Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
NAT/726
Aprobavimo lygiavertiškumas. Brazilijos ir Moldovos sėklos (pakeitimas)
NUOMONĖ
Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo dėl Brazilijoje atliekamo pašarinių sėklinių augalų ir sėklinių javų aprobavimo lygiavertiškumo ir Brazilijoje užaugintos pašarinių augalų bei javų sėklos lygiavertiškumo, taip pat dėl Moldovoje atliekamo sėklinių javų, sėklinių daržovių ir sėklinių aliejinių bei pluoštinių augalų aprobavimo lygiavertiškumo ir dėl Moldovoje užaugintos javų, daržovių ir aliejinių bei pluoštinių augalų sėklos lygiavertiškumo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas
[COM(2017) 643 final – 2017/0297 (COD)]
Pranešėjas Emilio Fatovic
Administratorius
|
Arturo Íñiguez
|
Dokumento data
|
08/02/2018
|
Konsultavimasis
|
Europos Parlamentas, 16/11/2017
|
Teisinis pagrindas
|
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis, 114 straipsnio 1 dalis ir 304 straipsnis
|
|
|
Komiteto biuro sprendimas
|
05/12/2018
|
|
|
Atsakingas skyrius
|
Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
|
Priimta skyriuje
|
06/02/2018
|
Priimta plenarinėje sesijoje
|
DD/MM/YYYY
|
Plenarinė sesija Nr.
|
…
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
…/…/…
|
1.Aplinkybės ir Komisijos pasiūlymas
1.1Tarybos sprendimu 2003/17/EB pripažįstamas tam tikrų trečiųjų šalių tam tikrų rūšių sėklos aprobavimo ir auginimo lygiavertiškumas.
1.2Nuostatose, reglamentuojančiose tose šalyse surinktą ir patikrintą sėklą, numatytos garantijos dėl sėklos charakteristikų ir jų tikrinimo priemonių, skirtos užtikrinti sėklos identifikavimą, ženklinimą ir kontrolę, yra tokios pačios kaip ir nuostatose, kurios taikomos Europos Sąjungoje surinktai ir patikrintai sėklai.
1.3Brazilijos ir Moldovos nėra trečiųjų šalių sąraše, pateiktame Sprendime 2003/17/EB, todėl jose surinkta sėkla negali būti importuojama į ES. Todėl abi šios šalys nusprendė pateikti Komisijai prašymą taikyti jose surenkamai sėklai (Brazilijoje: pašarinių augalų bei javų sėkla; Moldovoje: javų, sėklinių aliejinių bei pluoštinių augalų ir sėklinių daržovių sėkla) minėtos direktyvos nuostatas dėl lygiavertiškumo ir sudaryti galimybes ją eksportuoti į Europą.
1.4Atsiliepdama į šiuos prašymus, Komisija išnagrinėjo atitinkamą sritį reglamentuojančius Brazilijos ir Moldovos teisės aktus. Tada ji patikrino Brazilijos ir Moldovos sėklos aprobavimo ir sėklos sertifikavimo sistemas. Komisija padarė išvadą, kad jų reikalavimai ir sistemos yra lygiavertės ES ir suteikia tokias pat garantijas.
1.5Todėl abiem atvejais Komisija nusprendė, kad būtų tikslinga atitinkamą Brazilijos ir Moldovos sėklą pripažinti lygiaverte ES surinktai, užaugintai ir patikrintai sėklai. Tai galima padaryti sprendimu, kurį turi priimti Europos Parlamentas ir Taryba.
2.Pastabos ir rekomendacijos
2.1EESRK atkreipia dėmesį į teigiamus auditų, kuriuos Komisija atliko Brazilijoje ir Moldovoje pagal Sprendimo 2003/17/EB II priede nustatytus reikalavimus siekiant pripažinti sertifikavimo teisės aktų reikalavimų ir oficialios kontrolės lygiavertiškumą, rezultatus.
2.2EESRK, laikydamasis savo ankstesnėse nuomonėse pateiktos pozicijos šiuo klausimu ir atsižvelgdamas į Komisijos diskusijų su suinteresuotaisiais subjektais ir valstybėmis narėmis rezultatus, pritaria svarstomai teisėkūros priemonei. Be to, Komitetas pritaria, kad lygiavertiškumo pripažinimas gali būti naudingas ES sėklų bendrovėms, kurios vykdo veiklą Brazilijoje ir Moldovoje, potencialiems sėklos importuotojams iš šių šalių į ES ir ES ūkininkams, kurie nuo šiol turės galimybę gauti įvairesnių rūšių sėklos.
2.3Komitetas abejoja tik dėl pasiūlymo lygiavertiškumo pripažinimą taikyti Moldovos daržovių sėklai. Šia sėkla, kuriai taikomos Direktyvos 2002/55/EB nuostatos, prekiaujama tik kaip „standartinės“ kategorijos sėkla, kuriai reikia ne oficialaus sertifikavimo, kad būtų galima ją pateikti rinkai, o paties gamintojo atliekamo sertifikavimo, ir tik vėliau, po pateikimo į rinką galimas bet toks produkto charakteristikų ir kokybės a posteriori patikrinimas. Ši sistema yra grindžiama gamintojo, kurį galima lengvai nustatyti ir atsekti, jei jo įmonė yra ES teritorijoje, atsakomybe. Tačiau ne ES kilmės produkcijos atveju ją atsekti ir kontroliuoti tikrai nebus lengva. Dėl šios objektyvios problemos ES iki šio taiko sprendimą nesuteikti lygiavertiškumo pripažinimo visų trečiųjų šalių daržovių sėklai. Todėl Komitetas atkreipia dėmesį į šią problemą ir tikisi, kad Komisija išsamiau ją išnagrinės.
2.4Komitetas pripažįsta, kad, kaip tvirtina Komisija, nagrinėjamų produktų sertifikavimo sistemos pripažinimas yra techninio pobūdžio priemonė. Tačiau, kadangi Europos rinkos atvėrimas trečiųjų šalių produktams turės ekonominį ir socialinį poveikį, Komitetas rekomenduoja atlikti poveikio vertinimą siekiant patikrinti, ar minėtoji priemonė nepakenks Europos gamintojams, visų pirma labai mažoms ir mažosioms įmonėms.
2.5EESRK primena Komisijai, kad šiuo metu daugiau kaip 60 proc. sėklų rinkos priklauso kelioms didelėms tarptautinėms įmonėms. Rinkos atvėrimas trečiosioms šalims, kuriose produkciją kontroliuoja tos pačios įmonės, galėtų dar labiau apsunkinti sąlygas smulkiesiems gamintojams ir mažiesiems konsorciumams, taip pat padaryti didelį poveikį ekonominiam ir socialiniam daugelio vietos bendruomenių, susijusių su specifine gamyba, stabilumui. Sudėtingesniais atvejais visi šie veiksniai galėtų paskatinti kaimo vietovių gyventojų skaičiaus mažėjimą, o tai turėtų pasekmių kultūrų biologinei įvairovei ir Europos žemės ūkio maisto produktų gamybai, nes dažnai būtent maži ūkiai apsaugo tam tikrų senųjų ir tradicinių rūšių sėklą nuo išnykimo.
2.6Be to, EESRK dar kartą ragina Komisiją visapusiškai įvertinti trečiosiose šalyse taikomus gamybos procesus, primindamas, kad kai kurių produktų konkurencingesnėmis kainomis gamyboje pasitaiko išnaudojimo darbo vietoje, įskaitant vaikų, atvejų. Toks požiūris yra esminis ir būtinas, ypač šiuo metu, kai ES aktyviai dalyvauja siekiant Jungtinių Tautų darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytų darnaus vystymosi tikslų. ES yra didžiausia žemės ūkio maisto produktų importuotoja ir eksportuotoja pasaulyje ir turi pasinaudoti savo vaidmeniu, kad dvišaliais ir daugiašaliais prekybos susitarimais būtų skatinama gerinti trečiųjų šalių piliečių ir darbuotojų darbo ir gyvenimo kokybę, taip pat kovoti su nesąžininga konkurencija.
2.7Galiausiai, EESRK tikisi, kad šis sprendimas įsigalios tik visiško tų pačių ES produktų abipusiškumo ir lygiavertiškumo pripažinimo atveju siekiant, kad šio sektoriaus Europos įmonės turėtų daugiau plėtros ir vystymosi galimybių. Tai atitiktų konkrečius suinteresuotųjų subjektų konsultacijose pateiktus prašymus.
2018 m. vasario 6 d., Briuselis
Brendan Burns
Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyriaus pirmininkas
_____________