Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
SOC/586
Lyčių lygybė Europos darbo rinkose
NUOMONĖ
Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Lyčių lygybė Europos darbo rinkose
[Europos Parlamento prašymu parengta tiriamoji nuomonė]
Pranešėja Helena de Felipe Lehtonen
|
Konsultavimasis
|
Europos Parlamentas, 03/05/2018
|
|
Teisinis pagrindas
|
Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 1 dalis
|
|
|
|
|
Plenarinės asamblėjos sprendimas
|
../../....
|
|
|
|
|
|
|
|
Atsakingas skyrius
|
Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
|
|
Priimta skyriuje
|
07/11/2018
|
|
Priimta plenarinėje sesijoje
|
.../.../...
|
|
Plenarinė sesija Nr.
|
…
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
…/…/…
|
1.Išvados ir rekomendacijos
1.1EESRK manymu, tam, kad būtų padidinta lyčių lygybė darbo rinkose, reikia parengti integruotą ir plataus užmojo Europos strategiją, kuria būtų kovojama su sisteminėmis ir struktūrinėmis kliūtimis ir skatinama priimti tinkamą politiką, priemones ir ES finansavimo programas, kuriomis didinama moterų ir vyrų lygybė, taip skatinant „vienodesnę moterų ir vyrų ekonominę nepriklausomybę“. Tai taip pat padėtų įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį.
1.2Šioje nuomonėje pakartojama, kad reikia toliau spręsti tam tikrus tiksliai įvardytus klausimus, kaip antai moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumai ir darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, dėl kurių EESRK jau pateikė nuomones.
1.3EESRK mano, kad būtina toliau dėti pastangas siekiant pašalinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą. Jis visiškai pritaria Tarptautinės vienodo darbo užmokesčio koalicijos tikslams siekti panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą iki 2030 m. Jis apgailestauja dėl to, kad menkai įgyvendinama 2014 m. Europos Komisijos rekomendacija dėl darbo užmokesčio skaidrumo, ir primygtinai ragina valstybes nares ir ES imtis atitinkamų priemonių siekiant paspartinti šios rekomendacijos įgyvendinimą.
1.4EESRK primena, kad darbo užmokesčio skaidrumas turi svariai prisidėti prie moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumo mažinimo. Jis rekomenduoja taikyti lyties požiūriu neutralias darbo užmokesčio sistemas kaip priemonę, skatinančią nešališką požiūrį į darbo užmokestį ir įdarbinimą.
1.5EESRK pritaria, kad reikia stiprinti priemones, kuriomis siekiama mažinti horizontaliąją lyčių segregaciją švietimo bei mokymo srityse ir darbo rinkoje. Reikėtų vykdyti informuotumo didinimo kampanijas ir kitas priemones, kuriomis būtų kovojama su lyčių stereotipais ir segregacija švietimo, mokymo ir karjeros pasirinkimų srityse ir kurias vykdant būtų visapusiškai išnaudojamos naujos technologijos. Didesnis darbo užmokestis ir geresnės darbo sąlygos moterų dominuojamuose sektoriuose galėtų paskatinti šias profesijas rinktis daugiau vyrų.
1.6Reikėtų labiau stengtis integruoti pažeidžiamoms grupėms priklausančias moteris į darbo rinką ir užtikrinti jų įgalėjimą, taikant tarpsektorinį požiūrį.
1.7EESRK palankiai vertina Komisijos pastangas dėl atidesnės vaikų priežiūros ir ilgalaikės priežiūros stebėsenos, kuri įtraukta į Europos semestrą. Ši sritis turėtų išlikti prioritetine vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais. EESRK pritaria tam, kad su valstybėmis narėmis iš naujo būtų apsvarstyti 2002 m. Barselonos tikslai, susiję su vaikų priežiūra, kad tikslai būtų platesnio užmojo ir šis požiūris apimtų kitų priklausomų asmenų priežiūrą.
1.8EESRK ragina Parlamentą ir Tarybą būsimuose Europos struktūriniuose fonduose nustatyti naujus ir tinkamus rodiklius, pagal kuriuos būtų galima stebėti ES finansinės paramos teikimą įvairioms priežiūros paslaugoms ir lyčių lygybei.
1.9EESRK palankiai vertina pasiūlymą dėl ESF+, įtrauktą į 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą, kuria konkrečiai siekiama remti vyrų ir moterų lygybę, taip pat skatinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje taikant priemones, skirtas gerinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir galimybes naudotis vaikų priežiūros ir kitomis priežiūros paslaugomis. Komitetas prašo Parlamento ir Tarybos toliau remti tokias priemones.
1.10Be to, EESRK palankiai vertina 2021–2027 m. programą „InvestEU“, kuria remiamos investicijos į socialinę infrastruktūrą. EESRK ragina Parlamentą ir Komisiją tvirtai remti šią naują galimybę, kad būtų paskatintos reikalingos investicijos į vaikų priežiūrą (įskaitant popamokinę priežiūrą).
1.11Moterų verslumas yra nepakankamai išvystytas ir jį reikia skatinti, kad būtų išnaudojamas didžiulis skaitmeninės ekonomikos ir technologinių inovacijų potencialas. Reikia padidinti galimybes gauti finansavimą ir supaprastinti užimtumo statuso keitimą.
2.Bendra informacija ir iššūkiai
2.1Ši EESRK nuomonė buvo parengta atsakant į Europos Parlamento prašymą pateikti tiriamąją nuomonę dėl lyčių lygybės Europos darbo rinkose. Europos Parlamento prašymu, šioje nuomonėje nagrinėjamas Komisijos rekomendacijoje dėl vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo stiprinimo didinant skaidrumą apibrėžtų priemonių poveikis ir poreikis imtis tolesnių veiksmų siekiant panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą.
2.2Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje ir 3 straipsnio 3 dalyje, taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad moterų ir vyrų teisė į lygybę – viena iš Sąjungos pagrindinių vertybių, todėl svarbu jos siekti. Pagal Europos socialinių teisių ramstį lyčių lygybė ir teisė į vienodą darbo užmokestį už vienodą darbą įtvirtinta kaip vienas iš 20-ies principų, kurie būtini sąžiningoms ir tinkamai veikiančioms darbo rinkoms ir gerovės sistemoms.
2.3Europos Sąjunga ir valstybės narės skatina lyčių lygybę darbo rinkoje pasitelkdamos įvairias teisines ir neteisines priemones, rekomendacijas, politikos gaires ir finansinę paramą. Europos Komisija savo dokumente „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ patvirtino klausimus, kurie turi būti sprendžiami pirmiausia: vienodos moterų ir vyrų ekonominės nepriklausomybės, vienodo užmokesčio už vienodos vertės darbą ir lygybės principo laikymosi priimant sprendimus, orumo, vientisumo ir smurto dėl lyties panaikinimo bei lyčių lygybės skatinimo už ES ribų klausimus.
2.42017 m. moterų užimtumas toliau didėjo lėtai, bet užtikrintai ir neatsiliko nuo vyrų užimtumo didėjimo bei pasiekė rekordinį lygį – 66,5 proc., palyginti su 78,1 proc. vyrų užimtumu. Tačiau vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumas, lygus 11,5 procentinių punktų, nesikeičia nuo 2013 m. Be to, neatrodo, kad bus pasiektas strategijoje „Europa 2020“ 75 proc. moterų ir vyrų užimtumo tikslas. Lyčių lygybės indekso dydis nuo 62 punktų 2005 m. pakilo iki 65 punktų 2012 m., tačiau tik iki 66,2 punktų 2015 m., iš dalies taip atsitiko dėl krizės. Įvairiose valstybėse narėse įgyvendinant kovos su krize priemones nebuvo tinkamai atsižvelgta į poveikį lyčių lygybei.
2.5Nepaisant bendros pažangos siekiant lyčių lygybės Europos darbo rinkose, moterų ir vyrų nelygybė ir toliau išlieka. Horizontalioji ir vertikalioji segregacija – svarbūs veiksniai, prisidedantys prie nekoreguoto vyrų ir moterų valandinio darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, skirtumo, kuris šiuo metu siekia 16 proc. Šį skirtumą didina tai, kad daug daugiau moterų dirba ne visą darbo laiką ir mažiau apmokamuose sektoriuose, taip pat tai, kad moterys dažniau išeina vaiko priežiūros atostogų, o tai lemia karjeros pertraukas, mažesnes paaukštinimų galimybes ir mažiau įgytų teisių į pensijos išmokas.
2.6Dabartinis vyrų ir moterų užimtumo skirtumas lemia didelius ekonominius ir socialinius nuostolius ES, kurie per metus sudaro 370 mlrd. EUR. Kadangi kyla demografinių iššūkių ir mažėja darbingo amžiaus gyventojų, Europoje būtina visapusiškai išnaudoti visų moterų potencialą darbo rinkoje, atsižvelgiant į rasės, etninės kilmės, socialinės klasės, amžiaus, seksualinės orientacijos, tautybės, religijos, lyties, negalios, pabėgėlių ar migrantų statuso sankirtą, kuri gali sukelti ypatingų kliūčių šių grupių dalyvavimui darbo rinkoje.
2.7Moterys dažnai dirba mažiau apmokamus ir žemesnės kvalifikacijos darbus sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, švietimo, viešojo administravimo ir mažmeninės prekybos sektoriuose, o vyrai dažniau dirba inžinerijos, statybos ir transporto sektoriuose. Švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų srityse dirba vis mažiau vyrų, ypač dėl to, kad trūksta sektinų pavyzdžių, o darbo sąlygos ir darbo užmokestis dažnai būna mažiau patrauklūs. Tai taikytina ir moterims, kurių daug mažiau nei vyrų dirba gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sektoriuose. 2016 m. ES moterys sudarė tik 17 proc. IRT specialistų.
2.8Kol nauji ES teisės aktai svarstomi ES Taryboje (profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyva), moterys ir toliau darbe „baudžiamos už motinystę“. Motinų ir artimuosius prižiūrinčių moterų atveju užimtumo lygio atotrūkis yra itin didelis. 2016 m. daugiau kaip 19 proc. moterų nedirbo, nes turėjo prižiūrėti vaikus ar suaugusius asmenis. Vidutiniškai moterų, turinčių vaikų, kuriems mažiau nei 6 metai, užimtumo lygis 9 proc. mažesnis už vaikų neturinčių moterų; tam tikrose šalyse šis skirtumas siekia net 30 proc.
2.9EESRK išreiškia itin didelį susirūpinimą dėl moterų darbe patiriamo seksualinio priekabiavimo masto ir vis labiau plintančio priekabiavimo prie moterų elektroninėje erdvėje. Jis primena, kad reikia geriau užtikrinti direktyvos 2006/54/EB, kuria draudžiamas priekabiavimas ir diskriminacija darbo vietoje, įgyvendinimą.
2.10Be to, EESRK ragina, taikant tarpsektorinį požiūrį, imtis integruotų ir specialių priemonių, skirtų pažeidžiamiausioms grupėms priklausančioms moterims, nes joms dažnai būna daug sunkiau patekti į darbo rinką. Jis pabrėžia, kad reikia tarpsektorinio požiūrio siekiant padidinti su daugialype diskriminacija susiduriančių moterų galimybes dalyvauti darbo rinkoje.
2.11Vis dar nepakankamai išvystytas moterų verslumas. Moterys sudaro 52 proc. visų Europos gyventojų, tačiau tik 34,4 proc. savarankiškai dirbančių asmenų ES ir 30 proc. pradedančiųjų verslininkų. Savarankiškai dirbančios moterys yra mažiau pasiturinčios nei savarankiškai dirbantys vyrai. 76,3 proc. 28-iose ES šalyse savarankiškai dirbančių moterų yra savarankiškai dirbantys asmenys, neturintys darbuotojų, palyginti su 69 proc. vyrų. Taigi vyrams dažniau priklauso darbuotojų turinčios įmonės, o moterys dažniau dirba savarankiškai, be darbuotojų ir joms kyla didesnis pavojus gauti mažas pajamas. Moterų kūrybingumas ir verslumo galimybės – neišnaudotas ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo šaltinis, kurį reikia toliau plėtoti, kad būtų sukurtos sėkmingai veikiančios įmonės.
2.12Siekiant pagerinti moterų ir vyrų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą vertinga priemonė gali būti darbas ne visą darbo laiką. Tačiau moterys dažniau nei vyrai dirba ne visą darbo dieną (jų dalis viršija 70 proc. dirbančiųjų ne visą darbo dieną) ir patvirtinta, kad jų padaugėjo prasčiau apmokamose darbo vietose (mažmeninė prekyba, valymo ir pagalbos darbai). Toliau susirūpinimą kelia nesavanoriško darbo ne visą darbo laiką mastas tiek moterų, tiek ir vyrų atveju. Strategijoje „Europa 2020“ nustatytą 75 proc. užimtumo tikslą galima pasiekti tik taikant integruotą strategiją, kurią sudarytų nuoseklus politikos priemonių ir veiksmų derinys, skirtas skatinti dalyvavimą darbo rinkoje, kurti geresnes darbo vietas, užtikrinti vienodą požiūrį darbe ir skatinti vienodesnį abiejų tėvų ir kitų priklausomus giminaičius prižiūrinčių asmenų dalijimąsi priežiūros pareigomis.
3.Sritys, kuriose reikia imtis papildomų veiksmų, kad Europos darbo rinkose būtų pasiekta lyčių lygybė
3.1Darbo užmokesčio skaidrumo užtikrinimas šalinant vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą
3.1.1Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas yra viena iš labiausiai įsišaknijusių kliūčių, trukdančių užtikrinti lyčių lygybę darbo rinkose bei visuomenėje ir stabdančių ekonomikos augimą. EESRK visiškai remia Tarptautinę vienodo darbo užmokesčio koaliciją (angl. EPIC) – pasaulinę iniciatyvą, kurią vykdo TDO, JT Moterys ir EBPO, į kurią įtraukiamos vyriausybės, darbdaviai, profesinės sąjungos ir pilietinė visuomenė, siekiant iki 2030 m. panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą. EESRK ragina ES imtis aktyvesnių veiksmų, skirtų užtikrinti, kad Europos Sąjungoje vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas būtų panaikintas iki 2030 m.
3.1.2EESRK pakartoja savo rekomendacijas dėl kovos su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu Europos veiksmų plano. Be to, EESRK pripažįsta, kad nauja redakcija išdėstyta Lyčių lygybės direktyva 2006/54/EB ir Komisijos rekomendacijos valstybėms narėms dėl vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo stiprinimo 2014/124/ES padėjo kovoti su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu ir tebegalioja. Vis dėlto reikėtų dėti daugiau pastangų jas įgyvendinant. 2013 m. Komisijos ataskaitoje dėl Direktyvos 2006/54/EB taikymo buvo prieita prie išvados, kad praktinis vienodo darbo užmokesčio nuostatų taikymas valstybėse narėse yra viena problematiškiausių direktyvos sričių.
3.1.3Darbo užmokesčio skaidrumas turi svariai prisidėti kovojant su galima diskriminacija darbo užmokesčio srityje. EESRK yra susirūpinęs dėl menko 2014 m. rekomendacijos dėl darbo užmokesčio skaidrumo įgyvendinimo. Nors dauguma valstybių narių yra nustačiusios tam tikrų priemonių, skirtų darbo užmokesčio skaidrumui didinti, trečdalyje valstybių narių tokių priemonių visiškai nėra. EESRK ragina valstybes nares veiksmingiau įgyvendinti šią rekomendaciją, pavyzdžiui, skatinant įteisinti asmenų galimybę prašyti informacijos apie darbo užmokesčio lygį, nes tai būtų pagrindas teisingesniam požiūriui į įdarbinimą ir atlyginimą. Be to, reikėtų atsižvelgti į būtinybę užtikrinti visišką darbuotojų (duomenų) privatumą ir bendrų darbo santykių laikymąsi.
3.1.4Siekiant įgyvendinti vienodo darbo užmokesčio principą ir šalinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, reikia geresnės įvairių esamų priemonių sinergijos. Iš jų labai rekomenduotina taikyti lyties požiūriu neutralias darbo užmokesčio sistemas, nes jos skatina nešališką požiūrį į įdarbinimą ir atlyginimą.
3.1.5Socialiniai partneriai turi geriausias galimybes iš naujo įvertinti įgūdžių ir profesijų vertę. Šio tikslo siekti ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą šalinti padeda socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos.
3.1.6Europos lygmeniu užmokesčio skirtumo klausimas taip pat sprendžiamas pasitelkiant Europos semestrą. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas 2017 m. buvo pabrėžtas devynių valstybių narių šalių ataskaitose. Dvylikai valstybių narių pateiktos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos, kuriose dėmesys sutelkiamas į investicijas į vaikų priežiūros paslaugas ir fiskalines paskatas, taip pat į kitas su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu susijusias priemones.
3.1.7Ypatingą dėmesį reikėtų skirti informuotumo apie netyčinį šališkumą didinimui ar apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo didėjimą įdarbinant ar paaukštinant. Mažinant vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą svarbi verslo organizacijų parama, taip pat socialinių partnerių, valdžios institucijų ir lygybės įstaigų bendradarbiavimas ieškant tinkamų sprendimų.
3.2Švietimas, segregacija ir stereotipai
3.2.1Švietimo bei mokymo srityje ir darbo rinkoje patiriama nuolatinė horizontalioji segregacija, kurią lemia stereotipai ir kliūtys darbo rinkoje, turi būti šalinama, pradedant nuo ankstyvos vaikystės. Tokią segregaciją ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą sieja stiprus ryšys. Reikėtų aiškiau atkreipti dėmesį į tendenciją nuvertinti tam tikras profesijas, įskaitant vadovų pozicijas. Didesnis darbo užmokestis ir geresnės darbo sąlygos moterų dominuojamuose sektoriuose galėtų paskatinti daugiau vyrų rinktis šias profesijas ir taip padėti spręsti profesinės lyčių segregacijos problemą.
3.2.2Nepaisant didesnių moterų laimėjimų švietimo srityje, jos susiduria su įvairiomis kliūtimis siekdamos karjeros tam tikruose sektoriuose, kuriuose dominuoja vyrai, pvz., IRT. Net jeigu kai kurios merginos pasirenka mokslą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse, tik 10 proc. moterų vėliau jose siekia karjeros. Dėl to reikia atkreipti didesnį dėmesį į kovą su segregacija ir stereotipais švietimo srityje ir tarp moterų populiarinti šį sektorių.
3.2.3Vyrų trūkumas švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų srityse įgauna nerimą keliantį mastą. EESRK ragina rengti informuotumą didinančias kampanijas ir skatinti sektinus pavyzdžius ES ir nacionaliniu lygmenimis, kad moterys būtų skatinamos rinktis profesijas IRT ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse, o vyrai – švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų srityse.
3.3Priežiūros paslaugos siekiant gerinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą
3.3.1Darbo, privataus ir šeimos gyvenimo suderinimas – vienas iš didžiausių abiem tėvams ir kitiems priežiūros pareigų turintiems asmenims kylančių iššūkių. Moterys patiria neproporcingai didelę naštą, nes priklausomų giminaičių priežiūros pareigos paprastai tenka joms. Pasiekti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ypač sudėtinga vieno suaugusiojo namų ūkiams ir pažeidžiamoms grupėms priklausantiems žmonėms. EESRK palankiai įvertino Komisijos iniciatyvą didinti vaikų turinčių asmenų dalyvavimą darbo rinkoje ir padėti jiems pasiekti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.
3.3.2Norint užtikrinti vienodą dalyvavimą darbo rinkoje, svarbus tikslas – dalytis tėvų pareigomis ir kitomis priežiūros pareigomis. Vyrai paprastai retai išeina tėvystės atostogų ir tai daro tik tada, kai jiems už tai mokama. Būtina imtis priemonių, kuriomis vyrai būtų skatinami aktyviau dalyvauti šeimos gyvenime, kartu sprendžiant klausimus, susijusius su galimomis išlaidomis ir organizacinėmis pastangomis, kurių tai pareikalaus iš įmonių, ypač MVĮ ir labai mažų įmonių.
3.3.3Kadangi priežiūros pareigos – viena iš pagrindinių nedidelio moterų dalyvavimo darbo rinkoje priežasčių, Barselonos tikslai labai svarbūs, tačiau jie nėra pakankamai įgyvendinti. Iš įrodymų matyti teigiamas vaikų priežiūros paslaugų ir moterų užimtumo lygio ryšys. EESRK apgailestauja, kad, praėjus daugiau nei 15 metų nuo Barselonos tikslų priėmimo, juos pasiekė tiek nedaug valstybių narių. Jis ragina apsvarstyti galimybę peržiūrėti šiuos tikslus, kad būtų nustatyti didesnio užmojo tikslai, kuriais būtų skatinama lyčių lygybė.
Vaikų priežiūros ir kitų priežiūros paslaugų įperkamumas ir prieinamumas tebėra iššūkis, ypač mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms. Todėl svarbu, kad būtų pakankamai tiek viešųjų, tiek privačių kokybiškos priežiūros įstaigų. Be to, tikra kliūtis dirbantiems tėvams tebėra vaikų priežiūros įstaigų darbo laikas.
3.3.4EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dirbančių tėvų vaikams reikalingos popamokinės priežiūros paslaugos. Jos turėtų būti prieinamos šalyse, kuriose pamokos mokykloje baigiasi anksti ir tėvai pasirenka darbą ne visą darbo laiką, kad užpildytų šią spragą. Reikėtų turėti daugiau duomenų, kad būtų galima įvertinti šios struktūrinės problemos mastą ir padarinius lyčių lygybei darbo rinkoje.
3.3.5Dėl nuolatinės lyčių segregacijos reikia skirti didesnį dėmesį priežiūros sektoriaus, kuris pasižymi didelėmis neišnaudotomis darbo vietų kūrimo galimybėmis ir kai kuriais atvejais prastomis darbo sąlygomis bei mažu darbo užmokesčiu, augimui. Kaip EESRK jau yra prašęs, reikia rinkti tinkamus duomenis apie skirtingus mokamų priežiūros sistemų aspektus ir pirmenybiškumą Europoje. Tai turėtų apimti sparčiai daugėjančias priežiūros namuose paslaugas ir specialų kartu gyvenančių slaugytojų atvejį – daugelis jų naudojasi judumo ES viduje galimybėmis arba yra migrantai iš trečiųjų šalių ir praneša apie blogas darbo sąlygas ir prastą darbo užmokestį. EESRK ragina Komisiją priimti priežiūros sektoriui skirtą integruotą strategiją.
3.3.6EESRK palankiai vertina Komisijos pastangas dėl atidesnės vaikų priežiūros ir ilgalaikės priežiūros stebėsenos, kuri įtraukta į Europos semestrą ir valstybėms narėms pateiktas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas.
3.4Lyčių lygybės finansavimas: daugiametė finansinė programa
3.4.1EESRK palankiai vertina pasiūlymą dėl ESF+, įtrauktą į 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą, kuria siekiama remti vyrų ir moterų lygybę, lygias galimybes ir nediskriminavimą, ir skatinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje taikant priemones, kuriomis siekiama gerinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir galimybes naudotis vaikų priežiūros paslaugomis. EESRK ragina ES institucijas ir valstybes nares įgyvendinti jo rekomendaciją dėl ESF+ paramos lyčių lygybei.
3.4.2EESRK pabrėžia, kad būtina investuoti į visiems skirtas kokybiškas, įperkamas ir prieinamas priežiūros paslaugas ir infrastruktūrą. Komisijos pasiūlymas dėl ESF+ yra tinkamas žingsnis siekiant daugiau investuoti į vaikų priežiūrą. Šis finansavimas turi toliau būti skatinamas, remiantis gerosios praktikos pavyzdžiais, kuriuos surinks Komisija.
3.4.3Be to, EESRK palankiai vertina programą „InvestEU“, įtrauktą į 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą, ir jos prioritetą didinti investicijas į socialinę infrastruktūrą, nes tai gali turėti teigiamo poveikio lyčių lygybei.
3.4.4EESRK išreiškia susirūpinimą dėl to, kad iki šiol nėra įvertinta, kaip valstybės narės naudojosi ES lėšomis siekdamos remti priežiūros paslaugų teikimą. Šį klausimą būtina spręsti būsimose finansavimo programose, šiuo tikslu būsimuose struktūriniuose fonduose, įskaitant ESF+, valstybėms narėms nustatant tinkamus rodiklius, pagal kuriuos būtų galima geriau stebėti ES finansinės paramos indėlį įvairioms priežiūros paslaugoms ir lyčių lygybei.
3.5Mokesčių ir išmokų sistemos
3.5.1Iš turimų įrodymų matyti, kad moterys dažnai susiduria su stipriomis ekonominėmis paskatomis nedirbti, kai nori patekti į darbo rinką arba daugiau dirbti: mokesčių ir išmokų sistemos sukurtos taip, kad jomis atgrasomas antrasis šeimoje uždirbantis asmuo, dažniausiai moterys. To tiesioginis padarinys – į pensijos sistemą sumokama mažiau įmokų arba jos iš viso nemokamos, ir tai lemia mažesnes pensijas ir netgi skurdą.
3.5.2Europos semestre jau atkreiptas dėmesys į poreikį pritaikyti mokesčių ir išmokų sistemas, kad būtų išvengta smarkaus antrojo šeimoje uždirbančio asmens, norinčio pradėti dirbti arba dirbti daugiau, atgrasymo. Reikės atidžiai stebėti pokyčius valstybėse narėse.
3.6Moterų verslumas
3.6.1Verslumas gali moterims suteikti ekonominės nepriklausomybės galimybę, užtikrinant kokybiškas darbo vietas, sėkmingą karjerą, moterų skurdo ir socialinės atskirties pašalinimą bei prisidedant prie proporcingesnio lyčių atstovavimo priimant sprendimus. Moterų verslumą privaloma remti, sudarant palankesnes sąlygas naudotis socialinės apsaugos priemonėmis ir gerinant jų kokybę, taip pat įtraukiant verslumo ugdymą į švietimo ir mokymo programas.
3.6.2Kalbant apie savarankišką darbą, moterys dažniau yra savarankiškai dirbantys asmenys, kuriems kyla didesnė rizika patirti dirbančiųjų skurdą, o vyrai dažniau yra darbuotojų turinčių įmonių savininkai. Be to, moterys susiduria su daugiau struktūrinių kliūčių, susijusių su galimybėmis gauti finansavimą, stereotipais ir nepasitikėjimu. Tokias kliūtis reikia panaikinti. Kliūtis įveikti gali padėti kuruojantys neformalieji investuotojai ir naujų formų finansavimas. Reikėtų aktyviau populiarinti verslo organizacijose esamus tinklus ir skleisti informaciją apie juos.
3.7Skaitmeninė ekonomika
3.7.1Dėl globalizacijos kylantys pokyčiai darbo rinkose, technologinė plėtra ir demografinis pokytis suteikia naujų perspektyvų tiek darbuotojams, tiek verslininkams. Besivystantys ir augantys sektoriai (pvz., IRT, žalioji ekonomika, pramonė 4.0, e. prekyba) moterims gali suteikti daugybę galimybių dirbti gerai apmokamą darbą. EESRK taip pat atkreipė dėmesį į esamą atotrūkį tarp lyčių skaitmeninių įgūdžių srityje, keliantį įvairias problemas, kurias reikia spręsti. Jis taip pat pateikė rekomendacijų, kaip šalinti pusiausvyros stoką švietimo sistemose ir darbo rinkoje.
3.7.2Siekiant užtikrinti, kad moterys ir vyrai galėtų užtikrintai veikti skaitmeninėje ekonomikoje, reikia geriau išaiškinti nacionalinio lygmens statusą, susijusį su teisėmis, socialinės apsaugos teisėmis ir prievolėmis tiek darbe, tiek verslo verslui susitarimuose. Švietimui ir mokymui didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas strategijose, kuriomis moterys skatinamos siekti karjeros IRT, gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos ir žaliosios ekonomikos srityse, o lyčių perspektyva turėtų būti integruota į bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją.
3.8Tvirtesnis visų dalyvių bendradarbiavimas
3.8.1Socialinių partnerių vaidmuo vedant derybas dėl kolektyvinių sutarčių – svarbi priemonė, kuria sprendžiami įvairių lyčių lygybės aspektų ir vienodo užmokesčio Europos darbo rinkose klausimai. ES lygmeniu socialiniai partneriai 2005 m. priėmė veiksmų planą lyčių lygybės srityje ir vėliau nacionaliniu lygmeniu ėmėsi bendrų veiksmų, kad išspręstų lyčių vaidmenų klausimą, skatintų moterų dalyvavimą priimant sprendimus, remtų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir kovotų su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu. 2008 m. jie peržiūrėjo savo 1996 m. Susitarimą dėl tėvystės atostogų (Direktyva 2008/18/EB) ir 2012 m. parengė praktinio lyčių lygybės didinimo priemonių rinkinį.
3.8.2Skatinant lyčių lygybę darbo rinkoje, ypač pažeidžiamose grupėse, veiksmingai prisidėti gali taip pat ir pilietinės visuomenės organizacijos.
3.8.3EESRK ragina ES lygmeniu nustatyti atnaujintą ir plataus užmojo strategiją, skirtą lyčių lygybei Europos darbo rinkose pasiekti, kuri būtų nuosekliai suderinta su bet kokia būsima Europos užimtumo strategija, Europos socialinių teisių ramsčiu ir JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. Europos matmeniu.
2018 m. lapkričio 7 d., Briuselis
Christa Schweng Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyriaus pirmininkė
_____________