KVIETIMAS TEIKTI INFORMACIJĄ

DĖL VERTINIMO / TINKAMUMO PATIKRINIMO

Šiuo dokumentu siekiama informuoti visuomenę ir suinteresuotuosius subjektus apie Komisijos darbą, kad jie galėtų teikti grįžtamąją informaciją ir veiksmingai dalyvauti konsultacijose.

Šių grupių atstovus prašome išreikšti savo nuomonę apie Komisijos požiūrį į problemą ir galimus sprendimus, taip pat pasidalyti visa turima svarbia informacija.

Vertinimo pavadinimas

ES prekių kilmės taisyklės. Vertinimas

Vadovaujantis GD (atsakingas skyrius)

Mokesčių ir muitų sąjungos GD A6 skyrius „Kilmės taisyklės ir muitinis įvertinimas“

Orientacinis tvarkaraštis

(planuojamos pradžios ir pabaigos datos)

2025 m. IV ketv.

Papildoma informacija

https://taxation-customs.ec.europa.eu/customs/international-affairs/origin-goods_en?prefLang=lt 

Šis dokumentas teikiamas tik susipažinti. Jis neturi įtakos galutiniam Komisijos sprendimui dėl to, ar ši iniciatyva bus įgyvendinama, ar dėl jos galutinio turinio. Visi šiame dokumente aprašyti iniciatyvos elementai, įskaitant įgyvendinimo datas, gali keistis.

A. Vertinimo politinės aplinkybės, tikslas ir aprėptis

Politinės aplinkybės

ES prekių kilmės taisyklės yra esminiai muitų teisės aktų aspektai. Jomis reglamentuojama importuojamų prekių kilmė arba ekonominė priklausomybė, kad būtų galima ne tik atlikti jų tarifinį klasifikavimą ir muitinį įvertinimą, bet ir nustatyti joms taikytiną muitų tarifų režimą. Prekių kilmės taisyklėmis taip pat reglamentuojamas prekybos apsaugos priemonių ir kiekybinių apribojimų arba tarifinių kvotų taikymas. Komisijos nariui M. Šefčovičiui skirtame įgaliojamajame rašte Pirmininkė U. von der Leyen pavedė jam patikrinti, kokiu mastu prekių kilmės taisyklių rinkinys vis dar atitinka savo paskirtį. Atsižvelgiant į pastarojo meto geopolitinę įtampą, pokyčius tarptautinėje arenoje ir visus jų padarinius prekybai, dabar ši užduotis – kaip niekad aktuali.

Ilgainiui ES, remdamasi Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ir Pasaulio muitinių organizacijos (PMO) sukurta tarptautine sistema, prekių kilmės taisyklių rinkinį išplėtojo. Šios taisyklės išdėstytos Sąjungos muitinės kodekse (SMK) I (59–68 straipsniuose), kuriame reglamentuojami ir nelengvatinės, ir lengvatinės prekybos režimai, ir su įvairiais prekybos partneriais sudarytuose lengvatinio prekybos režimo susitarimuose.

Lengvatinės prekių kilmės taisyklėmis nustatoma, ar pagal atitinkamą lengvatinį susitarimą prekė gali būti laikoma kilusia iš tam tikros šalies. Jei tenkinami visi reikalavimai, tokios prekės, priklausomai nuo lengvatinio susitarimo, gali būti importuojamos taikant mažesnes muito normas arba net nulinę normą.

Nelengvatinės prekių kilmės taisyklės taikomos siekiant nustatyti prekių, kurioms būtų galima taikyti didžiausio palankumo (angl. most-favoured nation, MFN) režimą, kilmės šalį. Jos taip pat taikomos prekybos statistikai, viešiesiems konkursams ir kilmės žymėjimui.

Bėgant metams ES parengė ir pradėjo taikyti naują politiką, pagal kurią prekių kilmės taisyklių sąvoka taikoma prekių, patenkančių į jos taikymo sritį, kilmei nustatyti, kai kuriais atvejais – nuo ​​SMK įsigaliojimo 2016 m. Tai ypač pasakytina apie nelengvatinę kilmę – iniciatyvas, skirtas konkretiems produktams ar šalims, pavyzdžiui, pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą II (PADKM), Pasiūlymą dėl Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto III arba Kovos su miškų naikinimu reglamentą IV .

Iki šiol aktualiausios ES prekių kilmės taisyklių peržiūros buvo 2003 m. Žalioji knyga dėl kilmės taisyklių preferenciniuose prekybos susitarimuose ateities (po jos 2011 m. buvo atlikta bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos (BLS) reforma) ir 2014 m. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita „Ar tinkamai valdomi preferenciniai prekybos susitarimai?“. Šis vertinimas yra pirmasis išsamus Komisijos atliktas prekių kilmės taisyklių vertinimas.

Tikslas ir aprėptis

Pagrindinis tikslas – atlikti išsamų įvairiose politikos srityse taikomų ES nelengvatinės prekių kilmės taisyklių vertinimą, kaip lyginamąjį standartą naudojant lengvatinės prekių kilmės taisykles. Taip bus galima susidaryti išsamų vaizdą apie abiejų rūšių taisyklių sąveiką ir jų poveikį pasaulinei prekybai. Atsižvelgiant į nuolat kintantį pasaulinės prekybos pobūdį, labai svarbu įvertinti, ar ES prekių kilmės taisyklių politikos tikslai pasiekti, ar tų tikslų įgyvendinimas skiriasi ir ar jie yra suderinami su dabartiniais ir būsimais politikos prioritetais. Vertinimas turėtų padėti nustatyti, ką dar galima patobulinti ES prekių kilmės taisyklėse.

Atliekant vertinimą, apimantį laikotarpį nuo SMK taikymo pradžios 2016 m. iki dabar, daugiausia dėmesio bus skiriama šiems trims aspektams: kilmės šalies apibrėžčiai; prekių kilmės šalies įrodymo mechanizmams; tikrinimo sistemoms (atsižvelgiant į naują prekybos pobūdį, prekybos būdus ir gamybos metodus). Bus pateiktas duomenimis pagrįstas prekių kilmės taisyklių vertinimas pagal šiuos penkis vertinimo kriterijus:

I)veiksmingumo: atliekant kokybinį ir kiekybinį prekių kilmės taisyklių poveikio valstybėms narėms ir ES įmonėms vertinimą, bus nagrinėjama, kokiu mastu pasiekti jomis nustatyti tikslai. Vertinime taip pat bus apžvelgtos problemos, kilusios jas taikant;

II)efektyvumo: bus įvertintos kompetentingų institucijų ir įmonių patirtos reikalavimų laikymosi išlaidos, siekiant nustatyti sritis, kuriose būtų galima sumažinti su reikalavimų laikymusi susijusią administracinę naštą. Taip pat bus analizuojamos bendros prekių kilmės taisyklių rinkinio sąnaudos ir nauda;

III)aktualumo: bus nagrinėjama, ar esamas prekių kilmės taisykles galima pritaikyti prie naujų politikos sričių ir ar jas dar labiau modernizuoti galėtų būti tinkamas būdas pasiekti kintančius politikos tikslus ir atsižvelgti į pasaulinę prekybos dinamiką. Tai apima su žiedine ekonomika susijusią aplinkos politiką ir iniciatyvas, kurioms įgyvendinti reikalingi naujoviški prekių, pagamintų naudojant perdirbtas medžiagas, kilmės nustatymo metodai;

IV)derėjimo: bus nagrinėjama, ar prekių kilmės taisyklės dera su ES politika, su kuria jos yra susijusios;

V)ES pridėtinės vertės: vertinime bus pateikta įžvalgų apie ES prekių kilmės taisyklių veikimą visoje ES ir įvairiuose sektoriuose, daugiausia dėmesio skiriant nelengvatinės prekių kilmės taisyklėms ir, kai aktualu, atsižvelgiant į lengvatinės prekių kilmės taisykles. 

B. Geresnis reglamentavimas

Konsultacijų strategija

Konsultacijų strategija siekiama surinkti iš įvairių suinteresuotųjų subjektų duomenis ir nuomones. Ja jiems suteikiama galimybė pateikti svarbios informacijos apie prekių kilmės taisyklių įgyvendinimą ir poveikį. Vykdydama konsultacijas Komisija nori geriau suprasti, ar prekių kilmės taisyklių rinkinio tikslai buvo pasiekti ir ar juos bus įmanoma pasiekti ateityje.

Atliekant vertinimą bus surengtos išsamios tikslinės konsultacijos ir pokalbiai su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais. Kvietimas teikti informaciją bus paskelbtas kartu su viešomis konsultacijomis. 8 savaites jis bus skelbiamas portale „Išsakykite savo nuomonę“ visomis 24 oficialiosiomis ES kalbomis.

Planuojama konsultacijų veikla:

·viešos konsultacijos: 12 savaičių visomis 24 oficialiosiomis ES kalbomis. Respondentai jas ras svetainėje „Išsakykite savo nuomonę“;

·tikslinės konsultacijos: iki 2025 m. vasaros bus parengti specialūs klausimynai ir suorganizuoti pokalbiai, skirti įvairių kategorijų suinteresuotiesiems subjektams, taip pat bus surengtas praktinis seminaras ir sukurta tikslinė grupė.

Konsultacijų veikla bus reklamuojama socialiniuose tinkluose, Mokesčių ir muitų sąjungos GD interneto svetainėje ir atitinkamuose suinteresuotųjų subjektų tinkluose. Praėjus 8 savaitėms po viešų konsultacijų pabaigos bus paskelbta faktinė suvestinė ataskaita, o po jos – apibendrinamoji ataskaita, kurioje bus apžvelgti visi per konsultacijas gauti atsakymai (ji bus paskelbta kaip Komisijos tarnybų darbinis dokumentas). 

Kodėl rengiame konsultacijas? 

Konsultacijų, kurios apims viešas konsultacijas, suinteresuotųjų subjektų apklausas ir konkrečius renginius, tikslas – surinkti informaciją ir nuomones apie šiuos pagrindinius vertinimo aspektus:

1. prekių kilmės taisyklių įgyvendinimą valstybėse narėse;

2. prekių kilmės taisyklių veikimą, visų pirma kokybinį ir kiekybinį jų veiksmingumo ir efektyvumo vertinimą;

3. priemonių pritaikymą ateities poreikiams, visų pirma jų tinkamumą pagal paskirtį ir tolesnį aktualumą, atsižvelgiant į pastarojo meto geopolitinę įtampą ir tarptautinės prekybos pokyčius.

Konsultacijomis taip pat bus siekiama:

a) nustatyti į vertinimą įtrauktinas temas ir problemas;

b) surinkti informaciją ir duomenis apie prekių kilmės taisyklių įgyvendinimą ir jų įgyvendinimo patirtį;

c) sužinoti suinteresuotųjų subjektų požiūrį ir nuomonę apie tai, kokiu mastu pasiekti su prekių kilmės taisyklėmis susiję tikslai;

d) surinkti atsiliepimus apie prekių kilmės taisyklių rinkinio aktualumą.

Tikslinė auditorija

Plataus masto tikslinės konsultacijos bus skirtos įvairiems žinių apie tarptautinę prekybą ir prekių kilmės taisykles turintiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant nacionalines valdžios institucijas, tarptautines organizacijas ir prekybos rūmus; įmones, taip pat mažąsias ir vidutines įmones; NVO ir kitus pilietinės visuomenės atstovus; akademinę bendruomenę ir mokslo tiriamąsias įstaigas; įmones ir vartotojų organizacijas. Veikla turėtų būti pakankamai plataus pobūdžio, kad apimtų gana įvairias valstybes nares, siekiant užtikrinti, kad nuomonės ir surinkta informacija atspindėtų skirtingus prekių kilmės taisyklių aspektus, teisės aktų sistemas ir ekonomines sąlygas.

Duomenų rinkimas ir metodika

Vykdyti vertinimą padės specialus išorės tyrimas. Jis bus pagrįstas turima informacija, apimančia visus ankstesnius poveikio vertinimus, stebėsenos duomenų ataskaitas, vertinimus ir peržiūras, susijusius tyrimus ir ataskaitas. Papildomų duomenų bus surinkta per konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, atvejų tyrimus, tikslines grupes ir praktinius seminarus. Pagal nustatytą metodiką bus kiekybiškai įvertinta reglamentavimo nauda ir sąnaudos, atsižvelgiant į supaprastinimą ir naštos mažinimą.

Analizės tikslas – pateikti pakankamai kiekybinių duomenų ir įžvalgų, kad būtų galima išanalizuoti, kaip prekių kilmės taisyklės įgyvendinamos nacionaliniu ir ES lygmeniu ir jų įgyvendinimo poveikį valstybėms narėms ir įmonėms, ir, jei įmanoma, įvertinti jų naudą mažinant sąnaudas.

Duomenys bus renkami laikotarpiu nuo SMK taikymo pradžios 2016 m. iki dabar. Vertinimas apims kilmės šalies apibrėžimą, prekės kilmės šalies įrodymo mechanizmus ir tikrinimo sistemas, atsižvelgiant į naują prekybos pobūdį, prekybos būdus ir gamybos metodus.

Vertinimas atitiks Komisijos geresnio reglamentavimo reikalavimus.