Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
REX/503
ES ir MERCOSUR asociacijos susitarimas
NUOMONĖ
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
ES ir MERCOSUR asociacijos susitarimas
(nuomonė savo iniciatyva)
Pranešėjas Josep Puxeu Rocamora
Bendrapranešėjis Mário Soares
|
Plenarinės asamblėjos sprendimas
|
15/02/2018
|
|
Teisinis pagrindas
|
Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalis
|
|
|
Nuomonė savo iniciatyva
|
|
|
|
|
Atsakingas skyrius
|
Išorės santykių skyrius
|
|
Priimta skyriuje
|
26/04/2018
|
|
Priimta plenarinėje sesijoje
|
23/05/2018
|
|
Plenarinė sesija Nr.
|
535
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
185/3/7
|
1.Išvados ir rekomendacijos
1.1EESRK mano, kad abiem šalims būtų labai naudinga užbaigti jau per ilgai trunkančias derybas ir sudaryti tinkamą ES ir MERCOSUR šalių asociacijos susitarimą. Asociacijos susitarimo pasirašymas visų pirma būtų labai naudingas pačiai ES, ypač vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, visų pirma dėl to, kad ji patektų į beveik 300 mln. gyventojų turinčią rinką. Be to, MERCOSUR šalys galėtų įvairinti savo ekonomiką ir suteikti pridėtinės vertės savo eksportui, taip pat patekti į 500 mln. gyventojų turinčią rinką. Asociacijos susitarimas iš esmės turėtų būti pasiektas plėtojant skaidrų dalyvaujamąjį dialogą.
1.2Dabartinė tarptautinė padėtis, mažėjantis piliečių tikėjimas, kad globalizacija naudinga visiems, didėjantis prekybos protekcionizmas taikant naujas tarifines kliūtis ir tai, kad pirmenybė teikiama ne daugiašalėms, o dvišalėms deryboms, turėtų skatinti sudaryti susitarimą, kaip to siekia pagrindiniai subjektai abiejuose žemynuose. Svarbus „Brexit’o“ aspektas, į kurį reikia atsižvelgti vedant derybas.
1.3EESRK palankiai vertina Europos Parlamento pranešimą „Nauja ES santykių su Lotynų Amerika sistema“, taip pat EIVT parengtą pranešimą, kuriame nagrinėjami strateginiai santykiai su Lotynų Amerika įgyvendinant visuotinę užsienio politikos strategiją. Šios iniciatyvos, pabrėžiančios ES strateginį interesą Lotynų Amerikos atžvilgiu ir įrodančios, kad abiejų regionų santykiai turi būti ne tik komerciniai, chronologiškai sutampa su kitomis pilietinės visuomenės, akademinės bendruomenės ar mokslinių institutų iniciatyvomis.
1.4EESRK mano, kad tokio pobūdžio susitarimą įmanoma sudaryti tik tuo atveju, jei jis bus subalansuotas, naudingas abiem susitarimo šalims vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu ir, visų pirma, jei juo nebus paaukotas nė vienas sektorius (pvz., žemės ūkio ar pramonės), regionas ar valstybė. Asociacijos susitarimas jokiu būdu neturėtų būti sudaromas netinkamų derybų pagrindu. Atsižvelgdamas į viską, kas susiję su bendradarbiavimu ir politiniu dialogu (tai du iš trijų svarbiausių asociacijos susitarimo ramsčių), EESRK ragina derybų šalis turėti daugiau politinės valios, kurios reikia siekiant sudaryti susitarimą, ir dėti visas pastangas siekiant panaikinti skirtumus, kurie šiuo metu daro įtaką prekybai, pripažinti kai kurių į derybas įtrauktų sektorių opius aspektus ir šiuo tikslu pripažinti skirtumus, stebėti patvirtintus punktus, taikyti paramos ir kompensavimo priemones, nustatyti išimtis, parengti vystymo planus labiausiai nukentėjusiems sektoriams remti, skatinti investicijas, inovacijų politikos kryptis ir kompensavimo, pereinamojo laikotarpio ir būsimų pokyčių sąlygas. Be to, paramos priemonės, be kita ko, turėtų apimti visas ES politikos kryptis.
1.5EESRK manymu, dideli skaitmeniniai pokyčiai, vykstantys abipus Atlanto, galėtų paskatinti geriau pasinaudoti ES ir MERCOSUR šalių asociacijos susitarimo pasirašymu. Kalbant apie sektorius, kurie galėtų patirti teigiamą poveikį, reikėtų apsvarstyti galimybę sustiprinti pasaulines vertės grandines tarp ES ir MERCOSUR šalių, kurios šiuo metu yra labai silpnos. Asociacijos susitarimas taip pat būtų svarbus kalbant apie infrastruktūros, ypač jungčių, kūrimą, atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą ir visų pirma telekomunikacijų sektorių, pradedant nuo 5G sistemos įdiegimo tiek ES, tiek Lotynų Amerikoje.
1.6EESRK derybų šalių ir visų pirma ES prašo apsvarstyti dideles politines, ekonomines ir alternatyviąsias sąnaudas, kurių patirtų abi šalys nesudarius susitarimo arba sudarius nesubalansuotą susitarimą, ir kokia proga būtų praleista. Akivaizdu, kad sąnaudos, kurių būtų patirta nesudarius susitarimo, turi būti apskaičiuojamos atsižvelgiant ne tik į MERCOSUR šalis, bet ir į visą Lotynų Ameriką, ypač į Ramiojo vandenyno aljanso šalis. Europa, įgyvendindama Lotynų Amerikos regioninės integracijos procesą, šiam aljansui skiria daugiausiai dėmesio.
1.7EESRK ypač svarbu, kad asociacijos susitarimas būtų plataus užmojo ir apimtų visus ES ir MERCOSUR šalių santykių aspektus. Reikia atsižvelgti į neseniai su Kanada ir Japonija pasirašytus laisvosios prekybos susitarimus. Šioje srityje svarbu šalinti kliūtis, su kuriomis susiduria įmonės, derinant teisės aktus ir atsižvelgiant į poveikį ne prekybos kliūtims.
1.8Asociacijos susitarimas turėtų apimti išsamius socialinius, su darbu ir aplinka susijusius aspektus. Įtraukus šiuos aspektus turėtų būti užtikrinti ekonominiai santykiai, kurie atitiktų susitarime nustatytus socialinius ir aplinkos tikslus, nepažeidžiant darnų vystymąsi reglamentuojančių taisyklių ir garantijų. Be to, reikėtų pabrėžti apsirūpinimo maistu saugumo svarbą.
1.9EESRK mano, jog bet kuriame asociacijos susitarime turi būti akcentuojamos ir išsaugotos su fitosanitarija susijusios nuostatos, siekiant užtikrinti vartotojų ir gamintojų apsaugą sąžiningos prekybos požiūriu.
1.10EESRK mano, kad asociacijos susitarimas turėtų būti aktyvi socialinio dialogo skatinimo ir pagrindinių TDO konvencijų laikymosi priemonė, visų pirma susijusių su deramu darbu ir pateiktų 1998 m. Principų ir teisių darbe deklaracijoje. Šiuo požiūriu EESRK ragina įtraukti sustiprintą socialinių ir darbo klausimų skyrių, siekiant spręsti darbo problemas ir skatinti darbdavių ir darbuotojų dialogą, kuris galėtų tapti paskata užtikrinti didesnę socialinę sanglaudą. Šiame skyriuje turėtų būti įtvirtinti abiejų šalių jau priimti su darbo santykiais susiję dokumentai, t. y. ES pagrindinių teisių chartija ir MERCOSUR šalių socialinių ir darbo santykių deklaracija. Tokiu būdu asociacijos susitarimu būtų užtikrinta, kad principų ir teisių darbe pažeidimu nebūtų galima pasinaudoti kaip teisėtu lyginamuoju pranašumu nei tarp šalių, nei vykdant tarptautinę prekybą. Šiuo tikslu reikėtų sukurti tokių nuostatų laikymosi užtikrinimo mechanizmus.
1.11EESRK prašo MERCOSUR šalių ekonomikos ir socialinių reikalų konsultacinio forumo (FCES) ir paties EESRK, kaip abiejų regionų pilietinei visuomenei atstovaujančių institucijų, dalyvauti derybose atliekant asociacijos susitarimo poveikio vertinimus, teikiant atitinkamus pasiūlymus (EESRK nuomone, labai svarbu a priori įvertinti galimo asociacijos susitarimo poveikį ir nustatyti mechanizmus, kurie padėtų a posteriori įvertinti, kaip laikomasi sutartų nuostatų ir kokia jų tolesnė raida), dalyvauti rengiant specialų susitarimo skyrių, skirtą socialiniams, darbo ir aplinkos aspektams.
1.12EESRK taip pat prašo įsteigti pilietinės visuomenės jungtinį stebėsenos komitetą (JSK), sudarytą iš EESRK ir FCES atstovų. Šis komitetas turėtų:
·būti konsultacinio pobūdžio,
·būti sudarytas iš vienodo atstovų skaičiaus, išlaikant pusiausvyrą tarp trijų susijusių sektorių, kuriems būtų atstovaujama abiejose institucijose,
·galėti pareikšti nuomonę apie visas asociacijos susitarime aptariamas sritis (taigi įskaitant prekybos ir darnaus vystymosi skyrių),
·gebėti palaikyti tiesioginį dialogą su likusiomis asociacijos susitarimo organizacijomis ir
·galėti konsultuotis su šiomis organizacijomis ir reikšti nuomonę savo iniciatyva, parengti savo vidaus darbo taisykles ir gauti tinkamą finansavimą iš atitinkamų politinių institucijų, kad galėtų vykdyti savo funkcijas.
1.13EESRK mano, kad nebūtina ir neveiksminga du kartus minėti atstovavimą pilietinei visuomenei, t. y. visame asociacijos susitarime ir skyriuje dėl prekybos ir darnaus vystymosi. Todėl EESRK mano, kad asociacijos susitarimas sudaro visumą, kuri svarbi visoms abiejų susitarimo šalių valstybėms. EESRK ragina derybininkus pasimokyti iš patirties, įgytos sudarant kitus asociacijos susitarimus, pagal kuriuos buvo sukurtos kiekvienos šalies pilietinės visuomenės vidaus patariamosios grupės (VPG) susitarimuose nenumatant jokios pripažintos dialogo galimybės. Akivaizdūs šio modelio trūkumai rodo, kad nėra jokios prasmės kiekvienai MERCOSUR šaliai turėti VPG, kuri užtikrintų netiesioginį pilietinės visuomenės dalyvavimą asociacijos susitarime. Juo labiau, kad abi šalys turi nepriklausomas, subalansuotas ir atstovaujamąsias konsultacines institucijas, galinčias vykdyti savo įgaliojimus, numatytus pagal asociacijos susitarimą.
2.Įžanga
2.1MERCOSUR šalių plotas sudaro 12 800 000 km2; jose gyvena 293 mln. gyventojų, o gyventojų tankis yra 22,9 gyv./km2. MERCOSUR yra šeštasis pagal dydį stipriausios ekonomikos šalių blokas, kurio BVP siekia 2 mlrd. USD. Be to, šiam blokui priklauso dvi visateisės G 20 narės – Argentina ir Brazilija. Tai, kad 2018 m. Argentina pirmininkauja G 20, rodo, kad regiono įtaka auga.
2.21995 m. gruodžio mėn. pasirašiusios tarpregioninį pagrindų susitarimą, ES ir MERCOSUR šalys pradėjo derybas dėl asociacijos susitarimo. Kadangi tarp šalių kilo nesutarimų (nesutarta dėl žemės ūkio gamybos modelių ir jų poveikio rinkai, pramonės ir paslaugų sektoriaus protekcionizmo ES ir MERCOSUR šalyse aptikimo), 2004 m. derybos buvo sustabdytos iš esmės dėl skirtingų šalių lūkesčių, susijusių su Dohos derybų raundu. 2010 m. aukščiausiojo lygio susitikime Lotynų Amerikos, Karibų ir Europos Sąjungos šalys nusprendė atnaujinti derybas. Perspektyvos sudaryti susitarimą iki šių metų pabaigos teikė vilčių, tačiau, atsižvelgiant į iš esmės politinę kryptį, kurią pasirinko MERCOSUR šalių vyriausybės, vykdydamos regioninę integraciją ir palaikydamos santykius su ES, derybos vėl užstrigo, bet pasikeitus Brazilijos vyriausybės pozicijoms 2013 m. šias derybas buvo galima atnaujinti.
2.3Iškilus įvairių grėsmių atstovaujamajai demokratijai ir visapusiškam laisvių užtikrinimui abiejose Atlanto pusėse, EESRK pabrėžia, kad ES ir MERCOSUR asociacijos susitarimu turėtų būti aktyviai propaguojamos vertybės, principai ir skatinamos nacionalinės bei tarptautinės demokratinės politikos sistemos.
2.4Atsižvelgdamas į kintantį poveikį, kurį Jungtinės Karalystės ir ES derybos gali turėti asociacijos susitarimui, EESRK mano, kad šie klausimai turėtų būti sprendžiami dinamiškai, atsižvelgiant į labiausiai tikėtinas būsimas pasekmes.
3.ES ir Mercosur šalių asociacijos susitarimo strateginiai elementai
3.1Asociacijos susitarimo su MERCOSUR pasirašymas turėtų būti Europos užsienio politikos, įgyvendinamos Lotynų Amerikos atžvilgiu, dalis, remiantis dviejų regionų santykių išskirtiniu pobūdžiu – šie santykiai gerokai skiriasi nuo santykių su bet kuriuo kitu pasaulio regionu. Nors esama didelių sunkumų (regiono susiskaidymas), ES būtų naudinga stiprinti santykius su Lotynų Amerika, o Lotynų Amerikai būtų naudinga stiprinti santykius su ES.
3.2Tvirta politinė valia būtina rengiant ir skatinant sudaryti asociacijos susitarimą, kuris būtų ne tik laisvosios prekybos susitarimas, bet ir visų pirma bendras strateginis susitarimas, kuriuo siekiama visiems abiejų šalių ekonominiams ir socialiniams subjektams suteikti ilgalaikių pranašumų vystymosi, saugumo, migracijos procesų ir aplinkosaugos iššūkių srityse. Be to, ji svarbi siekiant panaudoti visus esamus mechanizmus tam, kad būtų įvertinti abiejų regionų skirtumai, sumažintas neigiamas prekybos liberalizavimo poveikis kai kuriems sektoriams, užpildytos MERCOSUR šalių integracijos spragos ir užtikrintas socialinis dalyvavimas bei skaidrumas. Tai yra abiejų regionų santykių pagrindiniai veiksniai.
3.3Asociacijos susitarimas suteikia puikią galimybę artėti prie visuotinės svarbos strateginių tikslų įgyvendinimo. Ekonominei ir politinei galiai iš Atlanto vandenyno zonos persikeliant į Ramiojo vandenyno zoną, tai būtų būdas užtikrinti tarptautinį dalyvavimą ekonomikoje ir politikoje. Be susitarimų tarp Lotynų Amerikos integracijos asociacijos (ALADI) šalių, MERCOSUR šalys nėra sudariusios laisvosios prekybos susitarimų (LPS) nei su JAV, nei su galingiausiomis Azijos valstybėmis. Tuo jos, be kita ko, skiriasi nuo Ramiojo vandenyno aljanso. Už Lotynų Amerikos ribų MERCOSUR šalys yra sudariusios įvairių rūšių susitarimus su Pietų Afrika, Indija, Pakistanu, Turkija ir Maroku ir LPS su Egiptu, Palestinos Administracija ir Izraeliu. Savo ruožtu ES yra sudariusi daugiau kaip 50 prekybos susitarimų su įvairiomis pasaulio šalimis. Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regione – su Meksika, Čile, Centrine Amerika, Peru, Kolumbija, Ekvadoru ir CARIFORUM valstybėmis. Trumpai tariant, ES ir MERCOSUR šalių asociacijos susitarimas leistų sukurti dviejų regionų bloką, kuris turėtų didelės reikšmės naujoje pasaulio arenoje.
3.3.1Protekcionizmo tendencija, kuri išplito visame pasaulyje, daro didelį poveikį tarptautinei ekonomikai. ES ir MERCOSUR šalių asociacijos susitarimas galėtų sustiprinti Atlanto zoną ir parodyti, kad yra alternatyvių būdų plėtoti prekybos santykius ir skatinti šalių ir regionų pažangą. Šie naujos kartos laisvosios prekybos susitarimai, kuriuose atsižvelgiama į piliečiams rūpimus klausimus, susijusius su baime prarasti darbo vietą, pajamas ir saugumą, yra geriausias atsakas tiek į didėjantį protekcionizmą, tiek į pavojų, kad vykdant prekybos politiką piliečiai liktų neapsaugoti.
3.3.2Nors MERCOSUR šalys nėra pasirašiusios susitarimo su Kinija, šios šalies įtaka regione pastaraisiais metais labai išaugo. Kalbant apie Kinijos įtaką, Argentina ir Brazilija yra dvi pagrindinės šalys, kaip rodo ne tik prekyba, bet ir augančios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) ir finansinė parama infrastruktūrai skatinti.
3.3.3Pasirašiusi asociacijos susitarimą su MERCOSUR šalimis, ES galėtų įgyti strateginę sąjungininkę siekdama visuotiniu mastu skatinti aplinkosaugą. Šiuo metu aplinka yra vienas iš valstybėms narėms, plačiajai visuomenei ir daugiašalei sistemai ypač rūpimų dalykų. ES yra „žaliosios“ politikos krypčių ir technologijų priešakyje. Gamtos ištekliai yra vienas pagrindinių MERCOSUR šalių pranašumų, tačiau šis regionas yra vienas iš tų, kuriems klimato kaita kelia didžiausią grėsmę. Šiomis aplinkybėmis vidutinės trukmės laikotarpiu ypatingą dėmesį reikėtų skirti intensyvios netvarios žemdirbystės ir gyvulininkystės praktikos peržiūrai ir panaikinimui.
3.3.4Kad šis tikslas sulauktų pakankamos paramos, asociacijos susitarimą reikėtų papildyti svarbiais straipsniais, skirtais „energetikai, aplinkai, klimato kaitai, mokslui, technologijoms ir inovacijoms“. Vystomajam bendradarbiavimui skirtoje dalyje šios sritys turėtų būti laikomos prioritetinėmis.
3.4Taip pat svarbu atsižvelgti į patirtį, įgytą sudarius aljansus su kitomis regiono šalimis. Tai leistų sukurti tvirtą pagrindą ir tinkamą aplinką, kad būtų galima tvariai išnaudoti visą tiek Europos, tiek vietos investicijų potencialą, kaip klestėjimo, užimtumo ir gerovės varomąją jėgą.
4.Opūs derybų aspektai
4.1Tačiau, nepaisant ES ir MERCOSUR šalių asociacijos susitarimo privalumų, derybose kyla akivaizdžių sunkumų, kuriuos galima apibendrinti penkiais punktais: i) derybų darbotvarkės dėl prekybai, pramonei ir paslaugoms skirtos susitarimo dalies sudėtingumas, ii) galimas abiejų šalių disbalansas žemės ūkio srityje, iii) MERCOSUR šalių integracijos struktūriniai trūkumai, ribojantys laisvąją prekybą, iv) asociacijos susitarimo socialiniai ir aplinkos aspektai ir v) nevienoda derybų šalių politinė valia sudaryti susitarimą ir noras aptarti visas galimas kompensavimo mechanizmų, kurie būtų nustatyti susitarime arba kitose priemonėse, panaudojimo galimybes, kad būtų įmanoma jį sudaryti. Visi šie klausimai šiame dokumente nagrinėjami neišsamiai ir remiantis iki šiol turimais dokumentais.
4.1.1Kalbant apie prekybą, po tokių užsitęsusių derybų nustatyti sunkumai prekybos srityje. Iš Europos perspektyvos, minėti sunkumai iš esmės susiję su MERCOSUR šalių žemės ūkio maisto produktų sektoriumi. Konkrečiai, ES baiminasi neigiamo poveikio cukraus, jautienos, vištienos ir kiaulienos, vaisių ir daržovių sektoriams. Taip pat nerimaujama dėl pramonės (automobilių ir chemijos produktų, pvz., etanolio) ir kai kurių perdirbtų žemės ūkio produktų (įskaitant vyną) protekcionizmo, rizikos, kad bus nesilaikoma kilmės vietos nuorodų apsaugos taisyklių, itin menkai užtikrinto maisto saugą ir aplinką reglamentuojančių taisyklių įgyvendinimo, skaidrumo sudarant viešųjų pirkimų sutartis trūkumo.
4.1.2ES labai svarbu išlaikyti pasiektus gamybos standartus, kurie naudingi ir vartotojams, ir gamintojams. Abipusiškumo principas turėtų būti itin svarbus atsižvelgiant į aprūpinimo maistu, aplinkos apsaugos ir gyvūnų gerovės (įskaitant šėrimo techniką) aspektus. Asociacijos susitarime turi būti aiškiai nurodytos augalinių ir gyvūninės kilmės produktų naudojimo taisyklės ir jų laikymasis. Be to, vykdant gamybos procesus, o gyvulininkystės produktų atveju transportuojant ir skerdžiant, visai tarp šalių vykdomai prekybos veiklai reikia taikyti veiksmingas ir palyginamas patikros sistemas. Šiuo atžvilgiu labai svarbus skyrius dėl saugomų geografinių nuorodų, siekiant apsaugoti daugelį metų puoselėtą bendrą Europos paveldą ir kovoti su produktų plagijavimu ir klastojimu.
4.1.3Produktams, kuriems nustatytos kvotos, ˜– cukrui, etanoliui, jautienai ir veršienai – turėtų būti taikoma nuolatinė ir patvirtinta stebėsenos sistema, kad atsiradus reikšmingų pakitimų būtų pritaikytos kompensavimo priemonės ir nebūtų atsisakoma vietos gamybos. Kalbant apie vaisius ir daržoves, jei būtų panaikinta įvežimo kainų mechanizmo apsauga, reikėtų įsteigti rinkos veikimo observatoriją, kad būtų apsaugoti abiejų šalių gamybos interesai. Tokiu atveju reikėtų įsteigti darbo grupes, kurios keistųsi prognozėmis ir informacija apie padarinius, kurie iškreipia rinką.
4.2MERCOSUR šalys daugiausia dėmesio skiria žemės ūkiui. Europoje kiltų mažiau nuogąstavimų, jeigu pavyktų užtikrinti, kad Europos produktai ir iš MERCOSUR šalių importuojami produktai atitiktų tuos pačius standartus, t. y. aplinkos, apsirūpinimo maistu saugumo, gyvūnų gerovės ir kt. Sudarius asociacijos susitarimą, neturėtų padidėti nė vienos ES šalies priklausomybė nuo maisto produktų tiekimo, be to, susitarimas turėtų apimti priemones, būtinas siekiant užkirsti kelią netvaraus žemės ūkio modeliams, kartu nuolat atsižvelgiant į vartotojų interesus.
4.3Atrodo, kad tikimybė susitarti dėl pramonės gaminių, kuriems kliūtys ne tokios didelės, yra didesnė, kaip, pavyzdžiui, ES ir Pietų Korėjos susitarimo dėl automobilių pramonės atveju. Galiausiai kitoms sritims, pavyzdžiui, intelektinei nuosavybei, kurios kai kurioms MERCOSUR šalims, pavyzdžiui, Brazilijai, yra itin opios, galėtų būti taikomos būsimų pokyčių ar pereinamojo laikotarpio sąlygos, remiantis PPO taisyklėmis. Šiuo atžvilgiu EESRK mano, kad, be kitų iniciatyvų, būtų galima parengti pramoninės nuosavybės programą, kuri paskatintų technologijų perdavimą ir padėtų sukurti veiksmingą patentų sistemą ES ir MERCOSUR šalyse, kurią būtų galima išplėsti į visą Lotynų Ameriką.
4.4Dėl MERCOSUR struktūrinių trūkumų gali būti sunkiau sudaryti asociacijos susitarimą. Reikėtų atkreipti dėmesį į apribojimus, kuriuos lemia prasta tarpusavio jungčių infrastruktūra ir menkas regioninių vertės grandinių integracijos lygis tris kartus už ES didesnėje teritorijoje. Tai apima žemą regiono vidaus prekybos lygį ir prekybos tarp regionų dominavimą, nebaigtą kurti muitų sąjungą, prastą makroekonomikos politikos krypčių koordinavimą ir regioninių institucijų trūkumą. Pavyzdžiui, nėra jokio viršnacionalinio MERCOSUR šalių teisingumo teismo, kuris priimtų privalomus sprendimus vyriausybėms; be to, taikaus ginčų sprendimo sistema nėra itin veiksminga.
4.4.1Nors MERCOSUR šalys naują Bendrąjį muitinės kodeksą priėmė 2010 m., jis vis dar neįsigaliojo, todėl ir toliau taikomas bendras išorės tarifas. MERCOSUR veikiau yra laisvosios prekybos zona, o ne su muitų sąjunga.
4.5Vis dėlto Europa turėtų labai palankiai vertinti šiuo metu vykstančias derybas su keturių šalių MERCOSUR (Argentina, Brazilija, Paragvajumi ir Urugvajumi). Dėl galimo bloko išplėtimo į jį priėmus naujų įstojimo laukiančių narių, derybų sąlygos taptų dar sudėtingesnės.
4.6EESRK pritaria tam, kad būtų sukurtas daugiašalis investicinių ginčų teismas ir kad MERCOSUR šalys, taip pat asocijuotosios šalys prisidėtų prie šios iniciatyvos, kad būtų užtikrintas didesnis teisinis tikrumas tiek Lotynų Amerikos, tiek Europos investuotojams. Be to, EESRK mano, kad galima būsima narystė EBPO turėtų priklausyti nuo veiksmingo savo susitarimų su ES įgyvendinimo ir laikymosi, nuo teisinio tikrumo aplinkos sukūrimo ir visapusiškos pagarbos teisės aktams, susijusiems su visais ekonominiais ir socialiniais subjektais abipus Atlanto.
5.Asociacijos susitarimo potencialas ir jo atveriamos galimybės
5.1Asociacijos susitarimas, dėl kurio ES ir MERCOSUR šalys vykdo derybas, nėra vien tik laisvosios prekybos susitarimas ir apima kitus du komponentus, kurie ir žymi šį skirtumą, – politinį dialogą ir bendradarbiavimą. Kadangi susiduriama su grėsme daugiašališkumui, auga protekcionizmas ir bręsta prekybos karai, tai yra tinkamas metas ES pareikšti savo strateginę paramą Lotynų Amerikai apskritai ir ypač MERCOSUR ir atitinkamai pasinaudoti esamomis galimybėmis.
5.2Atsižvelgiant į teritorijos dydį, gyventojų skaičių ir tai, kad prekybos apimtis kasmet siekia daugiau kaip 84 mlrd. EUR, sudarius ES ir MERCOSUR šalių asociacijos susitarimą, atsirastų galimybė sustiprinti abiejų blokų vaidmenį tarptautiniu mastu ir sukurti didelę ekonominės integracijos erdvę, kuri galėtų būti naudinga abiem susitarimo šalims ir darytų teigiamą poveikį visoms kitoms Lotynų Amerikos šalims. Todėl asociacijos susitarimas su MERCOSUR šalimis turi būti naudingas abiem susitarimo šalims.
5.3ES yra didžiausia pasaulio ekonomika, o MERCOSUR šalių blokas užima šeštąją vietą. MERCOSUR šalys pradėjo įvairinti savo ekonomiką, kurią sudaro ne tik stiprus žemės ūkio maisto produktų sektorius, bet ir auganti pramoninė bazė, turinti daug su energetika ir technologijomis susijusių išteklių. Bandymai įvairinti ekonomiką, ypač suteikti didesnę pridėtinę vertę MERCOSUR šalių eksportui, suteikia puikių galimybių Europos įmonėms, visų pirma susijusioms su technologijomis ir paslaugomis.
5.42012–2016 m. tik Paragvajuje ekonomikos augimo tempas nesikeitė (8,4 proc.), o Argentinoje ir Urugvajuje – sulėtėjo (atitinkamai 1,4 proc. ir 2,9 proc.). Brazilijoje nustatytas 1,4 proc. sumažėjimas. Vis dėlto Argentinoje ir Brazilijoje jau pastebimas atsigavimas ir vidutinės trukmės laikotarpio prognozės vėl teikia vilčių.
5.5Keturiose MERCOSUR šalyse užtikrintas teisinis saugumas yra svarbus elementas, į kurį reikia atsižvelgti, nors jis gali ir turi būti pagerintas. Korupcija abiem šalims tapo vis didesnį visuomenės susirūpinimą keliančiu klausimu.
5.6Atsižvelgiant į MERCOSUR šalių narių dydį, regiono rinkos svarba tiek kokybiniu, tiek kiekybiniu požiūriu labai skiriasi. Santykinai nustatyta, kad mažesnės šalys aktyviau dalyvauja vykdant prekybą su Europa. 2015 m. daugiau kaip 40 proc. ES vykdomos prekybos veiklos sudarė prekyba su Paragvajumi, apie 30 proc. – prekyba su Urugvajumi ir beveik ketvirtadalis – prekyba su Argentina, tačiau prekyba su Brazilija nesiekė 10 proc. Šie duomenys panašūs tiek eksporto, tiek importo atveju.
5.7TUI – vienas iš svarbių ES veiklos MERCOSUR aspektų, nes Europos TUI šiame regione viršija ES TUI Kinijoje, Indijoje ir Rusijoje kartu paėmus. Nors Kinijos eksportas ir importas didėja, Europos prekyba su MERCOSUR šalimis turi didelį augimo potencialą. Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį į pernelyg didelę MERCOSUR šalių priklausomybę nuo žaliavų eksporto į Kiniją.
5.8Per pastaruosius metus MERCOSUR šalyse padaugėjo Europos MVĮ ir kai kurios MERCOSUR šalių MVĮ pamažu tampa Europos rinkos dalimi. ES ir MERCOSUR šalių asociacijos susitarimas suteiktų puikią galimybę Europos MVĮ padidinti savo matomumą ir išplėsti veiklą regione.
5.8.1ES daugiausiai eksportuoja pagamintas prekes, įrangą, transporto įrenginius ir cheminius produktus, o importuoja maistą ir energetikos produktus. Sudarius subalansuotą asociacijos susitarimą, jeigu būtų leista verslininkams, darbuotojams ir visai visuomenei juo pasinaudoti, būtų užtikrintos didžiulės galimybės sukurti gerovę, ypač jeigu būtų galima sudaryti sąlygas investicijoms, visų pirma į naujas veiklos rūšis, grindžiamas aktyviu žinių panaudojimu ir aukštos kokybės darbo vietomis, taip pat skatinti steigti mažąsias ir vidutines įmones kuriant darbo vietas tinkluose ir skatinti diegti inovacijas bei demokratizuoti naująsias technologijas, taip prisidedant prie jų masinio panaudojimo, ypač informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje. Tiek investicijos į technologijas, tiek auganti abiejų regionų prekyba, sudarius reikiamas sąlygas, galėtų paskatinti darbo vietų kūrimą.
5.8.2Kita vertus, yra konkrečių veiksnių, kurie ne tik atvertų verslo galimybių, bet ir svariai prisidėtų prie darnaus vystymosi, įskaitant įtraukios ir aplinką tausojančios infrastruktūros kūrimą, kuri sudarytų palankesnes sąlygas naudotis pagrindinėmis paslaugomis pagal naują miestų plėtros programą ir skatintų teritorinę sanglaudą, investicijas į inžineriją ir technologijas, kuriomis būtų mažinamas klimato kaitos poveikis, taip pat tvarios energijos naudojimą, kuri būtų įvairinama pasitelkus neįprastus atsinaujinančiuosius energijos šaltinius, ir naudojimąsi Europos įmonių patirtimi šioje srityje, kad būtų pereita prie žaliosios ekonomikos.
5.8.3Be to, tinkamu asociacijos susitarimu, jei būtų sudarytos tinkamos sąlygos, būtų galima užtikrinti abiejų regionų ekonominę ir socialinę gerovę, o tai neabejotinai paskatintų kurti darbo vietas, pavyzdžiui:
-atveriant naujas verslo galimybes įmonėms netradicinėse srityse, pavyzdžiui, naujų technologijų, žaliosios ekonomikos ir socialinių tinklų;
-išplečiant tradicines rinkas į telekomunikacijų, automobilių, farmacijos pramonės, elektros energijos ir bankų sektorius,
-atveriant naujas rinkas MVĮ;
-tiekiant gamtos išteklius ir maistą kartu taip pat padedant išsaugoti biologinę įvairovę ir aplinkos tvarumą;
-skatinant socialinę, demokratišką ir solidariąją ekonomiką, kaip priemonę gerinti socialinę ir ekonominę struktūrą ir panaikinti šešėlinę ekonomiką.
5.9Asociacijos susitarimas su Mercosur šalimis leistų ES stiprinti savo ekonominius ir geopolitinius ryšius su strateginiu partneriu. Jeigu šis dviejų regionų susitarimas būtų nedelsiant sudarytas, tai būtų pirmasis svarbus MERCOSUR šalių pasirašytas dvišalis susitarimas, kuris leistų ES pralenkti kitus tarptautinius konkurentus, pavyzdžiui, JAV, Kiniją ar Indiją, Rusiją ir Pietų Korėją. Be to, asociacijos susitarimu būtų remiama prekybos neapimanti strateginė partnerystė su Brazilija – šalimi, kuri yra ypač svarbi tarptautinių santykių geopolitinėje sistemoje. Šiuo asociacijos susitarimu būtų remiamas Europos dalyvavimas Lotynų Amerikos – regiono, turinčio XXI a. gyvybiškai svarbių energijos, maisto ir vandens išteklių, – veikloje. Asociacijos susitarimas galėtų padėti sustiprinti Atlanto vandenyno regiono ir Ramiojo vandenyno regiono ekonominius ir geopolitinius ryšius.
5.10Asociacijos susitarimas su ES taip pat būtų naudingas MERCOSUR šalims strateginiu požiūriu. Viena vertus, šis susitarimas padėtų joms sustiprinti savo poziciją regione ir sudarytų palankesnes sąlygas priartėti prie Ramiojo vandenyno aljanso, o, kita vertus, sustiprintų jų gebėjimą vykdyti tarptautines derybas; be to, būtų galima atkurti MERCOSUR šalių (ir apskritai Lotynų Amerikos) pusiausvyrą prekybos ir finansinių ryšių su kitais tarptautiniais konkurentais srityje. MERCOSUR šalys gautų naudos iš technologijų, mokslo žinių ir švietimo perdavimo ir įgytų svarbų sąjungininką daugiašalėje aplinkoje sprendžiant klausimus, darančius joms didelį poveikį, pavyzdžiui, susijusius su klimato kaita, darniu vystymusi ar kova su visuotinėmis grėsmėmis.
5.11EESRK palankiai vertina šalių politinę valią bendradarbiavimo srityje ir ragina šalis veiksmingai naudotis esamomis finansinėmis priemonėmis siekiant dar glaudžiau bendradarbiauti šiose srityse:
·švietimo, mokymo ir akademinių mainų: programos „Erasmus“ ES ir MERCOSUR šalims,
·universitetų, viešųjų mokslinių tyrimų centrų ir įmonių bendradarbiavimo mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje pirmenybę teikiant technologijų perdavimui,
·tvarių plėtros ir verslo projektų ir
·socialinės sanglaudos: kovos su skurdu ir nelygybe.
6.Pilietinė visuomenė ir asociacijos susitarimas
6.1EESRK mano, kad asociacijos susitarimo turinio dvišalis pobūdis yra pagrindinis bei išskirtinis šių derybų elementas ir kad politinių ir ekonominių santykių pasaulyje, kuris tampa vis labiau globalizuotas, jį galima laikyti atskaitos tašku. EESRK yra įsitikinęs tuo, kad dialogas su ES išorės politikos šalių partnerių pilietine visuomene yra vertingas, ir daugiau kaip 20 metų bendradarbiauja su MERCOSUR šalių organizacijomis tiek stebėdamas derybas, tiek nuolat palaikydamas struktūrinį dialogą, kuriuo sudaromos palankesnės sąlygos pasiekti bendrą sutarimą ir užtikrinti kritišką, tačiau konstruktyvią paramą abiejų regionų santykių srityje.
6.2EESRK nuomone, ES ir MERCOSUR šalių santykiai neabejotinai yra teigiami. Palaikant šį jau seniai užmegztą ryšį, grindžiamą tvirtais istoriniais, kultūriniais ir lingvistiniais saitais, siekiama padidinti regioninę integraciją, kartu spręsti bendrų sunkumų, kylančių dėl globalizacijos, valdymo klausimą ir išsaugoti socialinės sanglaudos bei ekonomikos vystymosi sąsają. Abiejų susitarimo šalių pilietinė visuomenė sukūrė tvirtų ryšių tinklą, kuris, savo ruožtu, padėjo užtikrinti geresnį koordinavimą visuose sektoriuose (verslo, darbo, trečiajame sektoriuje ir kt.).
6.3Per pastaruosius metus Europos derybininkai pripažino atliktą darbą – iš esmės jie pritarė tam, kad būtina priimti nuostatas dėl pilietinės visuomenės dalyvavimo sudarant visus susitarimus ir taip skatinti darnų vystymąsi. EESRK palankiai vertina šiuos pokyčius, tačiau apgailestauja, kad šiuo metu galiojančiuose susitarimuose pilietinei visuomenei suteiktas ribotas vaidmuo. Iš tiesų, kiekvienai šaliai (ir kiekvienai neeuropinės dalies pasirašiusiajai šaliai, kai kalbama apie regioną) sukurtos vidaus patariamosios grupės (VPG), nors šiuose susitarimuose oficialiai nenumatyta galimybė šioms VPG dirbti išvien. Dar blogiau, kad VPG sukūrimas šalyse partnerėse priklauso tik nuo jų vyriausybių valios, o tai lėmė disbalansą tarp sektorių, nepakankamą atstovavimą, nepakankamą nepriklausomumą nuo vyriausybių, menką vyriausybių, kurios turi sudaryti tokias grupes, suinteresuotumą ar netgi atvirą priešiškumą.
6.3.1EESRK atmeta galimybę, kad derybos dėl asociacijos susitarimo su MERCOSUR baigsis tuo, kad ir vėl bus nustatyta VPG modeliu pagrįsta dalyvavimo tvarka.
6.4EESRK dar kartą primena, kad MERCOSUR, kaip ir pati ES, turi pilietinės visuomenės dalyvavimo ir konsultavimosi su ja instituciją – MERCOSUR šalių ekonomikos ir socialinių reikalų konsultacinį forumą (FCES). FCES vienodomis teisėmis atstovauja ekonomikos, darbo ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų sektoriams. Jo nariai renkasi reguliariai ir suderintas pozicijas pristato regiono politinėms institucijoms. EESRK parama FCES nuo pat jos sukūrimo buvo siekiama pabrėžti, kad svarbu stiprinti šią instituciją, kaip regiono socialinei ir ekonominei integracijai svarbų veiksnį.
6.5EESRK dar kartą patvirtina skaidrumo ir dalyvavimo principų svarbą derybų procese ir įgyvendinant asociacijos susitarimą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos pavyzdiniam procesui užtikrinant pasitikėjimą institucijomis, teisėtumą ir pilietinės visuomenės paramą vykdant derybas, kurios joms turi tiesioginės įtakos. Todėl apgailestauja, kad šioms deryboms trūksta skaidrumo ir kad jos nevyksta pagal ankstesnėse derybose dėl LPS su JAV nustatytą tinkamą modelį, todėl visas derybose dalyvaujančias šalis, ypač susijusias su MERCOSUR, ragina pilietinei visuomenei teikti sistemingą, svarbią ir aktualią informaciją.
6.6Remdamiesi EESRK ir ESCF bendromis pozicijomis ir iki 2004 m. vykusiose derybose pasiektais ir vėliau patvirtintais išankstiniais susitarimais, kuriuose nustatyta, kad asociacijos susitarimu abiem institucijoms bus suteikti bendri įgaliojimai, raginame pagal asociacijos susitarimą įsteigti pilietinės visuomenės jungtinį stebėsenos komitetą (JSK). JSK turėtų:
·būti sudarytas iš vienodo EESRK ir ESCF atstovų skaičiaus,
·subalansuotai atstovauti trims sektoriams (ekonomikos, darbo, kitos organizacijos),
·turėti privalomas konsultacines funkcijas visose asociacijos susitarimo srityse, įskaitant prekybos skyrių ir darnaus vystymosi stebėseną,
·laiku gauti naujausią informaciją apie asociacijos susitarimo poveikį,
·turėti galimybę vykdyti dialogą su kitais bendrais asociacijos susitarimo organais (asociacijos taryba, asociacijos komitetu, bendru parlamentiniu organu, prekybos ir darnaus vystymosi valdyba),
·gauti minėtų organų konsultacijas, tačiau taip pat reikšti nuomonę savo iniciatyva,
·parengti savo darbo tvarkos taisykles ir
·gauti iš atitinkamų politinių institucijų deramą finansavimą savo funkcijoms atlikti.
6.7Tokio pobūdžio jungtiniam stebėsenos komitetui būtų lengviau spręsti konfliktus, kurių galėtų kilti pasirašius asociacijos susitarimą, ir klausimus, susijusius su galimu blokavimu. Konkrečiau kalbant ir atsižvelgiant į esamų institucijų vaidmenį jau sudarytuose panašiuose susitarimuose, jungtinis stebėsenos komitetas turėtų stebėti, kokį poveikį asociacijos susitarimas daro gerinant žmogaus teisių, darbo teisių, socialinių ir aplinkos teisių padėtį (užkirsdamas kelią socialinio ar aplinkosauginio dempingo, kuriuo, pavyzdžiui, siekiama komercinio pranašumo, atvejams) ir užtikrinant sudarytų tarptautinių susitarimų ar konvencijų šalių visapusišką pagarbą šioms teisėms. Dėl savo pobūdžio pilietinės visuomenės organizacijos, kurių atstovai sudarytų jungtinį stebėsenos komitetą, galėtų geriausiai užtikrinti, kad asociacijos susitarimas būtų naudingas visoms susitarimo šalims, ir tarpininkauti ar sudaryti palankesnes sąlygas bendradarbiauti su susijusiais sektoriais. Todėl jungtiniam stebėsenos komitetui turėtų būti suteikta galimybė perduoti turimą informaciją apie konkrečius atvejus, taip pat teikti rekomendacijas bendriems asociacijos sutarimo organams siekiant gauti atsakymus.
6.8EESRK nuomone, į asociacijos susitarimą būtina įtraukti socialinį aspektą, kad tai būtų ne tik prekybos, bet ir daugiau aspektų apimantis asociacijos susitarimas, kurio bendras tikslas būtų didinti socialinę sanglaudą. Konkrečiai kalbant, socialinis aspektas turėtų apimti susitarimo poveikį užimtumui, vietos gyventojų ir nepalankiausioje padėtyje esančių žmonių interesų apsaugą, žmogaus teisių propagavimą ir pagarbą joms, aplinkos apsaugą, imigrantų ir apskritai darbuotojų teises, vartotojų apsaugą ir socialinės ekonomikos skatinimą. Šiuo atžvilgiu jis turėtų apimti susitarimo šalių įsipareigojimą taikyti pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas, kad pagrindinių principų ir teisių darbe pažeidimu nebūtų galima remtis ar pasinaudoti siekiant lyginamojo pranašumo tarptautinėje prekyboje. Be to, socialiniams ir darbo aspektams skirto skyriaus įtraukimas, siekiant išspręsti su darbo aplinka susijusius klausimus ir paskatinti darbdavių ir darbuotojų dialogą, galėtų būti priemonė užtikrinti, kad susitarimu būtų kuriamos kokybiškos darbo vietos, būtų pagerintos darbuotojų socialinės sąlygos ir smarkiai prisidėta prie tolygesnio turto paskirstymo.
2018 m. gegužės 23 d., Briuselis
Luca Jahier
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas
_____________