Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
NAT/727
Maisto ir ūkininkavimo ateitis
NUOMONĖ
Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai,
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui
„Maisto ir ūkininkavimo ateitis“
[COM(2017) 713 final]
Pranešėja Jarmila Dubravská
Bendrapranešėjis John Bryan
|
Administratoriai
|
Maarit Laurila / Arturo Iniguez
|
|
Dokumento data
|
16/05/2018
|
|
Konsultavimasis
|
Europos Komisija, 29/11/2017
|
|
Teisinis pagrindas
|
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
|
|
|
|
|
Biuro sprendimas
|
05/12/2017
|
|
|
|
|
Atsakingas skyrius
|
Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
|
|
Priimta skyriuje
|
03/05/2018
|
|
Priimta plenarinėje sesijoje
|
DD/MM/YYYY
|
|
Plenarinė sesija Nr.
|
…
|
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
…/…/…
|
1.Išvados ir rekomendacijos
1.1EESRK teigiamai vertina Komisijos komunikatą „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ ir mano, kad tvirta ir gerai finansuojama bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) yra būtina tvariam ir perspektyviam ES žemės ūkiui.
1.2Būsima BŽŪP turi atitikti pirminius tikslus, nustatytus Romos sutartyje, ir naujus tikslus, susijusius su aplinka, klimato kaita ir biologine įvairove, kartu užtikrinti, kad būtų išlaikytas Europos žemės ūkio modelis ir kad jis išliktų konkurencingas ir perspektyvus, siekiant patenkinti Europos piliečių poreikius. Pagal naująją BŽŪP taip pat turi būti patvirtinti ir įgyvendinti uždaviniai, nustatyti JT darnaus vystymosi tiksluose (DVT) ir 21-ojoje Klimato kaitos konferencijoje (COP 21).
1.3EESRK teigiamai vertina reformų kryptį ir naujus pasiūlymus dėl subsidiarumo bei naujojo įgyvendinimo modelio ir pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad jie būtų įgyvendinami taip, kad būtų apsaugota bendra politika ir bendroji rinka, taip pat laikantis įsipareigojimų dėl supaprastinimo įgyvendinimo. Tačiau EESRK mano, kad komunikatas turėjo būti konkretesnis. EESRK tikėjosi, kad būsimuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų Komisija atsižvelgs į šioje nuomonėje išdėstytą pilietinės visuomenės nuomonę. EESRK nuomonės parengimo ir Europos Komisijos pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto priėmimo terminai buvo pernelyg trumpi.
1.4EESRK remia BŽŪP dviejų ramsčių modelį, kai pagal pirmąjį ramstį skiriamos tiesioginės išmokos, kurios turi būti perorientuotos ir privalo užtikrinti teisingas pajamas ūkininkams ir paskatą teikti viešąsias gėrybes, taip pat paramą rinkai, o pagal antrąjį ramstį – remiamos kaimo vietovės ir kovojama su gyventojų skaičiaus mažėjimu pagal Korko 2.0 deklaraciją. EESRK prieštarauja pirmojo ramsčio bendram finansavimui. Jis ragina nustatyti pagrįstą antrojo ramsčio bendro finansavimo lygį visoms valstybėms narėms. EESRK aiškiai supranta, kad tiesioginės išmokos turėtų būti mokamos tik aktyviems ūkininkams, remiantis objektyviais kriterijais, susijusiais su žemės ūkio veikla ir viešųjų gėrybių teikimu.
1.5EESRK remia tvirtą ir gerai finansuojamą BŽŪP ir pritaria ES biudžeto padidinimui iki 1,3 proc. BNP, remiantis ES ekonomikos augimu. BŽŪP būtina pakankamai finansuoti, siekiant spręsti ūkininkų ir žemės ūkio darbuotojų mažų pajamų, infliacijos ir „Brexit‘o“ sukelto trūkumo klausimus, taip pat tenkinti papildomus aplinkosaugos ir klimato kaitos reikalavimus, ir siekiant rasti sprendimą dėl būtinybės suderinti valstybėse narėse mokamas tiesiogines išmokas atsižvelgiant į sąlygų skirtumus.
1.6EESRK mano, kad pagal BŽŪP turi būti remiami smulkieji ir stambieji ūkiai, jauni ir pagyvenę ūkininkai, pradedantys ir jau įsisteigę veiklos vykdytojai, savarankiškai dirbantys ūkininkai ir jų darbuotojai, moterys ir vyrai, siekiant užtikrinti, kad gyvenimas kaimo vietovėje būtų perspektyvus aktyviems ūkininkams, kurie vykdo žemės ūkio gamybą, teikia viešąsias gėrybes, rūpinasi aplinka ir prisideda prie darbo vietų kūrimo.
1.7Nors EESRK palankiai vertina naujus pasiūlymus dėl subsidiarumo ir didesnės atsakomybės valstybėms narėms suteikimo, jis aiškiai nurodo, kad būtina išlaikyti stiprią BŽŪP, nevykdant jokios renacionalizacijos, kuri keltų pavojų bendrajai rinkai. Subsidiarumas turi būti taikomas tik valstybių narių planams dėl BŽŪP tikslų įgyvendinimo, kartu suteikiant valstybėms narėms lanksčią galimybę patvirtinti tokius išmokų pagal pirmąjį ir antrąjį ramstį mokėjimo būdus, kurie geriausia atitinka konkrečiose šalyse vykdomo ūkininkavimo tipus, struktūrą ir sąlygas.
1.8Siūlomas naujas įgyvendinimo modelis, skirtas tikslams, susijusiems su aplinka ir klimato kaita, turi būti daugiausia taikomas valstybių narių lygmeniu. Atsižvelgiant į prisiimtus įsipareigojimus dėl supaprastinimo, šis modelis turi būti paprastas ir lengvai suprantamas ūkininkams ir jam neturi būti nustatyta papildomų išlaidų. Nacionaliniai strateginiai planai ūkių lygmeniu turi būti pertvarkyti į paprastus planus, kuriuose būtų nustatyti lengvai suprantami ir paprastai išmatuojami rodikliai.
1.9Pranešimuose apie BŽŪP jau ilgą laiką nuolat nurodomas supaprastinimas, todėl įgyvendinant dabartinę reformą privaloma šį įsipareigojimą įvykdyti. EESRK mano, kad ši reforma yra reali supaprastinimo galimybė, ir pasiūlė labai konkrečių įgyvendintinų klausimų sąrašą. Kompleksinė parama turėtų būti konsoliduota naudojantis technologine pažanga, patikrinimų ūkiuose formą ir normą privaloma peržiūrėti bei optimizuoti, o leistinus nuokrypius esant reikalui – padidinti; ūkininkai turėtų turėti galimybę ištaisyti neatitikimus vykstant užbaigimo procesui ir mokėjimai turėtų būti atliekami laiku. Čia turėtų būti taikomas metinio periodiškumo principas, siekiant išvengti patikrinimų ir sankcijų taikymo atgaline data.
1.10EESRK labai palankiai vertina jauniesiems ūkininkams skirtas patobulintas priemones ir pasiūlė šešias konkrečias priemones, įskaitant aiškią jaunųjų ūkininkų apibrėžtį, kuriomis siekiama spręsti itin svarbų kartų kaitos žemės ūkyje klausimą.
1.11Laikydamasis teigiamo aplinkosauginio požiūrio ir siekdamas visoje ES padidinti pievų plotą, EESRK rekomenduoja stiprinti aktyviems ūkininkams skiriamą tiesioginę paramą už daugiamečius žolynus, nustatant didesnes išmokas.
1.12BŽŪP po 2020 m. turi sustiprinti ūkininkų pozicijas tiekimo grandinėje, kad jie galėtų gauti teisingas pajamas ir nebūtų silpniausia šios grandinės grandis. BŽŪP privalo apsaugoti bendrosios rinkos veikimą, taikant privalomą žemės ūkio produktų kilmės ženklinimą, kuris nevaržys laisvo prekių judėjimo Europos Sąjungoje.
1.13EESRK laikosi nuomonės, kad BŽŪP privalo papildyti visapusišką maisto politiką.
1.14ES reikia tvaraus maisto vartojimo, kuris atitiktų mažo išmetamo anglies dioksido kiekio ir aukštų su aplinka ir klimato kaita susijusių standartų užtikrinimo reikalavimą pagal žiedinės ekonomikos ir aplinką tausojančio ūkininkavimo principus.
1.15Žemės ūkis apima ne tik maisto gamybą, bet ir žemės ūkio paskirties žemės valdymą, vandens išteklių naudojimą ir aplinkos išsaugojimą. Todėl EESRK ragina Komisiją apsaugoti žemę ES lygmeniu nuo negrįžtamo užgrobimo ir panaudojimo kitai paskirčiai, taip pat nuo būklės blogėjimo, dykumėjimo, apleidimo, užteršimo ir erozijos.
1.16EESRK mano, kad reikia daug nuoseklesnės strategijos, suderinančios BŽŪP ir ES vykdomą tarptautinę prekybos politiką. Pripažindamas, kad prekybos politika yra nepaprastai svarbi BŽŪP sėkmei, EESRK mano, kad visuose naujuose prekybos susitarimuose turi būti reikalaujama, kad būtų visapusiškai laikomasi Europos standartų tokiose ypatingos svarbos srityse kaip maisto sauga, poveikis aplinkai, gyvūnų ir augalų sveikata, gerovė ir darbo sąlygos.
2.Žemės ūkio svarba bei maisto ir ūkininkavimo ateitis
2.1Tvarus ir perspektyvus žemės ūkis yra vienintelis sektorius, kuris gali patenkinti būtiniausius gyventojų poreikius, susijusius su maisto gamyba, o valdydamas žemę ir ją prižiūrėdamas jis taip pat teikia esmines viešąsias gėrybes, susijusias su mūsų vandens, dirvožemio, oro ir biologinės įvairovės išteklių apsauga.
2.2Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė ne tik teikia viešąsias gėrybes, bet ir kartu su 11 mln. ūkininkų sukuria 22 mln. darbo vietų tiesiogiai ūkiuose ir dar 22 mln. darbo vietų – visos Europos platesnio masto maisto sektoriuje susijusiose srityse, pavyzdžiui, perdirbimo, prekybos ir transporto ir net mokslo, mokslinių tyrimų ir švietimo. Jei bendrosios sąlygos būtų atitinkamai pakeistos, žemės ūkis galėtų veiksmingiau prisidėti prie ekonominių rezultatų, augimo ir darbo vietų kūrimo kaimo vietovėse.
2.3Ūkininkavimas ir žemės ūkis turi atlikti itin svarbų vaidmenį kuriant Europos ateitį ir įgyvendinant uždavinius, nustatytus tiek Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tiksluose (DVT), tiek įsipareigojimuose, prisiimtuose 21-ojoje Klimato kaitos konferencijoje (COP 21). Pagal komunikatą „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ Europos žemės ūkis gali suteikti didelės naudos visuomenei, pasitelkiant patobulintą maisto grandinę, teikiančią gausybę saugių ir įperkamų maisto produktų tvariu būdu, kuriuo apsaugomi mūsų pagrindiniai dirvožemio, vandens, oro ir biologinės įvairovės aplinkos ištekliai ir kuriuo taip pat užtikrinamos teisingos pajamos ūkininkams nustatant tinkamas kainas.
2.4EESRK mano, kad būsimoje BŽŪP turi būti siekiama ne tik Romos sutartyje nustatytų pagrindinių tikslų, susijusių su 1) žemės ūkio našumo didinimu, 2) deramu ūkininkų gyvenimo lygio užtikrinimu, 3) rinkų stabilizavimu, 4) tiekimo užtikrinimu ir 5) priimtinų kainų vartotojams užtikrinimu, bet ir daugiau tikslų, ypač aplinkos, klimato kaitos ir biologinės įvairovės, taip pat siekiant spręsti socialinius ir užimtumo kaimo vietovėse klausimus.
2.5EESRK pripažįsta, kad Romos sutartyse nustatyti BŽŪP tikslai laikui bėgant keitėsi ir visi šie tikslai nebuvo visapusiškai pasiekti. Vienas iš tikslų buvo ir tebėra padidinus įmonių našumą užtikrinti pakankamas pajamas. Įmonių našumas šiandien iš tiesų yra didesnis nei kada nors anksčiau, tačiau pajamos dažnai tebėra nepakankamos, o tiesioginės išmokos daugeliu atveju pakeitė „sąžiningas ir teisingas“ kainas, kurias galima pasiekti rinkose. Aktyviems ūkininkams papildomai prie rinkos grąžos reikia BŽŪP bendrųjų išmokų.
2.6EESRK mano, kad būsimų BŽŪP tikslų pagrindą turi sudaryti šie pagrindiniai principai:
·Europos žemės ūkio modelio, apimančio daugiafunkcinius vaidmenis ir perspektyvius šeimos ūkius, MVĮ, kooperatyvus ir kitas ūkininkavimo sistemas, turinčias istorinį pagrindą ES, apsauga, BŽŪP turėtų sudaryti galimybę visuose ES regionuose užtikrinti tvarią žemės ūkio gamybą,
·tvirtos tiesioginės išmokos tinkamoms ūkių pajamoms remti,
·tvirti kaimo plėtros veiksmai,
·tinkamai veikianti bendroji rinka,
·tvirtesnė pozicija dėl pagrindinių gamintojų pridėtinės vertės grandinėje,
·tausus gamtos išteklių – dirvožemio, vandens, oro ir biologinės įvairovės – naudojimas ir valdymas,
·aplinkos apsauga ir klimato kaitos švelninimas,
·gamtos ir kraštovaizdžio išsaugojimas,
·parama kartų kaitos užtikrinimui ir jaunų ūkininkų pritraukimui,
·užimtumo skatinimas,
·darbo vietų ir socialinės įtraukties apsauga,
·parama augimui ir konkurencingumo didinimas,
·labai įvairių tvariai pagamintų maisto produktų, įskaitant regioninius produktus, geografinėmis nuorodomis pažymėtus produktus ir ekologišką maistą, pasiūla piliečiams,
·nuoseklios prekybos politikos, suderintos su BŽŪP tikslais, patvirtinimas,
·privalomas kilmės vietos ženklinimas, teikiantis papildomos naudos vartotojams,
·mokymo priemonių, kurios remiasi gamybos ir maisto kokybės gerinimu, prioritetizavimas,
·apykaitinės migracijos srautų atvėrimas, gamybos poreikiams patenkinti pasitelkiant sezoninius darbuotojus iš trečiųjų šalių,
·kaimo vietovių, ūkininkavimo veiklos ir maisto tiekimo grandinės skaitmeninimo stiprinimas.
2.7EESRK mano, kad Komisijos komunikate teikiami nauji pasiūlymai dėl subsidiarumo ir naujojo įgyvendinimo modelio yra konstruktyvūs ir tinkamai įgyvendinti gali turėti didelį teigiamą poveikį BŽŪP ūkių lygmeniu supaprastinimo ir biurokratizmo mažinimo, taip pat geresnio priemonių priderinimo prie skirtingų sąlygų valstybėse narėse ir užtikrinimo, kad politika būtų labiau sutelkta į aplinkos ir klimato kaitos klausimus, požiūriu. EESRK taip pat mano, kad siekiant šio tikslo reikia tam tikrų esminių BŽŪP pakeitimų, o kai kurie iš jų jau yra įtraukti į Komisijos pasiūlymus. Jeigu jie bus tinkamai įgyvendinti, jie gali turėti teigiamo poveikio žemės ūkiui ir faktiniam BŽŪP tikslų pasiekimui.
2.8BŽŪP turi būti atsižvelgiama į pagrindinius tikslus ir uždavinius, nustatytus JT DVT ir COP 21. Tai, be kita ko, skurdo panaikinimas, kuris apima ūkių pajamų didinimą, kovą su badu, gerą sveikatą ir gerovę, kokybišką švietimą, švarų vandenį ir sanitarines sąlygas, įperkamą ir švarią energiją, deramą darbą ir ekonomikos augimą, nelygybės mažinimą, atsakingą gamybą ir vartojimą, klimato politikos veiksmus ir vandens bei gyvybės žemėje apsaugą. EESRK mano, kad įgyvendinant BŽŪP turi būti laikomasi šių pagrindinių tikslų ir į juos turėtų būti atsižvelgta nustatant sąlygas tiesioginėms išmokos, visų pirma susijusias su žemės ir aplinkos bei darbo standartais.
2.9Atsižvelgdamas į pasiūlymų priėmimo proceso tvarkaraštį, EESRK mano, kad turi būti nustatyta aiški perėjimo tvarka, jau vien todėl, kad iki 2022 m. pabaigos greičiausiai nebus galima užbaigti būtinų politinių procesų ir su tuo susijusio administracinio įgyvendinimo. Reikia pakankamai laiko, kad būtų galima be problemų pereiti nuo esamos politikos prie naujos politikos. Ūkininkams ir žemės ūkio sektoriui reikalingas aiškumas, stabilumas ir planavimo saugumas; ES privalo vengti sunkumų, kilusių per praėjusią reformą.
3.Biudžetas
3.1Tiesioginės išmokos ir toliau bus svarbios užtikrinant pajamas, nes bendrosios sąlygos ūkininkams neleidžia parduodant savo produktus užsitikrinti pakankamas pajamas. Kadangi tuo pat metu ūkininkams turi būti sukurta „viešųjų gėrybių“ rinka, kuri ne tik kompensuotų papildomas ūkininkų sąnaudas arba galimas mažesnes pajamas, bet ir darytų teigiamą poveikį pajamoms (o tai EESRK tvirtai remia), politikos formuotojai turi užtikrinti pakankamą finansavimą, kad šiuos pažadus būtų galima faktiškai išpildyti. EESRK kritiškai vertina tai, kad komunikate nepateikta analizė, kokie yra tikrieji naujos „teisingesnės ir žalesnės“ BŽŪP finansiniai poreikiai.
3.2Todėl EESRK ragina BŽŪP skirti tvirtą biudžetą, tačiau kartu įžvelgia tam kylančią grėsmę. Siekiant patenkinti BŽŪP keliamus naujus reikalavimus, susijusius su papildomų aplinkosaugos ir klimato kaitos reikalavimų įgyvendinimu ūkių lygmeniu, taip pat siekiant spręsti klausimą dėl būtinybės suvienodinti valstybėse narėse mokamas tiesiogines išmokas atsižvelgiant į sąlygų skirtumus, ir toliau gebėti šalinti mažas pajamas gaunančių ūkių patiriamą spaudimą ir panaikinti pajamų atotrūkį nuo kitų visuomenės sektorių bei susidoroti su infliacija, BŽŪP biudžetas greičiausiai turi būti gerokai padidintas.
3.3Nuo XX a. devintojo dešimtmečio BŽŪP išlaidos buvo sumažintos nuo maždaug 70 proc. ES biudžeto iki 38 proc. Nors ES valstybių narių skaičius staiga padidėjo aštuoniolika narių ir gerokai padidėjo ES žemės ūkio paskirties žemės plotai, BŽŪP biudžetas nebuvo didinamas.
3.4EESRK atkreipia dėmesį į Europos Parlamento pasiūlymus padidinti ES biudžetą nuo 1,0 proc. iki ne mažiau kaip 1,3 proc. BNP. Lieka neaišku, kokia papildomai skirtų pinigų dalis atiteks žemės ūkiui ir ar jų pakaks, kad būtų galima remti pakankamą ir tinkamą BŽŪP biudžetą ir įgyvendinti visus plataus užmojo tikslus ir reikalavimus. Tiek pilietinė visuomenė, tiek Europos Parlamentas remia tvirtą biudžetą ir juo užtikrinamą stabilumą. Pasiūlymai dėl BŽŪP reformos be pakankamo BŽŪP biudžeto nebus sėkmingai įgyvendinti.
3.5Bet koks ES biudžeto, ypač BŽŪP biudžeto, trūkumas, atsiradęs dėl „Brexit’o“, turi būti padengtas papildomais valstybių narių įnašais. Be to, pasiūlymams dėl naujų ES finansavimo priemonių finansavimo turi būti numatytos naujos lėšos.
4.Subsidiarumas
4.1EESRK palankiai vertina pasiūlymą BŽŪP numatyti didesnį subsidiarumą, tačiau pabrėžia, kad svarbu išlaikyti stiprią bendrą žemės ūkio politiką ir stiprią ES bendrąją rinką. Negalima leisti, kad subsidiarumas kaip nors pakenktų BŽŪP arba bendrajai rinkai. Be to, EESRK nariai pabrėžia, jog jiems rūpi, kad taikant subsidiarumo principą nebūtų jokios BŽŪP renacionalizacijos jokioje valstybėje narėje.
4.2Subsidiarumo principas turėtų būti taikomas tik valstybių narių parengtiems planams, skirtiems BŽŪP prioritetams įgyvendinti, kartu išsaugant BŽŪP dviejų ramsčių modelį. EESRK palankiai vertina iniciatyvą vystyti migrantų kilmės regionų žemės ūkį. Darbo standartai turi būti taikomi visiems darbuotojams, įskaitant sezoninius darbuotojus.
4.3Siekiant užtikrinti, kad BŽŪP išliktų bendra politika, labai svarbus Komisijos vaidmuo tvirtinant ir tikrinant nacionalinius įgyvendinimo planus ir neįgyvendinimo atveju galimai skiriant sankcijas.
4.4Pagrindinis pozityvaus subsidiarumo aspektas turėtų būti tai, kad valstybėms narėms leidžiama rengti pirmojo ir antrojo ramsčio mokėjimų schemas ir operacijas, kurios geriausiai atitinka ūkininkavimo tipus, struktūrą ir sąlygas konkrečiose šalyse, kartu užtikrinant geresnius pasiektus rezultatus klimato kaitos ir aplinkos klausimais.
4.5Subsidiarumo principo taikymas taip pat turėtų suteikti lankstumo, kuris valstybėms narėms leistų patvirtinti tokias kompleksinės paramos struktūrą, sąlygas ir taisykles, kurios geriausiai atitiktų aplinkybes jų šalyje, ir leistų jas iš tiesų ir iš esmės supaprastinti ūkių lygmeniu, išlaikant tinkamą kontrolę.
5.Naujas įgyvendinimo modelis
5.1BŽŪP komunikate siūlomas naujas įgyvendinimo modelis, pagal kurį taikydamos subsidiarumo principą valstybėms narėms bus leista abiejuose ramsčiuose susikurti privalomų ir savanoriškų priemonių, kuriomis bus siekiama ES lygmeniu nustatytų aplinkos ir klimato kaitos politikos tikslų, rinkinį. Šiame modelyje siūloma valstybėms narėms strateginiuose planuose nusistatyti kiekybinius tikslinius rodiklius, kuriais bus užtikrintas tikslų pasiekimas. Be to, modelyje siūloma, kad visos tiesioginės išmokos ūkininkams būtų mokamos tik jiems įsipareigojus taikyti (arba toliau laikytis, jei tokie įsipareigojimai jau priimti) aplinkai ir klimatui palankią praktiką. Jame taip pat siūlomos paskatos ūkininkams už savanorišką platesnio užmojo praktiką, kuriai prireiks didelių skatinamųjų išmokų.
5.2EESRK aiškiai supranta, kad aplinkos ir klimato kaitos srities kiekybiniai tiksliniai rodikliai, rezultatai ir išdirbio rodikliai turi būti daugiausia taikomi valstybių narių lygmeniu.
5.3Ūkių lygmeniu į naująjį įgyvendinimo modelį galėtų būti įtrauktas paprastas planas, apimantis pagrindinius aplinkos ir klimato kaitos politikos priemonių aspektus, numatančius dirvožemio, vandens, oro, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio ypatumų apsaugą, taip pat maisto medžiagų valdymą.
5.4Jeigu būtų taikomos savanoriškos griežtesnės aplinkos, socialinės, darbo ir klimato kaitos sąlygos, pagal antrąjį ramstį būtų mokamos papildomos ir didesnės išmokos.
5.5EESRK mano, jog labai svarbu, kad naujas įgyvendinimo modelis atitiktų supaprastinimo tikslus ir būtų lengvai suprantamas bei taikomas ūkių lygmeniu.
5.6Taikant naują įgyvendinimo modelį ūkiai neturėtų patirti jokių papildomų išlaidų, susijusių su konsultavimo paslaugomis, arba reikalavimų laikymosi išlaidų, dėl kurių mažėtų tiesioginės išmokos. Visos ūkių lygmeniu patirtos išlaidos siekiant geriau užtikrinti reikalavimų, susijusių su naujais aplinkos ir klimato politikos uždaviniais, laikymąsi, turi atsispindėti didesnėse išmokose ir biudžeto asignavimuose valstybių narių lygmeniu.
5.7EESRK palankiai vertina Komisijos siūlymą įtraukti pažangaus ūkininkavimo, kuris padėtų padidinti ūkių pajamas ir kartu būtų naudingesnis aplinkai, koncepciją. Tokia koncepcija apimtų mokymus, žinių ir technologijų perdavimą siekiant padidinti vandens, energijos, trąšų ir kitų žaliavų, pavyzdžiui, pesticidų, naudojimo veiksmingumą, tai taip pat skatintų ekologinius gamybos metodus, pavyzdžiui, aplinką tausojančią žemėtvarką, ekologinį ūkininkavimą ir agroekologiją.
6.Supaprastinimas
6.1EESRK labai palankiai vertina esminį BŽŪP supaprastinimą ir politinių įsipareigojimų, prisiimtų supaprastinimo atžvilgiu, vykdymą, siekiant gauti apčiuopiamos naudos, įskaitant biurokratinės naštos mažinimą ūkininkams. Supaprastinti buvo žadama daugelyje ankstesnių BŽŪP reformų, tačiau pasiekta labai mažai arba nieko.
6.2Itin svarbu, kad pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų būtų numatyta iš tiesų supaprastinti biurokratiškiausius BŽŪP aspektus, visų pirma susijusius su patikromis vietoje teikiant pagalbos paraiškas pagal su plotu susijusios pagalbos schemas ir labai plataus masto ir sudėtingais kompleksinio paramos susiejimo reikalavimais pagal teisės aktuose nustatytus valdymo reikalavimus (TANVR) ir GAAB standartus, kurių ūkininkai turi laikytis. Be to, svarbu įdiegti veiksmingą, efektyvią ir rizika grindžiamą kontrolės sistemą, kuri bet kuriuo atveju būtų susieta su pradinės grandies konsultavimo ir paskatų sistema ūkininkams.
6.3Nors reglamente „Omnibus“ buvo numatytas šioks toks palankus supaprastinimas, siekiant supaprastinimo tikslo reikia atlikti papildomus pakeitimus.
6.4EESRK siūlo, taikant naująjį įgyvendinimo modelį, laikytis subsidiarumo principo ir geriau panaudojant šiuolaikines technologijas ir Jungtinio tyrimų centro (JRC) išteklius ir priemones, įgyvendinti supaprastinimą šiose srityse:
·reikia išsamiai persvarstyti ir pertvarkyti kontrolės sistemą ūkių lygmeniu, kad ji taptų veiksmingesnė ir mažiau biurokratinė: remiantis metinio periodiškumo principu (be patikrinimų atgaline data) ir dėmesį sutelkiant į rekomendacijas ir tikslinimą, o ne į baudas ir sankcijas;
·geresnis naujų technologijų, palydovinių patikrinimų ir nuotolinio stebėjimo naudojimas galėtų pakeisti kai kuriuos patikrinimus vietoje dėl kompleksinės paramos;
·turėtų būti optimizuoti dabartiniai teisės aktų nustatyti valdymo reikalavimai (TANVR) ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai (GAAB), nepakenkiant kontrolės priemonėms ir standartams;
·turėtų būti padidinti leistini nuokrypiai, siekiant atsižvelgti į realių ūkio darbų, kurie daugeliu atvejų gali būti vieno asmens darbas, ypatumus, ir skirti pakankamai laiko pataisyti arba pašalinti visus neatitikimus;
·patikrinimų metu neturėtų būti stabdomas išmokų mokėjimas ir reikėtų laikytis politikos, pagal kurią bet kokios sankcijos dėl visų tinkamumo ir kompleksinės paramos ir (arba) teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų pažeidimų būtų skiriamos kitais metais.
6.5Taikant subsidiarumo principą valstybėms narėms būtų suteikta galimybė nustatyti konkrečias aplinkybes atitinkantį aukštesnį supaprastinimo lygį ūkių lygmeniu ir kartu išsaugoti viešųjų gėrybių teikimą.
7.Tiesioginės išmokos, kaimo plėtra ir BRO
7.1Neseniai paskelbtoje ataskaitoje Europos Audito Rūmai pabrėžė, kad ūkininkams skirta bazinės išmokos schema (BIS) – veiklos požiūriu įdiegta, bet jos poveikis supaprastinimui, geresniam pagalbos skirstymui ir pagalbos dydžio konvergencijai ribotas. Be to, Europos Audito Rūmai pažymi, kad BIS yra svarbus pajamų šaltinis daugeliui ūkininkų, tačiau šiai schemai būdingi tam tikri apribojimai. Ją taikant neatsižvelgiama į rinkos sąlygas, žemės ūkio paskirties žemės naudojimą ar individualias ūkio aplinkybes, be to, ji negrindžiama bendros ūkininkų pajamų padėties analize.
7.2Taigi tiesioginės išmokos daugeliui ūkininkų tapo svarbiausia BŽŪP priemone ir atsižvelgiant į tai, kad ūkininkai iš savo produktų gamybos ir pardavimo rinkoje daugiau nebegali gauti pakankamų pajamų, jos yra gyvybiškai svarbios Europos žemės ūkiui, nes jomis remiamos ūkininkų pajamos, padedama apsaugoti ES žemės ūkio modelį ir patenkinti aukščiausio lygio maisto ir aplinkos apsaugos standartus. Tiesioginės išmokos vidutiniškai sudaro 46 proc. 7 mln. ūkių, apimančių 90 proc. dirbamos žemės visoje ES, pajamų. Kai kuriuose sektoriuose ir regionuose tiesioginės išmokos yra dar svarbesnės ir absoliučiai būtinos ūkininkavimo išlikimui.
7.3EESRK apgailestauja dėl šių pokyčių, dėl kurių žemės ūkis tampa vis labiau priklausomas nuo derybų dėl biudžeto. EESRK nuomone, BŽŪP visų pirma turi pasiekti, kad stabilizuotos rinkos (ir sąžiningos prekybos susitarimai) užtikrintų teisingas pajamas iš prekybos tvariai pagamintais produktais. Be to, EESRK palankiai vertina tai, kad politikos formuotojai ketina sukurti „viešųjų gėrybių“ rinką, kuri turės teigiamo poveikio pajamoms.
7.4Kaip matyti iš Komisijos komunikato, tam prireiks pakeisti tiesioginių išmokų skyrimo pobūdį. EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija nagrinėja klausimą, ar dabartinis lėšų paskirstymas gali būti išsaugotas. Tačiau atliekant bet kokius pasikeitimus būtina išsaugoti vieną iš svarbiausių šios politikos privalumų: apsaugoti per daugelį metų įgyvendinant BŽŪP sukurtos bendrosios rinkos sklandų veikimą.
7.5EESRK yra susirūpinęs dėl to, kad nepakankamai remiami ūkininkai, kurie gauna mažai tiesioginių išmokų arba jų visiškai negauna, kaip antai vaisių ir daržovių augintojai mažuose plotuose arba, pavyzdžiui, ganyklų ūkininkai tose valstybėse narėse, kuriose nėra numatytos susietos priemokos už jų paslaugas.
7.6EESRK pritaria, kad reikia išsaugoti BŽŪP dviejų ramsčių modelį, pagal kurio pirmąjį ramstį skiriamos tiesioginės išmokos ir taikomos rinkos priemonės ūkių pajamoms remti, o pagal antrąjį ramstį – taikomos tikslingos intervencinės priemonės siekiant ekonomikos, darbo, socialinių ir aplinkos apsaugos tikslų žemės ūkio ir kaimo vietovėse pagal Korko 2.0 deklaraciją.
7.7EESRK pritaria pasiūlymams dėl platesnių užmojų ir didesnio dėmesio aplinkos apsaugai ir klimato politikos veiksmams abiejuose BŽŪP ramsčiuose, kad BŽŪP taptų ekologiškesnė tose srityse, kurios pasirodė esančios pernelyg biurokratiškos ir kurių veiksmingumą reikia padidinti.
7.8Tiesioginės išmokos turi būti mokamos tik aktyviems ūkininkams, remiantis aiškiais objektyviais kriterijais ir regionų praktika, taikomais žemės ūkio veiklai ir viešųjų gėrybių teikimui. Tiesioginės išmokos neturi būti mokamos tiems asmenims, kurie tik turi žemės, tačiau aktyviai nedalyvauja žemės ūkio gamyboje ir neteikia viešųjų gėrybių.
7.9Prireikus valstybėms narėms turi būti leidžiama padidinti susietųjų išmokų dydį, siekiant tvirtai paremti pažeidžiamus sektorius ir regionus be jokių rinkos iškraipymų. Tai padės apsaugoti nykstančią biologinę įvairovę, ganyklinius ūkius ir kitus sektorius ir užkirsti kelią žemės apleidimui atokiose kaimo vietovėse, kuriose neįmanoma prisitaikyti arba pereiti prie kitų žemės ūkio įmonių. Be to, valstybės narės turėtų turėti daugiau lankstumo nukreipiant antrojo ramsčio išmokas siekiant pagerinti padėtį pažeidžiamuose sektoriuose ir nykstančiose teritorijose, kai susietosios išmokos gali netikti.
7.10EESRK laikosi nuomonės, kad būtina tikslingiau remti šeimos ūkius. Siekiant pagerinti smulkiųjų ūkių ekonominį gyvybingumą turėtų būti taikomos geriausiai tam tinkančios savanoriškos pirmojo ir antrojo BŽŪP ramsčių priemonės. Būtina užtikrinti, kad dėl galimo išmokų perskirstymo tarp pareiškėjų nepadidėtų žemės ir žemės nuomos kainos arba nesumažėtų aktyvių ūkininkų pajamos ir pelningumas.
7.11Pagal pirmąjį ramstį mokamų tiesioginių išmokų viršutinė riba individualiems aktyviems ūkininkams turi būti sąžininga ir pagrįsta (pvz., lygi panašaus darbuotojo pajamoms). Turėtų būti įmanomas koregavimas ir reikėtų atsižvelgti į partnerystes, kooperatyvus, bendroves ir socialinės apsaugos sistemoje apdraustų darbuotojų skaičių. Viršutinės ribos neturėtų būti taikomos savanoriškoms aplinkosaugos priemonėms ir viešųjų gėrybių tiekėjams. Taikant viršutines ribas likusios lėšos galėtų būti panaudotos perskirstymo išmokoms.
7.12Remiantis bazinių išmokų modeliu, siūloma, kad šalims, kurios patvirtino kitą modelį nei fiksuoto dydžio bazinių išmokų sistema, pavyzdžiui, mišrų modelį arba suderinimo modelį, turėtų būti leidžiama išlaikyti šį modelį po 2020 m., jeigu jis geriau atitinka šių šalių aplinkybes. Valstybėms narėms, kuriose taikoma vienkartinės išmokos už plotus sistema, turėtų būti suteikta galimybė panaikinti teisių į išmokas sistemą. Fiksuoto dydžio išmokos už hektarą gali tam tikrais atvejais būti labiau naudingos lauko augalų augintojams nei kitiems darbo jėgai imliems sektoriams, pavyzdžiui, gyvulių ir vaisių bei daržovių augintojams.
7.13Kad BŽŪP išliktų stipri bendra ES politika, EESRK mano, kad pagal pirmąjį ramstį neturi būti numatytas joks bendras finansavimas. EESRK nepritaria tam, kad valstybėms narėms būtų leidžiama pervesti lėšas iš antrojo ramsčio į pirmąjį ramstį. Jis ragina nustatyti pagrįstą antrojo ramsčio bendro finansavimo lygį visoms valstybėms narėms.
7.14Tiesioginių pagalbos ūkininkams išmokų dydį atskirose ES valstybėse narėse reikia toliau vienodinti, kad būtų atsižvelgta į skirtingas aplinkybes ir taip sudarytos vienodos sąlygos ūkininkams visose valstybėse narėse ir užtikrintas subalansuotas kaimo vietovių vystymasis visoje ES.
7.15Tvirta kaimo plėtros politika, suteikianti didesnę veiksmų laisvę pagal BŽŪP antrąjį ramstį, yra labai svarbi, kad kaimo vietovėse, įskaitant pažeidžiamesnius regionus, būtų galima paremti žemės ūkio, ekonominius, aplinkosaugos ir socialinius reikalavimus pagal Korko 2.0 deklaraciją. Įgyvendinant priemones, kartu su kitais struktūrinės politikos instrumentais, daug dėmesio reikėtų skirti kovai su gyventojų skaičiaus mažėjimu.
7.16Vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, priemonė yra viena iš ypatingos svarbos priemonių, kuriomis siekiama atkurti, išsaugoti ir pagerinti ekosistemas, priklausomas nuo žemės ūkio ir miškininkystės. Parama ūkininkams, vykdantiems veiklą vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, yra svarbus veiksnys siekiant išsaugoti ūkininkavimą šiose vietovėse, užkirsti kelią žemės apleidimui ir galiausiai – kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimui. Valstybėms narėms turi būti skiriama pakankamai finansinių asignavimų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) vietovėms, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, remti.
7.17EESRK toliau pritaria paramos, teikiamos vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, didinimui. Ši parama turėtų skirtis priklausomai nuo nepalankių sąlygų, kurios turėtų būti pagrįstos esamais biofiziniais kriterijais, pagal kuriuos nustatomos vietovės, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių.
7.18EESRK siūlo patobulinti ir sustiprinti dabartinį BRO (bendrą rinkos organizavimą), kad būtų galima teikti veiksmingą garantiją ir paramą rinkai, ypač kilus krizei arba sunkiais laikais, pvz., Rusijos paskelbto importo draudimo arba „Brexit’o“ svarų sterlingų krizės atvejais, siekiant apsaugoti pagrindinius gamintojus, perdirbėjus, vartotojus, rinkas ir darbo vietas. EESRK mano, kad Europos Komisijos pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turi būti numatytos daug stipresnės nuostatos dėl rinkų bei prekybos ir išdėstytos prasmingos ir konkrečios priemonės.
7.19BŽŪP turi sustiprinti ūkininkų pozicijas, kad jie nebūtų silpniausia tiekimo grandinės grandis. EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą parengti teisėkūros priemones, kuriomis būtų siekiama kovoti su nesąžininga prekybos praktika. Šios priemonės turi būti patvirtintos kuo skubiau, kad iš ES biudžeto žemės ūkiui skiriama parama būtų ne prarasta, o ja būtų sukuriama vertė ir padedama ūkininkams pateikti savo produktus rinkai teisingomis kainomis. Be to, EESRK rekomenduoja įgyvendinti Žemės ūkio rinkų darbo grupės pasiūlymus.
7.20Gerai veikianti bendra rinka turi būti BŽŪP pagrindas. Didelį nerimą pastaruoju metu kelia vyraujančios renacionalizavimo tendencijos bendrojoje rinkoje, dėl kurių didėja kainų ir rinkos skirtumai. Būtina nustatyti taisykles, jei jų nėra, dėl privalomo žemės ūkio ir maisto produktų kilmės ženklinimo, nes tai būtina siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir sudaryti sąlygas vartotojams rinktis turint pakankamai informacijos, tačiau tokios taisyklės neturi kenkti laisvam prekių judėjimui ES bendrojoje rinkoje arba jį varžyti. Nesąžininga konkurencija, kai nesilaikoma darbo standartų (sutarčių, socialinės apsaugos, sveikatos ir saugos darbe srityse), kelia didelį pavojų bendrajai rinkai.
7.21Politinis netikrumas, klimato kaita ir kiti veiksniai lemia tai, kad ūkininkams reikia dar dažniau kovoti su gaivalinėmis nelaimėmis dėl orų ir dideliais kainų svyravimais rinkose. Nepastovios biržos prekių kainos gali stipriai paveikti ūkių pajamas. EESRK prašo Komisijos ir valstybių narių suteikti priemones, kurios padėtų ūkininkams veiksmingai įveikti riziką ir užsitikrinti stabilias pajamas. Dabartinis krizių rezervo mechanizmas turėtų būti peržiūrėtas, siekiant kaupti finansinius išteklius, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą reagavimą į krizes. EESRK aiškiai supranta, kad tvirtos tiesioginės išmokos yra geriausias ūkininkų pajamų užtikrinimo būdas.
8.Jauni ūkininkai, kartų kaitos užtikrinimas, nauji ūkininkai ir moterys žemės ūkyje
8.1Jaunų ūkininkų, kaip ir ūkininkų apskritai, skaičius nuolat mažėja. Vis tik spartus ūkininkų skaičiaus mažėjimas nuo 14,5 mln. iki 10,7 mln. ankstesniu biudžeto laikotarpiu apima visas amžiaus grupes. Nepaisant vienodų galimybių gauti paramą vykdant BŽŪP, jaunųjų ūkininkų skaičius ir jų sudaroma dalis atskirose valstybėse narėse labai skiriasi. 2016 m. iki keturiasdešimties metų amžiaus buvo tik 31,8 proc. ES žemės ūkio darbuotojų, palyginti su 42,4 proc. visų dirbančių gyventojų.
8.2EESRK siūlo padidinti BŽŪP paramą jauniems ūkininkams ir kartų kaitai užtikrinti. Be to, valstybėms narėms turėtų būti suteikiama lankstumo taikant jauniesiems ūkininkams pastovias pajamas užtikrinančias priemones, mokesčių lengvatas ir paskatų schemas. Jos taip pat turėtų imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama integruoti naujus ūkininkus (vyresnius kaip 40 metų), kad būtų atsižvelgta ir į kaimo vietovėse, kaip ir miestuose, didėjantį darbo jėgos judumą.
8.3EESRK siūlo, kad jaunųjų ūkininkų apibrėžtis būtų aiškinama taip: tai jaunesnis nei 40 metų amžiaus asmuo, kuris turi reikiamą kvalifikaciją ir atitinka aktyviam ūkininkui nustatytus reikalavimus.
8.4Jauni ūkininkai, vykdydami savo veiklą, susiduria su didele rizika, didelėmis išlaidomis ir neužtikrintomis pajamomis. Siekdamas paremti ir suteikti pagalbą jauniesiems ūkininkams ir kartų kaitai užtikrinti, EESRK pateikia šiuos konkrečius pasiūlymus:
·padidinti pajamas ir paramą investicijoms didinant pirmojo ir antrojo ramsčio išmokas kvalifikuotiems jauniems ūkininkams;
·padidinti 25 proc. papildomą išmoką jauniems ūkininkams pagal pirmąjį ramstį;
·į antrąjį ramstį įtraukti pensijų sistemą ūkininkams, norintiems užbaigti veiklą ir perleisti savo žemės ūkio valdas kvalifikuotiems jauniems ūkininkams, be to, numatyti žemės nuosavybės judumo schemas;
·pradėti taikyti įsikūrimo tipo sistemą ir kitas tikslines priemones jauniems ūkininkams, siekiant padėti jiems įsitvirtinti antrajame ramstyje;
·užtikrinti papildomas pajamas penkerius metus mokant mėnesines išmokas jauniesiems ūkininkams, kurie sukuria mažas struktūras, gaminančias produktus vietos rinkoms, kad jie galėtų palaipsniui įsitvirtinti;
·plėtoti finansines priemones siekiant padėti nebrangiai suteikti veiklos pradžios kapitalą ar paskolas;
·taikyti inovacijų ir žinių perdavimo paramą, pritaikytą jauniems ūkininkams.
8.535,1 proc. sudaranti ES žemės ūkyje dirbančių moterų dalis mažesnė už 45,9 proc. sudarančią apskritai dirbančių moterų dalį ir valstybėse narėse šie skaičiai labai skiriasi. Tačiau moterų atliekamas vaidmuo darbo rinkoje yra labai svarbus. Todėl svarbu, kad į BŽŪP būtų įtrauktos priemonės, kuriomis būtų siekiama į žemės ūkį pritraukti daugiau moterų ir joms suteikti daugiau motyvacijos.
9.Aspektai, teikiantys didelę ES pridėtinę vertę aplinkosaugos srityje
9.1EESRK palankiai vertina ypatingą dėmesį, kuris BŽŪP komunikate skiriamas aplinkai ir klimato kaitai ir visų pirma dirvožemio, vandens, oro, biologinės įvairovės apsaugai ir tvarumui ūkių lygmeniu.
9.2Be savo gamybinių funkcijų, daugiametis žolynas, kuris sudaro daugiau kaip 20 proc. ES ploto, atlieka daug kitų funkcijų. Jis duoda akivaizdžios naudos aplinkai, ypač užtikrinant anglies dioksido sekvestraciją ir ekologinį stabilumą kaip svarbų biologinės įvairovės šaltinį žemės ūkio paskirties plotuose.
9.3Dėl šios priežasties ir siekdamas visoje ES padidinti ganyklų plotą, EESRK rekomenduoja pagal BŽŪP politiką a) stiprinti ūkininkams skiriamą tiesioginę paramą už daugiametes ganyklas, nustatant naują didesnę išmoką už ganyklas, ir b) remti naudojant ganyklas pagamintiems produktams skirtas rinkodaros iniciatyvas. Kaip būtina sąlyga gauti didesnes pagalbos sumas, pareiškėjas turi tenkinti reikalavimus dėl minimalaus gyvulių tankumo ir ganymo laikotarpio. Tačiau EESRK taip pat atkreipia dėmesį į nemažai problemų, susijusių su daugiamečių ganyklų atitikimu reikalavimams Žemės sklypų identifikavimo sistemoje (ŽSIS), kylančias dėl stebėsenos trūkumų arba neišsamių pirminių duomenų, dėl kurių parama skiriama reikalavimų neatitinkantiems plotams.
9.4EESRK taip pat atkreipia dėmesį į senus terminologinius ganyklų aprašymo trūkumus. Siūlytume vartoti vieningą daugiamečių ganyklų sampratą, kuria būtų pašalinti terminologiniai skirtumai, paveldėti iš ankstesnių laikotarpių. Reglamente taip pat turėtų būti geriau apibrėžta ir atsižvelgta į gyvulininkystei naudojamas nežolines ganyklas, kuri yra plačiai paplitusi daugelyje ES regionų, kadangi ji itin svarbi aplinkos apsaugos srityje.
9.5Žemė yra pirmiausia ūkininkavimą, o paskui kitus sektorius ribojantis veiksnys. Visoje ES įgyvendinamos įvairios žemės apsaugos priemonės – ir teisėkūros, ir neteisėkūros. Tačiau bendra Europos sistema būtų užtikrintas tvarus žemės ūkio paskirties žemės ir dirvožemio naudojimas ir apsauga. Sveikatos ir dirvos derlingumo apsauga turėtų būti vienas iš tikslų, nustatytų ES lygmeniu pagal naująjį BŽŪP įgyvendinimo modelį. EESRK pasisako už ES baltymų strategijos rengimą ir įgyvendinimą siekiant padidinti apsirūpinimą baltyminiais pašarais.
10.Prekyba ir tarptautiniai klausimai
10.1Europos žemės ūkio, kuris yra didžiausias pasaulio žemės ūkio produktų grynasis eksportuotojas, sėkmė didele dalimi remiasi prekyba su trečiosiomis šalimis. Būsimų sąžiningų ir abipusiai naudingų laisvos prekybos susitarimų potencialą reikėtų išnaudoti, užtikrinant nuolatinį indėlį į darbo vietas ir ūkininkų pajamas.
10.2EESRK laikosi nuomonės, kad reikia daug nuoseklesnės strategijos, suderinančios BŽŪP ir ES vykdomą prekybos politiką. BŽŪP padeda įgyvendinti politiką, remiančią ES šeimos ūkius ir kitos struktūros ES ūkius, taip pat aukštesnius standartus pagrindinėse maisto saugos, aplinkos ir darbo srityse. Tačiau prekybos derybose, pavyzdžiui, su MERCOSUR, ES leidžia importuoti maisto produktus, kurie neatitinka ES maisto saugos standartų, yra gaminami taikant žemesnius aplinkos apsaugos standartus ir visiškai nepriimtinus darbo standartus.
10.3Sudarant bet kokius ES prekybos susitarimus turi būti atsižvelgiama į apsirūpinimo maistu savarankiškumo ir Bendrijos pirmenybės principą, apimantį ES maistą ES piliečiams ir bendrus išorės tarifus. Siekiant užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimui ir darbo vietų praradimui, būtina išlaikyti ir apsaugoti aukščiausio lygio sanitarijos, fitosanitarijos, aplinkosaugos ir darbo sąlygų standartus.
10.4Naujausiems teigiamos prekybos pavyzdžiams priskiriamas ES ir Japonijos susitarimas, pagal kurį išlaikomi lygiaverčiai standartai ir kuris nėra susijęs nei su dideliu anglies dioksido kiekio nutekėjimu, nei su darbo vietų praradimu. Kitaip yra su siūlomu ES ir MERCOSUR šalių susitarimu, su kuriuo siejamas didelis anglies dioksido nutekėjimas dėl nuolatinio Amazonės atogrąžų miškų naikinimo, papildomas išmetamas ŠESD kiekis ir darbo vietų praradimas. Brazilijos gyvulių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis sudaro 80 kg CO2 ekv./kg, palyginti su ES gamybos išmetamu 19 kg CO2 ekv./kg. Ekonominės partnerystės susitarimuose su besivystančiomis šalimis reikia atsižvelgti į poveikį užimtumui ir socialiniams standartams paskirties šalyse.
11.Maistas ir sveikata
11.1ES ūkininkai ir BŽŪP užtikrina, kad Europos Sąjungos piliečiams būtų garantuotas pakankamas aukštos kokybės maisto, kuris yra įperkamas, saugus ir gaminamas laikantis aplinkos apsaugos standartų, kiekis. BŽŪP – žemės ūkiui galių suteikiantis mechanizmas, kuris yra ES maisto pramonės pagrindas.
11.2EESRK pabrėžia, kad esamas ES politikos priemones reikia pertvarkyti ir suderinti siekiant sukurti aplinkos, ekonomikos ir socialiniais bei kultūriniais aspektais pagrįstas tvarias maisto sistemas. Be to, EESRK dar kartą pabrėžia, kad visuotinė maisto politika turėtų papildyti, o ne pakeisti pertvarkytą BŽŪP.
11.3EESRK prašo Europos Komisijos užtikrinti, kad – siekiant apsaugoti vartotojus – vidaus rinkoje galiojantys gamybos reikalavimai dėl aplinkos apsaugos, gyvulių gerovės ir socialinės apsaugos standartų būtų taikomi ir importui iš trečiųjų šalių.
2018 m. gegužės 3 d., Briuselis
Maurizio Reale
Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyriaus pirmininkas
_____________