Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
INT/846
Pasitikėjimas, privatumas ir saugumas. Daiktų internetas
NUOMONĖ
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
Vartotojų ir įmonių pasitikėjimas, privatumas ir saugumas daiktų internete
[nuomonė savo iniciatyva]
Pranešėjas Carlos Trias Pintó
Bendrapranešėjis Dimitris Dimitriadis
|
Plenarinės asamblėjos sprendimas
|
15/02/2018
|
|
Teisinis pagrindas
|
Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalis
Nuomonė savo iniciatyva
|
|
|
|
|
Atsakingas skyrius
|
Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
|
|
Priimta skyriuje
|
04/09/2018
|
|
Priimta plenarinėje sesijoje
|
19/09/2018
|
|
Plenarinė sesija Nr.
|
537
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
182/3/2
|
1.Išvados ir rekomendacijos
1.1Daiktų internetas dėl žmonių ir daiktų tarpusavio jungčių piliečiams ir įmonėms suteikia įvairiausių galimybių. Šios galimybės turi būti grindžiamos keletu apsaugos ir kontrolės priemonių siekiant užtikrinti, kad daiktų internetas būtų sklandžiai diegiamas.
1.2Kadangi vienas iš daiktų interneto ramsčių yra tas, kad sprendimai priimami automatiškai, be žmogaus įsikišimo, reikia užtikrinti, kad dėl šių sprendimų nebūtų pažeidžiamos vartotojų teisės, nekiltų etinio pobūdžio rizikos ir kad jie neprieštarautų pagrindiniams principams ir žmogaus teisėms.
1.3EESRK ragina Europos Sąjungos institucijas ir valstybes nares:
1.3.1užtikrinti saugumą ir privatumą kuriant tinkamas reglamentavimo sistemas, kuriose būtų numatytos griežtos stebėsenos ir kontrolės priemonės;
1.3.2aiškiai apibrėžti visų ekonominės veiklos vykdytojų atsakomybę produktų tiekimo grandinėje ir susijusiuose informacijos srautuose užkertant kelią teisinėms spragoms, kurių atsiranda, kai vienu metu dalyvauja keletas gamintojų ir platintojų;
1.3.3užtikrinti tinkamus išteklius ir kurti veiksmingus Europos Komisijos ir valstybių narių veiklos koordinavimo mechanizmus siekiant užtikrinti nuoseklų ir darnų tiek teisės aktų, kurie turi būti peržiūrimi, tiek naujų taisyklių taikymą, kartu atsižvelgiant į tarptautines aplinkybes;
1.3.4stebėti, kaip kuriamos naujos su daiktų internetu susijusios technologijos, siekiant užtikrinti aukšto lygio saugumą, visišką skaidrumą ir sąžiningą prieinamumą;
1.3.5skatinti europines ir tarptautines standartizacijos iniciatyvas siekiant užtikrinti gaminių patikimumą, prieinamumą, atsparumą ir tęstinumą;
1.3.6stebėti rinkas ir užtikrinti vienodas sąlygas įgyvendinant daiktų internetą, išvengiant, kad nauji technologijų sektoriaus subjektai nesutelktų tarptautinės ekonominės galios;
1.3.7įsipareigoti skatinti informuotumo didinimą ir skaitmenines gebėjimų stiprinimo iniciatyvas, kuriomis būtų atsižvelgiama į šios srities pagrindinius mokslinius tyrimus ir inovacijas;
1.3.8užtikrinti alternatyvaus ginčų sprendimo (ADR) ir elektroninio ginčų sprendimo (EGS) sistemų visišką įgyvendinimą ir veiksmingą naudojimą;
1.3.9skatinti sukurti, įgyvendinti Europos kolektyvinio ieškinio pateikimo sistemą ir užtikrinti veiksmingą jos funkcionavimą. Ši sistema sudarytų galimybę pateikti ieškinius dėl uždraudimo ir gauti kompensaciją, kai dėl daiktų interneto naudojimo patiriama kolektyvinės žalos arba nuostolių, kaip tai numatyta naujų galimybių vartotojams dokumentų rinkinyje.
1.4Vartotojų pasitikėjimą lems griežtas atitinkamų teisės aktų laikymasis ir įmonių geriausios patirties privatumo ir saugumo srityje sklaida, o institucijų pareiga yra ją įtvirtinti įmonių socialinės atsakomybės ir socialiai atsakingo investavimo strategijose.
1.5Socialinis ir ekonominis daiktų interneto poveikis didės, jei jis bus pakankamai susietas su socialinės ir aplinkosaugos politikos vykdymu įgyvendinant bendradarbiaujamąją, žiedinę ir funkcionalumo ekonomiką.
2.Bendra informacija ir aplinkybės
2.1Per pastaruosius penkiolika metų suklestėjęs internetas lėmė permainas visose kasdienio gyvenimo srityse ir darė įtaką įvairiems vartotojų įpročiams. Numatoma, kad per artimiausius dešimt metų daiktų interneto revoliucija pasieks energetikos, ūkininkavimo ir transporto sektorius, taip pat labiau tradicinius ekonomikos ir visuomenės sektorius, todėl reikia rengti visapusišką politiką, kuri padėtų spręsti šio technologijų proveržio klausimą taikant pažangų metodą.
2.2Sąvoka „daiktų internetas“ sukurta Masačusetso technologijų institute (angl. Massachusetts Institute of Technology, MIT) ir iš esmės perteikia pasaulio, pilno taip tarpusavyje visiškai susijusių įrenginių, kad galima automatizuoti skirtingų sąveikių procesų visumą, idėją. Savo ruožtu Europos Sąjunga skaitmeninės konvergencijos klausimą ir naująsias daiktų interneto problemas rengiasi spręsti vykdydama planą „i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“, taip pat naujausią daiktų interneto veiksmų planą (žr. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Daiktų interneto rėmimas Europoje“, pridedamą prie 2016 m. komunikato „Europos pramonės skaitmeninimas. Naudojimasis visais bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais“).
2.3EESRK jau ne kartą aptarė ketvirtąją pramonės revoliuciją, kuriai būdinga skaitmeninių, fizinių ir biologinių technologijų konvergencija, ir norėtų atkreipti ypatingą dėmesį į savo 2017 m. nuomonę šiuo klausimu. Iš tiesų daiktų internetas – tai ideali vieta pažangiausioms dirbtinio intelekto formoms, ir būtent čia išbandomi EESRK apibrėžti principai, visų pirma „žmogaus vykdomos kontrolės“ principas.
2.4Daiktų interneto įrenginiams neretai trūksta atpažinimo priemonių, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti naudotojo duomenų saugumą. Todėl kyla problemų, nes įrenginiams, duomenims ir tiekimo grandinės partneriams gresia saugumo pažeidimai.
2.5Besiformuojančios technologijos, pavyzdžiui, blokų grandinė, gali padėti išspręsti saugumo ir pasitikėjimo problemas: ji gali būti naudojama siekiant stebėti jutiklių duomenų matavimus ir ne tik išvengti dubliavimo su bet kokiais kitais kenkėjiškais duomenimis, bet ir užtikrinti vientisumą ir pokyčių atsekamumą; paskirstytasis registras gali padėti užtikrinti daiktų interneto įrenginių identifikavimą, atpažinimą, taip pat sklandų ir saugų duomenų perdavimą; daiktų interneto jutikliai gali būti naudojami keičiantis duomenimis pasitelkiant blokų grandinę, o ne trečiąją šalį; sudarant išmaniąsias sutartis užtikrinamas įrenginių autonomiškumas, taip pat išsaugomi duomenims būdingi požymiai ir jų vientisumas; kūrimo ir eksploatavimo išlaidos yra mažesnės, nes nėra tarpininkų; galiausiai blokų grandinėje naudojant daiktų interneto įrenginius galima pateikti prijungtų įrenginių istoriją, o tai yra naudinga, jei reikia šalinti gedimus.
2.6Atvirojo kodo paskirstytojo registro technologijos, priešingai, yra kuriamos siekiant keistis informacija ir verte tarp daiktų interneto įrenginių. Jos nesudaro sąlygų duomenų gavybai, tačiau naudoja struktūrą, grindžiamą matematine koncepcija, vadinama tiksline necikline diagrama (angl. Directed Acyclic Graph, DAG), kuria išvengiama komisinių ir užtikrinama, kad didėjant naudotojų skaičiui didėtų ir tinklo pajėgumai.
2.7Trumpai tariant, esame didelį ekonominį ir socialinį potencialą turinčio reiškinio, teikiančio didelių galimybių ir keliančio nemažų iššūkių, susietų su jiems būdinga grėsme, akivaizdoje. Jis yra tarpdisciplininio ir kompleksinio pobūdžio ir daro vienodą poveikį įmonėms ir vartotojams, administravimo institucijoms ir asmenims. Todėl sprendžiant šį klausimą reikėtų laikytis bendro požiūrio kartu pripažįstant skirtingų sąlygų ypatumus. Šiuo atžvilgiu verta paminėti, kad, Jungtinių Tautų skaičiavimais, iki 2020 m. bus naudojamasi 50 milijardų tarpusavyje susietų įrenginių; vartotojams skirtos taikomosios programos bus įdiegtos televizoriuose, šaldytuvuose, saugumo kamerose, transporto priemonėse ir kt.
2.8Daiktų interneto taikomosios programos globalizuotame pasaulyje jau teikia ekonominės ir socialinės naudos, įskaitant didesnį skaičių paslaugų, kurias teikiant geriau atsižvelgiama į socialines ir ekonomines aplinkybes, trumpesnius grįžtamojo ryšio ciklus, nuotolinį taisymą, paramą priimant sprendimus, geresnį išteklių paskirstymą arba nuotolinę paslaugų kontrolę. Tačiau yra labai opių susijusių veiksnių, pavyzdžiui, privatumas ir saugumas, informacijos asimetrija, sandorių skaidrumas, sudėtinga atsakomybė, gaminių ir sistemų blokavimas; be to, daugėja hibridinių gaminių, o tai gali daryti poveikį nuosavybės teisėms ir dėl to vartotojams gali būti pradėtos taikyti nuotolinės sutartys mažėjant garantijoms.
2.9Didelius teisinius sunkumus, su kuriais susiduria ES ir jos valstybės narės, galima paaiškinti tuo, kad daugeliu konkrečių daiktų interneto ypatybių (didelis sudėtingumas ir didelė tarpusavio priklausomybė, autonomiškumo aspektas, duomenų kūrimo ir (arba) tvarkymo komponentai ir atvirasis aspektas) dalijamasi su kitomis atsirandančiomis skaitmeninėmis technologijomis, pavyzdžiui, blokų grandinės technologija, 3D spausdinimu ir debesijos kompiuterija. EESRK manymu, Europos Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl atsakomybės už naujas skaitmenines technologijas yra dar vienas žingsnis tinkama linkme.
2.10Galiausiai, norint kuo labiau padidinti daiktų interneto naudą ir sumažinti susijusią riziką, reikia teikti prieinamą, aiškią, glaustą ir tikslią informaciją, visų pirma skatinant labiau pažeidžiamų vartotojų skaitmeninę įtrauktį ir junglumą kuriant visiškai atsekamus gaminius ir paslaugas, kurie atitiktų integruotus pasitikėjimo, privatumo ir saugumo standartus.
3.Vartotojų ir įmonių pasitikėjimas daiktų internetu
3.1Daiktų internetas yra sudėtinga ekosistema, kuri suteikia galimybę tarpusavyje susieti skirtingų gamintojų, platintojų arba programinės įrangos kūrėjų įrenginius, todėl gali kilti sunkumų nustatant, kas yra atsakingas už taisyklių pažeidimus arba kai trečiosios šalys ar sistemos patiria materialinių nuostolių ar kitos žalos dėl gaminių su trūkumais arba dėl trečiųjų šalių, išskyrus galutinius naudotojus, internetu neteisingai naudojamų produktų. Iš tiesų įmanoma, kad daugelis pasaulinėje gaminių vertės grandinėje dalyvaujančių veiklos vykdytojų neturi pakankamų žinių ar patirties tinklo įrenginių saugumo arba duomenų apsaugos srityse.
3.2Todėl reikia laikytis naujo požiūrio į atsakomybę siekiant užtikrinti, kad tiek daiktų interneto taikomąsias programas naudojantys vartotojai, tiek įmonės būtų apsaugoti aplinkoje, kurioje tinkamai sukonfigūruoti gaminiai gali sugesti ir tapti nesaugūs dėl skaitmeninio saugumo incidentų arba neleistino netinkamo naudojimo (pvz., programišių). Šioje aplinkoje turėtų būti galima numatyti automatizuotus sprendimus, kuriais gali būti pažeidžiami visuotinai pripažįstami etiniai principai ir žmogaus teisės, užkirsti jiems kelią ir nuo jų apsisaugoti.
3.3EESRK palankiai vertina tiek 1985 m. direktyvos dėl atsakomybės už gaminius su trūkumais taikymo peržiūrą, tiek neseniai suburtą daugiašalę suinteresuotųjų subjektų ekspertų grupę dėl atsakomybės ir naujų technologijų siekiant užtikrinti tinkamą gamintojų ir vartotojų interesų pusiausvyrą. Pagal naują atsakomybės sistemą turėtų būti nustatyta aiški nuostata dėl atsakomybės atsekamumo ir saugos kiekviename gaminių vertės grandinės etape ir per visą numatomą jų gyvavimo ciklą, įtraukiant tvarumą kaip naują veiksnį, dėl kurio būtų privaloma numatyti gaminių atnaujinimą, tobulinimą, perkeliamumą, suderinamumą, pakartotinį naudojimą, taisymą ar pritaikymą.
3.4Taip pat reikia konkrečiai apsvarstyti galimybę nustatyti visų veiklos vykdytojų, dalyvaujančių gaminių tiekimo grandinėje, atsakomybę daiktų internete, užkertant kelią teisinėms spragoms, kurių atsiranda, kai tiekimo grandinėje tuo pat metu dalyvauja keli gamintojai ir platintojai. EESRK mano, kad būtina aiškiai nurodyti tvarką, kurios kiekvienu atveju turi laikytis vartotojai, ir skatinti alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmus.
3.5EESRK pabrėžė iki sutarties sudarymo pateikiamų duomenų, skaidrių sutarčių nuostatų ir aiškių įrenginių naudojimo instrukcijų svarbą; reikėtų aiškiai atkreipti dėmesį į susijusią riziką ir apsaugos priemones.
3.6Reikia užtikrinti įrenginių ir susijusios programinės įrangos sąveikumą ir suderinamumą siekiant išvengti problemų ir suteikti galimybę vartotojams palyginti tiekėjus. EESRK pabrėžia, kad šis veiksnys taip pat yra itin svarbus stambioms įmonėms ir MVĮ sudarant vienodas sąlygas.
3.7Galiausiai EESRK pasisako už pagarbą tinklo neutralumui ir ragina Komisiją vykdyti griežtą elgesio rinkoje stebėseną.
4.Vartotojų privatumas daiktų internete
4.1Vartotojų gebėjimą patikrinti savo asmens duomenis ir privatumo pasirinkimus labai pagerino naujasis Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR). Įrenginio naudotojas turi turėti teisę kontroliuoti, kaip naudojami jo sukuriami duomenys ir kas gali su jais susipažinti, nes duomenų įvairovė, taip pat jų rinkimas ir sąsaja su kitais duomenimis reiškia, kad esama didelės grėsmės privatumui daiktų interneto ekosistemoje.
4.2Negalima pamiršti poveikio, kurį gaminių, paslaugų ar subjektų gausa gali daryti privatumui ir duomenų apsaugai, kai jie autonomiškai perduodami dėl tarpusavio jungčių. Be to, tais atvejais, kai informacija yra tvarkoma arba performuluojama naudojantis pradiniais nekenksmingais duomenimis, galima tiksliai sužinoti, kokie yra asmens įpročiai, lankomos vietos, pomėgiai ir pasirinkimai, taip užtikrinama galimybė lengviau susipažinti su naudotojo profiliu ir jį sekti.
4.3Teisinėmis garantijomis turi būti užtikrinama, kad naudotojai be jokių apribojimų galėtų naudotis visomis savo teisėmis į privatumą ir asmens duomenų apsaugą. Taip būtų išvengiama galimos žalos, pavyzdžiui, diskriminacinės praktikos, invazinės reklamos, privatumo praradimo ir saugumo pažeidimų. Kita vertus, vartotojai turi būti informuoti apie ekonominę savo duomenų vertę ir pasilikti sau teisę jais dalytis.
4.4Kaip nurodyta BDAR, įmonės ir reglamentavimo institucijos turi reguliariai peržiūrėti asmens duomenų rinkimo taikymo sritį ir įvertinti, kokiu mastu tvarkomi duomenys yra proporcingi ir būtini paslaugai teikti. Įvairūs privatumo aspektai ir poveikis turi būti vertinami kiekviename bet kurio susietojo gaminio koncepcijos formavimo, projektavimo ir kūrimo etape, taip pat turi būti vertinama tinklo ekosistema, kurioje jis veikia (integruotoji privatumo apsauga). Taigi integruotosios privatumo apsaugos ir standartizuotosios privatumo apsaugos principai turi būti nuosekliai įgyvendinti daiktų internete.
4.5Visi susietieji gaminiai galiausiai turi būti sukonfigūruoti pagal iš anksto parengtą modelį, grindžiamą aukščiausio lygio privatumo apsauga (integruotoji ir standartizuotoji apsauga), užkertant kelią nepageidaujamam naudotojų elgesio ir veiklos sekimui.
4.6Bet kuriuo atveju vartotojai turi turėti patikimų žinių, kokie duomenys yra renkami, kas gali su jais susipažinti ir kokiu tikslu jie yra naudojami, kol sąsaja su gaminiu ar paslauga išlieka aktyvi, taip pat kokia privatumo politika yra taikoma ir ar naudojami algoritmai turi poveikio paslaugos kokybei, kainai ar galimybei ja naudotis.
5.Vartotojų ir įmonių saugumas daiktų internete
5.1Daiktų interneto ekosistemai būdingos įrenginių tarpusavio sąsajos gali skatinti neteisėtų ar nepageidaujamų technologinių procesų kūrimą ir tapti pažeidžiamumą didinančia ir skatinančia erdve. Todėl reikia laikytis visapusiško požiūrio į saugumą, apimančio kiekvieną sistemos sudedamąją dalį.
5.2Gaminių pasiūla ir su kibernetiniu saugumu susiję atnaujinimai turės būti pateisinami ir taikomi ne tik atskiriems įrenginiams, bet ir informacijos saugumo rizikai dėl tarpusavio jungčių su kitais daiktų interneto įrenginiais. Saugumo kokybės standartai neturėtų būti sušvelninti dėl tokių įrenginių gausos.
5.3Šiuo atžvilgiu pasiūlyme dėl reglamento dėl ES kibernetinio saugumo agentūros nustatoma informacijos ir komunikacijos technologijų sertifikavimo sistema, kuria bus sudaromos sąlygos nustatyti įvairių rūšių gaminių, įskaitant daiktų interneto gaminius, savanoriško saugos sertifikavimo ir ženklinimo sistemas. Nors EESRK palankiai vertina šią priemonę, jis taip pat reiškia susirūpinimą, kad ji nėra privaloma.
5.4Kibernetinio saugumo priemonės turėtų apimti riziką dėl bet kokio pažeidžiamumo lygio, visų pirma dėl įsilaužimų, neteisėtos prieigos ar netinkamo naudojimo, taip pat dėl mokėjimo būdų ir finansinio sukčiavimo. Šiuo atžvilgiu EESRK pritaria daugiašalei suinteresuotųjų subjektų ekspertų grupei suteiktai kompetencijai atsakomybės ir naujų technologijų srityje.
5.5Be to, reikia apsvarstyti pavienių naudotojų saugos ir saugumo klausimą atsižvelgiant į grėsmę, pavyzdžiui, naudojimąsi artumu ar ta pačia dažnių juosta, riziką dėl elektromagnetinių laukų arba galimus trukdžius susietiems gyvybę palaikantiems įrenginiams. EESRK pritaria tam, kad būtų taikomos priežiūros ir prevencinio gaminio išėmimo iš apyvartos priemonės dėl grėsmės vartotojų sveikatai ir saugai arba asmeniniams ir ekonominiams jų interesams.
5.6Įmonės turi patvirtinti su geriausia patirtimi suderintus standartus, pavyzdžiui, integruotojo saugumo ir standartizuotojo saugumo, ir leisti atlikti nepriklausomus išorės vertinimus. Saugumo ar duomenų saugumo pažeidimo atveju įmonės bus įpareigotos apie tai pranešti, taip pat pateikti informaciją, susijusią su atsakomybe už padarytą žalą ir teisės aktų reikalavimų nesilaikymą.
5.7Įmonės turi pateikti vartotojams paprastos ir prieinamos informacijos, kad jie galėtų priimti tinkamus sprendimus ir saugiai vykdyti veiklą, suteikiant jiems būtinus saugumo atnaujinimus per visą gaminio gyvavimo ciklą.
5.8Reikia spręsti nuoseklių standartų, susijusių su daiktų interneto tinklais, trūkumo klausimą. Reikia įgyvendinti pažangias plačiajuosčio ryšio ir naujos kartos technologijas, kurios pagerintų esamą infrastruktūrą.
6.Pasiūlymai dėl veiksmų pagal viešąją politiką
6.1Vykdydamos savo pareigas, įvairios Europos Sąjungos teritorinės valdžios institucijos turi aktyviai dalyvauti rengiant daiktų interneto politiką ir veiksmų planus, siekiant suderinti įvairių suinteresuotųjų subjektų interesus numatant galimą neigiamą poveikį ir nuo jo apsisaugojant. EESRK siūlo:
6.1.1kurti bandymų aplinką (angl. sand box), t. y. fizines erdves, branduolius ir kt., bandomiesiems projektams ir koncepcijos pagrįstumo įrodymams. Jų tikslas turėtų būti išbandyti ne tik technologijas, bet ir reglamentavimo modelius;
6.1.2finansuoti technologijų infrastruktūrą, kuria būtų suteikiama galimybė plėtoti novatoriškus daiktų interneto projektus pagal naująją programą „Europos horizontas“;
6.1.3paskirti nepriklausomus institutus ir agentūras daiktų interneto projektų tarpininkais ir prižiūrėtojais. EESRK palankiai vertina atitinkamas priemones, nurodytas 2017 m. reglamente dėl kibernetinio saugumo, ir ragina Komisiją naudojantis biudžeto ištekliais veiksmingai skatinti standartizacijos procesus skaitmeninėje pramonėje;
6.1.4skatinti viešąsias ir privačias bendradarbiavimo platformas ir partnerystę įtraukiant mokslininkų bendruomenę, pramonės atstovus ir vartotojus;
6.1.5skatinti investicijas į vietos verslo modelių kūrimą siekiant pasinaudoti daiktų interneto teikiama nauda ir sudarant palankesnes sąlygas spręsti sudėtingų aspektų, pavyzdžiui, duomenų apsaugos ir nuosavybės, klausimus;
6.1.6stiprinti gebėjimus verslo srityje siekiant bendros atsakomybės. Reikėtų užtikrinti, kad informacinių ir ryšių technologijų (IRT) produktuose ir paslaugose būtų įtvirtintas saugumas ir standartizuotoji bei integruotoji privatumo apsauga laikantis rūpestingumo pareigos principo, kuris propaguojamas naujajame reglamente dėl kibernetinio saugumo. Šiuo požiūriu EESRK palankiai vertina planuojamus parengti elgesio kodeksų projektus reglamentui papildyti;
6.1.7skatinti europines ir tarptautines standartizacijos iniciatyvas siekiant užtikrinti, kad daiktų interneto sistemos turėtų būtinus požymius, t. y. kad jos būtų patikimos, saugios, prieinamos, atsparios, prižiūrimos ir naudotinos. Visų pirma, standartizacija yra labai svarbi siekiant sparčiai įgyvendinti aukšto skaitmeninimo lygio pramonės gamybos procesus;
6.1.8užtikrinti, kad daiktų interneto naudotojai, visų pirma patys pažeidžiamiausi arba gyvenantys retai apgyvendintose vietovėse, turėtų įperkamą, aukštos kokybės prieigą;
6.1.9skatinti informuotumo didinimo kampanijas ir edukacines programas siekiant sudaryti įmonėms ir vartotojams palankesnes sąlygas naudotis daiktų internetu suteikiant jiems galimybę įgyti reikiamų įgūdžių ir gebėjimų ir ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms grupėms ir įvairovei;
6.1.10imtis švietimo srities iniciatyvų siekiant užtikrinti tinkamą prevenciją atsižvelgiant į tai, kad maži vaikai anksti atsiduria skaitmeninėje aplinkoje;
6.1.11atlikti diagnostines analizes ir poveikio sritims, pavyzdžiui, naujiems tvarios gamybos ir vartojimo modeliams, tyrimus;
6.1.12užtikrinti alternatyvaus ginčų sprendimo (ADR) ir elektroninio ginčų sprendimo (EGS) sistemų visišką įgyvendinimą ir veiksmingą naudojimą;
6.1.13skatinti sukurti, įgyvendinti Europos kolektyvinio ieškinio pateikimo sistemą ir užtikrinti veiksmingą jos funkcionavimą. Ši sistema sudarytų galimybę pateikti ieškinius dėl uždraudimo ir gauti kompensaciją, kai dėl daiktų interneto naudojimo patiriama kolektyvinės žalos arba nuostolių, kaip tai numatyta naujų galimybių vartotojams dokumentų rinkinyje.
6.2EESRK taip pat ragina Komisiją įvertinti tiesiogiai ar netiesiogiai su daiktų internetu susijusias taisykles ir, jei reikia, patobulinti esamus teisės aktus. Šiuo požiūriu naujos galimybės vartotojams taip pat turėtų būti sutelktos į susietuosius įrenginius, tinklus ir jų saugumą bei į duomenis, susijusius su tokiais įrenginiais.
6.3Galiausiai EESRK pabrėžia, jog svarbu sukurti valstybių narių bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo mechanizmus siekiant veiksmingai ir vienodai taikyti numatytas taisykles, taip pat susitarimus, kuriuos Europos Sąjunga turi sudaryti už savo teritorijos ribų dėl įmonių būstinių ir paslaugų teikėjų buvimo vietos, ypatingą dėmesį skiriant keitimuisi geriausios praktikos pavyzdžiais. Reikia koordinuoti tarptautinę tarpvalstybinių duomenų srautų politiką, kad susijusios šalys savo nacionalinėje teisėje, tiek materialinėje, tiek procedūrinėje, galėtų nustatyti tokius pat aukštus apsaugos standartus.
2018 m. rugsėjo 19 d., Briuselis
Luca Jahier
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas
_____________