KVIETIMAS TEIKTI INFORMACIJĄ

DĖL INICIATYVOS (be poveikio vertinimo)

Iniciatyvos pavadinimas

Europos vidaus saugumo strategija

Vadovaujantis GD (atsakingas skyrius)

Migracijos ir vidaus reikalų GD, D5 skyrius

Tikėtinas iniciatyvos tipas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai

Orientacinės datos

2025 m. I ketv.

Papildoma informacija

-

Šis dokumentas teikiamas tik susipažinti. Jis neturi įtakos galutiniam Komisijos sprendimui dėl to, ar ši iniciatyva bus įgyvendinama, ar dėl jos galutinio turinio. Visi šiame dokumente aprašyti iniciatyvos elementai, įskaitant įgyvendinimo datas, gali keistis.

A. Politinės aplinkybės, problemos apibūdinimas ir subsidiarumo patikra

Politinės aplinkybės

Dešimtmečiais trukusio bendradarbiavimo ir integracijos dėka sukurta stipri ES, turinti laisvą, atvirą ir demokratinę visuomenę, grindžiamą teisinės valstybės principu, ir klestinčią ES bendrąją rinką. Tačiau šiandien Europa susiduria su naujais ir neatidėliotinais geopolitiniais iššūkiais ir įvairiomis grėsmėmis saugumui, kurias kelia organizuotas nusikalstamumas, terorizmas ir kiti priešiški valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai. Be to, kadangi visuomenės struktūros keičiasi sparčiau ir sudėtingėja, grėsmės saugumui taip pat tampa sudėtingesnės: su kiekviena technologine naujove atsiranda tų, kurie siekia ja pasinaudoti piktavališkais tikslais.

Europos vidaus saugumo strategijoje – iniciatyvoje, apie kurią Pirmininkė U. von der Leyen paskelbė naujosios Komisijos politinėse gairėse 1 – bus nustatytas visapusiškas ES atsakas, apimantis visas vidaus saugumo grėsmes tiek internete, tiek realiame gyvenime. Taip bus užtikrinta, kad saugumo aspektai būtų įtraukti į ES teisės aktus ir politiką. Strategija bus grindžiama 2020–2025 m. ES saugumo sąjungos strategija ir papildys kitas Komisijos iniciatyvas, visų pirma Pasirengimo sąjungos strategiją, Baltąją knygą dėl gynybos ateities ir Demokratijos skydo iniciatyvą.

Problema, kurią siekiama spręsti šia iniciatyva

Per ankstesnę Komisijos kadenciją (2019–2024 m.) remiantis Saugumo sąjungos strategija sukurta tvirta ES pajėgumų kovoti su grėsmėmis stiprinimo sistema. Strategijos dėka ES tapo geriau pasirengusi spręsti saugumo problemas nei tuo metu, kai ji buvo priimta.

Tačiau, kaip nurodyta naujausioje 2024 m. gegužės mėn. priimtoje pažangos ataskaitoje 2 , geopolitinės, ekonominės ir saugumo aplinkybės ES ir kaimyninėse šalyse iš esmės pasikeitė ir ilgam. Keičiantis geopolitiniam scenarijui ES turi būti pasirengusi numatyti kylančias grėsmes ir su jomis kovoti. Nusikaltėlių tinklai, smurtiniai ekstremistai, teroristai ir kiti priešiški subjektai veikia tarptautiniu mastu ir lengvai laviruoja tarp skaitmeninio ir fizinio pasaulio. Jie naudojasi socialinėmis problemomis ir ekonomine nelygybe, o nusikaltėlių tinklai, siekdami padidinti pelną, pasitelkia žiaurų smurtą ir korupciją, kad įsiskverbtų į viešąsias institucijas, vietos bendruomenes ir teisėtą ekonomiką. Tai kenkia pasitikėjimui demokratinėmis institucijomis ir teisine valstybe. Taip pat padaugėjo naujų ir hibridinių ideologijų ir antisisteminių / antivyriausybinių ekstremistų, kurie aiškiai siekia pertvarkyti demokratinę teisinę tvarką, taip pat dėl tarptautinės geopolitinės įtampos ir konfliktų padaugėjo terorizmo grėsmių.

Pasauliniai pokyčiai daro didelį poveikį vidaus saugumui. ES turi kovoti su besiformuojančios geopolitinės galios dinamikos ir išorės nestabilumo šalutiniu poveikiu Ukrainoje dėl Rusijos agresijos karo, Artimuosiuose Rytuose ir Užsachario regione. ES saugumui poveikį taip pat daro jos energetikos, technologijų, IT ir telekomunikacijų įrangos sričių priklausomybė nuo ES nepriklausančių šalių. Šiomis sudėtingomis aplinkybėmis ES susiduria su hibridinėmis tiek valstybinių, tiek nevalstybinių subjektų (vyriausybių ir kitų) grėsmėmis. Ypatingos svarbos infrastruktūra, įskaitant energijos tinklus ir transporto sistemas, yra kibernetinių išpuolių ir sabotažo taikinys – tai rodo pagrindinių paslaugų teikimo pažeidžiamumą ir daro didelį poveikį ES ekonominiam saugumui.

Be to, skaitmeninės technologijos tapo esminiu visų saugumo aspektų elementu, nes dauguma grėsmių yra kibernetinio pobūdžio, o kartu su dezinformacija siekiama didinti susiskaldymą, poliarizaciją ir nepasitikėjimą Europos vyriausybėmis ir institucijomis. Galiausiai, teisėsaugos institucijos dažnai stokoja tinkamų priemonių, kad turėdamos prieigą prie reikiamų duomenų galėtų tirti neteisėtus finansinius srautus ir pasiruošimą išpuoliams arba išardyti nacionalinius ir tarpvalstybinius nusikaltėlių tinklus. Todėl reikia stiprinti tarpvalstybinio ir tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmus, kad valstybės narės galėtų veiksmingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu.

ES veiksmų pagrindas (teisinis pagrindas ir subsidiarumo patikra)

Teisinis pagrindas

Šios iniciatyvos materialinis teisinis pagrindas yra Sutarties dėl ES veikimo (SESV) trečiosios dalies V antraštinės dalies nuostatos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, apimančios platesnius ES veiksmus.

Bendradarbiavimas su ES nepriklausančiomis šalimis pagal šią iniciatyvą grindžiamas šiuo teisiniu pagrindu:

·bendra užsienio ir saugumo politika / bendra saugumo ir gynybos politika: SESV 42 ir 43 straipsniai;

·ryšiai su tarptautinėmis organizacijomis ir ES nepriklausančiomis šalimis: SESV, visų pirma 220 straipsnis;

·dialogai saugumo klausimais: Europos Sąjungos sutarties 27 straipsnio 2 dalis.

Šiuo su teisėkūra nesusijusiu komunikatu nesiūloma išplėsti ES reguliavimo įgaliojimų ar valstybėms narėms privalomų įsipareigojimų, o siekiama papildyti ir remti valstybių narių veiklą šioje politikos srityje.

Praktinis ES veiksmų poreikis

Atsižvelgiant į pasaulinę ir tarpusavyje susijusią aplinką, kurioje veikia nusikaltėlių tinklai, teroristai, ekstremistinės grupės ir priešiški valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai tiek ES, tiek už jos ribų, taip pat į vis didesnes grėsmes saugumui, saugai, visuomenei ir teisinei valstybei ES, dabartinių valstybių narių ir ES veiksmų laisvės, saugumo ir teisingumo srityje nepakanka. Reikia imtis tolesnių svarbių veiksmų siekiant užtikrinti vidaus saugumą dabar ir ateityje ir išlaikyti bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, atitinkančią ES ir valstybių narių pasidalijamąją kompetenciją.

Atsižvelgiant į tai, kad saugumo politikos vidaus ir išorės aspektai yra glaudžiai susiję, ir į tai, kad grėsmės saugumui apima Europos sienas ir už jos ribų, tikimasi, kad ES lygmens veiksmai suteiks apčiuopiamos pridėtinės vertės veiksmams, kurių imasi valstybės narės atskirai.

B. Iniciatyvos tikslas ir įgyvendinimo būdai

Tikimasi, kad šia iniciatyva bus parengtas išsamus ir visa apimantis ES vidaus saugumo stiprinimo planas ir paskelbti konkretūs veiksmai, kurių reikia imtis šios Komisijos kadencijos metu. Strategijoje taip pat bus pabrėžta, kad ES jau yra pasiekusi nemažai laimėjimų užtikrinant savo saugumą ir kaip ES toliau jos plėtos operatyviniais veiksmais ir teisėkūros priemonėmis.

Strategija bus siekiama integruoti saugumą į ES politiką, teisės aktus ir programas, daugiausia dėmesio skiriant:

·gebėjimams numatyti grėsmes ir imtis veiksmų;

·būtinybei užkirsti kelią žalai ir apsaugoti žmones;

·būtinybei veikti visais lygmenimis (nuo pasaulinio iki vietos lygmens) ir

·poreikiui užtikrinti, kad tarptautinis bendradarbiavimas būtų naudingas ES vidaus saugumui.

Strategija taip pat siekiama įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus, kurie gali prisidėti prie vidaus saugumo laikantis visos visuomenės požiūrio, įskaitant privačiojo sektoriaus partnerius ir pilietinę visuomenę.

Konkrečiai kalbant, strategija sustiprins ES vidaus saugumo struktūrą – tam reikia didinti veiklos pajėgumus, išplečiant Europolą ir FRONTEX, taip pat aptarti Eurojusto ir Europos prokuratūros vaidmenį.

Be to, įgyvendinant strategiją svarbų vaidmenį atliks skaitmeninės technologijos. Be kita ko, reikia apsvarstyti priemones, susijusias su prieiga prie duomenų teisėsaugos ir duomenų saugojimo tikslais, kova su kibernetiniais nusikaltimais ir teroristiniu turiniu internete, taip pat bendradarbiavimo su technologijų platformomis per ES interneto forumą skatinimą. Be to, skaitmeninės technologijos ir dirbtinis intelektas suteikia daug galimybių gerinti teisėsaugos pajėgumus ir veiksmingai šalinti besiformuojančias grėsmes.

Įgyvendindama strategiją Komisija taip pat paskelbs naują ES terorizmo ir smurtinio ekstremizmo, įskaitant terorizmo finansavimą, prevencijos ir kovos su jais darbotvarkę ir griežtesnę radikalizacijos prevencijos politiką.

Joje bus paskelbtas ES kovos su prekyba narkotikais veiksmų planas ir būsimas darbas siekiant peržiūrėti kovos su organizuotu nusikalstamumu taisykles ir sugriežtinti kovos su nusikaltėlių tinklais priemones.

Siekiant sustiprinti parengtį, bus paskelbta ES ypatingos svarbos ryšių sistema, kad būtų pagerintas kasdienis operatyvinis pirmųjų reagavimo pajėgų, pavyzdžiui, policijos ir ugniagesių, bendradarbiavimas kovojant su terorizmu ir nusikalstamumu ir gelbstint gyvybes nepaprastosios padėties atvejais.

Galiausiai strategijoje bus pabrėžta, kad reikia stiprinti ES teisinę sistemą, kad būtų sprendžiami kompleksiniai saugumo iššūkiai ir šalinamos hibridinės grėsmės, įskaitant sienų valdymą, sabotažą ir šnipinėjimą.

Tikėtinas poveikis

Strategijoje paskelbtais veiksmais viešosioms, teisėsaugos, teisminėms institucijoms ir kitiems viešiesiems ir privatiesiems subjektams bus suteiktos priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią organizuoto nusikalstamumo, terorizmo ir priešiškų valstybinių ir nevalstybinių subjektų keliamoms grėsmėms saugumui, apsisaugoti nuo jų ir į jas reaguoti. Pagal ją bus teikiama daugiau paramos siekiant padėti teisėsaugos ir teisminėms institucijoms tirti sunkių formų ir organizuotus nusikaltimus bei terorizmą, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą ir priimti sprendimus dėl jų, užtikrinant atskaitomybę ir teisingumą aukoms.

Iniciatyva padės įgyvendinti 16-ąjį JT darnaus vystymosi tikslą dėl taikos, teisingumo ir stiprių institucijų, nes ja siekiama didinti visuomenės saugumą ir puoselėti teisinę valstybę, visapusiškai gerbiant pagrindines teises.

Būsima stebėsena

Vidaus saugumo strategijoje numatytos iniciatyvos bus vertinamos ir stebimos atskirai.

C. Geresnis reglamentavimas

Poveikio vertinimas

Ši iniciatyva – komunikatas, kuriuo bus išdėstytas bendras politinis požiūris nenumatant konkrečių teisėkūros veiksmų.

Konsultacijų strategija

Siekdama įgyvendinti šią iniciatyvą, Komisija kviečia ES ir kitų valstybių privačiuosius ir viešuosius suinteresuotuosius subjektus teikti nuomones ir duomenis atsiliepiant į šį kvietimą teikti informaciją. Įgyvendinant iniciatyvą bus atsižvelgta į tyrimų ir ataskaitų išvadas ir pažangą, padarytą įgyvendinant ankstesnius ES strateginius dokumentus saugumo politikos srityje.

Pagrindiniai suinteresuotieji subjektai, su kuriais bus konsultuojamasi:

·ES ir nacionalinio lygmens teisėsaugos institucijos, įskaitant muitinės, mokesčių ir sienos apsaugos institucijas, teismines institucijas, viešojo administravimo institucijas ir institucijas bei įstaigas, atsakingas už kovą su sunkių formų ir organizuotu nusikalstamumu, terorizmu ir radikalizacija, taip pat už sienų saugumo ir kibernetinio saugumo užtikrinimą;

·pilietinės visuomenės organizacijos;

·akademinė bendruomenė

·ir privačios įmonės, įskaitant interneto platformas.

Taip pat tikimasi, kad prisidės pagrindiniai tarptautiniai partneriai, pavyzdžiui, Jungtinės Tautos, Interpolas, Finansinių veiksmų darbo grupė ir Europos Taryba.