AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.DELEGUOTOJO AKTO BENDROSIOS APLINKYBĖS
1.1. Bendroji informacija ir tikslas
Europos žaliasis kursas ir perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ir tvarios ekonomikos iki 2050 m. ES ne tik suteikia galimybių, bet ir kelia uždavinių. Investicijos į žaliąją pertvarką padės Europai tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu, apsaugoti, tausoti ir stiprinti ES gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą bei gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Investicijos į švarią energiją ir energijos vartojimo efektyvumą sustiprins Sąjungos atvirą strateginį savarankiškumą ir sumažins mūsų priklausomybę nuo iš trečiųjų šalių importuojamo iškastinio kuro, taip padėdamos ateityje sumažinti energijos kainas. Investicijos į mūsų pajėgumus kurti ir gaminti švarias technologijas taip pat sustiprins ES konkurencingumą. Tam Sąjunga turės kasmet papildomai investuoti 700 mlrd. EUR, kad pasiektų žaliojo kurso tikslus. Didelę šių investicijų dalį turės sudaryti privatusis finansavimas. Tai taip pat atitinka Komisijos prioritetą kurti ekonomiką, kuri būtų parengta ateities iššūkiams, tarnautų žmonėms ir sudarytų sąlygas stabilumui, darbo vietų kūrimui, augimui bei investicijoms.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/852 (toliau – Taksonomijos reglamentas) siekiama padėti nukreipti kapitalą į veiklą, kuria iš esmės prisidedama prie Europos žaliojo kurso tikslų, tokių kaip poveikio klimatui neutralumas ir atsparumas klimato kaitos poveikiui, nulinė tarša, biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimas, perėjimas prie žiedinės ekonomikos ir tausus vandens bei jūrų išteklių naudojimas. Tikimasi, kad Taksonomijos reglamentas, kuriame įmonėms, investuotojams ir politikos formuotojams pateikiamos aplinkos atžvilgiu tvaria laikytinos ekonominės veiklos apibrėžtys, padės nukreipti investicijas į tuos ekonomikos sektorius, kuriuose jų labiausiai reikia siekiant teisingos žaliosios pertvarkos.
Ši sistema padeda padidinti skaidrumą, sumažinti ekomanipuliavimo riziką ir išvengti rinkos susiskaidymo, kuris gali atsirasti dėl to, kad trūksta bendro supratimo, kas yra ekologiškai tvari ekonominė veikla. Taksonomijos reglamentu investuotojams nenustatoma prievolė investuoti į tą ekonominę veiklą, kuri atitinka tame reglamente nustatytus konkrečius kriterijus.
Taksonomijos reglamentu nustatyta ES taksonomijos sistema, pagal kurią ekonominė veikla turi atitikti keturias sąlygas, kad būtų laikoma tvaria aplinkos atžvilgiu. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla turi:
i)
svariai prisidėti prie vieno ar kelių iš Taksonomijos reglamento 9 straipsnyje nustatytų šešių aplinkos tikslų pagal to reglamento 10–16 straipsnius;
ii)
nedaryti reikšmingos žalos nė vienam iš kitų aplinkos tikslų, laikantis to reglamento 17 straipsnio;
iii)
būti vykdoma laikantis Taksonomijos reglamento 18 straipsnyje nurodytų būtiniausių (socialinių) apsaugos priemonių;
iv)
atitikti techninės analizės kriterijus, Komisijos nustatytus deleguotaisiais aktais pagal Taksonomijos reglamento 10 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 3 dalį, 12 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 2 dalį ir 15 straipsnio 2 dalį. Techninės analizės kriterijai padeda įgyvendinti i ir ii papunkčių sąlygas, nes jais nustatomi bet kurios ekonominės veiklos vykdymo reikalavimai, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ta veikla: i) svariai prisideda prie konkretaus aplinkos tikslo įgyvendinimo ir ii) nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams.
2021 m. birželio 4 d. Komisija priėmė Deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/2139, kuriuo nustatomi techninės analizės kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams (toliau – Deleguotasis aktas dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus). 2021 m. liepos 6 d. Komisija priėmė Deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/2178, kuriuo nustatomas informacijos, kurią finansų ir ne finansų įmonės turi atskleisti apie tai, ar jų veikla yra taksonominė ir ar ji atitinka taksonomijos kriterijus, turinys, metodika ir pateikimas (toliau – Deleguotasis aktas dėl informacijos atskleidimo pagal Taksonomijos reglamentą). 2022 m. kovo 9 d. Komisija priėmė Deleguotąjį reglamentą (ES) 2022/1214, kuriuo iš dalies keičiamas Deleguotasis aktas dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus ir Deleguotasis aktas dėl informacijos atskleidimo pagal Taksonomijos reglamentą. Šiais pakeitimais į ES taksonomiją buvo įtraukta tam tikra veikla, susijusi su energijos gamyba iš branduolinės energijos ir iš gamtinių dujų, ir nustatyti konkretūs informacijos apie šią veiklą atskleidimo reikalavimai.
Šiame deleguotajame akte (toliau – Deleguotasis aktas dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus) nustatomi techninės analizės kriterijai, pagal kuriuos tam tikra ekonominė veikla, vykdoma gamybos, vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir taršos šalinimo, statybos, civilinės inžinerijos, nelaimių rizikos valdymo, informacijos ir ryšių, aplinkos apsaugos ir atkūrimo bei apgyvendinimo veiklos sektoriuose, gali būti laikoma svariai prisidedančia prie: i) tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, ii) perėjimo prie žiedinės ekonomikos, iii) taršos prevencijos ir kontrolės arba iv) biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo. Šiame akte taip pat nustatyti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos nė vienam iš kitų aplinkos tikslų. Jame pirmenybė teikiama tai ekonominei veiklai ir sektoriams, kurie laikomi labiausiai galinčiais svariai prisidėti prie vieno ar daugiau iš keturių aplinkos tikslų ir kuriems rekomenduojamus kriterijus galima nedelsiant parengti arba patikslinti. Tam tikriems sektoriams ir veiklai, pavyzdžiui, žemės ūkiui, miškininkystei arba žvejybai, taip pat tam tikrų rūšių gamybos veiklai taikomus kriterijus reikės papildomai įvertinti ir derinti.
tikėtina, kad klimato kaita paveiks visus ekonomikos sektorius, todėl prisitaikyti prie dabartinio ir numatomo būsimo neigiamo klimato kaitos poveikio reikės jiems visiems. Dėl šios priežasties Deleguotuoju aktu dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus buvo nustatyti prisitaikymo prie klimato kaitos techninės analizės kriterijai, taikytini visiems sektoriams ir ekonominei veiklai, kuriems jau nustatyti klimato kaitos švelninimo techninės analizės kriterijai. Dėl laiko stokos Tvaraus finansavimo platforma ir Komisija šiame etape negalėjo parengti prisitaikymo kriterijų, taikytinų ir veiklai, įtrauktai į Deleguotąjį aktą dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus, kad ji būtų pritaikyta prie klimato kaitos. Komisija siekia parengti atitinkamos veiklos techninės analizės kriterijus, kad ateityje ji būtų pritaikyta prie klimato kaitos.
Šiuo deleguotuoju aktu taip pat iš dalies keičiamas Deleguotasis aktas dėl informacijos atskleidimo pagal Taksonomijos reglamentą, siekiant užtikrinti, kad jame nustatyti informacijos atskleidimo reikalavimai atitiktų Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus nuostatas, ir ištaisyti pavienes technines klaidas ir neatitikimus.
Dalinio keitimo deleguotasis aktas yra reguliavimo dokumentų rinkinio dalis. Šis rinkinys taip pat apima Deleguotąjį aktą, kuriuo iš dalies keičiamas Deleguotasis aktas dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus, kuriame nustatyti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos techninės analizės kriterijai, taikytini papildomai ekonominei veiklai, kuri dar neįtraukta į tą deleguotąjį aktą. Jame taip pat pateikiami nedideli techninio pobūdžio pakeitimai, kuriais siekiama pagerinti Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus įgyvendinimą.
1.2. Teisinis pagrindas
Šis deleguotasis aktas grindžiamas Taksonomijos reglamento 8 straipsnio 4 dalyje, 12 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnio 2 dalyje nustatytais įgaliojimais. Techninės analizės kriterijai nustatomi pagal to reglamento 19 straipsnio reikalavimus.
Atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 31 straipsnį, šiuo deleguotuoju aktu į vieną teisės aktą sujungiami penki tarpusavyje susiję Taksonomijos reglamento įgaliojimai (12 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnio 2 dalyje nustatyti įgaliojimai), susiję su tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, taršos prevencijos bei kontrolės ir biologinės įvairovės bei ekosistemų apsaugos ir atkūrimo techninės analizės kriterijais, taip pat jo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytas įgaliojimas dėl informacijos, kurią turi atskleisti įmonės, kurioms taikoma pareiga skelbti nefinansinę informaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES (toliau – Apskaitos direktyva) 19a arba 29a straipsnį.
2.KONSULTACIJOS PRIEŠ PRIIMANT AKTĄ
Šis deleguotasis aktas grindžiamas Tvaraus finansavimo platformos (toliau – Platforma) – 2020 m. Komisijos įsteigtos ir iš įvairių privačiojo ir viešojo sektoriaus suinteresuotųjų subjektų sudarytos ekspertų grupės – rekomendacijomis. Pagal Taksonomijos reglamento 20 straipsnį, Platforma yra įgaliota patarti Komisijai dėl techninės analizės kriterijų, susijusių su šešiais ES taksonomijos reglamente nustatytais aplinkos tikslais.
Teikdama prioritetą ekonominei veiklai, kuri laikoma labiausiai galinčia svariai prisidėti prie vieno iš keturių ES taksonomijos aplinkos tikslų, Platforma parengė tam tikrų rūšių veiklos techninės analizės kriterijų projektą.
Platformos pasiūlyti techninės analizės kriterijų projektai buvo paskelbti nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki rugsėjo mėn., kad suinteresuotieji subjektai galėtų pateikti atsiliepimų. Suinteresuotųjų subjektų atsiliepimus Platforma apsvarstė prieš paskelbdama galutines rekomendacijas 2022 m. kovo ir lapkričio mėn. Galutinės Platformos pateiktos rekomendacijos taip pat buvo ne kartą aptartos su Komisijos valstybių narių ekspertų grupe, visų pirma 2022 m. balandžio 6 d., liepos 8 d., spalio 4 d., gruodžio 15 d. ir 2023 m. sausio 24 d.
Komisija apsvarstė Platformos parengtus rekomenduojamus techninės analizės kriterijus ir atliko tolesnį darbą, siekdama užtikrinti, kad kriterijai atitiktų Taksonomijos reglamento 19 straipsnyje nustatytus reikalavimus. 2023 m. balandžio 5 d. deleguotojo akto projektas buvo pateiktas valstybių narių ekspertų grupei ir Platformai ir nuo 2023 m. balandžio 5 d. iki gegužės 3 d. jis buvo skelbiamas keturias savaites kartu su siūlomais Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus pakeitimais ir Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal Taksonomijos reglamentą pakeitimais, siekiant gauti suinteresuotųjų subjektų atsiliepimų. Nuomonę pareiškė iš viso 636 respondentai.
2023 m. balandžio 19 d. ir gegužės 24 d. deleguotojo akto projektas buvo aptartas ir Tvaraus finansavimo platformoje. Valstybių narių ekspertų grupės posėdžiuose, įvykusiuose 2023 m. balandžio 20 d. ir 2023 m. gegužės 25 d., deleguotojo akto projektas taip pat buvo pristatytas valstybių narių ekspertams ir Europos Parlamento stebėtojams bei su jais aptartas. Be to, 2023 m. gegužės 25 d. vyko ad hoc diskusija su Europos Parlamento nariais.
Apskritai Platformos, valstybių narių ekspertų grupės ir suinteresuotųjų subjektų atsiliepimai buvo teigiami ir jie neprieštaravo naujų tikslų bei sektorių įtraukimui į ES taksonomiją. Buvo išreikšta keletas susirūpinimą keliančių klausimų, visų pirma dėl kelių kritiniais laikytinų sektorių neįtraukimo, nurodant galimas pasekmes įmonėms, kurių veiklai netaikoma taksonomija. Respondentų, siūlančių griežtesnius ar švelnesnius kriterijus, pastabos labai išsiskyrė. Vieni teigė, kad tam tikrai veiklai taikomų kriterijų suderinimas yra nepakankamo užmojo. Kiti laikėsi nuomonės, kad kai kurie kriterijai yra pernelyg didelio užmojo, sudėtingi ar siauri. Nemažai pastabų taip pat buvo sutelkta į kriterijų tinkamumą naudoti, ataskaitų teikimo tvarką ir techninius paaiškinimus.
Išsamiai išnagrinėjus gautus atsiliepimus, rengiant galutinę deleguotojo reglamento redakciją buvo tikslingai suderinti kai kurie kriterijai ir atlikta kitų techninių pakeitimų. Jie visų pirma susiję su techniniais paaiškinimais, patobulinimais siekiant didesnio suderinamumo su esamais sektorių teisės aktais, nuorodų į būsimas peržiūras įtraukimu, taip pat patobulinimais siekiant pagerinti tam tikrų rūšių veiklai taikytinų reikšmingos žalos nedarymo kriterijų suderinamumą.
Dauguma pastabų buvo susijusios su veikla, prisidedančia prie žiedinės ekonomikos tikslų, visų pirma gamybos bei statybos sektorių veikla ir vandentvarkos bei atliekų tvarkymo veikla. Visuomenės atsiliepimų teikimo laikotarpiu gautų atsiliepimų santrauka pateikta prie šio deleguotojo reglamento pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 7.2 priede. Pagrindiniai kriterijų pakeitimai, atlikti pasibaigus atsiliepimų laikotarpiui, išdėstyti Komisijos tarnybų darbinio dokumento 4 skyriuje, sugrupavus juos pagal tikslą ir sektorių.
Veikla, kuria svariai prisidedama prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos. I priedas
Atsižvelgiant į gautus atsiliepimus, atlikta daugiausia techninio pobūdžio patikslinimų. Atlikti tiksliniai pakeitimai buvo visų pirma susiję su miesto nuotekų valymo veikla, siekiant paaiškinti techninius klausimus ir geriau suderinti juos su ES vandens sektoriaus sistema. Gamtos procesais pagrįstų sprendimų atveju buvo iš dalies pakeistas veiklos aprašymas, siekiant išplėsti jos taikymo sritį, įtraukiant ežerus, kurie yra upių tinklo dalis. Be to, pakeisti reikšmingos žalos nedarymo kriterijai, siekiant užtikrinti veiklos suderinamumą su kitomis glaudžiai susijusiomis veiklos rūšimis, įtrauktomis į Deleguotąjį aktą dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus (su pakeitimais) ir Deleguotąjį aktą dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus.
Veikla, kuria svariai prisidedama prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos. II priedas
Dauguma su gamybos sektoriumi susijusių pakeitimų buvo orientuota į kriterijų tinkamumo gerinimą. Gautais atsiliepimais apie plastikinių pakuočių gamybos veiklą buvo daugiausia raginama suderinti taksonomijos kriterijus su Komisijos pasiūlymu persvarstyti ES teisės aktus dėl pakuočių ir pakuočių atliekų. Šiuo atžvilgiu Komisija iš dalies pakeitė tekstą apie perdirbtųjų medžiagų naudojimą, į pakartotinį naudojimą orientuotą projektavimą, pakartotinio naudojimo sistemas ir naudojimo ciklus, taip pat apie produkto perdirbamumą. Komisija taip pat pakoregavo žiedinių žaliavų naudojimo kriterijų užmojo lygį ir pasiūlė naujus uždavinius, susijusius su ekonominiu, socialiniu poveikiu ir poveikiu aplinkai, kurie buvo įvertinti atliekant poveikio vertinimą, pridedamą prie Komisijos pasiūlymo dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamento. Atnaujintais uždaviniais bus užtikrinta, kad taksonomijos kriterijai būtų griežtesni nei būsimi peržiūrėti teisės aktai, tačiau kartu būtų tinkamesni naudoti, atsižvelgiant į esamą technologinį prieinamumą. Elektros ir elektroninės įrangos gamybos kriterijų atveju Komisija paaiškino, kad kriterijai taikomi tik jei jie aktualūs konkrečiam produktui, bet nedaroma išimtis produktams, kai atitiktis kriterijams neįmanoma dėl produkto pobūdžio. Komisija taip pat iš dalies pakeitė pradinę nuostatą dėl komponentų, „kuriuose gausu svarbiausiųjų žaliavų“, kad ji būtų aiškesnė ir geriau pritaikoma praktiškai.
Į deleguotąjį aktą įtrauktos statybos ir nekilnojamojo turto veiklos atžvilgiu buvo atlikta nedaug pakeitimų, kuriais paaiškinti arba apibrėžti vartojami techniniai terminai ir suvienodintos svaraus prisidėjimo kriterijų formuluotės, taikomos visoms šio sektoriaus veiklos rūšims. Be to, iš dalies pakeisti reikšmingos žalos nedarymo kriterijai, siekiant užtikrinti veiklos suderinamumą su kitomis glaudžiai susijusiomis veiklos rūšimis, įtrauktomis į Deleguotąjį aktą dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus (su pakeitimais) ir Deleguotąjį aktą dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus.
Taip pat iš dalies pakeista informacinių technologijų (IT) arba operacinių technologijų (OT) duomenimis pagrįstų sprendimų teikimo veiklos sritis, siekiant ją suderinti su susijusia veikla, kuria svariai prisidedama prie tausaus vandens naudojimo tikslo ir pagerinti svaraus prisidėjimo kriterijų tinkamumą naudoti. Pavyzdžiui, 2–7 svaraus prisidėjimo kriterijų atveju patikslinta, kad veiklos vykdytojams reikia patenkinti tik vieną (arba dvi) iš kiekvieno IT arba OT duomenimis pagrįsto sprendimo išvardytų galimybių, kad jie atitiktų atitinkamą kriterijų.
Kalbant apie vandentvarkos, atliekų tvarkymo ir paslaugų teikimo veiklą, dauguma pakeitimų buvo techninio pobūdžio arba jais buvo siekiama paaiškinti nuostatas.
Veikla, kuria svariai prisidedama prie taršos prevencijos ir kontrolės. III priedas
Veikliųjų vaistinių medžiagų arba vaistinių medžiagų gamybos, farmacinių preparatų gamybos ir atliekų tvarkymo bei valymo veiklos atveju dauguma pakeitimų buvo techninio pobūdžio arba jais buvo siekiama paaiškinti veiklos aprašymą ar techninės analizės kriterijų taikymą.
Veikla, kuria svariai prisidedama prie biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo. IV priedas
Atsižvelgiant į gautų atsiliepimų įvairovę, buvo atlikta tikslinių pakeitimų išsaugojimo veiklos srityje. Pagrindiniai pakeitimai buvo susiję su kompensavimo formuluotės patikslinimu, siekiant paaiškinti, kad tik grynasis biologinės įvairovės gausėjimas gali būti laikomas išsaugojimo veikla. Be to, buvo padaryta pakeitimų, kuriais trąšų, įskaitant mėšlą, naudojimas apribotas tiek, kiek tai būtina išsaugojimo ir atkūrimo tikslams pasiekti, laikantis geriausios praktikos ir taikytinų teisės aktų.
Turizmo veiklos nuostatos taip pat buvo iš dalies pakeistos, visų pirma paaiškinant, kad būtina vadinamojo turizmo intensyvumo, t. y. didžiausio žmonių, vienu metu galinčių apsilankyti turistinėje vietovėje, nesukeliant sutrikdymo, skaičiaus analizė ir padidinant reikalavimų, susijusių su sertifikuotų produktų tiekimu, lankstumą.
Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal Taksonomijos reglamentą pakeitimai. V–VIII priedai
Suinteresuotieji subjektai pritarė siūlomiems Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pakeitimams, siekiant įtraukti prievolę teikti informaciją apie visus aplinkos tikslus į informacijos teikimo sistemą, įskaitant veiklos rūšis, kurioms taikomas šis reglamentas. Jie taip pat pritarė techninėms pataisoms, kuriomis pagerintas informacijos teikimo sistemos tinkamumas naudoti.
Remiantis suinteresuotųjų subjektų atsiliepimais, įskaitant Platformą ir valstybes nares, taip pat buvo padaryta papildomų techninių pataisų. Tai visų pirma yra ekonominės veiklos kodų suderinimas ir papildomi patobulinimai visuose Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo prieduose, susiję su suderinamumu ir tinkamumu naudoti ir skirti finansų ir ne finansų įmonėms. Kai kurie suinteresuotieji subjektai paprašė skirti daugiau laiko įgyvendinimui arba pateikė pasiūlymų dėl esminių informacijos teikimo sistemos pakeitimų, kaip antai įtraukti MVĮ pozicijas į bankų atskleidžiamą informaciją, kurie galėtų būti apsvarstyti vėliau, atliekant išsamesnę informacijos atskleidimo sistemos peržiūrą, numatytą pagal Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 9 straipsnį.
3.POVEIKIO VERTINIMAS
Komisija atliko deleguotojo akto poveikio vertinimą, tačiau tai nebuvo oficialus poveikio vertinimas. Taip yra todėl, kad deleguotajame akte atsižvelgiama į politinius sprendimus, kurie jau buvo priimti Taksonomijos reglamente ir daugiausia Deleguotajame akte dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus. Buvo atliktas Taksonomijos reglamento poveikio vertinimas, per kurį įvertintas pagal ES taksonomijos reikalavimus teikiamų ataskaitų ekonominis, socialinis poveikis ir poveikis aplinkai. Kartu su Deleguotuoju aktu dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus buvo pateiktas proporcingas poveikio vertinimas, kuriame išsamiai išdėstyti bendrieji metodai, taikomi nustatant techninės analizės kriterijus. Šis vertinimas tebėra aktualus nustatant su aplinkos tikslais susijusius techninės analizės kriterijus.
Prie šio deleguotojo akto pridedamas analitinis Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, kuriame: i) aprašomos iniciatyvos aplinkybės ir tikslas, ii) paaiškinamas metodas, kurio buvo laikomasi nustatant konkrečius techninės analizės kriterijus, įskaitant tai, kaip tie kriterijai turėtų būti taikomi praktiškai, iii) paaiškinami visi nukrypimai nuo Platformos rekomendacijų ar jų papildymai, iv) apibendrinama tikėtina šios iniciatyvos nauda ir sąnaudos, įskaitant, visų pirma, administracines sąnaudas, ir v) aprašoma, kaip ši iniciatyva bus stebima ir vertinama
Komisija įvertino, ar šis deleguotasis aktas atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą ir to reglamento 5 straipsnyje nurodytą pažangos didinant gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos užtikrinimo tikslą.
Vadovaudamasi Taksonomijos reglamento 17 straipsnyje nustatytais reikalavimais, Komisija suderino techninės analizės kriterijus, kuriais siekiama užtikrinti, kad prie vieno iš aplinkos tikslų svariai prisidedanti ekonominė veikla nedarytų reikšmingos žalos klimato kaitos švelninimui, kad jokia veikla, dėl kurios išmetamas didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekis, nebūtų laikytina aplinkos atžvilgiu tvaria. Kiekvienos ekonominės veiklos atveju buvo atsižvelgta į tai, ar dėl jos gali būti išmetamas didelis ŠESD kiekis ir taip daroma reikšminga žala klimato kaitos švelninimo tikslui. Veiklai, dėl kurios gali būti išmetamas didelis ŠESD kiekis, buvo parengti reikšmingos žalos klimato kaitos švelninimui nedarymo kriterijai. Veiklai, kuriai nebūdinga didelio išmetamo ŠESD kiekio rizika, nebuvo pasiūlyta jokių kriterijų. Kai įmanoma ir tinkama, šiuose reikšmingos žalos klimato kaitos švelninimui nedarymo kriterijuose pateikiamos kryžminės nuorodos į atitiktį ES teisės aktuose nustatytiems minimaliesiems reikalavimams. Kai ES teisės aktuose nenustatytas konkretus minimalusis veiksmingumo kriterijus, susijęs su aplinkos apsaugos užmoju, buvo naudojami teisės aktuose numatyti kiekybiniai rodikliai, pavyzdžiui, ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (toliau – ATLPS) užregistruotų įrenginių duomenys. Kriterijai gali būti kiekybiniai, pavyzdžiui, išmetamas ŠESD kiekis, ir kokybiniai, pavyzdžiui, reikalavimas turėti metano nuotėkio stebėsenos planą.
Komisija taip pat suderino techninės analizės kriterijus, siekdama užtikrinti, kad ekonominė veikla, kuria svariai prisidedama prie vieno iš aplinkos tikslų, nedarytų reikšmingos žalos prisitaikymui prie klimato kaitos. Taip užtikrinama, kad jokia veikla nebūtų laikytina aplinkos atžvilgiu tvaria, jei dėl jos didėja dabartinio ir ateityje tikėtino klimato neigiamas poveikis tai pačiai veiklai arba žmonėms, gamtai ar turtui.
Metodas, pasirinktas reikšmingos žalos prisitaikymui prie klimato kaitos nedarymo principui nustatyti, atspindi idėją, kad už prisitaikymą prie klimato kaitos atsakingi visi, įskaitant privačius asmenis ir ekonominės veiklos vykdytojus, ir kad jų sprendimai bei veiksmai, priimami ir atliekami visais valdymo lygmenimis, turėtų būti atsparūs klimato kaitos poveikiui. Reikšmingos žalos prisitaikymui prie klimato kaitos nedarymo principas grindžiamas tuo, ar veikla yra atspari klimato kaitos poveikiui, t. y. ar nustatomas bet koks esamas ir būsimas tai veiklai reikšmingas poveikis ir randama sprendimų siekiant išvengti galimų nuostolių ar poveikio veiklos tęstinumui arba juos kuo labiau sumažinti. Reikšmingos žalos nedarymo kriterijais nustatomas į procesus orientuotas reikalavimas, kuris yra toks pat visų rūšių ekonominės veiklos atveju. Toks į procesus orientuotas reikalavimas siūlomas visai veiklai, laikantis požiūrio, kad klimato kaita paveiks visą ekonomiką.
4.DELEGUOTOJO AKTO TEISINIAI ASPEKTAI
Teisė priimti deleguotuosius aktus numatyta Taksonomijos reglamento 8 straipsnio 4 dalyje, 12 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnio 2 dalyje.
1 straipsnyje nustatyti techninės analizės kriterijai, susiję su tausiu vandens ir jūrų išteklių naudojimu ir apsauga.
2 straipsnyje nustatyti techninės analizės kriterijai, susiję su perėjimu prie žiedinės ekonomikos.
3 straipsnyje nustatyti techninės analizės kriterijai, susiję su taršos prevencija ir kontrole.
4 straipsnyje nustatyti techninės analizės kriterijai, susiję su biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimu.
5 straipsnyje nustatyti Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal Taksonomijos reglamentą pakeitimai.
6 straipsnyje nustatytos šio reglamento įsigaliojimo taisyklės ir taikymo pradžios data.
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) …/...
2023 06 27
kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, taršos prevencijos ir kontrolės arba biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams, ir kuriuo dėl tam tikros informacijos apie tą ekonominę veiklą viešo atskleidimo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, ypač į jo 8 straipsnio 4 dalį, 12 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 2 dalį ir 15 straipsnio 2 dalį,
kadangi:
1)Reglamentu (ES) 2020/852 sukurta bendra sistema, skirta nustatyti, ar ekonominė veikla laikytina aplinkos atžvilgiu tvaria, ir taip sužinoti, kiek investicijos tvarios aplinkos atžvilgiu. Tas reglamentas taikomas Sąjungos arba valstybių narių priimtoms priemonėms, kuriomis nustatomi finansų rinkos dalyviams ar emitentams skirti reikalavimai, susiję su finansiniais produktais ar įmonių obligacijomis, kurie pristatomi kaip aplinkos atžvilgiu tvarūs, finansų rinkos dalyviams, kurie teikia finansinius produktus, ir įmonėms, kurioms atitinkamai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES 19a arba 29a straipsnį taikoma pareiga skelbti nefinansinę ataskaitą ar konsoliduotąją nefinansinę ataskaitą. Ekonominės veiklos vykdytojai arba valdžios institucijos, kurioms Reglamentas (ES) 2020/852 netaikomas, gali jo nuostatas taikyti savanoriškai;
2)Reglamento (ES) 2020/852 12 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad Komisija deleguotaisiais aktais nustatytų techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatomos sąlygos, kuriomis tam tikra ekonominė veikla laikytina svariai prisidedančia atitinkamai prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, taršos prevencijos ir kontrolės arba biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo, taip pat su kiekvienu to reglamento 9 straipsnyje nurodytu aplinkos tikslu susijusius techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos vienam ar keliems iš tų aplinkos tikslų;
3)2021 m. liepos 6 d. Komisijos komunikate „Perėjimo prie tvarios ekonomikos finansavimo strategija“ paskelbta, kad nustatomi techninės analizės kriterijai pagal aplinkos tikslus, apimantys tausų vandens ir jūrų išteklių naudojimą ir apsaugą, perėjimą prie žiedinės ekonomikos, taršos prevenciją ir kontrolę, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugą ir atkūrimą. Šie techninės analizės kriterijai turėtų būti patvirtinti kartu su Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2021/2139 nustatytais techninės analizės kriterijais;
4)su aplinkos tikslais susiję techninės analizės kriterijai, apimantys tausų vandens ir jūrų išteklių naudojimą ir apsaugą, perėjimą prie žiedinės ekonomikos, taršos prevenciją ir kontrolę, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugą ir atkūrimą, turėtų, kaip ir Deleguotajame reglamente (ES) 2021/2139 nustatyti techninės analizės kriterijai, kiek įmanoma, atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytoje ekonominės veiklos rūšių klasifikavimo sistemoje NACE 2 red. pateikiamą ekonominės veiklos rūšių klasifikaciją. Siekiant, kad įmonėms ir finansų rinkos dalyviams būtų lengviau atpažinti, kuriai konkrečiai ekonominei veiklai turėtų būti nustatyti techninės analizės kriterijai, apibūdinant tą ekonominę veiklą taip pat turėtų būti pateikiamos orientacinės nuorodos į NACE kodus, kuriuos su ja galima susieti. Tos nuorodos turėtų būti suprantamos kaip orientacinės ir neturėtų būti viršesnės už konkrečią ekonominės veiklos apibrėžtį, pateiktą jos aprašyme;
5)ekonominės veiklos, kuria svariai prisidedama prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, taršos prevencijos ir kontrolės, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo, techninės analizės kriterijais turėtų būti užtikrinama, kad atitinkama ekonominė veikla darytų teigiamą poveikį vienam iš tų tikslų. Todėl tie techninės analizės kriterijai turėtų būti siejami su ribinėmis vertėmis arba veiklos rezultatų lygiais, kurie turėtų būti pasiekti vykdant ekonominę veiklą, kad ji būtų laikoma svariai prisidedančia prie vieno iš tų tikslų. Reikšmingos žalos nedarymo techninės analizės kriterijais turėtų būti užtikrinta, kad ekonominė veikla nedarytų jokio reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, įskaitant su klimato kaita susijusį poveikį. Todėl tais techninės analizės kriterijais turėtų būti nustatyti minimalieji reikalavimai, kuriuos ekonominė veikla turėtų atitikti, kad būtų laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria;
6)techninės analizės kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonomine veikla svariai prisidedama prie vieno iš aplinkos tikslų, nustatytų Reglamento (ES) 2020/852 9 straipsnyje, ir ar ji nedaro reikšmingos žalos jokiam kitam aplinkos tikslui, turėtų, kai tinkama, būti grindžiami galiojančiais Sąjungos teisės aktais, geriausia patirtimi, standartais ir metodikomis, taip pat nusistovėjusiais tarptautiniu mastu pripažintų viešųjų subjektų parengtais standartais, praktika ir metodika. Jei tam tikroje politikos srityje nėra tokių standartų, praktikos ir metodikos, techninės analizės kriterijai turėtų būti grindžiami nusistovėjusiais tarptautiniu mastu pripažintų privačių subjektų parengtais standartais;
7)pagal Reglamento (ES) 2020/852 19 straipsnio 1 dalies h punktą, techninės analizės kriterijai turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į ekonominės veiklos ir sektoriaus, kuriam jie skirti, pobūdį ir mastą ir į tai, ar ta ekonominė veikla yra sąlygas sudaranti veikla, kaip nurodyta to reglamento 16 straipsnyje. Kad techninės analizės kriterijai veiksmingai ir subalansuotai atitiktų Reglamento (ES) 2020/852 19 straipsnio reikalavimus, jie turėtų būti nustatomi kaip kiekybinė ribinė vertė arba minimalusis reikalavimas, santykinis pagerinimas, kokybinių veiklos rezultatų reikalavimų rinkinys, procesais ar praktika grįsti reikalavimai arba tikslus pačios ekonominės veiklos pobūdžio aprašymas, jei ta veikla dėl savo pobūdžio gali svariai prisidėti prie aplinkos tikslų;
8)techninės analizės kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla gali būti laikoma svariai prisidedančia prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, turėtų atspindėti poreikį pasiekti gerą visų vandens telkinių būklę ir gerą jūrų vandenų aplinkos būklę, taip pat užkirsti kelią vandens telkinių būklės arba jūrų vandenų aplinkos būklės, kuri jau yra gera, blogėjimui. Todėl pirmiausia derėtų sutelkti dėmesį į tą ekonominę veiklą ir sektorius, kuriuose galimybių tuos tikslus pasiekti yra daugiausia;
9)Sąjungos vandens apsaugos sistema užtikrinamas integruotas požiūris į vandentvarką, paisant visų ekosistemų vientisumo. Todėl techninės analizės kriterijais turėtų būti siekiama pašalinti neigiamą komunalinių ir gamybinių nuotekų išleidimo poveikį, apsaugoti žmonių sveikatą nuo bet kokio žmonėms vartoti skirto vandens užteršimo neigiamo poveikio, gerinti vandentvarką ir vandens naudojimo efektyvumą, užtikrinti tausų jūrų ekosisteminių paslaugų naudojimą, prisidėti prie jūrų vandenų geros aplinkos būklės ir prie bendro vandens telkinių, įskaitant paviršinį vandenį ir požeminį vandenį, geros būklės arba gero ekologinio potencialo pasiekimo ir palaikymo. Komunalinių nuotekų valymo, kaip veiklos, kuria svariai prisidedama prie vieno ar daugiau aplinkos tikslų, techninės analizės kriterijai turėtų būti peržiūrėti ir prireikus persvarstyti, atsižvelgiant į atitinkamus Sąjungos teisės aktus, įskaitant Tarybos direktyvą 91/271/EEB;
10)kalbant apie gamtos įkvėptus ir ja grindžiamus sprendimus, kurie suteikia su aplinka susijusios, socialinės ir ekonominės naudos ir padeda didinti atsparumą, techninės analizės kriterijais turėtų būti siekiama užkirsti kelią potvyniams ar sausroms ir apsaugoti nuo jų, kartu didinant natūralų vandens sulaikymą, biologinę įvairovę ir gerinant vandens kokybę;
11)perėjimas prie žiedinės ekonomikos yra priemonė, sudaranti sąlygas užtikrinti tvarumą aplinkos atžvilgiu, kuri teikia didelę naudą tvarios vandentvarkos, biologinės įvairovės apsaugos ir išsaugojimo, taršos prevencijos bei kontrolės ir klimato kaitos švelninimo atžvilgiu. Žiedinė ekonomika atspindi poreikį vykdant ekonominę veiklą skatinti efektyvų išteklių naudojimą, tinkamai pakartotinai juos naudojant ir perdirbant. Todėl techninės analizės kriterijais, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla gali būti laikoma svariai prisidedančia prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos, turėtų būti užtikrinta, kad projektavimo ir gamybos etapu veiklos vykdytojas atsižvelgtų į ilgalaikį gaminio vertės išsaugojimą ir atliekų mažinimą per jo gyvavimo ciklą. Naudojimo etapu gaminį reikėtų prižiūrėti, kad būtų pratęstas jo eksploatavimo laikas ir sumažintas atliekų kiekis. Nebenaudojamą gaminį reikėtų išmontuoti arba sutvarkyti taip, kad jį būtų galima pakartotinai panaudoti arba perdirbti kitam gaminiui gaminti. Laikantis tokio požiūrio galima sumažinti Sąjungos ekonomikos priklausomybę nuo iš trečiųjų šalių importuojamų medžiagų. Tai itin aktualu svarbiausiųjų žaliavų atveju. Todėl pirmiausia derėtų sutelkti dėmesį į tą ekonominę veiklą ir sektorius, kuriuose galimybių tuos tikslus pasiekti yra daugiausia;
12)kalbant apie gaminio žiediškumą, projektavimo ir gamybos etapai yra labai svarbūs siekiant užtikrinti jo ilgaamžiškumą ir galimą pakartotinį naudojimą bei perdirbamumą. Šie etapai taip pat yra būtini siekiant sumažinti pavojingų medžiagų kiekį ir pakeisti medžiagose ir gaminiuose esančias labai didelį susirūpinimą keliančias chemines medžiagas kitomis per visą tų medžiagų ir gaminių gyvavimo ciklą. Todėl techninės analizės kriterijais, kurie taikomi gamybos veiklai, svariai prisidedančiai prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos, turėtų būti nustatyti projektavimo reikalavimai, užtikrinantys gaminių ilgaamžiškumą, taisomumą ir pakartotinį panaudojimą, taip pat reikalavimai naudoti medžiagas, chemines medžiagas ir procesus, sudarančius sąlygas kokybiškai perdirbti gaminį. Pavojingų medžiagų turėtų būti naudojama kuo mažiau. Kai įmanoma, pagal kriterijus taip pat turėtų būti reikalaujama, kad gaminant gaminį būtų naudojamos perdirbtosios medžiagos;
13)atsižvelgiant į Komisijos 2019 m. gruodžio 11 d. komunikatą „Europos žaliasis kursas“, 2020 m. kovo 3 d. komunikatą dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano, 2018 m. sausio 16 d. komunikatą dėl Europinės plastikų strategijos ir 2022 m. lapkričio 30 d. komunikatą dėl ES biologinių, biologiškai skaidžių ir kompostuojamų plastikų politikos sistemos, plastikinių pakuočių gamybos techninės analizės kriterijai turėtų būti papildyti, peržiūrėti ir prireikus persvarstyti, vadovaujantis atitinkamais Sąjungos teisės aktais, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/62/EB ir jos būsimas persvarstytas redakcijas;
14)teisiškai sutartų tvarumo kriterijų dėl biomasės vaidmens plastikinėse pakuotėse nėra, todėl tų pakuočių gamybai, kuria svariai prisidedama prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos, taikomais techninės analizės kriterijais daugiausia dėmesio skiriama biologinių atliekų žaliavų naudojimui. Atsižvelgiant į būsimus technologijų ir politikos pokyčius, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2018/2001/EB peržiūrą, taip pat į galimą indėlį į kitus aplinkos tikslus, tuos kriterijus gali tekti peržiūrėti;
15)geras atliekų tvarkymas – viena iš žiedinės ekonomikos sudedamųjų dalių; gerai tvarkant atliekas lengviau užkirsti kelią atliekų neigiamam poveikiui aplinkai ir žmonių sveikatai. Sąjungos teisės aktais dėl atliekų gerinamas atliekų tvarkymas – nustatoma atliekų hierarchija, pagal kurią pirmenybė teikiama atliekų prevencijai, parengimui pakartotinai naudoti ir perdirbimui, po to – kitoms naudojimo reikmėms, įskaitant energijos gavybą iš atliekų, ir tik kraštutiniu atveju – šalinimui, pavyzdžiui, deginimui nenaudojant energijos arba šalinimui sąvartyne. Todėl techninės analizės kriterijais, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis konkreti ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos, turėtų būti siekiama išvengti atliekų susidarymo arba sumažinti susidarančių atliekų kiekį, didinti atliekų, kurios parengiamos pakartotinai naudoti ir perdirbti, kiekį, vengti atliekų perdirbimo į prastesnės kokybės gaminius ir atliekų šalinimo. Atsižvelgiant į tai, kad medžiagos, kurios yra tinkamos grąžinti į žiedinę ekonomiką, pavyzdžiui, metalai ir neorganinės druskos, gali būti perdirbtos iš degimo produktų, visų pirma iš sudegintų nepavojingų atliekų nuosėdinių pelenų, reikėtų apsvarstyti galimybę nustatyti šios perdirbimo veiklos techninės analizės kriterijus;
16)statybų ir griovimo sektoriui tenka 37 proc. Sąjungoje susidarančių atliekų. Tad pereinant prie žiedinės ekonomikos gali būti labai svarbu užtikrinti, kad pastatų ir kitų civilinės inžinerijos objektų statybai ir priežiūrai naudojamos medžiagos būtų daugiausia gaunamos iš pakartotinai panaudotų arba perdirbtų medžiagų (antrinių žaliavų) ir pačios būtų parengtos pakartotinai naudoti arba perdirbti statinį nugriovus. Todėl reikėtų nustatyti techninės analizės kriterijus, taikomus naujų pastatų statybai, esamų pastatų renovacijai, pastatų ir kitų statinių griovimui ar ardymui, kelių ir greitkelių priežiūrai ir betono naudojimui civilinės inžinerijos projektuose. Į medžiagų ir statinio žiediškumą reikia atsižvelgti pradedant nuo projektavimo etapo ir baigiant išmontavimo etapu. Todėl techninės analizės kriterijai turėtų atitikti žiedinio projektavimo ir statinių gamybos principus, taip pat žiedinio medžiagų, naudojamų tiems statiniams gaminti, naudojimo principus;
17)ištisas naujas tvarių paslaugų asortimentas, produkto kaip paslaugos verslo modeliai ir skaitmeniniai sprendimai padeda pasiekti geresnę gyvenimo kokybę, sukurti novatoriškas darbo vietas ir atnaujinti žinias bei įgūdžius. Vadovaujantis 2020 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatu „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“, žiedinė ekonomika suteikia kokybiškų, funkcionalių ir saugių gaminių, kurie yra veiksmingi ir įperkami, tinkami naudoti ilgiau ir pagaminti taip, kad galėtų būti naudojami pakartotinai, pataisomi ir kokybiškai perdirbami. Todėl techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis inovatyvios ir tvarios paslaugos laikytinos svariai prisidedančiomis prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos, reikėtų nustatyti veiklai, kuria prisidedama prie gaminių gyvavimo laikotarpio pratęsimo;
18)skaitmeniniai sprendimai, įskaitant skaitmeninių gaminių pasų naudojimą, gali realiuoju laiku pateikti duomenis apie gaminio buvimo vietą, būklę ir prieinamumą, padidinti medžiagų atsekamumą ir taip ilgiau išlaikyti vertę priimant kiekvieną sprendimą dėl projektavimo, gamybos ir vartojimo. Tai ūkio subjektams leidžia pereiti prie žiedinių verslo modelių, įskaitant produkto kaip paslaugos verslo modelį, galiausiai atsiejant ekonominę veiklą nuo gamtos išteklių naudojimo ir gerinant ekonominės veiklos poveikį aplinkai. Todėl techninės analizės kriterijus reikėtų nustatyti naujiems skaitmeniniams sprendimams, galintiems padidinti aplinkos stebėsenos ir reglamentavimo vykdymo užtikrinimo skaidrumą ir veiksmingumą, įskaitant integruoto vandens išteklių valdymo sprendimų priėmimą;
19)techninės analizės kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla gali būti laikoma svariai prisidedančia prie taršos prevencijos ir kontrolės, turėtų atspindėti poreikį panaikinti oro, vandens, dirvožemio, gyvųjų organizmų ir maisto išteklių taršą. Tarša gali sukelti ligas, kurios gali lemti pirmalaikes mirtis. Žalingiausią jos poveikį žmonių sveikatai paprastai pajunta pažeidžiamiausios grupės. Tarša taip pat kelia grėsmę biologinei įvairovei ir prisideda prie masinio rūšių nykimo. 2021 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikate „Kuriame sveiką planetą visiems. ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“ teigiama, kad veiksmų taršos srityje ekonominė nauda yra reikšminga, o nauda visuomenei kur kas didesnė nei būtini kaštai;
20)įgyvendinant 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikato „Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti. Aplinkos be toksinių medžiagų kūrimas“ užmojus, kuriais siekiama padėti užkirsti kelią taršai ir ją kontroliuoti, labai svarbu palaipsniui atsisakyti kenksmingiausių medžiagų vartotojams ar profesionaliems naudotojams skirtuose gaminiuose, išskyrus atvejus, kai įrodyta, kad jų naudojimas yra būtinas visuomenei, ir kuo daugiau gaminamų ir naudojamų susirūpinimą keliančių medžiagų pakeisti kitomis medžiagomis arba sumažinti jų naudojimą;
21)tam tikrų vaistų sudedamųjų dalių keliama tarša gali kelti pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, kaip nurodyta 2019 m. kovo 11 d. Komisijos komunikate „Europos Sąjungos strateginis požiūris į vaistus aplinkoje“. Todėl veikliųjų vaistinių medžiagų ar veikliųjų medžiagų gamybos ir vaistų gamybos techninės analizės kriterijais turėtų būti siekiama skatinti gaminti ir naudoti tas sudedamąsias dalis, kurios yra natūralios kilmės medžiagos arba priskiriamos prie lengvai biologiškai skaidžių medžiagų;
22)užkertant kelią teršalų išmetimui ir mažinant jų kiekį gaminių gyvavimo ciklo pabaigos etapu ir šalinant esamą taršą galima labai apsaugoti aplinką nuo taršos ir pagerinti aplinkos būklę. Todėl turėtų būti nustatyti techninės analizės kriterijai, taikomi pavojingų atliekų, kurios kelia didesnį pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai nei nepavojingos atliekos, surinkimui, vežimui ir tvarkymui, taip pat reikalavimų neatitinkančių sąvartynų, apleistų ar neteisėtų atliekų šalinimo vietų ir užterštų vietų bei teritorijų valymui;
23)techninės analizės kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikytina svariai prisidedančia prie biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo, turėtų atspindėti poreikį apsaugoti, išsaugoti ar atkurti biologinę įvairovę siekiant ekosistemų geros būklės arba apsaugoti ekosistemas, kurios jau yra geros būklės. Biologinės įvairovės nykimas ir ekosistemų žlugimas yra viena iš didžiausių grėsmių, su kuriomis kitą dešimtmetį susidurs žmonija;
24)biologinės įvairovės išsaugojimas teikia tiesioginę ekonominę naudą daugeliui ekonomikos sektorių. Todėl techniniais atrankos kriterijais turėtų būti siekiama išlaikyti arba pagerinti sausumos, gėlo vandens telkinių ir jūros buveinių, ekosistemų ir susijusių faunos ir floros rūšių populiacijų būklę ir jos tendencijas;
25)biologinės įvairovės ir susijusių paslaugų, kurias teikia sveikos ekosistemos, vertė yra svarbi turizmui, nes ji labai prisideda prie turistinių vietovių patrauklumo ir kokybės, taigi ir prie jų konkurencingumo. Dėl tos priežasties reikėtų nustatyti techninės analizės kriterijus, taikomus turizmo ir apgyvendinimo veiklai, kuriais būtų siekiama užtikrinti, kad ši veikla atitiktų tinkamus principus ir minimaliuosius reikalavimus, kad būtų saugoma ir palaikoma biologinė įvairovė bei ekosistemos ir prisidedama prie jų išsaugojimo;
26)techninės analizės kriterijais, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla, svariai prisidedanti prie vieno iš aplinkos tikslų, nedaro reikšmingos žalos jokiam kitam aplinkos tikslui, turėtų būti siekiama užtikrinti, kad vieno aplinkos tikslo nebūtų siekiama kitų aplinkos tikslų sąskaita. Todėl reikšmingos žalos nedarymo kriterijai atlieka esminį vaidmenį užtikrinant aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos klasifikavimo aplinkosauginį naudingumą. Jei yra rizika, kad veikla gali padaryti reikšmingos žalos tam tikram aplinkos tikslui, turi būti nustatomi jai taikomi reikšmingos žalos tam tikslui nedarymo kriterijai. Tie kriterijai turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į susijusius reikalavimus pagal galiojančią Sąjungos teisę ir jais grindžiami;
27)techninės analizės kriterijais, skirtais užtikrinti, kad svariai prie vieno iš aplinkos tikslų prisidedanti ekonominė veikla nedarytų reikšmingos žalos klimato kaitos švelninimui, turėtų būti užtikrinama, kad dėl ekonominės veiklos, kuri gali svariai prisidėti prie kitų aplinkos tikslų nei klimato kaitos švelninimo tikslas, nebūtų išmetamas didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;
28)tikėtina, kad klimato kaita paveiks visus ekonomikos sektorius. Todėl techninės analizės kriterijai, skirti užtikrinti, kad svariai prie vieno iš aplinkos tikslų prisidedanti ekonominė veikla nedarytų reikšmingos žalos prisitaikymui prie klimato kaitos, turėtų būti taikomi visų rūšių ekonominei veiklai. Tais kriterijais turėtų būti užtikrinta, kad esama ir būsima tai ekonominei veiklai reikšminga rizika būtų nustatyta ir būtų įgyvendinti prisitaikymo sprendimai siekiant išvengti galimų nuostolių ar poveikio veiklos tęstinumui arba juos kuo labiau sumažinti;
29)visai veiklai, kuri gali kliudyti tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui bei apsaugai, turėtų būti nustatyti atitinkami reikšmingos žalos nedarymo techninės analizės kriterijai. Tais kriterijais turėtų būti siekiama, kad ekonominė veikla nekenktų gerai vandens telkinių, įskaitant paviršinius ir požeminius vandenis, būklei arba geram jų ekologiniam potencialui, arba gerai jūrų vandenų ekologinei būklei, todėl jais turėtų būti reikalaujama, kad aplinkos būklės blogėjimo rizika būtų nustatoma ir pašalinama laikantis vandens naudojimo ir apsaugos valdymo plano arba valstybių narių rengiamų jūrų strategijų;
30)reikšmingos žalos perėjimui prie žiedinės ekonomikos nedarymo techninės analizės kriterijai turėtų būti pritaikyti konkrečiai ekonominei veiklai, kad būtų užtikrinta, jog vykdant tą ekonominę veiklą ištekliai nebūtų naudojami netausiai, kad nebūtų susisaistoma su linijinės gamybos modeliais ir kad būtų vengiama atliekų susidarymo arba jų susidarytų kuo mažiau, o kai jų išvengti nepavyksta, jos būtų tvarkomos pagal atliekų hierarchiją. Tais kriterijais taip pat turėtų būti užtikrinama, kad ekonominė veikla netrukdytų siekti tikslo pereiti prie žiedinės ekonomikos;
31)reikšmingos žalos taršos prevencijai ir kontrolei nedarymo techninės analizės kriterijai turėtų atspindėti sektoriaus ypatumus ir apimti atitinkamus oro, vandens ar dirvožemio taršos šaltinius bei rūšis, o prireikus juose turi būti daromos nuorodos į išvadas dėl geriausių prieinamų gamybos būdų, priimtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES;
32)reikšmingos žalos biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai bei atkūrimui nedarymo kriterijai turėtų būti nustatyti visai veiklai, galinčiai kelti pavojų buveinių, rūšių ar ekosistemų būklei ar padėčiai, ir jais turėtų būti reikalaujama, jei aktualu, atlikti poveikio aplinkai vertinimus ar kitus tinkamus vertinimus bei įgyvendinti tų vertinimų išvadas. Tais kriterijais turėtų būti užtikrinta, kad net ir tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimo ar kito tinkamo vertinimo atlikti neprivaloma, vykdant veiklą nebūtų trikdomi, gaudomi ar žudomi teisės aktais saugomų rūšių gyvūnai ar bloginama teisės aktais saugomų buveinių būklė;
33)tikėtina, kad klimato kaita paveiks visus ekonomikos sektorius, todėl prisitaikyti prie dabartinio ir numatomo būsimo neigiamo klimato kaitos poveikio reikės jiems visiems. Dėl šios priežasties ateityje svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo techninės analizės kriterijai turi būti nustatyti visiems sektoriams ir visai ekonomei veiklai, kuriems taikomi šiame reglamente nustatyti svaraus prisidėjimo prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, taršos prevencijos ir kontrolės arba biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo techninės analizės kriterijai;
34)įtraukus naują ekonominę veiklą, kuria svariai prisidedama prie aplinkos tikslų pagal Reglamento (ES) 2020/852 12 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 2 dalį ir 15 straipsnio 2 dalį, bus išplėsta to reglamento 8 straipsnyje nustatyta atskleidžiamos informacijos aprėptis. Todėl Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178, kuris buvo priimtas remiantis Reglamento (ES) 2020/852 8 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti iš dalies pakeistas, kad atspindėtų tą išplėstą taikymo sritį. Siekiant pašalinti tam tikrus techninius ir teisinius neatitikimus, nustatytus pradėjus taikyti Deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/2178, taip pat reikėtų tikslingai iš dalies pakeisti tą reglamentą;
35)todėl Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;
36)Reglamento (ES) 2020/852 9 straipsnio c–f punktuose ir 12, 13, 14 bei 15 straipsniuose nurodyti keturi aplinkos tikslai yra glaudžiai tarpusavyje susiję dėl priemonių, kuriomis siekiama tikslo, ir naudos, kurios vieno iš tikslų pasiekimas gali duoti siekiant kitų tikslų. Nuostatos, kuriomis nustatoma, ar ekonominė veikla svariai prisideda prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, taršos prevencijos ir kontrolės arba biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo, yra glaudžiai susijusios tarpusavyje ir su poreikiu išplėsti Deleguotajame reglamente (ES) 2021/2178 nustatytas informacijos atskleidimo pareigas. Siekiant užtikrinti, kad tos nuostatos, kurios turėtų įsigalioti tuo pačiu metu, būtų tarpusavyje suderintos, kad suinteresuotieji subjektai susidarytų išsamesnį teisinės sistemos vaizdą ir būtų lengviau taikyti Reglamentą (ES) 2020/852, tas nuostatas būtina įtraukti į vieną reglamentą;
37)kad Reglamentas (ES) 2020/852 būtų toliau taikomas atsižvelgiant į mokslo, technologijų, rinkos ir politikos pokyčius, šį reglamentą reikėtų reguliariai peržiūrėti ir prireikus iš dalies pakeisti, kiek tai susiję su veikla, kuri laikoma svariai prisidedančia prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, taršos prevencijos ir kontrolės arba biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo, ir su atitinkamais techninės analizės kriterijais;
38)šis reglamentas atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą neutralaus poveikio klimatui tikslą ir juo užtikrinama prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, kaip nurodyta to reglamento 5 straipsnyje. Komisija įvertino techninės analizės kriterijų, kuriais užtikrinama, kad ekonominė veikla, svariai prisidedanti prie vieno iš aplinkos tikslų, nedarytų reikšmingos žalos klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie klimato kaitos, suderinamumą su Reglamento (ES) 2021/1119 tikslu ir uždaviniais, kaip reikalaujama to reglamento 6 straipsnio 4 dalyje;
39)finansų ir ne finansų įmonėms būtina suteikti pakankamai laiko įvertinti, ar jų ekonominė veikla atitinka šiame reglamente nustatytus techninės analizės kriterijus, ir remiantis tuo vertinimu pateikti ataskaitą pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/2178. Todėl šio reglamento taikymo pradžios data turėtų būti atidėta, o Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2178 pakeitimais turėtų būti užtikrinta, kad ne finansų ir finansų įmonės turėtų pakankamai laiko įvykdyti joms taikomus ataskaitų teikimo reikalavimus pagal tą reglamentą,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Techninės analizės kriterijai, susiję su tausiu vandens ir jūrų išteklių naudojimu ir apsauga
Techninės analizės kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikytina svariai prisidedančia prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos jokiam kitam Reglamento (ES) 2020/852 9 straipsnyje nustatytam aplinkos tikslui, nustatomi šio reglamento I priede.
2 straipsnis
Techninės analizės kriterijai, susiję su perėjimu prie žiedinės ekonomikos
Techninės analizės kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikytina svariai prisidedančia prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos jokiam kitam Reglamento (ES) 2020/852 9 straipsnyje nustatytam aplinkos tikslui, nustatomi šio reglamento II priede.
3 straipsnis
Techninės analizės kriterijai, susiję su taršos prevencija ir kontrole
Techninės analizės kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikytina svariai prisidedančia prie taršos prevencijos ir kontrolės ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos jokiam kitam Reglamento (ES) 2020/852 9 straipsnyje nustatytam aplinkos tikslui, nustatomi šio reglamento III priede.
4 straipsnis
Techninės analizės kriterijai, susiję su biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimu
Techninės analizės kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikytina svariai prisidedančia prie biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos jokiam kitam Reglamento (ES) 2020/852 9 straipsnyje nustatytam aplinkos tikslui, nustatomi šio reglamento IV priede.
5 straipsnis
Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2178 pakeitimai
Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178 iš dalies keičiamas taip:
1)8 straipsnio 5 dalis išbraukiama;
2)10 straipsnis papildomas 6 ir 7 dalimis:
„6.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. ne finansų įmonės atskleidžia tik savo visos apyvartos, kapitalo ir veiklos išlaidų procentinę dalį, kurią sudaro taksonominė ir netaksonominė ekonominė veikla pagal Reglamentą [Deleguotasis reglamentas dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus] ir Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 I priedo 3.18–3.21 bei 6.18–6.20 skirsnius ir to reglamento II priedo 5.13, 7.8, 8.4, 9.3, 14.1 bei 14.2 skirsnius, ir šiems duomenims paaiškinti aktualią kokybinę informaciją, nurodytą I priedo 1.2 skirsnyje.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. ne finansų įmonių pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai apima ekonominę veiklą, nustatytą Reglamente [Deleguotasis reglamentas dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus] ir Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 I priedo 3.18–3.21 bei 6.18–6.20 skirsniuose ir to reglamento II priedo 5.13, 7.8, 8.4, 9.3, 14.1 bei 14.2 skirsniuose.
7.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. finansų įmonės atskleidžia tik:
a)įtraukto savo turto procentinę dalį, kurią sudaro netaksonominės ir taksonominės ekonominės veiklos pozicijos pagal Reglamentą [Deleguotasis reglamentas dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus] ir Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 I priedo 3.18–3.21 bei 6.18–6.20 skirsnius ir to reglamento II priedo 5.13, 7.8, 8.4, 9.3, 14.1 bei 14.2 skirsnius;
b)su a punkte nurodyta ekonomine veikla susijusią kokybinę informaciją, nurodytą XI priede.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. finansų įmonių pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai apima ekonominę veiklą, nustatytą Reglamente [Deleguotasis reglamentas dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus] ir Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 I priedo 3.18–3.21 bei 6.18–6.20 skirsniuose ir to reglamento II priedo 5.13, 7.8, 8.4, 9.3, 14.1 bei 14.2 skirsniuose.“;
3)I, II, III, IV, V, VII, IX ir X priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento V priedą;
4)VI priedas pakeičiamas šio reglamento VI priedo tekstu;
5)VIII priedas pakeičiamas šio reglamento VII priedo tekstu.
6 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2024 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2023 06 27
Komisijos vardu
Pirmininkės pavedimu
Mairead McGUINNESS
Komisijos narė
TURINYS
I PRIEDAS
3
1.Gamybos pramonė3
1.1.Nuotėkio kontrolės technologijų, naudojamų nuotėkiui sumažinti ir užkirsti jam kelią vandens tiekimo sistemose, gamyba, diegimas ir susijusios paslaugos3
2.Vandentieka, kanalizacija, atliekų tvarkymas, valymo veikla 5
2.1.Vandentieka5
2.2.Komunalinių nuotekų valymas8
2.3.Darnios miestų drenavimo sistemos10
3.Nelaimių rizikos valdymas 12
3.1.Gamtos procesais pagrįsti potvynių ir sausrų rizikos prevencijos ir apsaugos nuo jų sprendimai12
4.Informacija ir ryšiai 16
4.1.Informacinių ir (arba) operacinių technologijų duomenimis pagrįsti nuotėkio mažinimo sprendimai16
I PRIEDAS
Techninės analizės kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams
1.Gamybos pramonė
1.1.Nuotėkio kontrolės technologijų, naudojamų nuotėkiui sumažinti ir užkirsti jam kelią vandens tiekimo sistemose, gamyba, diegimas ir susijusios paslaugos
Veiklos aprašymas
Vykdant šią ekonominę veiklą gaminamos ir diegiamos nuotėkio kontrolės technologijos, naudojamos nuotėkiui sumažinti ir užkirsti jam kelią vandens tiekimo sistemose, arba teikiamos susijusios paslaugos.
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais E36 ir F42.99, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 12 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyta sąlygas sudaranti veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos
|
|
1. Vykdant veiklą gaminamos ir diegiamos nuotėkio kontrolės technologijos naujose ar esamose vandens tiekimo sistemose arba teikiamos jų techninės priežiūros, remonto ar susijusios profesionalios paslaugos, siekiant reguliuoti slėgį vandens tiekimo sistemos rajoninėse vartojimo matavimo zonose iki minimalaus slėgio. Nuotėkio kontrolės technologijas visų pirma sudaro slėgio reguliavimo vožtuvai, slėgio siųstuvai, srautmačiai, ryšio prietaisai ir specialūs inžineriniai statiniai, įskaitant apžiūros šulinius slėgio reguliavimo vožtuvams prižiūrėti.
2. Kad būtų pasiekta gera vandens išteklių būklė ir geras ekologinis potencialas, apibrėžti Reglamento (ES) 2020/852 2 straipsnio 22 ir 23 punktuose, konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais nustatyta ir pašalinta aplinkos būklės blogėjimo rizika, susijusi su vandens kokybės išsaugojimu ir vandens stygiaus vengimu, laikantis Direktyvos 2000/60/EB ir galimai paveiktam vandens telkiniui ar telkiniams skirto pagal tą direktyvą parengto vandens išteklių naudojimo ir apsaugos valdymo plano.
Kai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, apimantis poveikio vandens ištekliams vertinimą pagal Direktyvą 2000/60/EB, papildomo poveikio vandens ištekliams vertinimo atlikti nereikia, jeigu nustatyta rizika buvo pašalinta.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
1) Klimato kaitos švelninimas
|
Netaikoma
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
4) Perėjimas prie žiedinės ekonomikos
|
Vykdant veiklą įvertinama, ar yra, ir, kai įmanoma, taikomi metodai, kuriais remiamas:
a)antrinių žaliavų ir naudotų komponentų naudojimas ir pakartotinis naudojimas gaminiuose;
b)į gaminių didelį patvarumą, perdirbamumą, lengvą išardomumą ir pritaikomumą orientuotas projektavimas;
c)atliekų tvarkymas, pagal kurį gamybos procese pirmenybė teikiama perdirbimui, o ne šalinimui;
d)informavimas apie susirūpinimą keliančias medžiagas ir jų atsekamumas visą pagaminto produkto gyvavimo ciklą.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
2.Vandentieka, kanalizacija, atliekų tvarkymas, valymo veikla
2.1.Vandentieka
Veiklos aprašymas
Žmonėms vartoti skirto vandens surinkimo, valymo ir tiekimo sistemų statyba, plėtra, eksploatavimas ir atnaujinimas, grindžiamas gamtinių vandens išteklių gavyba iš paviršinio ar požeminio vandens šaltinių.
Ekonominė veikla apima vandens išteklių gavybą, būtiną valymą, kad vandens kokybė atitiktų taikomus teisės aktus, ir paskirstymą gyventojams ir maisto tvarkymo subjektams vamzdynų sistemomis.
Ekonominė veikla neapima drėkinimo ir vandens išteklių gavybos jūros ar sūrokam vandeniui gėlinti.
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais E36.00 ir F42.9, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos
|
|
1. Veikla, susijusi su esamos vandens tiekimo sistemos eksploatavimu, kai vartotojams tiekiamas pakankamos ir sveikatos reikalavimus atitinkančios kokybės vanduo ir prisidedama prie efektyvaus vandens išteklių naudojimo, atitinka šiuos kriterijus:
a)vandens tiekimo sistema atitinka Direktyvos (ES) 2020/2184, Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2022/679, taip pat pagal tą direktyvą priimtų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų reikalavimus;
b)sistemos nuotėkio lygis apskaičiuojamas taikant infrastruktūros nuotėkio rodiklio (INR) vertinimo metodą, o ribinė vertė yra ne didesnė kaip 2,0, arba jis apskaičiuojamas taikant kitą tinkamą metodą, o ribinė vertė nustatoma pagal Direktyvos (ES) 2020/2184 4 straipsnį. Tas skaičiavimas turi būti taikomas visai nurodytai vandentiekos (skirstymo) tinklo daliai, t. y. vandentiekos zonos lygmeniu, rajoninėje (-ėse) vartojimo matavimo zonoje (-ose) arba reguliuojamo slėgio zonoje (-ose);
c)vandens tiekimo sistemos apima vartojimo apskaitą vartotojų lygmeniu, kai vanduo tiekiamas į sutartyje numatytą tiekimo vietą, esančią pačių vartotojų geriamojo vandens skirstymo sistemoje.
2. Naujos vandens tiekimo sistemos statybos ir eksploatavimo arba esamos vandens tiekimo sistemos išplėtimo atveju, kai vanduo tiekiamas naujoms teritorijoms arba gerinama vandentieka esamoms teritorijoms, veikla atitinka šiuos kriterijus:
a)vandens tiekimo sistema atitinka Direktyvą (ES) 2020/2184, įskaitant tos direktyvos 13 straipsnio 8 dalyje nustatytus reikalavimus, taip pat Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2022/679 ir pagal tą direktyvą priimtų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų reikalavimus;
b)naujos arba išplėstos sistemos nuotėkio lygis apskaičiuojamas taikant infrastruktūros nuotėkio rodiklio (INR) vertinimo metodą, o ribinė vertė yra ne didesnė kaip 1,5, arba jis apskaičiuojamas taikant kitą tinkamą metodą, o ribinė vertė nustatoma pagal Direktyvos (ES) 2020/2184 4 straipsnį. Tas skaičiavimas turi būti taikomas visai paveiktai konkrečiai vandens tiekimo (skirstymo) tinklo daliai, kurioje vykdomi darbai, t. y. vandens tiekimo zonos lygmeniu, rajoninėje (-ėse) vartojimo matavimo zonoje (-ose) arba reguliuojamo slėgio zonoje (-ose).
c)vandens tiekimo sistema apima vartojimo apskaitą vartotojų lygmeniu, kai vanduo tiekiamas į sutartyje numatytą geriamojo vandens tiekimo vietą, esančią pačių vartotojų geriamojo vandens skirstymo sistemoje.
3. Esamų vandens tiekimo sistemų atnaujinimo atveju veikla atitinka šiuos kriterijus:
a)ją vykdant bent 20 proc. sumažinamas skirtumas tarp esamo vidutinio trejų metų vandens tiekimo tinklo nuotėkio lygio, apskaičiuoto taikant infrastruktūros nuotėkio rodiklio (INR) vertinimo metodą (pradinis trejų metų veiklos rezultatų vidurkis) ir 1,5 INR, arba tarp esamo vidutinio trejų metų vandens tiekimo tinklo nuotėkio lygio, apskaičiuoto taikant kitą tinkamą metodą, ir ribinės vertės, nustatytos pagal Direktyvos (ES) 2020/2184 4 straipsnį. Esamo nuotėkio lygio trejų metų vidurkis skaičiuojamas visoje paveiktoje konkrečioje vandens tiekimo (skirstymo) tinklo dalyje, kurioje vykdomi darbai, t. y. atnaujinto vandens tiekimo (skirstymo) tinklo atveju rajoninėje (-ėse) vartojimo matavimo zonoje (-ose) arba reguliuojamo slėgio zonoje (-ose).
b)vandens tiekėjas parengia, o kompetentingos institucijos patvirtina planą, kuriame pateikiami tikslai ir terminai, kurių laikantis vartotojų lygmeniu bus įdiegta vartojimo apskaita.
4. Gauti vandens tiekimo sistemai skirti reikiami vandens gavybos leidimai. Pagal Direktyvą 2000/60/EB tokia vandens gavyba įtraukiama į vandens gavybos registrą. Siekiant užtikrinti, kad turimi požeminio vandens ištekliai nebūtų išeikvoti, esant tam tikram ilgalaikiam metiniam vandens ėmimo iš telkinio vidurkiui, arba kad nebūtų trukdoma pasiekti paviršinio vandens telkinio, iš kurio imamas vanduo, geros ekologinės būklės ir ekologinio potencialo, o dėl vandens gavybos tų vandens telkinių būklė arba potencialas nepablogėtų, buvo atliktas faktinio vandens gavybos potencialo vertinimas.
Dėl vandens tiekimo sistemos eksploatavimo nepablogėja paveiktų vandens telkinių būklė ir netrukdoma pasiekti geros vandens telkinio būklės ir gero ekologinio potencialo pagal Direktyvą 2000/60/EB.
Informacija apie vandens gavybą, gavybos registrą, vandens telkinių būklę, juos veikiančius neigiamus veiksnius ir poveikį yra įtraukta į upės baseino valdymo planą arba, jei veikla vykdoma trečiosiose šalyse, į lygiavertį vandens naudojimo ir apsaugos valdymo planą.
Veikla nėra susijusi su naujų tiekimo sistemų statyba arba esamų tiekimo sistemų plėtra, jei jos gali turėti įtakos vienam ar daugiau vandens telkinių, kurių būklė arba potencialas nėra geri dėl su kiekiu susijusių priežasčių.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
1) Klimato kaitos švelninimas
|
Netaikoma
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
4) Perėjimas prie žiedinės ekonomikos
|
Netaikoma
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Netaikoma
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
2.2.Komunalinių nuotekų valymas
Veiklos aprašymas
Komunalinių nuotekų infrastruktūros, įskaitant valymo įrenginius, kanalizacijos tinklus, paviršinių nuotekų tvarkymo konstrukcijas, jungtis prie nuotekų infrastruktūros, decentralizuotus nuotekų valymo įrenginius, įskaitant atskiras ir kitas tinkamas sistemas, ir išvalytų nuotekų išleidimo konstrukcijų statyba, plėtra, modernizavimas, eksploatavimas ir atnaujinimas. Veikla gali apimti naujovišką ir pažangų valymą, įskaitant mikroteršalų šalinimą.
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais E37.00 ir F42.9, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos
|
|
1. Dėl nuotekų valymo sistemos nepablogėja nė vieno iš paveiktų vandens telkinių gera būklė ir geras ekologinis potencialas ir ji svariai prisideda prie paveiktų vandens telkinių geros būklės ir gero potencialo pasiekimo pagal Direktyvą 2000/60/EB.
Informacija, susijusi su vandens telkinių būkle, veikla, galinčia daryti poveikį jų būklei, ir priemonėmis, kurių imtasi siekiant išvengti tokio poveikio arba jį kuo labiau sumažinti, įtraukiama į upės baseino valdymo planą arba, jei veikla vykdoma trečiosiose šalyse, į lygiavertį vandens naudojimo ir apsaugos valdymo planą. Nuotekų valymo sistema atitinka kompetentingų vietos valdžios institucijų nustatytus nuotekų išleidimo reikalavimus. Nuotekų valymo sistema taip pat prisideda prie geros jūrų vandenų aplinkos būklės pasiekimo arba palaikymo pagal Direktyvą 2008/56/EB, jei taikoma.
2. Nuotekų valymo sistemoje yra nuotekų surinkimo sistema ir antrinio nuotekų valymo sistema. Nuotekų valymo sistema atitinka atitinkamus konkretaus dydžio reikalavimus, taikomus iš komunalinių nuotekų valymo įrenginių išleidžiamoms nuotekoms, nustatytus Direktyvoje 91/271/EEB, visų pirma tos direktyvos 3–8 ir 13 straipsniuose ir tos direktyvos I priede.
3. Jei nuotekų valymo įrenginio pajėgumas yra ne mažesnis kaip 100 000 gyventojų ekvivalentų (GE) arba jei į jį per parą patenkanti apkrova pagal biocheminį deguonies suvartojimą per 5 paras (BDS5) viršija 6 000 kg, dumblui stabilizuoti taikomas dumblo valymo metodas, pavyzdžiui, anaerobinis skaidymas, arba technologija, kuriems reikalingas grynasis energijos poreikis yra toks pat arba mažesnis (atsižvelgiant į energijos gamybą ir suvartojimą).
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
1) Klimato kaitos švelninimas
|
Yra atliktas iš centralizuotos nuotekų sistemos, apimančios nuotekų surinkimą (kanalizacijos tinklą) ir valymą, tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio vertinimas. Pareikalavus rezultatai atskleidžiami investuotojams ir klientams.
Nuotekų dumblo anaerobinio skaidymo atveju parengtas metano nuotėkio įrenginyje stebėsenos planas.
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
4) Perėjimas prie žiedinės ekonomikos
|
Netaikoma
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Nuotekų išleidimas į priimančiuosius vandenis atitinka Direktyvoje 91/271/EEB nustatytus reikalavimus, arba nacionalines nuostatas, kuriomis nustatomi didžiausi leidžiami su nuotekomis į priimančiuosius vandenis išleidžiamų teršalų kiekiai.
Įgyvendintos priemonės, kuriomis siekiama išvengti pavojingo paviršinių nuotekų nutekėjimo iš nuotekų surinkimo sistemos ir jį sumažinti ir kurios gali apimti gamtos procesais pagrįstus sprendimus, atskiras paviršinių nuotekų surinkimo sistemas, sulaikymo rezervuarus ir pirmojo nuplaunamojo vandens valymą.
Nuotekų dumblas naudojamas laikantis Tarybos direktyvos 86/278/EEB arba taip, kaip reikalaujama nacionalinėje teisėje, susijusioje su dumblo paskleidimu dirvos paviršiuje ar kitokiu naudojimu ant dirvožemio arba dirvožemyje.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
2.3.Darnios miestų drenavimo sistemos
Veiklos aprašymas
Miestų drenavimo sistemų įrenginių, kuriais mažinama tarša ir potvynių grėsmė, kylantys dėl komunalinių paviršinių nuotekų, gerinama miesto vandens kokybė ir didinamas jo kiekis, panaudojant natūralius procesus, pavyzdžiui, infiltraciją ir sulaikymą, statyba, plėtra, eksploatacija ir atnaujinimas.
Ši veikla apima darnią miesto drenavimo sistemą, skatinančią infiltraciją, garavimą ir kitus paviršinių nuotekų valymo būdus (įskaitant vandens nuleistuvus, teritorijos išdėstymą ir valdymą, pralaidžias dangas, filtravimo drenažus, nuotakus, filtravimo juostas, tvenkinius, pelkes, susigėrimo įrenginius, infiltracinius griovius ir baseinus, žaliuosius stogus, biologinio sulaikymo vietas ir paviršinių nuotekų parengtinio valymo įtaisus, įskaitant smėlio filtrus arba dulkio šalintuvus) ir kitas naujoviškas sistemas.
Veikla neapima už miesto ribų taikomų gamtos procesais pagrįstų potvynių ir sausrų rizikos prevencijos ir apsaugos nuo jų sprendimų (žr. šio priedo 3.1 skirsnį).
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais E36.00, E37.00 ir F42.9, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos
|
|
Veikla prisidedama prie lietaus vandens sulaikymo tam tikroje teritorijoje arba vandens kokybės gerinimo, nes ji atitinka šiuos kriterijus:
a)darnios miesto drenavimo sistemos statyba ir eksploatacija integruota į miesto drenavimo ir nuotekų valymo sistemą, kaip tai įrodo potvynių rizikos valdymo planas arba kitos atitinkamos miestų planavimo priemonės. Veikla svariai prisideda prie geros paviršinio ir požeminio vandens telkinių būklės ir gero ekologinio potencialo pasiekimo arba vandens telkinių, kurių būklė ir potencialas jau yra geri, būklės blogėjimo prevencijos ir yra vykdoma siekiant užtikrinti atitiktį Direktyvai 2000/60/EB ir Direktyvai 2008/56/EB;
b)pateikiama informacija apie procentinę dalį, kurią sudaro konkreti teritorija, pavyzdžiui, gyvenamoji ar komercinės paskirties teritorija, kurioje lietaus vanduo yra ne tiesiogiai nuleidžiamas, o sulaikomas;
c)projektuojant darnią miesto drenavimo sistemą būtų užtikrintas bent vienas iš šių poveikio elementų:
i)tam tikra procentinė lietaus vandens dalis drenažo sistemos vandens baseine yra sulaikoma ir vėliau palaipsniui išleidžiama į priimančiuosius vandens telkinius;
ii)iš komunalinių paviršinių nuotekų, prieš jas išleidžiant į priimančiuosius vandens telkinius, pašalinama tam tikra procentinė dalis teršalų, įskaitant naftą, sunkiuosius metalus, pavojingas chemines medžiagas ir mikroplastikus;
iii)nuotėkio didžiausias galimas srautas, kurio grįžties trukmė atitinka potvynių rizikos valdymo planų ar kitų galiojančių vietos nuostatų reikalavimus, sumažėja kiekybiškai įvertintu procentiniu dydžiu.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
1) Klimato kaitos švelninimas
|
Netaikoma
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
4) Perėjimas prie žiedinės ekonomikos
|
Netaikoma
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Priklausomai nuo gaunamo vandens kilmės ir skirtingos teršalų apkrovos (tai, pavyzdžiui, gali būti lietaus vanduo, nuo stogų nutekantis lietaus vanduo, nuo kelių nutekantis lietaus vanduo arba paviršinės nuotekos), darni miestų drenavimo sistema šiuos vandenis valo prieš juos išleidžiant arba infiltruojant į kitas aplinkos terpes.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.
Vykdoma invazinių svetimų rūšių introdukcijos prevencija arba valdomas jų plitimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1143/2014.
|
3.Nelaimių rizikos valdymas
3.1.Gamtos procesais pagrįsti potvynių ir sausrų rizikos prevencijos ir apsaugos nuo jų sprendimai
Veiklos aprašymas
Gamtos procesais pagrįstų plataus masto priemonių, skirtų potvyniams ir sausroms valdyti, ir pakrančių, tarpinių ir vidaus vandenų ekosistemų atkūrimo priemonių, kuriomis prisidedama prie potvynių ar sausrų prevencijos arba apsaugos nuo jų, planavimas, statyba bei plėtra ir gamtinio vandens sulaikymo, biologinės įvairovės ir vandens kokybės gerinimas.
Šios gamtos procesais pagrįstos potvynių ar sausrų valdymo plataus masto priemonės taikomos priemiesčiuose, kaimo ir pakrantės rajonuose ir koordinuojamos upės baseino, regiono ar vietos, pavyzdžiui, savivaldybės, lygmeniu.
Ekonominė veikla apima:
a)su upėmis ar ežerais susijusias priemones, įskaitant:
i)pakrančių ar salpų augalijos plėtrą arba salpų atkūrimą, įskaitant upės arba ežero pakartotinį sujungimą su salpa arba už kanalo ribų esančių ir (arba) skersinių jungčių gerinimą, siekiant atkurti salpos sulaikomąjį pajėgumą ir jos ekosistemos funkcijas;
ii)upių vagų vingiuotumo atkūrimą, sukuriant naują vingiuotą upės vagą arba iš naujo sujungiant nutrūkusias vingiuotas upės vagas, arba iš naujo sujungiant ežerą ar ežerų grupę su upe;
iii)upės išilginių ir skersinių jungčių (įskaitant senvages) atkūrimą, pašalinant nebereikalingas kliūtis, įskaitant užtvankas ir slenksčius arba nedideles pertvaras skersai ar išilgai upės;
iv)dirbtinių upių ar ežerų pakrančių apsaugos priemonių pakeitimą gamtos procesais pagrįstais sprendimais, skirtais krantams ar vagai stabilizuoti ir naudojamais kaip upių ar ežerų atkūrimo priemonės;
v)priemones, kuriomis siekiama paįvairinti upės ar ežero gylį ir plotį, kad padidėtų buveinių įvairovė;
b)šlapynių priemones, įskaitant:
i)griovių įrengimą drėgnumui atkurti, drenažo įrenginių pašalinimą, pakeitimą įrenginiais, kuriais kontroliuojamas nuotėkis, arba pylimų atitraukimą, kad būtų galima užtvenkti;
ii)dirbtinių šlapynių, skirtų vandeniui sulaikyti ir valyti tiek sausumoje, tiek prie vandens telkinių be augmenijos, įrengimą kaimo ir miesto vietovėse;
iii)sulaikymo baseinus ir tvenkinius nuo poplūdžio;
c)pakrančių priemones, įskaitant:
i)pakrančių šlapynių, įskaitant mangrovių miškus ar jūrų žolių sąžalynus, kurie veikia kaip natūralus barjeras, išsaugojimą ar atkūrimą;
ii)priemones, kurias sudaro morfologiniai pokyčiai ir kliūčių pašalinimas, siekiant kuo labiau sumažinti dirbtinio paplūdimių papildymo smėliu poreikį ir pagerinti pakrančių ekosistemų būklę, pagrįstas nuosėdų balanso tyrimu;
iii)kopų sutvirtinimą ir atkūrimą, įskaitant kopų augalijos sodinimą;
iv)pakrančių rifų išsaugojimą ar atkūrimą;
v) pakrantės zonos papildymą smėliu;
d)viso upės baseino valdymo priemones, įskaitant:
i)žemės tvarkymo priemones, įskaitant rezervuarų vandens baseinų, šaltinių ar sanitarinės apsaugos zonų ir apskritai upių baseinų aukštupių apželdinimą mišku;
ii)natūralios infiltracijos atkūrimą, siekiant papildyti požeminį vandenį, palengvinant arba padidinant dirvožemio sulaikymo gebą ir infiltraciją;
iii)valdomą vandeningojo sluoksnio papildymą.
Veikla neapima nedidelio masto gamtos procesais pagrįstų sprendimų, skirtų potvyniams ir sausroms mažinti, įskaitant žaliuosius ir mėlynuosius sprendimus, taikomus miesto aplinkoje, pavyzdžiui, žaliuosius stogus, nuotakus, pralaidžius paviršius ir infiltracijos baseinus, skirtus komunalinėms paviršinėms nuotekoms tvarkyti, arba darnias miestų drenavimo sistemas (žr. šio priedo 2.3 skirsnį).
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su NACE kodu F42.91 pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos
|
|
1. Ši veikla yra kiekybiškai įvertinama ir terminuota priemonė, kuria siekiama potvynių rizikos mažinimo tikslų pagal upės baseino mastu suderintą potvynių rizikos valdymo planą, parengtą vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/60/EB. Sausrų rizikos mažinimo atveju veikla yra kiekybiškai įvertinama ir terminuota priemonė, kuria siekiama Direktyvos 2000/60/EB tikslų pagal upės baseino valdymo planą arba sausrų valdymo planą, kuris yra upės baseino valdymo plano dalis.
Jei veikla vykdoma trečiosiose šalyse, ji nurodoma kaip potvynių rizikos mažinimo arba sausrų rizikos mažinimo priemonė, įtraukta į vandens naudojimo ir apsaugos valdymo planą upės baseino mastu arba į integruoto pakrančių zonų valdymo planą, taikomą palei pakrantę. Šiais planais siekiama potvynių ir sausrų rizikos valdymo tikslų, kad būtų sumažintos neigiamos pasekmės žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai.
2. Kad būtų pasiekta gera vandens išteklių būklė ir geras ekologinis potencialas, apibrėžti Reglamento (ES) 2020/852 2 straipsnio 22 ir 23 punktuose, konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais nustatyta ir pašalinta aplinkos būklės blogėjimo rizika, susijusi su vandens kokybės išsaugojimu bei vandens stygiaus vengimu ir paveiktų vandens telkinių būklės blogėjimo vengimu, laikantis Direktyvos 2000/60/EB ir pagal tą direktyvą parengto galimai paveiktam vandens telkiniui ar telkiniams skirto upės baseino valdymo plano.
Nustatoma su jūros aplinkos išsaugojimu susijusi aplinkos būklės blogėjimo rizika ir sprendžiami su ja susiję klausimai, kad būtų pasiekta arba palaikoma gera aplinkos būklė, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/56/EB 3 straipsnio 5 punkte.
3. Veikla apima gamtos atkūrimo ar išsaugojimo veiksmus, kuriais įrodoma konkreti papildoma ekosistemų nauda, padedanti pasiekti gerą vandens būklę ar potencialą pagal Direktyvą 2000/60/EB, gerą aplinkos būklę pagal Direktyvą 2008/56/EB ir 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikate „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija“ nurodytus gamtos atkūrimo ir išsaugojimo tikslus. Veikla apima aiškius ir privalomus per aiškiai apibrėžtą laikotarpį įgyvendintinus gamtos atkūrimo ar išsaugojimo tikslus ir priemonių šiems tikslams pasiekti aprašymą. Vietos suinteresuotosios šalys nuo pat pradžių dalyvauja planavimo ir projektavimo etape. Ši veikla grindžiama IUCN visuotinio gamtos procesais pagrįstų sprendimų standarto principais.
Vykdant veiklą trečiosiose šalyse atsižvelgiama į nacionalines biologinės įvairovės strategijas ir veiksmų planus, kuriuose nustatomi gamtos išsaugojimo ir atkūrimo tikslai ir aprašomos priemonės šiems tikslams pasiekti.
4. Parengta stebėsenos programa, kuria siekiama įvertinti gamtos procesais pagrįstų sprendimų schemos veiksmingumą gerinant paveikto vandens telkinio būklę, siekiant išsaugojimo ir atkūrimo tikslų ir prisitaikant prie kintančių klimato sąlygų. Programa peržiūrima vadovaujantis periodiškai rengiamais upių baseinų valdymo planais (įskaitant, kai tinkama, sausrų valdymo planus) ir potvynių rizikos valdymo planais.
Trečiosiose šalyse vykdomos veiklos atveju programa peržiūrima ne rečiau kaip kartą per programavimo laikotarpį ir bet kuriuo atveju kas 10 metų. Programoje laikomasi galiojančių teisinių ir reglamentavimo nuostatų ir ji suderinama su tomis nuostatomis, aiškiai nurodant teisinės atsakomybės ir įsipareigojimų sritis. Į programą aktyviai įtraukiamos vietos bendruomenės ir kitos suinteresuotosios šalys.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
1) Klimato kaitos švelninimas
|
Vykdant veiklą, žemės ir jūros, kuriose yra didelių anglies sankaupų, būklė neblogėja.
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
4) Perėjimas prie žiedinės ekonomikos
|
Veiklos vykdytojai riboja atliekų susidarymą procesuose, susijusiuose su statyba ir griovimu, ir atsižvelgia į geriausius prieinamus gamybos būdus. Ne mažiau kaip 70 proc. (pagal svorį) statybvietėje susidariusių nepavojingų statybos ir griovimo atliekų (išskyrus Sprendimu 2000/532/EB nustatyto Europos atliekų sąrašo 17 05 04 kategorijoje nurodytas natūraliai susidarančias medžiagas) parengiama pakartotiniam naudojimui, perdirbimui ir kitokiam panaudojimui medžiagoms gauti, įskaitant užpildymo operacijas, kai atliekos naudojamos kaip kitų medžiagų pakaitalas, laikantis atliekų hierarchijos ir ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo. Veiklos vykdytojai atlieka atrankinį griovimą, kad būtų galima pašalinti ir saugiai tvarkyti pavojingas medžiagas ir palengvinti pakartotinį naudojimą bei kokybišką perdirbimą.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Pesticidų naudojimas kuo labiau mažinamas, o pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB pirmenybė teikiama alternatyviems metodams ar priemonėms, kurie gali apimti nechemines pesticidų alternatyvas, išskyrus atvejus, kai pesticidus reikia naudoti kenkėjų ir ligų protrūkiams kontroliuoti. Vykdant veiklą naudojama kuo mažiau trąšų ir nenaudojama mėšlo.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.
Be to, turi būti užtikrinama:
a)ES dėl „Natura 2000“ teritorijų – kad veikla nebūtų daromas reikšmingas poveikis toms teritorijoms atsižvelgiant į jų išsaugojimo tikslus, remiantis tinkamu vertinimu, atliktu pagal Tarybos direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 dalį;
b) ES, bet kurioje teritorijoje – kad veikla nekenktų rūšių, saugomų pagal Direktyvą 92/43/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB, populiacijų palankios apsaugos būklės atkūrimui ar palaikymui. Veikla taip pat turi nekenkti atitinkamų pagal Direktyvą 92/43/EEB saugomų tipų buveinių palankios apsaugos būklės atkūrimui ar išsaugojimui;
c)kad ES būtų vykdoma invazinių svetimų rūšių introdukcijos prevencija arba valdomas jų plitimas pagal reglamentą (ES) Nr. 1143/2014;
d)už ES ribų – kad veikla būtų vykdoma laikantis taikytinos teisės, susijusios su buveinių, rūšių išsaugojimu ir invazinių svetimų rūšių valdymu.
|
4.Informacija ir ryšiai
4.1.Informacinių ir (arba) operacinių technologijų duomenimis pagrįsti nuotėkio mažinimo sprendimai
Veiklos aprašymas
Vykdant šią veiklą gaminami, kuriami, įrengiami, diegiami, prižiūrimi, taisomi informacinių technologijų (IT) arba operacinių technologijų (OT) duomenimis pagrįsti sprendimai, skirti vandens tiekimo sistemų nuotėkiui kontroliuoti, valdyti, mažinti ir sušvelninti, arba teikiamos su jais susijusios profesionalios paslaugos, įskaitant technines konsultacijas dėl projektavimo ar stebėsenos.
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais E36, F42.99 ir J62, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 12 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyta sąlygas sudaranti veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos
|
|
1. Vykdant šią veiklą gaminami, kuriami, diegiami, įgyvendinami, prižiūrimi, remontuojami toliau išvardyti informacinių technologijų (IT) arba operacinių technologijų (OT) duomenimis pagrįsti sprendimai, skirti kontroliuoti, valdyti, mažinti ir sušvelninti nuotėkiui naujose ar esamose vandens tiekimo sistemose, arba teikiamos profesinės paslaugos, įskaitant technines konsultacijas dėl vieno ar kelių iš tų sprendimų projektavimo ar stebėsenos:
a)stebėsenos sistemos, įskaitant holistinius IT arba OT rinkinius ir (arba) priemones arba tokių priemonių papildinius ir (arba) plėtinius, kuriais galima nustatyti, stebėti ir atsekti vandens nuotėkį;
b)IT arba OT sprendimai arba tokių priemonių papildiniai ir (arba) plėtiniai, kuriais galima kontroliuoti, valdyti ir mažinti vandens nuotėkį;
c)IT arba OT sprendimai arba tokių priemonių papildiniai ir (arba) plėtiniai, kuriais užtikrinama sistemų sąveika rajoninėse vartojimo matavimo zonose, kai diegiamos naujos stebėsenos sistemos arba IT arba OT sprendimai.
2. Kad būtų pasiekta gera vandens išteklių būklė ir geras ekologinis potencialas, apibrėžti Reglamento (ES) 2020/852 2 straipsnio 22 ir 23 punktuose, konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais nustatyta ir pašalinta aplinkos būklės blogėjimo rizika, susijusi su vandens kokybės išsaugojimu ir vandens stygiaus vengimu, laikantis Direktyvos 2000/60/EB ir galimai paveiktam vandens telkiniui ar telkiniams skirto pagal tą direktyvą parengto vandens išteklių naudojimo ir apsaugos valdymo plano.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
1) Klimato kaitos švelninimas
|
Netaikoma
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
4) Perėjimas prie žiedinės ekonomikos
|
Taikomos atliekų tvarkymo ir perdirbimo pasibaigus gyvavimo ciklui priemonės, be kita ko, sudarant eksploatavimo nutraukimo sutartis su perdirbimo paslaugų teikėjais, atsižvelgiant į finansines prognozes arba oficialius projekto dokumentus. Šiomis priemonėmis užtikrinama, kad komponentai ir medžiagos būtų atskiriami ir apdorojami siekiant kuo labiau padidinti perdirbimo ir pakartotinio naudojimo mastą pagal atliekų hierarchiją, ES atliekų reglamentavimo principus ir taikytinus reglamentus, visų pirma pakartotinai naudojant ir perdirbant baterijas ir elektroninę įrangą bei jų svarbiausiąsias žaliavas. Šios priemonės taip pat apima pavojingų medžiagų kontrolę ir valdymą.
Parengimas pakartotiniam naudojimui, atliekų naudojimui ar perdirbimui arba tinkamas apdorojimas, įskaitant visų skysčių pašalinimą ir atrankinį apdorojimą, atliekami pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/19/ES VII priedą.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Naudojama įranga atitinka serveriams ir duomenų saugojimo gaminiams taikomus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/125/EB nustatytus reikalavimus.
Naudojamoje įrangoje nėra Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/65/ES II priede išvardytų ribojamų medžiagų, išskyrus atvejus, kai homogeninių medžiagų koncentracijos vertės pagal masę neviršija tame priede išvardytų didžiausių verčių.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Netaikoma
|
A priedėlis. Bendrieji reikšmingos žalos prisitaikymui prie klimato kaitos nedarymo kriterijai
I. Kriterijai
Atlikus patikimą su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimą, nustatyta, kad veiklai reikšminga kai kurių šio priedėlio II skirsnio lentelėje nurodytų rūšių su klimatu susijusi fizinė rizika. Vertinimo etapai buvo šie:
a)
veikla įvertinta siekiant nustatyti, kuri su klimatu susijusi fizinė rizika iš šio A priedėlio II skirsnyje išvardytų rūšių gali daryti neigiamą poveikį ekonominės veiklos rezultatams jos numatytosios trukmės laikotarpiu;
b)
nustačius, kad veiklai kyla vienos ar kelių rūšių su klimatu susijusi fizinė rizika iš šio A priedėlio II skirsnyje išvardytų rūšių, atliktas patikimas su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas, siekiant nustatyti, kiek su klimatu susijusi rizika ekonominei veiklai yra reikšminga;
c)
įvertinti prisitaikymo sprendimai, galintys padėti sumažinti nustatytą su klimatu susijusią fizinę riziką.
Su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas yra proporcingas veiklos mastui ir numatomai trukmei, t. y.:
a)
veiklos, kurios tikėtina trukmė yra trumpesnė nei 10 metų, vertinimas atliekamas taikant mažiausio tinkamo mastelio klimato prognozes;
b)
visos kitos veiklos vertinimas atliekamas naudojant didelės skiriamosios gebos ir pažangiausias klimato prognozes pagal įvairius būsimus scenarijus, atitinkančius numatomą veiklos trukmę, įskaitant bent 10–30 metų trukmės klimato prognozių scenarijus didelių investicijų atvejais.
Klimato prognozės ir poveikio vertinimas grindžiami geriausia praktika ir turimomis gairėmis ir juose atsižvelgiama į šiuolaikinius pažeidžiamumo ir rizikos analizės mokslinius tyrimus ir susijusias metodikas, remiantis naujausiomis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitomis, moksliniais recenzuotais leidiniais ir atvirųjų šaltinių ar mokėjimo modeliais.
Esamos veiklos ir naujos veiklos, kurią vykdant naudojamas esamas fizinis turtas, atveju ekonominės veiklos vykdytojas per laikotarpį, trunkantį iki penkerių metų, įdiegia fizinius ir nefizinius sprendimus (prisitaikymo sprendimai), kurie padeda sumažinti nustatytą svarbiausią su klimatu susijusią fizinę riziką, kuri yra reikšminga tai veiklai. Atitinkamai parengiamas tų sprendimų įgyvendinimui skirtas prisitaikymo planas.
Naujos veiklos ir esamos veiklos, kurią vykdant naudojamas naujai sukurtas fizinis turtas, atveju ekonominės veiklos vykdytojas projektavimo ir statybos etapu integruoja prisitaikymo sprendimus, kurie padeda sumažinti nustatytą svarbiausią su klimatu susijusią fizinę riziką, kuri yra reikšminga tai veiklai, ir yra juos įdiegęs iki veiklos pradžios.
Įdiegti prisitaikymo sprendimai nedaro neigiamo poveikio prisitaikymo prie klimato kaitos pastangoms ar kitų žmonių, gamtos, kultūros paveldo, turto ir kitos ekonominės veiklos atsparumo su klimatu susijusiai fizinei rizikai lygiui, dera su vietos, sektorių, regionų ar nacionalinėmis prisitaikymo prie klimato kaitos strategijomis ir planais ir jų atveju numatoma galimybė diegti gamtos procesais pagrįstus sprendimus arba yra kuo didesniu mastu naudojama mėlynoji ar žalioji infrastruktūra.
II. Su klimatu susijusios rizikos klasifikavimas
|
|
Susijusi su temperatūra
|
Susijusi su vėju
|
Susijusi su vandeniu
|
Susijusi su kietąja mase
|
|
Nuolatinė
|
Kintanti temperatūra (oro, gėlo vandens, jūros vandens)
|
Vyraujančio vėjo pokyčiai
|
Kritulių pobūdžio ir rūšių (lietaus, krušos, sniego/ledo) pokyčiai
|
Pakrančių erozija
|
|
|
Šiluminis stresas
|
|
Krituliai arba hidrologinis kintamumas
|
Dirvožemio degradacija
|
|
|
Temperatūros nepastovumas
|
|
Vandenynų rūgštėjimas
|
Dirvožemio erozija
|
|
|
Daugiamečio įšalo sluoksnio tirpimas
|
|
Sūraus vandens intruzija
|
Soliflukcija
|
|
|
|
|
Jūros lygio kilimas
|
|
|
|
|
|
Vandens stygius
|
|
|
Ūmi
|
Karščio banga
|
Ciklonas, uraganas, taifūnas
|
Sausra
|
Lavina
|
|
|
Šalčio banga/šalna
|
Audra (įskaitant pūgas, dulkių ir smėlio audras)
|
Gausūs krituliai (lietus, kruša, sniegas/ledas)
|
Nuošliauža
|
|
|
Gamtos gaisras
|
Tornadas
|
Potvynis (pakrančių, upių, lietaus, gruntinio vandens)
|
Smegduobė
|
|
|
|
|
Prieledyninio ežero prasiveržimas
|
|
C priedėlis. Bendrieji su cheminių medžiagų naudojimu ir buvimu susijusios reikšmingos žalos taršos prevencijai ir kontrolei nedarymo kriterijai
Vykdant veiklą nėra gaminamos, pateikiamos rinkai ar naudojamos:
a) medžiagos, nesvarbu, ar tai būtų atskiros medžiagos, ar medžiagos, esančios mišinių arba gaminių sudėtyje, išvardytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1021 I arba II priede, išskyrus atvejus, kai medžiagos yra kaip netyčia susidaręs teršalų kiekis;
b) gyvsidabris ir gyvsidabrio junginiai, jų mišiniai ir produktai, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/852 2 straipsnyje;
c) medžiagos, nesvarbu, ar tai būtų atskiros medžiagos, ar medžiagos, esančios mišinių arba gaminių sudėtyje, išvardytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) 1005/2009 I arba II priede;
d) medžiagos, nesvarbu, ar tai būtų atskiros medžiagos, ar medžiagos, esančios mišinių arba gaminių sudėtyje, išvardytos Direktyvos 2011/65/ES II priede, išskyrus atvejus, kai yra visapusiškai laikomasi tos direktyvos 4 straipsnio 1 dalies;
e) medžiagos, nesvarbu, ar tai būtų atskiros medžiagos, ar medžiagos, esančios mišinių arba gaminių sudėtyje, išvardytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priede, išskyrus atvejus, kai yra visapusiškai laikomasi tame priede nurodytų sąlygų;
f) medžiagos, nesvarbu, ar tai būtų atskiros medžiagos, ar mišinių arba gaminių sudėtyje esančios medžiagos, kurių koncentracija, išreikšta masės dalimi, viršija 0,1 proc., kurios atitinka Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nustatytus kriterijus ir kurios buvo nustatytos pagal to reglamento 59 straipsnio 1 dalį, bent aštuoniolikos mėnesiu laikotarpiu, išskyrus atvejus, kai veiklos vykdytojai įvertina ir dokumentais patvirtina, kad rinkoje nėra kitų tinkamų cheminių medžiagų ar technologijų alternatyvų ir kad jos naudojamos kontroliuojamomis sąlygomis.
Be to, dėl šios veiklos vykdymo nepradedama gaminti kitų medžiagų, nesvarbu, ar tai būtų atskiros medžiagos, ar mišinių arba gaminių sudėtyje esančios medžiagos, kurių koncentracija, išreikšta masės dalimi, viršija 0,1 proc. ir kurios atitinka Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 nustatytus priskyrimo vienai iš Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nurodytų pavojingumo klasių arba pavojingumo kategorijų kriterijus, tokių medžiagų neatsiranda galutiniame produkte arba rezultate ir jų nepateikiama rinkai, išskyrus atvejus, kai veiklos vykdytojai įvertina ir dokumentais patvirtina, kad rinkoje nėra kitų tinkamų cheminių medžiagų ar technologijų alternatyvų ir kad jos naudojamos kontroliuojamomis sąlygomis.
D priedėlis. Bendrieji reikšmingos žalos biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai ir atkūrimui nedarymo kriterijai
Pagal Direktyvą 2011/92/ES atliktas poveikio aplinkai vertinimas (PAV) arba analizė.
Jei buvo atliktas PAV, aplinkos apsaugos tikslais įgyvendintos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensuojamosios priemonės.
Pažeidžiamos biologinės įvairovės vietovėse arba šalia jų (įskaitant „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklą, UNESCO pasaulio paveldo objektus ir pagrindines biologinės įvairovės teritorijas, taip pat kitas saugomas teritorijas) esančių vietovių ir (arba) vykdomų operacijų atveju atitinkamais atvejais buvo atliktas atitinkamas vertinimas ir, remiantis jo išvadomis, įgyvendintos būtinos poveikio švelninimo priemonės.
TURINYS
II PRIEDAS
2
1.Gamybos pramonė2
1.1.Plastikinių pakuočių gamyba2
1.2.Elektros ir elektroninės įrangos gamyba7
2.Vandentieka, kanalizacija, atliekų tvarkymas, valymo veikla 16
2.1.Fosforo išgavimas iš nuotekų16
2.2.Žmonėms vartoti neskirtų alternatyvių vandens išteklių gamyba17
2.3.Nepavojingų ir pavojingų atliekų surinkimas ir vežimas 19
2.4.Pavojingų atliekų tvarkymas 22
2.5.Biologinių atliekų panaudojimas anaerobinio skaidymo arba kompostavimo būdu 25
2.6.Teršalų šalinimas iš pasibaigusio gyvavimo ciklo gaminių ir tų gaminių išmontavimas27
2.7.Nepavojingų atliekų rūšiavimas ir naudojimas medžiagoms gauti30
3.Statyba ir nekilnojamojo turto veikla 32
3.1.Naujų pastatų statyba 32
3.2.Esamų pastatų renovacija37
3.3.Pastatų ir kitų statinių griovimas ir ardymas41
3.4.Kelių ir greitkelių priežiūra44
3.5.Betono naudojimas civilinėje inžinerijoje 46
4.Informacija ir ryšiai50
4.1.Informacinių arba operacinių technologijų duomenimis pagrįstų sprendimų teikimas50
5.Paslaugos 55
5.1.Remontas, atnaujinimas ir perdarymas 55
5.2.Atsarginių dalių pardavimas58
5.3.Pasibaigusio gyvavimo ciklo gaminių ir jų komponentų parengimas pakartotiniam naudojimui 60
5.4.Naudotų prekių pardavimas63
5.5.Produkto kaip paslaugos ir kiti žiediniai į naudojimą ir rezultatus orientuoti paslaugų modeliai67
5.6.Pakartotinai naudoti skirtų naudotų prekių prekyvietė69
II PRIEDAS
Techninės analizės kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams
1.Gamybos pramonė
1.1.Plastikinių pakuočių gamyba
Veiklos aprašymas
Plastikinių pakuočių gamyba
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su NACE kodu C22.22 pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos
|
|
1. Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:
a)žiedinių žaliavų naudojimas. Iki 2028 m. perdirbtosios medžiagos, gautos iš vartojimo atliekų, sudaro ne mažiau kaip 35 proc. liestis su jautriais produktais neskirtos pakuotės svorio ir ne mažiau kaip 10 proc. liestis su jautriais produktais skirtos pakuotės svorio. Nuo 2028 m. perdirbtosios medžiagos, gautos iš vartojimo atliekų, sudaro ne mažiau kaip 65 proc. liestis su jautriais produktais neskirtos pakuotės svorio ir ne mažiau kaip 50 proc. liestis su jautriais produktais skirtos pakuotės svorio;
b) į pakartotinį naudojimą orientuotas projektavimas. Pakuotė suprojektuota taip, kad ją būtų galima naudoti kaip daugkartinę pakuotę pakartotinio naudojimo sistemoje, ir atitinka 1 punkto a papunktyje nustatytus žiedinių žaliavų naudojimo reikalavimus (nuo 2028 m. taikomi 35 proc. ir 10 proc. perdirbtųjų žaliavų tikslai, o nuo 2032 m. – 65 proc. ir 50 proc. tikslai). Pakartotinio naudojimo sistema yra sukurta taip, kad būtų užtikrinta galimybė gaminį pakartotinai naudoti uždarojo arba atvirojo ciklo sistemoje, kurioje:
i)nustatyta apibrėžta valdymo struktūra ir saugomi įrašai apie pripildymo, pakartotinio naudojimo kartų skaičių, atmestas pakuotes, surinkimo lygį, rinkai pateiktų daugkartinių pakuočių kiekį ir prekinių ar analogiškų vienetų skaičių;
ii)nustatytos taisyklės dėl funkcinės gaminio apimties ir pakuočių formų, taip pat dėl daugkartinių pakuočių surinkimo, įskaitant paskatas vartotojams;
iii)visiems prie sistemos prisijungti norintiems ekonominės veiklos vykdytojams užtikrinta atvira ir vienoda prieiga ir sąlygos, įskaitant proporcingą sąnaudų ir naudos paskirstymą visiems sistemos dalyviams;
(a)biologinių atliekų žaliavų naudojimas. Ne mažiau kaip 65 proc. pakuotės svorio sudaro tvarios biologinių atliekų žaliavos. Plastikinėms pakuotėms gaminti naudojamos iš žemės ūkio išteklių gautos biologinės atliekos atitinka Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 2–5 dalyse nustatytus kriterijus. Plastikinėms pakuotėms gaminti naudojamos iš miško išteklių gautos biologinės atliekos atitinka tos direktyvos 29 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus kriterijus.
2. Pakuotė yra tinkama perdirbti praktiškai ir dideliu mastu. Pakuotės tinkamumas perdirbti praktiškai ir dideliu mastu yra įrodytas – ji atitinka visus toliau nurodytus kriterijus.
2.1. Pakuotės vienetas yra suprojektuotas taip, kad jis būtų tinkamas perdirbti, t. y. kad pasibaigus jo gyvavimo ciklui jį būtų galima rūšiuoti ir perdirbti, o gauta perdirbtoji medžiaga būtų tokios kokybės, kad ją būtų galima vėl naudoti pakavimo reikmėms. Nenaudojami tokie pakuotės dažikliai, priedai ar dizaino elementai, kurie, pakuotei tapus atliekomis, užteršia perdirbimo srautą ir labai sumažina gautų perdirbtųjų medžiagų kokybę. Geriausiu atveju pakuotės vienetas gaminamas iš tos pačios medžiagos (vienos medžiagos sprendimas) arba pakuotėje esančios medžiagos bent jau yra suderinamos su esamais perdirbimo srautais ir rūšiavimo procesais. Jei visos pakuotės sudedamosios dalys yra nesuderinamos su esamais perdirbimo srautais ir procesais, pakuotę nuo neperdirbamų sudedamųjų dalių vartotojams turi būti įmanoma atskirti rankiniu būdu arba jas turi būti įmanoma atskirti vykstant esamiems rūšiavimo ir perdirbimo procesams.
2.2. Be to, pakuotė laikoma tinkama perdirbti dideliu mastu, jei ji atitinka vieną iš šių kriterijų:
a)įrodyta, kad surinkimas, rūšiavimas ir perdirbimas yra veiksmingi praktiškai ir dideliu mastu – pakuotės vieneto plastikinės pakuotės medžiagos perdirbimo lygis atitinka Direktyvoje 94/62/EB nustatytą minimalaus plastikinių pakuočių atliekų perdirbimo lygio tikslą nacionalinėje jurisdikcijoje, kurioje pakuotė pateikiama rinkai, nepriklausomai nuo jurisdikcijos dydžio, arba valstybėse narėse, kuriose kartu gyvena ne mažiau kaip 100 mln. gyventojų;
b)įrodyta, kad surinkimas, rūšiavimas ir perdirbimas bus veiksmingi praktiškai ir dideliu mastu – taikomi rūšiavimo ir perdirbimo procesai yra 9 technologinio parengties lygio, apibrėžto standarte ISO 16290:2013.
3. Gaminant pakuotės medžiagą, į žaliavas nepridedama toliau nurodytų pavojingų savybių turinčių cheminių medžiagų:
a)cheminių medžiagų, kurios atitinka Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nustatytus kriterijus ir yra nustatytos pagal to reglamento 59 straipsnio 1 dalį;
b)cheminių medžiagų, kurios atitinka priskyrimo prie 1 arba 2 kategorijos kancerogeninių medžiagų kriterijus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008;
c)cheminių medžiagų, kurios atitinka priskyrimo prie 1 arba 2 kategorijos mutageninių medžiagų kriterijus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008;
d)cheminių medžiagų, kurios atitinka priskyrimo prie 1 arba 2 kategorijos toksiškų reprodukcijai medžiagų kriterijus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008;
e)cheminių medžiagų, kurios atitinka priskyrimo prie 1 kategorijos žmonių sveikatą veikiančių endokrininę sistemą ardančių medžiagų arba 1 kategorijos aplinką veikiančių endokrininę sistemą ardančių medžiagų kriterijus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008;
f)cheminių medžiagų, kurios atitinka priskyrimo prie patvarių, bioakumuliacinių ir toksiškų medžiagų kriterijus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008;
g)cheminių medžiagų, kurios atitinka priskyrimo prie labai patvarių ir didelės bioakumuliacijos medžiagų kriterijus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008;
h)cheminių medžiagų, kurios atitinka priskyrimo prie patvarių, mobilių ir toksiškų medžiagų kriterijus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008;
i)cheminių medžiagų, kurios atitinka priskyrimo prie labai patvarių ir labai mobilių medžiagų kriterijus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008;
j)cheminių medžiagų, kurios atitinka priskyrimo prie 1 kategorijos kvėpavimo takus jautrinančių medžiagų kriterijus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008, išskyrus fermentus;
k)cheminių medžiagų, kurios atitinka priskyrimo prie 1 kategorijos odą jautrinančių medžiagų kriterijus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008;
(a)cheminių medžiagų, kurios atitinka priskyrimo prie 1, 2, 3 arba 4 kategorijos lėtinį pavojų vandens aplinkai keliančių medžiagų kriterijus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008;
m)cheminių medžiagų, kurios atitinka priskyrimo prie pavojingų ozono sluoksniui medžiagų kriterijus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008;
n)cheminių medžiagų, kurios atitinka priskyrimo prie 1 arba 2 kategorijos specifinio toksiškumo konkrečiam organui po kartotinio poveikio turinčių medžiagų kriterijus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008;
o)cheminių medžiagų, kurios atitinka priskyrimo prie 1 arba 2 kategorijos specifinio toksiškumo konkrečiam organui po vienkartinio poveikio turinčių medžiagų kriterijus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008.
4. Kompostuojamosios plastikinės medžiagos pakavimo reikmėms naudojamos tik gaminant labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, arbatos, kavos ar kitų gėrimų maišelius, filtrinius arbatos, kavos ar kitų gėrimų maišelius ir prie vaisių bei daržovių klijuojamas lipnias etiketes.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
1) Klimato kaitos švelninimas
|
Iš chemiškai perdirbtų žaliavų pagaminto plastiko per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis, išskyrus apskaičiuotą naudą iš kuro gamybos, yra mažesnis už ŠESD kiekį, išmetamą per lygiaverčio pirminio pavidalo plastiko, pagaminto iš iškastinio kuro žaliavų, gyvavimo ciklą. Per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas pagal Komisijos rekomendaciją 2021/2279/ES arba pagal standartą ISO 14067:2018 arba ISO 14064-1:2018. Nustatytą per gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.
Iš tvarių biologinių atliekų žaliavų pagaminto plastiko per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis už ŠESD kiekį, išmetamą per lygiaverčio pirminio pavidalo plastiko, pagaminto iš iškastinio kuro žaliavų, gyvavimo ciklą. Per visą gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas pagal Rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal ISO 14067:2018 arba ISO 14064-1:2018 standartą. Nustatytą per gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.
Iš pirminio pavidalo plastikinių medžiagų gaminamų gaminių atveju išmetamųjų teršalų kiekis, susidarantis gaminant tas plastikines medžiagas, neviršija su geriausiais prieinamais gamybos būdais siejamų išmetamųjų teršalų kiekių (GPGB SITK) intervalų, nustatytų atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose, įskaitant:
a)geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl bendro nuotekų ir išmetamųjų dujų valymo ir (arba) tvarkymo sistemų chemijos pramonėje, susijusias su į vandenį išmetamais teršalais, kai taikomos atitinkamos išmetamųjų teršalų ribinės vertės;
(a)geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl chemijos sektoriuje taikomų bendrų išmetamųjų dujų tvarkymo ir apdorojimo sistemų, susijusias su į orą iš naujų įrenginių (arba esamų įrenginių per 4 metus nuo GPGB išvadų paskelbimo) išmetamais teršalais, kai taikomos atitinkamos sąlygos;
c)geriausių prieinamų gamybos būdų informacinį dokumentą (GPGB informacinis dokumentas), skirtą polimerų gamybai, susijusį su gamybos procesais, vykstančiais pirmiau minėtose GPGB išvadose nenurodytomis sąlygomis;
d)geriausių prieinamų gamybos būdų informacinį dokumentą (GPGB informacinis dokumentas), skirtą kietų ir kt. neorganinių medžiagų gamybos dideliais kiekiais pramonei;
e)dideliais kiekiais gaminamų neorganinių medžiagų – amoniako, rūgščių ir trąšų – geriausių prieinamų gamybos būdų informacinį dokumentą (GPGB informacinis dokumentas);
f)geriausių prieinamų gamybos būdų informacinį dokumentą (GPGB informacinis dokumentas), skirtą organinių grynųjų cheminių medžiagų gamybai;
g)geriausių prieinamų gamybos būdų informacinį dokumentą (GPGB informacinis dokumentas), skirtą specialiosios paskirties neorganinių cheminių medžiagų gamybai.
Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
1.2.Elektros ir elektroninės įrangos gamyba
Veiklos aprašymas
Pramoninės, profesinės ir buitinės paskirties elektros ir elektroninės įrangos gamyba.
Ši veikla apima įkraunamų ir neįkraunamų nešiojamųjų baterijų gamybą. Ši veikla neapima kitų kategorijų baterijų gamybos.
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais C26 ir C27, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos
|
|
1. Jei vykdant ekonominę veiklą gaminama elektros ir elektroninė įranga, atitinkanti visus ES ekologinio ženklo kriterijus, taikomus tai konkrečiai gaminių kategorijai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą 66/2010/EB, veiklos vykdytojas pateikia atitikties visiems išvardytiems reikalavimams įrodymą pagal ES ekologinio ženklo kriterijuose numatytus patikros kriterijus.
2. Jei konkrečiam produktui taikomų ES ekologinio ženklo kriterijų nėra arba veiklos vykdytojas jų netaikė, ekonominė veikla, kurią vykdant gaminama elektros ir elektroninė įranga, atitinka visus toliau nurodytus atitinkamam produktui taikytinus kriterijus:
2.1. Į ilgalaikį naudojimą orientuotas projektavimas
2.1.1. Jei gaminyje yra programinė įranga, kurią reikia atnaujinti, visos programinės įrangos komponentų versijos, programinės įrangos palaikymo ir programinės ir (arba) aparatinės programinės įrangos versijos, įskaitant naujinius, yra prieinamos naudotojams visą gaminio naudojimo laiką, kaip nustatyta Direktyvoje 2009/125/EB ir pagal tą direktyvą priimtuose įgyvendinimo aktuose. Jei programinės įrangos naujinių prieinamumas nereglamentuojamas, jis yra ne trumpesnis kaip aštuoneri metai. Programinės įrangos naujiniai ar jų nebuvimas nemažina gaminio funkcionalumo ir netrumpina jo naudojimo trukmės.
2.1.2. Užtikrinama, kad gaminiuose esančias nešiojamąsias baterijas galutinis naudotojas per visą gaminio naudojimo trukmę galėtų bet kuriuo metu lengvai išimti ir pakeisti, nenaudodamas specialių įrankių (išskyrus atvejus, kai šie įrankiai nemokamai pateikiami kartu su gaminiu), nuosavybinių įrankių, šiluminės energijos ar tirpiklių, išskyrus toliau išvardytus atvejus, kai baterijos suprojektuotos taip, kad jas galėtų išimti ir pakeisti tik nepriklausomi specialistai:
a)kai prietaisai yra specialiai suprojektuoti pirmiausia naudoti aplinkoje, kuri nuolat veikiama vandens purslų, vandens srovės arba kurioje jie panardinami į vandenį, ir yra skirti plauti arba skalauti ir reikia užtikrinti naudotojo ir prietaiso saugą;
b)kai tai yra profesionalios medicininio vizualizavimo ir radioterapijos priemonės, apibrėžtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/745 2 straipsnio 1 punkte, ir in vitro diagnostikos medicinos priemonės, apibrėžtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/746 2 straipsnio 2 punkte;
c)kai būtinas nenutrūkstamas elektros energijos tiekimas ir nuolatinė gaminio ir atitinkamos nešiojamosios baterijos jungtis, kad būtų užtikrinta naudotojo ir prietaiso sauga, o gaminių, kurių pagrindinė funkcija – rinkti ir tiekti duomenis, atveju – duomenų vientisumas.
2.1.3. Programinė įranga nenaudojama siekiant padaryti neigiamą poveikį nešiojamosios baterijos žiediškumui, įskaitant nešiojamosios baterijos pakeitimą, o tinkamas baterijos pakeitimas nekenkia gaminio veikimui.
2.2. Į remontą ir garantiją orientuotas projektavimas
2.2.1. Jei pagal Sąjungos teisę yra nustatyta konkretaus gaminio taisymo įverčių sistema, veiklos vykdytojas užtikrina, kad gaminiui būtų suteikta aukščiausia netuščia taisomumo klasė.
2.2.2. Veiklos vykdytojas suteikia galimybę profesionaliems remontininkams susipažinti su informacija per visą gaminio naudojimo laikotarpį. Informacija, jei taikoma, apima šiuos elementus:
a)vienareikšmius prietaiso identifikavimo duomenis;
b)išmontavimo schemą arba erdvinį vaizdą;
c)būtiną remonto ir bandymo įrangos sąrašą,
d)techninę informaciją apie komponentus ir diagnostiką, pvz., mažiausias ir didžiausias teorines matavimo vertes;
e)instaliaciją ir prijungimo schemas;
f)diagnostinius gedimų ir klaidų kodus (įskaitant specialius gamintojo suteiktus kodus);
g) gaminyje saugomus duomenis apie praneštus gedimo incidentus;
h)gaminio remonto instrukcijų (įskaitant paprastas elektroninės plokštės diagramas), kuriose pažymėti atskiri etapai, techninį vadovą;
i)programinės įrangos ir aparatinės programinės įrangos, įskaitant grįžties programinę įrangą, naudojimo instrukcijas;
j)informaciją apie tai, kaip susipažinti su prietaise saugomais duomenimis apie praneštus gedimo incidentus (jei taikoma), išskyrus asmens tapatybės informaciją, pvz., informaciją, susijusią su naudotojo elgesiu ir buvimo vieta).
2.2.3. Pagrindinės atsarginės dalys (naujos ir naudotos), pavyzdžiui, varikliai, baterijos, spausdintinės plokštės, ir visos dalys arba komponentai, būtini geram gaminio veikimui užtikrinti, pateikus rinkai paskutinį modelio vienetą yra prieinamos profesionaliems remontininkams ir galutiniams naudotojams dar vienus papildomus metus, palyginti su Direktyvoje 2009/125/EB ir pagal tą direktyvą priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatytais atsarginių dalių prieinamumo reikalavimais. Jei atitinkamų gaminių atsarginių dalių prieinamumas nereglamentuojamas, pagrindines atsargines dalis galima įsigyti ne trumpiau kaip aštuonerius metus nuo paskutinio modelio vieneto pateikimo rinkai.
2.2.4. Jei gaminio remontas nekelia didelio pavojaus sveikatai ir saugai, veiklos vykdytojas pateikia aiškius išardymo ir remonto nurodymus (įskaitant spausdintinę arba elektroninę kopiją ar vaizdo įrašą), kaip gaminį išardyti jo nesugadinus, kad būtų galima pakeisti pagrindinius atnaujinamus arba taisomus komponentus arba dalis, ir tie nurodymai skelbiami viešai visą gaminio naudojimo laikotarpį. Jei remontas kelia didelių saugos problemų, veiklos vykdytojas užtikrina galimybę kreiptis į nepriklausomus sertifikuotus profesionalius remontininkus. Veiklos vykdytojo interneto svetainėje nurodoma, kaip profesionalūs remontininkai gali užsiregistruoti, kad gautų prieigą prie atitinkamos informacijos, arba informacija pateikiama viešai prieinamoje nemokamoje interneto svetainėje.
2.2.5. Vartotojų naudojamai elektros ir elektroninei įrangai veiklos vykdytojas suteikia ne trumpesnę kaip 3 metų komercinę garantiją, laikydamasis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/771 17 straipsnio reikalavimų, be jokių papildomų išlaidų.
2.3. Į pakartotinį naudojimą ir perdarymą orientuotas projektavimas
2.3.1. Jei gaminiuose galima saugoti duomenis ir jie yra šifruojami, juose privalo būti įdiegta programinės įrangos funkcija, kuria naudojantis atkuriami gamykliniai įrenginio parametrai ir pagal numatytąją parinktį ištrinamas užšifravimo raktas.
2.3.2. Jei gaminiai gali perduoti saugomus duomenis, visus tuos duomenis galima lengvai perkelti į kitą gaminį, užtikrinant duomenų privatumą ir konfidencialumą.
2.4. Į išmontavimą orientuotas projektavimas
2.4.1. Informacija apie gaminio valdymą pasibaigus gyvavimo ciklui, įskaitant visą pagal Direktyvą 2012/19/ES reikalaujamą informaciją, yra viešai prieinama visą gaminio naudojimo laikotarpį. Veiklos vykdytojas nemokamai dalijasi atitinkama informacija apie kiekvieno tipo naują gaminį, kuris pirmą kartą pateikiamas Sąjungos rinkai, su centrais, kuriuose gaminiai parengiami pakartotiniam naudojimui, ir apdorojimo bei perdirbimo įrenginiais, naudodamasis Informacijos perdirbėjams platforma arba kitu atitinkamu kanalu pagal Direktyvos 2012/19/ES 15 straipsnio 1 dalį. Informacijoje apie išmontavimą nurodoma išmontavimo veiksmų seka, įrankiai arba technologijos, kurių reikia norint pasiekti atitinkamą komponentą.
2.4.2. Jei elektros ir elektroninėje įrangoje yra spausdintinių plokščių, standžiųjų diskų įtaisų (HDD), elektros variklių, nuolatinių magnetų, baterijų, fluorescencinių miltelių ar bet kurių kitų komponentų, kuriuose esančių svarbiausiųjų žaliavų panaudojimo potencialas Sąjungos teisės aktuose laikomas dideliu, 2.4.1 punkte nurodytoje informacijoje apie gaminio valdymą pasibaigus jo gyvavimo ciklui nurodoma, kokių svarbiausiųjų žaliavų paprastai yra komponentuose, tų komponentų vieta ir etapai, kurių reikia jiems atskirai pašalinti.
2.4.3. Vykdant šią veiklą teikiama informacija, kuria remiantis galima atsekti chemines medžiagas, laikomas labai didelį susirūpinimą keliančiomis cheminėmis medžiagomis (SVHC), ir chemines medžiagas, atitinkančias priskyrimo prie labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų (SVHC) kriterijus, laikantis bent vienos iš dviejų toliau išvardytų informacijos atskleidimo sistemų reikalavimų:
a)informacija apie gaminius, kurių sudėtyje esanti nustatyta labai didelį susirūpinimą kelianti cheminė medžiaga, kurios koncentracija, išreikšta masės dalimi, viršija 0,1 proc., pateikiama viešai, SCIP duomenų bazėje arba specialioje įmonės suteiktoje viešoje priemonėje;
b)informacija apie gaminiuose esančias chemines medžiagas skelbiama viešai, vadovaujantis IEC62474 (elektros ir elektroninė įranga) ir būsimu IEC82474-1 (dvigubo logotipo projektas).
2.5. Į perdirbimą orientuotas projektavimas
Vykdant ekonominę veiklą gaminami gaminiai, kurių geresnis perdirbamumas įrodytas. Perdirbamumo vertinimas atliekamas pagal standartą EN 45555:2019 arba bet kurį konkrečiam gaminiui taikytiną EN standartą, pagrįstą standartu EN 45555:2019. Ekonominė veikla atitinka šiuos reikalavimus:
a)naudojami atskiri polimerai arba perdirbamieji polimerų mišiniai;
b)plastikiniuose korpusuose nėra įlieto ar priklijuoto metalo;
c)medžiagos, kurių negalima perdirbti kartu, yra lengvai prieinamos ir jas galima atskirti;
d)perdirbamumo pagerinimas nekenkia pačios sistemos ilgaamžiškumui;
e)gaminio dalys, kuriose yra cheminių medžiagų, mišinių ir komponentų, kurie turi būti pašalinti kaip teršalai, yra lengvai identifikuojamos, pavyzdžiui, pagal gamintojo pateiktus rūšiavimo ženklus, ir matomos ant gaminio;
f)spausdintinės plokštės, standžiųjų diskų įtaisai (HDD), elektros varikliai, nuolatiniai magnetai, baterijos, fluorescenciniai milteliai ar bet kurie kiti komponentai, kuriuose esančių svarbiausiųjų žaliavų panaudojimo potencialas Sąjungos teisės aktuose laikomas dideliu, yra lengvai prieinami ir pašalinami iš gaminio;
g)dalys, kurios pagal etaloninį gaminių tvarkymo pasibaigus gyvavimo ciklui scenarijų mažina perdirbamumą, pavyzdžiui, plastikas, kuriame naudojami tam tikri užpildai arba antipirenai, yra lengvai prieinamos ir pašalinamos;
h)sujungimo, tvirtinimo ar sandarinimo būdai netrukdo saugiai ir lengvai nuimti Direktyvoje 2012/19/ES arba [Leidinių biurui: prašom įrašyti nuorodą į Reglamentą 2023/XXXX dėl baterijų ir baterijų atliekų (pagrįstą Komisijos pasiūlymu COM/2020/798)] nurodytų komponentų, jei jų yra.
2.6. Proaktyvus pavojingųjų medžiagų pakeitimas
2.6.1. Vykdant ekonominę veiklą gaminami gaminiai, kuriuos gaminant proaktyviai pakeičiamos pavojingos medžiagos.
2.6.2. Gaminyje nėra labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų, įtrauktų į Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XIV priedą.
2.6.3. Pavojingų medžiagų apribojimų išimtys taikomos tik šiais atvejais:
a)švino, esančio aukštos lydymosi temperatūros lydmetaliuose, kuriems taikoma Direktyvos 2011/65/ES III priedo 7 punkto a papunktyje nustatyta išimtis;
b)elektrinių ir elektroninių sudedamųjų dalių, kuriuose švino yra stiklo arba keramikos sudėtyje ir kuriems taikomos Direktyvos 2011/65/ES III priedo 7 punkto c papunktyje nustatytos išimtys.
2.6.4. Toliau pateiktoje lentelėje išvardytų pavojingų medžiagų nėra pridedama arba jų nesusidaro nurodytose tarpinėse sąrankose ir sudedamosiose dalyse, jeigu jų koncentracija siekia arba viršija nustatytą ribinę vertę.
|
Cheminių medžiagų grupė
|
Apribojimo taikymo sritis
|
Koncentracijos ribinė vertė (jei taikoma)
|
|
i) Polimerų stabilizatoriai, dažikliai ir teršalai
|
Išoriniuose kabeliuose nėra šių organoalavo stabilizatorių junginių:
dibutilalavo oksido;
dibutilalavo diacetato;
dibutilalavo dilaurato;
dibutilalavo maleato;
dioktilalavo oksido;
dioktilalavo dilaurato.
Išoriniame apvalkale nėra šių dažiklių: azodažiklių, galinčių skilti į Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 8 priedėlyje išvardytus kancerogeninius arilo aminus, arba dažiklių junginių, įtrauktų į IEC 62474 deklaruotinų medžiagų sąrašą.
|
Netaikoma
|
|
ii) Polimerų stabilizatoriai, dažikliai ir teršalai
|
Jokiuose išoriniuose plastikiniuose ar dirbtinės gumos paviršiuose nėra policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAA), kurių koncentracija atitiktų arba viršytų pavienės medžiagos ir bendros suminės koncentracijos ribinę vertę.
Tikrinamas toliau išvardytų PAA buvimas ir jų koncentracija.
Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 ribojami PAH:
benzo[a]pirenas; benzo[e]pirenas
benz[a]antracenas;
chrizenas;
benzo[b]fluorantenas:
benzo[j]fluorantenas;
benzo[k]fluorantenas;
dibenz[a,h]antracenas.
Papildomi PAH, kuriems taikomi apribojimai:
acenaftenas;
acenaftilenas;
antracenas;
benzo[ghi]perilenas;
fluorantenas;
fluorenas;
indeno(1,2,3-cd)pirenas;
naftalenas;
fenantrenas;
pirenas.
|
Pavienių PAH, kurių naudojimas ribojamas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, koncentracijos ribinė vertė yra 1 mg/kg.
Visų 18 išvardytų PAH bendra suminė koncentracijos ribinė vertė neviršija 10 mg/kg.
|
|
iii) Biocidiniai produktai
|
Biocidiniai produktai, skirti antibakterinei funkcijai užtikrinti
Nukrypti leidžianti nuostata, taikoma ligoninėse parduodamoms ir sveikatos priežiūros reikmėms naudojamoms medžiagoms
|
Netaikoma
|
|
v) Stiklo skaidrinimo medžiagos
|
Skystakristalių monitorių stiklo ir ekraną dengiančio stiklo sudėtyje nenaudojama arseno ir jo junginių.
|
0,0050 proc. masės
|
|
vi) Chlorintieji plastikai
|
Plastikinėse dalyse, kurių svoris viršija 25 g, nėra chlorintų polimerų.
Pastaba. Šio konkretaus reikalavimo papunkčio taikymo tikslais plastikinis kabelio apvalkalas nelaikomas plastikine dalimi.
|
Netaikoma
|
2.6.5. Gaminiuose nėra halogenų, kurių kiekis viršija ribas, kurias galima nustatyti pagal galiojančiuose standartuose nurodytus matavimus, taikomus visoms sudedamosioms dalims: kabeliams (EN IEC 60754-3), plastikinėms dalims (EN 50642), elektroninėms sudedamosioms dalims (EN IEC 61249-2-21 arba JS709C), eksploatacinėms medžiagoms (EN IEC 61249-2-21 ir IPC J-STD-004B).
2.6.6. Gaminiuose nėra fluoro dujų.
2.6.7. Tetrabrombisfenolį A (TBBPA) leidžiama naudoti tik kaip reaktyviąją spausdintinių plokščių sudedamąją dalį.
2.7. Informacija klientams
2.7.1. Veiklos vykdytojas teikia informaciją klientams apie gaminio naudojimo galimybes, atsižvelgdamas į naudą aplinkai, visų pirma apie gaminių naudojimo trukmės pratęsimą, susijusį su įvairiais gaminio naudojimo būdais.
2.7.2. Veiklos vykdytojas teikia klientams informaciją apie gaminio supirkimo, atgalinio pardavimo ir grąžinimo galimybes, informaciją apie elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA) rūšiuojamąjį surinkimą ir surinkimo punktus, taip pat informaciją apie pakartotinio naudojimo galimybes. Nešiojamųjų baterijų atveju pateikiama informacija apie baterijų atliekų rūšiuojamąjį surinkimą ir surinkimo punktus.
2.7.3. Elektros ir elektroninės įrangos atveju veiklos vykdytojas tinkamai pažymi gaminį Direktyvos 2012/19/ES IX priede nurodytu elektros ir elektroninės įrangos atliekų rūšiuojamojo surinkimo simboliu. Veiklos vykdytojas pateikia vartotojui atitinkamą informaciją apie gaminio surinkimo, apdorojimo ir aplinką tausojančio šalinimo išlaidas, kaip nustatyta tos direktyvos 14 straipsnio 1 dalyje.
2.8. Gamintojo atsakomybė
2.8.1. Veiklos vykdytojas, pateikdamas elektros ir elektroninę įrangą valstybių narių rinkai, visose valstybėse narėse, kurių rinkai gaminys pateikiamas, nustato individualią išplėstinės gamintojo atsakomybės sistemą arba dalyvauja kolektyvinėse išplėstinės gamintojo atsakomybės sistemose pagal Direktyvą 2012/19/ES. Finansiniai įnašai į kolektyvines sistemas grindžiami ekologiniu diferencijavimu ir jais padengiamos EEĮA rūšiuojamojo surinkimo ir tvarkymo išlaidos.
2.8.2. Nešiojamųjų baterijų atveju gamintojas visose valstybėse narėse, kurių rinkai gaminys pateikiamas, sukuria nešiojamųjų baterijų atliekų grąžinimo ir surinkimo sistemas, kurios apima surinkimo punktus.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
1) Klimato kaitos švelninimas
|
Gaminys, kurio sudėtyje yra aušalų, atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 517/2014 nustatytas visuotinio atšilimo potencialo (GWP) charakteristikas. Vykdant šią veiklą negaminami gaminiai, kurių sudėtyje yra sieros heksafluorido (SF6).
Kai taikoma, gaminys priskiriamas ne žemesnei nei trečiai gerokai užpildytai energijos vartojimo efektyvumo klasei, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1369 ir pagal tą reglamentą priimtais deleguotaisiais aktais.
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.
Kai vykdant veiklą gaminamos nešiojamosios baterijos, jos atitinka taikytinas tvarumo taisykles dėl baterijų pateikimo Sąjungos rinkai, apimančias pavojingųjų medžiagų naudojimo baterijose apribojimus, įskaitant Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/66/EB.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
2.Vandentieka, kanalizacija, atliekų tvarkymas, valymo veikla
2.1.Fosforo išgavimas iš nuotekų
Veiklos aprašymas
Įrenginių, skirtų fosforui išgauti komunalinių nuotekų valymo įrenginiuose (iš vandeninės fazės ir dumblo) ir iš medžiagų (t. y. pelenų), gautų po terminės nuotekų dumblo oksidacijos (t. y. deginimo), statyba, modernizavimas, eksploatavimas ir atnaujinimas.
Ekonominė veikla apima tik įrenginius ir procesus, kuriuos naudojant įmanoma išgauti fosforą, o ne ankstesnius etapus, pavyzdžiui, nuotekų valymo ar deginimo įrenginius.
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais E37.00, E38.32 ir F42.99, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos
|
|
1. Vykstant į nuotekų valymo įrenginį integruotam fosforo išgavimo procesui, apimančiam daugiausia fosforo druskas, pavyzdžiui, struvitą – magnio amonio fosfatą (NH4MgPO4∙6H2O), išgaunama ne mažiau kaip 15 proc. į įrenginį patenkančio fosforo kiekio. Apskaičiuojant šią ribą, įtraukiama tik surinkta medžiaga, pavyzdžiui, struvitas.
2. Tolesniame etape išgaunant fosforą – cheminiu būdu po nuotekų dumblo terminės oksidacijos arba termocheminiu būdu po nuotekų dumblo terminės oksidacijos – proceso metu iš atitinkamos pradinės žaliavos, pvz., nuotekų dumblo pelenų, išgaunama ne mažiau kaip 80 proc. į įrenginį patenkančio fosforo kiekio.
3. Iš sistemos išskirtas fosforas naudojamas kaip sudedamoji tręšiamojo produkto, atitinkančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1009 arba nacionalinius trąšas reglamentuojančius teisės aktus (jei juose nustatyti griežtesni reikalavimai), medžiaga arba kitoms reikmėms, kai išgautas fosforas atlieka tam tikras funkcijas pagal atitinkamas taisykles.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
1) Klimato kaitos švelninimas
|
Netaikoma
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Stebimi pagrindiniai veiklos parametrai, įskaitant fosforo pentoksido (P2O5) masės balansą, ir pagrindiniai aplinkos parametrai, kuriais remiantis identifikuojami išmetamieji teršalai ir susidarantys atliekų srautai ir nustatomas jų kiekis.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
2.2.Žmonėms vartoti neskirtų alternatyvių vandens išteklių gamyba
Veiklos aprašymas
Regeneruoto vandens gamybos įrenginių, lietaus vandens ir paviršinių nuotekų surinkimo įrenginių ir pilkųjų nuotekų surinkimo ir valymo įrenginių statyba, išplėtimas, eksploatavimas ir atnaujinimas.
Šie alternatyvūs vandens ištekliai naudojami vietoj išgaunamo arba iš geriamojo vandens tiekimo sistemų gaunamo vandens ir gali būti naudojami vandeningiesiems sluoksniams papildyti, drėkinti, pakartotinai naudoti pramoniniais tikslais, rekreacijai ir kitoms komunalinėms reikmėms.
Ekonominė veikla apima tik įrenginius ir procesus, kuriuos naudojant galima pakartotinai naudoti vandenį, pavyzdžiui, įrenginius, skirtus vandeningiesiems sluoksniams arba paviršinio vandens saugykloms papildyti, ir neapima ankstesnių etapų, pavyzdžiui, nuotekų valymo įrenginyje vykstančių pirminių ir antrinių etapų arba vėlesnių etapų, būtinų galutiniam šių alternatyvių vandens išteklių pakartotiniam naudojimui, pavyzdžiui, drėkinimo sistemų.
Ekonominė veikla neapima gėlinimo (žr. Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 II priedo 5.13 skirsnį).
Ši ekonominė veikla neapima vandens tiekimo žmonėms vartoti (žr. I priedo 2.1 skirsnį).
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais E37.00 ir F42.9, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos
|
|
1. Regeneruoto vandens gamybos atveju veikla atitinka šiuos kriterijus:
a)regeneruotas vanduo yra tinkamas pakartotinai naudoti. Žemės ūkyje naudojamas regeneruotas vanduo atitinka ES reikalavimus, pavyzdžiui, nustatytuosius Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/741 ir nacionalinės teisės aktuose. Ne žemės ūkio drėkinimo reikmėms skirto regeneruoto vandens galutinė kokybė yra tinkama, kad jį būtų galima naudoti pagal paskirtį, ir atitinka galiojančius nacionalinės teisės aktus ir standartus;
b)kompetentinga institucija, konsultuodamasi su už vandens išteklių valdymą atsakingomis institucijomis ir pirmiausia atsižvelgdama į perspektyvias vandens paklausos valdymo ir efektyvumo užtikrinimo priemones, leido vykdyti pakartotinio vandens naudojimo projektą pagal integruoto vandens išteklių valdymo sistemą. Tokį leidimą įrodo projekto įtraukimas į vandens išteklių valdymo planą arba sausrų valdymo planą. Pakartotinio naudojimo žemės ūkyje atveju į rizikos aplinkai vertinimus, įskaitant su vandens telkinių kiekybine būkle susijusius vertinimus, visapusiškai atsižvelgiama rizikos valdymo planuose, kurių reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2020/741.
2. Lietaus vandens ir paviršinių nuotekų surinkimo įrenginių atveju veikla atitinka šiuos kriterijus:
a)ištekliai (lietaus vanduo arba paviršinės nuotekos) atskiriami susidarymo vietoje ir neapima kitų nuotekų;
b)vanduo yra tinkamas naudoti atlikus tinkamą valymą, kuris priklauso nuo užterštumo lygio ir tolesnio naudojimo;
c)įrenginys yra įtrauktas į miestų planavimo ar leidimų išdavimo priemonę, pavyzdžiui, bendrąjį planą arba savivaldybių planus.
3. Pilkųjų nuotekų surinkimo ir valymo įrenginių atveju veikla atitinka šiuos kriterijus:
a)ištekliai (pilkosios nuotekos) atskiriamos susidarymo vietoje;
b)vanduo yra tinkamas pakartotinai naudoti atlikus tinkamą valymą, priklausomai nuo užterštumo lygio ir tolesnio pakartotinio naudojimo;
c)eksploatacinės savybės yra patvirtintos pastatų sertifikatuose arba pateiktos techninio projekto dokumentuose.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
1) Klimato kaitos švelninimas
|
Regeneruoto vandens gamybos atveju atliktas ŠESD kiekio, tiesiogiai išmetamo atliekant valymą pakartotinio naudojimo tikslais, vertinimas. Pareikalavus rezultatai atskleidžiami investuotojams ir klientams.
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Naudojimo ES reglamente (ES) 2020/741 nurodytoms reikmėms atveju veikla atitinka tą reglamentą arba taikytinus nacionalinės teisės aktus, jei juose nustatyti griežtesni reikalavimai. Vandeningojo sluoksnio papildymas ir paviršinių nuotekų infiltracija atitinka Direktyvą 2006/118/EB arba taikytinus nacionalinės teisės aktus, jei juose nustatyti griežtesni reikalavimai.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
2.3.Nepavojingų ir pavojingų atliekų surinkimas ir vežimas
Veiklos aprašymas
Atskiras nepavojingų ir pavojingų atliekų, skirtų parengti pakartotiniam naudojimui arba perdirbimui, surinkimas ir vežimas, įskaitant tokių atliekų surinkimo ir vežimo procese dalyvaujančių įrenginių, pavyzdžiui, atliekų priėmimo centrų ir atliekų perkrovimo stočių, statybą, eksploatavimą ir modernizavimą, siekiant jas panaudoti medžiagoms gauti.
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais E38.11, E38.12 ir F42.9, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos
|
|
1. Visos atskirai surinktos ir vežamos atliekos, atskirtos jų susidarymo vietoje, siunčiamos parengti pakartotiniam naudojimui arba perdirbti.
2. Atskirai (t. y. atskiromis frakcijomis) surenkamos ir su kitais atliekų srautais nemaišomos susidarymo vietoje atskirtos atliekos, kurias sudaro i) popierius ir kartonas, ii) tekstilė, iii) biologinės atliekos, iv) mediena, v) stiklas, vi) elektros ir elektroninės įrangos atliekos (EEĮA) arba vii) bet kokios rūšies pavojingos atliekos.
Susidarymo vietoje atskirtų nepavojingų atliekų frakcijos, išskyrus pirmiau minėtas frakcijas, surenkamos sumaišytos tik jei jos atitinka vieną iš Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB 10 straipsnio 3 dalies a, b arba c punkte nustatytų sąlygų.
Skirtingų rūšių pavojingas atliekas galima kartu laikyti pavojingų atliekų dėžėje, spintoje ar taikyti panašų sprendimą su sąlyga, kad kiekvienos rūšies atliekos yra tinkamai supakuotos, kad dėžėje ar spintoje jas būtų galima laikyti atskirai, ir kad iš namų ūkių surinktos pavojingos atliekos yra surūšiuotos pagal atliekų rūšis.
3. Komunalinių atliekų srautų atveju veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:
a)vykdant veiklą kietosios komunalinės atliekos surenkamos daugiausia pagal surinkimo sistemas „nuo durų iki durų“ arba prižiūrimuose surinkimo punktuose, kad būtų užtikrintas aukštas rūšiuojamojo surinkimo lygis ir mažas užterštumo lygis;
b)vykdant veiklą atliekos surenkamos rūšiuojant pagal viešai organizuotas atliekų tvarkymo sistemas, kuriose atliekų darytojai apmokestinami pagal mechanizmą „mokėk už tiek, kiek išmeti“, bent jau už galutinių atliekų srautą, arba taikomos kitos ekonominės priemonės, kuriomis skatinamas atliekų atskyrimas jų susidarymo vietoje;
c)vykdant veiklą atliekos surenkamos rūšiuojant pagal kitas sistemas nei viešai organizuotos atliekų tvarkymo sistemos, kuriose taikomos užstato ir grąžinimo sistemos arba kitokios ekonominės priemonės, kuriomis tiesiogiai skatinamas atliekų atskyrimas jų susidarymo vietoje.
4. Vykdant veiklą nuolat stebimas ir vertinamas surinktų atliekų kiekis ir kokybė (remiantis iš anksto nustatytais pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais (PVRR)), kad būtų laikomasi visų šių kriterijų:
a)pareigos teikti ataskaitas atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, pavyzdžiui, valdžios institucijoms, didesnės gamintojo atsakomybės sistemų administratoriams, vykdymas;
b)periodinis svarbios informacijos teikimas atliekų darytojams ir plačiajai visuomenei, bendradarbiaujant su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, valdžios institucijomis, didesnės gamintojo atsakomybės sistemų administratoriais;
c)poreikių nustatymas ir taisomųjų veiksmų įgyvendinimas, kai pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai nukrypsta nuo taikytinų tikslų ar lyginamųjų standartų, bendradarbiaujant su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, valdžios institucijomis, didesnės gamintojo atsakomybės sistemų administratoriais, vertės grandinės partneriais.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
1) Klimato kaitos švelninimas
|
Netaikoma
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
1. Vykdant veiklą naudojamos atliekų surinkimo transporto priemonės, atitinkančios bent EURO V standartus.
2. Pavojingos atliekos renkamos atskirai nuo nepavojingų atliekų, kad būtų išvengta kryžminės taršos. Imamasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo metu pavojingos atliekos nebūtų sumaišytos nei su kitų kategorijų pavojingomis atliekomis, nei su kitomis atliekomis, cheminėmis ar kitokiomis medžiagomis. Maišymas apima ir pavojingų medžiagų skiedimą.
3. Tinkamas atliekų surinkimas ir tvarkymas užkerta kelią pavojingų atliekų nutekėjimui jas renkant, vežant, sandėliuojant ir pristatant į apdorojimo įrenginį, kuriame leidžiama apdoroti pavojingas atliekas.
4. Surenkamos, vežamos ir laikinai saugomos pavojingos atliekos pakuojamos ir ženklinamos pagal galiojančius tarptautinius ir Sąjungos standartus.
5. Pavojingas atliekas renkantis veiklos vykdytojas laikosi taikomuose Sąjungos ir nacionalinės teisės aktuose nustatytų registravimo pareigų, be kita ko, susijusių su kiekiu, pobūdžiu, kilme, paskirties vieta, surinkimo dažnumu, transporto rūšimi ir apdorojimo metodu.
6. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA) atveju:
a)prie Direktyvos 2012/19/ES III priede nurodytų pagrindinių kategorijų priskiriama pasibaigusio gyvavimo ciklo elektros ir elektroninė įranga (EEĮ) surenkama atskirai;
b)renkant ir vežant išsaugomas EEĮA vientisumas ir užkertamas kelias pavojingų medžiagų, pavyzdžiui, ozono sluoksnį ardančių medžiagų, fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ar liuminescencinėse lempose esančio gyvsidabrio, nutekėjimui.
7. Surinkimo ir logistikos veiklos vykdytojas įdiegia vadybos sistemą, skirtą aplinkos, sveikatos ir saugos rizikai valdyti.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Netaikoma
|
2.4.Pavojingų atliekų tvarkymas
Veiklos aprašymas
Specialių įrenginių, skirtų pavojingoms atliekoms tvarkyti, siekiant jas panaudoti medžiagoms gauti, statyba, modernizavimas ir eksploatacija.
Ši ekonominė veikla apima atliekų, kurios pagal Komisijos sprendimu 2000/532/EB nustatytą Europos atliekų sąrašą ir pagal Direktyvos 2008/98/EB III priedą laikomos pavojingomis atliekomis, panaudojimą medžiagoms gauti in situ ir ex situ. Ji apima šiuos srautus:
a)tirpiklių atnaujinimą arba regeneravimą;
b)rūgščių ir bazių regeneravimą;
c)neorganinių medžiagų, išskyrus metalus arba metalų junginius, perdirbimą arba regeneravimą;
d)taršai mažinti naudojamų sudedamųjų dalių panaudojimą;
e)katalizatorių sudedamųjų dalių panaudojimą;
f)tepalinių alyvų ir kitų pramoninių alyvų atliekų (išskyrus skirtas naudoti kurui arba deginti) pakartotinį perdirbimą.
Ekonominė veikla neapima pakartotinio medžiagų, kurios nelaikomos atliekomis, pavyzdžiui, šalutinių produktų ar gamybos veiklos liekanų, naudojimo pagal Direktyvos 2008/98/EB 5 straipsnį.
Ekonominė veikla neapima medžiagų iš baterijų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA), eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP), neorganinių medžiagų, gaunamų vykstant deginimo procesams, pavyzdžiui, pelenų, šlakų ar dulkių, panaudojimo. Ekonominė veikla neapima branduolinių atliekų apdorojimo ir panaudojimo.
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais E38.22, E38.32, F42.9, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos
|
|
1. Veikla apima antrinių žaliavų (įskaitant chemines medžiagas ir svarbiausiąsias žaliavas) regeneravimą iš susidarymo vietoje atskirtų pavojingų atliekų.
2. Regeneruotomis medžiagomis pakeičiamos pirminės žaliavos, įskaitant svarbiausiąsias žaliavas, arba gamybos procesuose naudojamos cheminės medžiagos.
3. Regeneruotos medžiagos atitinka taikomas pramonės specifikacijas, darniuosius standartus arba atliekų nelaikymo atliekomis kriterijus, taip pat atitinkamus taikomus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
1) Klimato kaitos švelninimas
|
Veikla, vertinant pagal gyvavimo ciklą, nedidina išmetamo ŠESD kiekio, palyginti su gamyba naudojant lygiavertę (-es) pirminę (-es) žaliavą (-as).
Per gyvavimo ciklą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis apskaičiuojamas pagal Komisijos rekomendaciją 2013/179/ES arba standartą ISO 14067:2018 arba ISO 14064-1:2018. Nustatytą per gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.
Siekiant apsaugoti vandens ir jūrų išteklius, taikomi atitinkami metodai, nustatyti geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose dėl atliekų apdorojimo.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Visos regeneruotos cheminės medžiagos ir mišiniai atitinka taikomus atitinkamus teisės aktus, pavyzdžiui, Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, Reglamentą (ES) 2019/1021, Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 ir Direktyvą 2008/98/EB.
Vykdant šią veiklą taikomi atitinkami taršos prevencijos ir kontrolės metodai, nustatyti geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose dėl atliekų apdorojimo. Vykdant veiklą neviršijami atitinkami su GPGB siejamų išmetamųjų teršalų kiekiai (GPGB SITK).
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
2.5.Biologinių atliekų panaudojimas anaerobinio skaidymo arba kompostavimo būdu
Veiklos aprašymas
Įrenginių, skirtų atskirai surenkamoms biologinėms atliekoms apdoroti anaerobinio skaidymo arba kompostavimo būdu, gaminant ir naudojant biodujas, biometaną, degazuotąjį substratą, kompostą arba chemines medžiagas, statyba ir eksploatavimas.
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais E38.21 ir F42.9, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos
|
|
1. Anaerobiniam skaidymui arba kompostavimui naudojamos biologinės atliekos yra atskiriamos jų susidarymo šaltinyje ir surenkamos atskirai. Jei biologinės atliekos surenkamos biologiškai skaidžiuose maišuose, tie maišai yra sertifikuoti pagal atitinkamą kompostavimo standartą EN 13432:2000.
2. Šiuose anaerobinio skaidymo įrenginiuose biologinės atliekos, surinktos rūšiuojant ir atskirtos jų susidarymo vietoje, išmatuotos svorio vienetais kaip metinis vidurkis, sudaro ne mažiau kaip 70 proc. pradinių žaliavų. Bendrai skaidoma gali būti iki 30 proc. pažangiosios bioenergijos pradinių žaliavų, išvardytų Direktyvos (ES) 2018/2001 IX priede, ir jos negali apimti užterštų žaliavų, gaunamų iš mišrių komunalinių ir pramoninių atliekų biomasės dalies. Pradinės žaliavos neapima žaliavų, neįtrauktų į Reglamento (ES) 2019/1009 II priedo II dalį, priskiriamų prie trečios sudedamųjų medžiagų kategorijos (SMK) (kompostas) pagal tos kategorijos c punktą ir penktos sudedamųjų medžiagų kategorijos (SMK) (kitas degazuotasis substratas nei šviežių kultūrinių augalų degazuotasis substratas) pagal tos kategorijos c punktą.
3. Vykdant veiklą gaminamas vienas iš šių produktų:
a)kompostas arba degazuotasis substratas, atitinkantis Reglamento (ES) 2019/1009 reikalavimus, visų pirma II priedo reikalavimus dėl sudedamųjų medžiagų kategorijų (SMK), konkrečiai SMK 3 (kompostas) ir SMK 5 (kitas degazuotasis substratas nei šviežių kultūrinių augalų degazuotasis substratas), arba nacionalines taisykles dėl trąšų ar dirvožemio savybes gerinančių medžiagų, kuriose nustatyti tokie patys arba griežtesni reikalavimai, palyginti su Reglamento 2019/1009 reikalavimais;
b)cheminės medžiagos (organinės atliekos paverčiamos karboksilatais, karboksirūgštimis arba polimerais, fermentuojant mišriomis kultūromis).
4. Gamybos proceso kokybė užtikrinama taikant Reglamente (ES) 2019/1009 nustatytą D1 modulį.
5. Kompostas ir degazuotasis substratas, atitinkantys Reglamento (ES) 2019/1009 arba lygiaverčių nacionalinių taisyklių reikalavimus, nėra šalinami sąvartynuose.
Pageidautina, kad po anaerobinio skaidymo degazuotasis substratas būtų kompostuojamas, kad būtų kuo labiau padidinta nauda dirvožemiui, į kurį jis vėliau įterpiamas, ir kuo labiau sumažintos kai kurios galimos žemės ūkio ir aplinkos apsaugos problemos, pavyzdžiui, amoniako ir nitratų išsiskyrimas.
6. Įrengus anaerobinio skaidymo sistemą, pagamintos biodujos tiesiogiai naudojamos elektros ar šilumos energijai gaminti arba perdirbamos į biometaną, kuris naudojamas kaip kuras, tiesiogiai įpurškiamos į dujų tinklą ir toliau naudojamos energijos gamyboje gamtinėms dujoms pakeisti, naudojamos kaip pramonės žaliavos kitoms cheminėms medžiagoms gaminti arba paverčiamos vandeniliu, kuris naudojamas kaip kuras.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
1) Klimato kaitos švelninimas
|
Parengtas stebėsenos ir nenumatytų atvejų planas, kuriuo siekiama kuo labiau sumažinti metano nuotėkį įrenginyje.
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Anaerobinio skaidymo įrenginių, kuriuose apdorojama daugiau kaip 100 t per dieną, ir kompostavimo įrenginių, kuriuose apdorojama daugiau kaip 75 t per dieną, veikla atitinka geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl atliekų apdorojimo arba lygiavertes ar griežtesnes nacionalines taisykles, siekiant sumažinti į orą išmetamų teršalų kiekį ir pagerinti bendrą aplinkosauginį veiksmingumą, taip pat parinkti tvarkytinas atliekas ir stebėti ar kontroliuoti pagrindinius atliekų ir proceso parametrus.
Į orą ir vandenį išmetamų teršalų kiekis neviršija atitinkamai anaerobiniam ir aerobiniam atliekų apdorojimui taikomų su geriausiais prieinamais gamybos būdais siejamų išmetamųjų teršalų kiekių (GPGB SITK) intervalų, nustatytų naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose, įskaitant geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl atliekų apdorojimo.
Anaerobinio skaidymo atveju apie azoto kiekį degazuotajame substrate, kuris yra naudojamas kaip trąša arba dirvožemį gerinanti medžiaga, pranešama pirkėjui arba už degazuotojo substrato pašalinimą atsakingam subjektui, laikantis Reglamento (ES) 2019/1009 arba su ± 25 proc. paklaida. .
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
2.6.Teršalų šalinimas iš pasibaigusio gyvavimo ciklo gaminių ir tų gaminių išmontavimas
Veiklos aprašymas
Sudėtinių pasibaigusio galiojimo ciklo gaminių, kilnojamojo turto bei jų sudedamųjų dalių išmontavimo ir juose esančių teršalų šalinimo siekiant panaudoti juos medžiagoms gauti arba jų sudedamąsias dalis parengti pakartotiniam naudojimui, įrenginių statyba, eksploatacija ir modernizavimas.
Ši ekonominė veikla apima pasibaigusio gyvavimo ciklo gaminių bei kilnojamojo turto, pavyzdžiui, automobilių, laivų bei elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ), ir bet kokios rūšies jų sudedamųjų dalių išmontavimą siekiant juos panaudoti medžiagoms gauti.
Ekonominė veikla neapima baterijų, surinktų rūšiuojant arba išimtų išmontuojant ir šalinant teršalus, apdorojimo, taip pat pastatų ir kitų statinių griovimo ir ardymo (žr. šio priedo 3.3 skirsnį).
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais E38.31, E38.32 ir E42.99, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos
|
|
1. Vykdant šią ekonominę veiklą, pažangiuose įrenginiuose išmontuojamos rūšiuojant surinktos sudėtinių pasibaigusio gyvavimo ciklo gaminių, pavyzdžiui, automobilių, elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) ar laivų, atliekos ir šalinami juose esantys teršalai, siekiant:
a)surinkti dalis ir komponentus, tinkamus naudoti pakartotinai;
b)atskirti nepavojingų ir pavojingų atliekų frakcijas, tinkamas medžiagoms, įskaitant svarbiausiąsias žaliavas, gauti;
c)pašalinti pavojingas medžiagas, mišinius ir komponentus taip, kad jie patektų į identifikuojamą srautą arba sudarytų identifikuojamą srauto dalį vykstant apdorojimo procesui, ir nusiųsti juos į įrenginius, kuriuose leidžiama tinkamai apdoroti pavojingas atliekas, be kita ko, jas pašalinti;
d)pridėti dokumentus apie medžiagas, siunčiamas toliau apdoroti ar pakartotinai naudoti.
2. Ekonominė veikla, kurią vykdant išmontuojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos (EEĮA) ir pašalinami jose esantys teršalai, atitinka Direktyvos 2012/19/ES 8 straipsnyje ir tos direktyvos VII ir VIII prieduose nustatytus reikalavimus. Ekonominė veikla, kurią vykdant išmontuojamos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės (ENTP) ir pašalinami jose esantys teršalai, atitinka Direktyvos 2000/53/EB 6 bei 7 straipsniuose ir tos direktyvos I priede nustatytus reikalavimus.
3. Laužui skirtų laivų išmontavimo ir juose esančių teršalų šalinimo atveju įrenginys yra įtrauktas į Laivų perdirbimo kompleksų europinį sąrašą, nustatytą Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/2323. Naujo įrenginio statybos arba esamo įrenginio, kuris dar nėra įtrauktas į Laivų perdirbimo kompleksų europinį sąrašą, modernizavimo atveju įrenginys atitinka visus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1257/2013 13 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir yra pateikta jo įtraukimo į Laivų perdirbimo kompleksų europinį sąrašą paraiška.
4. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA) ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) išmontavimo ir juose esančių teršalų šalinimo atveju atliekos gaunamos iš surinkimo punktų, atitinkančių taikytinus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
1) Klimato kaitos švelninimas
|
Netaikoma
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
1. Įrenginys yra pritaikytas saugiai ir aplinkai nekenksmingu būdu tvarkyti ir saugoti pavojingas medžiagas, mišinius ir komponentus, pašalintus vykdant teršalų šalinimo operacijas.
2. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) atveju įrenginys atitinka Direktyvos 2000/53/EB I priede nustatytus saugojimo, tvarkymo, teršalų šalinimo ir apdorojimo operacijų vykdymo vietoms taikomus reikalavimus.
3. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA) atveju įrenginys atitinka Direktyvos 2012/19/ES 8 straipsnyje nustatytus tinkamo apdorojimo reikalavimus, visų pirma tos direktyvos VII priede nustatytus EEĮA medžiagų ir komponentų atrankinio apdorojimo reikalavimus ir tos direktyvos VIII priede nustatytus saugojimo ir apdorojimo reikalavimus.
Įrenginys atitinka jame vykdomai veiklai keliamus normatyvinius teršalų šalinimo reikalavimus, nustatytus standartuose EN 50625-1:2014, EN 50625-2-1:2014, EN 50625-2-2:2015, EN 50625-2-3:2017 ir EN 50625-2-4:2017.
Tokių priemonių įgyvendinimą taip pat galima įrodyti laikantis norminių reikalavimų, kurie yra lygiaverčiai pirmiau minėtuose EN standartuose nustatytiems reikalavimams.
EEĮA, kuriose yra lakiųjų fluorangliavandenilių (LFC) ir lakiųjų angliavandenilių (LAV), ir EEĮA, kuriose yra gyvsidabrio, apdorojimo atveju išmetamųjų teršalų kiekis neviršija su geriausiais prieinamais gamybos būdais siejamų išmetamųjų teršalų kiekių (GPGB SITK) intervalų, nustatytų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose dėl atliekų apdorojimo.
4. Laivų perdirbimo atveju įrenginys atitinka Reglamento (ES) Nr. 1257/2013 13 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir yra įtrauktas į tuo reglamentu nustatytą Laivų perdirbimo kompleksų europinį sąrašą. Įrenginys atitinka to reglamento 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, susijusius su konkrečiam laivui skirto perdirbimo plano parengimu prieš pradedant bet kokį laivo perdirbimą.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
2.7.Nepavojingų atliekų rūšiavimas ir naudojimas medžiagoms gauti
Veiklos aprašymas
Nepavojingų atliekų srautų rūšiavimo arba perdirbimo į aukštos kokybės antrines žaliavas, naudojant mechaninio perdirbimo procesą, įrenginių statyba, modernizavimas ir eksploatavimas.
Ekonominė veikla neapima mišrių galutinių atliekų degiųjų frakcijų rūšiavimo ir medžiagų iš jų gavimo išrūšiuotų atliekų kurui gaminti, pavyzdžiui, mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginiuose.
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais E38.32 ir F42.9, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos
|
|
1. Žaliavų kilmė
Nepavojingų atliekų žaliavos gaunamos iš vieno ar kelių toliau nurodytų šaltinių:
a)rūšiuojant surinktų ir vežamų atliekų, įskaitant mišrias frakcijas;
b)nepavojingų atliekų frakcijų, susidarančių išmontuojant pasibaigusio gyvavimo ciklo gaminius ir šalinant juose esančius teršalus;
c)statybos ir griovimo atliekų, susidarančių atrankinio griovimo metu arba kitaip atskirtų jų susidarymo vietoje;
d)nepavojingų atliekų frakcijų, susidarančių rūšiuojant perdirbti skirtas mišrias atliekas, kai įrenginys atitinka nustatytus veiklos kokybės kriterijus ir atliekos gaunamos iš vietų, kuriose laikomasi Direktyvoje 2008/98/EB nustatytų rūšiuojamojo surinkimo įpareigojimų.
2. Atliekų naudojimas medžiagoms gauti
Vykdant šią veiklą pasiekiami arba viršijami esami atliekų naudojimo medžiagoms gauti rodikliai, konkrečiam esamam įrenginiui kompetentingų institucijų nustatyti taikomuose atliekų tvarkymo planuose, leidimuose ar sutartyse arba išplėstinės gamintojo atsakomybės sistemose. Įrenginys įgyvendina pagal vidaus tvarką nustatytus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (PVRR), kad galėtų stebėti veiklos rezultatus arba taikomo atliekų naudojimo medžiagoms gauti rodiklio pasiekimo lygį.
Medžiagų, kurias privaloma rinkti rūšiuojant, atveju vykdant veiklą ne mažiau kaip 50 proc. atskirai surinktų nepavojingų atliekų (pagal svorį) paverčiama antrinėmis žaliavomis, kurios yra tinkamos gamybos procesuose naudojamoms pirminėms žaliavoms pakeisti.
3. Tinkamas atliekų tvarkymas
Nepavojingų atliekų apdorojimo įrenginyje taikomi geriausi prieinami gamybos būdai (GPGB), pagrįsti 2 GPGB dėl įrenginio bendro aplinkosauginio veiksmingumo gerinimo, nustatyti geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose dėl atliekų apdorojimo, įskaitant:
a)atliekų apibūdinimo tvarką ir griežtą atliekų priėmimo tvarką, susijusią su į įrenginį patenkančių atliekų kokybe;
b)sekimo sistemą ir apyrašą, kurių paskirtis – sekti, kur ir kiek atliekų yra įrenginyje;
c)produkcijos kokybės vadybos sistemą, skirtą užtikrinti, kad atliekų apdorojimo rezultatai atitiktų taikomus kokybės reikalavimus arba standartus, pavyzdžiui, galiojančius EN arba ISO standartus;
d)atitinkamas atliekų atskyrimo priemones arba procedūras, kuriomis užtikrinama, kad surūšiuotos atliekos būtų laikomos atskirai, atsižvelgiant į jų savybes, kad jas būtų galima lengviau ir aplinkai saugesniu būdu saugoti bei apdoroti;
e)atitinkamas priemones, skirtas atliekų suderinamumui užtikrinti prieš jas sumaišant;
f)įrenginyje įdiegtos rūšiavimo ir medžiagų gavimo iš atliekų technologijos ir procesai, atitinkantys atitinkamas technines specifikacijas, kokybės standartus arba atliekų nelaikymo atliekomis kriterijus. Vykdant veiklą naudojamos pažangiosios technologijos, pritaikytos apdorojamoms atliekų frakcijoms, įskaitant optinį atskyrimą naudojant artimosios infraraudonosios spektroskopijos arba rentgeno spindulių sistemas, atskyrimą pagal tankį, magnetinį atskyrimą arba atskyrimą pagal dydį.
4. Antrinių žaliavų kokybė
Vykdant veiklą atliekos paverčiamos arba sudaromos sąlygos jas paversti antrinėmis žaliavomis, įskaitant svarbiausiąsias žaliavas, kurios gamybos procesuose gali pakeisti pirmines žaliavas.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
1) Klimato kaitos švelninimas
|
Netaikoma
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Vykdant veiklą, kuriai taikomos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl atliekų apdorojimo, taikomi atitinkami taršos prevencijos ir kontrolės būdai ir neviršijami atitinkami su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai (GPGB SITK).
Plastiko perdirbimo įrenginiuose įrengta filtravimo sistema, kuria, prieš išleidžiant plovimo vandenį, galima pašalinti ne mažiau kaip 75 proc. mikroplastiko, kurio dalelės didesnės nei 5 µm.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
3.Statyba ir nekilnojamojo turto veikla
3.1.Naujų pastatų statyba
Veiklos aprašymas
Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos projektų plėtra sutelkiant finansines, technines ir fizines priemones, siekiant parduoti pastatą jį pastačius arba vėliau, taip pat išbaigtų gyvenamųjų arba negyvenamųjų pastatų statyba savo sąskaita siekiant juos parduoti arba jų statyba už atlygį ar pagal sutartį.
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais F41.1, F41.2 ir F43, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos
|
|
1. Visos susidariusios statybos ir griovimo atliekos tvarkomos pagal Sąjungos atliekų teisės aktus ir visą ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo kontrolinį sąrašą, visų pirma nustatant rūšiavimo sistemas ir prieš nugriovimą atliekamo audito procedūrą. Ne mažiau kaip 90 proc. (masės kilogramais) statybvietėje susidariusių nepavojingų statybos ir griovimo atliekų parengiama pakartotiniam naudojimui arba perdirbimui, išskyrus užpildymą. Šis rodiklis netaikomas natūraliai susidarančioms medžiagoms, nurodytoms Sprendimu 2000/532/EB nustatyto Europos atliekų sąrašo 17 05 04 kategorijoje. Veiklos vykdytojas įrodo, kad laikosi 90 proc. ribos – pateikia sistemos „Level(s)“ 2.2 rodiklio ataskaitą naudodamas 2 lygio ataskaitos formą skirtingiems atliekų srautams.
2. Pastato gyvavimo ciklo visuotinio atšilimo potencialas (GWP) po statybos apskaičiuotas kiekvienam gyvavimo ciklo etapui ir pareikalavus atskleidžiamas investuotojams ir klientams.
3. Statybos projektais ir metodais remiamas žiediškumas – į juos įtrauktos į pritaikomumą ir išardomumą orientuoto projektavimo koncepcijos, kaip nurodyta atitinkamai sistemos „Level(s)“ 2.3 ir 2.4 rodikliuose. Atitikčiai šiam reikalavimui įrodyti pateikiama sistemos „Level(s)“ 2.3 ir 2.4 rodiklių ataskaita naudojant 2 lygio ataskaitos formą.
4. Pirminių žaliavų naudojimas statant pastatą yra kiek įmanoma sumažintas naudojant antrines žaliavas. Veiklos vykdytojas užtikrina, kad trijų sunkiausių (pagal masę kilogramais) pastato statybai naudojamų medžiagų kategorijų medžiagų kiekiai neviršytų toliau nurodytų didžiausių bendrų naudojamų pirminių žaliavų kiekių:
a)bendram betono, natūralaus ar aglomeruoto akmens kiekiui iš pirminių žaliavų turi būti gaunama ne daugiau kaip 70 proc. medžiagos;
b)bendram plytų, plytelių, keramikos kiekiui iš pirminių žaliavų turi būti gaunama ne daugiau kaip 70 proc. medžiagos;
c)biologinių medžiagų atveju iš pirminių žaliavų turi būti gaunama ne daugiau kaip 80 proc. visos medžiagos;
d)bendram stiklo, mineralinės izoliacijos kiekiui iš pirminių žaliavų turi būti gaunama ne daugiau kaip 70 proc. visos medžiagos;
e)nebiologinių plastikų atveju iš pirminių žaliavų turi būti gaunama ne daugiau kaip 50 proc. visos medžiagos;
f)metalų atveju iš pirminių žaliavų turi būti gaunama ne daugiau kaip 30 proc. visos medžiagos;
g)gipso atveju iš pirminių žaliavų turi būti gaunama ne daugiau kaip 65 proc. medžiagos.
Ribinės vertės apskaičiuojamos atimant antrinę žaliavą iš viso darbams naudojamų kiekvienos kategorijos medžiagų kiekio, matuojamo mase kilogramais. Jei informacijos apie perdirbtų medžiagų kiekį statybos produkte nėra, laikoma, kad jį sudaro 100 proc. pirminės žaliavos. Siekiant atsižvelgti į atliekų hierarchiją ir taip sudaryti palankesnes sąlygas pakartotiniam naudojimui nei perdirbimui, turi būti laikoma, kad pakartotinai naudojamų statybos produktų, įskaitant tuos, kuriuose yra atliekomis nelaikomų vietoje perdirbtų medžiagų, sudėtyje nėra jokių pirminių žaliavų. Atitiktis šiam kriterijui įrodoma teikiant ataskaitas pagal 2.1 rodikliui taikomą sistemą „Level(s)“.
5. Veiklos vykdytojas naudoja elektronines priemones faktiškai pastatyto pastato charakteristikoms, įskaitant panaudotas medžiagas ir sudedamąsias dalis, aprašyti, kad ateityje būtų galima atlikti jų techninę priežiūrą, juos atkurti ir pakartotinai panaudoti, pavyzdžiui, teikdamas aplinkosaugines gaminio deklaracijas pagal standartą EN ISO 22057:2022. Informacija saugoma skaitmeniniu formatu ir pareikalavus pateikiama investuotojams ir klientams. Be to, veiklos vykdytojas užtikrina ilgalaikį šios informacijos išsaugojimą pasibaigus pastato eksploatavimo laikotarpiui, naudodamasis nacionalinėmis informacijos valdymo sistemomis, tokiomis kaip kadastras ar viešasis registras.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
1) Klimato kaitos švelninimas
|
Pastatas nėra skirtas iškastiniam kurui gauti, kaupti, gabenti arba gaminti.
Pastato pirminės energijos poreikis, pagal kurį nustatomas pastato energinis naudingumas po statybos, neviršija energijos beveik nevartojančiam pastatui taikomos ribinės vertės reikalavimo, nustatyto nacionaliniame reglamente, kuriuo įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES. Energinis naudingumas sertifikuojamas naudojant faktiškai pastatyto pastato energinio naudingumo sertifikatą;
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 I priedo E priedėlyje nustatytas technines specifikacijas Sąjungos gaminių duomenų lapuose, pastatų sertifikatuose arba esamų gaminių etiketėse patvirtinamas nurodytas toliau išvardytų vandens sistemų, jei jos įrengtos, išskyrus įrenginius gyvenamųjų pastatų vienetuose, vandens suvartojimas:
a)rankoms plauti skirtų čiaupų ir virtuvės čiaupų didžiausias vandens srautas yra 6 litrai/min.;
b)dušų didžiausias vandens srautas yra 8 litrai/min.;
c)klozetų, įskaitant komplektus, dubenis ir nuplaunamojo vandens bakus, didžiausias nuplaunamojo vandens tūris yra 6 litrai, o didžiausias vidutinis nuplaunamojo vandens tūris – 3,5 litro;
d)pisuaruose suvartojama ne daugiau kaip 2 litrai vienam dubeniui per valandą. Nuplaunamuosiuose pisuaruose suvartojama ne daugiau kaip 1 litras nuplaunamojo vandens.
Kad būtų išvengta statybvietės poveikio, veikla vykdoma laikantis šio priedo B priedėlyje nustatytų kriterijų.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Statyboje naudojami statybos elementai ir medžiagos atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.
Statyboje naudojami statybos elementai ir medžiagos, su kuriais pastate esantys žmonės gali liestis, išskiria mažiau kaip 0,06 mg formaldehido vienam bandymų kameros m³, atliekant bandymą Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priede nurodytomis sąlygomis, ir mažiau kaip 0,001 mg kitų 1A ir 1B kategorijų kancerogeninių lakiųjų organinių junginių vienam bandymų kameros m³, atliekant bandymą pagal standartą CEN/EN 16516 arba ISO 16000-3:2011 arba taikant kitas lygiavertes standartizuotas bandymo sąlygas ir nustatymo metodus.
Jeigu nauja statyba vyksta galimai užterštame sklype (urbanistinėje dykroje), buvo atliktas tyrimas, pvz., taikant standartą ISO 18400, siekiant nustatyti, ar jame nėra teršalų.
Imamasi priemonių, kuriomis mažinamas atliekant statybos ar techninės priežiūros darbus keliamas triukšmas ir susidarantis dulkių bei išmetamųjų teršalų kiekis.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.
Nauja statyba nėra vykdoma kurioje nors iš šių vietų:
a)ariamojoje ir pasėlių žemėje, pasižyminčioje vidutiniu arba dideliu dirvožemio derlingumo lygiu ir po žeme esančia biologine įvairove, kaip nurodyta ES LUCAS tyrime;
b)pripažintos didelės biologinės įvairovės vertės plyno lauko žemėje ir žemėje, kuri yra nykstančių rūšių (floros ir faunos), įtrauktų į Europos raudonąją knygą arba IUCN raudonąją knygą, buveinė;
c)žemėje, atitinkančioje nacionalinėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitoje vartojamą miško apibrėžtį, arba, jei jos nėra – FAO miško apibrėžtį.
|
3.2.Esamų pastatų renovacija
Veiklos aprašymas
Statybos ir civilinės inžinerijos darbai arba pasiruošimas jiems.
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais F41 ir F43, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos
|
|
1. Visos susidariusios statybos ir griovimo atliekos tvarkomos pagal Sąjungos atliekų teisės aktus ir visą ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo kontrolinį sąrašą, visų pirma nustatant rūšiavimo sistemas ir prieš nugriovimą atliekamo audito procedūrą. Ne mažiau kaip 70 proc. (masės kilogramais) statybvietėje susidariusių nepavojingų statybos ir griovimo atliekų parengiama pakartotiniam naudojimui arba perdirbimui, išskyrus užpildymą. Šis rodiklis netaikomas natūraliai susidarančioms medžiagoms, nurodytoms Komisijos sprendimu 2000/532/EB nustatyto Europos atliekų sąrašo 17 05 04 kategorijoje. Veiklos vykdytojas įrodo, kad laikosi 70 proc. ribos – pateikia sistemos „Level(s)“ 2.2 rodiklio ataskaitą naudodamas 2 lygio ataskaitos formą skirtingiems atliekų srautams.
2. Pastato renovacijos darbų gyvavimo ciklo visuotinio atšilimo potencialas (GWP) buvo apskaičiuotas kiekvienam gyvavimo ciklo etapui nuo renovacijos pradžios momento ir pagal pareikalavimą atskleidžiamas investuotojams ir klientams.
3. Statybos projektais ir metodais remiamas žiediškumas – į juos įtrauktos į pritaikomumą ir išardomumą orientuoto projektavimo koncepcijos, kaip nurodyta atitinkamai sistemos „Level(s)“ 2.3 ir 2.4 rodikliuose. Veiklos vykdytojas atitiktį šiam reikalavimui įrodo pateikdamas sistemos „Level(s)“ 2.3 ir 2.4 rodiklių ataskaitą, kurią parengia naudodamas 2 lygio ataskaitos formą.
4. Išsaugoma ne mažiau kaip 50 proc. pirminio pastato. Tai turi būti apskaičiuojama remiantis bendru išsaugotu pirminio pastato išorės grindų plotu pagal taikytiną nacionalinę arba regioninę matavimo metodiką arba taikant „IPMS 1“ apibrėžtį, pateiktą tarptautiniuose nekilnojamojo turto matavimo standartuose.
5. Pirminių žaliavų naudojimas renovuojant pastatą yra kiek įmanoma sumažintas naudojant antrines žaliavas. Veiklos vykdytojas užtikrina, kad trijų sunkiausių (pagal masę kilogramais) renovuojant pastatą naujai pridėtų medžiagų kategorijų medžiagų kiekiai neviršytų toliau nurodytų didžiausių ribinių naudojamų pirminių žaliavų kiekių:
a)bendram betono, natūralaus ar aglomeruoto akmens kiekiui iš pirminių žaliavų turi būti gaunama ne daugiau kaip 85 proc. medžiagos;
b)bendram plytų, plytelių, keramikos kiekiui iš pirminių žaliavų turi būti gaunama ne daugiau kaip 85 proc. medžiagos;
c)biologinių medžiagų atveju iš pirminių žaliavų turi būti gaunama ne daugiau kaip 90 proc. medžiagos;
d)bendram stiklo, mineralinės izoliacijos kiekiui iš pirminių žaliavų turi būti gaunama ne daugiau kaip 85 proc. medžiagos;
e)nebiologinių plastikų atveju iš pirminių žaliavų turi būti gaunama ne daugiau kaip 75 proc. medžiagos;
f)metalų atveju iš pirminių žaliavų turi būti gaunama ne daugiau kaip 65 proc. medžiagos;
g)gipso atveju iš pirminių žaliavų turi būti gaunama ne daugiau kaip 83 proc. medžiagos.
Ribinės vertės apskaičiuojamos atimant antrinę žaliavą iš viso darbams naudojamų kiekvienos kategorijos medžiagų kiekio, matuojamo mase kilogramais. Jei informacijos apie perdirbtų medžiagų kiekį statybos produkte nėra, laikoma, kad jį 100 proc. sudaro pirminės žaliavos. Siekiant atsižvelgti į atliekų hierarchiją ir taip sudaryti palankesnes sąlygas pakartotiniam naudojimui nei perdirbimui, turi būti laikoma, kad pakartotinai naudojamų statybos produktų, įskaitant tuos, kuriuose yra atliekomis nelaikomų vietoje perdirbtų medžiagų, sudėtyje nėra jokių pirminių žaliavų. Atitiktis šiam kriterijui įrodoma teikiant ataskaitas pagal 2.1 rodikliui taikomą sistemą „Level(s)“.
6. Veiklos vykdytojas naudoja elektronines priemones faktiškai pastatyto pastato charakteristikoms, įskaitant panaudotas medžiagas ir sudedamąsias dalis, aprašyti, kad ateityje būtų galima atlikti jų techninę priežiūrą, juos atkurti ir pakartotinai panaudoti, pavyzdžiui, teikdamas aplinkosaugines gaminio deklaracijas pagal standartą EN ISO 22057:2022. Informacija saugoma skaitmeniniu formatu ir pareikalavus pateikiama investuotojams ir klientams. Be to, veiklos vykdytojas užtikrina ilgalaikį šios informacijos išsaugojimą pasibaigus pastato eksploatavimo laikotarpiui, naudodamasis nacionalinėmis informacijos valdymo sistemomis, tokiomis kaip kadastras ar viešasis registras.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
1) Klimato kaitos švelninimas
|
Pastatas nėra skirtas iškastiniam kurui gauti, kaupti, gabenti arba gaminti.
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 I priedo E priedėlyje nustatytas technines specifikacijas Sąjungos gaminių duomenų lapuose, pastatų sertifikatuose arba esamų gaminių etiketėse patvirtinamas nurodytas toliau išvardytų vandens sistemų, jei jos įrengtos atliekant renovacijos darbus, išskyrus gyvenamojo pastato vieneto renovacijos darbus, vandens suvartojimas:
a)rankoms plauti skirtų čiaupų ir virtuvės čiaupų didžiausias vandens srautas yra 6 litrai/min.;
b)dušų didžiausias vandens srautas yra 8 litrai/min.;
c)klozetų, įskaitant komplektus, dubenis ir nuplaunamojo vandens bakus, didžiausias nuplaunamojo vandens tūris yra 6 litrai, o didžiausias vidutinis nuplaunamojo vandens tūris – 3,5 litro;
d)pisuaruose suvartojama ne daugiau kaip 2 litrai vienam dubeniui per valandą. Nuplaunamuosiuose pisuaruose suvartojama ne daugiau kaip 1 litras nuplaunamojo vandens.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Statyboje naudojami statybos elementai ir medžiagos atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.
Statyboje naudojami statybos elementai ir medžiagos, su kuriais pastate esantys žmonės gali liestis, išskiria mažiau kaip 0,06 mg formaldehido vienam bandymų kameros m³, atliekant bandymą Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priede nurodytomis sąlygomis, ir mažiau kaip 0,001 mg kitų 1A ir 1B kategorijų kancerogeninių lakiųjų organinių junginių vienam bandymų kameros m³, atliekant bandymą pagal standartą EN 16516 arba ISO 16000-3:2011 arba taikant kitas lygiavertes standartizuotas bandymo sąlygas ir nustatymo metodus.
Imamasi priemonių, kuriomis mažinamas atliekant statybos ar techninės priežiūros darbus keliamas triukšmas ir susidarantis dulkių bei išmetamųjų teršalų kiekis.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Netaikoma
|
3.3.Pastatų ir kitų statinių griovimas ir ardymas
Veiklos aprašymas
Pastatų, kelių ir kilimo ir tūpimo takų, geležinkelių, tiltų, tunelių, nuotekų valymo įrenginių, vandens valymo įrenginių, vamzdynų, šulinių ir gręžinių, elektrinių, chemijos gamyklų, užtvankų ir rezervuarų, kasyklų ir karjerų, jūros statinių, priekrantės statinių, uostų, vandens kelių statinių arba žemės formavimo ir melioracijos statinių griovimas ir ardymas.
Projektų, susijusių su veikla „naujų pastatų statyba“ arba „esamų pastatų renovacija“ (žr. šio priedo 3.1 ir 3.2 skirsnius), atveju, kai griovimo darbai ir statybos arba renovavimo darbai perkami pagal tą pačią sutartį, taikomi statybos arba renovavimo veiklos techninės analizės kriterijai.
Ekonominė veikla neapima pastatų ir kitų statinių griovimo ir ardymo, atliekamo vykdant veiklą „užterštų teritorijų ir vietovių valymas“ (žr. III priedo 2.4 skirsnį).
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su NACE kodu F43.1 pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos
|
|
1. Prieš pradedant griovimo ar ardymo darbus, su klientu aptariami bent šie sistemos „Level(s)“ 2.2 rodiklio kontrolinio sąrašo 1 lygio projektavimo koncepcijos kontrolinio sąrašo aspektai:
a)pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių ir siektino užmojo lygio apibrėžimas;
b)konkrečiam projektui būdingų apribojimų, kurie gali pakenkti siektinam užmojo lygiui (pvz., laiko, darbo jėgos ir vietos), nustatymas ir galimybė juos sumažinti;
c)išsami informacija apie prieš nugriovimą atliekamo audito procedūrą;
d)preliminarus atliekų tvarkymo planas, kuriame pirmenybė teikiama atrankiniam išmontavimui, taršos šalinimui ir atliekų srautų atskyrimui jų susidarymo vietoje. Jei pirmenybė šiems veiksmams neteikiama, pateikiamas paaiškinimas, kodėl atrankinis išmontavimas, taršos šalinimas ar atliekų srautų atskyrimas jų susidarymo vietoje yra technologiškai neįmanomas įgyvendinant projektą. Sąnaudos ar finansiniai sumetimai nėra priimtina priežastis išvengti šio reikalavimo.
2. Veiklos vykdytojas atlieka auditą prieš nugriovimą pagal ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolą.
3. Visos atliekant griovimo ar ardymo darbus susidariusios griovimo atliekos tvarkomos pagal Sąjungos atliekų teisės aktus ir visą ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo kontrolinį sąrašą.
4. Ne mažiau kaip 90 proc. (masės kilogramais) statybvietėje susidariusių nepavojingų statybos ir griovimo atliekų parengiama pakartotiniam naudojimui arba perdirbimui, išskyrus užpildymą. Šis rodiklis netaikomas natūraliai susidarančioms medžiagoms, nurodytoms Komisijos sprendimu 2000/532/EB nustatyto Europos atliekų sąrašo 17 05 04 kategorijoje. Veiklos vykdytojas įrodo, kad laikosi 90 proc. ribos – pateikia sistemos „Level(s)“ 2.2 rodiklio ataskaitą naudodamas 3 lygio ataskaitos formą skirtingiems atliekų srautams. Arba kitu atveju bent 95 proc. nepavojingų griovimo atliekų mineralinės frakcijos ir 70 proc. nemineralinės frakcijos atskirai surenkama ir parengiama pakartotiniam naudojimui arba perdirbama.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
1) Klimato kaitos švelninimas
|
Pastato savininkas arba rangovas užtikrina, kad vykdant renovavimo, atnaujinimo ar griovimo darbus, per kuriuos pašalinamos putplasčio plokštės arba sluoksniuotosios plokštės, įrengtos ertmėse arba sudėtinėse konstrukcijose, kuriuose yra putų su fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, sočiaisiais ir nesočiaisiais hidrofluorangliavandeniliais ir ozono sluoksnį ardančiomis medžiagomis, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 517/2014 ir Reglamente (ES) Nr. 1005/2009, išmetamų teršalų būtų kiek įmanoma vengiama tvarkant putas ar jose esančias dujas taip, kad būtų užtikrintas putplasčio plokščių arba putplasčio sudėtyje esančių dujų pakartotinis naudojimas arba sunaikinimas. Putplasčio sudėtyje esančias dujas išgauna tinkamai išmokyti darbuotojai.
Tais atvejais, kai atgauti dujų iš šių putplasčių techniškai neįmanoma, veiklos vykdytojas parengia dokumentus, kuriais įrodo, kad tai konkrečiu atveju yra neįmanoma. Tokie dokumentai saugomi penkerius metus ir paprašius pateikiami susipažinti.
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Imamasi priemonių, kuriomis mažinamas atliekant griovimo ir išardymo darbus keliamas triukšmas ir susidarantis dulkių bei išmetamųjų teršalų kiekis.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
3.4.Kelių ir greitkelių priežiūra
Veiklos aprašymas
Gatvių, kelių ir greitkelių, kitų transporto priemonių kelių ir pėsčiųjų takų priežiūra, gatvių, kelių, greitkelių, tiltų, tunelių, aerodromų kilimo ir tūpimo takų, riedėjimo takų ir peronų paviršiaus darbai apibrėžiami kaip visi veiksmai, kurių imamasi siekiant išlaikyti ir atkurti kelių tinkamumą naudoti ir jais teikiamų paslaugų lygį. Tiltų ir tunelių atveju ekonominė veikla apima tik kelio, nutiesto tiltu arba tuneliu, priežiūrą. Ji neapima paties tilto ar tunelio priežiūros.
Ekonominė veikla apima įprastą techninę priežiūrą, kurią galima planuoti atlikti periodiškai. Ekonominė veikla taip pat apima profilaktinę techninę priežiūrą ir rekonstrukciją, kurios apibrėžiamos kaip darbai, kurių imamasi siekiant išsaugoti ar atkurti tinkamumą eksploatuoti ir pratęsti esamo kelio eksploatavimo trukmę. Techninė priežiūra daugiausia skirta dangai tvarkyti ir apima tik šiuos pagrindinius kelio elementus: rišamąjį sluoksnį, paviršiaus sluoksnį ir betonines plokštes. Į šios ekonominės veiklos aprėptį patenka iš asfalto, betono arba jų derinio nutiesti keliai.
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su NACE kodu F42.11 pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos
|
|
1. Kai pagrindiniai kelio elementai (rišamasis sluoksnis, paviršiaus sluoksnis ar betono plokštės) išardomi arba pašalinami, 100 proc. (masės kilogramais) vietoje susidariusių nepavojingų atliekų parengiama pakartotiniam naudojimui arba perdirbama, išskyrus užpildymą. Šis rodiklis netaikomas natūraliai susidarančioms medžiagoms, nurodytoms Komisijos sprendimu 2000/532/EB nustatyto Europos atliekų sąrašo 17 05 04 kategorijoje.
2. Kai po išardymo arba pašalinimo kelio elementai (rišamasis sluoksnis, paviršiaus sluoksnis ir betono plokštės), įskaitant kelius, kurie yra laikinai nutiesti techninės priežiūros darbams atlikti, yra nutiesiami naujai, ne mažiau kaip 50 proc. (masės kilogramais) naudojamų kelio elementų sudaro pakartotinai naudojamos arba perdirbtos medžiagos arba nepavojingi pramonės šalutiniai produktai.
3. Pakartotinai panaudotos arba perdirbtos medžiagos nėra gabenamos atstumais, daugiau nei 2,5 karto didesniais už atstumą nuo statybvietės iki artimiausios lygiaverčių pirminių žaliavų gamybos įmonės, kad pakartotinai naudojant medžiagas arba naudojant perdirbtas medžiagas nebūtų išmetama daugiau CO2 nei naudojant pirmines žaliavas.
4. Naujai nutiesto rišamojo sluoksnio eksploatavimo trukmė yra ne trumpesnė kaip 20 metų.
5. Pirminių žaliavų naudojimas kelių įrenginiuose yra kiek įmanoma sumažintas naudojant antrines žaliavas. Veiklos vykdytojas užtikrina, kad metalų, pvz., plieninių apsauginių atitvarų, atveju iš pirminių žaliavų būtų gauta ne daugiau kaip 30 proc. medžiagos. Ribinė vertė apskaičiuojama antrinės žaliavos kiekį atėmus iš viso darbams naudojamų kiekvienos kategorijos medžiagų kiekio, matuojamo mase kilogramais. Jei informacijos apie perdirbtų medžiagų kiekį statybos produkte nėra, laikoma, kad jį 100 proc. sudaro pirminės žaliavos. Siekiant atsižvelgti į atliekų hierarchiją ir taip sudaryti palankesnes sąlygas pakartotiniam naudojimui nei perdirbimui, turi būti laikoma, kad pakartotinai naudojamų statybos produktų, įskaitant tuos, kuriuose yra atliekomis nelaikomų vietoje perdirbtų medžiagų, sudėtyje nėra jokių pirminių žaliavų.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
1) Klimato kaitos švelninimas
|
Pateiktas eismo spūsčių mažinimo planas, kuris bus įgyvendinamas atliekant techninės priežiūros darbus.
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Imamasi priemonių, kuriomis mažinamas triukšmas, vibracija, dulkių ir teršalų kiekis atliekant statybos ar techninės priežiūros darbus. Renkantis kelio paviršiaus dangos tipus, pirmenybė teikiama mažatriukšmei paviršiaus dangai pagal ES žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijų, taikomų kelių projektavimui, statybai ir priežiūrai, išsamų B7 kriterijų „minimalieji mažatriukšmės dangos projektavimo reikalavimai“ ir atsižvelgiant į tai, kad mažatriukšmėms paviršiaus dangoms teikiamas prioritetas tiesiant visus kelius, kuriems taikoma Direktyva 2002/49/EB.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
3.5.Betono naudojimas civilinėje inžinerijoje
Veiklos aprašymas
Betono naudojimas statant naujus arba rekonstruojant ar prižiūrint esamus civilinės inžinerijos objektus, išskyrus betoninę šių elementų – gatvių, automagistralių, greitkelių, kitų transporto priemonių kelių ir pėsčiųjų takų, tiltų, tunelių, aerodromų kilimo ir tūpimo takų, riedėjimo takų ir peronų, kurie patenka į ekonominės veiklos „kelių ir automagistralių priežiūra“ aprėptį (žr. šio priedo 3.4 skirsnį), – paviršiaus dangą.
Šios kategorijos ekonominė veikla galėtų būti siejama su keletu NACE kodų, visų pirma kodais F42.12, F42.13, F42.2 ir F42.9, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos
|
|
1. Visos susidariusios statybos ir griovimo atliekos tvarkomos pagal Sąjungos atliekų teisės aktus ir visą ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo kontrolinį sąrašą, visų pirma nustatant rūšiavimo sistemas. Ne mažiau kaip 90 proc. (masės kilogramais) statybvietėje susidariusių nepavojingų statybos ir griovimo atliekų parengiama pakartotiniam naudojimui arba perdirbama, išskyrus užpildymą. Šis rodiklis netaikomas natūraliai susidarančioms medžiagoms, nurodytoms Komisijos sprendimu 2000/532/EB nustatyto Europos atliekų sąrašo 17 05 04 kategorijoje. Veiklos vykdytojas įrodo, kad laikosi 90 proc. ribos – pateikia sistemos „Level(s)“ 2.2 rodiklio ataskaitą naudodamas 2 lygio ataskaitos formą skirtingiems atliekų srautams.
2. Statybos projektais ir metodais remiamas žiediškumas – į juos įtrauktos į pritaikomumą ir išardomumą orientuoto projektavimo koncepcijos, kaip nurodyta atitinkamai sistemos „Level(s)“ 2.3 ir 2.4 rodikliuose. Atitikčiai šiam reikalavimui įrodyti pateikiama sistemos „Level(s)“ 2.3 ir 2.4 rodiklių ataskaita naudojant 2 lygio ataskaitos formą.
3. Pirminių žaliavų naudojimas yra kiek įmanoma sumažintas naudojant antrines žaliavas. Betono atveju ne daugiau kaip 70 proc. medžiagos turi būti gaunama iš pirminių žaliavų. Šis kriterijus taikomas vietoje liejamam betonui, surenkamiems gaminiams ir visoms sudedamosioms medžiagoms, įskaitant bet kokią armatūrą. Ribinė vertė apskaičiuojama antrinės žaliavos kiekį atėmus iš viso darbams naudojamos medžiagos kiekio, matuojamo mase kilogramais. Jei informacijos apie perdirbtų medžiagų kiekį statybos produkte nėra, laikoma, kad jį 100 proc. sudaro pirminės žaliavos. Siekiant atsižvelgti į atliekų hierarchiją ir taip sudaryti palankesnes sąlygas pakartotiniam naudojimui nei perdirbimui, turi būti laikoma, kad pakartotinai naudojamų statybos produktų, įskaitant tuos, kuriuose yra atliekomis nelaikomų vietoje perdirbtų medžiagų, sudėtyje nėra jokių pirminių žaliavų.
4. Antrinės žaliavos nėra gabenamos atstumais, daugiau nei 2,5 karto didesniais už atstumą nuo statybvietės iki artimiausios lygiaverčių pirminių žaliavų gamybos įmonės, kad pakartotinai naudojant medžiagas arba naudojant perdirbtas medžiagas nebūtų išmetama daugiau CO2 nei naudojant pirmines žaliavas.
5. Veiklos vykdytojas naudoja elektronines priemones faktiškai pastatyto pastato charakteristikoms, įskaitant panaudotas medžiagas ir sudedamąsias dalis, aprašyti, kad ateityje būtų galima atlikti jų techninę priežiūrą, juos atkurti ir pakartotinai panaudoti, pavyzdžiui, teikdamas aplinkosaugines gaminio deklaracijas pagal standartą EN ISO 22057:2022. Informacija saugoma skaitmeniniu formatu ir pareikalavus pateikiama investuotojams ir klientams. Be to, veiklos vykdytojas užtikrina ilgalaikį šios informacijos išsaugojimą pasibaigus pastato eksploatavimo laikotarpiui, naudodamasis nacionalinėmis informacijos valdymo sistemomis, tokiomis kaip kadastras ar viešasis registras.
6. Tiltus, tunelius, pylimus ir šliuzus reguliariai tikrina nacionaliniu lygmeniu patvirtintas inspektorius, o duomenys naudojami techninės priežiūros poreikiams numatyti.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
1) Klimato kaitos švelninimas
|
Statinys nėra skirtas iškastiniam kurui gauti, kaupti, gabenti arba gaminti.
Per vykdant šią veiklą naudojamo cemento gamybos procesą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra:
a)pilkojo cemento klinkerio atveju – mažesnis nei 0,816 t CO2e vieno pilkojo cemento klinkerio tonai;
b)iš pilkojo klinkerio pagaminto cemento arba alternatyvaus hidraulinio rišiklio atveju yra mažesnis nei 0,530 t CO2e vienai pagaminto cemento arba alternatyvaus rišiklio tonai.
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Statyboje naudojami statybos elementai ir medžiagos atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.
Statyboje naudojami statybos elementai ir medžiagos, su kuriais pastate esantys žmonės gali liestis, išskiria mažiau kaip 0,06 mg formaldehido vienam bandymų kameros m³, atliekant bandymą Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priede nurodytomis sąlygomis, ir mažiau kaip 0,001 mg kitų 1A ir 1B kategorijų kancerogeninių lakiųjų organinių junginių vienam bandymų kameros m³, atliekant bandymą pagal standartą CEN/EN 16516 arba ISO 16000-3:2011 arba taikant kitas lygiavertes standartizuotas bandymo sąlygas ir nustatymo metodus.
Jeigu nauja statyba vyksta galimai užterštame sklype (urbanistinėje dykroje), buvo atliktas tyrimas, pvz., taikant ISO 18400 standartą, siekiant nustatyti, ar jame nėra teršalų.
Imamasi priemonių, kuriomis mažinamas triukšmas, vibracija, dulkių ir teršalų kiekis atliekant statybos ar techninės priežiūros darbus.
Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į paveiktos teritorijos jautrumą, visų pirma į gyventojų ir gyvūnų, kuriems daromas poveikis, skaičių, statant, naudojant infrastruktūrą ir atliekant jos techninę priežiūrą keliamas triukšmas ir vibracija švelninami taikant akustinio planavimo priemones – atvirus griovius, sienų užtvaras ar kitas tinkamas priemones, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.
Be to, turi būti užtikrinama:
a) ES dėl „Natura 2000“ teritorijų – kad veikla nebūtų daromas reikšmingas poveikis toms teritorijoms atsižvelgiant į jų išsaugojimo tikslus, remiantis tinkamu vertinimu, atliktu pagal Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 dalį;
b) ES, bet kurioje teritorijoje – kad veikla nekenktų rūšių, saugomų pagal Direktyvą 92/43/EEB ir Direktyvą 2009/147/EB, populiacijų palankios apsaugos būklės atkūrimui ar palaikymui. Veikla taip pat turi nekenkti atitinkamų pagal Direktyvą 92/43/EEB saugomų tipų buveinių palankios apsaugos būklės atkūrimui ar palaikymui;
c)už ES ribų – kad veikla būtų vykdoma laikantis taikytinos teisės, susijusios su buveinių ir rūšių išsaugojimu.
|
4.Informacija ir ryšiai
4.1.Informacinių arba operacinių technologijų duomenimis pagrįstų sprendimų teikimas
Veiklos aprašymas
Vykdant veiklą gaminami, kuriami, įrengiami, diegiami, prižiūrimi, taisomi toliau išvardyti sprendimai arba teikiamos su jais susijusios profesionalios paslaugos, įskaitant technines konsultacijas dėl projektavimo ar stebėsenos:
a)programinės įrangos ir informacinių technologijų (IT) arba operacinių technologijų (OT) sistemos, įskaitant dirbtiniu intelektu (DI) pagrįstus sprendimus, pvz., skirtus automatizuotam mašinų mokymuisi, sukurtos nuotolinės stebėsenos ir prognozuojamosios priežiūros tikslais, įskaitant sistemas, skirtas:
i)duomenims iš įrangos, gaminių ar infrastruktūros nuotoliniu būdu rinkti, apdoroti, perduoti ir saugoti jų naudojimo ar veikimo metu;
ii)duomenų analizei atlikti ir įžvalgoms apie įrangos, gaminio ar infrastruktūros eksploatacines savybes ir būklę generuoti;
iii)nuotolinei techninei priežiūrai atlikti ir rekomendacijoms dėl priemonių, kurių reikia imtis siekiant išvengti veikimo sutrikimų ir išlaikyti optimalią įrangos, gaminio ar infrastruktūros veikimo būklę, pailginti jų naudojimo trukmę ir sumažinti sunaudojamų išteklių bei susidarančių atliekų kiekį, teikti;
b)stebėjimo ir sekimo programinė įranga ir IT arba OT sistemos, sukurtos siekiant užtikrinti medžiagų, gaminių ir turto identifikavimą, stebėjimą ir sekimą atitinkamose vertės grandinėse (įskaitant skaitmeninius medžiagų ir gaminių pasus), kurių pagrindinis tikslas – palaikyti medžiagų ir gaminių srautų žiediškumą arba įgyvendinti kitus Reglamente (ES) 2020/852 nustatytus tikslus;
c)gyvavimo ciklo vertinimo programinė įranga, kuri palaiko gaminių, įrangos ar infrastruktūros gyvavimo ciklo vertinimo ir susijusių ataskaitų teikimo procesą;
d)projektavimo ir inžinerinių sprendimų programinė įranga, kuri palaiko gaminių, įrangos ir infrastruktūros ekologinį projektavimą, įskaitant atliekų tvarkymą ir efektyvų išteklių naudojimą;
e)tiekėjų valdymo programinė įranga, kuri palaiko mažą poveikį aplinkai darančių medžiagų, gaminių ir paslaugų žaliuosius viešuosius pirkimus, neįtraukiant prekyviečių, kuriose prekiaujama tokiomis prekėmis;
f)gyvavimo ciklo efektyvumo valdymo programinė įranga, kuri palaiko gaminių, įrangos ar infrastruktūros žiediškumo veiksmingumo stebėseną ir vertinimą per jų gyvavimo ciklą.
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais C26, C27, J58.29, J61, J62 ir J63.1, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 13 straipsnio 1 dalies l punkte nurodyta sąlygas sudaranti veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos
|
|
1. Vykdant ekonominę veiklą gaminami, kuriami, įrengiami, diegiami, prižiūrimi, taisomi vienas ar keli toliau išvardyti IT arba OT duomenimis pagrįsti sprendimai, kuriems būdingos toliau nurodytos funkcijos, arba teikiamos su jais susijusios profesionalios paslaugos, įskaitant technines konsultacijas dėl projektavimo ar stebėsenos. Tokie IT arba OT duomenimis pagrįsti sprendimai apima jutiklius (pvz., galios, temperatūros, vibracijos, vaizdo, garso, klampumo), duomenų rinkimo ir ryšių įrangą, duomenų saugyklą (tinklo paribio ar debesijos) ir programinę įrangą. Jei šios funkcijos yra platesnio programinės įrangos ar IT arba OT paslaugų pasiūlymo dalis, reikalavimus atitinka tik konkretūs programinės įrangos priedai, kuriais šios funkcijos užtikrinamos.
2. Nuotolinės stebėsenos ir prognozuojamosios priežiūros sistemų atveju yra visiškai užtikrintos bent dvi iš toliau a–d punktuose nurodytų funkcijų:
a)naudotojo įspėjimas apie nuo neįprastas jutiklių vertes ir gaminio, įrangos ar infrastruktūros būklės vertinimas, nusidėvėjimo ar elektros įrangos gedimų nustatymas ir išvadų apie tikslų neįprastų veikimo sąlygų pobūdį padarymas remiantis pažangiais analizės metodais;
b)numatomo likusio gaminio, įrangos ar infrastruktūros tarnavimo laiko prognozavimas ir priemonių likusiam tarnavimo laikui pratęsti rekomendavimas;
c)būsimo gaminio, įrangos ar infrastruktūros gedimo numatymas ir priemonių, kuriomis galima užkirsti kelią tokiam gedimui, rekomendavimas;
d)rekomendacijų dėl vertingiausio kito naudojimo ciklo, pvz., pakartotinio naudojimo, komponentų atkūrimo surenkant dalis perdarymo tikslais arba perdirbimo, atsižvelgiant į visus su gaminio būkle susijusius veiksnius, teikimas.
IT arba OT sistemos, skirtos i) stebėti, kaip keičiamos eksploatacinės medžiagos, pvz., spausdintuvų dažai, ii) nuotoliniu būdu stebėti ir nuotoliniu būdu prižiūrėti elektrines, kuriose išmetama daugiau nei 100 g CO2e/kWh šiltnamio efektą sukeliančių dujų, arba iii) stebėti ir nuotoliniu būdu valdyti bet kokio tipo iškastiniu kuru varomus variklius, neatitinka reikalavimų.
3. Stebėjimo ir sekimo programinės įrangos ir IT arba OT sistemų atveju yra visiškai užtikrinta bent viena iš toliau a–d punktuose nurodytų funkcijų:
a) medžiagų, gaminių ir turto identifikavimas, buvimo vietos nustatymas ir sekimas vertės grandinėse, kad būtų galima naudotis struktūruotais duomenimis (pvz., apie medžiagų sudėtį, chemines medžiagas, aplinkosauginę informaciją), reikalingais gyvavimo ciklo vertinimams atlikti arba medžiagų deklaracijoms pagal atitinkamus standartus, pavyzdžiui, Komisijos rekomendaciją 2021/2279, standartą ISO 14067:2018 arba ISO 14040:2006, pateikti ir dalijimasis tokiais duomenimis su vertės grandinės partneriais, vartotojais ir kitais ūkio subjektais, laikantis atitinkamų duomenų modeliavimo, sąveikumo, privatumo ir saugumo standartų;
b)dokumentų ir duomenų, kuriais tiesiogiai palaikomas gaminių ir įrangos remontas ir techninė priežiūra, pavyzdžiui, remonto nurodymų, bandymų įrangos, laidų ir jungčių schemų, diagnostinių gedimų ir klaidų kodų, ardymo nurodymų, teikimas ir dalijimasis jais;
c)reversinės logistikos palaikymas, įskaitant gaminių grąžinimą restauruoti, atnaujinti ar perdirbti, valdant grąžinimo proceso etapus ir operacijas, pavyzdžiui, užsakymo paimti gaminį pateikimą, pardavimo sandorio duomenų stebėjimą, gaminio skaidymą į medžiagas, kurios bus vėl įtrauktos į žiedinius medžiagų srautus, ir optimizuojant sprendimus, kad būtų išvengta perdirbimo į žemesnės kokybės gaminį ir kuo labiau padidinta išteklių regeneracija. Skaitmeniniai gaminių pasai, atitinkantys minimaliuosius Sąjungos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nelaikomi suderintais su taksonomija;
d)gaminių naudojimo optimizavimo ir intensyvinimo palaikymas, taikant žiedinius verslo modelius, pavyzdžiui, produkto kaip paslaugos arba tarpusavio keitimosi sprendimus.
4. Gyvavimo ciklo vertinimo programinės įrangos atveju yra visiškai užtikrinta bent viena iš toliau a–c punktuose nurodytų funkcijų:
a)produktų, įrangos ar infrastruktūros gyvavimo ciklo vertinimas, naudojant programine įranga įgyvendintus metodus ir algoritmus pagal atitinkamus standartus, pavyzdžiui, Komisijos rekomendaciją (ES) 2021/2279, standartą ISO 14067:2018 arba ISO 14040:2006;
b)gyvavimo ciklo analizei reikalingų duomenų, pavyzdžiui, standartinių išmetamo anglies dioksido kiekio verčių ir kito dažnai naudojamų produktų ir medžiagų ar gamybos etapų poveikio aplinkai duomenų pateikimas;
c)rekomendacijų, kaip patobulinti gaminio, įrangos ar infrastruktūros projektą, kad būtų kuo labiau sumažintas jų medžiagų naudojimo rodiklis ir anglies dioksido pėdsakas, teikimas.
5. Projektavimo ir inžinerinių sprendimų programinės įrangos atveju yra visiškai užtikrinta bent viena iš toliau a–e punktuose nurodytų funkcijų:
a)pagalba naudotojams formuluoti, dokumentuoti ir valdyti konkretaus gaminio žiediškumo ir kitus ekologinio projektavimo tikslus ir reikalavimus, pavyzdžiui, į perdarymą orientuoto projektavimo, į tinkamumą naudoti orientuoto projektavimo, gaminio naudojimo ar veikimo minimalaus poveikio aplinkai, minimalaus atliekų kiekio gamybos ar statybos metu ir pritaikytos gamybos tikslus ir reikalavimus, kad būtų išvengta perteklinių specifikacijų ir sumažintas medžiagų įvedinių kiekis;
b)pagalba naudotojams tyrinėti gaminių projektus, siekiant įvertinti ir optimizuoti gaminių projektus pagal nustatytus žiediškumo ar kitus aplinkos tikslus arba rasti geriausią kompromisą tarp prieštaringų projekto tikslų, pavyzdžiui, tvirtumo ir medžiagų naudojimo, ekologiškesnių medžiagų ir sąnaudų arba pakartotinio panaudojimo galutinės grandies rinkoje ir perdirbimo sistemų diegimo grafiko ar sąnaudų;
c)projekto atitikties nustatytiems žiediškumo ir kitiems ekologinio projektavimo tikslams ir reikalavimams patvirtinimas analizės ir modeliavimo būdu;
d)kompiuterizuoto gaminių projektavimo proceso, įskaitant mechaninį, elektrinį, elektroninį ar funkcinį projektavimą, palaikymas, naudojant duomenis ir informaciją apie projektavimo ir statybos sprendimų poveikį žiediškumui ir aplinkosauginiam veiksmingumui;
e)pagalba pasirinkti medžiagas ir sudedamąsias dalis, darančias mažą poveikį aplinkai, teikiant duomenis apie rinkoje esančias medžiagas bei sudedamąsias dalis ir jų kainą.
6. Tiekėjų valdymo programinės įrangos atveju yra visiškai užtikrinta bent viena iš toliau a–e punktuose nurodytų funkcijų:
a)informacijos apie žiedinių gaminių, tiesioginių gaminių, sudedamųjų dalių ir medžiagų, skirtų uždarojo ciklo sistemoms, pakartotiniam naudojimui, perdarymui ar paskirties keitimui, tiekėjus ir tiekimą pateikimas naudotojui. Pateikta informacija viršija galiojančiuose Sąjungos teisės aktuose nustatytus būtinosios informacijos reikalavimus;
b)pagalba valdyti ir stebėti, kaip tiekėjai laikosi standartų ir sertifikatų, susijusių su tokių medžiagų, gaminių ir sudedamųjų dalių tiekimu;
c)keitimosi su tiekėjais duomenimis, reikalingais tiekiamų medžiagų, gaminių ir sudedamųjų dalių aplinkosauginiam veiksmingumui patikrinti, palaikymas;
d)žiedinių, ekologiškai suprojektuotų ar kitaip aplinkai nekenksmingų gaminių, medžiagų ir sudedamųjų dalių tiekėjų ir pirkėjų prekybinių ryšių palaikymas;
e)reversinės logistikos palaikymas.
7. Gyvavimo ciklo efektyvumo valdymo programinės įrangos atveju yra visiškai užtikrinta bent viena iš toliau a–e punktuose nurodytų funkcijų:
a)gaminio, įrangos ar infrastruktūros žiediškumo veiksmingumo per visą jų gyvavimo ciklą stebėsenos ir vertinimo palaikymas;
b)žiediškumo veiksmingumo palyginimas su pradiniais žiedinio projektavimo tikslais, analizuojant nukrypimus ir jų pagrindines priežastis;
c)pagalba planuoti ir dokumentuoti priemones, reikalingas gaminio, įrangos ar infrastruktūros naudojimo trukmei pratęsti, pavyzdžiui, techninės priežiūros, modernizavimo ar kitas paslaugas;
d)tokių priemonių poveikio žiediškumo veiksmingumui vertinimo proceso palaikymas;
e)duomenų, reikalingų sprendimams dėl gaminio, įrangos ar infrastruktūros naudojimo ateityje priimti, pavyzdžiui, dėl modernizavimo, naudojimo būdo pakeitimo, eksploatavimo nutraukimo ir perdirbimo, pateikimas naudotojui.
8. Visi IT arba OT duomenimis pagrįsti sprendimai turėtų atitikti šiuos kriterijus:
a)taikomi metodai, kuriais remiamas antrinių žaliavų ir pakartotinai naudojamų komponentų naudojimas ir pakartotinis naudojimas, o sprendimai suprojektuoti atsižvelgiant į didelį patvarumą, perdirbamumą, lengvą išardymą, pritaikomumą ir atnaujinimą;
b)taikomos atliekų tvarkymo ir perdirbimo pasibaigus gyvavimo ciklui priemonės, be kita ko, sudarant eksploatavimo nutraukimo sutartis su perdirbimo paslaugų teikėjais, atsižvelgiant į finansines prognozes arba oficialius projekto dokumentus. Šiomis priemonėmis užtikrinama, kad komponentai ir medžiagos būtų atskiriami ir apdorojami siekiant kuo labiau padidinti perdirbimo ir pakartotinio naudojimo mastą pagal atliekų hierarchiją, ES atliekų reglamentavimo principus ir taikytinus reglamentus, visų pirma pakartotinai naudojant ir perdirbant baterijas ir elektroninę įrangą bei jų svarbiausiąsias žaliavas. Šios priemonės taip pat apima pavojingų medžiagų kontrolę ir valdymą;
c)parengimas pakartotiniam naudojimui, atliekų naudojimo ar perdirbimo operacijos arba tinkamas apdorojimas, įskaitant visų skysčių pašalinimą ir atrankinį apdorojimą, atliekami pagal Direktyvos 2012/19/ES VII priedą.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
1) Klimato kaitos švelninimas
|
Netaikoma
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Programinei įrangai eksploatuoti naudojama įranga atitinka serveriams ir duomenų saugojimo produktams taikomus Direktyvos 2009/125/EB reikalavimus.
Naudojamoje įrangoje nėra Direktyvos 2011/65/ES II priede išvardytų ribojamų medžiagų, išskyrus atvejus, kai homogeninių medžiagų koncentracijos vertės pagal masę neviršija tame priede nurodytų didžiausių verčių.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Netaikoma
|
5.Paslaugos
5.1.Remontas, atnaujinimas ir perdarymas
Veiklos aprašymas
Prekių, kurias klientas (fizinis ar juridinis asmuo) anksčiau naudojo pagal paskirtį, remontas, atnaujinimas ir perdarymas.
Ekonominė veikla neapima eksploatacinių medžiagų, pavyzdžiui, spausdintuvų rašalo, dažomųjų miltelių kasečių, judamųjų dalių tepalų ar baterijų, keitimo.
Ekonominė veikla yra susijusi su gaminiais, kurie gaminami vykdant ekonominę veiklą, kuriai priskiriami NACE kodai C13 „Tekstilės gaminių gamyba“, C14 „Drabužių siuvimas (gamyba)“, C15 „Odos ir susijusių dirbinių iš kitų medžiagų gamyba“, C16 „Medienos ir gaminių iš medienos bei kamštienos, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba“, C22 „Guminių ir plastikinių gaminių gamyba“, C23.3 „Statybinių molio dirbinių gamyba“, C23.4 „Kitų porcelianinių ir keraminių gaminių bei dirbinių gamyba“, C25.1 „Konstrukcinių metalo gaminių gamyba“, C25.2 „Metalinių cisternų, rezervuarų ir talpyklų gamyba“, C25.7 „Stalo ir kitų įrankių bei bendrųjų metalo dirbinių gamyba“, C25.9 „Kitų metalo gaminių gamyba“, C26 „Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba“, C27 „Elektros įrangos gamyba“, C28.22 „Kėlimo ir krovimo įrangos gamyba“, C28.23 „Įstaigos mašinų ir įrangos (išskyrus kompiuterius ir išorinę įrangą) gamyba“, C28.24 „Variklinių rankinių įrankių gamyba“, C28.25 „Nebuitinių aušinimo ir vėdinimo įrenginių gamyba“, C28.93 „Maisto, gėrimų ir tabako apdorojimo mašinų, išskyrus tabako apdorojimo mašinas, gamyba“, C28.94 „Tekstilės, drabužių ir odos gaminių gamybos mašinų gamyba“, C28.95 „Popieriaus ir kartono gamybos mašinų gamyba“, C28.96 „Plastikų ir gumos gamybos mašinų gamyba“, C31 „Baldų gamyba“ ir C32 „Kita gamyba“.
Šios kategorijos ekonominei veiklai nėra suteikti specialūs NACE kodai pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos
|
|
1. Ekonominę veiklą sudaro gaminių naudojimo trukmės pratęsimas remontuojant, atnaujinant arba perdarant gaminius, kuriuos klientas (fizinis ar juridinis asmuo) jau naudojo pagal numatytą paskirtį.
2. Ekonominė veikla atitinka šiuos kriterijus:
a)pakeistoms dalims, atnaujintiems arba restauruotiems gaminiams taikoma pirkimo–pardavimo sutartis, jei reikia, laikantis nuostatų dėl gaminio atitikties, pardavėjo atsakomybės (įskaitant galimybę rinktis trumpesnį atsakomybės laikotarpį arba senaties terminą, taikomą naudotiems gaminiams), įrodinėjimo pareigos, teisių gynimo priemonių dėl neatitikties, šių teisių gynimo priemonių taikymo tvarkos, prekių remonto arba pakeitimo ir komercinių garantijų;
b)vykdant ekonominę veiklą įgyvendinamas atliekų tvarkymo planas, kuriuo užtikrinama, kad gaminio medžiagos, ypač svarbiausiosios žaliavos, ir sudedamosios dalys, kurios nebuvo pakartotinai panaudotos tame pačiame gaminyje, būtų pakartotinai panaudotos kitur arba, jei pakartotinis naudojimas neįmanomas (dėl sugadinimo, suirimo ar pavojingų medžiagų), būtų perdirbtos, arba, tik jei pakartotinis panaudojimas ir perdirbimas yra neperspektyvus, pašalintos pagal taikomus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus. Perdarymo atveju su atliekų tvarkymo planu gali susipažinti visuomenė.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
1) Klimato kaitos švelninimas
|
Jei veikla susijusi su šilumos ir (arba) vėsumos gamyba vietoje arba kogeneracine gamyba, įskaitant elektros energijos gamybą, vykdant veiklą tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 270 g CO2e/kWh.
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.
Remontuojant, atnaujinant ar perdarant sumontuotos atsarginės dalys atitinka visas atitinkamas Sąjungos taisykles dėl pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo, kurios yra bendro pobūdžio arba konkrečiai susijusios su ta gaminių kategorija, pavyzdžiui, Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, Direktyvą 2011/65/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/2102.
Remonto ar atnaujinimo veiklos atveju šie reikalavimai netaikomi originalioms sudedamosioms dalims, kurios liko gaminyje.
Iš įrenginių, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES, išmetamų teršalų kiekis neviršija su geriausiais prieinamais gamybos būdais siejamų išmetamųjų teršalų kiekių (GPGB SITK) intervalų, nustatytų naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose, ir kartu užtikrinama, kad nebūtų reikšmingo taršos poveikio skirtingoms terpėms.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Netaikoma
|
5.2.Atsarginių dalių pardavimas
Veiklos aprašymas
Atsarginių dalių pardavimas.
Ekonominė veikla neapima eksploatacinių medžiagų, pavyzdžiui, spausdintuvų rašalo, dažomųjų miltelių kasečių, judančių dalių tepalų ar baterijų, keitimo ir techninės priežiūros.
Ekonominė veikla susijusi su atsarginėmis dalimis, kurios naudojamos gaminiuose, pagamintuose vykdant ekonominę veiklą, kuriai priskiriami NACE kodai C26 „Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba“, C27 „Elektros įrangos gamyba“, C28.22 „Kėlimo ir krovimo įrangos gamyba“, C28.23 „Įstaigos mašinų ir įrangos (išskyrus kompiuterius ir išorinę įrangą) gamyba“, C28.24 „Variklinių rankinių įrankių gamyba“ ir C31 „Baldų gamyba“.
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais G46 ir G47, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos
|
|
1. Ekonominę veiklą sudaro atsarginių dalių pardavimas viršijant teisinius įsipareigojimus.
2. Ekonominė veikla atitinka šiuos kriterijus:
a)kiekvienai parduotai daliai taikoma pirkimo–pardavimo sutartis, jei reikia, laikantis nuostatų dėl gaminio atitikties, pardavėjo atsakomybės (įskaitant galimybę rinktis trumpesnį atsakomybės laikotarpį arba senaties terminą, taikomą naudotiems gaminiams), įrodinėjimo pareigos, teisių gynimo priemonių dėl neatitikties, šių teisių gynimo priemonių taikymo tvarkos, prekių remonto arba pakeitimo ir komercinių garantijų;
b)kiekviena parduodama gaminio atsargine dalimi pakeičiama arba ateityje bus pakeista esama dalis, kad būtų atkurtas arba atnaujintas gaminio funkcionalumas, ypač jei esama dalis yra sugedusi.
3. Kai ekonominė veikla susijusi su supakuotų gaminių pristatymu klientams (fiziniams ar juridiniams asmenims), įskaitant atvejus, kai veikla vykdoma kaip elektroninė prekyba, pirminė ir antrinė gaminio pakuotė atitinka vieną iš šių kriterijų:
a)pakuotė pagaminta iš ne mažiau kaip 65 proc. perdirbtų medžiagų. Jei pakuotė gaminama iš popieriaus ar kartono, likusios pirminės žaliavos yra sertifikuotos pagal Miškų valdymo tarybos (FSC), Programos miškų sertifikavimo schemoms patvirtinti (PEFC) arba lygiavertes pripažintas sertifikavimo schemas. Nenaudojamos dangos, kurių sudėtyje yra plastikų ar metalų. Plastikinėms pakuotėms naudojamos tik monomedžiagos be dangų, halogenų turintys polimerai nenaudojami. Pateikiama atitikties deklaracija, kurioje nurodoma pakuotės medžiagų sudėtis ir perdirbtų bei pirminių žaliavų dalis;
b)pakuotė suprojektuota taip, kad ją būtų galima naudoti kaip daugkartinę pakuotę pakartotinio naudojimo sistemoje. Pakartotinio naudojimo sistema yra sukurta taip, kad būtų užtikrinta pakartotinio naudojimo galimybė uždarojo arba atvirojo ciklo sistemoje .
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
1) Klimato kaitos švelninimas
|
Jei veikla susijusi su šilumos ir (arba) vėsumos gamyba vietoje arba kogeneracine gamyba, įskaitant elektros energijos gamybą, vykdant veiklą tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 270 g CO2e/kWh.
Vykdant šią veiklą kuriama strategija, kaip į apskaitą įtraukti ir sumažinti ŠESD kiekį, išmetamą dėl transportavimo vertės grandinėje, įskaitant gabenimą ir grąžinimą, kiek jį galima atsekti.
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.
Parduotos atsarginės dalys atitinka visas atitinkamas ES taisykles dėl pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo, kurios yra bendro pobūdžio arba konkrečiai susijusios su ta gaminių kategorija, pavyzdžiui, Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, Direktyvą 2011/65/ES ir Direktyvą (ES) 2017/2102.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Netaikoma
|
5.3.Pasibaigusio gyvavimo ciklo gaminių ir gaminių sudedamųjų dalių parengimas pakartotiniam naudojimui
Veiklos aprašymas
Gaminių ir gaminių sudedamųjų dalių parengimas pakartotiniam naudojimui pasibaigus jų gyvavimo ciklui.
Ekonominė veikla neapima remonto veiklos, kuri vykdoma gaminio naudojimo etape.
Ekonominė veikla yra susijusi su gaminiais ir jų sudedamosiomis dalimis, kurie gaminami vykdant ekonominę veiklą, kuriai priskiriami NACE kodai C13 Tekstilės gaminių gamyba, C14 Drabužių siuvimas (gamyba), C15 Odos ir susijusių dirbinių iš kitų medžiagų gamyba, C16 Medienos ir gaminių iš medienos bei kamštienos, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba, C18 Spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas, C22 Guminių ir plastikinių gaminių gamyba, C23.3 Statybinių molio dirbinių gamyba, C23.4 Kitų porcelianinių ir keraminių gaminių bei dirbinių gamyba, C25.1 Konstrukcinių metalo gaminių gamyba, C25.2 Metalinių cisternų, rezervuarų ir talpyklų gamyba, C25.7 Stalo ir kitų įrankių bei bendrųjų metalo dirbinių gamyba, C25.9 Kitų metalo gaminių gamyba, C26 Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba, C27 Elektros įrangos gamyba, C28.22 Kėlimo ir krovimo įrangos gamyba, C28.23 Įstaigos mašinų ir įrangos (išskyrus kompiuterius ir išorinę įrangą) gamyba, C28.24 Variklinių rankinių įrankių gamyba, C28.25 Nebuitinių aušinimo ir vėdinimo įrenginių gamyba, C28.93 Maisto, gėrimų ir tabako apdorojimo mašinų gamyba, išskyrus tabako apdorojimo mašinas, C28.94 Tekstilės, drabužių ir odos gaminių gamybos mašinų gamyba, C28.95 Popieriaus ir kartono gamybos mašinų gamyba, C28.96 Plastikų ir gumos gamybos mašinų gamyba, C29 Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba, C30.1 Įvairių tipų laivų statyba, C30.2 Geležinkelio lokomotyvų bei riedmenų gamyba, C30.3 Orlaivių ir erdvėlaivių bei susijusios įrangos gamyba, C30.9 Niekur kitur nepriskirtų transporto priemonių gamyba, C31 Baldų gamyba ir C32 Kita gamyba.
Šios kategorijos ekonominei veiklai nėra suteiktas specialus NACE kodas pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos
|
|
1. Vykdant veiklą atliekomis tapę gaminiai ar gaminių sudedamosios dalys parengiami pakartotiniam naudojimui taip, kad juos būtų galima pakartotinai naudoti be jokio kito parengiamojo apdirbimo.
2. Veiklos žaliavos yra gaunamos iš atskirai surinktų ir vežamų susidarymo vietoje atskirtų arba sumaišytų frakcijų atliekų.
3. Vykdant veiklą įgyvendintos priėmimo, saugos ir tikrinimo procedūros, atitinkančios šiuos kriterijus:
a)yra nustatyta tvarka, pagal kurią tikrinama, ar gaminiai yra tinkami parengti pakartotiniam naudojimui arba perdirbti, ir vykdant veiklą įgyvendinamas viešai prieinamas atliekų tvarkymo planas, pagal kurį užtikrinama, kad pasibaigusio gyvavimo ciklo gaminiai, netinkami parengti pakartotiniam naudojimui (dėl pažeidimų, suirimo ar pavojingų medžiagų), būtų siunčiami perdirbti arba šalinami tik jei pakartotinis naudojimas ir perdirbimas yra neperspektyvūs;
b)procedūra, kuri gali būti pagrįsta vizualiniu arba rankiniu išoriniu patikrinimu pagal iš anksto nustatytus kriterijus, yra tinkama pasibaigusio gyvavimo ciklo gaminių, kurie yra parengti pakartotiniam naudojimui, kategorijos gaminiams tikrinti;
c)surengtas tinkamas mokymas, kuriuo užtikrinama, kad pakartotinio naudojimo veiklos vykdytojai būtų kvalifikuoti atlikti atitinkamų pasibaigusio gyvavimo ciklo gaminių parengimo pakartotiniam naudojimui veiklą.
4. Vykdant šią veiklą naudojamos priemonės ir įranga, tinkamos pasibaigusio gyvavimo ciklo gaminiams parengti pakartotiniam naudojimui.
5. Vykdant veiklą naudojama sistema, pagal kurią pranešama apie atliekų panaudojimo lygį ir, jei taikoma, Sąjungos ar nacionalinės teisės aktuose nustatytus parengimo pakartotiniam naudojimui ar perdirbimo tikslus.
6. Veikla atitinka šiuos kriterijus:
a)veiklos rezultatas yra gaminiai arba gaminių sudedamosios dalys, tinkami pakartotinai naudoti be jokio kito apdirbimo;
b)parduotoms prekėms taikoma pirkimo–pardavimo sutartis, jei reikia, laikantis nuostatų dėl gaminio atitikties, pardavėjo atsakomybės (įskaitant galimybę rinktis trumpesnį atsakomybės arba senaties terminą naudotiems gaminiams), įrodinėjimo pareigos, teisių gynimo priemonių dėl neatitikties, šių teisių gynimo priemonių taikymo tvarkos, prekių remonto arba pakeitimo ir komercinių garantijų.
7. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA) parengimo pakartotiniam naudojimui atveju vykdant ekonominę veiklą leidžiama tvarkyti atliekas ir yra įdiegta aplinkos apsaugos vadybos sistema pagal ISO 14001:2015, ES aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 arba lygiavertė sistema, ir kokybės vadybos sistema pagal ISO 9001:2015.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
1) Klimato kaitos švelninimas
|
Jei veikla susijusi su šilumos ir (arba) vėsumos gamyba vietoje arba kogeneracine gamyba, įskaitant elektros energijos gamybą, vykdant veiklą tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 270 g CO2e/kWh.
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.
Vykdant šią veiklą įgyvendinamos saugos procedūros, būtinos darbuotojų, atliekančių parengimo pakartotiniam naudojimui veiksmus, sveikatai apsaugoti ir jų saugai užtikrinti.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Netaikoma
|
5.4.Naudotų prekių pardavimas
Veiklos aprašymas
Naudotų prekių, kurias klientas (fizinis ar juridinis asmuo) anksčiau naudojo pagal numatytą paskirtį, pardavimas, galimai jas sutaisius, atnaujinus arba perdarius.
Ekonominė veikla yra susijusi su gaminiais, kurie gaminami vykdant ekonominę veiklą, kuriai priskiriami NACE kodai C13 „Tekstilės gaminių gamyba“, C14 „Drabužių siuvimas (gamyba)“, C15 „Odos ir susijusių dirbinių iš kitų medžiagų gamyba“, C16 „Medienos ir gaminių iš medienos bei kamštienos, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba“, C18 „Spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas“, C22 „Guminių ir plastikinių gaminių gamyba“, C23.3 „Statybinių molio dirbinių gamyba“, C23.4 „Kitų porcelianinių ir keraminių gaminių bei dirbinių gamyba“, C25.1 „Konstrukcinių metalo gaminių gamyba“, C25.2 „Metalinių cisternų, rezervuarų ir talpyklų gamyba“, C25.7 „Stalo ir kitų įrankių bei bendrųjų metalo dirbinių gamyba“, C25.9 „Kitų metalo gaminių gamyba“, C26 „Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba“, C27 „Elektros įrangos gamyba“, C28.22 „Kėlimo ir krovimo įrangos gamyba“, C28.23 „Įstaigos mašinų ir įrangos (išskyrus kompiuterius ir išorinę įrangą) gamyba“, C28.24 „Variklinių rankinių įrankių gamyba“, C28.25 „Nebuitinių aušinimo ir vėdinimo įrenginių gamyba“, C28.93 „Maisto, gėrimų ir tabako apdorojimo mašinų, išskyrus tabako apdorojimo mašinas, gamyba“, C28.94 „Tekstilės, drabužių ir odos gaminių gamybos mašinų gamyba“, C28.95 „Popieriaus ir kartono gamybos mašinų gamyba“, C28.96 „Plastikų ir gumos gamybos mašinų gamyba“, C29 „Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba“, C31 „Baldų gamyba“ ir C32 „Kita gamyba“.
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais G46 ir G47, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos
|
|
1. Ekonominę veiklą sudaro naudoto gaminio, kurį klientas (fizinis ar juridinis asmuo) naudojo pagal numatytą paskirtį, pardavimas galimai prieš tai jį išvalius, sutaisius, atnaujinus arba perdarius.
2. Parduotam gaminiui taikoma pirkimo–pardavimo sutartis, jei reikia, laikantis nuostatų dėl gaminio atitikties, pardavėjo atsakomybės (įskaitant galimybę rinktis trumpesnį atsakomybės laikotarpį arba senaties terminą, taikomą naudotiems gaminiams), įrodinėjimo pareigos, teisių gynimo priemonių dėl neatitikties, šių teisių gynimo priemonių taikymo tvarkos, prekių remonto arba pakeitimo ir komercinių garantijų.
3. Jei gaminys prieš perparduodant buvo sutaisytas, atnaujintas arba perdarytas, vykdant veiklą įgyvendinamas atliekų tvarkymo planas, kuriuo užtikrinama, kad gaminio medžiagos ir sudedamosios dalys, kurios nebuvo pakartotinai panaudotos tame pačiame gaminyje, būtų pakartotinai panaudotos kitur arba, jei pakartotinis panaudojimas neįmanomas (pavyzdžiui, dėl pažeidimų, suirimo ar pavojingų medžiagų), būtų perdirbtos, arba, tik jei pakartotinis panaudojimas ir perdirbimas yra neperspektyvūs, būtų pašalintos. Perdarymo atveju su atliekų tvarkymo planu gali susipažinti visuomenė.
4. Kai ekonominė veikla susijusi su supakuotų gaminių pristatymu klientams (fiziniams ar juridiniams asmenims), įskaitant atvejus, kai veikla vykdoma kaip elektroninė prekyba, pirminė ir antrinė gaminio pakuotė atitinka vieną iš šių kriterijų:
a)pakuotė pagaminta iš ne mažiau kaip 65 proc. perdirbtų medžiagų. Jei pakuotė gaminama iš popieriaus ar kartono, likusios pirminės žaliavos yra sertifikuotos pagal Miškų valdymo tarybos (FSC), Programos miškų sertifikavimo schemoms patvirtinti (PEFC) arba lygiavertes pripažintas sertifikavimo schemas. Nenaudojamos dangos, kurių sudėtyje yra plastikų ar metalų. Plastikinėms pakuotėms naudojamos tik monomedžiagos be dangų, halogenų turintys polimerai nenaudojami. Pateikiama atitikties deklaracija, kurioje nurodoma pakuotės medžiagų sudėtis ir perdirbtų bei pirminių žaliavų dalis;
b) pakuotė suprojektuota taip, kad ją būtų galima naudoti kaip daugkartinę pakuotę pakartotinio naudojimo sistemoje. Pakartotinio naudojimo sistema yra sukurta taip, kad būtų užtikrinta pakartotinio naudojimo galimybė uždarojo arba atvirojo ciklo sistemoje.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
1) Klimato kaitos švelninimas
|
Jei veikla susijusi su šilumos ir (arba) vėsumos gamyba vietoje arba kogeneracine gamyba, įskaitant elektros energijos gamybą, vykdant veiklą tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 270 g CO2e/kWh.
Vykdant šią veiklą kuriama strategija, kaip į apskaitą įtraukti ir sumažinti ŠESD kiekį, išmetamą dėl transportavimo vertės grandinėje, įskaitant gabenimą ir grąžinimą, kiek jį galima atsekti.
Jei parduodamas gaminys iš pradžių buvo pagamintas vykdant veiklą, kuriai priskiriamas NACE kodas C29, ir yra transporto priemonė, judumo komponentas, sistema, atskiras techninis mazgas, dalis arba atsarginė dalis, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2018/858, parduodant jį antrinėje rinkoje po 2025 m. ir iki 2030 m. taikomi šie kriterijai:
a)M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės, priskiriamos lengvosioms transporto priemonėms, atitinka savitąjį išmetamo CO2 kiekį, apibrėžtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/631 3 straipsnio 1 dalies h punkte, kuris yra mažesnis nei 50 g CO2/km (mažataršės ir netaršios lengvosios transporto priemonės);
b)L kategorijos transporto priemonių atveju variklio išmetamo CO2 kiekis, apskaičiuotas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 168/2013 nustatytą teršalų išmetimo bandymo procedūrą, lygus 0 g CO2e/km;
c)N2 ir N3 kategorijų transporto priemonės, taip pat sunkiosioms transporto priemonėms priskiriamos N1 kategorijos transporto priemonės, neskirtos iškastiniam kurui vežti, kurių didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė yra ne didesnė nei 7,5 tonos ir kurios yra Reglamento (ES) 2019/1242 3 straipsnio 11 punkte apibrėžtos netaršios sunkiosios transporto priemonės;
d)N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių, kurios neskirtos iškastiniam kurui vežti ir kurių didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė yra didesnė nei 7,5 tonos ir kurios yra Reglamento (ES) 2019/1242 3 straipsnio 11 punkte apibrėžtos netaršios sunkiosios transporto priemonės arba to reglamento 3 straipsnio 12 punkte apibrėžtos mažataršės sunkiosios transporto priemonės.
Kai gaminys, kuris iš pradžių buvo pagamintas vykdant veiklą, kuriai priskiriamas NACE kodas C29, yra transporto priemonė, judumo komponentas, sistema, atskiras techninis mazgas, dalis arba atsarginė dalis, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2018/858, parduodamas antrinėje rinkoje po 2030 m., savitasis išmetamo CO2 kiekis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/631 3 straipsnio 1 dalies h punkte, yra lygus nuliui.
Jei parduodamas gaminys iš pradžių buvo pagamintas vykdant veiklą, kuriai priskiriami NACE kodai C26 arba C27, jis atitinka Direktyvą 2009/125/EB ir pagal tą direktyvą priimtus įgyvendinimo reglamentus.
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.
Jei parduodamas gaminys iš pradžių buvo pagamintas vykdant veiklą, kuriai priskiriamas NACE kodas C29, ir yra transporto priemonė, judumo komponentas, sistema, atskiras techninis mazgas, dalis arba atsarginė dalis, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2018/858, jis atitinka naujausio taikomo sunkiųjų transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamų teršalų kiekį etapo (Euro 6) reikalavimus, nustatytus pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009, arba naujausio taikomo lengvųjų transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamų teršalų kiekį etapo (Euro 6) reikalavimus, nustatytus pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 arba vėliau priimtus teisės aktus. M kategorijos kelių transporto priemonių atveju padangos atitinka labiausiai užpildytos klasės padangoms taikomus išorinio riedėjimo triukšmo reikalavimus ir dviejų labiausiai užpildytų klasių padangoms taikomą riedėjimo varžos koeficientą (darantį įtaką energijos vartojimo efektyvumui), nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/740, kurį taip pat galima patikrinti Europos gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo duomenų bazėje (EPREL). Padangos atitinka Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 ir Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 pakeitusių reglamentų reikalavimus.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Netaikoma
|
5.5.Produkto kaip paslaugos ir kiti žiediniai į naudojimą ir rezultatus orientuoti paslaugų modeliai
Veiklos aprašymas
Klientams (fiziniams ar juridiniams asmenims) suteikiama galimybė naudotis gaminiais taikant paslaugų modelius, kurie yra į naudojimą orientuotos paslaugos, kai gaminys vis dar yra pagrindinis objektas, tačiau jis nuosavybės teise priklauso paslaugų teikėjui ir yra gaunamas išperkamosios nuomos, dalijimosi, nuomos ar telkimo sąlygomis; arba į rezultatą orientuotos paslaugos, kai iš anksto nustatomas mokėjimas ir pateikiamas sutartas rezultatas (t. y. mokama už paslaugos vienetą).
Ekonominė veikla apima gaminius, kurie gaminami vykdant ekonominę veiklą, kuriai priskiriami NACE kodai C13 „Tekstilės gaminių gamyba“, C14 „Drabužių siuvimas (gamyba)“, C15 „Odos ir susijusių dirbinių iš kitų medžiagų gamyba“, C16 „Medienos ir gaminių iš medienos bei kamštienos, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba“, C22 „Guminių ir plastikinių gaminių gamyba“, C23.3 „Statybinių molio dirbinių gamyba“, C23.4 „Kitų porcelianinių ir keraminių gaminių bei dirbinių gamyba“, C25.1 „Konstrukcinių metalo gaminių gamyba“, C25.2 „Metalinių cisternų, rezervuarų ir talpyklų gamyba“, C25.7 „Stalo ir kitų įrankių bei bendrųjų metalo dirbinių gamyba“, C25.9 „Kitų metalo gaminių gamyba“, C26 „Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba“, C27 „Elektros įrangos gamyba“, C28.22 „Kėlimo ir krovimo įrangos gamyba“, C28.23 „Įstaigos mašinų ir įrangos (išskyrus kompiuterius ir išorinę įrangą) gamyba“, C28.24 „Variklinių rankinių įrankių gamyba“, C28.25 „Nebuitinių aušinimo ir vėdinimo įrenginių gamyba“, C28.93 „Maisto, gėrimų ir tabako apdorojimo mašinų, išskyrus tabako apdorojimo mašinas, gamyba“, C28.94 „Tekstilės, drabužių ir odos gaminių gamybos mašinų gamyba“, C28.95 „Popieriaus ir kartono gamybos mašinų gamyba“, C28.96 „Plastikų ir gumos gamybos mašinų gamyba“, C31 „Baldų gamyba“ ir C32 „Kita gamyba“.
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais G46, G47 ir N.77, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos
|
|
1. Vykdant šią veiklą klientui (fiziniam ar juridiniam asmeniui) suteikiama prieiga prie gaminio (-ių) ir galimybė jį (juos) naudoti, užtikrinant, kad jis (jie) nuosavybės teise ir toliau priklausytų šią paslaugą teikiančiai bendrovei, pavyzdžiui, gamintojui, specialistui ar mažmenininkui. Sutarties sąlygomis užtikrinama, kad būtų laikomasi visų toliau nurodytų papildomų kriterijų:
a)pasibaigus sutarčiai paslaugos teikėjas privalo atsiimti naudotą gaminį;
b)pasibaigus sutarčiai klientas privalo grąžinti naudotą ga;
c)paslaugos teikėjas išlieka gaminio savininkas;
d)klientas moka už galimybę naudoti gaminį ir jo naudojimą arba už galimybės naudoti gaminį ir jo naudojimo rezultatą.
2. Dėl šios veiklos faktiškai pailgėja gaminio naudojimo trukmė arba padidėja jo naudojimo intensyvumas.
4. Kai ekonominė veikla susijusi su supakuotų gaminių pristatymu klientams (fiziniams ar juridiniams asmenims), įskaitant atvejus, kai veikla vykdoma kaip elektroninė prekyba, pirminė ir antrinė gaminio pakuotė atitinka vieną iš šių kriterijų:
a)pakuotė pagaminta iš ne mažiau kaip 65 proc. perdirbtų medžiagų. Jei pakuotė gaminama iš popieriaus ar kartono, likusios pirminės žaliavos yra sertifikuotos pagal Miškų valdymo tarybos (FSC), Programos miškų sertifikavimo schemoms patvirtinti (PEFC) arba lygiavertes pripažintas sertifikavimo schemas. Nenaudojamos dangos, kurių sudėtyje yra plastikų ar metalų. Plastikinėms pakuotėms gaminti naudojamos tik monomedžiagos be dangų, o polimerai, kurių sudėtyje yra halogenų, nenaudojami. Pateikiama atitikties deklaracija, kurioje nurodoma pakuotės medžiagų sudėtis ir perdirbtų bei pirminių žaliavų dalis;
b) pakuotė suprojektuota taip, kad ją būtų galima naudoti kaip daugkartinę pakuotę pakartotinio naudojimo sistemoje. Pakartotinio naudojimo sistema yra sukurta taip, kad būtų užtikrinta pakartotinio naudojimo galimybė uždarojo arba atvirojo ciklo sistemoje.
4. Dėvėtų drabužių atveju, kai ekonominė veikla susijusi su dėvėtų drabužių skalbimu ir cheminiu valymu, veikla atitinka ISO 1 tipo ekologinį ženklą arba lygiavertį ženklą.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
1) Klimato kaitos švelninimas
|
Jei veikla susijusi su šilumos ir (arba) vėsumos gamyba vietoje arba kogeneracine gamyba, įskaitant elektros energijos gamybą, vykdant veiklą tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 270 g CO2e/kWh.
Vykdant šią veiklą kuriama strategija, kaip į apskaitą įtraukti ir sumažinti ŠESD kiekį, išmetamą teikiant paslaugas vertės grandinės pradžioje ir pabaigoje, įskaitant:
a)tarpinius gaminius ir žaliavas;
b)transportavimą vertės grandinėje, įskaitant gabenimą ir grąžinimą;
c)priežiūrą ir veiklą, įskaitant skalbimą ir valymą;
d)gyvavimo ciklo pabaigą, įskaitant atliekų tvarkymą.
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Netaikoma
|
5.6.Pakartotinai naudoti skirtų naudotų prekių prekyvietė
Veiklos aprašymas
Prekyviečių ir skelbimų portalų, kuriuose prekiaujama pakartotinai naudoti skirtais naudotais gaminiais, medžiagomis ar komponentais (jie parduodami ar mainomi), kūrimas ir valdymas, kai prekyvietės ir skelbimų portalai veikia kaip tarpininkai, suvedantys pirkėjus, ieškančius paslaugos arba produkto, su šių produktų arba paslaugų pardavėjais ar teikėjais.
Ši ekonominė veikla apima prekyvietes ir skelbimų portalus, kuriuose palaikomi pardavimo modeliai verslas verslui (B2B), verslas klientui (B2C) ir klientas klientui (C2C). Veikla apima tokias paslaugas kaip pirkėjo ir pardavėjo suvedimas, mokėjimo arba pristatymo paslaugos.
Ekonominė veikla neapima didmeninės ar mažmeninės prekybos naudotomis prekėmis.
Ekonominė veikla yra susijusi su gaminiais, kurie gaminami vykdant ekonominę veiklą, kuriai priskiriami NACE kodai C10 „Maisto produktų gamyba“, C11 „Gėrimų gamyba“, C13 „Tekstilės gaminių gamyba“, C14 „Drabužių siuvimas (gamyba)“, C15 „Odos ir susijusių dirbinių iš kitų medžiagų gamyba“, C16 „Medienos ir gaminių iš medienos bei kamštienos, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba“, C17 „Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba“, C18 „Spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas“, C22 „Guminių ir plastikinių gaminių gamyba“, C23.3 „Statybinių molio dirbinių gamyba“, C23.4 „Kitų porcelianinių ir keraminių gaminių bei dirbinių gamyba“, C24 „Pagrindinių metalų gamyba“, C25.1 „Konstrukcinių metalo gaminių gamyba“, C25.2 „Metalinių cisternų, rezervuarų ir talpyklų gamyba“, C25.7 „Stalo ir kitų įrankių bei bendrųjų metalo dirbinių gamyba“, C25.9 „Kitų metalo gaminių gamyba“, C26 „Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba“, C27 „Elektros įrangos gamyba“, C28.22 „Kėlimo ir krovimo įrangos gamyba“, C28.23 „Įstaigos mašinų ir įrangos (išskyrus kompiuterius ir išorinę įrangą) gamyba“, C28.24 „Variklinių rankinių įrankių gamyba“, C28.25 „Nebuitinių aušinimo ir vėdinimo įrenginių gamyba“, C28.93 „Maisto, gėrimų ir tabako apdorojimo mašinų, išskyrus tabako apdorojimo mašinas, gamyba“, C28.94 „Tekstilės, drabužių ir odos gaminių gamybos mašinų gamyba“, C28.95 „Popieriaus ir kartono gamybos mašinų gamyba“, C28.96 „Plastikų ir gumos gamybos mašinų gamyba“, C31 „Baldų gamyba“ ir C32 „Kita gamyba“.
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais J58.29, J61, J62 ir J63.1, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 13 straipsnio 1 dalies l punkte nurodyta sąlygas sudaranti veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos
|
|
1. Ekonominę veiklą sudaro prekyviečių arba skelbimų portalų kūrimas ir valdymas, siekiant padėti parduoti ar pakartotinai panaudoti naudotus gaminius, sudedamąsias dalis ar medžiagas.
Vykdant veiklą sudaromos sąlygos prekiauti veiklos aprašyme nurodytomis pakartotinai naudoti skirtomis naudotomis prekėmis (jas parduoti arba mainyti), kurias vartotojas arba organizacija jau anksčiau naudojo pagal paskirtį, iš karto arba jas pataisius.
2. Kai naudojami serveriai ir duomenų saugojimo gaminiai:
a)naudojama įranga atitinka serveriams ir duomenų saugojimo gaminiams keliamus reikalavimus, nustatytus pagal Direktyvą 2009/125/EB;
b)naudojamoje įrangoje nėra Direktyvos 2011/65/ES II priede išvardytų ribojamų medžiagų, išskyrus atvejus, kai homogeninių medžiagų koncentracijos vertės pagal masę neviršija tame priede nurodytų verčių;
c)parengtas atliekų tvarkymo planas, pagal kurį pirmenybė teikiama elektros ir elektroninės įrangos pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui pasibaigus gyvavimo ciklui, kaip antai sudarant sutartis su perdirbimo partneriais;
d)pasibaigus naudojimo laikui, įranga parengiama pakartotiniam naudojimui, panaudojamos jos atliekos, ji perdirbama arba tinkamai apdorojama, įskaitant visų skysčių pašalinimą ir atrankinį apdorojimą pagal Direktyvos 2012/19/ES VII priedą.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
1) Klimato kaitos švelninimas
|
Kai naudojami ir valdomi duomenų centrai, vykdant šią veiklą parodyta, kad labai stengtasi įdiegti atitinkamą praktiką, kuri naujausios redakcijos Europos duomenų centrų energijos vartojimo efektyvumo kodekse arba CEN-CENELEC dokumente CLC TR50600-99-1 „Duomenų centro įrenginiai ir infrastruktūros. 99-1 dalis. Rekomenduojama energijos naudojimo valdymo praktika“ nurodoma kaip „įgyvendintina praktika“ (angl. expected practices), ir kad yra įdiegta visa įgyvendintina praktika, kuriai pagal naujausios redakcijos Europos duomenų centrų energijos vartojimo efektyvumo kodeksą priskirta didžiausia vertė 5.
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Netaikoma
|
A priedėlis. Bendrieji reikšmingos žalos prisitaikymui prie klimato kaitos nedarymo kriterijai
I. Kriterijai
Atlikus patikimą su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimą, nustatyta, kad veiklai reikšminga kai kurių šio priedėlio II skirsnio lentelėje nurodytų rūšių su klimatu susijusi fizinė rizika. Vertinimo etapai buvo šie:
a)
veikla įvertinta siekiant nustatyti, kuri su klimatu susijusi fizinė rizika iš šio A priedėlio II skirsnyje išvardytų rūšių gali daryti neigiamą poveikį ekonominės veiklos rezultatams jos numatytosios trukmės laikotarpiu;
b)
nustačius, kad veiklai kyla vienos ar kelių rūšių su klimatu susijusi fizinė rizika iš šio A priedėlio II skirsnyje išvardytų rūšių, atliktas patikimas su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas, siekiant nustatyti, kiek su klimatu susijusi fizinė rizika ekonominei veiklai yra reikšminga;
c)
įvertinti prisitaikymo sprendimai, galintys padėti sumažinti nustatytą su klimatu susijusią fizinę riziką.
Su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas yra proporcingas veiklos mastui ir numatomai trukmei, t. y.:
a)
veiklos, kurios tikėtina trukmė yra trumpesnė nei 10 metų, vertinimas atliekamas taikant mažiausio tinkamo mastelio klimato prognozes;
b)
visos kitos veiklos vertinimas atliekamas naudojant didelės skiriamosios gebos ir pažangiausias klimato prognozes pagal įvairius būsimus scenarijus, atitinkančius numatomą veiklos trukmę, įskaitant bent 10–30 metų trukmės klimato prognozių scenarijus didelių investicijų atvejais.
Klimato prognozės ir poveikio vertinimas grindžiami geriausia praktika ir turimomis gairėmis ir juose atsižvelgiama į šiuolaikinius pažeidžiamumo ir rizikos analizės mokslinius tyrimus ir susijusias metodikas, remiantis naujausiomis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitomis, moksliniais recenzuotais leidiniais ir atvirųjų šaltinių ar mokėjimo modeliais.
Esamos veiklos ir naujos veiklos, kurią vykdant naudojamas esamas fizinis turtas, atveju ekonominės veiklos vykdytojas per laikotarpį, trunkantį iki penkerių metų, įdiegia fizinius ir nefizinius sprendimus (prisitaikymo sprendimai), kurie padeda sumažinti nustatytą svarbiausią su klimatu susijusią fizinę riziką, kuri yra reikšminga tai veiklai. Atitinkamai parengiamas tų sprendimų įgyvendinimui skirtas prisitaikymo planas.
Naujos veiklos ir esamos veiklos, kurią vykdant naudojamas naujai sukurtas fizinis turtas, atveju ekonominės veiklos vykdytojas projektavimo ir statybos etapu integruoja prisitaikymo sprendimus, kurie padeda sumažinti nustatytą svarbiausią su klimatu susijusią fizinę riziką, kuri yra reikšminga tai veiklai, ir yra juos įdiegęs iki veiklos pradžios.
Įdiegti prisitaikymo sprendimai nedaro neigiamo poveikio prisitaikymo prie klimato kaitos pastangoms ar kitų žmonių, gamtos, kultūros paveldo, turto ir kitos ekonominės veiklos atsparumo su klimatu susijusiai fizinei rizikai lygiui, dera su vietos, sektorių, regionų ar nacionalinėmis prisitaikymo prie klimato kaitos strategijomis ir planais ir jų atveju numatoma galimybė diegti gamtos procesais pagrįstus sprendimus arba yra kuo didesniu mastu naudojama mėlynoji ar žalioji infrastruktūra.
II. Su klimatu susijusios rizikos klasifikavimas
|
|
Susijusi su temperatūra
|
Susijusi su vėju
|
Susijusi su vandeniu
|
Susijusi su kietąja mase
|
|
Nuolatinė
|
Kintanti temperatūra (oro, gėlo vandens, jūros vandens)
|
Vyraujančio vėjo pokyčiai
|
Kritulių pobūdžio ir rūšių (lietaus, krušos, sniego/ledo) pokyčiai
|
Pakrančių erozija
|
|
|
Šiluminis stresas
|
|
Krituliai arba hidrologinis kintamumas
|
Dirvožemio degradacija
|
|
|
Temperatūros nepastovumas
|
|
Vandenynų rūgštėjimas
|
Dirvožemio erozija
|
|
|
Daugiamečio įšalo sluoksnio tirpimas
|
|
Sūraus vandens intruzija
|
Soliflukcija
|
|
|
|
|
Jūros lygio kilimas
|
|
|
|
|
|
Vandens stygius
|
|
|
Ūmi
|
Karščio banga
|
Ciklonas, uraganas, taifūnas
|
Sausra
|
Lavina
|
|
|
Šalčio banga/šalna
|
Audra (įskaitant pūgas, dulkių ir smėlio audras)
|
Gausūs krituliai (lietus, kruša, sniegas/ledas)
|
Nuošliauža
|
|
|
Gamtos gaisras
|
Tornadas
|
Potvynis (pakrančių, upių, lietaus, gruntinio vandens)
|
Smegduobė
|
|
|
|
|
Prieledyninio ežero prasiveržimas
|
|
B priedėlis. Bendrieji reikšmingos žalos tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui ir apsaugai nedarymo kriterijai
Kad būtų pasiekta gera vandens išteklių būklė ir geras ekologinis potencialas, apibrėžti Reglamento (ES) 2020/852 2 straipsnio 22 ir 23 punktuose, konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais nustatyta ir pašalinta aplinkos būklės blogėjimo rizika, susijusi su vandens kokybės išsaugojimu ir vandens stygiaus vengimu, laikantis Direktyvos 2000/60/EB ir galimai paveiktam vandens telkiniui ar telkiniams skirto pagal tą direktyvą parengto vandens išteklių naudojimo ir apsaugos valdymo plano.
Kai pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, apimantis poveikio vandens ištekliams vertinimą pagal Direktyvą 2000/60/EB, papildomo poveikio vandens ištekliams vertinimo atlikti nereikia, jeigu nustatyta rizika buvo pašalinta.
Veikla netrukdo pasiekti geros jūrų vandenų aplinkos būklės arba nepablogina jūrų vandenų aplinkos būklės, kuri jau yra gera, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/56/EB 3 straipsnio 5 punkte, atsižvelgiant į Komisijos sprendimą (ES) 2017/848 dėl tų deskriptorių atitinkamų kriterijų ir metodinių standartų.
C priedėlis. Bendrieji su cheminių medžiagų naudojimu ir buvimu susijusios reikšmingos žalos taršos prevencijai ir kontrolei nedarymo kriterijai
Vykdant veiklą nėra gaminamos, pateikiamos rinkai ar naudojamos:
a) medžiagos, nesvarbu, ar tai būtų atskiros medžiagos, ar medžiagos, esančios mišinių arba gaminių sudėtyje, išvardytos Reglamento (ES) 2019/1021 I arba II priede, išskyrus atvejus, kai medžiagos yra kaip netyčia susidaręs teršalų kiekis;
b) gyvsidabris ir gyvsidabrio junginiai, jų mišiniai ir produktai, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/852 2 straipsnyje;
c) medžiagos, nesvarbu, ar tai būtų atskiros medžiagos, ar medžiagos, esančios mišinių arba gaminių sudėtyje, išvardytos Reglamento (EB) 1005/2009 I arba II priede;
d) medžiagos, nesvarbu, ar tai būtų atskiros medžiagos, ar medžiagos, esančios mišinių arba gaminių sudėtyje, išvardytos Direktyvos 2011/65/ES II priede, išskyrus atvejus, kai yra visapusiškai laikomasi tos direktyvos 4 straipsnio 1 dalies;
e)
medžiagos, nesvarbu, ar tai būtų atskiros medžiagos, ar medžiagos, esančios mišinių arba gaminių sudėtyje, išvardytos Reglamento (EB) 1907/2006 XVII priede, išskyrus atvejus, kai yra visapusiškai laikomasi tame priede nurodytų sąlygų;
f) medžiagos, nesvarbu, ar tai būtų atskiros medžiagos, ar mišinių arba gaminių sudėtyje esančios medžiagos, kurių koncentracija, išreikšta masės dalimi, viršija 0,1 proc., kurios atitinka Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nustatytus kriterijus, ir kurios buvo nustatytos pagal to reglamento 59 straipsnio 1 dalį, bent aštuoniolikos mėnesių laikotarpiu, išskyrus atvejus, kai veiklos vykdytojai įvertina ir dokumentais pagrindžia, kad rinkoje nėra kitų tinkamų cheminių medžiagų ar technologijų alternatyvų ir kad jos naudojamos kontroliuojamomis sąlygomis.
Be to, dėl šios veiklos vykdymo nepradedama gaminti kitų medžiagų, nesvarbu, ar tai būtų atskiros medžiagos, ar mišinių arba gaminių sudėtyje esančios medžiagos, kurių koncentracija, išreikšta masės dalimi, viršija 0,1 proc. ir kurios atitinka Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 nustatytus priskyrimo vienai iš Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nurodytų pavojingumo klasių arba pavojingumo kategorijų kriterijus, tokių medžiagų neatsiranda galutiniame produkte arba rezultate ir jų nepateikiama rinkai, išskyrus atvejus, kai veiklos vykdytojai įvertina ir dokumentais patvirtina, kad rinkoje nėra kitų tinkamų cheminių medžiagų ar technologijų alternatyvų ir kad jos naudojamos kontroliuojamomis sąlygomis.
D priedėlis. Bendrieji reikšmingos žalos biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai ir atkūrimui nedarymo kriterijai
Pagal Direktyvą 2011/92/ES atliktas poveikio aplinkai vertinimas (PAV) arba analizė.
Jei buvo atliktas PAV, aplinkos apsaugos tikslais įgyvendintos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensuojamosios priemonės.
Pažeidžiamos biologinės įvairovės teritorijose arba šalia jų (įskaitant „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklą, UNESCO pasaulio paveldo objektus ir pagrindines biologinės įvairovės teritorijas, taip pat kitas saugomas teritorijas) esančių vietovių ir (arba) vykdomų operacijų atveju atitinkamais atvejais buvo atliktas atitinkamas vertinimas ir, remiantis jo išvadomis, įgyvendintos būtinos poveikio švelninimo priemonės.
TURINYS
III PRIEDAS
2
1.Gamybos pramonė 2
1.1.Veikliųjų vaistinių medžiagų arba veikliųjų medžiagų gamyba2
1.2.Vaistų gamyba8
2.Vandentieka, kanalizacija, atliekų tvarkymas, valymo veikla 14
2.1.Pavojingų atliekų surinkimas ir vežimas14
2.2.Pavojingų atliekų apdorojimas 16
2.3.Teisės aktų neatitinkančių sąvartynų ir apleistų ar neteisėtų atliekų šalinimo vietų valymas20
2.4.Užterštų vietų ir teritorijų valymas25
III PRIEDAS
Techninės analizės kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie taršos prevencijos ir kontrolės ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams
1.Gamybos pramonė
1.1.Veikliųjų vaistinių medžiagų arba veikliųjų medžiagų gamyba
Veiklos aprašymas
Veikliųjų vaistinių medžiagų arba veikliųjų medžiagų gamyba
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su NACE kodu C21.1 pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie taršos prevencijos ir kontrolės
|
|
1. Veikla atitinka visus toliau nurodytus reikalavimus, susijusius su produktų pakeitimu kitais produktais.
1.1. Veiklioji vaistinė medžiaga atitinka vieną iš šių reikalavimų:
a)veiklioji vaistinė medžiaga yra natūraliai susidaranti medžiaga, pavyzdžiui, vitaminai, elektrolitai, aminorūgštys, peptidai, baltymai, nukleotidai, angliavandeniai ir lipidai ir, remiantis Europos vaistų agentūros rekomendacijomis dėl žmonėms skirtų vaistų rizikos aplinkai vertinimo (EMA ERA rekomendacijos), paprastai laikoma yrančia aplinkoje;
b)jei veiklioji vaistinė medžiaga neatitinka a punkte nurodytų reikalavimų, ta medžiaga, jos pagrindiniai žmogaus metabolitai ir pagrindiniai virsmo produktai aplinkoje atitinka vieną iš šių reikalavimų:
i)yra klasifikuojami kaip lengvai biologiškai skaidūs, remiantis bent vienu iš EBPO cheminių medžiagų bandymų gairėse aprašytų bandymų metodų – metodu Nr. 301 (A–F) „Lengvas biologinis skaidumas“, pagal tose gairėse apibrėžtą lengvo biologinio skaidumo atitikties vertę;
ii)galima daryti išvadą, kad jie mineralizuosis, remiantis specialiuoju bandymų metodu Nr. 308 „Aerobinis ir anaerobinis virsmas vandens telkinių nuosėdų sistemose“ (EBPO 308) pagal EBPO cheminių medžiagų bandymų gaires, palyginti su patvarumo kriterijais, apibrėžtais EMA ERA rekomendacijose.
1.2. Veiklioji vaistinė medžiaga gali būti tinkamas kitos rinkoje naudojamos arba pastaruosius 5 metus naudotos tos pačios terapinės srities ar cheminių medžiagų klasės veikliosios vaistinės medžiagos, kuri neatitinka 1.1 punkte aprašytų reikalavimų, pakaitalas.
Atitikčiai šiam reikalavimui įrodyti atliekama analizė, kuri yra viešai prieinama ir kurią patvirtino nepriklausoma trečioji šalis.
1.3. Per veikliosios vaistinės medžiagos gamybos procesą nenaudojamos atskiros ar mišiniuose esančios medžiagos, atitinkančios Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nustatytus kriterijus, išskyrus atvejus, kai veiklos vykdytojas įvertina ir dokumentais patvirtina, kad rinkoje nėra kitų tinkamų alternatyvių medžiagų ar technologijų ir kad jos naudojamos kontroliuojamomis sąlygomis.
2. Veikla atitinka toliau išvardytus su teršalų išmetimu susijusius reikalavimus.
2.1. Jei veikla patenka į jų taikymo sritį, išmetamųjų teršalų ribinė vertė yra mažesnė už su GPGB siejamų išmetamųjų teršalų kiekių (GPGB SITK) intervalų, nustatytų toliau nurodytuose dokumentuose, vidurinę vertę:
a)geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose dėl chemijos sektoriuje taikomų bendrų išmetamųjų dujų tvarkymo ir apdorojimo sistemų, susijusiose su į orą iš naujų įrenginių (arba esamų įrenginių per 4 metus nuo GPGB išvadų paskelbimo) išmetamais teršalais, kai taikomos atitinkamos sąlygos;
b)geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniame dokumente (GPGB informacinis dokumentas), skirtame organinių grynųjų cheminių medžiagų gamybai, susijusiame su gamybos veikla, vykdoma pirmiau minėtose GPGB išvadose nenurodytomis sąlygomis;
c)geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose dėl bendro nuotekų ir išmetamųjų dujų valymo ir (arba) tvarkymo sistemų chemijos pramonėje;
d)geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniame dokumente (GPGB informacinis dokumentas), skirtame kietų ir kt. neorganinių medžiagų gamybos dideliais kiekiais pramonei;
e)dideliais kiekiais gaminamų neorganinių medžiagų – amoniako, rūgščių ir trąšų – geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniame dokumente (GPGB informacinis dokumentas);
f)geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniame dokumente (GPGB informacinis dokumentas), skirtame specialiosios paskirties neorganinių cheminių medžiagų gamybai, susijusiame su gamybos veikla, vykdoma pirmiau minėtose GPGB išvadose nenurodytomis sąlygomis.
Įrenginiai, patenkantys į GPGB SITK intervalą (-us) ir artėjantys prie vidurinės vertės užmojo, nedaro reikšmingo poveikio kitoms aplinkos terpėms. Įrenginiai, kuriems pagal Direktyvos 2010/75/ES 15 straipsnio 4 dalyje nustatytą tvarką taikoma nukrypti leidžianti nuostata, tos nuostatos taikymo laikotarpiu nelaikomi atitinkančiais techninės analizės kriterijus.
2.2. Jei yra galimybė taikyti tam tikro teršalo nepertraukiamojo matavimo metodiką, veiklos vykdytojas taiko nepertraukiamojo išmetamo teršalų kiekio matavimo sistemas, nepertraukiamosios nuotekų kokybės stebėsenos sistemas ir kitas priemones, kuriomis užtikrinamas nuolatinis tikrinimas, ar aplinkos būklė neblogėja.
2.3. Veiklos vykdytojas taiko tirpiklių atliekų atskyrimo metodą, kad iš koncentruotų atliekų srautų būtų galima atgauti tirpiklius, jei tai techniškai įmanoma.
Vengiama tirpiklių, įtrauktų į Europos vaistų agentūros TST gairių Nr. Q3C (R8) dėl priemaišų „Tirpiklių liekanų gairės“ 1 lentelę.
Didžiausias tirpiklių nuostolis, skaičiuojant nuo visų žaliavų, neviršija 3 proc. Bendras lakiųjų organinių junginių (LOJ) regeneravimo našumas yra ne mažesnis kaip 99 proc.
Veiklos vykdytojas tikrina, ar nevaldomųjų išmetamųjų LOJ kiekis neviršija toliau nurodytų kriterijų, siejamų su tūrio milijoninių dalių (ppmv) ribomis, ne rečiau kaip kas 3 metus vykdydamas nuotėkio aptikimo ir remonto kampanijas. Rekomenduojama investuoti į labai sandarios įrangos naudojimą, jei ji įrengiama esamuose įrenginiuose geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose dėl chemijos sektoriuje taikomų bendrų išmetamųjų dujų tvarkymo ir apdorojimo sistemų 23 punkto b papunktyje nurodytais atvejais, kai slėgio riba sumažinama iki 200 barų. Minimalus tikrinimo grafikas gali būti sutrumpintas tais atvejais, kai iš įrenginio išmetamo bendro LOJ kiekio kiekybinis vertinimas periodiškai atliekamas taikant pėdsakinių dujų koreliacijos (TC) metodą arba šviesos sugertimi grindžiamus metodus, pavyzdžiui, atrankiosios sugerties lidaro (DIAL) ar saulės uždengimo srauto (SOF) arba kitas lygiaverčio veiksmingumo priemones.
Iš nesandarios įrangos išsiskiriančių medžiagų ar mišinių pasklidžiųjų išmetamųjų teršalų, priskiriamų prie CMR 1A arba 1B, koncentracija neviršija 100 ppmv.
Nuotėkio aptikimo ir remonto kampanijoms būdingos savybės, aprašytos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose dėl chemijos sektoriuje taikomų bendrų išmetamųjų dujų tvarkymo ir apdorojimo sistemų (GPGB19), tarp kurių yra nuotėkių aptikimas, remontas ir priežiūra per 30 dienų nuo aptikimo ir nuotėkio riba, kuri yra 5 000 ppmv arba mažesnė medžiagų ar mišinių, kurie nepriskiriami prie CMR 1A arba 1B, atveju; šios savybės yra peržiūrimos ir atnaujinamos siekiant nuolat tobulinti įrenginį. Tirpiklių nuostoliai ir lakiųjų organinių junginių regeneravimo našumas stebimi remiantis tirpiklių valdymo planu, naudojant masės balansą atitikčiai patikrinti pagal Direktyvos 2010/75/ES V skyrių.
2.4. Nuotekos, šiukšlės ir kitos atliekos (įskaitant kietus, skystus ar dujinius šalutinius gamybos produktus) šalinamos saugiai, laiku ir higieniškai. Atliekų talpyklos arba vamzdžiai yra aiškiai pažymėti. Įrenginyje yra prieinami ir nuolat atnaujinami analitiniai duomenys, kuriais įrodomas šių medžiagų ir jų liekanų virtimas nepavojingomis atliekomis.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
1) Klimato kaitos švelninimas
|
Jei veikla susijusi su šilumos ir (arba) vėsumos gamyba vietoje arba kogeneracine gamyba, įskaitant elektros energijos gamybą, vykdant veiklą tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 270 g CO2e/kWh.
Aušalo ribinės vertės atveju visuotinio atšilimo potencialas neviršija 150, kai cheminė medžiaga šaldoma.
Jei veikliosios vaistinės medžiagos arba veikliosios medžiagos gaminamos iš cheminių medžiagų, išvardytų Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 II priedo 3.10–3.16 skirsniuose, išmetamas ŠESD kiekis neviršija pagal atitinkamus reikšmingos žalos klimato kaitos švelninimui nedarymo kriterijus nustatytų ribų.
Dėl tokio pakeitimo per visą gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis nepadidėja. Per visą gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas pagal Rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal ISO 14067:2018 arba ISO 14064-1:2018 standartą. Nustatytą per gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
1. Nuotekų valymas.
Gamyklos arba jos vardu vykdomi nuotekų valymo procesai nepablogina vandens telkinių ir jūrų išteklių būklės.
Kai veikla patenka į direktyvų 91/271/EEB, 2008/105/EB, 2006/118/EB, 2010/75/ES, 2000/60/EB, (ES) 2020/2184, 76/160/EEB, 2008/56/EB ir 2011/92/ES taikymo sritį, ji atitinka jų reikalavimus.
Vykdant veiklą taikoma geriausia patirtis, nurodyta Jungtinio tyrimų centro leidinyje „Viešojo administravimo sektoriui skirta geriausia aplinkosaugos vadybos patirtis.
Jei gamyklos vardu nuotekas valo miesto nuotekų valymo įrenginys, užtikrinama, kad:
a)gamyklos išleidžiamų teršalų kiekis nedarytų neigiamo poveikio miesto nuotekų valymo įrenginio vykdomam valymo procesui;
b)teršalų kiekis ir savybės nekeltų jokios rizikos ir nekenktų nuotekų valymo įrenginiuose dirbančių žmonių sveikatai;
c)miesto nuotekų valymo įrenginys būtų tinkamai suprojektuotas ir įrengtas, kad būtų galima sumažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekį;
d)bendras į vandens telkinį išleidžiamų atitinkamų teršalų kiekis nepadidėtų, palyginti su aplinkybėmis, kai atitinkamo įrenginio išmetalų kiekis atitinka nustatytas tiesiogiai išmetamų teršalų ribines vertes;
e)nebūtų pakenkta nuotekų dumblo tinkamumui naudoti maistinių medžiagų (antriniam) perdirbimui.
Įrenginiams, kurių aplinkosaugos leidime nustatytos papildomos teršalų ribinės vertės arba griežtesnės sąlygos, palyginti su pirmiau minėtais teisės aktų reikalavimais, taikomos tos griežtesnės sąlygos.
2. Dirvožemio ir požeminio vandens apsauga.
Taikomos atitinkamos priemonės, kad būtų išvengta teršalų pateikimo į dirvožemį, ir reguliariai vykdoma stebėsena, kad būtų išvengta nuotėkių, išsiliejimų, incidentų ar avarijų naudojant įrangą ir medžiagų saugojimo metu.
3. Vandens suvartojimas.
Veiklos vykdytojai įvertina cheminių medžiagų gamybos procesų vandens naudojimo rodiklį pagal ISO 14046:2014 ir užtikrina, kad jais nebūtų prisidedama prie vandens trūkumo. Remdamiesi šiuo vertinimu, veiklos vykdytojai pateikia deklaraciją, kad jie neprisideda prie vandens trūkumo, kurią patvirtino nepriklausoma trečioji šalis.
4. Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
4) Perėjimas prie žiedinės ekonomikos
|
Vykdant veiklą įvertinama, ar yra, ir, kai įmanoma, taikomi metodai, kuriais remiamas:
a)antrinių žaliavų ir naudotų sudedamųjų dalių naudojimas ir pakartotinis naudojimas gaminiuose;
b)į gaminių didelį patvarumą, perdirbamumą, lengvą išardomumą ir pritaikomumą orientuotas projektavimas;
c)atliekų tvarkymas, pagal kurį gamybos procese pirmenybė teikiama perdirbimui, o ne šalinimui;
d)informacija apie gaminio sudedamąsias dalis tiekimo grandinėje.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
1.2.Vaistų gamyba
Veiklos aprašymas
Vaistų gamyba
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su NACE kodu C21.2 pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie taršos prevencijos ir kontrolės
|
|
1. Veikla atitinka vieną iš toliau išvardytų 1.1 arba 1.2 punkte nustatytų reikalavimų rinkinių, susijusių su gaminio pakeitimu kitu gaminiu. Veikla bet kuriuo atveju atitinka 1.3 punkte nustatytus reikalavimus.
1.1. Vaistas atitinka toliau išvardytus 1.1.1 ir 1.1.2 punktuose nustatytus reikalavimus.
1.1.1. Vaistas atitinka vieną iš šių reikalavimų:
a)vaisto sudedamosios dalys yra natūraliai susidarančios medžiagos, pavyzdžiui, vitaminai, elektrolitai, aminorūgštys, peptidai, baltymai, nukleotidai, angliavandeniai ir lipidai ir, remiantis Europos vaistų agentūros rekomendacijomis dėl žmonėms skirtų vaistų rizikos aplinkai vertinimo (EMA ERA rekomendacijos), paprastai laikomos yrančiomis aplinkoje;
b)jei vaisto sudedamosios dalys neatitinka a punkte nurodytų reikalavimų, tos sudedamosios dalys, jų pagrindiniai žmogaus metabolitai ir jų pagrindiniai virsmo produktai aplinkoje atitinka vieną iš šių reikalavimų:
i)jie yra klasifikuojami kaip lengvai biologiškai skaidūs, remiantis bent vienu iš EBPO cheminių medžiagų bandymų gairėse aprašytų bandymų metodų – metodu Nr. 301 (A–F) „Lengvas biologinis skaidumas“, pagal tose gairėse apibrėžtą lengvo biologinio skaidumo atitikties vertę;
ii)galima daryti išvadą, kad jie mineralizuosis, remiantis specialiuoju bandymų metodu Nr. 308 „Aerobinis ir anaerobinis virsmas vandens telkinių nuosėdų sistemose“ (EBPO 308) pagal EBPO cheminių medžiagų bandymų gaires, palyginti su patvarumo kriterijais, apibrėžtais EMA ERA rekomendacijose.
1.1.2. Vaistas gali būti tinkamas kito rinkoje naudojamo arba pastaruosius 5 metus naudoto tos pačios terapinės srities ar cheminių medžiagų klasės vaisto, kuris neatitinka 1.1.1 punkte aprašytų reikalavimų, pakaitalas.
Atitikčiai šiam reikalavimui įrodyti atliekama analizė, kuri yra viešai prieinama ir kurią patvirtino nepriklausoma trečioji šalis.
1.2. Gamintojas įrodo, kad nėra sudedamųjų dalių, iš kurių būtų galima pagaminti alternatyvų vaistą, kuris būtų tinkamas tos pačios terapinės srities arba cheminių medžiagų klasės vaisto pakaitalas ir atitiktų 1.1.1 punkte aprašytus reikalavimus. Veikla atitinka 1.2.1 ir 1.2.6 punktuose nustatytus reikalavimus.
1.2.1. Gamintojas atlieka analizę, ar nėra tinkamo gaminamo vaisto pakaitalo, paskelbia pagrindinius šios analizės rezultatus ir įrodo, kad ėmėsi iniciatyvos sukurti tokį pakaitalą.
1.2.2. Vadovaujantis EMA ERA gairėmis, atliekant rizikos aplinkai vertinimą gautas vaistinės medžiagos prognozuojamos koncentracijos aplinkoje (PEC) ir prognozuojamos poveikio nesukeliančios koncentracijos (PNEC) santykis yra mažesnis nei 1.
1.2.3. Pakavimo ir platinimo sistemose sudaromos sąlygos koreguoti parduodamą kiekį pagal gydymo reikalavimus, atsižvelgiant į taikomus nacionalinės teisės aktus.
1.2.4. Viešai skelbiama informacija apie dozę ir dozavimo metodą, pavyzdžiui, informaciniai lapeliai arba interneto svetainės, atnaujinami atsižvelgiant į naujausius mokslo laimėjimus, kad nebūtų viršyta veikliosios vaistinės medžiagos dozė.
1.2.5. Pakavimo ir platinimo sistemose sudaromos sąlygos naudoti veiksmingiausią dozavimo sistemą, atitinkančią naujausius mokslo laimėjimus ir skyrimo būdą, pavyzdžiui, kai vaistus skiria sveikatos priežiūros specialistai arba asmenys gydosi namuose. Gamintojas paskelbia pagrindinius šios analizės rezultatus.
1.2.6. Gamintojas prisideda prie netinkamo nepanaudotų vaistų atliekų šalinimo poveikio aplinkai mažinimo, be kita ko, teikdamas tolesniems naudotojams atitinkamą informaciją apie tinkamą nepanaudotų vaistų šalinimą.
1.3. Per gamybos procesą nenaudojamos atskiros ar mišiniuose esančios cheminės medžiagos, atitinkančios Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nustatytus kriterijus, išskyrus atvejus, kai veiklos vykdytojas įvertina ir dokumentais patvirtina, kad rinkoje nėra kitų tinkamų alternatyvių cheminių medžiagų ar technologijų ir kad jos naudojamos kontroliuojamomis sąlygomis.
2. Veikla atitinka toliau išvardytus su teršalų išmetimu susijusius reikalavimus.
2.1. Kai veikla patenka į jų taikymo sritį, išmetamųjų teršalų ribinė vertė yra mažesnė už su GPGB siejamų išmetamųjų teršalų kiekių (GPGB SITK) intervalų, nustatytų toliau nurodytuose dokumentuose, vidurinę vertę:
a)geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose dėl chemijos sektoriuje taikomų bendrų išmetamųjų dujų tvarkymo ir apdorojimo sistemų, susijusiose su į orą iš naujų įrenginių (arba esamų įrenginių per 4 metus nuo GPGB išvadų paskelbimo) išmetamais teršalais, kai taikomos atitinkamos sąlygos;
b)geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniame dokumente (GPGB informacinis dokumentas), skirtame organinių grynųjų cheminių medžiagų gamybai, susijusiame su gamybos veikla, vykdoma pirmiau minėtose GPGB išvadose nenurodytomis sąlygomis;
c)geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose dėl bendro nuotekų ir išmetamųjų dujų valymo ir (arba) tvarkymo sistemų chemijos pramonėje;
d)geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniame dokumente (GPGB informacinis dokumentas), skirtame kietų ir kt. neorganinių medžiagų gamybos dideliais kiekiais pramonei;
e)dideliais kiekiais gaminamų neorganinių medžiagų – amoniako, rūgščių ir trąšų – geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniame dokumente (GPGB informacinis dokumentas);
f)geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniame dokumente (GPGB informacinis dokumentas), skirtame specialiosios paskirties neorganinių cheminių medžiagų gamybai, susijusiame su gamybos veikla, vykdoma pirmiau minėtose GPGB išvadose nenurodytomis sąlygomis.
Įrenginiai, patenkantys į GPGB SITK intervalą (-us) ir artėjantys prie vidurinės vertės užmojo, nedaro reikšmingo poveikio kitoms aplinkos terpėms.
Įrenginiai, kuriems pagal Direktyvos 2010/75/ES 15 straipsnio 4 dalyje nustatytą tvarką buvo taikoma nukrypti leidžianti nuostata, tos nuostatos taikymo laikotarpiu nelaikomi atitinkančiais techninės analizės kriterijus.
2.2. Jei yra galimybė taikyti tam tikro teršalo nepertraukiamojo matavimo metodiką, veiklos vykdytojas taiko nepertraukiamojo išmetamo teršalų kiekio matavimo sistemas, nepertraukiamosios nuotekų kokybės stebėsenos sistemas ir kitas priemones, kuriomis užtikrinamas nuolatinis tikrinimas, ar aplinkos būklė neblogėja.
2.3. Veiklos vykdytojas taiko tirpiklių atliekų atskyrimo metodą, kad iš koncentruotų atliekų srautų būtų galima atgauti tirpiklius, jei tai techniškai įmanoma.
Vaistuose vengiama tirpiklių, įtrauktų į Europos vaistų agentūros TST gairių Nr. Q3C (R8) dėl priemaišų „Tirpiklių liekanų gairės“ 1 lentelę.
Didžiausias tirpiklių nuostolis, skaičiuojant nuo visų žaliavų, neviršija 3 proc. Bendras lakiųjų organinių junginių (LOJ) regeneravimo našumas yra ne mažesnis kaip 99 proc.
Veiklos vykdytojas tikrina, ar nevaldomųjų išmetamųjų LOJ kiekis neviršija toliau nurodytų kriterijų, siejamų su tūrio milijoninių dalių (ppmv) ribomis, ne rečiau kaip kas 3 metus vykdydamas nuotėkio aptikimo ir remonto kampanijas. Rekomenduojama investuoti į labai sandarios įrangos naudojimą, jei ji įrengiama esamuose įrenginiuose geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose dėl chemijos sektoriuje taikomų bendrų išmetamųjų dujų tvarkymo ir apdorojimo sistemų 23 punkto b papunktyje nurodytais atvejais, kai slėgio riba sumažinama iki 200 barų. Minimalus tikrinimo grafikas gali būti sutrumpintas tais atvejais, kai iš įrenginio išmetamo bendro LOJ kiekio kiekybinis vertinimas periodiškai atliekamas taikant pėdsakinių dujų koreliacijos (TC) metodą arba šviesos sugertimi grindžiamus metodus, pavyzdžiui, atrankiosios sugerties lidaro (DIAL) ar saulės uždengimo srauto (SOF) arba kitas lygiaverčio veiksmingumo priemones.
Iš nesandarios įrangos išsiskiriančių medžiagų ar mišinių pasklidžiųjų išmetamųjų teršalų, priskiriamų prie CMR 1A arba 1B, koncentracija neviršija 100 ppmv.
Nuotėkio aptikimo ir remonto kampanijoms būdingos savybės, aprašytos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose dėl chemijos sektoriuje taikomų bendrų išmetamųjų dujų tvarkymo ir apdorojimo sistemų GPGB19, tarp kurių yra nuotėkių aptikimas, remontas ir priežiūra per 30 dienų nuo aptikimo ir nuotėkio riba, kuri yra 5 000 ppmv arba mažesnė medžiagų ar mišinių, kurie nepriskiriami prie CMR 1A arba 1B, atveju; šios savybės yra peržiūrimos ir atnaujinamos siekiant nuolat tobulinti įrenginį. Tirpiklių nuostoliai ir lakiųjų organinių junginių regeneravimo našumas stebimi remiantis tirpiklių valdymo planu, naudojant masės balansą atitikčiai patikrinti pagal Direktyvos 2010/75/ES V skyrių.
2.4. Nuotekos, šiukšlės ir kitos atliekos (įskaitant kietus, skystus ar dujinius šalutinius gamybos produktus) šalinamos saugiai, laiku ir higieniškai. Atliekų talpyklos arba vamzdžiai yra aiškiai pažymėti. Įrenginyje yra prieinami ir nuolat atnaujinami analitiniai duomenys, įrodantys šių medžiagų ir jų liekanų virtimą nepavojingomis atliekomis.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
1) Klimato kaitos švelninimas
|
Jei veikla susijusi su šilumos ir (arba) vėsumos gamyba vietoje arba kogeneracine gamyba, įskaitant elektros energijos gamybą, ŠESD kiekis, tiesiogiai išmetamas vykdant veiklą, yra mažesnis nei 270 g CO2e/kWh.
Aušalo ribinės vertės atveju visuotinio atšilimo potencialas neviršija 150, kai cheminė medžiaga šaldoma.
Jei vaistai gaminami iš cheminių medžiagų, išvardytų Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 II priedo 3.10–3.16 skirsniuose, išmetamas ŠESD kiekis neviršija pagal atitinkamus reikšmingos žalos nedarymo klimato kaitos švelninimui techninės analizės kriterijus nustatytų ribų.
Dėl tokio pakeitimo per visą gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis nepadidėja. Per visą gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas pagal Rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal standartą ISO 14067:2018 arba ISO 14064-1:2018. Nustatytą per gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
1. Nuotekų valymas.
Gamyklos arba jos vardu vykdomi nuotekų valymo procesai nepablogina vandens telkinių ir jūrų išteklių būklės.
Kai veikla patenka į direktyvų 91/271/EEB, 2008/105/EB, 2006/118/EB, 2010/75/ES, 2000/60/EB, (ES) 2020/2184, 76/160/EEB, 2008/56/EB ir 2011/92/ES taikymo sritį, ji atitinka jų reikalavimus.
Vykdant veiklą taikoma geriausia patirtis, nurodyta Jungtinio tyrimų centro leidinyje „Viešojo administravimo sektoriui skirta geriausia aplinkosaugos vadybos patirtis.
Jei gamyklos vardu nuotekas valo miesto nuotekų valymo įrenginys, užtikrinama, kad:
a)gamyklos išleidžiamų teršalų kiekis nedarytų neigiamo poveikio miesto nuotekų valymo įrenginio vykdomam valymo procesui;
b)teršalų kiekis ir savybės nekeltų jokios rizikos ir nekenktų nuotekų valymo įrenginiuose dirbančių žmonių sveikatai;
c)miesto nuotekų valymo įrenginys būtų tinkamai suprojektuotas ir įrengtas, kad būtų galima sumažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekį;
d)bendras į vandens telkinį išleidžiamų atitinkamų teršalų kiekis nepadidėtų, palyginti su aplinkybėmis, kai atitinkamo įrenginio išmetalų kiekis atitinka nustatytas tiesiogiai išmetamų teršalų ribines vertes;
e)nebūtų pakenkta nuotekų dumblo tinkamumui naudoti maistinių medžiagų (antriniam) perdirbimui.
Įrenginiams, kurių aplinkosaugos leidime nustatytos papildomos teršalų ribinės vertės arba griežtesnės sąlygos, palyginti su pirmiau minėtais teisės aktų reikalavimais, taikomos šios griežtesnės sąlygos.
2. Dirvožemio ir gruntinio vandens apsauga.
Taikomos atitinkamos priemonės, kad būtų užkirstas kelias dirvožemio teršimui išmetamais teršalais, ir reguliariai vykdomas stebėjimas, kad būtų išvengta nuotėkių, išsiliejimų, incidentų ar avarijų naudojant įrangą ir medžiagų saugojimo metu.
3. Vandens suvartojimas.
Veiklos vykdytojai įvertina cheminių medžiagų gamybos procesų vandens naudojimo rodiklį pagal ISO 14046:2014 ir užtikrina, kad jie neprisideda prie vandens trūkumo. Remdamiesi šiuo vertinimu, veiklos vykdytojai pateikia deklaraciją, kad jie neprisideda prie vandens trūkumo, kurią patvirtino nepriklausoma trečioji šalis.
4. Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
4) Perėjimas prie žiedinės ekonomikos
|
Vykdant veiklą įvertinama, ar yra, ir, kai įmanoma, taikomi metodai, kuriais remiamas:
a)antrinių žaliavų ir naudotų sudedamųjų dalių naudojimas ir pakartotinis naudojimas gaminiuose;
b)į gaminių didelį patvarumą, perdirbamumą, lengvą išardomumą ir pritaikomumą orientuotas projektavimas;
c)atliekų tvarkymas, pagal kurį gamybos procese pirmenybė teikiama perdirbimui, o ne šalinimui;
d)informacija apie gaminio sudedamąsias dalis tiekimo grandinėje.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
2.Vandentieka, kanalizacija, atliekų tvarkymas, valymo veikla
2.1.Pavojingų atliekų surinkimas ir vežimas
Veiklos aprašymas
Atskiras pavojingų atliekų surinkimas ir vežimas prieš apdorojimą, panaudojimą medžiagoms gauti ar šalinimą, įskaitant tokių atliekų surinkimo ir vežimo veiklą vykdant naudojamų įrenginių, pavyzdžiui, pavojingų atliekų perdavimo stočių, statybą, eksploatavimą ir modernizavimą, kaip tinkamo apdorojimo priemonė.
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais E38.12 ir F42.9, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie taršos prevencijos ir kontrolės
|
|
1. Pavojingos atliekos atskiriamos susidarymo vietoje ir renkamos atskirai nuo nepavojingų atliekų, kad būtų išvengta kryžminės taršos. Imamasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo metu pavojingos atliekos nebūtų sumaišytos ar atskiestos nei su kitų kategorijų pavojingomis atliekomis, nei su kitomis atliekomis, cheminėmis ar kitokiomis medžiagomis.
2. Tinkamas atliekų surinkimas ir tvarkymas užkerta kelią pavojingų atliekų nutekėjimui jas renkant, vežant, sandėliuojant ir pristatant į apdorojimo įrenginį, kuriame leidžiama apdoroti pavojingas atliekas.
3. Jei tam tikroms atliekoms, kurios laikomos pavojingomis, taip pat suteiktas pavojingo vežamo krovinio statusas pagal Sutartį dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR), jų vežimas atitinka atitinkamus ADR nustatytus reikalavimus.
4. Vykdant veiklą naudojamos atliekų surinkimo transporto priemonės, atitinkančios bent EURO V standartus.
5. Surenkamos ir vežamos pavojingos atliekos pakuojamos ir ženklinamos pagal galiojančius tarptautinius ir Sąjungos standartus.
6. Pavojingas atliekas renkantis veiklos vykdytojas laikosi galiojančiuose Sąjungos ir nacionalinės teisės aktuose nustatytų registravimo pareigų, be kita ko, susijusių su kiekiu, pobūdžiu, kilme, paskirties vieta, surinkimo dažnumu, transporto rūšimi ir apdorojimo metodu.
7. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA) atveju:
a)pagrindinių kategorijų, nurodytų Direktyvos 2012/19/ES III priede, EEĮA surenkamos atskirai;
b)renkant ir vežant išsaugomas EEĮA vientisumas ir užkertamas kelias pavojingų medžiagų, pavyzdžiui, ozono sluoksnį ardančių medžiagų, fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ar liuminescencinėse lempose esančio gyvsidabrio, nutekėjimui;
c)surinkimo ir logistikos veiklos vykdytojas įdiegia vadybos sistemą, skirtą aplinkai, sveikatai ir saugai kylantiems pavojams valdyti.
Atitiktis normatyviniams surinkimo ir logistikos reikalavimams, nustatytiems CLC/EN 50625-1:2014ir CLC/TS 50625-4:2017, arba norminiams reikalavimams, kurie yra lygiaverčiai CLC/EN 50625-1 ir CLC/TS 50625-4 reikalavimams, yra atitikties reikalavimui, kad surenkant ir vežant būtų išsaugotas EEĮ atliekų ir baterijų vientisumas ir išvengta pavojingų medžiagų nuotėkio, įrodymas.
8. Atliekų saugojimo atveju veikla atitinka reikalavimus, išdėstytus geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose dėl atliekų apdorojimo pateiktame 4 GPGB .
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
1) Klimato kaitos švelninimas
|
Netaikoma
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
4) Perėjimas prie žiedinės ekonomikos
|
Atskirai surinktos atliekos atliekų saugojimo ir perdavimo įrenginiuose nemaišomos su kitomis atliekomis ar skirtingas savybes turinčiomis medžiagomis.
Perdirbti tinkamos atliekos nėra šalinamos, deginamos arba deginamos kartu su kitomis atliekomis.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
2.2.Pavojingų atliekų tvarkymas
Veiklos aprašymas
Specialių įrenginių, skirtų pavojingoms atliekoms apdoroti, įskaitant perdirbti netinkamų pavojingų atliekų deginimą (veikla D10), biologinį pavojingų atliekų apdorojimą (veikla D8) ir fizikinį-cheminį apdorojimą (veikla D9), statyba, paskirties keitimas, modernizavimas ir eksploatavimas.
Veikla neapima:
a)pavojingų atliekų šalinimo operacijų (nurodytų Direktyvos 2008/98/EB I priede), pavyzdžiui, šalinimo sąvartynuose arba nuolatinio saugojimo;
b)perdirbti tinkamų pavojingų atliekų deginimo ir nepavojingų atliekų deginimo;
c)toksiškų gyvų ar negyvų gyvūnų ir kitų užterštų atliekų apdorojimo ir šalinimo;
d)radioaktyviųjų branduolinių atliekų apdorojimo ir šalinimo.
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodu E38.22, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie taršos prevencijos ir kontrolės
|
|
1. Visų atliekų apdorojimo procesų atveju veikla atitinka šiuos kriterijus:
1.1. Atsižvelgiant į veiklos rūšį, veikla atitinka reikalavimus, išdėstytus geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose dėl atliekų apdorojimo arba geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose dėl atliekų deginimo.
Įrenginiai, kuriems pagal Direktyvos 2010/75/ES 15 straipsnio 4 dalyje nustatytą tvarką taikoma nukrypti leidžianti nuostata, nelaikomi atitinkančiais techninės analizės kriterijus.
1.2. Atliekant išankstinio priėmimo procedūras surenkama bent ši informacija:
a)numatoma atvežimo į atliekų apdorojimo įrenginį data;
b)atliekų darytojo kontaktiniai duomenys, sektorius, kuriame atliekos susidarė, ir proceso, kuriam vykstant jos susidarė, pobūdis, įskaitant proceso kintamumą;
c)numatomas kiekis, kurį numatoma pristatyti veiklos vykdytojui per vieną pristatymą ir per metus;
d)atliekų aprašymas, įskaitant sudėtį, pavojingas atliekų savybes, atliekų kodą ir tinkamą apdorojimo būdą.
1.3. Atliekant neišankstinio priėmimo procedūras taikomi šie elementai:
a)yra priėmimo įrenginys, kuriame įrengta laboratorija, skirta ėminių analizei vietoje, ir taikomos dokumentais pagrįstos standartinės analizės procedūros, numatant galimybę sudaryti subrangos sutartis dėl analizės su akredituotomis išorės laboratorijomis;
b)taikoma dokumentais pagrįsta ėminių ėmimo procedūra, atitinkanti atitinkamus standartus, pavyzdžiui, EN 14899:2005;
c)atliekama dokumentais pagrįsta atitinkamų apdorojimo fizikinių ir cheminių parametrų analizė;
d)yra speciali karantinuojamų atliekų saugojimo vieta, taip pat taikomos rašytinės nepriimtų atliekų tvarkymo procedūros.
Darbuotojai, atliekantys išankstinio ir neišankstinio priėmimo procedūras, dėl savo profesijos ar patirties gali atsakyti į visus būtinus klausimus, susijusius su atliekų apdorojimu atliekų apdorojimo įrenginyje. Procedūros skirtos išankstiniam ir neišankstiniam atliekų priėmimui į atliekų apdorojimo įrenginį tik tuo atveju, jei yra tinkamas apdorojimo būdas ir yra nustatytas apdorojimo metu gautų produktų šalinimo ar naudojimo būdas.
Sumaišymo arba maišymo veiklos atveju (kaip nustatyta Direktyvos 2010/75/ES I priedo 5.1 skirsnio c punkte) veiklos vykdytojas nenaudoja praskiedimo procedūros, kad sumažintų vienos ar daugiau pavojingų medžiagų, esančių atliekose, koncentraciją, siekdamas, kad gautas atliekų mišinys būtų perklasifikuotas ir taptų nepavojingomis atliekomis, taigi vėliau būtų tvarkomas įrenginiuose, kurie nėra skirti pavojingoms atliekoms tvarkyti. Praskiedimo procedūra nenaudojama tinkamam atliekų apdorojimui pakeisti.
2. Kietųjų ar tirštųjų atliekų fizikinio-cheminio apdorojimo atveju bet koks apdorojimas, skirtas atliekoms apdoroti prieš galutinį šalinimą, pvz., pavojingų atliekų sąvartynuose, turi atitikti šiuos reikalavimus:
a)kiekvieno atskiro į sąvartyną patenkančio atliekų vieneto didžiausias bendrosios organinės anglies (TOC) kiekis negali viršyti 6 proc. ribos;
b)po išplovimo bandymo gaunamų atliekų ištirpusios organinės anglies (DOC) kiekio riba negali viršyti 1 000 mg/kg sausosios medžiagos, kai L/S = 10 l/kg, remiantis ES standartu EN 12457-2:2002.
3. Atliekant fizikinį-cheminį kaloringų atliekų apdorojimą, imamasi priemonių, kad būtų išvengta pavojingų medžiagų praskiedimo ir išsisklaidymo, taip pat kad dėl netinkamo galutinio kaloringų atliekų apdorojimo į orą nepatektų didelės apkrovos. Apdorojimo įrenginys, naudojamas prieš galutinį terminį apdorojimą (deginimą arba bendrą deginimą), turi būti suprojektuotas taip, kad būtų apribotas pavojingų medžiagų kiekis kiekviename atskirame fizikinio-cheminio apdorojimo įrenginyje apdorojamame atliekų vienete (ir jis atitiktų kitus susijusius kriterijus), ir todėl į galutinio terminio apdorojimo įrenginius patenkančios atliekos atitiktų priimtinumo lygius.
4. Apdorojant vandenines skystas atliekas, nuotekų, susidariusių biologiškai apdorojant vandenines skystas atliekas biologinio nuotekų valymo įrenginyje, biologinis valomumas vertinamas pagal šį kriterijų:
pašalinamas ištirpusios organinės anglies (DOC) kiekis yra didesnis nei 70 proc. per 7 dienas (>80 proc., kai naudojamas adaptuotas inokuliatas) pagal EN ISO 9888 (Zano ir Velenso metodas) arba kitus visuotinai pripažintus, lygiaverčius pramonės standartus ir metodiką, naudojamus biologiniam šalinimui ir susijusiems rodikliams vertinti.
5. Apdorojant atliekas, kuriose yra patvariųjų organinių teršalų (POT), visos atliekos, kuriose yra POT medžiagų, išvardytų Reglamento (ES) 2019/1021 IV priede, kontroliuojamos ir atsekamos kaip pavojingos atliekos pagal Direktyvos 2008/98/EB 17 straipsnį. Taikomi specialūs Direktyvos 2008/98/EB 7 straipsnio 4 dalies, 17, 18 ir 19 straipsnių reikalavimai. Tarpvalstybinio vežimo atveju taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 I skyriaus reikalavimai.
Įrenginiuose įdiegta stebėjimo sistema, pagrįsta pirmiau minėta gerąja patirtimi, sudaro sąlygas stebėti:
a)veiksmingą kiekvienos gaminio ar atliekų, pavyzdžiui, įrangos atliekų, dalies, kurioje yra POT arba kuri yra jais užteršta, jeigu POT kiekis viršija Reglamento (ES) 2019/1021 IV priede nustatytą kiekį, atskyrimą;
b)veiksmingą POT atliekų sunaikinimą arba negrįžtamą transformaciją pagal Reglamento (ES) 2019/1021 7 straipsnio 2–4 dalis ir V priedą.
6. Atliekų, kuriose yra gyvsidabrio, apdorojimo atveju visuose įrenginiuose, kuriuose tikėtinas atliekų, kurias sudaro gyvsidabris ar gyvsidabrio junginiai, kuriose yra gyvsidabrio ar gyvsidabrio junginių arba kurios jais užterštos (kaip apibrėžta Minamatos konvencijos 11 straipsnyje), apdorojimas, įdiegiama Reglamento (ES) 2017/852 14 straipsnyje nustatyta arba panaši atsekamumo sistema. Remiantis šia stebėjimo sistema, atliekas, kuriose yra gyvsidabrio, apdorojančiuose įrenginiuose stebimas faktinis saugus gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių išlikimas galutinėje paskirties vietoje.
7. Sveikatos priežiūros atliekų (nedeginamų) apdorojimo įrenginyje taikoma PSO saugaus sveikatos priežiūros veiklos atliekų tvarkymo vadove nurodyta geriausia patirtis.
Nedeginamų sveikatos priežiūros atliekų įrenginyje atliekama speciali priėmimo procedūra, jame vykdoma stebėsena ir galima įrodyti, kad toliau išvardytų rūšių sveikatos priežiūros atliekos nepriimamos tvarkyti:
a)citotoksiškos atliekos;
b)farmacijos atliekos;
c)cheminės atliekos;
d) radioaktyviosios atliekos.
Naudojamas technologijas sertifikuoja nepriklausoma sertifikavimo įstaiga.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
1) Klimato kaitos švelninimas
|
Netaikoma
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.
Siekiant apsaugoti vandens ir jūrų išteklius, taikomi atitinkami metodai, nustatyti geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose dėl atliekų apdorojimo.
|
|
4) Perėjimas prie žiedinės ekonomikos
|
Netaikoma
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
2.3.Teisės aktų neatitinkančių sąvartynų ir apleistų ar neteisėtų atliekų šalinimo vietų valymas
Veiklos aprašymas
Teisės aktų neatitinkančių sąvartynų arba apleistų ar neteisėtų atliekų šalinimo vietų, kurie yra uždaryti ir kuriuose nebepriimamos kitos atliekos, išskyrus inertines ar biostabilizuotas atliekas, kurios gali būti naudojamos kaip sąvartyno dangos medžiaga (kiek tai leidžiama pagal valymo projektui vykdyti išduotą aplinkosaugos leidimą), valymas.
Ši veikla gali apimti bet kurią toliau nurodytų valymo strategijų ir pogrupių veiklą, kuri paprastai įgyvendinama vykdant projektus, kuriais siekiama pašalinti, kontroliuoti, sulaikyti reikalavimų neatitinkančiuose sąvartynuose ir apleistose ar neteisėtose atliekų šalinimo vietose susidarančius išmetamuosius teršalus arba sumažinti jų kiekį:
a)dabartinėje vietoje esančių teisės aktų neatitinkančių arba neteisėtų sąvartynų ar atliekų šalinimo vietų valymą, juos izoliuojant nuo aplinkos, įskaitant:
i)fizinį teisės aktų neatitinkančio arba neteisėto sąvartyno ar atliekų šalinimo vietos izoliavimą, koncentravimą, struktūrinį stabilizavimą ir apsaugą, įskaitant hidraulinių barjerų, sandarinimo, drenažo ir dangos sluoksnių įrengimą;
ii) prieš išleidimą naudojamų filtrato ir nuotėkio drenažo ir rūšiuojamojo surinkimo ir valymo sistemų įrengimą, eksploatavimą ir priežiūrą;
iii)sąvartynų dujų surinkimo, jų kiekio mažinimo ir kontrolės sistemų, įskaitant gręžinius, vamzdynus ir deginimo sistemas, įrengimą, eksploatavimą ir priežiūrą;
iv)viršutinės dirvožemio ir augmenijos dangos panaudojimą renatūralizacijos tikslais;
b)valymą iškasant ir pašalinant teisės aktų neatitinkančius arba neteisėtus sąvartynus ar atliekų šalinimo vietas ir vėliau apdorojant, panaudojant ar šalinant iškastas atliekas, įskaitant:
i)selektyvų aikštelėje sukauptų atliekų iškasimą, krovimą ir vežimą į esamus leidžiamus apdorojimo, naudojimo ar šalinimo įrenginius, atskirai tvarkant nepavojingas ir pavojingas atliekas;
ii) iš iškastų nepavojingų atliekų gautų medžiagų ir kuro rūšiavimą ir panaudojimą, įskaitant specialių įrenginių ir įrangos įrengimą, eksploatavimą ir techninę priežiūrą valymo projekto vykdymo laikotarpiu;
c)valymą, pašalinant teršalus iš dirvožemio, paviršinio ir požeminio vandens taršos vietoje, įskaitant:
i)selektyvų grunto kasimą, krovimą, vežimą, laikiną sandėliavimą, užpylimą, atskirai tvarkant neužterštą ir užterštą gruntą;
ii)užteršto dirvožemio ar vandens apdorojimą in situ arba ex situ, visų pirma taikant fizikinius, cheminius ar biologinius metodus, įskaitant specialių įrenginių įrengimą, eksploatavimą ir priežiūrą valymo projekto vykdymo laikotarpiu;
iii)hidraulinių užtvarų, aktyviųjų ir pasyviųjų barjerų, skirtų teršalų migracijai apriboti ir (arba) užkirsti jai kelią, taikymą.
Ši veikla taip pat apima visų toliau išvardytų pogrupių veiklą, reikalingą pirmiau minėtoms valymo priemonėms parengti, suplanuoti, stebėti ir tolesniems veiksmams vykdyti:
a)parengiamuosius tyrimus, įskaitant duomenų rinkimo ir tiriamąją veiklą (visų pirma geologinius ar hidrologinius), techninio pagrįstumo ir poveikio aplinkai tyrimus, reikalingus valymo projektui apibrėžti;
b)aikštelės paruošimo darbus, įskaitant žemės kasimo ir lyginimo darbus, perimetrinių sienų ar tvorų, pirminio privažiavimo ir vidaus kelių, pastatų ar kitų statinių sąvartyne griovimo darbus;
c)valymo priemonių stebėseną ir kontrolę, įskaitant:
i)dirvožemio, vandens, nuosėdų, biotos ar kitų medžiagų ėminių ėmimą;
ii)laboratorinę ėminių analizę, siekiant nustatyti teršalų pobūdį ir koncentraciją;
iii)stebėsenos įrenginių ir įrangos, pavyzdžiui, stebėjimo gręžinių, įrengimą, eksploatavimą ir priežiūrą sąvartyno ribose;
d)kitų aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos bei kontrolės priemonių, kuriomis užtikrinama, kad būtų laikomasi aplinkosaugos leidime, išduotame valymo projektui vykdyti, nustatytų sąlygų, įskaitant priemones, skirtas vietoje vykdomos veiklos saugai ir darbuotojų sveikatai užtikrinti, pavyzdžiui, priešgaisrinės apsaugos, apsaugos nuo potvynių, pavojingų atliekų tvarkymo priemones, įgyvendinimą.
Veikla neapima:
a)esamų ar naujų sąvartynų, atitinkančių Tarybos direktyvą 1999/31/EB, arba, jei veikla vykdoma trečiosiose šalyse, atitinkančių lygiaverčius nacionalinės teisės aktus arba kitaip suderintus su pripažintais tarptautiniais pramonės standartais, galutinio uždarymo, atkūrimo ir priežiūros po uždarymo;
b)sąvartynų dujų transformavimo, siekiant jas panaudoti kaip energijos nešiklį arba pramonės žaliavą;
c)išvalytos teritorijos pertvarkymo, kad ją būtų galima naudoti kita ekonomine paskirtimi, pavyzdžiui, rekreacinėms, gyvenamosioms ar komercinėms zonoms, fotovoltinių plokščių įrengimo;
d)kompensuojamųjų priemonių už sąvartyno ar atliekų šalinimo vietos sukeltą taršą, pavyzdžiui, alternatyvių vandens tiekimo sistemų, skirtų aplinkinėse teritorijose gyvenantiems poveikį patiriantiems gyventojams, įrengimo ir eksploatavimo.
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais E39, E38.2, E38.32 ir F42.9, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie taršos prevencijos ir kontrolės
|
|
1. Veikla atitinka visus šiuos kriterijus:
a)valymo veiklos nesiima taršą sukėlęs subjektas arba atliekų darytojas, arba asmuo, veikiantis to subjekto ar atliekų darytojo vardu, kad būtų laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB arba, jei veikla vykdoma trečiosiose šalyse, lygiaverčių nacionalinės teisės aktų ar tarptautinių standartų, pagal kuriuos ekonominės veiklos sukeltos aplinkos taršos šalinimui taikomas principas „teršėjas moka“;
b)atitinkami teršalai pašalinami, kontroliuojami, sulaikomi arba jų kiekis sumažinamas fizikiniais, cheminiais, biologiniais ar kitais metodais, siekiant užtikrinti, kad sąvartynas ir užteršta teritorija (žemė, vandens telkinys ar kita), atsižvelgiant į jos naudojimą žalos padarymo metu arba patvirtintą būsimą naudojimą, nebekeltų jokios reikšmingos neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai rizikos, kaip nurodyta nacionaliniuose reguliavimo standartuose arba, jei tokių standartų nėra, vidiniame rizikos vertinime, atsižvelgiant į paveiktos teritorijos (žemės, vandens telkinio ar kitos) charakteristikas ir plotą, medžiagų, preparatų, organizmų ar mikroorganizmų rūšį, savybes (patvarumą, judrumą ir toksiškumą) ir koncentraciją, galimus migracijos kelius ir sklaidos tikimybę.
2. Veikla rengiama ir vykdoma laikantis geriausios pramonės patirties ir apima visus toliau nurodytus elementus:
a)teisės aktų neatitinkantis arba neteisėtas sąvartynas ar atliekų šalinimo vieta, kuriuos reikia valyti, yra uždaryti ir juose nebepriimamos kitos atliekos, išskyrus inertines ar biostabilizuotas atliekas, kurios gali būti naudojamos kaip sąvartyno dangos medžiaga (kiek tai leidžiama pagal valymo projektui vykdyti išduotą aplinkosaugos leidimą);
b)parengiamieji tyrimai, įskaitant konkrečios vietos tyrimus ir fizikinių, cheminių ar mikrobiologinių duomenų rinkimą, atliekami laikantis geriausios pramonės patirties ir geriausių prieinamų metodų, siekiant nustatyti:
i)sąvartyno ir užterštos teritorijos buvimo vietą, charakteristikas ir plotą;
ii)pagrindines geologines ir hidrologines sąlygas;
iii)tikėtiną sąvartyne šalinamų atliekų kiekį, sudėtį ir šaltinius;
iv)sąvartyno sukeliamą dirvožemio ir vandens taršą, taip pat pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai;
c)tokių valymo darbų tyrimų rezultatai naudojami atliekant galimybių studiją, kurioje apibrėžiami valymo tikslai, uždaviniai bei apimtis ir įvertinamos alternatyvios valymo galimybės;
d)valymo galimybės analizuojamos pagal Direktyvos 2004/35/EB II priede ir Direktyvos 1999/31/EB I ir III prieduose nustatytus reikalavimus, o trečiosiose šalyse vykdomos veiklos atveju – pagal lygiaverčius nacionalinės teisės aktus arba visuotinai pripažintus tarptautinius standartus, ir aprašomos sąvartyno valymo projektui skirtoje galimybių studijoje, kurioje įtikinamai įrodoma, kad pasirinkta valymo galimybė yra apskritai geriausias sprendimas siekiant nustatytų valymo tikslų ir uždavinių;
e)sąvartyno valymo projektą, įskaitant pridedamą stebėsenos ir kontrolės planą, patvirtina kompetentinga institucija ir dėl jo konsultuojamasi su vietos suinteresuotaisiais subjektais pagal nacionalinės teisės aktų reikalavimus;
f)visos iš sąvartynuose šalinamų atliekų atgautos medžiagos ir kuras atitinka atitinkamus kokybės standartus arba naudotojo specifikacijas, taikomas numatytoms naudojimo operacijoms, ir nekelia pavojaus aplinkai ar žmonių sveikatai;
g)įgaliotasis veiklos vykdytojas tinkamai, laikydamasis nacionalinės teisės aktų reikalavimų, surenka, veža, apdoroja, naudoja ar šalina visas pavojingas atliekas, kurios gaunamos ar kitaip susidaro vykdant valymo veiklą;
h)nenaudojami dirvožemio ir požeminio vandens valymo metodai, pagrįsti tik teršalų koncentracijos mažinimu skiedžiant arba drėkinant;
i)ne trumpiau kaip 10 metų įgyvendinamas kontrolės ir stebėsenos planas, į kurį įtrauktos priemonės, skirtos valymo veiklos poveikiui kontroliuoti ir valymo tikslų bei uždavinių pasiekimui tikrinti, jei sąvartynas ar atliekų šalinimo vieta iškasami ir pašalinami, ir ne trumpiau kaip 30 metų, jei sąvartynas ar atliekų šalinimo vieta izoliuojami nuo aplinkos, išskyrus atvejus, kai konkrečiam valymo projektui nacionalinės teisės aktais arba kompetentingos priežiūros institucijos nustatomas kitas laikotarpis, pakankamas ilgalaikei rizikos kontrolei užtikrinti.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
1) Klimato kaitos švelninimas
|
Jei sąvartyne yra daug biologiškai skaidžių atliekų, įdiegta sąvartyno dujų surinkimo ir jų kiekio mažinimo sistema ir sąvartyno dujų nuotėkio stebėsenos planas pagal Direktyvoje 1999/31/EB nustatytus eksploatacinius ir techninius reikalavimus, o trečiosiose šalyse vykdomos veiklos atveju – pagal lygiaverčius nacionalinės teisės aktus arba visuotinai pripažintus tarptautinius pramonės standartus.
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.
Imantis valymo priemonių apsaugomi vandens ir jūrų ištekliai ir taikoma geriausia pramonės patirtis ir technologijos, siekiant:
a)sumažinti sąvartyne susidarančių filtratų kiekį ir išvengti filtratų nutekėjimo ar infiltracijos į aplinkinį dirvožemį ir bet kokio galimo pavojaus požeminiam ir paviršiniam vandeniui;
b)atskirai surinkti ir tinkamai apdoroti nutekamąjį vandenį ir filtratus prieš juos išleidžiant;
c)stebėti ir analizuoti susidarančių filtratų kiekį, koncentraciją ir sudėtį po tvarkymo, taikant atitinkamas kontrolės ir stebėsenos sistemas ir procesus;
d)atskirai surinkti ir tinkamai apdoroti užterštą dirvožemį sąvartyne ir jo apylinkėse, kad būtų užblokuotas kelias iš sąvartyno į vandens telkinius per stipriai įmirkusį dirvožemį.
|
|
4) Perėjimas prie žiedinės ekonomikos
|
Jei vykdant valymo projektą numatoma iškasti ir pašalinti esamą sąvartyną ar atliekų šalinimo vietą, iškastos atliekos tvarkomos laikantis atliekų hierarchijos principo, pirmenybę teikiant perdirbimui, o ne kitų rūšių naudojimui medžiagoms atgauti, deginimui ir šalinimui, jei tai techniškai įmanoma ir nedidina pavojaus aplinkai ar žmonių sveikatai.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.
Jei taikoma, vykdoma invazinių svetimų rūšių introdukcijos prevencija arba valdomas jų plitimas pagal reglamentą (ES) Nr. 1143/2014.
|
2.4.Užterštų vietų ir teritorijų valymas
Veiklos aprašymas
Veikla apima:
a)teršalų iš dirvožemio ir požeminio vandens užterštoje teritorijoje pašalinimą ir tokio dirvožemio bei požeminio vandens valymą in situ arba ex situ, visų pirma taikant fizikinius, cheminius arba biologinius metodus;
b)teršalų iš užterštų pramonės įrenginių ar teritorijų pašalinimą arba tokių įrenginių ar teritorijų valymą;
c)teršalų iš paviršinio vandens ir jo pakrančių pašalinimą arba tokio vandens ir pakrančių valymą po atsitiktinės taršos, pavyzdžiui, surenkant teršalus arba taikant fizikinius, cheminius ar biologinius metodus;
d)išsiliejusios naftos ir kitų rūšių teršalų, esančių ant toliau išvardytų objektų arba jų viduje, valymą:
i)paviršinio vandens, įskaitant upes, ežerus, pakrančių vandenis arba tarpinius vandenis;
ii)požeminio vandens, apibrėžto Direktyvoje 2000/60/EB;
iii)jūrų vandenų, apibrėžtų Direktyvoje 2008/56/EB;
iv)nuosėdų (visų tipų paviršinio vandens);
v) vandens ekosistemų;
vi)pastatų;
vii)dirvožemio;
viii)sausumos ekosistemų;
e)pavojingų medžiagų, mišinių ar produktų, pavyzdžiui, dažų, kuriuose yra asbesto ar švino, šalinimą;
f)kitą specializuotą taršos kontrolės veiklą;
g)valymo darbus po stichinių nelaimių, pavyzdžiui, potvynių ar žemės drebėjimų;
h)nebenaudojamų ar paliktų kasybos vietų, nesusijusių su gavybos pajamomis, valymą;
i)teršalų sulaikymo operacijų, hidraulinių užtvarų, aktyviųjų ir pasyviųjų barjerų, skirtų teršalų migracijai apriboti ir (arba) užkirsti jai kelią, taikymą.
Ši veikla taip pat apima visą veiklą, kuri reikalinga, kad būtų galima parengti, planuoti ir stebėti pačią teršalų šalinimo ar valymo veiklą ir atlikti tolesnius veiksmus, pvz.,
a)parengiamuosius tyrimus, įskaitant duomenų rinkimo ir tiriamąją veiklą (visų pirma geologinius ar hidrologinius), techninio pagrįstumo ir poveikio aplinkai tyrimus, reikalingus valymo projektui apibrėžti;
b)valymo priemonių stebėseną ir kontrolę, įskaitant:
i)dirvožemio, vandens, nuosėdų, biotos ar kitų medžiagų ėminių ėmimą;
ii)laboratorinę ėminių analizę, siekiant nustatyti teršalų pobūdį ir koncentraciją;
iii)stebėsenos įrenginių ir įrangos, pavyzdžiui, stebėjimo gręžinių, įrengimą, eksploatavimą ir priežiūrą valymo vietos ribose ir už jų;
c)užterštų pastatų ar kitų statinių griovimą, didelės apimties mašinų ir įrangos išmontavimą (t. y. eksploatacijos nutraukimą) ir paviršiaus sandarinamojo sluoksnio ir betono pašalinimą;
d)žemės kasimo ar gilinimo darbus, įskaitant iškasimo, sąvartynų užkasimo, lyginimo, perimetrinių sienų ar tvorų, pirminių privažiavimo ir vidaus kelių tiesimo ar stiprinimo ir bet kokią kitą veiklą, būtiną teršalų šalinimui vykdyti;
e)kitų aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos bei kontrolės priemonių įgyvendinimą, kad būtų laikomasi aplinkosaugos leidime, išduotame valymo projektui vykdyti, nustatytų sąlygų, įskaitant priemones, skirtas vietoje vykdomos veiklos saugai ir darbuotojų sveikatai užtikrinti (pavyzdžiui, priešgaisrinės apsaugos, apsaugos nuo potvynių, pavojingų atliekų tvarkymo priemones), darbuotojų apsaugą, patekimo į teritoriją kontrolę, invazinių rūšių valdymą prieš teršalų šalinimą arba valymą ar jo metu, sutvirtinimo operacijas, atliekamas prieš teršalų šalinimą ar jo metu.
Ši ekonominė veikla neapima:
a)kenkėjų kontrolės žemės ūkyje;
b)vandens valymo vandentiekos tikslais;
c)atominių elektrinių ir teritorijų nukenksminimo ar valymo;
d)pavojingų ir nepavojingų atliekų, nesusijusių su teritorijos užterštumo problema, apdorojimo ir šalinimo;
e)morfologinio valymo;
f)teisės aktų neatitinkančių sąvartynų ir apleistų ar neteisėtų atliekų šalinimo vietų, nesusijusių su valoma teritorija, valymo (žr. šio priedo 2.3 skirsnį);
g)skubiosios pagalbos tarnybos paslaugų (žr. Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 II priedo 14.1 skirsnį);
h)lauko gatvių šlavimo ir laistymo.
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais 39, 33.20, 43.11, 43.12, 71.12, 71.20, 74.90 ir 81.30, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie taršos prevencijos ir kontrolės
|
|
1. Valymo veiklos nevykdo taršą sukėlęs subjektas arba asmuo, veikiantis to subjekto vardu, kad būtų laikomasi Direktyvos 2004/35/EB reikalavimų arba, jei veikla vykdoma trečiosiose šalyse – atsakomybės už aplinkos apsaugą nuostatų, grindžiamų principu „teršėjas moka“, pagal nacionalinės teisės aktus.
2. Atitinkami teršalai pašalinami, kontroliuojami, sulaikomi arba sumažinami mechaniniais, cheminiais, biologiniais ar kitais metodais taip, kad užteršta teritorija (žemė, vandens telkinys ar kita), atsižvelgiant į jos naudojimą žalos padarymo metu arba patvirtintą būsimą naudojimą, nebekeltų didelės neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai rizikos, kaip nurodyta viename iš šių dokumentų:
a)nacionaliniuose reguliavimo standartuose;
b)jei šių standartų nėra, atliekamas vidinis konkrečios vietos rizikos vertinimas, atsižvelgiant į paveiktos teritorijos (žemės, vandens telkinio ar kitos) ypatybes ir plotą, medžiagų, preparatų, organizmų ar mikroorganizmų rūšį, savybes (patvarumą, judrumą ir toksiškumą) ir koncentraciją, galimus migracijos kelius ir sklaidos tikimybę.
3. Valymo veikla vykdoma laikantis geriausios pramonės patirties ir apima visus toliau nurodytus elementus:
a)taršą sukėlusi pradinė operacinė veikla arba sugedusi įrenginyje esanti ir pagalbinė įranga yra nutraukta (nebenaudojama) arba šią problemą bandoma išspręsti, kad ji nebebūtų galimas tolesnės taršos šaltinis, prieš pradedant bet kokią vertinimo ar valymo veiklą (išskyrus tolimąsias tarpvalstybines oro teršalų pernašas ar kitus neidentifikuojamus pasklidosios taršos šaltinius);
b)parengiamieji tyrimai, įskaitant konkrečios vietos tyrimus ir fizikinių, cheminių ar mikrobiologinių duomenų rinkimą, atliekami vadovaujantis geriausia pramonės patirtimi ir geriausiais prieinamais metodais, siekiant nustatyti šiuos elementus, naudojamus aplinkos valymo tikslams nustatyti ir valymo galimybėms įvertinti:
i)užterštos teritorijos buvimo vietą, charakteristikas ir plotą;
ii)pagrindines geologines ir hidrologines sąlygas;
iii)tikėtiną teršalų kiekį, sudėtį ir šaltinius;
iv) užterštos teritorijos sukeliamą dirvožemio ir vandens taršą, taip pat pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai;
c)valymo galimybės analizuojamos pagal Direktyvos 2004/35/EB II priedą ir tinkamiausios valymo priemonės apibrėžiamos specialiame valymo plane, apimančiame stebėsenos reikalavimus ir planą;
d)įgaliotasis veiklos vykdytojas tinkamai, laikydamasis nacionalinės teisės aktų reikalavimų, surenka, veža, apdoroja, naudoja ar šalina visas pavojingas ir nepavojingas atliekas arba užterštą dirvožemį, kurie gaunami ar kitaip susidaro vykdant valymo veiklą, ir imasi priemonių, kad iškastas užterštas dirvožemis nesusimaišytų su neužterštu dirvožemiu;
e)valymo metodai neapima teršalų koncentracijos mažinimo skiedžiant ar drėkinant, nebent valymo plane pateikiamas išsamus pagrindimas, susijęs su kitomis nei išlaidos priežastimis;
f)kontrolės, stebėsenos ar priežiūros veikla vykdoma bent 10 metų po priežiūros etapo, išskyrus atvejus, kai nacionalinės teisės aktuose arba valymo ir stebėsenos plane (žr. 4 punktą) nustatyta kitokia trukmė, pakankama ilgalaikei rizikos kontrolei užtikrinti.
4. Konkretų valymo ir stebėsenos planą tvirtina kompetentinga institucija pagal nacionalinės teisės aktų reikalavimus, pasikonsultavusi su vietos suinteresuotaisiais subjektais.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
1) Klimato kaitos švelninimas
|
Vykdant veiklą, žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, būklė neblogėja.
Priemonės, kuriomis siekiama sumažinti 1 ir 2 lygių išmetamą ŠESD kiekį visiško pašalinimo ar apdorojimo proceso metu, yra įtrauktos į valymo planą.
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
4) Perėjimas prie žiedinės ekonomikos
|
Ne mažiau kaip 70 proc. (pagal svorį) nepavojingų statybos ir griovimo atliekų arba kitų atliekų medžiagų (išskyrus natūraliai susidarančias medžiagas, apibrėžtas Europos atliekų sąrašo, nustatyto Sprendimu 2000/532/EB, 17 05 04 kategorijoje), susidariusių valomoje vietoje, parengiama pakartotiniam naudojimui, perdirbimui arba naudojimui medžiagoms gauti, įskaitant užpildymo operacijas, per kurias atliekos naudojamos kaip kitų medžiagų pakaitalas, laikantis atliekų hierarchijos ir ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo, išskyrus atvejus, kai patvirtintame valymo plane pateikiamas aiškus pagrindimas, susijęs su techninėmis ar aplinkosaugos priežastimis, išskyrus su išlaidomis susijusias priežastis.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.
Turi būti užtikrinama:
a) Sąjungoje, dėl „Natura 2000“ teritorijų – kad veikla nebūtų daromas reikšmingas poveikis toms teritorijoms atsižvelgiant į jų išsaugojimo tikslus, remiantis tinkamu vertinimu, atliktu pagal Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 dalį;
b) Sąjungoje, bet kurioje teritorijoje – kad veikla nekenktų rūšių, saugomų pagal direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB, populiacijų palankios apsaugos būklės atkūrimui ar palaikymui. Veikla taip pat turi nekenkti atitinkamų pagal Direktyvą 92/43/EEB saugomų tipų buveinių palankios apsaugos būklės atkūrimui ar palaikymui;
c) kad būtų vykdoma invazinių svetimų rūšių introdukcijos prevencija arba valdomas jų plitimas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1143/2014.
|
A priedėlis. Bendrieji reikšmingos žalos prisitaikymui prie klimato kaitos nedarymo kriterijai
I. Kriterijai
Atlikus patikimą su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimą, nustatyta, kad veiklai reikšminga kai kurių šio priedėlio II skirsnio lentelėje nurodytų rūšių su klimatu susijusi fizinė rizika. Vertinimo etapai buvo šie:
a)
veikla įvertinta siekiant nustatyti, kuri su klimatu susijusi fizinė rizika iš šio A priedėlio II skirsnyje išvardytų rūšių gali daryti neigiamą poveikį ekonominės veiklos rezultatams jos numatytosios trukmės laikotarpiu;
b)
nustačius, kad veiklai kyla vienos ar kelių rūšių su klimatu susijusi fizinė rizika iš šio A priedėlio II skirsnyje išvardytų rūšių, atliktas patikimas su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas, siekiant nustatyti, kiek su klimatu susijusi rizika ekonominei veiklai yra reikšminga;
c)
įvertinti prisitaikymo sprendimai, galintys padėti sumažinti nustatytą su klimatu susijusią fizinę riziką.
Su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas yra proporcingas veiklos mastui ir numatomai trukmei, t. y.:
a)
veiklos, kurios tikėtina trukmė yra trumpesnė nei 10 metų, vertinimas atliekamas taikant mažiausio tinkamo mastelio klimato prognozes;
b)
visos kitos veiklos vertinimas atliekamas naudojant didelės skiriamosios gebos ir pažangiausias klimato prognozes pagal įvairius būsimus scenarijus, atitinkančius numatomą veiklos trukmę, įskaitant bent 10–30 metų trukmės klimato prognozių scenarijus didelių investicijų atvejais.
Klimato prognozės ir poveikio vertinimas grindžiami geriausia praktika ir turimomis gairėmis ir juose atsižvelgiama į šiuolaikinius pažeidžiamumo ir rizikos analizės mokslinius tyrimus ir susijusias metodikas, remiantis naujausiomis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitomis, moksliniais recenzuotais leidiniais ir atvirųjų šaltinių ar mokėjimo modeliais.
Esamos veiklos ir naujos veiklos, kurią vykdant naudojamas esamas fizinis turtas, atveju ekonominės veiklos vykdytojas per laikotarpį, trunkantį iki penkerių metų, įdiegia fizinius ir nefizinius sprendimus (prisitaikymo sprendimai), kurie padeda sumažinti nustatytą svarbiausią su klimatu susijusią fizinę riziką, kuri yra reikšminga tai veiklai. Atitinkamai parengiamas tų sprendimų įgyvendinimui skirtas prisitaikymo planas.
Naujos veiklos ir esamos veiklos, kurią vykdant naudojamas naujai sukurtas fizinis turtas, atveju ekonominės veiklos vykdytojas projektavimo ir statybos etapu integruoja prisitaikymo sprendimus, kurie padeda sumažinti nustatytą svarbiausią su klimatu susijusią fizinę riziką, kuri yra reikšminga tai veiklai, ir yra juos įdiegęs iki veiklos pradžios.
Įdiegti prisitaikymo sprendimai nedaro neigiamo poveikio prisitaikymo prie klimato kaitos pastangoms ar kitų žmonių, gamtos, kultūros paveldo, turto ir kitos ekonominės veiklos atsparumo su klimatu susijusiai fizinei rizikai lygiui, dera su vietos, sektorių, regionų ar nacionalinėmis prisitaikymo prie klimato kaitos strategijomis ir planais ir jų atveju numatoma galimybė diegti gamtos procesais pagrįstus sprendimus arba yra kuo didesniu mastu naudojama mėlynoji ar žalioji infrastruktūra.
II. Su klimatu susijusios rizikos klasifikavimas
|
|
Susijusi su temperatūra
|
Susijusi su vėju
|
Susijusi su vandeniu
|
Susijusi su kietąja mase
|
|
Nuolatinė
|
Kintanti temperatūra (oro, gėlo vandens, jūros vandens)
|
Vyraujančio vėjo pokyčiai
|
Kritulių pobūdžio ir rūšių (lietaus, krušos, sniego/ledo) pokyčiai
|
Pakrančių erozija
|
|
|
Šiluminis stresas
|
|
Krituliai arba hidrologinis kintamumas
|
Dirvožemio degradacija
|
|
|
Temperatūros nepastovumas
|
|
Vandenynų rūgštėjimas
|
Dirvožemio erozija
|
|
|
Daugiamečio įšalo sluoksnio tirpimas
|
|
Sūraus vandens intruzija
|
Soliflukcija
|
|
|
|
|
Jūros lygio kilimas
|
|
|
|
|
|
Vandens stygius
|
|
|
Ūmi
|
Karščio banga
|
Ciklonas, uraganas, taifūnas
|
Sausra
|
Lavina
|
|
|
Šalčio banga/šalna
|
Audra (įskaitant pūgas, dulkių ir smėlio audras)
|
Gausūs krituliai (lietus, kruša, sniegas/ledas)
|
Nuošliauža
|
|
|
Gamtos gaisras
|
Tornadas
|
Potvynis (pakrančių, upių, lietaus, gruntinio vandens)
|
Smegduobė
|
|
|
|
|
Prieledyninio ežero prasiveržimas
|
|
B priedėlis. Bendrieji reikšmingos žalos tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui ir apsaugai nedarymo kriterijai
Kad būtų pasiekta gera vandens išteklių būklė ir geras ekologinis potencialas, apibrėžti Reglamento (ES) 2020/852 2 straipsnio 22 ir 23 punktuose, konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais nustatyta ir pašalinta aplinkos būklės blogėjimo rizika, susijusi su vandens kokybės išsaugojimu ir vandens stygiaus vengimu, laikantis Direktyvos 2000/60/EB ir galimai paveiktam vandens telkiniui ar telkiniams skirto pagal tą direktyvą parengto vandens išteklių naudojimo ir apsaugos valdymo plano.
Kai pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, apimantis poveikio vandens ištekliams vertinimą pagal Direktyvą 2000/60/EB, papildomo poveikio vandens ištekliams vertinimo atlikti nereikia, jeigu nustatyta rizika buvo pašalinta.
Veikla netrukdo pasiekti geros jūrų vandenų aplinkos būklės arba nepablogina jūrų vandenų aplinkos būklės, kuri jau yra gera, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/56/EB 3 straipsnio 5 punkte, atsižvelgiant į Komisijos sprendimą (ES) 2017/848 dėl tų deskriptorių atitinkamų kriterijų ir metodinių standartų.
D priedėlis. Bendrieji reikšmingos žalos biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai ir atkūrimui nedarymo kriterijai
Pagal Direktyvą 2011/92/ES atliktas poveikio aplinkai vertinimas (PAV) arba analizė.
Jei buvo atliktas PAV, aplinkos apsaugos tikslais įgyvendintos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensuojamosios priemonės.
Pažeidžiamos biologinės įvairovės teritorijose arba šalia jų (įskaitant „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklą, UNESCO pasaulio paveldo objektus ir pagrindines biologinės įvairovės teritorijas, taip pat kitas saugomas teritorijas) esančių vietovių ir (arba) vykdomų operacijų atveju atitinkamais atvejais buvo atliktas atitinkamas vertinimas ir, remiantis jo išvadomis, įgyvendintos būtinos poveikio švelninimo priemonės.
V PRIEDAS
Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2178 I, II, III, IV, V, VII, IX ir X priedų pakeitimai
1)I priedas iš dalies keičiamas taip:
a)1.1.2.2 skirsnio penkta pastraipa pakeičiama taip:
„Į skaitiklį įtraukiama šio punkto pirmoje pastraipoje nurodyta kapitalo išlaidų dalis, kuria svariai prisidedama prie bet kurio iš aplinkos tikslų. Skaitiklyje pateikiamas kapitalo išlaidų dalies, skirtos svariam prisidėjimui prie kiekvieno aplinkos tikslo, išskaidymas.“;
b)1.1.3.2 skirsnio ketvirta pastraipa pakeičiama taip:
„Į skaitiklį įtraukiama šio punkto pirmoje pastraipoje nurodyta veiklos išlaidų dalis, kuria svariai prisidedama prie bet kurio iš aplinkos tikslų. Skaitiklyje pateikiamas veiklos išlaidų dalies, skirtos svariam prisidėjimui prie kiekvieno aplinkos tikslo, išskaidymas.“;
c)1.2.1 skirsnio antra pastraipa pakeičiama taip:
„Apyvartos ir kapitalo išlaidų atveju ne finansų įmonės nurodo susijusias finansinių ataskaitų straipsnių eilutes.“;
d)2 skirsnio e punktas pakeičiamas taip:
„e) ne finansų įmonės nurodo netaksonominę ekonominę veiklą ir atskleidžia tos ekonominės veiklos apyvartos, kapitalo išlaidų ir veiklos išlaidų PVRR procentinę dalį vardiklyje įmonės arba grupės lygmeniu;“;
2)II priedas pakeičiamas šiuo priedu:
„II PRIEDAS
NE FINANSŲ ĮMONIŲ PVRR ŠABLONAI
Šablonas. Apyvartos procentinė dalis, gaunama už produktus ar paslaugas, susijusius su kriterijus atitinkančia taksonomine ekonomine veikla. Atskleidžiama informacija už N metus
|
N finansiniai metai
|
Metai
|
Svaraus prisidėjimo kriterijai
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai (h)
|
|
|
|
|
|
Ekonominė veikla (1)
|
Kodas (a) (2)
|
Apyvarta (3)
|
Apyvartos procentinė dalis, N metai (4)
|
Klimato kaitos švelninimas (5)
|
Prisitaikymas prie klimato kaitos (6)
|
Vanduo (7)
|
Tarša (8)
|
Žiedinė ekonomika (9)
|
Biologinė įvairovė (10)
|
Klimato kaitos švelninimas (11)
|
Prisitaikymas prie klimato kaitos (12)
|
Vanduo (13)
|
Tarša (14)
|
Žiedinė ekonomika (15)
|
Biologinė įvairovė (16)
|
Būtiniausios apsaugos priemonės (17)
|
Kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos (A.1.) arba taksonominės veiklos (A.2.)
apyvartos
procentinė dalis,
N−1 metai (18)
|
Kategorija
(sąlygas sudaranti
veikla) (19)
|
Kategorija
(perėjimo
veikla) (20)
|
|
Tekstas
|
|
Valiuta
|
%
|
T; N; NTA (b) (c)
|
T; N; NTA (b) (c)
|
T; N; NTA (b) (c)
|
T; N; NTA (b) (c)
|
T; N; NTA (b) (c)
|
T; N; NTA (b) (c)
|
T/N
|
T/N
|
T/N
|
T/N
|
T/N
|
T/N
|
T/N
|
%
|
S
|
P
|
|
A. TAKSONOMINĖ VEIKLA
|
|
A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla)
|
|
1 veiklos rūšis
|
|
|
%
|
|
|
|
|
|
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
%
|
|
|
|
1 (d) veiklos rūšis
|
|
|
%
|
|
|
|
|
|
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
%
|
S
|
|
|
2 veiklos rūšis
|
|
|
%
|
|
|
|
|
|
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
%
|
|
P
|
|
Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos (kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos) apyvarta (A.1)
|
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
%
|
|
|
|
Iš jos: sąlygas sudaranti veikla
|
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
%
|
S
|
|
|
Iš jos: perėjimo veikla
|
|
%
|
%
|
|
|
|
|
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
%
|
|
P
|
|
A.2 Taksonominė, bet aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla) (g)
|
|
|
TA; NTA (f)
|
TA; NTA (f)
|
TA; NTA (f)
|
TA; NTA (f)
|
TA; NTA (f)
|
TA; NTA (f)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 (e) veiklos rūšis
|
|
|
%
|
TA
|
TA
|
|
|
TA
|
|
|
|
|
|
|
|
|
%
|
|
|
|
Taksonominės, bet aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos (kriterijų neatitinkančios taksonominės veiklos) apyvarta (A.2)
|
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
|
|
|
|
|
|
|
%
|
|
|
A. Taksonominės veiklos apyvarta (A.1+A.2)
|
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
B. NETAKSONOMINĖ VEIKLA
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Netaksonominės veiklos apyvarta
|
|
%
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO
|
|
100 %
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
a) Kodą sudaro atitinkamo tikslo, prie kurio galima svariai prisidėti ekonomine veikla, santrumpa ir tai veiklai skirto skirsnio numeris, nurodytas atitinkamame priede, kuriame nustatytas tas tikslas, t. y.:
- klimato kaitos švelninimas (KKŠ);
- prisitaikymas prie klimato kaitos (PKK);
- vandens ir jūrų ištekliai (VND);
- žiedinė ekonomika (ŽE);
- taršos prevencija ir kontrolė (TPK);
- biologinė įvairovė ir ekosistemos (BIO).
Pavyzdžiui, veikla „miško įveisimas“ būtų žymima kodu KKŠ 1.1.
Kai veikla galima svariai prisidėti prie daugiau kaip vieno tikslo, turėtų būti nurodyti su visais tikslais susiję kodai.
Pavyzdžiui, jei veiklos vykdytojas nurodo, kad veikla „naujų pastatų statyba“ svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir žiedinės ekonomikos, ta veikla turėtų būti žymima kodais KKŠ 7.1. / ŽE 3.1.
Šio šablono A.1 ir A.2 skirsniuose turėtų būti naudojami tie patys kodai;
|
|
b) T – taip (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo);
N – ne (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo);
NTA – atitinkamo tikslo atžvilgiu netaksonominė veikla;
|
|
|
c) kai ekonomine veikla svariai prisidedama prie kelių aplinkos tikslų, ne finansų įmonės pusjuodžiu šriftu nurodo svarbiausią aplinkos tikslą, pagal kurį turi būti apskaičiuojami finansų įmonių PVRR, kad būtų išvengta dvigubo skaičiavimo. Finansų įmonės, nustatydamos savo atitinkamus PVRR, ekonominės veiklos, kuria prisidedama prie kelių aplinkos tikslų, finansavimą (kai iš finansavimo gautų pajamų panaudojimas nežinomas) apskaičiuoja pagal svarbiausią aplinkos tikslą, kurį šiame šablone ne finansų įmonės nurodė pusjuodžiu šriftu. Kad būtų išvengta dvigubo ekonominės veiklos įskaitymo į finansų įmonių PVRR, aplinkos tikslas vienoje eilutėje pusjuodžiu šriftu gali būti nurodytas tik vieną kartą. Šis reikalavimas netaikomas apskaičiuojant su Reglamento (ES) 2019/2088 2 straipsnio 12 punkte apibrėžtais finansiniais produktais susijusios ekonominės veiklos atitiktį taksonomijai. Ne finansų įmonės taip pat nurodo, kiek ekonominė veikla yra taksonominė ir atitinka kriterijus pagal kiekvieną aplinkos tikslą, be kita ko, kiek veikla, kuria svariai prisidedama prie kelių aplinkos tikslų, atitinka kiekvieno iš tų tikslų kriterijus, naudodamos toliau pateiktą šabloną:
|
|
Apyvartos procentinė dalis / bendra apyvarta
|
|
|
Atitinka taksonomijos kriterijus (pagal kiekvieną tikslą
|
Taksonominė (pagal kiekvieną tikslą)
|
|
KKŠ
|
%
|
%
|
|
PKK
|
%
|
%
|
|
VND
|
%
|
%
|
|
ŽE
|
%
|
%
|
|
TPK
|
%
|
%
|
|
BIO
|
%
|
%
|
|
|
d) ta pati veikla gali atitikti tik vieno arba kelių aplinkos tikslų, kurių atžvilgiu ji yra taksonominė, kriterijus;
|
|
|
e) ta pati veikla gali būti taksonominė, bet neatitikti atitinkamų aplinkos tikslų kriterijų;
|
|
|
f) TA – atitinkamo tikslo atžvilgiu taksonominė veikla;
NTA – atitinkamo tikslo atžvilgiu netaksonominė veikla;
g) šio šablono A.2 skirsnyje veikla nurodoma tik tuo atveju, jei ji neatitinka nė vieno aplinkos tikslo, kurio atžvilgiu ji yra taksonominė, kriterijų. Veikla, kuri atitinka bent vieno aplinkos tikslo kriterijus, nurodoma šio šablono A.1 skirsnyje;
h) A.1 skirsnyje nurodoma veikla turi atitikti visus reikšmingos žalos nedarymo kriterijus ir būtiniausias apsaugos priemones. Nurodydamos veiklą A.2 skirsnyje, ne finansų įmonės gali savanoriškai užpildyti 5–17 skiltis. Ne finansų įmonės A.2 skirsnyje gali nurodyti, kuriuos svaraus prisidėjimo ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijus jos atitinka arba kurių neatitinka, naudodamos šiuos kodus: a) svaraus prisidėjimo kriterijų atveju – T/N ir NTA vietoj TA ir NTA, o b) reikšmingos žalos nedarymo kriterijų atveju – T/N.
|
Šablonas. Kapitalo išlaidų procentinė dalis, gaunama už produktus ar paslaugas, susijusius su kriterijus atitinkančia taksonomine ekonomine veikla. Atskleidžiama informacija už N metus
|
N finansiniai metai
|
Metai
|
Svaraus prisidėjimo kriterijai
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai (h)
|
|
|
|
|
|
Ekonominė veikla (1)
|
Kodas (a) (2)
|
Kapitalo išlaidos (3)
|
Kapitalo išlaidų procentinė dalis, N metai (4)
|
Klimato kaitos švelninimas (5)
|
Prisitaikymas prie klimato kaitos (6)
|
Vanduo (7)
|
Tarša (8)
|
Žiedinė ekonomika (9)
|
Biologinė įvairovė (10)
|
Klimato kaitos švelninimas (11)
|
Prisitaikymas prie klimato kaitos (12)
|
Vanduo (13)
|
Tarša (14)
|
Žiedinė ekonomika (15)
|
Biologinė įvairovė (16)
|
Būtiniausios apsaugos priemonės (17)
|
Kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos (A.1.) arba taksonominės veiklos (A.2.)
kapitalo išlaidų
procentinė dalis,
N−1 metai (18)
|
Kategorija
(sąlygas sudaranti
veikla) (19)
|
Kategorija
(perėjimo
veikla) (20)
|
|
Tekstas
|
|
Valiuta
|
%
|
T; N; NTA (b) (c)
|
T; N; NTA (b) (c)
|
T; N; NTA (b) (c)
|
T; N; NTA (b) (c)
|
T; N; NTA (b) (c)
|
T; N; NTA (b) (c)
|
T/N
|
T/N
|
T/N
|
T/N
|
T/N
|
T/N
|
T/N
|
%
|
S
|
P
|
|
A. TAKSONOMINĖ VEIKLA
|
|
A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla)
|
|
1 veiklos rūšis
|
|
|
%
|
|
|
|
|
|
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
%
|
|
|
|
1 (d) veiklos rūšis
|
|
|
%
|
|
|
|
|
|
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
%
|
S
|
|
|
2 veiklos rūšis
|
|
|
%
|
|
|
|
|
|
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
%
|
|
P
|
|
Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos (kriterijus atitinkančius taksonominės veiklos) kapitalo išlaidos (A.1)
|
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
%
|
|
|
|
Iš jų: sąlygas sudaranti veikla
|
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
%
|
S
|
|
|
Iš jų: perėjimo veikla
|
|
%
|
%
|
|
|
|
|
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
%
|
|
P
|
|
A.2 Taksonominė, bet aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla) (g)
|
|
|
TA; NTA (f)
|
TA; NTA (f)
|
TA; NTA (f)
|
TA; NTA (f)
|
TA; NTA (f)
|
TA; NTA (f)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 (e) veiklos rūšis
|
|
|
%
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
%
|
|
|
|
Taksonominės, bet aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos (kriterijų neatitinkančios taksonominės veiklos) kapitalo išlaidos (A.2)
|
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
|
|
|
|
|
|
|
%
|
|
|
A. Taksonominės veiklos kapitalo išlaidos (A.1+A.2)
|
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
B. NETAKSONOMINĖ VEIKLA
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Netaksonominės veiklos kapitalo išlaidos
|
|
%
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO
|
|
100 %
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
a) Kodą sudaro atitinkamo tikslo, prie kurio galima svariai prisidėti ekonomine veikla, santrumpa ir tai veiklai skirto skirsnio numeris, nurodytas atitinkamame priede, kuriame nustatytas tas tikslas, t. y.:
- klimato kaitos švelninimas (KKŠ);
- prisitaikymas prie klimato kaitos (PKK);
- vandens ir jūrų ištekliai (VND);
- žiedinė ekonomika (ŽE);
- taršos prevencija ir kontrolė (TPK);
- biologinė įvairovė ir ekosistemos (BIO).
Pavyzdžiui, veikla „miško įveisimas“ būtų žymima kodu KKŠ 1.1.
Kai veikla galima svariai prisidėti prie daugiau kaip vieno tikslo, turėtų būti nurodyti su visais tikslais susiję kodai.
Pavyzdžiui, jei veiklos vykdytojas nurodo, kad veikla „naujų pastatų statyba“ svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir žiedinės ekonomikos, ta veikla turėtų būti žymima kodais KKŠ 7.1. / ŽE 3.1.
Šio šablono A.1 ir A.2 skirsniuose turėtų būti naudojami tie patys kodai;
|
|
b) T – taip (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo);
N – ne (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo);
NTA – atitinkamo tikslo atžvilgiu netaksonominė veikla;
|
|
|
c) kai ekonomine veikla svariai prisidedama prie kelių aplinkos tikslų, ne finansų įmonės pusjuodžiu šriftu nurodo svarbiausią aplinkos tikslą, pagal kurį apskaičiuojami finansų įmonių PVRR, kad būtų išvengta dvigubo skaičiavimo. Finansų įmonės, nustatydamos savo atitinkamus PVRR, ekonominės veiklos, kuria prisidedama prie kelių aplinkos tikslų, finansavimą (kai iš finansavimo gautų pajamų panaudojimas nežinomas) apskaičiuoja pagal svarbiausią aplinkos tikslą, kurį šiame šablone ne finansų įmonės pažymėjo pusjuodžiu šriftu. Kad būtų išvengta dvigubo ekonominės veiklos įskaitymo į finansų įmonių PVRR, aplinkos tikslas vienoje eilutėje pusjuodžiu šriftu gali būti nurodytas tik vieną kartą. Tai netaikoma apskaičiuojant taksonominės ekonominės veiklos, susijusios su finansiniais produktais, apibrėžtais Reglamento (ES) 2019/2088 2 straipsnio 12 punkte, finansavimą. Ne finansų įmonės taip pat nurodo, kiek ekonominė veikla yra taksonominė ir atitinka kriterijus pagal kiekvieną aplinkos tikslą, be kita ko, kiek veikla, kuria svariai prisidedama prie kelių aplinkos tikslų, atitinka kiekvieno iš tų tikslų kriterijus, naudodamos toliau pateiktą šabloną:
|
|
Kapitalo išlaidų procentinė dalis / bendros kapitalo išlaidos
|
|
|
Atitinka taksonomijos kriterijus (pagal kiekvieną tikslą
|
Taksonominė (pagal kiekvieną tikslą)
|
|
KKŠ
|
%
|
%
|
|
PKK
|
%
|
%
|
|
VND
|
%
|
%
|
|
ŽE
|
%
|
%
|
|
TPK
|
%
|
%
|
|
BIO
|
%
|
%
|
|
|
d) ta pati veikla gali atitikti tik vieno arba kelių aplinkos tikslų, kurių atžvilgiu ji yra taksonominė, kriterijus;
|
|
|
e) ta pati veikla gali būti taksonominė, bet neatitikti atitinkamų aplinkos tikslų kriterijų;
|
|
|
f) TA – atitinkamo tikslo atžvilgiu taksonominė veikla;
NTA – atitinkamo tikslo atžvilgiu netaksonominė veikla;
g) šio šablono A.2 skirsnyje veikla nurodoma tik tuo atveju, jei ji neatitinka nė vieno aplinkos tikslo, kurio atžvilgiu ji yra taksonominė, kriterijų. Veikla, kuri atitinka bent vieno aplinkos tikslo kriterijus, nurodoma šio šablono A.1 skirsnyje;
h) A.1 skirsnyje nurodoma veikla turi atitikti visus reikšmingos žalos nedarymo kriterijus ir būtiniausias apsaugos priemones. Nurodydamos veiklą A.2 skirsnyje, ne finansų įmonės gali savanoriškai užpildyti 5–17 skiltis. Ne finansų įmonės A.2 skirsnyje gali nurodyti, kuriuos svaraus prisidėjimo ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijus jos atitinka arba kurių neatitinka, naudodamos šiuos kodus: a) svaraus prisidėjimo kriterijų atveju – T/N ir NTA vietoj TA ir NTA, o b) reikšmingos žalos nedarymo kriterijų atveju – T/N.
|
Šablonas. Veiklos išlaidų procentinė dalis, gaunama už produktus ar paslaugas, susijusius su kriterijus atitinkančia taksonomine ekonomine veikla. Atskleidžiama informacija už N metus
|
N finansiniai metai
|
Metai
|
Svaraus prisidėjimo kriterijai
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai (h)
|
|
|
|
|
|
Ekonominė veikla (1)
|
Kodas (a) (2)
|
Veiklos išlaidos (3)
|
Veiklos išlaidų procentinė dalis, N metai (4)
|
Klimato kaitos švelninimas (5)
|
Prisitaikymas prie klimato kaitos (6)
|
Vanduo (7)
|
Tarša (8)
|
Žiedinė ekonomika (9)
|
Biologinė įvairovė (10)
|
Klimato kaitos švelninimas (11)
|
Prisitaikymas prie klimato kaitos (12)
|
Vanduo (13)
|
Tarša (14)
|
Žiedinė ekonomika (15)
|
Biologinė įvairovė (16)
|
Būtiniausios apsaugos priemonės (17)
|
Kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos (A.1.) arba taksonominės veiklos (A.2.)
išlaidų procentinė dalis,
N−1 metai (18)
|
Kategorija
(sąlygas sudaranti
veikla) (19)
|
Kategorija
(perėjimo
veikla) (20)
|
|
Tekstas
|
|
Valiuta
|
%
|
T; N; NTA (b) (c)
|
T; N; NTA (b) (c)
|
T; N; NTA (b) (c)
|
T; N; NTA (b) (c)
|
T; N; NTA (b) (c)
|
T; N; NTA (b) (c)
|
T/N
|
T/N
|
T/N
|
T/N
|
T/N
|
T/N
|
T/N
|
%
|
S
|
P
|
|
A. TAKSONOMINĖ VEIKLA
|
|
A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla)
|
|
1 veiklos rūšis
|
|
|
%
|
|
|
|
|
|
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
%
|
|
|
|
1 (d) veiklos rūšis
|
|
|
%
|
|
|
|
|
|
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
%
|
S
|
|
|
2 veiklos rūšis
|
|
|
%
|
|
|
|
|
|
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
%
|
|
P
|
|
Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos (kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos) išlaidos (A.1)
|
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
%
|
|
|
|
Iš jų: sąlygas sudaranti veikla
|
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
%
|
S
|
|
|
Iš jų: perėjimo veikla
|
|
%
|
%
|
|
|
|
|
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
T
|
%
|
|
P
|
|
A.2 Taksonominė, bet aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla) (g)
|
|
|
TA; NTA (f)
|
TA; NTA (f)
|
TA; NTA (f)
|
TA; NTA (f)
|
TA; NTA (f)
|
TA; NTA (f)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 (e) veiklos rūšis
|
|
|
%
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
%
|
|
|
|
Taksonominės, bet aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos (kriterijų neatitinkančios taksonominės veiklos) išlaidos (A.2)
|
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
|
|
|
|
|
|
|
%
|
|
|
A. Taksonominės veiklos išlaidos (A.1+A.2)
|
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
%
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
B. NETAKSONOMINĖ VEIKLA
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Netaksonominės veiklos išlaidos
|
|
%
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO
|
|
100 %
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
a) Kodą sudaro atitinkamo tikslo, prie kurio galima svariai prisidėti ekonomine veikla, santrumpa ir tai veiklai skirto skirsnio numeris, nurodytas atitinkamame priede, kuriame nustatytas tas tikslas, t. y.:
- klimato kaitos švelninimas (KKŠ);
- prisitaikymas prie klimato kaitos (PKK);
- vandens ir jūrų ištekliai (VND);
- žiedinė ekonomika (ŽE);
- taršos prevencija ir kontrolė (TPK);
- biologinė įvairovė ir ekosistemos (BIO).
Pavyzdžiui, veikla „miško įveisimas“ būtų žymima kodu KKŠ 1.1.
Kai veikla galima svariai prisidėti prie daugiau kaip vieno tikslo, turėtų būti nurodyti su visais tikslais susiję kodai.
Pavyzdžiui, jei veiklos vykdytojas nurodo, kad veikla „naujų pastatų statyba“ svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir žiedinės ekonomikos, ta veikla turėtų būti žymima kodais KKŠ 7.1. / ŽE 3.1.
Šio šablono A.1 ir A.2 skirsniuose turėtų būti naudojami tie patys kodai;
|
|
b) T – taip (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo);
N – ne (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo);
NTA – atitinkamo tikslo atžvilgiu netaksonominė veikla;
|
|
|
c) kai ekonomine veikla svariai prisidedama prie kelių aplinkos tikslų, ne finansų įmonės pusjuodžiu šriftu nurodo svarbiausią aplinkos tikslą, pagal kurį apskaičiuojami finansų įmonių PVRR, kad būtų išvengta dvigubo skaičiavimo. Finansų įmonės, nustatydamos savo atitinkamus PVRR, ekonominės veiklos, kuria prisidedama prie kelių aplinkos tikslų, finansavimą (kai iš finansavimo gautų pajamų panaudojimas nežinomas) apskaičiuoja pagal svarbiausią aplinkos tikslą, kurį šiame šablone ne finansų įmonės pažymėjo pusjuodžiu šriftu. Kad būtų išvengta dvigubo ekonominės veiklos įskaitymo į finansų įmonių PVRR, aplinkos tikslas vienoje eilutėje pusjuodžiu šriftu gali būti nurodytas tik vieną kartą. Tai netaikoma apskaičiuojant taksonominės ekonominės veiklos, susijusios su finansiniais produktais, apibrėžtais Reglamento (ES) 2019/2088 2 straipsnio 12 punkte, finansavimą. Ne finansų įmonės taip pat nurodo, kiek ekonominė veikla yra taksonominė ir atitinka kriterijus pagal kiekvieną aplinkos tikslą, be kita ko, kiek veikla, kuria svariai prisidedama prie kelių aplinkos tikslų, atitinka kiekvieno iš tų tikslų kriterijus, naudodamos toliau pateiktą šabloną:
|
|
Veiklos išlaidų procentinė dalis / bendros veiklos išlaidos
|
|
|
Atitinka taksonomijos kriterijus (pagal kiekvieną tikslą
|
Taksonominė (pagal kiekvieną tikslą)
|
|
KKŠ
|
%
|
%
|
|
PKK
|
%
|
%
|
|
VND
|
%
|
%
|
|
ŽE
|
%
|
%
|
|
TPK
|
%
|
%
|
|
BIO
|
%
|
%
|
|
|
d) ta pati veikla gali atitikti tik vieno arba kelių aplinkos tikslų, kurių atžvilgiu ji yra taksonominė, kriterijus;
|
|
|
e) ta pati veikla gali būti taksonominė, bet neatitikti atitinkamų aplinkos tikslų kriterijų;
f) TA – atitinkamo tikslo atžvilgiu taksonominė veikla;
NTA – atitinkamo tikslo atžvilgiu netaksonominė veikla;
g) šio šablono A.2 skirsnyje veikla nurodoma tik tuo atveju, jei ji neatitinka nė vieno aplinkos tikslo, kurio atžvilgiu ji yra taksonominė, kriterijų. Veikla, kuri atitinka bent vieno aplinkos tikslo kriterijus, nurodoma šio šablono A.1 skirsnyje;
h) A.1 skirsnyje nurodoma veikla turi atitikti visus reikšmingos žalos nedarymo kriterijus ir būtiniausias apsaugos priemones. Nurodydamos veiklą A.2 skirsnyje, ne finansų įmonės gali savanoriškai užpildyti 5–17 skiltis. Ne finansų įmonės A.2 skirsnyje gali nurodyti, kuriuos svaraus prisidėjimo ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijus jos atitinka arba kurių neatitinka, naudodamos šiuos kodus: a) svaraus prisidėjimo kriterijų atveju – T/N ir NTA vietoj TA ir NTA, o b) reikšmingos žalos nedarymo kriterijų atveju – T/N. “;
|
|
3)III priedo 1.1 skirsnis papildomas ketvirta pastraipa:
„Nukrypstant nuo šio skirsnio pirmos pastraipos, investicijos į nekilnojamąjį turtą įtraukiamos į skaitiklį tokiu mastu ir tokia procentine dalimi, kiek jomis finansuojama kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla.“;
4)IV priedas iš dalies keičiamas taip:
a)skirsnio „PVRR skaitiklio išskaidymas pagal aplinkos tikslus“ 2–6 eilutėse išbraukiami žodžiai „Perėjimo veikla: A % (apyvarta; kapitalo išlaidos)“;
b)aštunta eilutė pakeičiama taip: „
|
Kitų sandorio šalių pozicijų bei turto ir į PVRR įtraukto viso turto santykis, išreikštas procentais:
X %
|
Kitų sandorio šalių pozicijų bei turto vertė:
[pinigų suma]
|
“;
c)trylikta eilutė pakeičiama taip:
„
|
„Kitų sandorio šalių taksonomiją atitinkančių pozicijų bei turto ir į PVRR įtraukto viso turto santykis, išreikštas procentais:
grindžiamas apyvarta: %
grindžiamas kapitalo išlaidomis: %
|
Kitų sandorio šalių taksonomiją atitinkančių pozicijų bei turto vertė:
grindžiama apyvarta: [pinigų suma]
grindžiama kapitalo išlaidomis: [pinigų suma]
|
“;
5)V priedas iš dalies keičiamas taip:
a)1.1.2 skirsnio trečia pastraipa pakeičiama taip:
„Į ŽTR skaitiklį neįtraukiamas šis turtas:
a) prekybai laikomas finansinis turtas;
b) tarpbankinės paskolos pagal pareikalavimą;
c) įmonių, kurios neprivalo skelbti nefinansinės informacijos pagal Direktyvos 2013/34/ES 19a arba 29a straipsnį, pozicijos;
d) išvestinės finansinės priemonės;
e) pinigai ir piniginis turtas;
f) kitų kategorijų turtas (pvz., prestižas, biržos prekės ir kt.).“;
b)1.2.1 skirsnio penkta pastraipa pakeičiama taip:
„Be ŽTR, kredito įstaigos atskleidžia, koks procentas viso jų turto yra neįtraukiamas į ŽTR skaitiklį pagal šio reglamento 7 straipsnio 2 bei 3 dalis ir šio priedo 1.1.2 punktą.“;
c)1.2.1.1 skirsnio pirmoje pastraipoje pateikta lentelė pakeičiama šia lentele:
„
|
Aplinkos tikslai
|
Pirmas etapas
|
Antras etapas
|
Žaliojo turto rodiklis (ŽTR)
|
|
Klimato kaitos švelninimas
(KKŠ)
|
Paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų / skolos vertybinių popierių / nuosavybės priemonių, kuriais finansuojama taksonominė ekonominė veikla siekiant klimato kaitos švelninimo tikslo, procentinė dalis, palyginti su visomis paskolomis ne finansų įmonėms ir ne finansų įmonių skolos vertybiniais popieriais / nuosavybės priemonėmis ir visu kitu įtrauktu balansiniu turtu
|
Paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų / skolos vertybinių popierių / nuosavybės priemonių, kuriais finansuojama kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla siekiant klimato kaitos švelninimo tikslo, procentinė dalis, palyginti su paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų / skolos vertybinių popierių / nuosavybės priemonių, kuriais siekiant klimato kaitos švelninimo tikslo finansuojama ekonominė veikla sektoriuose, įtrauktuose į taksonomiją, suma
Iš jų: pajamų panaudojimas
Iš jų: sąlygas sudaranti veikla
Iš jų: perėjimo veikla
|
Paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų / skolos vertybinių popierių / nuosavybės priemonių, kuriais finansuojama kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla siekiant klimato kaitos švelninimo tikslo, procentinė dalis, palyginti su visomis ne finansų įmonių paskolomis ir kitais išankstiniais mokėjimais / skolos vertybiniais popieriais / nuosavybės priemonėmis ir visu kitu įtrauktu balansiniu turtu
Iš jų: pajamų panaudojimas
Iš jų: sąlygas sudaranti veikla
Iš jų: perėjimo veikla
Sankaupos ir srautas
|
|
|
|
|
|
|
Prisitaikymas prie klimato kaitos
(PKK)
|
Paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų / skolos vertybinių popierių / nuosavybės priemonių, kuriais finansuojama taksonominė ekonominė veikla siekiant prisitaikymo prie klimato kaitos tikslo, procentinė dalis, palyginti su visomis paskolomis ne finansų įmonėms ir ne finansų įmonių skolos vertybiniais popieriais / nuosavybės priemonėmis ir visu kitu įtrauktu balansiniu turtu
|
Paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų / skolos vertybinių popierių / nuosavybės priemonių, kuriais finansuojama kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla siekiant prisitaikymo prie klimato kaitos tikslo, procentinė dalis, palyginti su paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų / skolos vertybinių popierių / nuosavybės priemonių, kuriais siekiant prisitaikymo prie klimato kaitos tikslo finansuojama ekonominė veikla sektoriuose, įtrauktuose į taksonomiją, suma
Iš jų: pajamų panaudojimas
Iš jų: sąlygas sudaranti veikla
|
Paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų / skolos vertybinių popierių / nuosavybės priemonių, kuriais finansuojama kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla siekiant prisitaikymo prie klimato kaitos tikslo, procentinė dalis, palyginti su visomis ne finansų įmonių paskolomis ir kitais išankstiniais mokėjimais / skolos vertybiniais popieriais / nuosavybės priemonėmis ir visu kitu įtrauktu balansiniu turtu
Iš jų: pajamų panaudojimas
Iš jų: sąlygas sudaranti veikla
Sankaupos ir srautas
|
|
|
|
|
|
|
Vandens ir jūrų ištekliai
(VND)
|
Paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų / skolos vertybinių popierių / nuosavybės priemonių, kuriais finansuojama taksonominė ekonominė veikla siekiant tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos tikslo, procentinė dalis, palyginti su visomis paskolomis ne finansų įmonėms ir ne finansų įmonių skolos vertybiniais popieriais / nuosavybės priemonėmis ir visu kitu įtrauktu balansiniu turtu
|
Paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų / skolos vertybinių popierių / nuosavybės priemonių, kuriais finansuojama kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla siekiant tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos tikslo, procentinė dalis, palyginti su paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų / skolos vertybinių popierių / nuosavybės priemonių, kuriais siekiant tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos tikslo finansuojama ekonominė veikla sektoriuose, įtrauktuose į taksonomiją, suma
Iš jų: pajamų panaudojimas
Iš jų: sąlygas sudaranti veikla
|
Paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų / skolos vertybinių popierių / nuosavybės priemonių, kuriais finansuojama kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla siekiant tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos tikslo, procentinė dalis, palyginti su visomis paskolomis ir kitais išankstiniais mokėjimais ne finansų įmonėms ir ne finansų įmonių skolos vertybiniais popieriais / nuosavybės priemonėmis ir visu kitu įtrauktu balansiniu turtu
Iš jų: pajamų panaudojimas
Iš jų: sąlygas sudaranti veikla
Sankaupos ir srautas
|
|
|
|
|
|
|
Žiedinė ekonomika
(ŽE)
|
Paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų / skolos vertybinių popierių / nuosavybės priemonių, kuriais finansuojama taksonominė ekonominė veikla siekiant perėjimo prie žiedinės ekonomikos tikslo, procentinė dalis, palyginti su visomis paskolomis ne finansų įmonėms ir ne finansų įmonių skolos vertybiniais popieriais / nuosavybės priemonėmis ir visu kitu įtrauktu balansiniu turtu
|
Paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų / skolos vertybinių popierių / nuosavybės priemonių, kuriais finansuojama kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla siekiant perėjimo prie žiedinės ekonomikos tikslo, procentinė dalis, palyginti su paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų / skolos vertybinių popierių / nuosavybės priemonių, kuriais siekiant perėjimo prie žiedinės ekonomikos tikslo finansuojama ekonominė veikla sektoriuose, įtrauktuose į taksonomiją, suma
Iš jų: pajamų panaudojimas
Iš jų: sąlygas sudaranti veikla
|
Paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų / skolos vertybinių popierių / nuosavybės priemonių, kuriais finansuojama kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla siekiant perėjimo prie žiedinės ekonomikos tikslo, procentinė dalis, palyginti su visomis paskolomis ir kitais išankstiniais mokėjimais ne finansų įmonėms ir ne finansų įmonių skolos vertybiniais popieriais / nuosavybės priemonėmis ir visu kitu įtrauktu balansiniu turtu
Iš jų: pajamų panaudojimas
Iš jų: sąlygas sudaranti veikla
Sankaupos ir srautas
|
|
|
|
|
|
|
Tarša
(TPK)
|
Paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų / skolos vertybinių popierių / nuosavybės priemonių, kuriais finansuojama taksonominė ekonominė veikla siekiant taršos prevencijos ir kontrolės tikslo, procentinė dalis, palyginti su visomis paskolomis ne finansų įmonėms ir ne finansų įmonių skolos vertybiniais popieriais / nuosavybės priemonėmis ir visu kitu įtrauktu balansiniu turtu
|
Paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų / skolos vertybinių popierių / nuosavybės priemonių, kuriais finansuojama kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla siekiant taršos prevencijos ir kontrolės tikslo, procentinė dalis, palyginti su paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų / skolos vertybinių popierių / nuosavybės priemonių, kuriais siekiant taršos prevencijos ir kontrolės tikslo finansuojama ekonominė veikla sektoriuose, įtrauktuose į taksonomiją, suma
Iš jų: pajamų panaudojimas
Iš jų: sąlygas sudaranti veikla
|
Paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų / skolos vertybinių popierių / nuosavybės priemonių, kuriais finansuojama kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla siekiant taršos prevencijos ir kontrolės tikslo, procentinė dalis, palyginti su visomis ne finansų įmonių paskolomis ir kitais išankstiniais mokėjimais / skolos vertybiniais popieriais / nuosavybės priemonėmis ir visu kitu įtrauktu balansiniu turtu
Iš jų: pajamų panaudojimas
Iš jų: sąlygas sudaranti veikla
Sankaupos ir srautas
|
|
|
|
|
|
|
Biologinė įvairovė ir ekosistemos
(BIO)
|
Paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų / skolos vertybinių popierių / nuosavybės priemonių, kuriais finansuojama taksonominė ekonominė veikla siekiant biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslo, procentinė dalis, palyginti su visomis paskolomis ne finansų įmonėms ir ne finansų įmonių skolos vertybiniais popieriais / nuosavybės priemonėmis ir visu kitu įtrauktu balansiniu turtu
|
Paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų / skolos vertybinių popierių / nuosavybės priemonių, kuriais finansuojama kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla siekiant biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslo, procentinė dalis, palyginti su paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų / skolos vertybinių popierių / nuosavybės priemonių, kuriais siekiant biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslo finansuojama ekonominė veikla sektoriuose, įtrauktuose į taksonomiją, suma
Iš jų: pajamų panaudojimas
Iš jų: sąlygas sudaranti veikla
|
Paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų / skolos vertybinių popierių / nuosavybės priemonių, kuriais finansuojama kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla siekiant biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslo, procentinė dalis, palyginti su visomis paskolomis ir kitais išankstiniais mokėjimais ne finansų įmonėms ir ne finansų įmonių skolos vertybiniais popieriais / nuosavybės priemonėmis ir visu kitu įtrauktu balansiniu turtu
Iš jų: pajamų panaudojimas
Iš jų: sąlygas sudaranti veikla
Sankaupos ir srautas
|
“;
d)1.2.1.1 skirsnio i punkto antraštė pakeičiama taip:
„i) Skolinimo ne finansų įmonėms veiklos, teikiant paskolas ir kitus išankstinius mokėjimus, ŽTR (toliau – paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų ŽTR)“;
e)1.2.1.1 skirsnio i punkto antra pastraipa pakeičiama taip:
„1 dalies c punkte nurodyta suma apskaičiuojama pagal šią formulę: 1(c) = (1)(c)(1) + (1)(c)(2), čia:
(1)(c)(1) reiškia paskolas ir kitus išankstinius mokėjimus, kai pajamų panaudojimas yra žinomas, įskaitant specializuotą skolinimą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 147 straipsnio 8 dalyje;
(1)(c)(2) reiškia paskolas ir kitus išankstinius mokėjimus, kai pajamų panaudojimas nežinomas (bendrosios paskolos).“;
f)1.2.1.1 skirsnio i punkto trečia pastraipa pakeičiama taip:
„Taikydamos 1 dalies c punkto 1 papunktį, kredito įstaigos atsižvelgia į ne finansų įmonės pozicijų, kurių pajamų panaudojimas yra žinomas, įskaitant specializuoto skolinimo pozicijas, bendrą balansinę vertę tokiu mastu ir tokia procentine dalimi, kiek jomis finansuojama kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla. Vertinant, ar to reikalavimo buvo laikomasi, remiamasi sandorio šalies pateikta informacija apie projektą arba veiklą, kuriems bus panaudotos pajamos. Kredito įstaigos teikia informaciją apie finansuojamos ekonominės veiklos rūšį. Dvigubas skaičiavimas neleidžiamas. Kai ta pati specializuoto skolinimo pozicija gali būti svarbi dviem aplinkos tikslams, kredito įstaigos ją priskiria prie svarbiausio tikslo.“;
g)1.2.1.1 skirsnio i punkto šešta pastraipa pakeičiama taip:
„Paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų ŽTR (kiekvieno aplinkos tikslo) = (1)(c)/(1)(a). Kredito įstaigos atskleidžia kapitalo išlaidų ir apyvartos PVRR grindžiamą ŽTR ir atitinkamais atvejais atskirai atskleidžia PVRR dalį, susijusią su sąlygas sudarančia ir perėjimo veikla.“;
h)1.2.1.1 skirsnio ii punkto trečia pastraipa pakeičiama taip:
„Taikydamos 2 dalies c punkto 1 papunktį, kredito įstaigos atsižvelgia į:
(2)(c)(1)(a) Aplinkos atžvilgiu tvarių obligacijų, išleistų pagal Sąjungos teisės aktus, pozicijų visą bendrą balansinę vertę. Einamosios obligacijų, kurias emitentai laiko žaliosiomis obligacijomis, emisijos, iš kurių gautos pajamos turi būti investuojamos į taksonominę ekonominę veiklą, vertinamos atsižvelgiant į ekonominės veiklos arba finansuojamų projektų atitikties taksonomijai lygį pagal Reglamentą (ES) 2020/852, remiantis konkrečia emitento pateikta informacija apie emisiją. Kredito įstaigos užtikrina informacijos apie finansuojamos ekonominės veiklos rūšį skaidrumą. Dvigubas skaičiavimas neleidžiamas. Kai ta pati žalioji obligacija gali būti svarbi dviem aplinkos tikslams, kredito įstaigos ją priskiria prie svarbiausio tikslo.
(2)(c)(1)(b) Skolos vertybinių popierių, investuotų į pozicijas, kurių pajamų panaudojimas žinomas, įskaitant specializuoto skolinimo pozicijas, bendrą balansinę vertę tokiu mastu, kiek finansuojama veikla yra kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla. Vertinimas grindžiamas konkrečia informacija, kurią emitentas pateikia apie tą emisiją. Dvigubas skaičiavimas neleidžiamas. Kai ta pati specializuoto skolinimo pozicija gali būti svarbi dviem aplinkos tikslams, kredito įstaigos ją priskiria prie svarbiausio tikslo. Kredito įstaigos užtikrina informacijos apie finansuojamos ekonominės veiklos rūšį skaidrumą.“;
i) 1.2.1.2 skirsnio antra, trečia ir ketvirta pastraipos pakeičiamos taip:
„Šis ŽTR apima informaciją apie visus aplinkos tikslus, taip pat sąlygas sudarančios veiklos išskaidymą. Kalbant apie klimato kaitos švelninimą, į ŽTR taip pat įtraukiama informacija apie perėjimo veiklą. Kredito įstaigos taip pat atskleidžia informaciją apie sankaupas ir srautą.
Pozicijų, kurių pajamų panaudojimas yra žinomas, atveju kredito įstaigos, apskaičiuodamos finansų įmonių ŽTR skaitiklį, atsižvelgia į finansų įmonių atitinkamų apskaitos portfelių paskolų, kitų išankstinių mokėjimų ir skolos vertybinių popierių bendrą balansinę vertę tokiu mastu ir tokia procentine dalimi, kiek tomis pozicijomis finansuojama kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla. Vertinant, ar to reikalavimo buvo laikomasi, remiamasi sandorio šalies pateikta informacija. Dvigubas skaičiavimas neleidžiamas. Kai ta pati pozicija gali būti svarbi dviem aplinkos tikslams, kredito įstaigos ją priskiria prie svarbiausio tikslo.
Pozicijų, kurių pajamų panaudojimas nežinomas, atveju finansų įmonių ŽTR skaitiklis apskaičiuojamas remiantis sandorio šalių PVRR, apskaičiuotais pagal šį reglamentą. Atitinkamų apskaitos portfelių finansų įstaigų paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų, skolos vertybinių popierių ir akcinio kapitalo dalių suma, į kurią reikia atsižvelgti rodiklio skaitiklyje, yra jų bendros balansinės vertės suma, įvertinta pagal kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos procentinę dalį, suskirstant duomenis pagal visus aplinkos tikslus ir kiekvienos sandorio šalies sąlygas sudarančią veiklą. Kalbant apie klimato kaitos švelninimo tikslą, į suskirstymą taip pat įtraukiama kiekvienos sandorio šalies perėjimo veikla.“;
„Kai sandorio šalis yra kita kredito įstaiga, apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir tik šiuo tikslu daugiašalis plėtros bankas, nurodytas to reglamento 117 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje arba 117 straipsnio 2 dalyje, naudojami apyvarta ir kapitalo išlaidomis grindžiami PVRR yra atitinkamų apskaitos portfelių skolos vertybinių popierių, paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų ir nuosavybės priemonių bendra balansinė vertė, įvertinta pagal visą sandorio šalies ŽTR, t. y. bendra balansinė vertė padauginama iš viso sandorio šalies ŽTR.“;
j)1.2.1.3 skirsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:
„Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto arba būsto renovacijos paskolų mažmeninių pozicijų ŽTR apskaičiuojamas kaip namų ūkiams suteiktų paskolų, užtikrintų gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu arba suteiktų būsto renovacijos tikslais, kurie atitinka taksonomiją pagal atitinkamus pastatų techninės analizės kriterijus, taikomus visų pirma renovacijai, įsigijimui ir nuosavybei pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 I arba II priedo atitinkamai 7.1, 7.2, 7.3, 7.4, 7.5, 7.6 ir 7.7 skirsnius arba [Aplinkos deleguotojo akto] II priedo 3.1 ir 3.2 skirsnius, procentinė dalis, palyginti su visomis namų ūkiams suteiktomis paskolomis, užtikrintomis gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu arba suteiktomis būsto renovacijos tikslais. Į šį ŽTR įtraukiama informacija apie perėjimo veiklą, sankaupas ir srautą.“;
k)1.2.1.3 skirsnio i punkto pirma ir antra pastraipos pakeičiamos taip:
„Kredito įstaigų atskleidžiamas PVRR apima mažmeninių paskolų portfelį, visų pirma hipotekos paskolų portfelį. Šis PVRR atskleidžiamas atsižvelgiant į atitiktį pastatų techninės analizės kriterijams, nustatytiems Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 I arba II priedo 7.1, 7.2, 7.3, 7.4, 7.5, 7.6 ir 7.7 skirsniuose arba [Aplinkos deleguotojo akto] II priedo 3.1 ir 3.2 skirsniuose.
Kredito įstaigos atskleidžia savo gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto paskolų portfelio PVRR kaip namų ūkiams suteiktų paskolų, užtikrintų gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, kuriomis prisidedama prie atitinkamų aplinkos tikslų, nustatytų visų pirma Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 I arba II priedo 7.1, 7.2, 7.3, 7.4, 7.5, 7.6 ir 7.7 skirsniuose arba [Aplinkos deleguotojo akto] II priedo 3.1 ir 3.2 skirsniuose, procentinę dalį, palyginti su visomis namų ūkiams suteiktomis paskolomis, užtikrintomis gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu.“;
l)1.2.1.3 skirsnio i punkto penkta pastraipa pakeičiama taip:
„Rodiklio skaitiklyje kredito įstaigos taip pat atsižvelgia į tas paskolas, suteiktas pastato ar būsto renovacijai pagal atitinkamus pastatų techninės analizės kriterijus, visų pirma nustatytuosius Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 I arba II priedo 7.1, 7.2, 7.3, 7.4, 7.5 ir 7.6 skirsniuose arba [Aplinkos deleguotojo akto] II priedo 3.1 ir 3.2 skirsniuose.“;
m)1.2.1.4 skirsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:
„Kai kredito įstaigos taiko verslo modelį, daugiausia pagrįstą viešojo būsto finansavimu, jos atskleidžia PVRR, susijusį su tuo, kokia procentinė dalis valdžios institucijų finansavimo veiklos pozicijų atitinka atitinkamus techninės analizės kriterijus, visų pirma nustatytuosius Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 I arba II priedo 7.1, 7.2, 7.3, 7.4, 7.5, 7.6 ir 7.7 skirsniuose arba [Aplinkos deleguotojo akto] II priedo 3.1 ir 3.2 skirsniuose. Šį ŽTR kredito įstaiga įvertina ir atskleidžia kaip savivaldybių paskolų arba skolos vertybinių popierių pozicijų, kuriomis finansuojamas viešasis būstas, atitinkantis atitinkamus techninės analizės kriterijus, visų pirma nustatytuosius Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 I arba II priedo 7.1, 7.2, 7.3, 7.4, 7.5, 7.6 ir 7.7 skirsniuose arba [Aplinkos deleguotojo akto] II priedo 3.1 ir 3.2 skirsniuose, procentinę dalį, palyginti su visomis paskolomis savivaldybėms, kuriomis finansuojamas viešasis būstas. Kredito įstaiga įtraukia informaciją apie sankaupas ir srautą.“;
n)1.2.1.4 skirsnio trečia pastraipa pakeičiama taip:
„ Kai finansuojama kita veikla ir kitas turtas nei viešasis būstas ir pajamų panaudojimas yra žinomas, kredito įstaigos atsižvelgia į tų pozicijų, įskaitant specializuoto skolinimo pozicijas, bendrą balansinę vertę tokiu mastu ir tokia procentine dalimi, kiek skolinimu finansuojama kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla. Vertinant, ar to reikalavimo buvo laikomasi, remiamasi valdžios institucijos pateikta informacija apie projektą arba veiklą, kuriems bus panaudotos pajamos. Kredito įstaigos teikia informaciją apie finansuojamos ekonominės veiklos rūšį. Dvigubas skaičiavimas neleidžiamas. Kai ta pati specializuoto skolinimo pozicija gali būti svarbi dviem aplinkos tikslams, kredito įstaigos ją priskiria prie svarbiausio tikslo.“;
o)1.2.1.6 skirsnis pakeičiamas taip:
„1.2.1.6. Visas ŽTR
Kredito įstaigos atskleidžia informaciją apie visą ŽTR. Jis atspindi pozicijomis grindžiamų PVRR sukauptąją vertę, į vardiklį įtraukiant visą balansinį turtą be 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų pozicijų, o į bendrą skaitiklį įtraukiant aplinkos atžvilgiu tvarių pozicijų, susijusių su pozicijomis grindžiamais PVRR, skaitiklius:
a) visas finansų įmonėms skirtos finansavimo veiklos, vykdomos atsižvelgiant į visus aplinkos tikslus, ŽTR;
b) visas ne finansų įmonėms skirtos finansavimo veiklos, vykdomos atsižvelgiant į visus aplinkos tikslus, ŽTR;
c) gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pozicijų, įskaitant būsto renovacijos paskolas, siekiant klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos ir žiedinės ekonomikos tikslų, ŽTR;
d) privatiems asmenims suteiktų paskolų automobiliams siekiant klimato kaitos švelninimo tikslo, ŽTR;
e) pajamų, kuriomis finansuojamos vietos valdžios institucijos, naudojimo siekiant visų aplinkos tikslų, ŽTR;
f) parduoti laikomų perimtų užtikrinimo priemonių, kurios yra komercinės ir gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas, atsižvelgiant į su klimato kaita susijusius tikslus, ŽTR.
Kartu su visu ŽTR kredito įstaigos atskleidžia, koks procentas turto yra neįtraukiamas į ŽTR skaitiklį pagal 7 straipsnio 2 bei 3 dalis ir šio priedo 1.1.2 skirsnį.“;
p)1.2.2.1 skirsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:
„Įmonėms suteiktų finansinių garantijų žaliasis rodiklis apibrėžiamas kaip finansinių garantijų, kuriomis remiamos paskolos, kiti išankstiniai mokėjimai ir skolos vertybiniai popieriai, kuriais finansuojama kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla, procentinė dalis, palyginti su visomis įmonėms suteiktomis finansinėmis garantijomis, kuriomis remiamos paskolos, kiti išankstiniai mokėjimai ir skolos vertybiniai popieriai. Į jį įtraukiama informacija apie sankaupas ir srautą, atsižvelgiant į visus aplinkos tikslus. Kalbant apie klimato kaitos švelninimą, į jį taip pat įtraukiama informacija, kuri veikla yra sąlygas sudaranti, o kuri – perėjimo. Kalbant apie kitus aplinkos tikslus, į jį taip pat įtraukiama informacija, kuri veikla yra sudaranti sąlygas.“;
q)1.2.2.2 skirsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:
„Valdomo turto žaliasis rodiklis yra įmonių valdomo turto (nuosavo kapitalo, skolos priemonių ir nekilnojamojo turto), kuriuo finansuojama kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla, procentinė dalis, palyginti su visu valdomu turtu (nuosavu kapitalu, skolos priemonėmis ir kitu turtu). Į jį įtraukiama informacija apie sankaupas ir srautą, atsižvelgiant į visus aplinkos tikslus. Kalbant apie klimato kaitos švelninimą, į jį taip pat įtraukiama informacija, kuri veikla yra sąlygas sudaranti, o kuri – perėjimo. Kalbant apie kitus aplinkos tikslus, į jį taip pat įtraukiama informacija, kuri veikla yra sudaranti sąlygas.“;
r)1.2.3 skirsnio antroje ir trečioje pastraipose žodžiai „Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 680/2014“ pakeičiami žodžiais „Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/451“;
s)V priede terminas „akcinio kapitalo dalys“ pakeičiamas terminu „nuosavybės priemonės“;
6)VII priedo 2.4 skirsnyje po penktos pastraipos įterpiama ši pastraipa:
„Nukrypstant nuo šio 2.4 punkto antros ir trečios pastraipų, investicijos į nekilnojamąjį turtą įtraukiamos į skaitiklį tokiu mastu ir tokia procentine dalimi, kiek jomis finansuojama kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla.“;
7)IX priedo 1 punkto šešta pastraipa pakeičiama šia pastraipa:
„Nukrypstant nuo šio 1 punkto pirmos ir penktos pastraipų, įmonės, į kurią investuojama, išleisti skolos vertybiniai popieriai, kurių paskirtis – finansuoti konkrečią nustatytą veiklą ar projektus, arba aplinkos atžvilgiu tvarios obligacijos į skaitiklį įtraukiami ne daugiau kaip verte, kuria, remiantis įmonės, į kurią investuojama, pateikta informacija, iš šių obligacijų ir skolos vertybinių popierių gautomis pajamomis yra finansuojama kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla.“;
8)IX priedo 1 punkto pabaigoje pridedama ši pastraipa:
„Nukrypstant nuo šio 1 punkto pirmos ir penktos pastraipų, investicijos į nekilnojamąjį turtą įtraukiamos į skaitiklį tokiu mastu ir tokia procentine dalimi, kiek jomis finansuojama kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla.“;
9)IX priedo 2 skirsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:
„Draudimo ir perdraudimo įmonės, išskyrus gyvybės draudimo įmones, apskaičiuoja su draudimo veikla susijusį PVRR ir pateikia bendras pasirašytas įmokas, susijusias su ne gyvybės draudimo pajamomis arba, jei taikytina, perdraudimo pajamomis, atitinkančiomis kriterijus atitinkančią taksonominę draudimo ar perdraudimo veiklą pagal Klimato deleguotojo akto II priedo 10.1 ir 10.2 punktus. PVRR išreiškiamas procentiniu dydžiu, atitinkančiu atitinkamai vieną iš šių elementų:
a)
visas ne gyvybės draudimo bendras pasirašytas įmokas;
b)
visas ne gyvybės perdraudimo bendras pasirašytas įmokas;
c)
bendras ne gyvybės draudimo pajamas;
d)
bendras ne gyvybės perdraudimo pajamas“;
10)X priedo pirmas šablonas pakeičiamas šiuo šablonu:
„X PRIEDAS
DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO ĮMONIŲ PVRR ŠABLONAI
Šablonas. Ne gyvybės draudimo ir perdraudimo įmonių su draudimo veikla susijęs PVRR
|
|
Svarus prisidėjimas prisitaikant prie klimato kaitos
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai (nedaroma reikšmingos žalos)
|
|
Ekonominė veikla (1)
|
Įmokų absoliučioji vertė, t metai (2)
|
Įmokų procentinė dalis, t metai (3)
|
Įmokų procentinė dalis, t−1 metai (4)
|
Klimato kaitos švelninimas (5)
|
Vandens ir jūrų ištekliai (6)
|
Žiedinė ekonomika (7)
|
Tarša (8)
|
Biologinė įvairovė ir ekosistemos (9)
|
Būtiniausios apsaugos priemonės (10)
|
|
|
Valiuta
|
%
|
%
|
T/N
|
T/N
|
T/N
|
T/N
|
T/N
|
T/N
|
|
A.1. Kriterijus atitinkanti taksonominė (aplinkos atžvilgiu tvari) ne gyvybės draudimo ir perdraudimo veikla
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
A.1.1 Iš jos: perdrausta
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
A.1.2 Iš jos: susijusi su perdraudimo veikla
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
A.1.2.1 Iš jos: perdrausta (pakartotinis perdraudimas)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
A.2 Taksonominė, bet aplinkos atžvilgiu netvari draudimo ir perdraudimo veikla (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
B. Netaksonominė ne gyvybės draudimo ir perdraudimo veikla
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso (A.1 + A.2 + B)
|
|
100 %
|
100 %
|
|
|
|
|
|
|
2 ir 3 skiltyse nurodytinos įmokos yra bendros pasirašytos įmokos arba atitinkamais atvejais apyvarta, susijusi su ne gyvybės draudimo ar perdraudimo veikla.
4 skiltyje nurodytina informacija pateikiama atskleidžiant informaciją 2024 m. ir vėliau.
Reglamentą (ES) 2020/852 gali atitikti tik ta ne gyvybės draudimo ir perdraudimo veikla, kuri sudaro sąlygas prisitaikyti prie klimato kaitos.“;
11)X priedo antro šablono skirsnio „PVRR skaitiklio išskaidymas pagal aplinkos tikslus“ 2–6 eilutėse išbraukiami žodžiai „Perėjimo veikla: A % (apyvarta; kapitalo išlaidos)“;
12)X priedo antro šablono aštunta eilutė pakeičiama taip:
„
|
Kitų sandorio šalių pozicijų bei turto ir į PVRR įtraukto viso turto santykis, išreikštas procentais:
X%
|
Kitų sandorio šalių pozicijų bei turto vertė:
[pinigų suma]
|
“;
13)X priedo antro šablono penkiolikta eilutė pakeičiama taip:
„
|
„Kitų sandorio šalių taksonomiją atitinkančių pozicijų bei turto ir į PVRR įtraukto viso turto santykis, išreikštas procentais:
grindžiamas apyvarta: %
grindžiamas kapitalo išlaidomis: %
|
Kitų sandorio šalių taksonomiją atitinkančių pozicijų bei turto vertės ir į PVRR įtraukto viso turto santykis:
grindžiamas apyvarta: [pinigų suma]
grindžiamas kapitalo išlaidomis: [pinigų suma]
|
“.