Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
SOC/573
Sąveikumo dokumentų rinkinys
NUOMONĖ
Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ES informacinių sistemų (sienų ir vizų) sąveikumo sistemos sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2004/512/EB, Reglamentas (EB) Nr. 767/2008, Tarybos sprendimas 2008/633/TVR, Reglamentas (ES) 2016/399 ir Reglamentas (ES) 2017/2226
[COM(2017) 793 final – 2017/0351 (COD)]
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento
dėl ES informacinių sistemų
(policijos ir teisminio bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos)
sąveikumo sistemos sukūrimo)
[COM(2017) 794 final – 2017/0352 (COD)]
Pranešėja Laure Batut
|
Tyrimo grupė
|
Sąveikumo dokumentų rinkinys
|
|
|
|
|
Pirmininkas
|
Jarosław Mulewicz (PL-I)
|
|
Pranešėja
|
Laure Batut (FR-II)
|
|
|
|
|
Nariai:
|
Vladimír Báleš (SK-III)
Bojidar Danev (BG-I)
Pietro Francesco de Lotto (IT-I)
Erika Koller (HU-II)
Baiba Miltoviča (LV-III)
José Antonio Moreno Diaz (ES-II)
Cristian Pîrvulescu (RO-III)
|
|
|
|
|
Ekspertas (-ė)
|
…
|
|
Konsultavimasis
|
Europos Komisija, 19/01/2018
|
|
Teisinis pagrindas
|
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
|
|
|
|
|
Plenarinės asamblėjos sprendimas
|
DD/MM/YYYY
|
|
Teisinis pagrindas
|
Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalis
|
|
|
Nuomonė savo iniciatyva
|
|
Teisinis pagrindas
|
Darbo tvarkos taisyklių 31 straipsnis
|
|
|
Informacinis pranešimas
|
|
Teisinis pagrindas
|
Darbo tvarkos taisyklių 31 a straipsnis
|
|
|
Rezoliucija
|
|
|
|
|
Atsakingas skyrius
|
Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
|
|
Priimta skyriuje
|
25/04/2018
|
|
Priimta plenarinėje sesijoje
|
DD/MM/YYYY
|
|
Plenarinė sesija Nr.
|
…
|
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
…/…/…
|
1.Išvados ir rekomendacijos
1.1EESRK mano, kad Komisijos pasiūlymas, kuriuo siekiama pagerinti ES sienų ir vizų, policijos ir teisminio bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos informacinių sistemų sąveikumą yra naudingas ir jį vertina teigiamai.
1.2EESRK mano, kad šio sąveikumo užtikrinimas turėtų būti strateginis ES tikslas siekiant, kad ji ir toliau būtų atvira erdvė, kurioje užtikrinamos pagrindinės teisės ir judumas. ES ir valstybės narės privalo apsaugoti žmonių privatumą ar saugumą; turėtų būti visapusiškai laikomasi negrąžinimo principo.
1.3Sąveikumo priemonės būtų geriau suprantamos, jei:
·įgyvendinant ES migracijos strategiją, jomis bus užtikrinama laisvės ir saugumo pusiausvyra laikantis valdžių padalijimo principo;
·garantuotų suinteresuotiesiems asmenims pagrindines jų teises, visų pirma jų asmens duomenų ir privatumo apsaugą, teisę per pagrįstą terminą ir prieinamais būdais peržiūrėti, ištaisyti ir ištrinti savo duomenis;
·jomis dar kartą būtų patvirtintas, įskaitant visuose vykdomuosiuose dokumentuose, reikalavimas taikyti integruotąją duomenų apsaugą (angl. privacy by design);
·jos nekeltų naujų kliūčių įprastam keleivių ir prekių vežimui.
1.4EESRK ragina nustatyti su duomenų naudojimu teisėsaugos tikslais susijusias procedūras ir garantijas, kurios:
·įpareigotų numatyti šiai sričiai taikyti ES teisės aktą, kuriuo suteikiama geriausia apsauga (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas);
·padėtų greičiau nustatyti už tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą atsakingą valstybę narę;
·leistų užtikrinti suinteresuotiems asmenims jų teisę kreiptis į dviejų pakopų teismus;
·garantuotų nepilnamečiams, visų pirma nelydimiems, gyvenantiems be leidimo, persekiojamiems ar įvykdžiusiems nusikaltimus, teisę gauti vizas, būti apsaugotiems ir integruotiems bei teisę būti pamirštiems per trumpesnį laiką nei suaugusiųjų atveju.
1.5EESRK mano, kad reikėtų toliau tobulinti dabartinį informacinių sistemų teisinį pagrindą ir atsižvelgti į duomenų rinkimo sistemų atnaujinamumą. Jis prašo:
·stiprinti esamų duomenų bazių ir ryšių kanalų saugumą;
·vertinti ex ante kontrolės stiprinimo poveikį rizikos valdymui;
·pavesti vykdyti nuolatinę struktūros kontrolę ir vertinimą duomenų apsaugos institucijoms (EDAPP) ir reikalauja, kad vadovai kiekvienais metais pateiktų sprendimus priimančioms institucijoms ir Komisijai sąveikumo komponentų saugumo ataskaitas ir kas dvejus metus – priemonių poveikio pagrindinėms teisėms ataskaitas.
1.6EESRK mano, kad projektą turi vykdyti kompetentingi darbuotojai, ir ragina:
·numatyti atitinkamoms institucijoms ir „eu-LISA“ darbuotojams skirtas tvirtas mokymo programas;
·užtikrinti griežtą darbuotojų ir kandidatų į agentūros darbuotojus kompetencijos kontrolę.
1.7EESRK reiškia susirūpinimą dėl naujos sistemos finansavimo. Bus labai svarbu vykdyti planavimo stebėseną, siekiant išvengti biudžeto nesilaikymo ir laiku, t. y. iki 2029 m. užbaigti šį projektą.
1.8EESRK rekomenduoja iki pat projekto užbaigimo informuoti piliečius apie jo įgyvendinimo pažangą ir teikti asmenims šviečiamojo pobūdžio informaciją apie jiems taikytinus patikrinimus. Mano, kad turi būti numatyta galimybė viską sustabdyti, jei dėl piktnaudžiavimo sistemos veikimu kyla pavojus pagrindinėms laisvėms ir teisėms.
2.Įvadas
2.1Tarptautiniu mastu 2017-ieji metai pripažinti nestabiliais tiek geopolitiniu, tiek valstybių narių vidaus saugumo atžvilgiu, todėl Taryba ne kartą prašė Komisijos diegti priemones, kuriomis būtų galima iš naujo aptikti grėsmę keliančių asmenų, kurie jau buvo slapta stebėti vienoje iš valstybių narių, pėdsakus. Nustatyti, kur jie pereina sienas, kaip ir kokiais maršrutais keliauja po Europą, gali tapti esminiu Sąjungos saugumo uždaviniu.
2.22016 m. liepos 6 d. rezoliucijoje Parlamentas ragino Europos Komisiją užtikrinti reikiamas duomenų apsaugos priemones.
2.3Nagrinėjamais dokumentais siekiama „Šengeno erdvės išsaugojimo ir stiprinimo“. Sąjunga jau yra patvirtinusi daug taisyklių ir įdiegusi skaitmeninių informacinių paslaugų, susijusių su asmenų ir prekių kontrole sienų perėjimo punktuose.
2.4Priminimas:
·SIS – Šengeno informacinė sistema – tai vienas seniausių mechanizmų, kuris jau pertvarkytas ir kuriuo valdomi plataus spektro įspėjimai apie asmenis ir prekes;
·EURODAC – ES sistema, skirta prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų imigrantų pirštų atspaudams lyginti pasienyje ir valstybėse narėse bei už prašymų nagrinėjimą atsakingai valstybei narei nustatyti (EESC 2016-02981, pranešėjas – J. A. Moreno Díaz);
·VIS – Vizų informacinė sistema (Vizų kodeksas), kuria valdomos trumpalaikės vizos (EESC 2014-02932, pranešėjai – A. Pezzini ir L. M. Pariza Castaños);
·AIS – atvykimo ir išvykimo sistema, dėl kurios turi būti priimtas sprendimas ir kuria turėtų būti elektroniniu būdu valdomi pasų duomenys ir informacija apie į Šengeno erdvę atvykstančių trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir išvykimo datas (CESE 2016-03098, SOC/544, pranešėjas – C. Pîrvulescu);
·ETIAS – Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema, dėl kurios turi būti priimtas sprendimas, turėtų tapti plačia automatizuota trečiųjų šalių piliečių, kuriems vykstant į Šengeno erdvę nereikalinga viza, duomenų saugojimo ir ex ante patikros sistema (CESE 2016-06889 SOC/556, pranešėjas – J. Simons);
·ECRIS-TCN – ES keitimosi informacija apie trečiųjų šalių piliečių teistumą sistema – šiuo metu Komisijos siūloma skaitmeninė keitimosi informacija apie nacionalinių teismų priimtus sprendimus sistema.
2.5Dabartines įgaliotosios institucijos turimas priemones galima palyginti su išmaniuoju telefonu, kuriame įdiegtos įvairios taikomosios programos, kurios tarpusavyje nesusijusios ir kiekviena teikia „savo“ informaciją.
2.6Šios sistemos, išskyrus SIS, orientuotos į trečiųjų šalių piliečių valdymą. Sukurtos šešios viena kitą papildančios decentralizuotos sistemos. Visą ieškomą informaciją tyrimo tarnybos gauna iš skirtingų duomenų bazių, pasinaudodamos savo turimais prieigos leidimais.
2.7Komisija siekia išspręsti šį klausimą:
-pasirinkti metodą, kad nebūtų keičiamos esamos struktūros ir būtų išsaugotas tų sistemų savitarpio papildomumas, suderinti užklausas su visomis duomenų bazėmis tuo pačiu metu, kad patekimo į ES teritoriją momentu ir pateikus vienintelę užklausą sistemai visa esamose duomenų bazėse surinkta informacija būtų prieinama kontrolės institucijai, kuri turi leidimą ją peržiūrėti, ir visa tai turi vykti nepažeidžiant duomenų apsaugos taisyklių ir pagrindinių teisių.
2.8Nagrinėjamais pasiūlymais Europos Komisija siekia:
2.8.1suteikti papildomų informacijos paieškos galimybių, užtikrinant prieigą prie Europolo ir Interpolo, kurie jau bendradarbiauja su ES kontrolės institucijomis, duomenų bazių;
2.8.2sinchronizuoti informacijos paieškas, siekiant sumažinti atsako trukmę tvarkant migrantų duomenų bylas ir, prireikus, paspartinti saugumo tarnybų reagavimą. Šiuo tikslu ji siūlo įsteigti naujus subjektus, kurie sudarytų galimybę sąveikiai veikti dabartinėms sistemoms.
2.9Komisija siekia kuo sėkmingiau užpildyti skirtingų sistemų spragas; pagerinti Šengeno erdvės išorės sienų valdymą; padėti užtikrinti Europos Sąjungos vidaus saugumą; kovoti su tapatybės klastojimu, spręsti daugybinių tapatybių problemas; surasti įtariamus ar jau nuteistus asmenis ir sekti jų maršrutus Šengeno erdvėje.
2.10Jeigu vėl pasitelksime išmaniojo telefono įvaizdį, įgaliotoji institucija galėtų ne tik naudotis įvairiomis taikomosiomis programomis, bet ir, atlikdama vieną paiešką su savo prieigos kodais, vienu metu surinkti duomenis, saugomus visose savo laikmenose: asmeniniame kompiuteryje, mobiliajame telefone, telefone, planšetiniame kompiuteryje, nešiojamajame kompiuteryje ir pan.
3.Sistemos veikimas
3.1Komisija pradėjo konsultacijas ir subūrė aukšto lygio informacinių sistemų ir sąveikumo ekspertų grupę, kurios narius skyrė valstybės narės, Šengeno grupės šalys, ES agentūros, kaip antai „eu-LISA2“ ir FRA, koordinuojamą Vidaus reikalų GD.
Metodas: tarpusavio sujungimas ar sąveikumas?
3.1.1Informacinių sistemų tarpusavio sujungimas – tai galimybė susieti tarpusavyje informacines sistemas, kad vienoje sistemoje saugomus duomenis būtų galima automatiškai peržiūrėti naudojantis kita sistema.
3.1.2Sąveikumas yra informacinių sistemų gebėjimas palaikyti ryšius, keistis duomenimis ir panaudoti pasikeista informacija, laikantis prieigos prie sistemų įgaliojimų.
3.2Sąveikumo pasirinkimas
3.2.1Komisija mano, kad ji iš esmės nepakeis esamos struktūros ir kompetencijos sričių, o duomenys liks atskirose saugyklose. Nepaisant didesnių duomenų perdavimo galimybių, taip bus geriau užtikrinamas sistemų ir duomenų saugumas, ir, aišku, jie tikrai nebus prieinami internetu. Dokumentai, dėl kurių prašoma pateikti nuomonę, turi daug panašumų ir:
-vienas jų, COM(2017) 793, skirtas informacinių sistemų (sienų ir vizų) sąveikumui,
-kitas – COM(2017) 794, yra susijęs su policijos ir teisminiu bendradarbiavimu, prieglobsčiu ir migracija.
3.3Naujos priemonės
3.3.1Siekiant užtikrinti sąveikumą šešios bazės bus papildytos nauja iš keturių naujų priemonių sudaryta struktūra, kad būtų galima dirbti greitai, paiešką sistemoje atliekant tik vieną kartą, o užklausas visada turi pateikti įgalioti asmenys.
3.4Europos paieškos portalas (ESP)
3.4.1Įgaliotoji priežiūros institucija (galutinis naudotojas) turėtų turėti bendrą prieigą prie visos sistemos. Užuot atlikusi šešias paieškas, ji pradėtų tik vieną (policijoje, muitinėje ir pan.) ir vienu metu peržiūrėtų keletą duomenų bazių ieškant reikiamų duomenų, jų neišsaugant. Jeigu jie yra, sistema juos suras. Pirmasis paspaudimas galės būti neutralus kontroliuojamo asmens atžvilgiu („no-hit“), bet jeigu duomuo sutampa su antruoju informacijos punktu („hit“), rastu tokiose duomenų bazėse kaip SIS, AIS, ETIAS, tai galėtų sudaryti galimybę atlikti išsamesnę paiešką ir tyrimą.
3.5Bendra BAP (Bendra biometrinių duomenų atitikties nustatymo paslauga, angl. Shared BMS – Biometric Matching Service)
3.5.1Šioje bendroje duomenų atitikties nustatymo platformoje bus galima vienu metu rasti ir palyginti matematinius ir biometrinius duomenis, pirštų atspaudus ir asmens tapatybės dokumentams skirtas nuotraukas, kurie saugomi įvairiose duomenų bazėse, kaip antai SIS, EURODAC, VIS, AIS, ECRIS, bet ne ETIAS; jų duomenys turės būti suderinami.
3.5.2Matematiniai duomenys nebus saugomi savo originalia forma.
3.6Bendra TDS (Bendra tapatybės duomenų saugykla, angl. CIR – Common Identity Repository)
3.6.1Bendroje tapatybės duomenų saugykloje bus saugomi duomenys, susiję su biografiniais ir biometriniais pasienyje arba valstybėse narėse (Šengeno erdvės) patikrintų trečiųjų šalių piliečių asmens tapatybės duomenimis. Paiešką paspartins skirtingose bazėse saugomų duomenų sutapimo rodiklis. Atsakomybę prisiimant ir apsaugos priemones teikiant Agentūrai „eu-LISA“, šie duomenys bus saugomi taip, kad joks asmuo negalėtų vienu metu peržiūrėti daugiau kaip vienos raidinės skaitmeninės eilutės. TDS, kuri būtų sukurta remiantis AIS ir ETIAS, duomenys neturėtų būti dubliuojami. Saugykloje bus galima atlikti ir civilinę paiešką.
3.7DTD (Daugybinių tapatybių detektorius, angl. MID – Multiple-Identity Detector)
3.7.1Bus naudojamas tikrinti bona fide asmenų tapatybei ir kovoti su tapatybės klastojimu, vienu metu atliekant paiešką visose bazėse. Panašios priemonės, kuri turėtų sudaryti galimybę išvengti neteisėto naudojimosi tapatybe, dar nenaudojo nė viena institucija.
3.8Agentūros „eu-LISA“ vaidmuo
3.8.12011 m. įsteigtos agentūros užduotis – padėti įgyvendinti ES politiką teisingumo, saugumo ir laisvės srityse. Ši Taline, Estijoje, įsteigta agentūra jau užtikrina keitimąsi informacija tarp įvairių valstybių narių teisėsaugos institucijų ir tinkamą ir nenutrūkstamą didelės apimties informacinių sistemų veikimą ir laisvą asmenų judėjimą Šengeno erdvėje.
3.8.2Ji dirba rengiant pažangiai valdomų sienų („Smart Borders“) projektą ir naujojoje keitimosi duomenimis struktūroje atliks su asmenimis, institucijomis, tyrimais ir tyrėjais susijusių duomenų saugotojo vaidmenį. Ji kontroliuos prašymus pateikusių asmenų įgaliojimus ir užtikrins duomenų saugumą, įskaitant incidentų atvejus (pasiūlymų COM(2017) 793 ir 794 44 straipsnis).
3.8.3Naudojant universalų pranešimų formatą (UPF) (angl. Universal Message Format), kurį dar reikia sukurti, taptų lengviau dirbti su naujomis sistemomis, kurios bus privalomos, valstybėse narėse būtų kuriamos sąsajos, jeigu jos dar jų neturi, ir laikino vertimo iš vienos kalbos į kitą sistema.
3.9Asmens duomenų apsauga (Chartijos 7 ir 8 straipsniai):
3.9.1Pasiūlyme dėl reglamento pripažinta saugumo incidentų galimybė. Visų pirma valstybės narės ir jų duomenų sistemos turi atitikti duomenų apsaugos principus, nustatytus teisės aktuose, Sutartyje, Pagrindinių teisių chartijoje ir Bendrajame duomenų apsaugos reglamente, kuris įsigalios 2018 m. gegužės 25 d.
4.Diskusija
4.1Sąveikumo pridėtinė vertė demokratijoje
4.1.1ES reikia reglamentavimo ir tyrimo priemonių, kurios ją apsaugotų nuo nusikalstamumo. Informacinių sistemų sąveikumas yra galimybė įgyvendinti teisės viršenybę ir žmogaus teisių apsaugą.
4.1.2AIS ir ETIAS, susieti su BAP ir TDS, įgalins kontroliuoti ne tik sieną kertančius įtariamus asmenis, bet ir visus ją pereinančius ES piliečius, ir išsaugoti jų duomenis. Tačiau teisėsaugos institucijų prieiga naudojantis BAP „prie ne teisėsaugos informacinių sistemų ES lygmeniu“ (pasiūlymų COM(2017) 793 ir COM(2017) 794 17 straipsnis) negali būti suderinama su minėtais tikslais, kuriais grindžiami nuomonėje nagrinėjami pasiūlymai. Komitetas (SESV 300 straipsnio 4 dalis) privalo priminti proporcingumo principą ir prašo Komisijos vengti bet kokių „Big Brother“ tipo schemų ir kliūčių europiečių judėjimo laisvei kūrimo.
4.1.3Siūlomas pasienyje ir Sąjungos teritorijoje atliekant asmenų judėjimo ir dokumentų patikrinimą gaunamų asmens duomenų rinkimo ir panaudojimo modelis pristatomas kaip nepralaidus, prieinamas tiktai įgaliotiems asmenims saugumo ir valdymo tikslais, be to, šis modelis leis užtikrinti sklandesnes procedūras.
4.1.4Komitetui kyla klausimų dėl nepralaidumo: spragų liks, o 9 metus kuriama struktūra grindžiama „pamatais“, kurie vis dar neegzistuoja, pvz., AIS, ETIAS ar nacionalinės sąsajos. Technologijos yra nuolat tobulėja, todėl projektas būtinai turi būti grindžiamas technikos pažanga ir biudžete nėra numatyta lėšų spręsti technikos senėjimo problemoms tam tikruose skaitmeninių technologijų sektoriuose.
4.1.5Be to, sparti vadinamųjų dirbtinio intelekto (DI) algoritmų naudojimo plėtra projekte galėjo būti laikoma sistemų kontrolės priemone ir saugumo užtikrinimo priemone bei pavesti sprendimus priimančioms institucijoms užtikrinti demokratinį struktūros panaudojimą.
4.1.6Pasiūlymu kuriama sistema, taikytina bona fide subjektams, kurie gerbia įstatymus. Aplinkybė, kad sistema bus valdoma žmonių, ramina, bet žmonės gali tapti ir viena silpnųjų jos grandžių. Komitetas siūlo įtraukti straipsnį, kuriame būtų numatyti „diferenciniai jungikliai“, pritaikytini politinės ir (arba) vadovavimo krizės atvejais, nes bet kokia vienos bazės problema galėtų kelti pavojų visai struktūrai. Bendras universalus pranešimų formatas (UPF) galėtų būti taikomas tarptautiniu mastu; tai yra labai teigiama, tačiau labai rizikinga duomenų apsaugos požiūriu. Įgaliotosioms institucijoms tektų didžiulė atsakomybė. Šie aspektai nagrinėjamuose dokumentuose nenumatyti.
4.2Pagrindinių teisių apsauga
4.2.1Pagrindinės teisės yra absoliučios; jų apribojimai galimi tik tuo atveju, kai tai yra būtina ir kai tai tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus, ir jeigu nekeičiama jų esmė (Pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnis ir 52 straipsnio 1 dalis). Komitetui kyla klausimas, kaip galima vertinti priežiūros priemonių proporcingumą, tais atvejais, kai nuo persekiojimo bėgantys migrantai prašo prieglobsčio Sąjungos krantuose? (COM(2017) 794, p. 20 – Aiškinamasis memorandumas). Dėl įtariamųjų paieškos siekiant išvengti nusikalstamos veikos, būtent teroro aktų, mūsų demokratijos neturi priartėti prie nusikalstamumo prezumpcijos taikymo; reikia atskirti „veiką“, kuria sutrikdoma viešoji tvarka, nuo „nuomonių“.
4.2.2Pagarba Chartijoje įtvirtintoms kiekvieno žmogaus teisėms turi padėti užtikrinti saugumo ir laisvės pusiausvyrą, nes be jos demokratija miršta. Komitetas mano, kad šio tikslo priežiūros institucijos turi nuolat siekti tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu.
4.2.3Paieškoje dalyvaujančių institucijų grandinė ir su ja susiję metaduomenys bus saugomi sistemoje. Turi būti gerbiamos pagrindinės pačių įgaliotųjų institucijų teisės, susijusios su generuojamais duomenimis, visų pirma teisė į saugumą, privatų gyvenimą, nes piktavališko įsibrovimo į struktūrą atveju nuo duomenų gavimo iki ištrynimo momento duomenys gali būti panaudojami piktnaudžiaujant.
4.3Duomenų apsauga
4.3.1Pasiūlymuose pripažįstamas pritaikytosios ir standartizuotosios asmens duomenų apsaugos principas, nors jų aiškinamuosiuose memorandumuose primenama, kad, pasak Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, tai nėra absoliuti prerogatyva. Komitetas pripažįsta prevencinių priemonių privalumus: jomis užtikrinamas saugumas, kova su netikra asmens tapatybe ir teisė į prieglobstį. Tačiau jis linkęs pabrėžti duomenų matematizavimo ir anonimizavimo ribas: suinteresuotiems asmenims vėliau gali prireikti jų duomenų.
4.3.2Jis taip pat pabrėžia, kad saugomi biometriniai ir biologiniai duomenys yra ypač svarbūs tam tikroms įmonėms ir kovojant su nusikalstamumu. Kibernetinis saugumas šiuo atveju toks pat svarbus kaip fizinis saugumas, bet apie jį pasiūlymuose pernelyg mažai kalbama. Duomenys bus saugomi vienoje fizinėje vietoje; net jeigu ji būtų fiziškai neprieinama, gali būti demonstruojama.
4.3.3EESRK primena, kad duomenų apsaugos ir teisės reikalauti ištrinti duomenis (teisės būti pamirštam) srityje Sąjungos institucijos ir organai privalo laikytis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 nuostatų, kuriomis taikoma apsauga yra silpnesnė nei suteikiama 2016 m. Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (įsigaliosiančiu 2018 m. gegužės mėn.), kurio nuostatų valstybės narės privalo laikytis. Komitetas pabrėžia, kaip sudėtinga šią teisę įgyvendinti, ir baiminasi, kad keliautojai, migrantai, prieglobsčio prašytojai nesugebės pasiekti, kad jos būtų paisoma:
1)kad visa struktūra būtų saugi, asmens duomenų apsauga turi būti užtikrinama visose esamose nacionalinėse ir ES duomenų bazėse;
2)ji ypač svarbi siekiant, kad piliečiai sutiktų, kad virš jų galvų būtų ištemptas toks milžiniškas stebėsenos priemonių tinklas.
4.3.4Pasiūlymuose aiškiai nenurodyta įgaliotųjų institucijų surinktų duomenų saugojimo trukmė. Dokumentuose minimos taisyklės, kuriomis galima įgyvendinti teisę ištaisyti ir (arba) ištrinti duomenis, susijusius su išvykimu iš valstybės, kurioje pateiktas prašymas (atsakingos valstybės) ir grįžimu į ją, bet nenurodyti duomenų saugojimo terminai (pasiūlymų 47 str.). Komitetas rekomenduoja nustatyti tokį terminą: nepilnamečiams jis turėtų būti trumpesnis (Chartijos 24 str.), išskyrus terorizmo atvejus, kad jie turėtų galimybę integruotis.
4.4Valdymas ir atskaitomybė
4.4.1Tarptautinėms duomenų bazėms taikomos ne tokios pat taisyklės kaip ES informacinėms sistemoms. Universalaus prieigos formato, kuris galėtų tapti tarptautiniu, įdiegimas būtų tiktai techninis elementas, kuris reglamentų nejungs, nors Interpolas neabejotinai privalo paisyti JT Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 str. nuostatų. Be to, įgaliojimų suteikimas liks priskirtas valstybių narių kompetencijai. EESRK mano, kad pasiūlymuose reikėtų paliesti šią temą.
4.4.2Pakaks vienos užklausos, ir jungtinė ES duomenų bazė pateiks savo verdiktą. EESRK pabrėžia, kad susidariusi biurokratija bus daugiau nei proporcinga pasiektai spartai. Valdymą užtikrins Komisija, kuri kartu su valstybėmis narėmis vykdys priežiūros procedūrą. Atsparos tašku taps agentūra „eu-LISA“, kuriai konkrečiai pavesta sukurti informacijos apie sąveikumo įgyvendinimą rinkimo procedūras; ji gaus informaciją iš valstybių narių ir Europolo bei kas ketverius metus pateiks Tarybai, Europos Parlamentui ir Komisijai techninio įvertinimo ataskaitą, o vėliau pati Komisija parengs bendrą ataskaitą (pasiūlymų 68 straipsnis). Komiteto nuomone, tokios sekos yra gerokai per ilgos. Sąveikumo komponentų saugumo vertinimas (68 straipsnio 5 dalies d punktas) turėtų būti atliekamas ne rečiau kaip kiekvienais metais, o poveikio pagrindinėms teisėms vertinimas (to paties straipsnio b punktas) – bent kas dvejus metus.
4.4.3Komitetas apgailestauja, kad tokias svarbias sritis, kokios aptariamos šiuose pasiūlymuose, valdys ES agentūros, kurių personalo atranka ir veikimas daugeliui piliečių yra neaiškūs. Jis mano, kad būtina sujungti gerąją patirtį ir paprašyti pateikti nuomones visų nepriklausomų duomenų naudojimo kontrolės institucijų (EDAPP) bei kitų agentūrų, kaip antai FRA ir ENISA.
4.4.4Visos šios naujosios struktūros ir procedūros bus sukurtos Komisijos deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais. Komitetas pageidautų, kad, laikantis požiūrio, kad reikia gerinti asmenų priėmimą pasienyje, laikui bėgant visuose aktuose liktų nustatytas tikslas gerbti pagrindines teises ir apsaugoti asmens duomenis. EESRK rekomenduoja iki pat projekto užbaigimo informuoti ES piliečius apie jo etapus ir teikti asmenims šviečiamojo pobūdžio informaciją apie jiems taikytinus patikrinimus.
5.Būtinas kontrolės institucijų rengimas visoje Sąjungoje
5.1Komitetas mano, kad, priešingai, nei Komisija teigia savo poveikio vertinimo santraukoje (C), pradiniu laikotarpiu (po 2021 m.) reikės surengti daug mokymų. Komisija mini 76 mln. EUR metinę sumą. Pereinant prie naujų procedūrų visuomet reikia atsinaujinti. Šiuo atveju kalbama apie visas Sąjungos sienas ir nacionalines sistemas. Tam tikros valstybės narės dar neturi suderinamų sistemų ir joms reikės dėti dideles pastangas siekiant sukurti sąsajas, kad galėtų prisijungti prie sistemos. Kad sąveika būtų sklandi reikės išspręsti valstybių narių skirtumų problemą.
5.2Svarbiausia išmokyti naudotis kokybiškais duomenimis ir universaliuoju pranešimų formatu (UPF). Komitetas siūlo kartu su CEPOL, Frontex, Europolu ir kt. sukurti bendrą įgaliotųjų institucijų mokymo centrą, įtraukiant „eu-LISA“ darbuotojus, kurių įgūdžiai turi būti griežtai tikrinami.
5.3Tokios priemonės kaip daugybinių tapatybių detektorius (DTD) nėra niekur kitur. Jeigu pasiseks jį įdiegti, tai bus galingas įrankis. Naujajai struktūrai reikės geresnės kokybės duomenų. Kad struktūra pateisintu su projektu siejamus lūkesčius, visos valstybės narės turi dalyvauti tuo pačiu lygmeniu, nes priešingu atveju spragos bus didesnės nei anksčiau. Ir šiuo atveju bus sunkiau įgyvendinti teisę į prieglobstį ir teisę į tarptautinę apsaugą (Chartijos 18 ir 19 straipsniai).
6.Finansavimas
6.1Visa siūloma struktūra grindžiama tam tikromis prielaidomis: kad sprendimus priimančios institucijos patvirtins sistemas AIS, ETIAS, UPF, kad tinkamai veiks DTD ir bus užtikrintas TDS saugumas. Ar du organai – EDAPP ir agentūra „eu-LISA“, o galbūt ir agentūra ENISA, turės pakankamai darbuotojų ir lėšų? Komisija siūlo bendrą ES ir valstybių narių finansavimą. Komitetas pažymi, kad semestro valdymas vis dar vyksta griežto taupymo sąlygomis, ir kad, be to, dar reikia optimizuoti esamų bazių (SIS, VIS, Priumo sistemos, AIS) naudojimą, atsižvelgiant į teisinius reikalavimus (ekspertų grupės ataskaitą).
6.2EESRK kyla klausimų dėl „Brexit“ poveikio biudžetui, nors Jungtinė Karalystė nepriklauso Šengeno sistemai.
6.3Numatyta, kad finansuojantis fondas bus VSF – Vidaus saugumo ir sienų fondas. Jo veiklos pradžia numatyta 2023 m. Komitetas kelia klausimą, ar 5 metų pakaks skirtumams ES sumažinti ir sąlygoms sėkmingam darbui sukurti. Numatytas 9 metų biudžetas (iki 2019–2027 m.) yra 424,7 mln. EUR. Lėšas skirs Sąjunga (VSF) ir valstybės narės. Valstybės narės privalo užtikrinti tinkamą esamų sistemų veikimą kartu su naująja informacine struktūra. Komitetas mano, kad vėl pradėjusi augti ekonomika turėtų padėti įgyvendinti šias investicijas.
2018 m. balandžio 25 d., Briuselis
Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyriaus pirmininkė
Christa Schweng
_____________