KVIETIMAS TEIKTI INFORMACIJĄ

DĖL INICIATYVOS (be poveikio vertinimo)

Iniciatyvos pavadinimas

ES ūkinių gyvūnų / gyvulininkystės strategija

Vadovaujantis GD (atsakingas skyrius)

AGRI GD E.3 skyrius. Gyvūniniai produktai

Tikėtinas iniciatyvos tipas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui

Orientacinės datos

2026 m. II ketvirtis

Papildoma informacija

Žemės ūkio ir maisto sektoriaus vizija

ES gyvulininkystės darbo kryptis

Baltymų strategija

Šis dokumentas teikiamas tik susipažinti. Jis neturi įtakos galutiniam Komisijos sprendimui dėl to, ar ši iniciatyva bus įgyvendinama, ar dėl jos galutinio turinio. Visi šiame dokumente aprašyti iniciatyvos elementai, įskaitant įgyvendinimo datas, gali keistis.

A. Politinės aplinkybės, problemos apibūdinimas ir subsidiarumo patikra

Politinės aplinkybės

Komisijos Žemės ūkio ir maisto sektoriaus vizijoje pripažįstama, kad gyvulininkystė yra esminė ES žemės ūkio sektoriaus ir platesnės maisto vertės grandinės dalis. Šis sektorius įneša didelį įnašą į ES ekonomiką, išlaiko kaimo bendruomenes, prisideda prie kraštovaizdžio tvarkymo ir aplinkos vertybių išsaugojimo.

Šiuo metu ES gyvulininkystės sektorius yra kryžkelėje ir susiduria su sudėtingais iššūkiais. Priklausomai nuo įvairių veiksnių (dydžio, sektoriaus ir kt.), ES valstybėms narėms aktualūs skirtingi iššūkiai ir poreikiai: mažėjantis bandų skaičius ir ūkių uždarymas, ilgalaikis mažas pelningumas ir menkas ekonominis gyvybingumas, didėjantis rūpestis dėl ūkininkų gerovės, sektoriaus poveikis aplinkai ir klimatui, intensyvėjanti prekybos ir rinkos konkurencija, rizika gyvūnų sveikatai ir gerovei; poveikis taip pat skiriasi priklausomai nuo geografinės vietos.

Kartu šie iššūkiai verčia keistis ir atveria naujų galimybių stiprinti sektoriaus konkurencingumą ir ilgalaikį tvarumą. Veisimo, pašarų efektyvumo ir gyvūnų sveikatos bei gerovės inovacijos ir skaitmeninės technologijos didina našumą ir mažina poveikį aplinkai. Didėjanti aukštos kokybės, tvariai pagamintų ir pagal regionus diferencijuotų gyvulininkystės produktų paklausa sukuria didesnės vertės produktų rinkos galimybes. Išteklių naudojimo efektyvumas ir aplinkos bei klimato srities veiklos rezultatai toliau gerėja dėl tokių veiksnių kaip: i) žiedinės bioekonomikos modelių kūrimas, įskaitant geresnį maisto medžiagų valdymą; ii) mėšlo valorizacija; iii) integravimas į pasėlių sistemas ir iv) geresnis sąsajų tarp gyvulininkystės produkcijos ir pievų išlaikymo išnaudojimas.

Be to, investicijos į gyvūnų gerovę, atsekamumą ir sertifikavimo sistemas gali sustiprinti ES, kaip turinčios aukštus standartus, reputaciją pasaulyje. Svarbu įvertinti, kokiu mastu tokios investicijos duoda didesnio konkurencingumo ir diferenciacijos rinkoje grąžą. Be to, laikantis tarptautinės teisės ir atlikus poveikio vertinimą pagal atitinkamą sistemą, bus įvertinta galimybė importuojamiems produktams taikyti sąlygas, lygiavertes ES gamybos standartams, įskaitant gyvūnų gerovės reikalavimus.

Taigi reikalinga ilgalaikė Europos teritorinę įvairovę atspindinti vizija, kaip užtikrinti, kad ES gyvulininkystės sektorius būtų atsparus krizėms, konkurencingas pasauliniu mastu ir tvarus visais aspektais. Atsižvelgdama į tai, Komisija į savo 2026 m. darbo programą kaip vieną iš pagrindinių iniciatyvų įtraukė gyvulininkystės strategiją su gyvūnų gerovės elementais. Ją ketinama įgyvendinti kartu su baltymų strategija, kad ES baltymų sistema taptų atsparesnė ir tvaresnė.

Problema, kurią siekiama spręsti šia iniciatyva

Šia iniciatyva siekiama spręsti lygiagrečiai egzistuojančias struktūrines ir kasdienes problemas, kurios įvairuoja priklausomai nuo kelių ES gyvulininkystės sektoriui kenkiančių veiksnių, iš kurių svarbiausi nurodyti toliau.

·Dėl įvairių finansinių sunkumų ir platesnių socialinių bei ekonominių suvaržymų, visų pirma darančių poveikį atrajotojams, bandų skaičius mažėja, o ūkiai uždaromi ir tai kelia aiškią riziką gyvulininkystės produkcijos tęstinumui kai kuriose ES dalyse.

·Pelningumas tebėra pagrindinė silpnoji grandis: didelės ir svyruojančios gamybos sąnaudos, rinkos nepastovumas ir konkurencinis spaudimas mažina ūkininkų pajėgumą investuoti, modernizuotis ir diegti inovacijas.

·Šios sąlygos taip pat labai neigiamai veikia ūkininkų gerovę, nes nuolatinis ekonominis netikrumas, kurį didina su klimatu susijusi rizika, prisideda prie streso ir psichikos sveikatos problemų, galinčių atgrasyti jaunąją kartą.

·Kartu, siekiant užtikrinti sektoriaus perspektyvumą, reikia rasti galimybių, kaip i) sumažinti jo aplinkosauginį pėdsaką, įskaitant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų teršalų kiekį; ii) sumažinti neigiamą išorinį poveikį, ypač regionuose, kuriuose yra didelė gyvulių koncentracija, ir iii) skatinti išteklių naudojimo žiediškumą, kuris kartu padidintų našumą, ir integravimą į pasėlių sistemas.

·Pasikartojančios grėsmės gyvūnų sveikatai ir poreikis laikytis aukštų gyvūnų gerovės standartų didina veiklos ir išlaidų naštą. Bet koks tolesnis gyvūnų gerovės gerinimas turėtų būti grindžiamas proporcingomis, laipsniškai įvedamomis taisyklėmis, suteikiant ūkininkams pakankamai laiko prisitaikyti bei skiriant tam paramą.

·Aukštų ES standartų laikymasis kainuoja, o rinka ne visada už tai atlygina. Atsižvelgiant į ES tarptautinius įsipareigojimus ir atlikus išsamų poveikio vertinimą bus įvertintos galimybės gamybos standartus, įskaitant dėl gyvūnų gerovės lygio, taikomus iš ES nepriklausančių šalių importuojamiems produktams, suderinti su vietinei produkcijai taikomais standartais.

·Galiausiai, šių iššūkių poveikis pasiskirsto netolygiai ir daugelyje kaimo, atokių ir kalnų vietovių, kuriose gyvulininkystė yra darbo vietų, žemėtvarkos ir vietos vertės grandinių pagrindas, kyla pavojus, kad sparčiau mažės gyventojų skaičius, silpnės kaimo ekonomika ir blogės kraštovaizdis.

Iniciatyva siekiama, kad šie iššūkiai taptų pertvarkos varomąja jėga ir juos sprendžiant būtų sukuriamos naujos sektoriaus konkurencingumo ir ilgalaikio tvarumo galimybės didesnio pasirengimo kontekste. Inovacijos ir teritorinis požiūris yra galingi pokyčių skatinimo svertai, tačiau taip pat svarbūs šie veiksniai: auganti aukštos kokybės, tvariai pagamintų ir pagal regionus diferencijuotų gyvulininkystės produktų paklausa, žiedinės bioekonomikos modelių kūrimas, ganomų gyvulių sistemų skatinimas ir investicijos į gyvūnų gerovės, atsekamumo ir sertifikavimo sistemas.

ES veiksmų pagrindas (teisinis pagrindas ir subsidiarumo patikra)

Strategija grindžiama tuo, kad žemės ūkio ir aplinkos srityse ES tenka pasidalijamoji atsakomybė. Strategija grindžiama tuo, kad žemės ūkio ir aplinkos srityse ES tenka pasidalijamoji atsakomybė, kaip išdėstyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo.

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo III antraštinė dalis.

Praktinis ES veiksmų poreikis

Laikantis vieningo ES požiūrio galima sukurti nuoseklią sistemą, kuri: i) remtų bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP); ii) užtikrintų veiksmingą vidaus rinkos veikimą; iii) skatintų tvirtą aplinkos apsaugą ir gyvūnų sveikatos apsaugos priemones. Veikdamos pavieniui valstybės narės negali veiksmingai išspręsti šių problemų kartu nesukeldamos rizikos, kad reglamentavimas taps fragmentiškas, o konkurencijos sąlygos bus nevienodos. Daugelis reikšmingų iššūkių, kaip antai rinkos ir prekybos dinamika, gyvūnų ligų valdymas, didesnė gyvūnų gerovė, reiklūs ES standartai, kurie nėra abipusiškai taikomi visame pasaulyje, klimato kaitos poveikio švelninimas ir tvarumo reikalavimai, yra tarpvalstybinio masto. Strategijoje bus nustatytos bendros kryptys, apsaugos priemonės ir įgalinančios priemonės ES lygmeniu, kartu suteikiant valstybėms narėms lankstumo pritaikyti įgyvendinimą prie vietos gamybos sistemų ir regioninių ypatumų.

Pagal subsidiarumo principą ES lygmuo yra tinkamiausias sukurti bendrą sistemą ir užtikrinti BŽŪP ir kitų pagrindinių politikos sričių (aplinkos ir klimato, gyvūnų sveikatos ir gerovės, mokslinių tyrimų ir inovacijų, prekybos) suderinamumą, kad veiksmų būtų galima imtis koordinuotai, kartu paisant teritorinių skirtumų. Praktinis ES veiksmų poreikis kyla dėl to, kad gyvulininkystės sektoriuje patiriami iššūkiai yra tarpvalstybinio pobūdžio ir tarpusavyje susiję, tad veiksmingai juos atremti nekoordinuojamomis nacionalinėmis priemonėmis nepavyktų. Rinkos nepastovumas, prekybos spaudimas, gyvūnų ligų rizika, klimato kaita ir aplinkos apsaugos reikalavimai daro poveikį daugeliui valstybių narių ir, jei šias problemas būtų stengiamasi spręsti tik nacionaliniu lygmeniu, kiltų pavojus, kad vidaus rinka taps suskaidyta ir atsiras nevienodos konkurencijos sąlygos.

B. Iniciatyvos tikslas ir įgyvendinimo būdai

Šia iniciatyva siekiama nustatyti ES gyvulininkystės sektoriaus kryptį ir sukurti ilgalaikę jo sistemą, padėsiančią užtikrinti, kad šis sektorius būtų atsparus krizėms, konkurencingas pasauliniu mastu ir tvarus ekonominiu, socialiniu ir aplinkos požiūriu, kartu atsižvelgiant į Europos teritorinę įvairovę.

Remiantis gyvulininkystės darbo krypties rezultatais ir įvairiais dialogais konkrečiomis temomis su suinteresuotaisiais subjektais, valstybių narių valdžios institucijomis ir pilietine visuomene, strategijoje bus i) įvardyti pagrindiniai sektoriaus ekonominiai, socialiniai ir su aplinka susiję iššūkiai; ii) nustatytos stiprybės ir struktūriniai trūkumai ir iii) išdėstyta, kaip pagerinti veiklos rezultatus bei spręsti pažeidžiamumo problemas.

Atlikus šią analizę bus nustatyti konkretūs veiksmai ES, valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų lygmeniu, daugiausia dėmesio skiriant tiksliniams teritoriniams sprendimams, pritaikytiems prie skirtingų gamybos sistemų ir regionų poreikių.

Strategijoje bus laikomasi holistinio požiūrio, atsižvelgiant į įvairių politikos sričių sąsajas, kad būtų užtikrintas suderinamumas su susijusiomis ES priemonėmis aplinkos ir klimato, gyvūnų sveikatos ir gerovės, mokslinių tyrimų ir inovacijų bei prekybos srityse.

Joje taip pat bus išnaudota sinergija su kitomis žemės ūkio ir maisto sektoriaus vizijoje paskelbtomis iniciatyvomis, visų pirma kartų kaitos strategija, bioekonomikos strategija, hidrologinio atsparumo strategija, skaitmenine žemės ūkio strategija ir kaimo veiksmų planu.

Tikėtinas poveikis

Tikimasi, kad įgyvendinant šią strategiją bus:

·padidintas ES gyvulininkystės sektoriaus atsparumas ir ilgalaikis gyvybingumas remiant kompetenciją ir kokybę visose vertės grandinėse;

·padidintas pasirengimas krizėms ir konkurencingumas, o tai užtikrins stabilesnes ūkių pajamas;

·paspartintas perėjimas prie tvaresnės gamybos, taip pat ir gyvūnų gerovės aspektu;

·padedama išsilaikyti ūkiams kaimo ir pažeidžiamose teritorijose, kuriose gyvulininkystė yra neatsiejama vietos ekonomikos ir žemės valdymo dalis.

Būsima stebėsena

Būsima stebėsena bus grindžiama esamais įgyvendinimo ir ataskaitų teikimo mechanizmais pagal BŽŪP ir kitas atitinkamas ES politikos sritis, o ją papildys struktūrizuotas suinteresuotųjų subjektų indėlis, teikiamas gyvulininkystės darbo krypties susitikimuose.

C. Geresnis reglamentavimas

Poveikio vertinimas

Poveikio vertinimas neatliekamas, nes iniciatyva nustatoma bendra politikos kryptis ir strategija, neįsipareigojant imtis konkrečių teisėkūros veiksmų.

Konsultacijų strategija

Siekiant užtikrinti visapusišką ir subalansuotą konsultacijų procesą, konsultacijos dėl gyvulininkystės strategijos grindžiamos plačiu bendradarbiavimu, vykstančiu jau nuo 2024 m. vykdant strateginį dialogą ir 2025 m. per specialiai gyvulininkystei skirtos darbo krypties susitikimus su valstybių narių, suinteresuotųjų subjektų ir pilietinės visuomenės atstovais. Darbo kryptis, apie kurią paskelbta Žemės ūkio ir maisto sektoriaus vizijoje, oficialiai pradėta 2025 m. gegužės 8 d. Konferencijoje dėl žemės ūkio ir maisto sektoriaus vizijos ir veikia kaip tęstinis struktūrinis forumas, kuriame nagrinėjamos politikos kryptys, analizuojami iššūkiai ir konsultuojama Komisija, kaip iššūkius paversti gyvulininkystės sektoriaus galimybėmis. Konsultacijų strategija apima įvairius susitikimus su valstybėmis narėmis, suinteresuotaisiais subjektais ir pilietine visuomene, kuriuose aptariamos viešai paskelbtos darbotvarkės ir kiti diskutuotini klausimai. Daugiau informacijos pateikiama pilietinio dialogo grupių ir žemės ūkio rinkų ekspertų grupių bendrų posėdžių dokumentuose.

Be to, šis kvietimas teikti informaciją keturias savaites bus skelbiamas Europos Komisijos portale „Išsakykite savo nuomonę“. Jo tikslas bus visų pirma surinkti faktus apie galimybes ir esamų problemų sprendimo būdus.

Informacija ir įrodymai, surinkti konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais, bus pateikti apibendrinamojoje ataskaitoje, kuri bus pridėta prie Komisijos tarnybų darbinio dokumento, pridedamo prie Komunikato dėl gyvulininkystės strategijos.