KOMISIJOS REKOMENDACIJA
2025 07 02
dėl atsinaujinančiųjų išteklių energetikos diegimo novatoriškų technologijų ir formų, dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijai integruoti į elektros energetikos sistemą reikalingų tinklo ir kaupimo infrastruktūros zonų nustatymo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 15e straipsnį ir dėl būsimus poreikius atitinkančių tinklo mokesčių energetikos sistemos sąnaudoms mažinti
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,
kadangi:
(1)švarios pramonės kurso komunikate numatyti konkretūs veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad iki 2050 m. dekarbonizuojant ekonomiką būtų skatinamas Europos pramonės augimas ir būtų sprendžiama didelių energijos kainų problema. Įperkamos energijos veiksmų plane nagrinėjamos energijos brangimo priežastys ir nustatytos aštuonios priemonės, kaip energijos kainas sumažinti visiems. Pasiekti šį tikslą galima, be kita ko, sparčiau plėtojant netaršią energetiką ir sukūrus visiškai integruotą energetikos rinką, grindžiamą tarpusavyje sujungtais ir skaitmenizuotais tinklais ir nuoseklaus reguliavimo bei valdymo tvarka. Plane pasiūlyta atsižvelgti į visus elektros energijos sąskaitų dėmenis, t. y. į žaliavų kainą, tinklo sąnaudas ir į rinkliavas bei mokesčius;
(2)trys pagrindinės priemonės šiems tikslams pasiekti yra: i) spartesnis atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos kaupimo diegimas, ii) spartesnė elektros energijos tinklų plėtra bei stiprinimas ir iii) veiksmingų optimalaus tinklo naudojimo ir tinklo sąnaudų suvaldymo signalų nustatymas, ypač tinklo tarifais;
(3)įvardyta, kad Europos priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro yra vienas iš esminių veiksnių, lemiančių nestabilias ir dideles tiekimo sąnaudas. Jei atsinaujinančiųjų išteklių energijos šaltinių įvairovė būtų didesnė, būtų lengviau mažinti energijos tiekimo sąnaudas ir kainas vartotojams – tiek pramonei, tiek privatiems asmenims. Tam įgyvendinti būtina, be kita ko, gerokai paspartinti procedūras, kuriomis atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išduodami leidimai, tačiau ne vien įprastoms atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijoms bei diegimo būdams, bet ir novatoriškoms diegimo formoms bei novatoriškoms atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijoms;
(4)Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 (toliau – Direktyva) nustatyta, kad 2030 m. ES atsinaujinančiųjų išteklių energija sudarytų bent 42,5 proc. ir kad reikia dėti pastangas, kad tokia dalis pasiektų 45 proc. Šiam tikslui pasiekti reikia sparčiau diegti atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginius, o pagamintą atsinaujinančiųjų išteklių energiją geriau integruoti į tinklą bei energetikos sistemą. Be to, valstybėms narėms iškeltas tikslas iki 2030 m. pasiekti, kad bent 5 proc. naujų įrengtų atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumų būtų naudojamos novatoriškos atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos;
(5)Direktyvoje ir su ja siejamose Sąjungos iniciatyvose, pavyzdžiui, spartesnio leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir susijusios infrastruktūros projektams rekomendacijose ir gairėse, valstybėms narėms suteikta daugiau svertų tokiam diegimui užtikrinti. Viena vertus, Direktyva nustatyti pagrindai spartinti novatoriškų atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų naudojimą laikantis orientacinio tikslo. Kita vertus, 2022 m. ES saulės energetikos strategijoje akcentuojamos novatoriškos saulės energijos diegimo formos ir žadama tuo klausimu pateikti gaires valstybėms narėms. Tokios novatoriškos diegimo technologijos ir formos papildo tradicinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų diegimą, kad būtų pasiektas peržiūrėtas Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos tikslas. Galiausiai pagal direktyvos 15e straipsnį valstybės narės gali nustatyti zonas tinklo ir energijos kaupimo projektams, būtiniems siekiant integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją į elektros energijos sistemą;
(6)novatoriškos atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos, pavyzdžiui, vandenynų energijos arba plūdriųjų jūros vėjo energijos įrenginių technologijos, sudaro galimybes panaudoti dar neišnaudojamus energijos šaltinius ir gali papildyti įprastas jūros ir sausumos vėjo energijos įrenginių technologijas bei pramoninio masto saulės energijos technologijas, kuriomis ir toliau bus grindžiamas Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimas. Be to, investuojant į tokias novatoriškas technologijas pradeda reikštis masto ekonomijos efektas ir įgyjama naujų žinių bei kuriamas Sąjungos konkurencinis pranašumas;
(7)pagrindinis atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimo novatoriškų formų privalumas yra didesnės galimybės diegti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, tam daugeriopai išnaudojant erdvę ir naudingai pritaikant nepakankamai išnaudojamas konstrukcijas (t. y. greitkelių atitvarus, transporto priemones). Naujoms diegimo formoms retkarčiais gali prireikti inovacijų atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų srityje. Kitais atvejais tokios formos yra naujoviškas tos pačios energijos gamybos technologijos pritaikymas. Saulės energijos diegimo novatoriškos formos įvairios, pavyzdžiui, žemės ūkyje taikomos saulės energijos technologijos (agrofotovoltinės sistemos arba saulės šilumos kaupimo sistemos, derinamos su žemės ūkio veikla), į pastatus integruojami saulės energijos įrenginiai, į infrastruktūrą integruojami saulės energijos įrenginiai, plūdrieji saulės energijos įrenginiai, į transporto priemones integruojami fotovoltiniai įrenginiai, prijungiamieji mažieji saulės energijos įrenginiai (pavyzdžiui, prijungiamieji balkonų fotovoltiniai įrenginiai). Plūdriuosius jūros vėjo energijos įrenginius taip pat galima laikyti novatoriška vėjo energijos diegimo forma. Tačiau atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimo novatoriškas technologijas ir formas taikyti trukdo konkrečios reguliavimo ir su reguliavimu nesusijusios kliūtys, pavyzdžiui, tokių technologijų ir formų specifikos neatitinkantys teisės aktai;
(8)sparčiau plėtoti ir stiprinti elektros energijos tinklus ir diegti energijos kaupimo priemones galėtų padėti zonų skyrimas tinklo ir energijos kaupimo projektams. Kad leidimų išdavimo laikas gerokai sutrumpėtų, tokiose zonose įgyvendinamiems tinklo ir energijos kaupimo projektams, būtiniems atsinaujinančiųjų išteklių energijai integruoti į elektros energijos sistemą, būtų naudinga daryti kai kurių poveikio aplinkai vertinimo tipų išimtis, jei tenkinamos Direktyvoje nustatytos sąlygos. Absoliučiai būtina tokias nuostatas įgyvendinti sklandžiai, kad būtų išnaudotos visos spartaus tinklų ir energijos kaupimo projektų įgyvendinimo galimybės ir taip užtikrinta, kad bus pasiekti ES klimato ir energetikos sričių tikslai, taip pat poveikio klimatui neutralumo tikslas;
(9)be to, siekiant sumažinti bendras tinklo sąnaudas ir užtikrinti energijos įperkamumą visiems vartotojams, šios būtinos investicijos turi būti derinamos su esamos ir naujos infrastruktūros naudojimu. Siekiant rentabiliai integruoti didėjančią iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminamos energijos dalį, reikia lanksčiau ir produktyviau naudoti ir valdyti elektros energijos tinklą. Efektyvi elektros energijos tarifų nustatymo metodika gali reikiamai paskatinti sistemos naudotojus savo elgseną keisti taip, kad būtų lengviau mažinti bendras sistemos sąnaudas. Taip savo ruožtu atsirastų daugiau galimybių didinti energetikos pertvarkos sąnaudų efektyvumą;
(10)esminis tinklo tarifų nustatymo metodikų, už kurias atsakingos nacionalinės reguliavimo institucijos, pakeitimas būtinas siekiant tas metodikas suderinti su dekarbonizuotos energetikos sistemos poreikiais,
PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:
TERMINŲ APIBRĖŽTYS
(1)Šioje rekomendacijoje vartojamas žodžių junginys „novatoriškos atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimo formos“ turėtų būti suprantamas kaip ES saulės energetikos strategijoje išvardyti saulės energijos (fotovoltinių technologijų, šilumos technologijų arba tokių technologijų derinių) diegimo būdai: žemės ūkyje taikomos saulės energijos technologijos, į pastatus integruojami saulės energijos įrenginiai, į transporto priemones integruojami fotovoltiniai įrenginiai, prijungiamosios mažosios saulės energijos sistemos ir plūdriosios jūros vėjo energijos sistemos.
(2)Šioje rekomendacijoje vartojamas žodžių junginys „novatoriškos atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos“ turėtų būti suprantamas kaip plūdriųjų jūros vėjo energijos įrenginių technologijos, vandenynų energijos technologijos, neatmetant kitų galimų novatoriškų atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų, kurioms šios rekomendacijos gali būti naudingos.
(3)Šioje rekomendacijoje vartojamas žodžių junginys „tinklo infrastruktūra“ turėtų būti suprantamas kaip bet kuris elektros energijos perdavimo ir skirstymo įrenginių, būtinų našiam elektros energijos sistemos veikimui, diegimo projektas.
(4)Šioje rekomendacijoje vartojamas žodžių junginys „energijos kaupimo infrastruktūra“ turėtų būti suprantamas kaip visi perdavimo ir skirstymo lygmenų energijos kaupimo įrenginiai.
AIŠKESNI ATSINAUJINANČIŲJŲ IŠTEKLIŲ NOVATORIŠKŲ TECHNOLOGIJŲ REGULIAVIMO PAGRINDAI
(5)Apie atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimo novatoriškas technologijas ir formas pasakytina, kad valstybės narės tokias novatoriškas diegimo formas ir novatoriškas atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijas turėtų apibrėžti atitinkamuose nacionalinės teisės aktuose, kad būtų aišku, kurios taisyklės taikomos ir kaip jos taikomos kiekvienai konkrečiai novatoriškai diegimo formai.
(6)Kad tokios novatoriškos diegimo formos ir novatoriškos atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos galėtų patekti į rinką, valstybės narės turėtų nustatyti privalomus techninius standartus, įskaitant saugos taisykles. Tokiuose techniniuose standartuose turėtų būti atsižvelgiama į novatoriškos diegimo formos arba novatoriškos atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos specifiką.
(7)Nedarydamos įtakos Direktyvoje nustatytiems leidimų išdavimo terminams, valstybės narės turėtų nustatyti pakankamai trumpas ir aiškias leidimų išdavimo tokioms novatoriškoms diegimo formoms ir novatoriškoms atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijoms procedūras.
(8)Valstybės narės turėtų išnaudoti novatoriškų diegimo formų, atsinaujinančiųjų išteklių energijos novatoriškų technologijų ir iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos energijos vartojimo sinergiją, be kita ko, prireikus išaiškindamos iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos energijos vartojimo reguliavimo pagrindus.
(9)Valstybės narės turėtų sudaryti palankias sąlygas daugeriopam žemės ir jūros naudojimui, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą, ypač tada, kai tai gali duoti naudos vietos mastu, pavyzdžiui, mažinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai reikalingą žemės plotą, mažinti žemės ir jūros naudojimo konkurenciją, pasiekti sinergiją su kitais žemės ir jūros naudojimo būdais ir teigiamai paveikti visuomenės požiūrį į atsinaujinančiųjų išteklių energiją.
(10)Prireikus valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę iš dalies pakeisti nacionalinės arba regiono teisės aktus, kuriais reguliuojama, kur galėtų būti diegiamos tokios novatoriškos formos ir novatoriškos atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos, kad jų rentabilus diegimas būtų įmanomas, atsižvelgiant į vietos specifiką ir sistemos poreikius, laikantis ES aplinkos apsaugos acquis ir reikšmingos žalos nedarymo principo.
(11)Jūrinių teritorijų planus priimančios valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę konkrečioms atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijoms ir (arba) novatoriškoms atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijoms, įskaitant plūdriųjų jūros vėjo energijos įrenginių technologijas, vandenynų energijos technologijas, plūdriųjų jūros saulės energijos įrenginių technologijas, skirti jūrines zonas, kartu atsižvelgdamos į technologijų sinergijos galimybes.
(12)Valstybės narės raginamos 5–11 punktų rekomendacijas įgyvendinti laikantis atsinaujinančiųjų išteklių energijos novatoriškų technologijų ir diegimo formų praktikos, aprašytos tą pačią dieną kaip ir ši rekomendacija priimto Komisijos pranešimo dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimo novatoriškų technologijų ir formų 2 skirsnyje.
SPARTESNĖS PROCEDŪROS TINKLŲ IR ENERGIJOS KAUPIMO INFRASTRUKTŪROS PROJEKTAMS
(13)Apie tinklų ir energijos kaupimo infrastruktūrą, būtiną atsinaujinančiųjų išteklių energijai integruoti į elektros energijos sistemą, pasakytina, kad valstybės narės, laikydamosi Direktyvos 15e straipsnio, turėtų nustatyti specialias infrastruktūros zonas, kad kuo geriau pasinaudotų leidimų išdavimo galimybėmis elektros energijos tinklų ir energijos kaupimo infrastruktūrai stiprinti.
(14)Valstybės narės turėtų nedelsdamos priimti konkrečius planus, pagal kuriuos būtų paskiriamos specialios infrastruktūros zonos tinklo ir energijos kaupimo projektams diegti, kaip nustatyta Direktyvos 15e straipsnyje.
(15)Valstybės narės tokias zonas turėtų paskirti bendradarbiaudamos su sistemų operatoriais, kad būtų atsižvelgiama į elektros energijos sistemos poreikius ir užtikrinama sinergija su esamais planais, vertinimais ir vykdant kitus procesus nustatytomis zonomis. Prie tokių priemonių gali būti priskiriami tinklo kūrimo planai, nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai, nacionalinės oro taršos valdymo programos, jūrinių teritorijų planai, lankstumo poreikių vertinimai ir žemėlapių sudarymas, vykdomas atsižvelgiant į paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimo zonas ir Direktyvos 15b straipsnį.
(16)Kad būtų sparčiau plėtojama tarpvalstybinė infrastruktūra, ypač siekiant sukurti energetikos sąjungą, valstybės narės turėtų glaudžiai bendradarbiaudamos nustatyti savo pasieniuose tinklų ir energijos kaupimo zonas, kurioms galėtų būti taikomas 15e straipsnis, ir koordinuoti konsultacijas su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, poveikio mažinimo taisyklių sąvadą ir galimas kompensuojamąsias priemones, kurios būtų taikomos, jei reikšmingo poveikio aplinkai tokiose zonose neįmanoma išvengti.
(17)Jei reikšmingo poveikio aplinkai, kurį, kaip numatoma, darys įgyvendinami ir eksploatuojami projektai, tokiose zonose išvengti neįmanoma, poveikis turėtų būti tinkamai mažinamas arba kompensuojamas, jei nėra galimybių jį sumažinti. Valstybės narės laikosi atitinkamų Direktyvos 15e straipsnio nuostatų, kad poveikio išvengtų arba jį sumažintų, ir priima specialų poveikio mažinimo taisyklių sąvadą, kuriame nustato, kaip taikyti tinkamas ir proporcingas poveikio mažinimo priemones.
(18)Įgyvendindamos šios rekomendacijos 13–17 punktus, valstybės narės turėtų kuo daugiau naudotis turimomis skaitmeninėmis priemonėmis.
(19)Nustačiusios tinklų ir energijos kaupimo infrastruktūros zonas, valstybės narės gali pagal Direktyvos 15e straipsnio 2 dalį daryti kai kurių poveikio aplinkai vertinimo reikalavimų išimtis, jeigu jos pagrįstos siekiu sparčiau diegti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir prie elektros energijos tinklų prijungti galutinius vartotojus, įskaitant pramoninius vartotojus, kad būtų pasiekti klimato ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslai.
(20)Jei projektai diegiami specialiose tinklų ir energijos kaupimo zonose, valstybės narės parengia reikiamą skubios patikros procesą, kaip remiantis turimais aplinkos duomenimis patikrinti, ar įgyvendinami arba eksploatuojami projektai nedaro labai tikėtino nenumatyto reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai.
(21)Valstybės narės raginamos šios rekomendacijos 13–20 punktus įgyvendinti atsižvelgiant į praktiką, aprašytą Gairėse dėl tinklo ir kaupimo infrastruktūros zonų, reikalingų atsinaujinančiųjų išteklių energijai integruoti į elektros energijos sistemą (Komisija gaires priėmė tą pačią dieną kaip šią rekomendaciją).
FINANSINĖS PROGRAMOS, NAUDINGOS ATSINAUJINANČIŲJŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJOS DIEGIMO NOVATORIŠKOMS TECHNOLOGIJOMS IR FORMOMS
(22)Valstybės narės raginamos apsvarstyti, ar verta toje pačioje vietoje, taip pat ir jūroje, derinti skirtingas atsinaujinančiųjų išteklių technologijas, įskaitant novatoriškas diegimo formas ir novatoriškas atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijas. Tai vadinama mišrinimu. Mišrinimas grindžiamas tuo, kad skirtingi atsinaujinančiųjų išteklių energijos šaltiniai papildo vienas kitą, todėl elektros energijos sistema produktyvesnė, patikimesnė ir stabilesnė. Bendras prisijungimas prie tinklo gali padėti sumažinti tokių novatoriškų projektų sąnaudas, padėti stabilizuoti tinklo veikimą ir mažinti tinklo plėtros ir energijos kaupimo poreikį, taip pat užtikrinti geriau planuojamas tiekimo ir tinklo palaikymo paslaugas. Tam valstybės narės turėtų susipažinti su leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams rekomendacijomis ir gairėmis.
(23)Valstybės narės gali paramos schemas sukurti taip, kad novatoriškų diegimo formų ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos novatoriškų technologijų įtraukimas būtų skatinamas užtikrinus, kad išankstinės atrankos kriterijai ir paramos skyrimo kriterijai sudarytų sąlygas minėtų formų ir technologijų pripažinimui tinkamomis ir sėkmingam jų dalyvavimui, tačiau būtų išlaikomas paramos schemų konkurencingumas. Jei reikia, valstybės narės turėtų apsvarstyti, kaip toliau skatinti novatoriškų diegimo formų ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos novatoriškų technologijų įtraukimą, be kita ko, nustatyti su kaina nesiejamus premijavimo už novatoriškumą kriterijus, pavyzdžiui, nustatyti reikalavimą pasiekti būtinąjį pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių pagerinimo lygį, aukštesnį už rinkoje turimas pažangiausias technologijas ir sprendinius, todėl minėtoms formoms ir technologijoms būtų numatyti atskiri krepšeliai arba parengta speciali konkurso tvarka. Rengdamos paramos schemas atsinaujinančių išteklių energijai, valstybės narės turėtų susipažinti su atsinaujinančiųjų išteklių energijos aukcionų modelio rekomendacija ir gairėmis, taip pat su įgyvendinimo aktu, kuriuo nustatomi su kaina nesiejami atsinaujinančiųjų išteklių energijos aukcionų kriterijai pagal Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą.
(24)Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę jūrinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos paramos schemas parengti taip, kad būtų skatinama įtraukti visas aktualias novatoriškas diegimo formas ir novatoriškas atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijas, be kitų, plūdriuosius jūros vėjo energijos įrenginius, vandenynų energijos technologijas, plūdriuosius jūros saulės energijos įrenginius, ir būtų atsižvelgiama į galimą technologijų sinergiją.
(25)Valstybės narės turėtų apsvarstyti, kaip remdamosi savo bendros žemės ūkio politikos strateginiais planais galėtų konkrečiomis strategijomis skatinti žemės ūkyje taikomų saulės energijos technologijų plėtrą. Jos taip pat turėtų nustatyti tinkamumo reikalavimus, kuriais remiantis skiriama parama pajamoms, kad ja galėtų pasinaudoti žemės ūkio saulės energijos įrenginius turintys ūkininkai.
(26)Kad pastatuose būtų galima įrengti saulės energijos įrangą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2024/1275 10 straipsnyje, valstybės narės turėtų į pastatus integruojamų saulės energijos įrenginių diegimą skatinti taikydamos saulės energijos gaminių viešųjų pirkimų sąlygose nustatytus su kaina nesiejamus kriterijus.
(27)Valstybės narės raginamos 22–26 punktų rekomendacijas įgyvendinti laikantis praktikos, aprašytos Gairių dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimo novatoriškų technologijų ir formų, 3 skirsnyje (Komisija gaires priėmė tą pačią dieną kaip ir šią rekomendaciją).
ŽINIŲ IR PATIRTIES, SUSIJUSIŲ SU ATSINAUJINANČIŲJŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJOS DIEGIMO NOVATORIŠKOMIS TECHNOLOGIJOMIS IR FORMOMIS, KAUPIMAS
(28)Valstybės narės raginamos skatinti nuolatinius atsinaujinančiųjų išteklių energijos novatoriškų diegimo formų ir novatoriškų technologijų mokslinius tyrimus, be kita ko, vykdant bandomuosius projektus, demonstravimą, bandymus ir tyrimus, t. y., sužinoti, kaip jie padeda siekti Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslų ir koks jų poveikis aplinkai.
(29)Valstybės narės raginamos nuolat stebėti savo novatoriškus projektus, o įgytas žinias skleisti plačiai, taip pat ir kitose valstybėse narėse.
(30)Valstybės narės turėtų skatinti įvairių valdžios institucijų, rengiančių ir prižiūrinčių novatoriškų diegimo formų ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos novatoriškų technologijų reguliavimo pagrindus, bendradarbiavimą, taip pat tarpusavio bendradarbiavimą, be kita ko, rengdamos specialius susitikimus arba forumus, kad būtų skatinama aktyviau keistis informacija. Koordinavimas nacionaliniu lygmeniu turėtų būti derinamas su pastangomis valstybėse narėse užtikrinti standartizavimą ir sąveikumą.
(31)Valstybės narės viešojo administravimo patirties ir įgūdžių stygiaus problemą turėtų spręsti su specialistais, dirbančiais su tokiomis novatoriškomis diegimo formomis ir novatoriškomis atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijomis. Atsižvelgiant į tai, valstybės narės raginamos skatinti pritaikytą mokymą ir įgūdžių stiprinimo veiklą. Tam valstybės narės galėtų pasinaudoti ES lygmeniu teikiamomis galimybėmis, pavyzdžiui, Europos Komisijos finansine ir technine pagalba, teikiama pagal tokias programas, kaip „Sanglauda siekiant pertvarkų“ (C4T) arba Įgūdžių pakto Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE).
(32)Valstybės narės raginamos 28–31 punktų rekomendacijas įgyvendinti apsvarsčius praktiką, aprašytą Gairių dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimo novatoriškų technologijų ir formų 4 skirsnyje (Komisija gaires priėmė tą pačią dieną kaip ir šią rekomendaciją).
BŪSIMUS POREIKIUS ATITINKANTYS TINKLO MOKESČIAI ENERGETIKOS SISTEMOS SĄNAUDOMS MAŽINTI
(33)Kad vartotojai galėtų prisitaikyti prie labiau sąnaudas atspindinčių tarifų struktūros, būtina laikytis gerai suplanuoto ir apgalvoto požiūrio į namų ūkių ir pramoninius vartotojus. Siekiant suvaldyti trumpalaikį poveikį kai kurių kategorijų vartotojams, turėtų būti numatytas visapusiškas suinteresuotųjų šalių įtraukimas ir laipsniškas atitinkamų pakeitimų įgyvendinimas.
(34)Kad užtikrintų rentabilų tinklo veikimą ir svarbių projektų, prisidedančių prie integruotos rinkos, įgyvendinimą, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų įvertinti skatinamojo reguliavimo galimybes ir pakoreguoti tinklo operatoriams taikomus veiklos rodiklius ir orientyrus.
(35)Siekdamos sumažinti tinklo plėtros sąnaudas iki būtino lygio, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų tarifų struktūrą naudoti kaip priemonę vartojimui mažinti esant pikinei apkrovai, todėl į tarifų struktūrą turėtų būti įtraukiamas pikinę apkrovą atspindintis pajėgumo dėmuo ir energijos vartojimo laiko, ypač kai tinklui gresia perkrova, dėmuo.
(36)Nacionalinės reguliavimo institucijos į tarifų struktūrą turėtų įtraukti energijos vartojimo dėmenis, kad sąnaudų paskirstymą susietų su tinklo naudojimo piku ir taip skatintų produktyviai naudoti tinklą. Laikas gali būti diferencijuojamas įvairiais metodais – tiek paprastesniais (pavyzdžiui, piko / ne piko, metų laiko, darbo dienų / savaitgalių), tiek sudėtingesniais (t. y. tada, kai išmanieji skaitikliai pritaikyti labai dinamiškam energijos vartojimo laiko dėmeniui įtraukti).
(37)Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų skatinti į tinklo tarifus įtraukti vietos signalus, nes jie padeda naudingiau išrinkti būtinos energijos gamybos ir vartojimo vietas tinkle. Patrauklūs arba sumažinti tarifai gali paskatinti vartojimą tose vietose ir tais laikotarpiais, kur (kai) tinklas yra prieinamas, o paklausa mažesnė už energijos gamybos apimtį tame tinklo taške. Kita veiksminga priemonė energijos gamintojų elgsenos ir investicijų sprendimams skatinti gali būti elektros energijos įleidimo į tinklą mokesčiai. Jei prie perdavimo ir skirstomųjų tinklų prijungti energijos gamintojai moka elektros energijos įleidimo į tinklą mokesčius, į tokių mokesčių struktūrą turėtų būti įtraukiami energijos vartojimo laiko ir vietos dėmenys, kad būtų mažinama tinklo perkrova ir skatinama kuo produktyviau naudoti tinklus. Tokie tarifai ypač aktualūs tada, kai tinklo atnaujinimas ekonomiškai nepagrįstas arba neperspektyvus.
(38)Specialių tarifų tvarka gali būti siūloma konkrečių klasių tinklo naudotojams, pavyzdžiui, daug energijos suvartojantiems vartotojams, energiją gaminantiems vartotojams, energetinėms bendruomenėms ir dvikrypčiam įkrovimui, jei tai yra pagrįsta. Nacionalinė reguliavimo institucija turėtų pateikti objektyvius argumentus, kodėl tokie vartotojai, atsižvelgiant į jų vartojimo profilį ir lankstumą, suteikiamą visai sistemai, daro mažesnį poveikį bendroms elektros energijos tinklo sąnaudoms.
(39)Elektros energijos kaupimo įrenginiams taikomi tinklo tarifai gali būti naudojami kaip tinklui naudingos kaupimo įrenginių operatorių elgsenos skatinimo priemonė – nukreipti energijos kaupimo investicijas į tinkamiausias vietoves ir skatinti įkrovimą / iškrovimą tada, kai tai naudingiausia elektros energijos sistemai. Tarifų tvarka turėtų būti atsižvelgiama į energijos kaupimo ypatybes ir vengiama energijos kaupimo įrenginių dvigubo apmokestinimo, nes tai gali atgrasyti nuo tokių energijos kaupimo sprendinių diegimo, tačiau ji turėtų atitikti bendrą energijos kaupimo įrenginių poveikį tinklo sąnaudoms.
(40)Valstybės narės gali valdžios sektoriaus lėšas skirti bendram tinklo mokesčių biudžetui pagal taikytinus pagrindinius teisės aktus, jei tai daroma visiems vienodomis sąlygomis, be pirmenybės tam tikrų kategorijų tinklo naudotojams, be neigiamo poveikio paskatoms keisti elgseną, kad būtų mažinamos bendros sistemos sąnaudos, ir tik tiek, kad būtų padengiamos papildomos sąnaudos, atsirandančios dėl priemonių dekarbonizacijai ir rinkos integracijai paspartinti.
(41)Pakopinis sąnaudų paskirstymas gali būti pagrįstas, tačiau taikant sudėtingesnius metodus būtų geriau atsižvelgiama į sąnaudas, nes skirstomuosiuose tinkluose įsivyrauja elektros energijos gamyba, net ir žemosios įtampos lygmeniu. Todėl nacionalinės reguliavimo institucijos pakopinį sąnaudų paskirstymą turėtų taikyti atsižvelgdamos į kintančius elektros energijos gamybos / vartojimo profilius skirstymo lygmeniu.
(42)Valstybės narės raginamos 33–41 punktų rekomendacijas įgyvendinti apsvarsčius praktiką, aprašytą Gairėse dėl būsimus poreikius atitinkančių tinklo mokesčių energetikos sistemos sąnaudoms mažinti, (Komisija gaires priėmė tą pačią dieną kaip ir šią rekomendaciją).
STEBĖJIMAS, ATASKAITŲ TEIKIMAS IR PERŽIŪRA
(43)Valstybės narės turėtų atlikti auditą, kokios reguliavimo ir su reguliavimu nesusijusios kliūtys trukdo jų teritorijoje taikyti atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimo novatoriškas technologijas ir formas; tokio audito rezultatai turėtų būti reguliariai peržiūrimi, kad būtų nustatytos ir įgyvendintos priemonės, kuriomis skatinamas tokių technologijų kūrimas ir diegimas.
(44)Valstybės narės raginamos Komisijai pranešti, visų pirma pagal Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnį teikiamose integruotose nacionalinėse energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitose, išsamią informaciją apie nacionalines priemones, kurių jos ėmėsi pagal šią rekomendaciją.
(45)Komisija įvertins valstybių narių pateiktą informaciją ir apsvarstys, ar reikia daugiau priemonių joms paremti i) skatinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos novatoriškų technologijų kūrimą ir diegimą arba ii) priimant planus, pagal kuriuos paskiriamos specialios infrastruktūros zonos tinklo ir energijos kaupimo projektams diegti.
Priimta Briuselyje 2025 07 02
Komisijos vardu
Dan JØRGENSEN
Komisijos narys
