AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.DELEGUOTOJO AKTO BENDROSIOS APLINKYBĖS
Vienas iš pagrindinių bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslų – pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl BŽP nustatant įpareigojimą iškrauti laimikį palaipsniui sustabdyti Europos Sąjungos (ES) žvejybos laimikio išmetimą į jūrą. Taip siekiama geriau išnaudoti turimus išteklius ir pateisinti visuomenės lūkesčius, kad bus sustabdytas tinkamų parduoti žuvų išmetimas atgal į jūrą. Atliekant paskutinės BŽP reformos poveikio vertinimą nustatyta, kad svarbus nepakankamo BŽP aplinkosauginio tvarumo veiksnys – didelis į jūrą išmetamų žuvų kiekis.
Vadovaujantis BŽP reglamento 15 straipsnio 1 dalies a punktu, Baltijos jūroje įpareigojimas iškrauti laimikį nuo 2015 m. sausio 1 d. apima visų rūšių, kurioms taikomi laimikio limitai, žuvų laimikį, sužvejotą šioje jūroje vykdant smulkiųjų pelaginių žuvų, t. y. silkių ir šprotų, žvejybą ir pramoninę žvejybą. Remiantis naujosios BŽP reglamento 15 straipsnio 1 dalies b punktu, šis įpareigojimas nuo tos pačios datos apima ir laimikį, sužvejotą vykdant lašišų žvejybą. Be to, pagal tą pačią nuostatą šis įpareigojimas nuo 2015 m. sausio 1 d. apima rūšis, pagal kurias apibrėžiama konkreti žvejyba, o nuo 2017 m. sausio 1 d. – visas kitas rūšis, kurių laimikis sužvejojamas Baltijos jūros Sąjungos vandenyse vykdant kitų rūšių, kurioms taikomi laimikio limitai, žuvų žvejybą. Menkė yra laikoma rūšimi, pagal kurią apibrėžiama tam tikra žvejyba Baltijos jūroje. Jūrinės plekšnės dažniausiai sužvejojamos kaip priegauda vykdant tam tikrą menkių žvejybą, joms yra taikomi sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai. Todėl įpareigojimas iškrauti menkių laimikį taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d., o jūrinių plekšnių – nuo 2017 m. sausio 1 d.
BŽP reglamente numatyta įvairių nuostatų, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį. Jame taip pat numatyti konkretūs lankstumo mechanizmai, kurie bus pradėti taikyti pagal daugiamečius planus, o tais atvejais, kai daugiamečių planų nėra, pagal vadinamuosius išmetimo į jūrą mažinimo planus. Šie žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planai numatyti kaip laikinoji priemonė, kurios trukmė – treji metai. Išmetimo į jūrą mažinimo planai rengiami remiantis bendromis rekomendacijomis, dėl kurių susitaria tam pačiam regionui ar jūros baseinui priklausančių valstybių narių grupės.
Reglamentu (ES) Nr. 1396/2014 nustatytas pirmasis išmetimo į jūrą mažinimo planas, pagal kurį įpareigojimas iškrauti laimikį apima menkių, silkių, šprotų, lašišų ir jūrinių plekšnių išteklius Baltijos jūroje. Jis priimtas 2014 m. ir taikomas iki 2017 m. pabaigos.
2016 m. priimtas Reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo po BŽP reformos nustatytas pirmasis daugiametis valdymo planas, taikomas menkių, silkių ir šprotų ištekliams. Šiame reglamente yra nuostatų, kurios taikomos ir jūrinių plekšnių ištekliams.
Reglamentu (ES) 2016/1139 Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos konkrečios su įpareigojimu iškrauti laimikį susijusios nuostatos:
(1)įpareigojimo iškrauti laimikį išimtys, taikomos rūšims, kurių žuvys turi didelę galimybę išgyventi paleistos atgal į jūrą;
(2)įpareigojimo iškrauti laimikį de minimis išimtys, taikomos a) kai mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad labiau padidinti žvejybos įrankio selektyvumą yra sunku, arba b) kai siekiama išvengti neproporcingų nepageidaujamo laimikio tvarkymo išlaidų;
(3)nuostatos dėl laimikio dokumentavimo;
(4)nuostatos dėl mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, kuriomis siekiama užtikrinti jūrų gyvūnų jauniklių apsaugą.
Daugiametis valdymo planas (Reglamentas (ES) 2016/1139) neapima lašišų išteklių, todėl įpareigojimas iškrauti šių išteklių laimikį toliau turėtų būti įgyvendinamas pagal atskirą deleguotąjį aktą, priimtą remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 6 dalimi.
2.KONSULTACIJOS PRIEŠ PRIIMANT AKTĄ
Siekdamos įtvirtinti regionalizavimo principą Baltijos jūros regiono valstybės narės įsteigė regioninį Baltijos jūros žuvininkystės forumą (BALTFISH). BALTFISH principai ir darbo metodai nustatyti susitarimo memorandume, kurį 2013 m. gruodžio 13 d. pasirašė už žuvininkystę atsakingi visų Baltijos jūros regiono ES valstybių narių ministrai.
Rengdamas dvi bendras rekomendacijas BALTFISH konsultavosi su Baltijos jūros patariamąja taryba ir kitais suinteresuotaisiais subjektais. Baltijos jūrai skirto išmetimo į jūrą mažinimo plano elementai su šia taryba aptarti 2013 m. birželio 13 d. Kopenhagoje surengtame techniniame posėdyje ir 2014 m. balandžio 29 d. Rygoje bei 2017 m. balandžio 26 d. Berlyne vykusiuose forumo BALTFISH seminaruose.
BALTFISH taip pat atsižvelgė į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) rekomendacijas dėl visų išmetimo į jūrą mažinimo planų elementų, kurias komitetas valstybėms narėms pateikė 2013, 2014 ir 2017 m. specialiai surengtuose ekspertų darbo grupės posėdžiuose (EWG 13-23, EWG 13-17, EWG 14-06 ir EWG 17-03). Šiuose posėdžiuose dalyvavo ne tik patariamųjų tarybų bei valstybių narių stebėtojai, bet ir kviestiniai ekspertai.
2014 m. liepos 7–14 d. ir 2017 m. liepos 10–14 d. plenariniuose posėdžiuose ŽMTEK įvertino pagrindinius Komisijai pateiktų galutinių bendrų rekomendacijų elementus, susijusius su atitinkamos žvejybos apibrėžimu, dideliu išgyvenamumu grindžiamomis išimtimis ir menkių išteklių išsaugojimą užtikrinančių mažiausių orientacinių dydžių nustatymu.
Įvertinęs konkrečius elementus ŽMTEK padarė išvadą, kad informacijos, būtinos įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo nurodymų elementams įvertinti, abejose rekomendacijose pateikta pakankamai.
Dėl dideliu išgyvenamumu grindžiamos išimties, taikomos menkėms ir jūrinėms plekšnėms, sužvejotoms tinklinėmis gaudyklėmis, krabų bei omarų gaudyklėmis ir (arba) dugninėmis gaudyklėmis, venteriais ir užtveriamaisiais tinklais, ŽMTEK padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, jog žvejojant tokiais įrankiais žuvys patenka į statinę tinklo konstrukciją, o ne, pavyzdžiui, įsipainioja arba yra pagaunamos kabliuku, galima pagrįstai daryti prielaidą, kad mirtingumas žvejojant tokiais įrankiais bus nedidelis – paprastai mažesnis negu 10 %. Tačiau ŽMTEK rekomendavo tęsti darbą siekiant patvirtinti šios prielaidos pagrįstumą, taip pat išsiaiškinti taikomą praktiką ir vyraujančias aplinkos sąlygas. Dėl išimties, susijusios su jūrinių plekšnių išmetimu į jūrą, pažymėtina, kad būtų naudinga turėti išsamesnės informacijos, kuri padėtų įvertinti turimo išmestų žuvų išgyvenamumo įverčio reprezentatyvumą ir kokybę.
Bendroje rekomendacijoje taip pat paminėta, kad tam tikram laimikiui reikia taikyti išimtį atsižvelgiant į teisės aktus, susijusius su žmonių maistui ir gyvūnų pašarams netinkamais žvejybos produktais, t. y. į reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 1881/2006. Tačiau, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 5 dalimi, tokia išimtis nepatenka į išmetimo į jūrą mažinimo planų taikymo sritį ir negali būti įtraukiama į bendras rekomendacijas kaip pagal bendrą žuvininkystės politiką taikytina priemonė. Todėl ši išimtis nėra įtraukta į šį reglamentą.
Dėl mažiausio menkių išteklių išsaugojimą užtikrinančio dydžio ŽMTEK padarė išvadą, kad gali būti pagrįstų biologinių argumentų sumažinti šį mažiausią dydį siekiant sumažinti dabartinį išmetamų žuvų kiekį. Jeigu taikant įpareigojimą iškrauti laimikį būtų nustatytas 35 cm mažiausias menkių išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis, sumažėtų laimikio, kurio negalima parduoti žmonėms vartoti, kiekis. Argumentų dėl pirmojo neršto, pagrindžiančių 38 cm mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio taikymą Baltijos jūroje, pateikta nebuvo.
Remdamasi ŽMTEK atliktu vertinimu bei Komisijos tarnybų atliktu vidiniu vertinimu ir gavusi tam tikrų bendros rekomendacijos punktų paaiškinimą, Komisija mano, kad abi pateiktos bendros rekomendacijos atitinka Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 6 dalį, kaip išdėstyta pirmiau.
3.DELEGUOTOJO AKTO TEISINIAI ASPEKTAI
Siūlomų veiksmų santrauka
Pagrindinis teisinis veiksmas – priimti priemones, kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį.
Reglamente nurodomos žuvų ir žvejybos rūšys, kurioms būtų taikomos konkrečios priemonės ir dideliu išgyvenamumu grindžiamos išimtys, taip pat nustatomas mažiausias menkių išteklių išsaugojimą užtikrinantis dydis.
Teisinis pagrindas
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1139 7 straipsnis.
Subsidiarumo principas
Pasiūlymas priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai.
Proporcingumo principas
Pasiūlymas patenka į deleguotųjų įgaliojimų, suteiktų Komisijai pagal Reglamento (ES) 2016/1139 7 straipsnio 1 dalį, taikymo sritį ir juo neviršijama to, kas būtina tos nuostatos tikslui pasiekti.
Pasirinkta priemonė
Siūloma priemonė – Komisijos deleguotasis reglamentas.
Kitos priemonės būtų netinkamos dėl šios priežasties: Komisijai suteikti įgaliojimai deleguotaisiais aktais priimti išmetimo į jūrą mažinimo planus ir tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės pateikė bendrą rekomendaciją, kurioje numatytos ir į šį pasiūlymą įtrauktos priemonės grindžiamos patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir tenkina visus Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 5 dalyje nustatytus atitinkamus reikalavimus.
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) …/...
2017 12 18
kuriuo nustatomos įpareigojimo iškrauti menkių ir jūrinių plekšnių laimikį, sužvejotą vykdant žvejybą Baltijos jūroje, įgyvendinimo specifikacijos
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007, ypač į jo 7 straipsnį,
kadangi:
(1)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 siekiama palaipsniui sustabdyti ES žvejybos laimikio išmetimą į jūrą nustatant įpareigojimą iškrauti rūšių, kurioms taikomi laimikio limitai, žuvų laimikį;
(2)pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies a punktą įpareigojimas iškrauti laimikį, sužvejotą vykdant silkių bei šprotų žvejybą ir pramoninę žvejybą, taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d.;
(3)pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies b punktą, vykdant žvejybą Baltijos jūroje, kuriai netaikomas to reglamento 15 straipsnio 1 dalies a punktas, įpareigojimas iškrauti laimikį nuo 2015 m. sausio 1 d. taikomas rūšims, pagal kurias apibrėžiama konkreti žvejyba, o nuo 2017 m. sausio 1 d. – visoms kitoms rūšims, kurioms taikomas laimikio limitas. Menkė yra laikoma rūšimi, pagal kurią apibrėžiama tam tikra žvejyba Baltijos jūroje. Jūrinės plekšnės dažniausiai sužvejojamos kaip priegauda vykdant tam tikrą menkių žvejybą. Taigi įpareigojimas iškrauti laimikį pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies b punktą menkėms įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., o jūrinėms plekšnėms – 2017 m. sausio 1 d.;
(4)Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konkrečios žvejybos daugiametis planas nepriimtas, Komisija gali priimti laikiną išmetimo į jūrą mažinimo planą su išsamiais įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo nurodymais;
(5)Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1396/2014 nustatytas lašišų, silkių, šprotų ir menkių žvejybai Baltijos jūroje skirtas išmetimo į jūrą mažinimo planas. Į tą planą, be kita ko, įtraukta įpareigojimo iškrauti laimikį išimtis, taikoma menkėms ir lašišoms dėl įrodyto aukšto jų išgyvenamumo koeficiento, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4 dalies b punkte. Reglamentas (ES) Nr. 1396/2014 baigia galioti 2017 m. gruodžio 31 d.;
(6)Reglamentu (ES) 2016/1139 nustatytas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas. Į tą planą taip pat įtrauktos jūrinių plekšnių ištekliams taikomos nuostatos. Reglamento (ES) Nr. 2016/1139 7 straipsnio 1 dalimi Komisija įgaliojama deleguotaisiais aktais priimti su įpareigojimu iškrauti laimikį susijusias nuostatas, grindžiamas bendromis rekomendacijomis, kurias rengia valstybės narės, pasikonsultavusios su atitinkamomis patariamosiomis tarybomis;
(7)tiesioginių žvejybos Baltijos jūroje valdymo interesų turi Danija, Vokietija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Suomija ir Švedija. Pasikonsultavusios su Baltijos jūros patariamąja taryba ir pasinaudojusios iš atitinkamų mokslinių įstaigų gauta informacija, minėtos valstybės narės 2017 m. gegužės 31 d. pateikė Komisijai bendrą rekomendaciją;
(8)bendroje rekomendacijoje siūloma Reglamente (ES) Nr. 1396/2014 numatytą įpareigojimo iškrauti laimikį išimtį, taikomą menkių ir jūrinių plekšnių laimikiui, sužvejotam tinklinėmis gaudyklėmis, krabų bei omarų gaudyklėmis ir (arba) dugninėmis gaudyklėmis, venteriais ir užtveriamaisiais tinklais, ir menkėms taikomą mažiausią išteklių išsaugojimą užtikrinantį orientacinį dydį taikyti ir po 2017 m. gruodžio 31 d.;
(9)bendra rekomendacija yra grindžiama didelį išgyvenamumą patvirtinančiais moksliniais įrodymais, kuriuos pateikė Baltijos jūros žuvininkystės forumas (BALTFISH) ir peržiūrėjo Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK);
(10) ŽMTEK teigia, kad siekiant įvertinti išmestų žuvų išgyvenamumo įverčio reprezentatyvumą ir kokybę būtų naudinga turėti išsamesnės informacijos. Tačiau ŽMTEK padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, jog žvejojant tokiais žvejybos įrankiais žuvys patenka į statinę tinklo konstrukciją, o ne, pavyzdžiui, įsipainioja arba yra pagaunamos kabliuku, galima pagrįstai daryti prielaidą, kad mirtingumas žvejojant tokiais įrankiais bus nedidelis;
(11)bendroje rekomendacijoje siūlomos priemonės atitinka Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 6 dalį, todėl vadovaujantis to reglamento 18 straipsnio 3 dalimi jas reikėtų įtraukti į šį reglamentą;
(12)remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 10 dalimi ir Reglamento (ES) 2016/1139 7 straipsnio 1 dalies d punktu, siekiant užtikrinti jūrų gyvūnų jauniklių apsaugą, gali būti nustatomi mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai. Reglamentu (ES) Nr. 1396/2014 nustatytas 35 cm mažiausias menkių dydis turėtų būti taikomas toliau atsižvelgiant į ŽMTEK išvadą, kad gali būti pagrįstų biologinių priežasčių nustatyti 35 cm mažiausią išteklių išsaugojimą užtikrinantį orientacinį dydį;
(13)Reglamente (ES) 2016/1139 nėra nustatyta, kokį laikotarpį turėtų būti taikoma išgyvenamumu grindžiama įpareigojimo iškrauti laimikį išimtis. Tačiau tikslinga užtikrinti, kad tokios išimties taikymo poveikis būtų reguliariai vertinamas remiantis patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis. Atsiradus naujų įrodymų išimtis turėtų būti atitinkamai pervarstyta;
(14)pagal Reglamento (ES) 2016/1139 16 straipsnio 2 dalį Komisijai penkerių metų laikotarpiui nuo 2016 m. liepos 20 d. suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, susijusius su įpareigojimu iškrauti laimikį. Todėl išgyvenamumu grindžiamos įpareigojimo iškrauti laimikį išimties poveikį tikslinga pakartotinai įvertinti trečiaisiais šio reglamento taikymo metais;
(15)Reglamentas (ES) Nr. 1396/2014 baigia galioti 2017 m. gruodžio 31 d., todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
Šiame reglamente pateikiami išsamūs įpareigojimo iškrauti menkių ir jūrinių plekšnių laimikį, sužvejotą vykdant silkių, šprotų ir menkių žvejybą Baltijos jūroje, įgyvendinimo nurodymai.
2 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1) Baltijos jūra – ICES IIIb, IIIc ir IIId kvadratai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 218/2009 III priede.
3 straipsnis
Išgyvenamumu grindžiama išimtis
1.Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies įpareigojimas iškrauti laimikį neapima menkių ir jūrinių plekšnių laimikio, sužvejoto vykdant silkių, šprotų ir menkių žvejybą tinklinėmis gaudyklėmis, krabų bei omarų gaudyklėmis ir (arba) dugninėmis gaudyklėmis, venteriais ir užtveriamaisiais tinklais.
2. 1 dalyje nurodytomis sąlygomis sužvejotos žuvys, kurios sužvejotos be kvotos arba kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, paleidžiamos atgal į jūrą.
4 straipsnis
Mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis
Mažiausias menkių išteklių Baltijos jūroje išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis yra 35 cm.
5 straipsnis
Baigiamosios nuostatos
1. Iki 2019 m. kovo 1 d. tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės Komisijai pateikia informaciją, pagal kurią galima vertinti į jūrą išmestų tinklinėmis gaudyklėmis, krabų bei omarų gaudyklėmis ir (arba) dugninėmis gaudyklėmis, venteriais ir užtveriamaisiais tinklais sužvejotų jūrinių plekšnių išgyvenamumo įverčio reprezentatyvumą ir kokybę.
2. 1 dalyje nurodytą informaciją ne vėliau kaip 2019 m. rugpjūčio 1 d. įvertina Žuvininkystės mokslo technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK).
6 straipsnis
Išgyvenamumu grindžiamos išimties persvarstymas
Remdamasi ŽMTEK rekomendacija, Komisija trečiaisiais šio reglamento taikymo metais įvertina išgyvenamumu grindžiamos išimties taikymo poveikį atitinkamiems ištekliams ir tų išteklių žvejybai.
7 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2017 12 18
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER