1.ĮVADAS

Įvairovė – Europos Sąjungos pagrindas. Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje nustatyta, kad „Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises.“ 3 straipsnyje taip pat nustatyta, kad Europos Sąjunga „gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrina, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas“. Todėl ši įvairovė neatsiejama nuo europinės tapatybės.

1 Siekiant užtikrinti mažumoms priklausančių asmenų teisių apsaugą, sukurta teisinė sistema. Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsniu draudžiama diskriminacija dėl rasės, tautinės kilmės, religijos, priklausymo tautinei mažumai, taip pat dėl kalbos. Jos 22 straipsnyje numatyta, kad Sąjunga gerbia kultūrų, religijų ir kalbų įvairovę. Tai patvirtina ir konkrečios diskriminacijos draudimo iniciatyvos, pavyzdžiui, Tarybos pamatinis sprendimas dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija.

2 3 4 5 6 7 Šią bendrą sistemą papildo specialios politikos sistemos ir šios kadencijos Komisija įsipareigojo ją įgyvendinti kaip lygybės Sąjungos dalį. Tai apima, pavyzdžiui, ES kovos su rasizmu veiksmų planą, 2020–2025 m. lyčių lygybės strategiją, 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategiją ir ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginį planą,,.

Tačiau ES neturi bendros teisėkūros kompetencijos, konkrečiai susijusios su tautinių mažumų apsauga. ES sutarties 2 straipsnyje nurodyta, kad „mažumoms priklausančių asmenų teisės“ yra viena iš vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga, todėl į ją reikėtų atsižvelgti įgyvendinant Sąjungos politiką. Pagrindinių teisių chartijos 21 ir 22 straipsniuose nenumatyta jokių įgaliojimų priimti teisės aktus dėl tautinių mažumų apsaugos, išskyrus tuos, kurie Sąjungai suteikti pagal konkrečioms politikos sritims taikomus teisinius pagrindus.

Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio 4 dalyje numatyta Europos piliečių iniciatyva. Pagal šį straipsnį ne mažiau kaip milijonas reikšmingos ES valstybių narių dalies piliečių, manydami, kad Sutartims įgyvendinti reikalingas Sąjungos teisės aktas, gali imtis iniciatyvos raginti Europos Komisiją, kad ji, neviršydama savo įgaliojimų, pateiktų tuo klausimu atitinkamą pasiūlymą. Siekiant išnaudoti visą Europos piliečių iniciatyvos, kaip diskusijų skatinimo priemonės, potencialą, 2019 m. peržiūrėtame reglamente 8 išdėstytos išsamios jos įgyvendinimo taisyklės.

„Minority SafePack – milijonas parašų už įvairovę Europoje“ (iniciatyva „Minority SafePack“) – tai penktoji Europos piliečių iniciatyva, atitinkanti Europos piliečių iniciatyvos reglamente nustatytus reikalavimus. Iniciatyva siekiama gerinti tautinėms ir kalbinėms mažumoms priklausančių asmenų apsaugą ir didinti kultūrų ir kalbų įvairovę Sąjungoje. Ja ES raginama priimti teisės aktus, kuriais būtų gerinama tautinėms ir kalbinėms mažumoms priklausančių asmenų apsauga ir didinama kultūrų ir kalbų įvairovė Sąjungoje.

Europos piliečių iniciatyvos reglamentu nustatoma sistema, pagal kurią Komisija registruoja piliečių iniciatyvas, jei tenkinamos registracijos sąlygos. Užregistravus piliečių iniciatyvą, organizatoriai gali rinkti parašus. Komisijos sprendime taip pat apibrėžiama iniciatyvos taikymo sritis. Viena iš registracijos sąlygų yra ta, kad iniciatyva arba jos dalys nebūtų akivaizdžiai viršijančios Komisijos įgaliojimus siūlyti Sutartims įgyvendinti reikalingą Sąjungos teisės aktą.

Organizatorių pateikti ir Komisijos sprendime dėl registracijos pripažinti pasiūlymai —    Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos „dėl kultūrų ir kalbų įvairovės Sąjungoje apsaugos ir skatinimo“; —    pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo arba reglamento „dėl finansavimo programų pakeitimo, kad jos taptų lengviau prieinamos nedidelėms regioninių ir mažumų kalbų bendruomenėms“; —    pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo arba reglamento, kuriuo siekiama sukurti kalbų įvairovės centrą, kuris didintų regioninių ir mažumų kalbų svarbos supratimą ir skatintų visų lygių įvairovę ir būtų finansuojamas daugiausia Europos Sąjungos lėšomis; —    pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo pritaikomos struktūrinių fondų užduotims, prioritetiniams tikslams ir organizacijai taikomos bendrosios taisyklės, kad būtų atsižvelgiama į mažumų apsaugą ir skatinama kultūrų bei kalbų įvairovė, jei finansuotinais veiksmais stiprinama Sąjungos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda; —    pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo siekiama iš dalies pakeisti reglamentą dėl programos „Horizontas 2020“, kad būtų pagerinti papildomos naudos, kurią nacionalinės mažumos ir kultūrų bei kalbų įvairovė galėtų suteikti ES regionų socialinei ir ekonominei plėtrai, tyrimai; —    pasiūlymas dėl ES teisės aktų dalinio pakeitimo siekiant užtikrinti beveik vienodą požiūrį į asmenis be pilietybės ir Sąjungos piliečius; —    pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo siekiama įvesti vieningas autorių teises, kurios leistų visą ES laikyti viena vidaus rinka autorių teisių srityje; —    pasiūlymas dėl Direktyvos 2010/13/ES dalinio pakeitimo siekiant užtikrinti laisvą paslaugų teikimą ir audiovizualinio turinio priėmimą regionuose, kuriuose gyvena tautinės mažumos; —    pasiūlymas dėl Tarybos reglamento arba sprendimo, kuriuo siekiama nustatyti bendrąją išimtį, pagal kurią tautinių mažumų ir jų kultūros rėmimo projektams netaikytina SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatyta procedūra.

Komisijos sprendimu organizatoriai galėjo iniciatyvai rinkti pritarimo pareiškimus. 2020 m. sausio 10 d. organizatoriai savo iniciatyvą oficialiai pateikė Komisijai. Iki tos dienos nacionalinės valdžios institucijos patikrino ir patvirtino 1 128 422 pritarimo pareiškimus – ribos pasiektos vienuolikoje valstybių narių. 2020 m. vasario 5 d. Komisija priėmė organizatorius.

2020 m. spalio 15 d. savo iniciatyvą ir pasiūlymus organizatoriai pristatė Europos Parlamente surengtame viešajame svarstyme. Europos piliečių iniciatyvos reglamentu nustatoma, kad nuo tos dienos Komisija turi per tris mėnesius priimti pranešimą, kuriame išdėstytų savo teisines ir politines išvadas dėl iniciatyvos 9 .

Remiantis pasiūlymu dėl rezoliucijos pagal Darbo tvarkos taisyklių 222 straipsnio 8 dalį, 2020 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento plenarinėje sesijoje buvo diskutuojama dėl Europos piliečių iniciatyvos „Minority SafePack“. 2020 m. gruodžio 17 d. priimta rezoliucija Parlamentas pritarė Europos piliečių iniciatyvai „Minority SafePack“, ragino Komisiją dėl jos imtis veiksmų ir pasiūlyti teisės aktų, nurodė, kad pagal Komisijos įregistruotą iniciatyvą raginama pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto devyniose atskirose srityse, ir pabrėžė, kad tikimasi, jog kiekvienas atskiras pasiūlymas bus patvirtintas ir įvertintas individualiai, atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus.

Diskusijų metu Komisija pabrėžė, kad įtrauktis ir pagarba turtingai Europos kultūrų įvairovei yra vienas iš jos pagrindinių prioritetų ir tikslų. Ji pabrėžė, kad pagal Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį bet kokia diskriminacija dėl priklausymo tautinei mažumai yra aiškiai draudžiama. Komisija taip pat patvirtino esanti įsipareigojusi tiek remti politiką, tiek teikti jai finansavimą.

Šiame komunikate nagrinėjami rezoliucijoje iškelti klausimai, atsakant į kiekvieną iš devynių iniciatyvos „Minority SafePack“ pasiūlymų.

2.PASIŪLYMŲ VERTINIMAS

Numatytas tikslas

Iniciatyvos „Minority SafePack“ organizatoriai siūlo priimti rekomendaciją, kurioje ES nustato būdus, kaip apsaugoti ir skatinti kultūrų ir kalbų įvairovę, visų pirma siekiant užtikrinti, kad regioninės ir mažumų kalbos būtų toliau vartojamos viešojo administravimo, viešųjų paslaugų, švietimo, kultūros, teismų, žiniasklaidos, sveikatos priežiūros, prekybos ir vartotojų apsaugos (įskaitant ženklinimą) srityse.

Analizė

Pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 2 straipsnį pagarba mažumoms priklausančių asmenų teisėms yra viena iš pamatinių ES vertybių. Be to, Pagrindinių teisių chartijos 21 ir 22 straipsniais draudžiama bet kokia diskriminacija, įskaitant diskriminaciją dėl priklausymo tautinei mažumai. Pagal juos reikalaujama, kad Sąjunga gerbtų kultūrų, religijų ir kalbų įvairovę.

Sąjunga neturi teisėkūros kompetencijos tokiais klausimais, kaip regioninių ar mažumų kalbų vartojimas valstybinio švietimo ar kitoje srityje. Šie klausimai – valstybių narių atsakomybės sritis.

Esamos priemonės ir vykdomos iniciatyvos

Tarybos rekomendacijoje nustatytų klausimų taikymo sritis jau yra dviejų svarbių tarptautinių dokumentų objektas:

•Europos Tarybos Europos regioninių arba mažumų kalbų chartijos (1992 m.). ES, kuri valstybes nares ragina pasirašyti Chartiją, nuolat ja remiasi kaip teisiniu dokumentu, kuriuo apibrėžiamos regioninių ir mažumų kalbų skatinimo ir apsaugos gairės;

•UNESCO konvencijos dėl kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo (2005 m.), kurios šalis yra pati ES ir visos ES valstybės narės. Konvencijos 7 straipsnyje teigiama, kad „Šalys siekia savo teritorijoje sukurti aplinką, kuri asmenis ir socialines grupes skatintų: kurti, gaminti, skleisti, platinti ir naudotis savo pačių kultūros raiška <...>, įskaitant mažumoms priklausančius asmenis.“ Konvencija taip pat primenama, kad kalbų įvairovė yra svarbi kultūrų įvairovės dalis, ir dar kartą patvirtinama, kad švietimas atlieka pagrindinį vaidmenį saugant ir skatinant kultūros raišką.

Komisija aktyviai įgyvendino 2005 m. Konvencijos 7 straipsnį surengdama valstybių narių ir kultūros sektoriaus atstovų dialogus kultūros indėlio į socialinę įtrauktį ir kultūrų dialogo temomis. Šiuose forumuose 10 konkrečiai nagrinėtas kultūros vaidmuo sprendžiant tokius klausimus, kaip tautinių / kalbinių mažumų, romų, pabėgėlių ir migrantų įtrauktis.

Tarybos darbo plane kultūros srityje 11 numatyta, kad nauja daugiakalbystės ir vertimo ekspertų grupė rekomenduos konkrečių priemonių pagal programą „Kūrybiška Europa“, kad būtų skatinama kalbų įvairovė ir Europos kūrinių sklaida kultūros ir kūrybos sektoriuose.

Atsižvelgdama į savo kompetenciją, Komisija šiuo metu taip pat bendradarbiauja su valstybėmis narėmis įgyvendindama keletą Tarybos rekomendacijų ir kitų politikos dokumentų, kurie apima Piliečių iniciatyvoje minimus aspektus:

•    Tarybos rekomendaciją (2018/C 195/01) dėl bendrų vertybių, įtraukaus švietimo ir europinio mokymo aspekto propagavimo (priimtą 2018 m. gegužės mėn.), kuria siekiama stiprinti socialinę sanglaudą ir prisidėti prie kovos su didėjančiu populizmu, ksenofobija, nesantaiką kurstančiu nacionalizmu ir dezinformacijos sklaida. Rekomendacijoje valstybės narės raginamos skatinti Europos konteksto ir bendro paveldo bei bendrų vertybių supratimą ir informuotumą apie Sąjungos ir Sąjungos valstybių narių socialinę, kultūrinę bei istorinę vienybę bei įvairovę. Rekomendacija turėtų padėti stiprinti priklausymo vietinėms, nacionalinėms ir europinėms bendruomenėms jausmą;

•    Tarybos rekomendaciją (2019/C 189/03) dėl visapusiško požiūrio į kalbų mokymą ir mokymąsi (priimtą 2019 m. gegužės mėn.), kuria pripažįstama didelė Europos kalbų įvairovė, o 14 konstatuojamojoje dalyje daroma aiški nuoroda į regionines ir mažumų kalbas;

•    Komisijos komunikatą dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m. (priimtą 2020 m. rugsėjo mėn.) 12 . Valstybės narės raginamos pagal Tarybos rekomendaciją dėl visapusiško požiūrio į kalbų mokymą ir mokymąsi peržiūrėti mokykloms skirtą kalbų politiką 13 . Rekomendacijos priede pateikta sąvoka „kalbinis sąmoningumas“ apima dabartinę praktiką dvikalbiuose ir daugiakalbiuose regionuose, kuriuose mokoma vietos, regioninių ar mažumų kalbų kartu su kitomis mokomosiomis kalbomis;

•    2020–2030 m. ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginį planą ir pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo (šiuo metu nagrinėjamą Taryboje). Naujojoje iniciatyvoje pateikiamos gairės, kaip populiarinti (didinti informuotumą apie) romų meną, istoriją ir kultūrą, socialines inovacijas ir politikos eksperimentus. Ja valstybės narės raginamos romų kalbą ir istoriją įtraukti į mokymo programas ir vadovėlius, skirtus tiek romų, tiek ne romų tautybės mokiniams, taip pat skatinti daugiakultūrę informuotumo didinimo veiklą ir kampanijas mokyklose. Siekdama skatinti romų lygybę kovojant su priešiškumu romams, Komisija rems veiklą, kuria skatinami teigiami naratyvai ir populiarinami romų tautybės sektini pavyzdžiai, kovojama su neigiamais stereotipais, didinamas informuotumas apie romų istoriją ir kultūrą, propaguojama tiesa ir susitaikymas pagal Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą.

Kaip numatyta Komisijos pagrindinių teisių strategijoje, nuo 2021 m. Komisija teiks naują metinę Chartijos taikymo ES ataskaitą, kurioje bus atidžiau nagrinėjamas Chartijos taikymas valstybėse narėse ir kuri padės Komisijai suvokti, kaip vertinti nacionalinės teisės aktų atitiktį ES teisei. Metinėse ataskaitose bus laikomasi teminio požiūrio, daugiausia dėmesio skiriant strateginės svarbos sritims, kurias reglamentuoja ES teisė. Kai aktualu, neatsiejama teminės ataskaitos dalis bus su mažumoms priklausančių asmenų teisėmis susiję klausimai, patenkantys į ES teisės taikymo sritį ir visų pirma susiję su Chartijos 21 ir 22 straipsnių taikymu.

Šios priemonės sudaro didelį priemonių, kuriomis siekiama šiame pasiūlyme nustatytų tikslų, rinkinį. Kadangi visos šios ES iniciatyvos yra naujos, jų poveikis ir konkretūs jų įgyvendinimo rezultatai bus matomi tik ateinančiais metais. Komisija ir toliau visapusiškai dalyvaus užtikrinant veiksmingą jų įgyvendinimą.

Numatytas tikslas

Iniciatyvos „Minority SafePack“ organizatoriai mano, kad esamos švietimo, kultūros, žiniasklaidos ir jaunimo finansavimo programos pernelyg painios ir sunkios nedidelėms kultūrinėms ir kalbinėms bendruomenėms ir stengtis įtraukti į programas mažumų bendruomenes per sunku. Be to, pagal dabartines programas, pavyzdžiui, programą „Kultūra“, vis dar taikomi kriterijai, kuriais remiantis mažumų kalbos neįtraukiamos.

Esamos priemonės ir būsimos iniciatyvos

Pagal programą „Erasmus+“ kalbų mokymosi ir kalbų įvairovės skatinimas yra svarbiausias tikslas. Į regioninių ir mažumų kalbų projektus galima įtraukti besimokančių asmenų ir mokytojų judumo veiklą ir organizacijų strategines partnerystes, neatsižvelgiant į šių kalbų statusą atitinkamose valstybėse narėse. Kalbant apie kalbų mokymosi projektus, pagal programą „Erasmus +“ projektai vykdomi visomis kalbomis, neatsižvelgiant į kalbos statusą.

Programos „Erasmus+“ projektai gali būti skirti mažesnėms regioninėms ir mažumų kalboms. Įgyvendinant siūlomą programą „Erasmus+“ pakeisiančią programą, būtų sudarytos sąlygos užmegzti nedidelio masto partnerystes, o tai reikštų daugiau galimybių mažoms organizacijoms, įskaitant regionines ir mažumų kalbas remiančias organizacijas.

Visose programoje „Erasmus+“ dalyvaujančiose šalyse įsteigtos nacionalinės agentūros. Per šias agentūras regioninių ir mažumų kalbų srityje veikiančios organizacijos, norėdamos teikti paraiškas programos lėšoms gauti, gali gauti informacijos ir techninės pagalbos.

Programoje „Kūrybiška Europa“ taip pat lygiomis teisėmis gali dalyvauti programoje dalyvaujančiose šalyse įsisteigę paraiškų teikėjai. Jau dabar pagal programą „Kūrybiška Europa“ galima užmegzti nedidelio masto partnerystes bendradarbiavimo projektams įgyvendinti; siūloma, labiau supaprastinus procedūras, šias partnerystes išlaikyti ir būsimoje programoje. 70 proc. lėšų skiriama labai mažoms organizacijoms (kuriose dirba mažiau kaip 10 darbuotojų) arba mažoms organizacijoms (kuriose dirba mažiau kaip 50 darbuotojų).

Mažumų kalboms skirtų bendradarbiavimo projektų pavyzdžiai:

·projektas „ Kiti žodžiai – literatūrinė grandinė mažoms ir mažumų kalboms “ (angl. „Other Words – Literary Circuit for Small and Minority Languages“), kurio tikslas – sukurti Europos rašytojams skirtų kūrybinių rezidencijų programų tinklą. 2015–2019 m. pagal programą „Kūrybiška Europa“ tinklui skirta 200 000 EUR;

·„Mažumų kalbos – puikūs bendrakeleiviai“ (angl. „Minority languages – good travelling companions“) – tai mokyklų partnerystės projektas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama Ispanijos, Italijos ir Belgijos regioninėms ar mažumų kalboms. 2015–2017 m. pagal programą „Erasmus+“ partnerystės veiklai plėtoti skirta beveik 80 000 EUR.

Šie ir daugelis kitų regioninių ar mažumų kalbų rėmimo projektų pavyzdžių išsamiau aptariami Komisijos brošiūroje „Kalbų įvairovė Europos Sąjungoje. Regioninių ir mažumų kalbų atvejis“ (angl. „Linguistic diversity in the European Union – the case of regional and minority languages“) 14 .

Be to, pagal programą „Kūrybiška Europa“ literatūros vertimo iniciatyva konkrečiai remiama kultūrų ir kalbų įvairovė ES ir dalyvaujančiose šalyse tarpvalstybiniu mastu didinant literatūros kūrinių sklaidą ir įvairovę. Ši schema taikytina bet kuriai dalyvaujančiose šalyse pripažintai kalbai. Pagal programą „Kūrybiška Europa“ iki šiol finansuota daugiau kaip 2 700 vertimų, leidinių ir knygų populiarinimo akcijų – versta iš daugiau kaip 40 Europos kalbų, įskaitant mažumų kalbas.

Naujos 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos finansavimo priemonės pertvarkytos, kad taptų prieinamesnės ir patogesnės naudoti. Tuo tikslu taip pat reikės sukurti paraiškų teikėjams skirtus vieno langelio principu veikiančius centrus, pasitelkiant programos „Kūrybiška Europa“ centrų visose dalyvaujančiose valstybėse narėse tinklą. Centrai ir jų tinklas visoms kultūros ir kūrybos sektorių organizacijoms suteiktų galimybę gauti informaciją ir techninę pagalbą, teikti paraiškas dėl visų veiksmų ir iniciatyvų, įgyvendinamų pagal programą „Kūrybiška Europa“, taip pat dėl kitų atitinkamų ES finansavimo galimybių. Savo gairėse Komisija paraiškų teikėjams taip pat pateiks papildomų rekomendacijų ir paaiškinimų.

Priėmus naujas programas „Erasmus+“ ir „Kūrybiška Europa“, nacionalinės agentūros, atsakingos už programos „Erasmus+“ įgyvendinimą, ir programos „Kūrybiška Europa“ centrų tinklas galėtų pateikti papildomų rekomendacijų, be kita ko, surengti nedidelėms nacionalinėms kultūrinėms ir kalbinėms bendruomenėms skirtus susitikimus su nacionaliniais atstovais, kad padėtų jiems gauti praktinę paramą, kaip teikti paraiškas finansavimui gauti. Tai jau užtikrintų galimybę nedidelėms regioninių ir mažumų kalbų bendruomenėms dalyvauti programose.

Numatytas tikslas

Iniciatyvos „Minority SafePack“ organizatoriai siūlo įsteigti ir į tinklą sujungti tarpusavyje veiklą derinančius kalbų įvairovės centrus. Šie centrai būtų finansuojami ES lėšomis ir jiems būtų suteikti įgaliojimai didinti informuotumą apie kalbų įvairovės ir kalbų mokymosi svarbą. 2017 m. Komisijos sprendimu 15 (žr. 1 skirsnį) nustatytas pasiūlymo tikslas – „sukurti kalbų įvairovės centrą“.

Vykdomos iniciatyvos: Europos Tarybos Europos šiuolaikinių kalbų centras

ES pastangos didinti informuotumą apie kalbų įvairovės svarbą, įskaitant gestų kalbos vartojimą ir kalbų mokymąsi, yra orientuotos į darbą glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Taryba, kurios Europos regioninių arba mažumų kalbų chartija yra tvirtas jos veiksmų šioje srityje pagrindas. Konkrečiai, Europos Tarybos Europos šiuolaikinių kalbų centras (ECML), kurį remia ir su kuriuo bendradarbiauja Europos Komisija, veikia kaip kalbų mokymo ir mokymosi, be kita ko, daugiakalbėse klasėse, kompetencijos centras ir remia mokymą mokinių gimtąja kalba, įskaitant mažumų kalbas.

Komisija su ECML bendradarbiauja pagal konkrečius bendrus susitarimus, kuriais siekiama gerinti kalbų mokymo kokybę, didinti jo veiksmingumą ir patrauklumą, taip pat toliau plėtoti mokymosi rezultatų testavimą ir vertinimą, taip palaipsniui sukuriant bendrą nacionalinių vertinimo sistemų pagrindą, grindžiamą Bendra Europos kalbų mokėjimo orientacine sistema (CEFR). 2021 m. bendriems veiksmams su ECML Komisija skyrė 700 000 EUR.

Atsižvelgdamas į savo 2020–2023 m. programą, ECML taip pat planuoja įvairią veiklą, daugiausia dėmesio skirdamas pažangai ir iššūkiams, susijusiems su daugiakalbiais metodais (kultūra grindžiama pedagogika, kalbiniu sąmoningumu, mokymu, kuriuo atsižvelgiama į kalbiniu požiūriu jautrius aspektus, ir t. t.). Regioninės ir mažumų kalbos visapusiškai įtrauktos į šį metodą, o ECML remia tokių kalbų mokymą ir mokymąsi įvairiomis nacionalinėmis aplinkybėmis. Kitame Europos Komisijos ir ECML bendradarbiavimo susitarime, dėl kurio šiuo metu deramasi, Komisija skirs daugiau dėmesio kalbų įvairovės poreikiams. Pavyzdžiui, gali būti numatyta galimybių plėtoti Europos Tarybos vykdomų politikos eksperimentų, susijusių su daugiakalbiu požiūriu, kurio laikantis siekiama integruoti romų vaikus į ugdymą mokykloje, rezultatus. Tai susietų naują ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginį planą ir konkrečius su kalba susijusius Europos Tarybos veiksmus.

Komisija stengiasi padėti ES valstybėms narėms įgyvendinti 2019 m. Tarybos rekomendaciją 16 dėl visapusiško požiūrio į kalbų mokymą ir mokymąsi. Regioninės ar mažumų kalbos dažnai pateikiamas kaip gerosios patirties pavyzdys dvikalbio ar daugiakalbio švietimo srityje. Pastaruoju metu pastebėta teigiamų kai kurių regioninių kalbų atsigavimo ženklų 17 .

Komisija mano, kad toks glaudus bendradarbiavimas su Europos Taryba ir jos Europos šiuolaikinių kalbų centru yra veiksmingas būdas didinti informuotumą apie kalbų įvairovės ir kalbų mokymosi svarbą.

Numatytas tikslas

Iniciatyvos „Minority SafePack“ organizatoriai siūlo, kad teisės aktų dėl sanglaudos politikos fondų projektai būtų rengiami taip, kad būtų atsižvelgiama į mažumų apsaugą ir kultūrų bei kalbų įvairovės skatinimą, siekiant bendro tikslo – stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą.

Esamos priemonės ir vykdomos iniciatyvos

Sanglaudos politikos fondai yra vienos didžiausių ES investicinių priemonių, kuriomis siekiama mažinti socialinę ir teritorinę nelygybę visoje Europoje. Parama apima priemones, kuriomis siekiama padėti integruoti marginalizuotas bendruomenes, etnines mažumas, įskaitant romus, ir migrantų kilmės asmenis, kad jie galėtų visapusiškai dalyvauti visose visuomeninio gyvenimo srityse.

Tinkamai atsižvelgiant į nediskriminavimo principą, pasiūlymas jau įtrauktas į sanglaudos politikos reguliavimo sistemą. Dabartiniu programavimo laikotarpiu ir laikotarpiu po 2020 m. į sanglaudos politikos reglamentus įtraukiami horizontalieji principai. Pagal juos reikalaujama, kad visomis ES investicijomis būtų skatinamos lygios galimybės visiems, nediskriminuojant žmonių dėl, inter alia, rasės ar etninės kilmės. Be to, naujajame 2021–2027 m. laikotarpio Bendrųjų nuostatų reglamente nediskriminavimo reikalavimas bus dar labiau sugriežtintas užtikrinant, kad Pagrindinių teisių chartijos, kaip horizontaliojo principo ir horizontaliosios reikiamos sąlygos, būtų laikomasi visose politikos srityse. Tai reiškia, kad valstybės narės turės užtikrinti, jog būtų įdiegti veiksmingi programų atitiktį Chartijai užtikrinantys mechanizmai, įskaitant ataskaitų teikimo tvarką ir paramos atšaukimą tais atvejais, jei nesilaikoma reikalavimų. Komisija parengė rekomendacijas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad valstybės narės, skirstydamos Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų paramą, laikytųsi Chartijos 18 , įskaitant jos nuostatas dėl nediskriminavimo ir kalbų įvairovės.

Be to, siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų fondų naudojimą, nustatytos arba pasiūlytos kelios kitos reikiamos sąlygos ir atitinkami jų įvykdymo vertinimo kriterijai, kad būtų išlaikyta palanki investicijų sistema. 2021–2027 m. programavimo laikotarpiui, kaip ir ankstesniam laikotarpiui, nustatyta speciali teminė reikiama sąlyga – nacionalinė strateginė romų įtraukties politikos programa. Tai būtina išankstinė sąlyga norint pasinaudoti fondais investuojant į konkretų tikslą skatinti socialinę ir ekonominę marginalizuotų bendruomenių, pavyzdžiui, romų, integraciją. Pavyzdžiui, reikiamos sąlygos įvykdymo kriterijai siejami su romų tautybės gyventojų, ypač jaunimo, vaikų ir moterų, įvairove, didesniu dėmesiu kovai su diskriminacija ir priešiškumu romams, veiksmingo romų įtraukties aspekto integravimo regioniniu ir vietos lygmenimis derinimui su iš to kylančiu poreikiu bendradarbiauti visais administravimo lygmenimis, taip pat su poreikiu dėti daugiau pastangų segregacijos panaikinimo srityje.

2014–2020 m. programavimo laikotarpiu integracinio augimo prioritetams (pavyzdžiui, užimtumui, socialinei įtraukčiai, švietimui) remti iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) skirta 21,5 mlrd. EUR. Parama apima sumas, skirtas investicijoms į infrastruktūros plėtrą ir įrangą bei galimybes naudotis paslaugomis užimtumo, švietimo, sveikatos, būsto ir socialinės rūpybos srityse, be kita ko, siekiant remti etninių mažumų ir marginalizuotų bendruomenių socialinę ir ekonominę integraciją. Be to, fondais remiamas bendradarbiavimo stiprinimas ir keitimasis patirtimi šiose srityse. 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu finansuoti projektai apėmė kultūrinės sanglaudos skatinimą kuriant naujus daugiakalbystės ir kultūrinio sąmoningumo mokymo metodus. Pavyzdžiui, pagal programą URBACT devyni Europos miestai parengė projektą ROMA-NeT, kad būtų pagerinta romų rajonų socialinė įtrauktis ir bendruomenės raida. ROMA-NeT, kaip tarptautinis mainų ir mokymosi tinklas, devyniems Europos miestams suteikė galimybę pasidalyti savo patirtimi, kad bendras Europos vertybes būtų galima geriau suprasti vertinant iš romų integracijos perspektyvos.

2014–2020 m. programavimo laikotarpiu socialinės įtraukties priemonėms iš ESF skirta 22,3 mlrd. EUR, iš jų 1,5 mlrd. EUR skirta marginalizuotų bendruomenių, pavyzdžiui, romų, integracijai. Pavyzdžiui, Ispanijoje ESF priemonėmis pasinaudojo daugiau kaip 600 000 užsienio ir (arba) migrantų kilmės asmenų ir kitoms mažumoms (įskaitant tokias marginalizuotas bendruomenes, kaip romai) priklausančių asmenų. Tokios priemonės apima individualias rekomendacijas ieškant darbo, profesinį mokymą siekiant pagerinti perspektyvas rasti darbą, skaitmeninio raštingumo gerinimą, pedagoginę pagalbą ir pan.

Kaip pagrindinė ES investavimo į žmones ir Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo priemonė, „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) rems, papildys valstybių narių politiką ir teiks jai pridėtinės vertės, kad būtų užtikrintos lygios galimybės, galimybės įsidarbinti, tinkamos darbo sąlygos, socialinė apsauga ir įtrauktis. Naujam finansavimo laikotarpiui siūlomame ESF+ reglamente numatyti papildomi lygybės ir nediskriminavimo reikalavimai ir priemonės: visos valstybės narės privalo laikytis dvejopo požiūrio, t. y. 1) visais programų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapais paisyti nediskriminavimo ir lyčių lygybės principų ir 2) remti konkrečius tikslinius veiksmus, kuriais siekiama skatinti taikyti šiuos principus.

2021–2027 m. sanglaudos politikos reglamentų teisinėje sistemoje stiprinamas „partnerystės principas“ ir Europos partnerystės elgesio kodeksas 19 . Jais numatoma, kad planuojant ir įgyvendinant sanglaudos politikos programas dalyvautų atitinkami partneriai, t. y. regioninės, vietos, miestų ir kitos valdžios institucijos, ekonominiai ir socialiniai partneriai, pilietinei visuomenei atstovaujančios įstaigos, aplinkosaugos partneriai ir įstaigos, atsakingos už socialinės įtraukties, pagrindinių teisių, neįgaliųjų teisių, lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą. Tai gali būti ir mažumų bendruomenėms atstovaujančios įstaigos.

Atsižvelgiant į tai, kad sanglaudos politikos fondų parama įgyvendinama pasidalijamojo valdymo būdu, valstybės narės, regioninės ir vietos valdžios institucijos yra atsakingos už fondų paramos įgyvendinimą ir horizontaliųjų principų laikymąsi.

Naujoji teisėkūros sistema suteiks nemažai galimybių remti mažumų poreikius ir interesus. 2020 m. gruodžio mėn. Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė bendrą susitarimą dėl 2021–2027 m. sanglaudos politikos reglamentų politikos tikslų ir Bendrųjų nuostatų reglamento. Planuojama, kad ES fondų parama bus teikiama ir po 2020 m. įgyvendinant specialų politikos tikslą „Socialiai atsakingesnė ir įtraukesnė Europa įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį“. Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšomis įtrauktis skatinama remiant investicijas į infrastruktūrą, įrangą ir galimybes naudotis paslaugomis švietimo, užimtumo, aprūpinimo būstu ir socialinės, sveikatos ir vaikų priežiūros srityse. Daugiausia dėmesio, glaudžiai bendradarbiaujant ir naudojantis ESF+ parama, bus skiriama marginalizuotų bendruomenių, įskaitant etnines, narių integracijos priemonėms.

Numatytas tikslas

Iniciatyvos „Minority SafePack“ organizatoriai siūlo, kad įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ pirmenybė būtų teikiama visuomenės uždavinių, įskaitant tautinių mažumų ir kultūrų bei kalbų įvairovės vaidmenį, susijusį su demografiniais pokyčiais, tarpvalstybiniu ekonominiu ir socialiniu vystymusi ir jų poveikiu Europos regionams, moksliniams tyrimams.

Esamos priemonės ir vykdomos iniciatyvos

Programoje „Horizontas 2020“ tautinių mažumų ir kultūrų bei kalbų įvairovės srityje dirbantiems tyrėjams ir institucijoms numatyta daug galimybių teikti paraiškas dėl finansavimo, pavyzdžiui, jie galėjo atsiliepti į principu „iš apačios į viršų“ grindžiamus kvietimus teikti paraiškas dėl finansavimo iš programos „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ (MSCA) ir Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT) lėšų. Finansuotų projektų pavyzdžiai: „Voices of Belonging“ („Minority Identities, Language and Education in the Netherlands“, MSCA, 2017–2021 m.), COLING („Minority Languages, Major Opportunities. Collaborative Research, Community Engagement and Innovative Educational Tools“, MSCA, 2018–2021 m.), N-T-AUTONOMY („Non-Territorial Autonomy as Minority Protection in Europe: An Intellectual and Political History of a Travelling Idea, 1850-2000“, ERC, 2018–2023 m.), „LaFS“ („Language, Families, and Society“, MSCA, 2019–2021 m.), YEELP („Youth Engagement in European Language Preservation, 1900-2020“, ERC, 2019–2024 m.) ir „Speaking Freely“ („Linguistic Domination, Republicanism and Federalism“, MSCA, 2021–2023 m.).

Galimybių taip pat suteikta pagal principu „iš viršaus į apačią“ grindžiamas programas „Visuomenės uždaviniai“, įskaitant su mažumomis, kaip europinės tapatybės dalies, susijusią mokslinių tyrimų veiklą. Ypač aktuali buvo socialinių ir humanitarinių mokslų tyrimams skirta programa „Europa besikeičiančiame pasaulyje. Įtrauki, novatoriška ir mąstanti visuomenė“. Su mažumomis susijusių finansuotų projektų pavyzdžiai: „EduMAP“ („Adult Education as a Means for Active Participatory Citizenship“, 2016–2019 m.), REACH („Re-designing access to CH for a wider participation in preservation, (re)use and management of European culture“, 2017–2020 m.), CHIEF („Cultural Heritage and Identities of Europe's Future“, 2018–2021 m.), IMPACTOUR („Improving Sustainable Development Policies and Practices to assess, diversify and foster Cultural Tourism in European regions and areas“, 2020–2023 m.). Pagal kitą programą „Horizontas 2020“ finansuotas projektas yra ENGHUM („Engaged humanities in Europe: Capacity building for participatory research in linguistic-cultural heritage“, 2016–2018 m.). 2021 m. sausio mėn. Europos Komisija pradėjo pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamą kultūros paveldo skaitmeninės apsaugos ir išsaugojimo kompetencijos centro, kuris veiks kaip virtuali infrastruktūra, teiksianti ekspertines žinias, konsultacijas ir paslaugas naudojantis pažangiausiomis IRT ir ypatingą dėmesį skiriant 3D technologijai, projektą 20 .

Būsima (2021–2027 m.) bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ apima visą mokslinių tyrimų spektrą – pagal ją tyrėjams ir institucijoms suteikiama finansavimo galimybių siekiant didinti kompetenciją mokslo srityje, spręsti visuomenės uždavinius ir diegti inovacijas. Pagrindiniai aktai nėra privalomojo pobūdžio, nes juose nurodomos tik pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys įvairiose srityse, tačiau konkrečios mokslinių tyrimų sritys nenagrinėjamos. Darbo programose bus nurodyti kvietimai teikti paraiškas ir temos, kuriais siekiama skatinti mokslinius tyrimus konkrečiose srityse. Pagal programos „Europos horizontas“ II veiklos srities „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ veiksmų grupę „Kultūra, kūrybiška ir įtrauki visuomenė“ (2 veiksmų grupė) gali būti siūlomos principu „iš viršaus į apačią“ grindžiamos mokslinių tyrimų galimybės, susijusios su nacionalinėmis mažumomis arba kultūrų ir kalbų įvairove, kurios neatsiejamos nuo Europos regionų socialinio ir ekonominio vystymosi ir (arba) yra europinės tapatybės dalis. Tai gali būti įgyvendinama vienoje ar keliose iš trijų šios veiksmų grupės intervencinių sričių, t. y. demokratijos ir valdymo, kultūros paveldo ir socialinių bei ekonominių pokyčių. Nacionalinių mažumų arba kultūrų ir kalbų įvairovės moksliniai tyrimai gali būti atliekami vertinant iš skirtingų perspektyvų ir taikant skirtingų socialinių ir humanitarinių mokslų metodiką.

Pirmojo programos „Europos horizontas“ strateginio plano gairėse aiškiai nurodyta, kad 2 veiksmų grupės mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla padės apsaugoti kalbas kaip Europos kultūros paveldo dalį. Konkrečiai teigiama, kad ši veikla taip pat padės išsaugoti kalbas, kurioms gresia išnykimas. Todėl, atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad programos „Europos horizontas“ šios srities darbo programose daug dėmesio bus skiriama mokslinių tyrimų veiklai, kuria siekiama išsaugoti mažumų, regionines ir vietos kalbas, puoselėti kultūrų ir kalbų įvairovę Europoje ir skatinti įvairių Europos regionų socialinį ir ekonominį vystymąsi. Tai gali apimti regionų ir vietos bendruomenių, universitetų ir organizacijų, dirbančių mažumų kalbų srityje, dalyvavimą.

Programa „Europos horizontas“ visose veiksmų grupėse integruos tarpsektorinį aspektą, kuriuo atsižvelgiama į įvairių socialinių grupių, įskaitant etnines ir tautines mažumas, poreikius tokiose srityse kaip sveikata, kultūra, saugumas, skaitmeninė pramonė, klimatas ir žemės ūkis. Taigi mokslinių tyrimų projektais ir rezultatais siekiama užtikrinti įtraukesnę visuomenę ir kovoti su daugialype nelygybe, susijusia su etnine kilme, lytimi, amžiumi, religija, klase ar kitomis socialinėmis kategorijomis.

Tyrėjai ir institucijos taip pat galės teikti paraiškas dėl principu „iš apačios į viršų“ grindžiamo mokslinių tyrimų finansavimo iš naujos bendrosios programos „Europos horizontas“ programos „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ ir Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT) lėšų. Todėl Komisija mano, kad kitu finansavimo laikotarpiu bus daug galimybių remti kultūrų ir kalbų įvairovę.

Numatytas tikslas

Iniciatyvos „Minority SafePack“ organizatoriai siūlo iš dalies pakeisti direktyvas, kad būtų galima suderinti ilgą laiką be pilietybės gyvenančių asmenų ir jų šeimos narių teises su ES piliečių teisėmis. Jie prašo su piliečiais susijusias teises suteikti ir asmenims be pilietybės ir jų šeimoms, kurie visą gyvenimą gyveno savo kilmės šalyje.

Esamos priemonės ir vykdomos iniciatyvos

SESV 67 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad V antraštinėje dalyje (laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė) asmenys be pilietybės prilyginami trečiųjų šalių piliečiams.

SESV 79 straipsnis yra bendros imigracijos politikos, kuria siekiama užtikrinti, inter alia, palankų režimą teisėtai valstybėse narėse gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams, kūrimo teisinis pagrindas.

Nuo 2003 m. priimtos kelios direktyvos, reglamentuojančios tam tikrų kategorijų trečiųjų šalių piliečių teises. Šiomis direktyvomis nustatomas vienodo požiūrio į trečiųjų šalių piliečius ir ES piliečius principas daugelyje svarbių gyvenimo sričių, pavyzdžiui, darbo, socialinės apsaugos, prieigos prie prekių bei paslaugų ir švietimo. Pagal Sutarties 67 straipsnio 2 dalį šios direktyvos taip pat taikomos asmenims be pilietybės.

Iniciatyva „Minority SafePack“ siūloma iš dalies pakeisti Direktyvą 2003/109/EB dėl ilgalaikių gyventojų taip, kad asmenims be pilietybės būtų sudarytos palankesnės sąlygos gauti ilgalaikių gyventojų statusą ir taip pat būtų suteikta daugiau teisių (palyginti su trečiųjų šalių piliečiais).

2020 m. rugsėjo 23 d. priimtame naujame Migracijos ir prieglobsčio pakte 21 Komisija paskelbė, kad ji pasiūlys peržiūrėti Direktyvą 2003/109/EB, siekiant sukurti tikrą ES ilgalaikio buvimo šalyje statusą, visų pirma stiprinant ilgalaikių gyventojų teisę judėti ir dirbti kitose valstybėse narėse.

Analizė

Laikantis SESV 67 straipsnio 2 dalies, teisėtai valstybėje narėje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių teisių srityje galėtų būti priimtas teisės aktas. Tačiau šiuo etapu Komisija nemato jokių konkrečių priežasčių iš dalies keisti galiojančius teisės aktus, kad trečiųjų šalių piliečių teisės būtų labiau suderintos su ES piliečiams suteiktomis teisėmis.

Tuo pat metu būtų galima imtis tolesnių veiksmų siekiant atsižvelgti į ypatingą asmenų be pilietybės padėtį. Tai galėtų būti pasiekta geriau įgyvendinant galiojančius teisės aktus arba taikant kitas priemones, pavyzdžiui, prieglobsčio, migracijos ir integracijos finansavimo priemonę, ir apskritai įgyvendinant ES migrantų integracijos politiką.

Svarbi šios srities priemonė yra 2020 m. lapkričio 24 d. Komisijos priimtas naujas išsamus 2021–2027 m. Integracijos ir įtraukties veiksmų planas 22 . Šis veiksmų planas apima visus teisėtai ES gyvenančius trečiųjų šalių piliečius, taip pat ES piliečius, kurie, vertinant iš jų šeimos ir priimančiosios visuomenės perspektyvos, yra migrantų kilmės asmenys. Įgyvendinant veiksmų planą bus atsižvelgiama į asmenų be pilietybės ir tautinėms mažumoms priklausančių ES piliečių padėtį, visų pirma į poreikį geriau juos integruoti į visuomenę užtikrinant geresnes užimtumo, švietimo ir socialines galimybes. 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu veiksmų plane numatytos priemonės bus finansuojamos naujojo Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, taip pat ESF+ ir Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Numatytas tikslas

Iniciatyvos „Minority SafePack“ organizatoriai siūlo įvesti vieningas Europos autorių teises, pagal kurias visa ES būtų laikoma viena bendra autorių teisių rinka. Priėmus šį sprendimą Sąjungoje bus panaikintos licencijų išdavimo kliūtys, o tautinėms mažumoms priklausantys asmenys galės naudotis turiniu tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir valstybės narės, kurioje siūloma paslauga, piliečiai.

Analizė

SESV 118 straipsnyje nustatomas konkretus teisinis europinių instrumentų, suteikiančių vienodą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą visoje Sąjungoje, įdiegimo pagrindas.

Teisės aktai dėl autorių teisių jau iš esmės suderinti, visų pirma kaip teisiniu pagrindu remiantis SESV 53 straipsnio 1 dalimi ir 62 bei 114 straipsniais. Reikėtų paminėti tai, kad naujausios 2019 m. priimtos priemonės yra svarbus žingsnis sprendžiant iniciatyvos „Minority SafePack“ organizatoriams susirūpinimą keliančius klausimus.

Esamos priemonės ir vykdomos iniciatyvos

Pastaraisiais metais buvo priimta keletas teisėkūros priemonių, kuriomis siekiama modernizuoti ES autorių teisių sistemą. Vienas iš tikslų – sudaryti palankesnes sąlygas pasiekti kitose šalyse esantį turinį ir pašalinti kliūtis, trukdančias susipažinti su kultūriniu ir kalbiniu požiūriu įvairiu turiniu. Šiomis priemonėmis siūlomi sprendimai, kaip sumažinti sunkumus, susijusius su licencijavimo teisių, kurios būtinos norint siūlyti naudotis kitose šalyse esančiu turiniu, įsigijimu:

·Direktyva (Direktyva (ES) 2017/1564) ir reglamentu (Reglamentu (ES) 2017/1563), kuriais ES įgyvendinama Marakešo sutartis, padedama akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims iš visos Europos Sąjungos gauti daugiau prieinamais formatais parengtų knygų ir kitų spaudinių ir jais keistis su kitomis pasaulio šalimis.

·Direktyva dėl transliuotojų internetu transliuojamų ir retransliuojamų programų (Direktyva (ES) 2019/789) siekiama europiečiams suteikti daugiau galimybių rinktis kitų ES valstybių narių televizijos ir radijo programas, ypač aktualias kalbinėms mažumoms. Direktyva padės didinti televizijos ir radijo programų prieinamumą tarpvalstybiniu mastu, nes bus supaprastintas tam tikrų transliuotojų internetinių paslaugų ir retransliavimo paslaugų teisių įsigijimas. Naujas šioje direktyvoje nustatytas taisykles valstybės narės turi perkelti į nacionalinę teisę iki 2021 m. birželio 7 d.

·Reglamentu dėl internetinių turinio paslaugų tarpvalstybinio perkeliamumo (Reglamentu (ES) 2017/1128) vartotojams, perkantiems arba užsisakantiems internetines turinio paslaugas, kad galėtų žiūrėti filmus ar sporto renginių transliacijas, klausytis muzikos, atsisiųsti e. knygas ir žaisti žaidimus, suteikiama galimybė toliau naudotis šiomis paslaugomis keliaujant į kitas ES šalis. Siekiant parengti Perkeliamumo reglamento taikymo ataskaitą, pradėtas tyrimas.

•    Į Direktyvą dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (Direktyvą (ES) 2019/790) įtrauktos priemonės, kuriomis bus supaprastintas licencijavimas ir palengvinta prieiga prie turinio. Ja visų pirma nustatomas teisinis mechanizmas, kuris padės kultūros paveldo įstaigoms savo kolekcijose suskaitmeninti kūrinius, kuriais nebeprekiaujama 23 , ir sudaryti galimybę jais naudotis tarpvalstybiniu mastu. Ja taip pat numatomas derybų mechanizmas, kuriuo siekiama palengvinti audiovizualinių kūrinių licencijavimą užsakomųjų vaizdo programų platformose. Galiausiai ja modernizuojamos ES taisyklės, taikomos pagrindinėms išimtims ir apribojimams mokymo, mokslinių tyrimų ir kultūros paveldo išsaugojimo srityse, daugiausia dėmesio skiriant skaitmeninio ir tarpvalstybinio naudojimo būdams. Ši direktyva taip pat turi būti perkelta į nacionalinę teisę iki 2021 m. birželio 7 d.

Komisija toliau stebės ir užtikrins tinkamą šių priemonių įgyvendinimą. Direktyvos (ES) 2019/789 ir Direktyvos (ES) 2019/790, kurios į nacionalinę teisę turi būti perkeltos iki 2021 m. birželio mėn., atveju Komisija padeda valstybėms narėms užtikrinti, kad direktyvos į nacionalinę teisę būtų perkeltos laiku ir veiksmingai, siekiant tinkamo jų įgyvendinimo. Kai perkėlimas į nacionalinę teisę bus baigtas, Komisija apsvarstys visas tolesnes su įgyvendinimu susijusias problemas. Bet kuri susijusi šalis apie tokią problemą galės pranešti Komisijai, kad ši ją apsvarstytų.

Kalbant apie galimą bendrą autorių teisių sampratą ir visišką autorių teisių suderinimą ES, atsižvelgdama į neseniai modernizuotus ES teisės aktus dėl autorių teisių ir pirmiau aprašytas konkrečias taisykles, priimtas siekiant palengvinti prieigą prie turinio, Komisija mano, kad šios darbo kryptys yra svarbus politinis atsakas į iniciatyvos „Minority SafePack“ organizatoriams susirūpinimą keliančius klausimus.

Kita svarbi priemonė yra Reglamentas dėl nepagrįsto geografinio blokavimo (Reglamentas (ES) 2018/302), kuriuo reglamentuojami nepagrįsto geografinio blokavimo apribojimai, grindžiami klientų pilietybe, gyvenamąja arba įsisteigimo vieta vidaus rinkoje, ir kuris netaikomas audiovizualiniam turiniui ir tik iš dalies taikomas kitų rūšių autorių teisių saugomam turiniui (muzikos kūriniams, e. knygoms, žaidimams ir (arba) programinei įrangai). 2020 m. gruodžio mėn. Komisija paskelbė peržiūrą 24 , kurioje įvertino geografinio blokavimo taisyklių taikymo srities išplėtimo internetinėms paslaugoms, kuriomis suteikiama prieiga prie autorių teisių saugomo turinio (audiovizualinio ir neaudiovizualinio), poveikį. Ataskaitoje pabrėžiama, kad Europos vartotojams galėtų būti naudingas didesnis tarpvalstybinis turinio pasirinkimas, jei reglamento taikymo sritis būtų išplėsta įtraukiant audiovizualinį turinį. Ataskaitoje taip pat daroma išvada, kad reikia toliau vertinti galimą tokio taikymo srities išplėtimo poveikį bendrai audiovizualinio sektoriaus dinamikai. Dėl šių priežasčių, įgyvendindama Žiniasklaidos ir audiovizualinių priemonių veiksmų planą 25 , Komisija, prieš svarstydama bet kokias tolesnes priemones, pradės dialogą su suinteresuotaisiais audiovizualinio sektoriaus subjektais, kad aptartų konkrečius būdus, kaip skatinti audiovizualinio turinio sklaidą ir gerinti vartotojų prieigą prie jo visoje ES.

 

Numatytas tikslas

Iniciatyvos „Minority SafePack“ organizatoriai siūlo padaryti dalinį pakeitimą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad tuose regionuose, kuriuose gyvena tautinės mažumos, būtų užtikrintas laisvas paslaugų teikimas ir audiovizualinio turinio (tiek analoginio / skaitmeninio transliavimo, tiek užsakomųjų paslaugų, antžeminio ir palydovinio ryšio) priėmimas.

Analizė

Audiovizualinės žiniasklaidos turinio sklaida atlieka vis svarbesnį vaidmenį visuomenės gyvenime ir yra aktuali informacijos laisvės, žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo, taip pat švietimo ir kultūros skatinimo požiūriu. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva 26 (AŽPD) grindžiama kilmės šalies principu, kuriuo užtikrinama, kad paslaugų teikėjai turėtų laikytis tik savo, o ne kelių šalių jurisdikcijos valstybės narės taisyklių. Taigi ES vyriausybės negali riboti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, kurių kilmės šalis yra kita valstybė narė, jeigu tos paslaugos atitinka direktyvos taisykles kilmės valstybėje narėje.

AŽPD sudaromos palankesnės sąlygos platinti audiovizualines paslaugas tarpvalstybiniu mastu, kartu užtikrinant, kad būtų nustatytos minimalios suderintos visuotinės svarbos taisyklės (pavyzdžiui, dėl nepilnamečių apsaugos, Europos kūrinių populiarinimo, reklamos ir t. t.). Tačiau ji neapima su autorių teisėmis susijusių retransliavimo klausimų.

Esamos priemonės ir vykdomos iniciatyvos

Kalbant apie kilmės šalies principą, peržiūrėta AŽPD aiškiau nustatoma, kurios valstybės narės taisyklės taikomos, suderinamos tiek televizijos transliuotojams, tiek užsakomųjų paslaugų teikėjams taikomos nukrypti leidžiančios procedūros, taip pat numatomos galimybės nukrypti nuo nuostatų tais atvejais, kai kyla visuomenės saugumo problemų ar rimtas pavojus visuomenės sveikatai. Jos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas buvo 2020 m. rugsėjo 19 d.

Peržiūrėtoje direktyvoje tam tikros audiovizualinės taisyklės (pavyzdžiui, dėl reklamos, nepilnamečių apsaugos, plačiosios visuomenės apsaugos nuo smurto ar neapykantos kurstymo ir viešo kurstymo įvykdyti teroristinius nusikaltimus) taip pat taikomos dalijimosi vaizdo medžiaga platformoms. Svarbu pažymėti, kad peržiūrėtoje AŽPD taip pat skiriama daugiau dėmesio Europos kūrinių populiarinimui, užtikrinant, kad užsakomųjų vaizdo paslaugų teikėjai (pavyzdžiui, „Netflix“, „Amazon“ ir kt.) aktyviai prisidėtų prie tikslo skatinti kultūrų įvairovę ES, savo kataloguose turėdami ne mažiau kaip 30 % Europos darbų ir užtikrindami tokių darbų pastebimumą 27 . Gairėse dėl Europos kūrinių dalies apskaičiavimo 28 Komisija laikėsi nuomonės, kad šis tikslas gali būti veiksmingai pasiektas tik jei 30 % Europos kūrinių dalis bus užtikrinta kiekviename iš nacionalinių katalogų, kuriuos siūlo keliose šalyse veikiantys užsakomųjų vaizdo paslaugų teikėjai. Taip bus užtikrinta, kad deramos galimybės susipažinti su Europos kūriniais būtų suteiktos visų valstybių narių, kuriose paslaugų teikėjai siūlo nacionalinius katalogus, žiūrovams. Šis metodas pranašus ir tuo, kad gali paskatinti Europos kūrinių sklaidą ir didinti jų prieinamumą Sąjungoje.

Komisija, remdamasi valstybių narių ataskaitomis ir nepriklausomu tyrimu, reguliariai stebės, kaip taikomos Europos kūrinių populiarinimo taisyklės.

Todėl, nors AŽPD laisvas audiovizualinio turinio judėjimas palengvinamas taikant kilmės šalies ir minimalaus suderinimo principus, audiovizualinio turinio prieinamumui tarpvalstybiniu mastu gali turėti įtakos priežastys, nesusijusios su AŽPD taikymo sritimi, pavyzdžiui, intelektinės nuosavybės teisės, techninių išteklių prieinamumas arba verslo ir (arba) finansiniai aspektai.

Ši teisėkūros sistema turėtų iš esmės padėti siekti organizatorių tikslų. Atsižvelgiant į neseniai atliktą AŽPD peržiūrą, artimiausioje ateityje nenumatoma jokios naujos papildomos teisėkūros iniciatyvos. Nepaisant to, Komisija stebės, kaip direktyva taikoma visuotiniu mastu:

·ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 19 d., o vėliau – kas trejus metus Komisija pateiks Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui šios direktyvos taikymo ataskaitą;

·ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 19 d. Komisija pateiks Europos Parlamentui ir Tarybai direktyvos poveikio ir jos pridėtinės vertės ex post vertinimą, prireikus kartu su pasiūlymais dėl direktyvos peržiūros.

Numatytas tikslas

Iniciatyvos „Minority SafePack“ organizatoriai ragina veiklai, kuria remiamos mažumų bendruomenės ir jų kultūra, taikyti bendrąją išimtį. Jie ragina taikyti išimtį, kuria taip pat būtų atsižvelgiama į kalbų ir regioninės įvairovės skatinimą ir gerbiamos mažumoms priklausančių asmenų teisės.

Dabartinės taisyklės

Kai finansavimas teikiamas ekonominės veiklos nevykdantiems asmenims arba kai atitinkamas projektas nedaro poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai, finansavimas nėra valstybės pagalba, apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 53 straipsnyje (pagalba iki 75 mln. EUR arba 150 mln. EUR per metus kultūrai ir paveldo išsaugojimui) ir 54 straipsnyje (iki 50 mln. EUR pagalbos audiovizualiniams kūriniams schemos), taip pat 4 straipsnio 1 dalies z ir aa punktuose skelbiama, kad tam tikromis sąlygomis tam tikrų kategorijų pagalba yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 ir 108 straipsnius.

2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimo 2012/21/ES dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, 2 straipsnio 1 dalies a punktu dėl finansavimo iki 15 mln. EUR per metus ir (arba) 2 straipsnio 1 dalies c punktu dėl pažeidžiamų grupių socialinės rūpybos ir įtraukties, taip pat kitomis atitinkamomis šiame sprendime nustatytomis sąlygomis suteikiama daugiau galimybių remti mažumoms priklausančių asmenų teises ir jų kultūrą.

Pagal 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai bet kurio projekto finansavimas iki 200 000 EUR per trejus finansinius metus laikomas de minimis pagalba.

Pagal 2012 m. balandžio 25 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 360/2012 dėl SESV 107 ir 108 straipsnių taikymo visuotinės ekonominės svarbos paslaugas teikiančios įmonės finansavimas iki 500 000 EUR per trejus finansinius metus taip pat laikomas de minimis pagalba, suteikta visuotinės ekonominės svarbos paslaugas teikiančioms įmonėms.

Apie pirmiau nurodytas sąlygas atitinkančias priemones atitinkama valstybė narė neprivalo pranešti Komisijai. Nors Komisija mano, kad dabartinės valstybės pagalbos taisyklės yra pakankamai lanksčios, kad patenkintų su prašymu susijusius poreikius, t. y. atleidimą nuo pareigos pranešti Komisijai apie projektus, kuriais skatinamos tautinės mažumos ir jų kultūra, ji visada pasirengusi valstybėms narėms teikti gaires.

Nuolatinės gairės

Komisija tebėra pasirengusi teikti gaires tais atvejais, kai valstybėms narėms kyla sunkumų užtikrinant, kad jų numatytos priemonės, kuriomis siekiama propaguoti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises ir jų kultūrą, būtų suderinamos su galiojančiomis valstybės pagalbos taisyklėmis.

3.IŠVADA

Įtrauktis ir pagarba turtingai Europos kultūrų įvairovei yra vienas iš Europos Komisijos prioritetų ir tikslų. Komisija yra įsipareigojusi toliau remti politiką ir teikti finansavimą šioje srityje.

Komisija, atsižvelgdama į jai suteiktus įgaliojimus ir į esamas bei pastaraisiais metais įgyvendinamas iniciatyvas, kuriomis atkreipiamas dėmesys į kelis 2013 m. pateiktų Piliečių iniciatyvos pasiūlymų aspektus, mano, kad galima imtis tolesnių veiksmų keliose srityse.

3.1.    Dėl konkretaus pasiūlymo (žr. pirmiau pateiktą 2.1 pasiūlymą) dėl Tarybos rekomendacijos dėl kultūrų ir kalbų įvairovės Sąjungoje apsaugos ir skatinimo

·Komisija atidžiai stebės, kaip įgyvendinamos kelios nuo 2017 m. priimtos ES iniciatyvos 29 , įskaitant Piliečių iniciatyvoje nurodytus aspektus. Įgyvendinant prioritetinį užmojį sukurti Europos švietimo erdvę valstybėms narėms turėtų būti padedama siekti susijusių rekomendacijų tikslų, be kita ko, skatinti bendras vertybes, įtraukų švietimą ir kalbinio sąmoningumo mokyklas. 

·Komisija taip pat pažymi, kad 2020–2030 m. ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginiu planu ir pasiūlymu dėl Tarybos rekomendacijos dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo (šiuo metu jį nagrinėja Taryba) bus populiarinamas romų menas, istorija ir kultūra, socialinės inovacijos ir politikos eksperimentai (didinamas informuotumas apie juos).

·Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad jokio papildomo teisės akto nereikia.

3.2.    Dėl pasiūlymo (žr. pirmiau pateiktą 2.2 pasiūlymą) dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo arba reglamento „dėl finansavimo programų pakeitimo, kad jos taptų lengviau prieinamos nedidelėms regioninių ir mažumų kalbų bendruomenėms“,

·Komisija pažymi, kad, neseniai priėmus naujas programas „Erasmus+“ ir „Kūrybiška Europa“, nacionalinių agentūrų, atsakingų už programos „Erasmus+“ įgyvendinimą, ir programos „Kūrybiška Europa“ centrų tinklo atstovai turėtų susitikti su nacionaliniais nedidelių nacionalinių kultūrinių ir kalbinių bendruomenių atstovais, kad jiems būtų pateiktos praktinės gairės, kaip teikti paraiškas finansavimui gauti. Turėtų būti dedamos tolesnės pastangos sukurti paraiškų teikėjams skirtą vieno langelio principu veikiantį centrą, pasitelkiant programos „Kūrybiška Europa“ centrų, įsteigtų visose programose dalyvaujančiose šalyse, tinklą. Centrai ir jų tinklas visoms kultūros ir kūrybos sektorių organizacijoms suteiktų galimybę gauti informaciją ir techninę pagalbą, teikti paraiškas dėl visų veiksmų ir iniciatyvų, įgyvendinamų pagal programą „Kūrybiška Europa“, taip pat dėl kitų joms aktualių ES finansavimo galimybių. Savo gairėse Komisija taip pat pateiks papildomų rekomendacijų ir išsamesnės informacijos. Dėl to finansavimo programos taps prieinamesnės nedidelėms regioninių ir mažumų kalbų bendruomenėms.

·Komisija toliau stebės projektus, susijusius su regioninėmis ar mažumų kalbomis, ir analizuos jų galimą poveikį atitinkamų šalių politikai. Ankstesni projektai, pavyzdžiui, išvardyti Komisijos brošiūroje „Kalbų įvairovė Europos Sąjungoje. Regioninių ir mažumų kalbų atvejis“ (angl. Linguistic diversity in the European Union – the case of regional and minority languages), paraiškų teikėjus gali įkvėpti dalyvauti naujuose projektuose vietos, regioniniu ar nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į būsimos 2021–2027 m. programos „Erasmus“ tikslus kalbų mokymosi, įtraukties ir ES vertybių propagavimo srityse.

·Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad jokio papildomo teisės akto nereikia.

3.3.    Dėl pasiūlymo (žr. pirmiau pateiktą 2.3 pasiūlymą) dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo arba reglamento, kuriuo siekiama sukurti kalbų įvairovės centrą, kuris didintų regioninių ir mažumų kalbų svarbos supratimą ir skatintų visų lygių įvairovę ir būtų finansuojamas daugiausia Europos Sąjungos lėšomis,

·Komisija mano, kad labai svarbu palaikyti ir plėtoti bendradarbiavimą pasitelkiant Europos Tarybos Europos šiuolaikinių kalbų centrą, taip pat teikti Komisijos paramą valstybėms narėms įgyvendinant 2019 m. Tarybos rekomendaciją. Taip bus užtikrintas tinkamas ES dėmesys ir išvengta rizikos, kad papildomų centrų pastangos ir ištekliai dubliuosis.

·Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad jokio papildomo teisės akto nereikia.

3.4.    Dėl pasiūlymo (žr. pirmiau pateiktą 2.4 pasiūlymą) dėl reglamento, kuriuo pritaikomos struktūrinių fondų užduotims, prioritetiniams tikslams ir organizacijai taikomos bendrosios taisyklės, kad būtų atsižvelgiama į mažumų apsaugą ir skatinama kultūrų bei kalbų įvairovė, jei finansuotinais veiksmais stiprinama Sąjungos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda,

·Komisija pažymi, kad 2021–2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamente nediskriminavimo reikalavimas dar labiau sugriežtintas užtikrinant, kad Pagrindinių teisių chartijos, kaip horizontaliojo principo ir horizontaliosios reikiamos sąlygos, būtų laikomasi visose politikos srityse.

·Komisija taip pat pabrėžia, kad sanglaudos politikos fondai ir toliau bus naudojami socialinei ir ekonominei etninių mažumų ir marginalizuotų bendruomenių integracijai remti, atsižvelgiant į valstybių narių nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis nustatytus poreikius.

·Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad nereikia jokios papildomos teisėkūros iniciatyvos ir jokio tolesnio sanglaudos politikos fondų teisėkūros sistemos pritaikymo.

3.5.    Dėl pasiūlymo (žr. pirmiau pateiktą 2.5 pasiūlymą) dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo siekiama iš dalies pakeisti reglamentą dėl programos „Horizontas 2020“, kad būtų pagerinti papildomos naudos, kurią nacionalinės mažumos ir kultūrų bei kalbų įvairovė galėtų suteikti ES regionų socialinei ir ekonominei plėtrai, tyrimai,

·Komisija atkreipia dėmesį į įvairius kalbų ir kultūrų paveldo bei mažumų kalbų projektus, finansuojamus pagal programą „Horizontas 2020“, ir tai, kad šios galimybės apsaugoti kalbas kaip Europos kultūros paveldo dalį yra toliau įgyvendinamos ir plėtojamos vykdant naują mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą pagal programą „Europos horizontas“.

·Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad jokių papildomų teisėkūros veiksmų imtis nereikia.

3.6.    Dėl pasiūlymo (žr. pirmiau pateiktą 2.6 pasiūlymą) dėl ES teisės aktų dalinio pakeitimo siekiant užtikrinti beveik vienodą požiūrį į asmenis be pilietybės ir Sąjungos piliečius

·Įgyvendinant naują išsamų 2021–2024 m. integracijos ir įtraukties veiksmų planą gali būti atsižvelgiama į tautinėms mažumoms priklausančių asmenų be pilietybės ir ES piliečių padėtį, visų pirma į poreikį geriau juos integruoti į visuomenę užtikrinant geresnes užimtumo, švietimo ir socialines galimybes.

·2021–2027 m. programavimo laikotarpiu veiksmų plane numatytos priemonės bus finansuojamos naujojo Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, taip pat ESF+ ir Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

·Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad jokių naujų teisėkūros veiksmų imtis nereikia.

3.7.    Dėl pasiūlymo (žr. pirmiau pateiktą 2.7 pasiūlymą) dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo siekiama įvesti vieningas autorių teises, kurios leistų visą ES laikyti viena vidaus rinka autorių teisių srityje,

·Komisija pažymi, kad 2017–2019 m. buvo priimta įvairių teisėkūros priemonių, o perkėlimo į nacionalinę teisę terminai nukelti iki 2021 m. birželio mėn. Komisija atidžiai stebės, kaip įgyvendinamos šios teisėkūros priemonės.

·2020 m. gruodžio mėn. Komisija paskelbė peržiūrą, kurioje įvertino geografinio blokavimo taisyklių taikymo srities išplėtimo internetinėms paslaugoms, kuriomis suteikiama prieiga prie autorių teisių saugomo turinio (audiovizualinio ir neaudiovizualinio), poveikį. Komisija, prieš svarstydama bet kokias tolesnes priemones, pradės dialogą su suinteresuotaisiais audiovizualinio sektoriaus subjektais, kad aptartų konkrečius būdus, kaip skatinti audiovizualinio turinio sklaidą ir gerinti vartotojų prieigą prie jo visoje ES.

·Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad jokių papildomų teisėkūros veiksmų imtis nereikia.

3.8.    Dėl pasiūlymo (žr. pirmiau pateiktą 2.8 pasiūlymą) dėl 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo dalinio pakeitimo siekiant užtikrinti laisvą paslaugų teikimą ir audiovizualinio turinio priėmimą regionuose, kuriuose gyvena tautinės mažumos,

·Komisija mano, kad neseniai peržiūrėta Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva (AŽPD) užtikrinama, kad užsakomųjų vaizdo paslaugų teikėjai (pavyzdžiui, „Netflix“, „Amazon“ ir kt.) aktyviai prisidėtų prie tikslo skatinti kultūrų įvairovę Sąjungoje. Gairėse dėl Europos kūrinių dalies apskaičiavimo Komisija laikėsi nuomonės, kad šis tikslas gali būti veiksmingai pasiektas tik jei 30 % Europos kūrinių dalis bus užtikrinta kiekviename iš nacionalinių katalogų, kuriuos siūlo keliose šalyse veikiantys užsakomųjų vaizdo paslaugų teikėjai. Taip bus užtikrinta, kad deramos galimybės susipažinti su Europos kūriniais būtų suteiktos visų valstybių narių, kuriose paslaugų teikėjai siūlo nacionalinius katalogus, žiūrovams. Šis metodas pranašus ir tuo, kad gali paskatinti Europos kūrinių sklaidą ir didinti jų prieinamumą Sąjungoje.

·Komisija, remdamasi valstybių narių ataskaitomis ir nepriklausomu tyrimu, reguliariai stebės, kaip taikomos Europos kūrinių populiarinimo taisyklės, taip pat stebės, kaip direktyva taikoma visuotiniu mastu.

·Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad dabartinių taisyklių pakanka ir direktyvos papildomai iš dalies keisti nereikia.

3.9.    Dėl pasiūlymo (žr. pirmiau pateiktą 2.9 pasiūlymą) dėl Tarybos reglamento ar sprendimo, kuriuo siekiama nustatyti bendrąją išimtį, pagal kurią tautinių mažumų ir jų kultūros rėmimo projektams netaikytina SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatyta procedūra,

·Komisijos nuomone, esamų taisyklių pakanka, kad valstybės narės galėtų remti projektus, kuriais propaguojamos tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisės ir jų kultūra.

·Komisija ir toliau teiks gaires tais atvejais, jei valstybėms narėms kiltų sunkumų užtikrinant, kad jų numatytos priemonės, kuriomis siekiama propaguoti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises ir jų kultūrą, būtų suderinamos su galiojančiomis valstybės pagalbos taisyklėmis.

·Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad jokio papildomo teisės akto nereikia.

(1)      2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis.

(2)      COM(2020) 565.

(3)      COM(2020) 152.

(4)      COM(2020) 698.

(5)      COM(2020) 620.

(6)      2021 m. pradžioje Komisija taip pat pristatys išsamią vaiko teisių strategiją, kuria bus sustiprinta parama vaikams ir jų apsauga, įskaitant mažumų grupėms priklausančių vaikų teises.

(7)      Pagal Europos socialinių teisių ramsčio 3 principą „Kiekvienas, nesvarbu, kokia yra jo lytis, rasinė ar etninė kilmė, religija ar tikėjimas, negalia, amžius ar seksualinė orientacija, turi teisę į vienodą požiūrį ir lygias galimybes užimtumo, socialinės apsaugos, švietimo srityse ir galimybę gauti visuomenei prieinamas prekes ir paslaugas. Skatinama sudaryti lygias galimybes nepakankamai atstovaujamoms grupėms.“

(8)      2019 m. balandžio 17 d. Reglamentas (ES) 2019/788, kuriuo pakeičiamas Reglamentas (ES) 211/2011.

(9) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1042.

(10)   https://ec.europa.eu/culture/policies/cultural-policy-cooperation-eu-level, www.voicesofculture.eu

(11) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52018XG1221(01)

(12) COM(2020) 625 final

(13) 2019/C 189/03

(14)       „Kalbų įvairovė Europos Sąjungoje. Regioninių ir mažumų kalbų atvejis“ (angl. „Linguistic diversity in the European Union – the case of regional and minority languages“). Europos Sąjungos leidinių biuras, 2018 m.

(15)      2017 m. kovo 29 d. Komisijos sprendimas (ES) 2017/652 dėl pasiūlytos piliečių iniciatyvos „Minority SafePack – milijonas parašų už įvairovę Europoje“ (C(2017) 2200).

(16)      2019 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacija dėl visapusiško požiūrio į kalbų mokymą ir mokymąsi (2019/C 189/03).

(17)      https://nesetweb.eu/wp-content/uploads/2020/05/NESET_AR_2020_Future-of-language-education_Full-report.pdf

(18)      Komisijos pranešimas – Rekomendacijos, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisų chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (C/2016/4384, OL C 269, 2016 7 23, p. 1–19).

(19) Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 240/2014, kuris bus toliau taikomas 2021–2027 m., kaip nurodyta 6 straipsnio 3 dalyje.

(20) https://cordis.europa.eu/project/id/101004468

(21)      COM(2020) 758 final.

(22)      Kūriniai, kuriais nebeprekiaujama, yra knygos, filmai ir kiti kūriniai, kurie vis dar saugomi autorių teisių, bet nebesiūlomi rinkoje.

(23)      Reglamento dėl nepagrįsto geografinio blokavimo pirmoji trumpojo laikotarpio peržiūra, COM(2020) 766.

(24)      COM(2020) 784 final.

(25)      Direktyva 2010/13/ES su pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 14 d. Direktyva (ES) 2018/1808.

(26)      Televizijos transliuotojų pareiga užtikrinti, kad Europos kūriniams būtų palikta didesnė jų programoms transliuoti skirto laiko dalis, lieka nepakitusi.

(27)

     Komisijos komunikatas dėl pagal Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 13 straipsnio 7 dalį teikiamų gairių dėl Europos kūrinių dalies užsakomųjų paslaugų kataloguose apskaičiavimo ir dėl terminų „nedidelė auditorija“ ir „maža apyvarta“ apibrėžčių (2020/C 223/03).

(28)      Tarybos rekomendacija (2018/C 195/01) dėl bendrų vertybių, įtraukaus švietimo ir europinio mokymo aspekto propagavimo; Tarybos rekomendacija (2019/C 189/03) dėl visapusiško požiūrio į kalbų mokymą ir mokymąsi; Komisijos komunikatas (COM(2020) 625) dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m.