KVIETIMAS TEIKTI INFORMACIJĄ

DĖL INICIATYVOS (be poveikio vertinimo)

Iniciatyvos pavadinimas

Rytinių pasienio regionų paktas

Vadovaujantis GD (atsakingas skyrius)

DG REGIO/ D4

Tikėtinas iniciatyvos tipas

Komisijos komunikatas

Orientacinės datos

2025 m. IV ketv.

Papildoma informacija

Šis dokumentas teikiamas tik susipažinti. Jis neturi įtakos galutiniam Komisijos sprendimui dėl to, ar ši iniciatyva bus įgyvendinama, ar dėl jos galutinio turinio. Visi šiame dokumente aprašyti iniciatyvos elementai, įskaitant įgyvendinimo datas, gali keistis.

A. Politinės aplinkybės, problemos apibūdinimas ir subsidiarumo patikra

Politinės aplinkybės

Įgaliojamų rašte vykdomajam pirmininko pavaduotojui R. Fitto Komisijos pirmininkė nurodė tikslą „dirbti teikiant paramą rytiniams pasienio regionams, kuriuos labiausiai paveikė Rusijos agresija, siekiant spręsti jų konkrečias problemas ir padėti jiems perorientuoti vietos ekonomiką“.

Ardomasis karo poveikis padidino jau buvusį pažeidžiamumą ir sukėlė papildomų problemų rytinėse pasienio teritorijose. Šiems regionams iškilęs dvejopas uždavinys – stiprinti savo saugumą ir atgaivinti savo ekonominę ir socialinę struktūrą.

2024 m. lapkričio mėn. Baltijos valstybės ir Lenkija kartu pasirašė bendrą deklaraciją, kurioje akcentavo šiems regionams iškilusias konkrečias problemas ir pagal poreikius parengtų sanglaudos politikos sprendimų poreikį, kad būtų remiami labiausiai sutrikdyti sektoriai, užtikrinant tinkamą jų ekonomikos ir vystymosi trajektoriją. 2025 m. vasario 12 d. Europos Parlamentas surengė plenarines diskusijas „Tarybos ir Komisijos pareiškimai. Tikslinės paramos sieną su Rusija, Baltarusija ir Ukraina turintiems ES regionams poreikis“. 2025 m. birželio 25–26 d. Belovežo mieste įvyko ES rytinių pasienio regionų aukšto lygio konferencija. Joje pabrėžta, kad nuo neišprovokuoto Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios rytiniai pasienio regionai grumiasi su įvairiomis sudėtingomis problemomis. Be kita ko, tai didelė infliacija, staigus investicijų, prekybos srautų ir ekonominės veiklos (įskaitant turizmą) sumažėjimas, depopuliacija, atplūstantys pabėgėlių srautai ir didėjantis nerimas dėl saugumo. Ardomasis karo poveikis daugelyje šių regionų padidino jau buvusį pažeidžiamumą, pavyzdžiui, spartų gyventojų skaičiaus mažėjimą ir socialinį bei ekonominį nuosmukį, taip pat sukėlė naujų problemų šiose pasienio teritorijose.

Asimetrinį krizės poveikį dar labiau sustiprino nevienodi instituciniai pajėgumai valdymo lygmeniu įvairiose valstybėse narėse – tai riboja jų gebėjimą veiksmingai reaguoti.

Prasidėjus karui, Komisija nedelsdama sustabdė tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas su šalimis agresorėmis – Rusija ir Baltarusija – ir perskirstė 150 mln. EUR lėšų iš Europos regioninės plėtros fondo vidaus bendradarbiavimo programoms. Šios programos taip pat buvo pakoreguotos siekiant išplėsti visų regionų, kurie ribojasi su Rusija ir Baltarusija, bendradarbiavimo galimybes.

Be to, 160 mln. EUR iš kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KVTBP) „Globali Europa“ išorės priemonės, kurie iš pradžių buvo skirti programoms su Rusija ir Baltarusija, buvo perskirstyti tarpvalstybinėms programoms, vykdomoms Ukrainos ir Moldovos pasienyje, stiprinti.

Be to, 2025 m. liepos 15 d. bendros teisėkūros institucijos susitarė dėl teisės aktų pakeitimų, susijusių su sanglaudos politikos laikotarpio vidurio peržiūra. Nustačius papildomą išankstinį finansavimą ir didesnes bendro finansavimo normas naujiems prioritetams – gynybai ir saugumui, energetikos pertvarkai, konkurencingumui, hidrologiniam atsparumui ir būstui – valstybės narės labiau skatinamos pasiekti realių rezultatų labiausiai dėl karo nukentėjusiuose regionuose.

Be to, Komisija ėmėsi kelių techninės pagalbos iniciatyvų. Pavyzdžiui, ji bendradarbiauja su Pasaulio banku, kad sustiprintų trijų Baltijos valstybių pasienio regionų vietos valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų pajėgumus. Šiuo bendradarbiavimu siekiama padėti jiems nustatyti ir įgyvendinti didelio potencialo projektus, pritaikytus jų regioniniams poreikiams. Taip pat surinkta patikimų įrodymų padedant Europos teritorijų planavimo ir sanglaudos stebėsenos tinklui (ESPON), EBPO ir iniciatyvai „Interreg Europe – Regio-Silience“. Vis dėlto, nepaisant didelių pastangų optimizuoti esamus išteklius ir politiką, reaguojant į šių regionų poreikius, skubiai reikalinga sisteminė ir tikslinė metodika. Tokia metodika turėtų būti siekiama:

·spręsti įvairias ir kintančias problemas, iškilusias šiems regionams, padedant jiems rengti ir įgyvendinti vietos poreikiais grindžiamas strategijas, kuriomis skatinamas atsparumas, įtraukumas ir ilgalaikis tvarumas;

·skatinti visapusiškus veiksmus, kuriais siekiama stiprinti saugumą ir atsparumą, mažinti investicijų riziką, atkurti verslo pasitikėjimą, pakeisti šių regionų įvaizdį pritraukiant turizmą ir remti vietos gyventojų psichikos sveikatą ir bendrą jų saugumo ir gerovės jausmą.

Jei nebus koordinuotos ir visapusiškos į saugumą orientuotos metodikos, dėl užsitęsusio ekonomikos nuosmukio ir depopuliacijos, ypač didėjančios geopolitinės įtampos sąlygomis, galėtų atsirasti didesnė rizika visos ES saugumui. Tai rodo, kad ES turi skubiai sudaryti palankesnes sąlygas bendroms pastangoms ES, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, pritaikytoms konkretiems labiausiai paveiktų rytinių pasienio regionų vietos poreikiams.

ES veiksmų pagrindas (teisinis pagrindas ir subsidiarumo patikra)

Teisinis pagrindas

Iniciatyva grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174–178 straipsniais. 174 straipsnyje nurodyta, kad siekdama skatinti visokeriopą darnią plėtrą, Sąjunga turi plėtoti ir vykdyti savo veiklą, padedančią stiprinti jos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Sąjunga visų pirma turi mažinti regionų plėtros lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą. 175–178 straipsnių nuostatose nurodyta, kokiomis priemonėmis siekti 174 straipsnio tikslų.

Praktinis ES veiksmų poreikis

Ši iniciatyva patenka į pasidalijamosios kompetencijos sritį ir yra būtina dėl kelių esminių priežasčių:

·Problemos mažina palei ES rytinę išorinę sieną esančių rytinių pasienio regionų ekonominį stabilumą, saugumą ir socialinę sanglaudą. Šios problemos turi didelę tarpvalstybinę reikšmę, nes įvykiai viename regione, visų pirma ekonomikos, prekybos ir saugumo srityse, gali tiesiogiai paveikti kaimynines šalis ir regionus, o tai gali destabilizuoti platesnius ES interesus.

·Stiprinant bendrą sanglaudą paveiktose valstybėse narėse ir padedant užkirsti kelią žalingiems įvykiams, kurie galėtų toliau komplikuotis, ypač atsižvelgiant į tebesitęsiantį geopolitinį nestabilumą ir plataus masto Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinius šiems regionams, ES veiksmų pridėtinė vertė yra akivaizdi.

·Iniciatyva taip pat suteiks šiems regionams galimybę veiksmingiau prisidėti prie nacionalinio ir ES masto konkurencingumo, dabartinį pažeidžiamumą paverčiant ilgalaikėmis integracinio ir tvaraus augimo galimybėmis ir taip didinant visos ES ekonominės erdvės atsparumą ir integraciją.

·Šie regionai atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant ES strateginį savarankiškumą, visų pirma kalbant apie energijos šaltinius ir tiekimo grandinės saugumą. Stiprinant infrastruktūrą ir išteklių valdymą pasienio regionuose, ES veiksmais galima padidinti atsparumą išorės spaudimui, užtikrinant stabilią ir saugią prieigą prie svarbiausių išteklių. 

B. Iniciatyvos tikslas ir įgyvendinimo būdai

Šia iniciatyva galiausiai siekiama:

·pertvarkyti Europos rytinius pasienio regionus iš pažeidžiamų fronto linijų į atsparias, konkurencingas ir saugias teritorijas, kurios atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant ES stabilumą, saugumą ir pagrindines vertybes;

·pateikti Komisijos poziciją ir požiūrį Europos Parlamentui, Tarybai, valstybėms narėms ir visuomenei, kartu raginant visus subjektus bendromis pastangomis spręsti rytiniams pasienio regionams iškilusias problemas – iššūkius, kuriuos įveikti yra bendras Europos reikalas;

·vykdyti visų pirma sanglaudos politikos veiksmus, kurie taip pat gali būti susieti su kitomis ES priemonių rinkinio politikos priemonėmis, atsižvelgiant į ES politinius prioritetus. Tuo siekiama sukurti paprastą, nuoseklią politikos sistemą, daugiausia dėmesio skiriant sritims, kuriose ES gali turėti aiškios pridėtinės vertės, ir remtis sinergija su esamomis nacionalinėmis ir regioninėmis politikos sistemomis. Bus išdėstytos įvairios politikos ir kitos iniciatyvos, orientyrai ir rekomendacijos. Jų teisinis pagrindas gali būti skirtingas;

·išdėstyti, kaip galima sutelkti ES finansinių priemonių investavimo pajėgumus siekiant remti šiuos regionus trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu įvairiose prioritetinėse srityse, stiprinti jų sanglaudą, atsparumą, saugumą ir ekonominį vystymąsi, be kita ko, atsižvelgiant į 2028–2034 m. nacionalinius ir regioninius partnerystės planus, kuriuos Komisija pasiūlė liepos 16 d. pasiūlyme dėl daugiametės finansinės programos (DFP);

· pabrėžti paramą priemonėms, kuriomis siekiama skatinti regionines investicijas, pavyzdžiui, rizikos mažinimo mechanizmams ir geresnėms galimybėms gauti finansavimą, pakeisti regionų įvaizdį, kad jie taptų patrauklesni, ir stiprinti vietos įmonių ir pilietinės visuomenės gebėjimus.

Tikėtinas poveikis

Ši iniciatyva konkrečiai skirta ES rytiniams pasienio regionams, siekiant padėti jiems įveikti iškilusias socialinio ir ekonominio vystymosi kliūtis, kartu stiprinant visuomenės parengtį ir saugumą. Kaip paaiškinta pirmiau, dėl savo geografinės padėties šie regionai dažnai susiduria su išskirtiniais iššūkiais. Sprendžiant šiuos klausimus šia iniciatyva siekiama padidinti regioninę sanglaudą ir sudaryti sąlygas šioms vietovėms veiksmingiau prisidėti prie nacionalinio ir ES masto ekonomikos augimo.

Tikėtinas šios iniciatyvos poveikis gali būti vietos ekonomikos skatinimas gerinant infrastruktūrą ir junglumą, tokiu būdu šiuose regionuose palengvinant prekybą ir pritraukiant investicijų, išlaikant gyventojus ir pritraukiant naujų. Pagerinus visuomenės parengtį bus užtikrinta, kad šie regionai būtų geriau pasirengę reaguoti į ekstremaliąsias situacijas ir grėsmes saugumui, todėl padidės jų gyventojų saugumo jausmas ir bendras ES stabilumas ir atsparumas. Investicijos į gamtos procesais pagrįstus sprendimus užtikrins atsparumą įvairioms grėsmėms. Be to, jos pagerins gyvenimo kokybę šiuose regionuose ir pritrauks turizmą. Dabartinį pažeidžiamumą paversdama galimybėmis, ES gali užtikrinti tvarų vystymąsi, kuris būtų naudingas vietos bendruomenėms ir sustiprintų visą ES. Bendras poveikis priklausys nuo galutinės pakto taikymo srities, konkrečių jame numatytų iniciatyvų ir jų įgyvendinimo.

Būsima stebėsena

Komisija toliau stebės padėtį rytiniuose pasienio regionuose naudodamasi turimomis priemonėmis, be kita ko, pasitelkdama sanglaudos politikos lėšų stebėsenos komitetus ir metinius veiklos rezultatų peržiūros susitikimus su valstybių narių valdžios institucijomis.

C. Geresnis reglamentavimas

Atlikti poveikio vertinimą nebūtina dėl šių priežasčių:

·pati ši iniciatyva nekeičia politikos, ji veikiau grindžiama esamais sanglaudos politikos tikslais, metodais ir kitomis atitinkamomis ES finansavimo priemonėmis ir politika, kartu pritaikant jas pagal konkrečias rytinių pasienio regionų aplinkybes;

·siūlomu paktu siekiama išnagrinėti teisines priemones, kuriomis nedaromas tiesioginis poveikis biudžetui, visų pirma orientuojantis į strateginę kryptį. Todėl pagal Geresnio reglamentavimo gaires poveikio vertinimo atlikti nereikia. Visos būsimos su šiuo paktu susijusios iniciatyvos, dėl kurių gali prireikti imtis reguliavimo ar biudžeto veiksmų, bus vertinamos atskirai ir laikantis atitinkamų geresnio reglamentavimo principų.

Konsultacijų strategija

Per konsultacijas siekiama surinkti informacijos, kad būtų galima toliau gerinti žinias apie rytiniams pasienio regionams kylančias problemas. Tikimės surinkti faktų apie iššūkius, iškilusius rytiniams pasienio regionams, ir gauti pasiūlymų, kaip veiksmingai tuos klausimus spręsti (įskaitant tikslinius pasiūlymus dėl patobulinimų ir konkretiems sektoriams skirtų veiksmų). Gauti atsiliepimai padės parengti gerai informacija pagrįstą iniciatyvą, remiant šių regionų vystymąsi ir atsparumą, o tai suteiks ES galimybę imtis tikslingesnių ir efektyvesnių veiksmų.

Kodėl rengiame konsultacijas?

Konsultacijomis siekiama sužinoti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų visoje ES nuomones, kad būtų galima gauti daugiau žinių apie rytiniams pasienio regionams iškilusias problemas, kad būtų galima parengti ir numatyti tikslines priemones toms problemoms spręsti.

Tikslinė auditorija

Dalyvauti konsultacijose gali vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijos, socialiniai partneriai, įmonės, įskaitant MVĮ, ir joms atstovaujančios organizacijos, pilietinės visuomenės organizacijos, akademinė bendruomenė ir plačioji visuomenė – visi, turintys atitinkamos patirties ir žinių, visų pirma rytinių pasienio regionų gyventojai ir suinteresuotieji subjektai, patiriantys tiesioginį poveikį.