRK norėtų pasiūlyti valstybėms narėms, kurios kuria specialias nacionalines sistemas, atidžiai ieškoti veiksmingiausių sprendimų siekiant išvengti papildomų sunkumų ir sąnaudų tiek mokesčių administratoriams, tiek įmonėms.
3.8EESRK pažymi, kad diegiant skaitmenines technologijas taip pat galima iš esmės pakeisti reikalavimų vykdymo užtikrinimą ir tyrimų vykdymą. Savo 2018 m. ataskaitoje EBPO parodė, kokį trejopą teigiamą poveikį mokesčių administravimo srityje skaitmeninimas jau turėjo: padidėjo mokestinių prievolių vykdymo veiksmingumas, pagerėjo mokesčių mokėtojams teikiamos paslaugos ir sumažėjo su mokestinių prievolių vykdymu susijusi našta.
3.9Mokesčių administratoriai turi daugiau trečiųjų šalių duomenų, todėl galima automatizuoti didesnę ataskaitų teikimo dalį, o tai padeda abiem pusėms sutaupyti laiko ir pinigų; be to, šiais duomenimis taip pat galima naudotis siekiant kovoti su tuo, kad pranešama ne apie visus pažeidimo atvejus, taip pat su mokesčių slėpimu ar sukčiavimu. Duomenų įrašymo programinė įranga, kuria naudojasi keletas mokesčių administratorių ir kuria pardavimo duomenys įrašomi sudarant sandorį ir gali būti tiesiogiai pateikiami mokesčių administratoriams, jau padėjo gerokai padidinti kai kurių šalių PVM pajamas.
3.10Vertinant faktinį skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo lygį, EESRK pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į mokesčių kodeksų pokyčius, vykstančius įgyvendinant BEPS taisykles, nes dėl to ES iš esmės gali būti apmokestinama daugiau pajamų.
4.Kokie galimi tolesni veiksmai?
4.1PVM taikomas ne visose pasaulio šalyse. Tačiau Europos Sąjungoje jis taikomas visose šalyse. Iš esmės visas paslaugų naudojimas ir prekių vartojimas turėtų būti apmokestinamas PVM, išskyrus atvejus, kai paslaugų naudojimas ir prekių vartojimas aiškiai neįtraukiamas į mokesčio bazę. PVM pajamos yra ES biudžeto nuosavi ištekliai, todėl EESRK mano, kad skaitmenines paslaugas svarbu įtraukti į mokesčio bazę.
4.2EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares atidžiai apsvarstyti visas galimybes, neatsižvelgiant į tai, kur įsteigta bendrovė, panaikinti bet kokį nepakankamą skaitmeninių paslaugų apmokestinimą, kai šios parduodamos paslaugos galiausiai atsiduria kurioje nors valstybėje narėje. Per platformas teikiamos paslaugos, kuriomis naudojasi Europos vartotojai, turėtų būti visapusiškai įtrauktos į PVM sistemą. Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad skaitmeninės komunikacijos vartotojai, pavyzdžiui, „Facebook“ ir kt., šiomis paslaugomis gali naudotis nemokamai, dėl to kyla klausimų, kaip būtų galima pagrįstai taikyti PVM.
4.3EESRK pažymi, kad dabartinės pasaulyje taikomos įmonių pelno mokesčio sistemos yra grindžiamos įmonių pelno, priskirtino kiekvienai atitinkamai jurisdikcijai, vertinimu. Apmokestinama turėtų būti ten, kur sukuriama vertė. Kadangi sunku nustatyti, kurioje vertės grandinės dalyje atsiranda pelnas, būtina parengti visuotinius principus, kaip įvertinti, kur sukuriama vertė. Tokios taisyklės buvo sukurtos EBPO atlikus išsamų darbą rengiant apmokestinimo principus ir apibrėžtis, kaip nustatyti prekių ir paslaugų kainas (sandorių kainodaros taisyklės) įmonių grupei priklausančioms bendrovėms.
4.4EESRK mano, kad keičiantis verslo modeliams reikia reguliariai peržiūrėti tarptautines mokesčių taisykles. Šiuo metu galiojančios taisyklės visai neseniai buvo peržiūrėtos įgyvendinant susitarimą dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS). Šiuo metu įvedamos naujos taisyklės ir apibrėžtys. Tikimasi, kad jos iš esmės sumažins agresyvaus mokesčių planavimo ir mokesčių bazės erozijos galimybes.
4.5Likutinio pelno (arba nuostolių) gali būti gaunama (patiriama) visų pirma tada, kai iš su rinkodara susijusio nematerialiojo turto produktų gaunama neplanuoto pelno. Pavyzdžiui, likutinio pelno gali būti gaunama naudojant vartotojų sąrašus ar surinktus duomenis. Ši sąvoka anaiptol nėra nauja, ji galėtų būti vartojama kalbant ne tik apie pelno padalijimą susijusioms šalims, bet ir apmokestinimo teisių paskirstymą šalims. Tačiau būtų reikalingas tam tikras naujoviškas mąstymas, taip pat reikėtų išnagrinėti galimybę paskirstyti apmokestinimo teises atsižvelgiant į vertės kūrimą, net jei susijusioje šalyje fizinės nuolatinės buveinės nėra. Apie tai, be kita ko, diskutuojama EBPO.
4.6EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad diskusijos dėl vadinamųjų skaitmeninių bendrovių apmokestinimo visų pirma yra susijusios su apmokestinimo teisių paskirstymu šalims, o ne su bendrovių mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo veiksmais.
4.7Likutinį pelną (arba nuostolius) būtų galima apibūdinti kaip pelną (arba nuostolius), kuris (-ie) fiksuojamas (-i) po to, kai kiekvienai šaliai atlyginama už įprastines jos įmokas vadovaujantis ištiestosios rankos principu. Visų pirma būtų tinkamai įvertinama rinka atsižvelgiant į riziką, su kuria susiduriama, dėl gamybos veiksnių sukuriama vertė ir atliekamos funkcijos.
4.8Pardavimas paprastai nebūtų lemiamas veiksnys paskirstant pelną sandoryje dalyvaujančioms bendrovėms. Vis dėlto, jei yra taikomos galiojančios tarptautinės taisyklės, pagal kurias pelnas paskirstomas kiekvienai bendrovei remiantis EBPO sandorių kainodaros gairėmis, likutinis pelnas galėtų būti paskirstomas šalims, kuriose buvo atliktos funkcijos. Viena iš tokių funkcijų galėtų būti pardavimas.
4.9Paskirstant likutinį pelną galėtų būti naudojamas ir taikomas pasiūlytas BKPMB įnašo raktas kartu su trimis su juo susijusiais svertiniais veiksniais.
4.10Tačiau galima teigti, kad moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (MTTP) išleidžiamos lėšos yra svarbios plėtojant nematerialųjį turtą ir kad šaliai, kurioje vykdoma tokia veikla, turėtų būti už tai atlyginama. Todėl reikėtų kurti formulę, kurią sudarytų keturi veiksniai, o ne trys, kaip yra dabar BKPMB formulės atveju.
4.11Kadangi tarptautinės apmokestinimo teisės negali būti perskirstomos pagal galiojančią sandorių kainodaros sistemą, EESRK pritaria tam, kad likutinis pelnas, gautas iš rinkos nematerialiojo turto, būtų paskirstytas taikant keturių veiksnių formulę.
4.12Jei likutinis pelnas yra lygus 30 (palyginti su visu grupės pelnu, kuris yra lygus 100) ir jei gamyba vertės kūrimo atžvilgiu A ir B šalyse padalijama po lygiai, šios šalys prekes ir (arba) paslaugas turėtų apmokestinti taikydamos po 35. Kadangi gaminys už tokią pat sumą parduodamas ir C šalyje, likutinis pelnas būtų padalijamas A, B ir C šalims. A ir B šalims būtų skiriama papildoma 13 3/4 lygi mokesčio bazė, o C šalis turėtų teisę į 2 1/2 lygią mokesčio bazę.
4.13EESRK visiškai sutinka, kad sudėtinga apskaičiuoti tarptautines šalių apmokestinimo teises. Šiuo tikslu reikėtų apskaičiuoti likutinio pelno dydį ir dėl jo šalys turėtų susitarti. Taip pat reikėtų žinoti kiekvieno iš keturių įnašo rakto veiksnių dydį. Pakoreguotos BKPMB formulės taikymas galėtų būti laikomas žingsniu siekiant gauti sutikimą dėl BKPMB.
4.14Taikant BKPMB formulę įmonių apmokestinimo teisės būtų paskirstomos šalims, kuriose nediegiamos naujovės, nevykdoma gamyba, nėra rizikos ir neatliekamos funkcijos. Mokesčio bazė būtų nustatoma vien dėl to, kad šalyje vykdomas pardavimas, nors jokia kita veikla nevykdoma. Tai yra labai didelis pokytis, palyginti su galiojančiomis taisyklėmis. Vis dėlto, jei BKPMB formulė būtų taikoma tik likutiniam, o ne visam pelnui, būtų pripažįstama teisėta eksportuojančių šalių teisė išlaikyti apmokestinimo teisės dalį. Dėl verslumo ir inovacijų sukurtos vertės patyrus su MTTP susijusių sąnaudų galėjo būti suteikta mokesčių lengvatų, todėl bendrovei tapus pelninga, ta pati šalis gautų mokestinių pajamų.
4.15Rekomenduojame Komisijai apmokestinti šių įmonių apyvartą Europos Sąjungoje remiantis jų turimais duomenimis, pavyzdžiui, pagal bendrą reklamos laiką vartotojų prisijungimo metu.
4.16Atsižvelgiant į augančias rinkas už Europos ribų, visų pirma tokiose šalyse kaip Kinija, Indija ir Brazilija, paskirstant visos pelno mokesčio bazės ar net viso likutinio pelno apmokestinimo teises daugelyje valstybių narių būtų prarandama daug pajamų, o siekiant Europos šalyse įgyvendinti socialinius tikslus gali kilti sunkumų.
4.17Pagal bendrovės „Copenhagen Economics“ tyrimą daugiausia eksportuojančios šalys galėtų prarasti nemažai įmonių pelno mokesčio pajamų, jei pelno dalis būtų apmokestinama šalyje, kurioje prekės ir paslaugos yra parduodamos. Atlikus nuosaikų vertinimą matyti, kad 18–21 proc. dabartinės Šiaurės šalių pelno mokesčio bazės lėmė 2017 m. iš užsienio gautas likutinis pelnas. Nustatyta, kad Vokietijoje ši dalis siekia 17 proc. Jei būtų laikomasi su rinkodara susijusio nematerialiojo turto požiūrio, didžioji šių įmonių pelno mokesčio pajamų dalis būtų paskirstyta kitoms šalims.
4.18EESRK mano, kad reikia rasti tinkamą pusiausvyrą tarp įmonių pelno mokesčių perskirstymo daugiausia eksportuojančioms ir daugiausia importuojančioms šalims.
4.19Jei Europos bendrovės būtų apmokestinamos pirmiausia atsižvelgiant į tai, kur jos parduoda gaminius, jos galėtų taip organizuoti savo veiklą, kad išlaidos būtų patiriamos toje pačioje šalyje, kurioje vykdomas pardavimas. Dėl šio proceso investicijos ir darbo vietos galėtų būti perkeliamos į dideles vartojimo šalis, pavyzdžiui, Kiniją ir Indiją, todėl valstybėse narėse būtų prarandama dar daugiau pajamų. Tokių pokyčių reikia vengti, užtikrinant Europos konkurencingumą.
4.20EESRK pabrėžia, kad būtinas visuotinis susitarimas ir bet kokios naujos apmokestinimo teisių paskirstymo šalims tvarkos ar taisyklių įgyvendinimas. Jei tokių sąlygų nebus, bus taikomas dvigubas apmokestinimas, dėl to sumažės investicijų ir darbo vietų.
2019 m. liepos 17 d., Briuselis
Luca Jahier
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas
_____________