Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
NAT/733
Geriamojo vandens direktyva
NUOMONĖ
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (nauja redakcija)
[COM(2017) 753 final – 2017/0332(COD)]
Pranešėjas Gerardo Larghi
|
Prašymas pateikti nuomonę
|
Europos Parlamentas, 08/02/2018
Taryba, 28/02/2018
|
|
Reglamentavimo pagrindas
|
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
|
|
|
|
|
Plenarinės asamblėjos sprendimas
|
13/02/2018
|
|
|
|
|
Atsakingas skyrius
|
Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
|
|
Priimta skyriuje
|
26/06/2018
|
|
Priimta plenarinėje sesijoje
|
12/07/2018
|
|
Plenarinė sesija Nr.
|
536
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
161/1/2
|
1.Išvados ir rekomendacijos
1.1Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą, kuriuo siekiama atnaujinti Geriamojo vandens direktyvą, ir iš esmės pritaria bendrai jo struktūrai, tikslams ir priemonėms. Komitetas džiaugiasi, kad pirmą kartą Europos piliečių iniciatyva pradėtas teisėkūros procesas užbaigtas ir atsižvelgta į šia iniciatyva išreikštus lūkesčius. Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad daugiau kaip 99 proc. ES tiekiamo vandens atitinka ligšiolinės Direktyvos 98/83/EB reikalavimus.
1.2Remdamasis savo ankstesne nuomone
EESRK apgailestauja, kad pasiūlyme dėl direktyvos nėra aiškiai pripažįstama visuotinė teisė į geriamąjį vandenį ir sanitarines paslaugas, kaip buvo reikalaujama iniciatyvoje „Right2Water“ ir numatyta Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tiksluose
.
1.3EESRK mano, kad Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pasiūlytas modelis, grindžiamas minimaliu vandens kiekiu vienam asmeniui per dieną, yra tinkamas sprendimas. Šiuo klausimu svarbu laikytis kompleksinio požiūrio
, apjungiančio teisės aktus tvarumo ir žiedinės ekonomikos srityse, taip pat aplinkosaugos, ekonominius ir socialinius aspektus
.
1.4EESRK mano, kad Komisija turėtų: priimti PSO siūlomas parametrų vertes; toliau taikyti nukrypti leidžiančių nuostatų mechanizmą, koks jis dabar jau yra reglamentuojamas; persvarstyti automatišką procedūrą, numatytą direktyvos 12 straipsnyje. Šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti geriausius kokybės standartus, taip pat parengti protokolus, kurie būtų taikomi realaus pavojaus vartotojams atveju.
1.5EESRK pritaria, kad būtų įvestos priemonės valstybėms narėms, skirtos užtikrinti prieigą prie geriamojo vandens pažeidžiamiems arba geografiškai atskirtose, nepalankioje padėtyje esančiose ar atokiose kaimo vietovėse gyvenantiems asmenims. Tačiau, laikantis subsidiarumo principo, tikslus priemonių įgyvendinimas turėtų būti vykdomas gavus valstybių narių sutikimą.
1.6EESRK palankiai vertina tai, kad priimtas atsargumo principas ir principas „teršėjas moka“
, pritaria informavimo kampanijoms, skirtoms skatinti plačiau ir atsakingiau naudoti vandentiekio vandenį, ir rekomenduoja taikyti visas turimas, o ne tik internetines priemones.
1.7EESRK pripažįsta, kad direktyvoje yra svarbių naujovių monitoringo ir informacijos skaidrumo srityse. Tačiau, siekiant geriau informuoti vartotojus apie tai, kaip svarbu vartoti vandentiekio vandenį, rekomenduoja teikti aiškią ir suprantamą informaciją. EESRK pabrėžia svarbų MVĮ vaidmenį vandens tiekimo srityje. Siekiant išvengti biurokratinės naštos MVĮ, atliekami vaidmenys turi būti proporcingi.
1.8EESRK pabrėžia, kad svarbu vykdyti vandens tiekimo šaltinių monitoringą vadovaujantis Direktyva 2000/60/EB ir sukurti – kur tai reikalinga – vandens atsargas, kurias būtų galima panaudoti ekstremaliais atvejais, taip pat išnagrinėti naujas galimybes panaudoti alternatyvius šaltinius, pavyzdžiui, lietaus vandenį ir racionaliau naudoti gruntinį vandenį siekiant mažinti švaistymą.
1.9EESRK mano, kad namų ūkių reikmėms skirtas vanduo turėtų būti žiedinės ekonomikos dalis, todėl svarbu jį įtraukti į Komisijos direktyvą ir nustatyti naujas taisykles jo gamybai, surinkimui ir pakartotiniam nuotekų naudojimui.
1.10EESRK yra susirūpinęs, kad tiekimo tinklų griežto monitoringo, modernizavimo ir pritaikymo standartams numatytos didelės sąnaudos gali tekti tik galutiniams vartotojams ir nebus kartu paskirstytos ir viešosios valdžios institucijoms bei tiekėjams.
1.11EESRK pageidauja, kad valstybės narės nustatytų mažiausias pajamas gaunančių arba žemiau skurdo ribos gyvenančių asmenų, taip pat asmenų, gyvenančių nepalankiose sąlygose esančiose kaimo vietovėse, grupes, ir nustatytų vandens mokestį atsižvelgiant į jų pajamas. Be to, Komitetas rekomenduoja taikyti priemones, kuriomis būtų atgrasoma vartoti neproporcingai daug vandens ir kartu skatinama tinkama elgsena. Šios priemonės taip pat turėtų būti taikomos pramonės ir žemės ūkio reikmėms naudojamam vandeniui. EESRK nurodo, kad būtina veiksminga vandens tiekimo tinklo priežiūra. Ši priemonė turėtų sumažinti patiekto ir apskaityto vandens kiekio skirtumą siekiant kovoti su švaistymu. Be to, labai svarbu, kad užtikrinant solidarumą su mažesnes pajamas gaunančiomis grupėmis, būtų proporcingai mažinami tarifai didiesiems vartotojams, nes tai prisidėtų prie fiksuoto mokesčio mažinimo.
1.12EESRK mano, kad vanduo yra viena pagrindinių viešųjų gėrybių. Dėl šios priežasties gruntinio vandens ištekliai, vandens baseinai ir dideli natūralūs vandens telkiniai nebeturėtų būti privatizuojami, o turėtų būti prieinami visuomenei. Siekiant visiems užtikrinti galimybę gauti geriamojo vandens, valstybė narė gali įtraukti ir privačius subjektus į vandens paskirstymą namų ūkio ir pramonės reikmėms. Vis dėlto privačių subjektų dalyvavimas turėtų būti papildoma, o ne pagrindinė veikla, palyginti su pagal viešąją teisę veikiančių subjektų veikla šioje srityje.
1.13EESRK prašo ateityje atskirti teisės į vandenį ir teisės į sveikatos apsaugą pripažinimą.
2.Aplinkybės
2.1Geriamasis vanduo yra viena pagrindinių viešųjų gėrybių, kuri labai svarbi kiekvieno žmogaus sveikatai, gerovei ir orumui. Kiekvieno individo gyvenimo kokybei, taip pat ekonominei ir gamybos veiklai labai didelės įtakos turi vandens prieinamumas ar hidrologinio ciklo sutrikimai.
2.2Iki šiol apie 40 proc. pasaulio gyventojų priklauso nuo tarpvalstybinių baseinų, naudojamų vandens tiekimui. Spėjama, kad iki 2030 m. apie 2 mlrd. žmonių gyvens teritorijose, kuriose trūks vandens.
2.3ES, be abejo, yra viena iš sėkmingiausiai geriamojo vandens išteklius valdanti teritorija, tačiau vis dar du milijonai Europos piliečių neturi galimybės naudotis saugiais, švariais ir pigiais vandens ištekliais, kai tuo tarpu daugiau kaip 99 proc. tiekiamo vandens atitinka Direktyvos 98/83/EB reikalavimus.
2.4Vandens kokybė turi įtakos maisto tiekimo grandinei, todėl pagal Reglamentą (EB) Nr. 178/2002 akivaizdu, kad švarus vanduo turi būti prieinamas visose maisto tiekimo grandinės srityse.
2.5Dėl daugelio veiksnių, kaip antai, pasaulio gyventojų skaičiaus augimo, didėjančio vandens poreikio namų ūkiams, pramonei ir žemės ūkiui, taršos ir klimato kaitos atsiranda naujų uždavinių, susijusių su vandens tiekimu, prieiga, vandentvarka ir pakartotiniu naudojimu. Tai skatina atnaujinti galiojančius teisės aktus, įskaitant Direktyvą 98/83/EB.
2.62013 m. Europos piliečių iniciatyvai „Right2Water“ pritarė daugiau kaip 1,8 mln. asmenų. Iniciatyvos tikslas – atnaujinti galiojančius teisės aktus atsižvelgiant į naujus iššūkius, o svarbiausia – reikalauti pripažinti visuotinę teisę į vandenį ir sanitarines sąlygas
.
2.7Europos Parlamentas
ir EESRK
tvirtai parėmė šią iniciatyvą, kuri buvo grindžiama Jungtinių Tautų darbotvarke iki 2030 m.
.
2.8Atsižvelgdama į iniciatyvą „Right2Water“ Komisija pradėjo viešą konsultaciją
, po kurios įvyko oficiali konsultacija su visais suinteresuotaisiais subjektais, kuriai pasibaigus buvo, be kita ko, atlikta Direktyvos 98/83/EB peržiūra pagal REFIT programą. Galimybė gauti kokybiško geriamojo vandens bei veiksmingas vandens išteklių valdymas yra viena iš Europos socialinio ramsčio, profilaktinės sveikatos priežiūros sistemos ir aprūpinimo saugiais maisto produktais krypčių ir kartu su pakartotiniu vandens naudojimu gali būti žiedinės ekonomikos veiksmų plano dalis
.
3.Svarbiausios Komisijos pasiūlymo nuostatos
3.1Direktyvoje nurodytos šios pagrindinės kryptys: atnaujinti parametrų sąrašą; įvesti rizika grindžiamą požiūrį; tobulinti taisykles, susijusias su skaidrumu ir vartotojų galimybe susipažinti su naujausia informacija; didinti skaidrumą ir duomenų prieinamumą; gerinti sąlygas laisvai prekybai su vandeniu besiliečiančiomis medžiagomis; užtikrinti visiems prieigą prie geriamojo vandens.
3.2Pasiūlyme numatoma padidinti žmonėms vartoti skirto vandens parametrų vertes iš dalies atsižvelgiant į konkrečias PSO rekomendacijas
siekiant užtikrinti, kad vanduo būtų sveikas; didinti patogenų ir legionelių monitoringą; nustatyti naujus cheminius ir endokrininę sistemą ardančių medžiagų parametrus; nustatyti didesnes švino ir chromo parametrų vertes.
3.3Valstybės narės užtikrina, kad žmonėms vartoti skirto vandens tiekimui, ruošimui ir paskirstymui būtų taikomas rizika grindžiamas požiūris, kuriuo remiantis būtų vertinama: vandens telkinių, naudojamų žmonėms vartoti skirtam vandeniui imti, pavojingumas, tiekimo rizika, pastatų vidaus vandentiekio rizika (pastarasis vertinimas būtų vykdomas kas trejus metus, o su tiekimu susijusios rizikos vertinimas – kas šešerius metus).
3.3.1Valstybėms narėms paliekama laisvė atlikti papildomą medžiagų ir mikroorganizmų, kuriems nenustatyti parametrai, monitoringą.
3.3.2Naujasis rizika grindžiamas požiūris papildo principą „teršėjas moka“.
3.4Pasiūlyme pateikiamos nuostatos, kurių tikslas – mažinti skirtumus ir suvienodinti medžiagų, kurios liečiasi su geriamuoju vandeniu, standartus, nes tai šiuo metu trukdo laisvai prekybai.
3.5Valstybės narės raginamos užtikrinti prieigą prie vandens visiems piliečiams ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms, pagerinti paslaugų kokybę ten, kur ši prieiga jau yra, užtikrinti prieinamą namų ūkiams tiekiamo vandens kainą, vykdyti skatinimo vartoti geriamąjį vandenį kampanijas, kuriomis būtų informuojama apie teritorijoje tiekiamo geriamojo vandens kokybę ir apie taikomas monitoringo, nuotekų surinkimo ir valymo priemones.
3.6Papildomas išlaidos daugiausia teks vandens tiekėjams. Vartotojams namų ūkių išlaidos padidėtų labai nedaug. Bet kokiu atveju, nėra rizikos, kad geriamasis vanduo taps neįperkamas. Išlaidos vienam namų ūkiui galėtų padidėti nuo 0,73 iki 0,76 proc., t. y. nuo 7,90 iki 10,40 EUR per metus, tačiau geresnė tiekiamo vandens kokybė galėtų įtikinti vartotojus atsisakyti vartoti į butelius išpilstytą vandenį.
3.7Gali būti prarastos darbo vietos, kurias būtų galima kompensuoti naujomis darbo vietomis vandens tiekimo sektoriuje, taip pat sutaupytomis pakavimo ir plastiko perdirbimo lėšomis. Darbo vietos visų pirma turėtų būti kuriamos tiekimo šaltinių vietose.
3.8Poveikis MVĮ būtų teigiamas, visų pirma toms, kurios vykdo vandens kokybės tyrimus ir nuotekų valymo veiklą. Įvertinta, kad nacionalinių institucijų administracinės išlaidos bus nedidelės arba net mažės.
4.Bendrosios pastabos
4.1EESRK atidžiai išnagrinėjo Europos Komisijos pasiūlymą atnaujinti Geriamojo vandens direktyvą. Visų pirma Komitetas teigiamai vertina tai, kad pirmą kartą Europos piliečių iniciatyva pradėtas teisėkūros procesas užbaigtas ir atsižvelgta į iniciatyva išreikštus lūkesčius. Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad daugiau kaip 99 proc. ES tiekiamo vandens atitinka Direktyvos 98/83/EB reikalavimus ir yra labai geros kokybės.
4.2Vis dėlto Komitetas apgailestauja, kad pasiūlyme dėl direktyvos nėra aiškiai pripažįstama visuotinė teisė į geriamąjį vandenį ir sanitarines paslaugas, kaip buvo reikalaujama piliečių iniciatyvoje „Right2Water“ ir kuri įtraukta į 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ ir į Tvaraus vystymosi tikslus (6 tikslas „Pasiekti, kad visiems būtų užtikrintos visuotinės ir lygiateisės galimybės gauti saugų ir įperkamą geriamąjį vandenį.“).
4.3EESRK pritaria Komisijos sprendimui politikos priemone pasirinkti direktyvą, nes, vadovaujantis subsidiarumo principu, ji geriau atitinka specifinius nacionalinius ir vietos lygmens poreikius ir problemas, tačiau su sąlyga, kad ir toliau bus laikomasi kompleksinio požiūrio, kuris apimtų visus teisės aktus tvarumo ir žiedinės ekonomikos srityse, siekiant užtikrinti aukštos kokybės geriamojo vandens tiekimą.
4.4EESRK siūlo, laikantis subsidiarumo principo, valstybėms narėms imtis konkrečių priemonių užtikrinti prieigą prie geriamojo vandens pažeidžiamiems ir marginalizuotiems asmenims. Tačiau Komitetui kyla rimtų abejonių, kodėl susietas šiuo metu nacionaliniu lygmeniu galiojančio nukrypti leidžiančių nuostatų mechanizmo panaikinimas ir automatinių mechanizmų, taikomų pagal 12 direktyvos straipsnį, įvedimas. Iš tiesų šiomis priemonėmis nepakankamai atsižvelgiama į teritorinius ypatumus ir jas taikant gali tekti netikėtai sutrikdyti tiekimą, nors ir nebūtų realaus pavojaus žmonių sveikatai. Todėl prašo daugiau dėmesio skirti vandens sudėties keitimosi tendencijoms, o ne trumpalaikiams pavieniams duomenims.
4.5Komitetas pritaria, kad reikia organizuoti plačias komunikacijos kampanijas, skirtas informuoti piliečius apie naujus sveikatos apsaugos standartus ir skatinti plačiau ir atsakingiau naudoti vandentiekio vandenį. Šios kampanijos turėtų būti rengiamos ne tik skaitmeninėmis priemonėmis, kad pasiektų visus visuomenės sluoksnius. Komisija turėtų apsvarstyti finansines priemones, skirtas kampanijoms, skatinančioms perdirbimą, taip pat mažai vandens naudojančių buitinių prietaisų įsigijimui finansuoti.
4.6EESRK pritaria pasiūlymui suderinti esamus teisės aktus, taikomus medžiagoms, kurios liečiasi su geriamuoju vandeniu. Visų pirma Komitetas mano, kad ši priemonė gali padėti pasiekti reikšmingą masto ekonomiją vidaus rinkoje ir pažangą sveikatos srityje.
5.Konkrečios pastabos
5.1EESRK mano, kad labai svarbu įvertinti iniciatyvos „Right2Water“ patirtį, į kurią Komisija turės atsižvelgti siekiant stiprinti Europos piliečių iniciatyvą. Visų pirma, Komitetas pažymi, kad tai yra pirmoji ir vienintelė sėkmingai užbaigta iniciatyva, patvirtinanti, kad šią priemonę labai sudėtinga įgyvendinti: tiek iniciatyviniam komitetui ją pateikti ir rinkti pritariančių piliečių parašus, tiek Komisijai imtis tolesnių veiksmų
, ir tai buvo pripažinta neseniai pateiktame pasiūlyme dėl Reglamento COM(2017) 482.
5.2Komitetas mano, kad PSO modelis, grindžiamas minimaliu vandens kiekiu vienam asmeniui per dieną, galėtų būti perspektyvus sprendimas. EESRK nuomone, labai svarbu, kad ES taptų pasaulinės kovos su vandens trūkumu lydere.
5.3Atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos gaires, svarbu rengti į vartotojus sutelktą politiką, kad būtų galima pagerinti prieigą prie geriamojo vandens remiantis šiais kriterijais:
-saugumo: galimi mikrobiologinių patogenų ir cheminių medžiagų požymiai neturi viršyti leistinos ribos arba kelti radiologinę riziką;
-priimtinumo: vanduo turi turėti priimtiną spalvą, kvapą ir skonį;
-prieinamumo: kiekvienas turi teisę į vandens tiekimo ir sanitarines paslaugas, fiziškai prieinamas gyvenamojoje vietoje arba teikiamose netoli namų, mokyklos, darbovietės ar sveikatos priežiūros įstaigos;
-įperkamumo: Jungtinių Tautų vystymo programoje (JTVP) siūloma, kad už vandenį sumokama suma neturėtų viršyti 3 proc. namų ūkio pajamų.
5.4EESRK yra susirūpinęs, kad gali išaugti vartotojų išlaidos ir pakartoja savo prašymą pripažinti visų piliečių teisę į geriamąjį vandenį už prieinamą kainą. Todėl prašo valstybių narių ir Komisijos, siekiant didesnio skaidrumo, stebėti kainų pokyčius.
5.5EESRK mano, kad atnaujinta direktyva gali sudaryti galimybes kurti naujas darbo vietas daugelyje MVĮ, visų pirma vykdančiose veiklą vandens kokybės tyrimų ir monitoringo, priežiūros ir naujų įrenginių srityse. Vis dėlto Komitetas pabrėžia, kad Komisija nepakankamai atsižvelgia į tai, kad būtinas pakankamas skaičius darbuotojų, turinčių tinkamų įgūdžių ir galinčių imtis naujų sektoriui kylančių uždavinių. EESRK pabrėžia svarbų MVĮ vaidmenį vandens tiekimo srityje. Siekiant išvengti biurokratinės naštos MVĮ, atliekami vaidmenys turi būti proporcingi.
5.6EESRK įspėja, kad dėl direktyvos gali kilti grėsmė mineralinio vandens gamybos sektoriui, įskaitant didelį poveikį užimtumui. Šios rizikos Komisija tinkamai nenagrinėja, nesvarstomas nei klausimas dėl paramos galimai įmonių restruktūrizacijai, nei dėl paramos darbuotojams, kurie prarastų darbą ir persikvalifikuotų, kad vėl integruotųsi į darbo rinką. EESRK mano, kad šios problemos turi būti sprendžiamos Europos lygmeniu naudojantis visomis turimomis priemonėmis, įskaitant socialinį dialogą.
5.7EESRK pabrėžia, kad svarbu vykdyti vandens tiekimo šaltinių monitoringą vadovaujantis Direktyva 2000/60/EB ir sukurti – kur tai reikalinga – vandens atsargas, kurias būtų galima panaudoti ekstremaliais atvejais, taip pat išnagrinėti naujas galimybes panaudoti alternatyvius šaltinius, pavyzdžiui, lietaus vandenį, gėlinimą, racionaliau naudoti gruntinį vandenį, siekiant mažinti švaistymą.
2018 m. liepos 12 d., Briuselis
Luca Jahier
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas
________________