KVIETIMAS TEIKTI INFORMACIJĄ DĖL INICIATYVOS (be poveikio vertinimo)
Šiuo dokumentu siekiama informuoti visuomenę ir suinteresuotuosius subjektus apie Komisijos darbą, kad jie galėtų teikti grįžtamąją informaciją ir veiksmingai dalyvauti konsultacijose. Šių grupių atstovus prašome pateikti nuomonę apie tai, kaip Komisija supranta problemą, ir galimus sprendimus, taip pat pateikti visą turimą svarbią informaciją.
Iniciatyvos pavadinimas	Europos piliečių iniciatyva „Kailiams Europoje – ne“ (vertinimas)
Vadovaujantis GD (atsakingas skyrius)	GD SANTE, G3
Tikėtinas iniciatyvos tipas	Ne teisėkūros
Orientacinės datos	2026 m. I ketv.
Papildoma informacija	Politikos sritis: gyvūnų gerovė Europos piliečių iniciatyva „Kailiams Europoje – ne“ (EPI)
Šis dokumentas teikiamas tik susipažinti. Jis neturi įtakos galutiniam Komisijos sprendimui dėl to, ar ši iniciatyva bus įgyvendinama, ar dėl jos galutinio turinio. Visi šiame dokumente aprašyti iniciatyvos elementai, įskaitant įgyvendinimo datas, gali keistis.

A. Politinės aplinkybės, problemos apibūdinimas ir subsidiarumo patikra

Politinės aplinkybės

2023 m. birželio mėn. Komisijai oficialiai pateikta Europos piliečių iniciatyva „Kailiams Europoje – ne“. Pagal šią iniciatyvą 1,5 mln. ES piliečių paragino Komisiją imtis veiksmų, kad būtų uždrausta: i) laikyti ir žudyti gyvūnus vien tik arba daugiausia dėl jų kailio ir ii) teikti ES rinkai ūkiuose auginamų gyvūnų kailių ir gaminių, kurių sudėtyje yra tokių kailių.

2023 m. gruodžio 7 d. Komisija, vykdydama tolesnę su šia iniciatyva susijusią veiklą, priėmė komunikatą. Jame išdėstytos Komisijos teisinės ir politinės išvados, taip pat reagavimo veiksmai, kurių ji ketina imtis.

2023 m. komunikate paskelbta, kad ji atliks vertinimą, kuriuo siekiama i) paremti Komisijos sprendimą dėl tinkamų tolesnių su iniciatyva susijusių veiksmų ir ii) remti pasirengimą šiems tolesniems veiksmams, suteikiant patikimą įrodymų bazę bet kokioms būsimoms priemonėms.

Šiuo metu Komisija rengia šį vertinimą. Jo taikymo sritis apima i) prašymų, pateiktų pagal Europos piliečių iniciatyvą „Kailiams Europoje – ne“, poveikį aplinkai, socialinį ir ekonominį poveikį ir ii) alternatyvius metodus ūkinių kailinių gyvūnų gerovei užtikrinti (pvz., griežtesnių ūkinių gyvūnų gerovės taisyklių nustatymas ir tai, ar jos turėtų būti taikomos ir importuojamiems produktams).

Dėl nepakankamų mokslinių įrodymų ir nesant bendro sutarimo dėl kailinių gyvūnų gerovės Komisija pavedė EFSA iki 2025 m. birželio mėn. pateikti mokslinę nuomonę dėl kailių gamybai veisiamų gyvūnų gerovės pagal įgaliojimą M-2023–00148. EFSA nuomonėje bus įvertintos kailių gamybai auginamų audinių, lapių, paprastųjų mangutų ir šinšilų gerovės sąlygos.

Problema, kurią siekiama spręsti šia iniciatyva

Bendri minimalieji ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos reikalavimai nustatyti 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvoje 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos, kuri taikoma ir kailiui laikomiems gyvūnams. Šiuo metu nėra kitų konkrečių ES teisės aktų dėl kailinių gyvūnų gerovės.

2022 m. Komisijos atlikta galiojančių ES gyvūnų gerovės teisės aktų tinkamumo patikra parodė, kad Direktyvos 98/58 nuostatos yra tokio bendro pobūdžio, kad jų neįmanoma įgyvendinti ir tinkamai užtikrinti vykdymo. Ji taip pat parodė, kad galiojančius teisės aktus reikia atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į naujus mokslo ir technologijų pokyčius.

Vidaus rinkos iškraipymai. Kelios valstybės narės yra įgyvendinusios nacionalinius įvairaus masto kailinių gyvūnų auginimo draudimus, taikomus visoms arba tik kai kurioms kailinių gyvūnų rūšims. Šiais nacionaliniais draudimais iškraipoma vidaus rinka ir sukuriamos nevienodos sąlygos veiklos vykdytojams visoje ES. Tuo tarpu kailių augintojai likusiose gaminančiose valstybėse narėse toliau veikia laikydamiesi skirtingų nacionalinių reikalavimų ir tiekia kailius bei kailių gaminius į visą ES vidaus rinką.

ES piliečių susirūpinimas. Su kailinių gyvūnų gerove siejami dideli visuomeniniai ir etiniai lūkesčiai, kaip matyti iš 1,5 mln. Europos piliečių iniciatyvos „Kailiams Europoje – ne“ parašų ir valstybių narių priimtų nacionalinių priemonių dėl kailinių gyvūnų auginimo.

EPI teigia, kad dabartinės kailinių gyvūnų auginimo sąlygos yra nesuderinamos su šiuolaikinėmis gyvūnų gerovės vertybėmis. Aplinkos apsaugos požiūriu kailinių gyvūnų auginimo veikla prisideda prie išteklių naudojimo ir taršos; audinių ir usūrinių šunų auginimas kelia susirūpinimą dėl biologinės įvairovės; be to, išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos.

ES veiksmų pagrindas (teisinis pagrindas ir subsidiarumo patikra)

Gyvūnų gerovė priklauso pasidalijamajai ES ir valstybių narių kompetencijai. Subsidiarumo principu pateisinami ES lygmens veiksmai, kuriais akivaizdžiai sukuriama pridėtinė vertė. Todėl Komisija įsipareigojo atidžiau išnagrinėti kailinių gyvūnų gerovę, remdamasi išsamesniais duomenimis. Atlikdama patikimais įrodymais ir duomenimis grindžiamą išsamų ekonominį, socialinį, aplinkos ir gerovės vertinimą Komisija siekia nustatyti suderintą požiūrį, kuriuo būtų galima užtikrinti nuoseklius gyvūnų gerovės standartus; spręsti aplinkosaugos problemas; reaguoti į piliečiams rūpimus etinius klausimus; sumažinti reglamentavimo skirtumus ir (reguliavimo galimybės atveju) skatinti vienodas sąlygas vidaus rinkoje.

Teisinis pagrindas

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/788 dėl Europos piliečių iniciatyvos

Gyvūnų gerovės reglamentavimo kailininkystės ūkiuose teisinis pagrindas: SESV 114 ir 43 straipsniai.

Praktinis ES veiksmų poreikis

Nenuoseklūs nacionaliniai teisės aktai ir vykdymo užtikrinimas kailinių gyvūnų auginimo srityje turėjo įtakos bendrosios rinkos vientisumui ir lėmė skirtingą gyvūnų gerovės lygį visoje ES, todėl reaguojant į Europos piliečių iniciatyvos „Kailiams Europoje – ne“ prašymus reikia laikytis ES masto požiūrio.

B. Iniciatyvos tikslas ir įgyvendinimo būdai

2026 m. komunikate bus paskelbta, kokių veiksmų Komisija ketina imtis vykdydama tolesnę veiklą, susijusią su Europos piliečių iniciatyva „Kailiams Europoje – ne“, kad būtų užtikrinta tinkama kailinių gyvūnų apsauga.

Jame taip pat bus apibendrintas Komisijos atliktas Europos piliečių iniciatyvoje reikalaujamų draudimų ekonominio, socialinio poveikio, poveikio aplinkai, gyvūnų sveikatai, visuomenės sveikatai ir gyvūnų gerovei, taip pat alternatyvių metodų (t. y. griežtesnių ir konkretesnių kailinių gyvūnų gerovės taisyklių) poveikio vertinimas. Dar jame bus apibendrintas Komisijos atliktas bet kurios priemonės taikymo importui poveikio vertinimas.

2023 m. Komisijos komunikate nustatyti šie trys galimi reagavimo į EPI scenarijai:

1. pasiūlyti po pereinamojo laikotarpio uždrausti audinių, lapių, usūrinių šunų ir (arba) šinšilų auginimą ES (be priemonių importui, todėl laikantis šio scenarijaus kailiai ir kailių gaminiai iš ES nepriklausančių šalių vis dar galėtų būti tiekiami ES rinkai), arba

2. pasiūlyti po pereinamojo laikotarpio uždrausti audinių, lapių, usūrinių šunų ir (arba) šinšilų auginimą ES dėl jų kailių ir uždrausti pateikti ES rinkai tokių gyvūnų (įskaitant gyvūnus, augintus ne ES šalyse) kailius ir kailių gaminius, arba

3. priimti ES teisės aktus, kuriais būtų nustatyti griežtesni ir konkretesni darnieji standartai, kuriais būtų geriau tenkinami kailinių gyvūnų gerovės poreikiai (taikant lygiavertes importo priemones arba jų netaikant).

Tikėtinas poveikis

Kailių gamyba ES ir kitose šalyse nuolat mažėja. Tuo pat metu vis daugiau mados prekių ženklų vartoja vadinamąsias alternatyvas „be gyvūnų kančių“, tokias, kaip sintetiniai kailiai ir kitos novatoriškos medžiagos.

Atliekant vertinimą bus kiekybiškai įvertintas kailinių gyvūnų auginimo draudimo ekonominis poveikis ES arba griežtesnis sektoriaus reguliavimas; atsižvelgta į kailinių gyvūnų auginimo ir perdirbimo bei susijusių pramonės šakų užimtumo ir veiklos lygio tendencijas. Likusiai tiekimo grandinės daliai teks arba: i) importuoti kailius ir kailių pagrindu pagamintus gaminius, kad galėtų tęsti savo veiklą, arba ii) pereiti prie kitos ekonominės veiklos. Atliekant vertinimą taip pat bus i) tiriami galimi būdai ir poveikis kailių perdirbėjams, kailinių gaminių gamintojams ir mados prekių ženklams, ir ii) apsvarstyti ES vidaus ir išorės prekybos aspektai, įskaitant poveikį mados pramonei.

Jei kartu būtų taikomos importo priemonės, ES draudimas kailininkystei galėtų paspartinti inovacijas kuriant daugiau kailių alternatyvų (taip skatinant naujų medžiagų ir technologijų kūrimą), kartu kuriant darbo vietas ir atveriant naujus mados ir tekstilės pramonės sektorius. Būtų daromas poveikis tiesiogiai su kailinių gyvūnų auginimu ir perdirbimu susijusioms darbo vietoms, kurios šiuo metu dažnai būna sutelktos kaimo vietovėse. Turėtų būti ištirtas gebėjimas pertvarkyti darbo struktūrą.

Dėl papildomų gyvūnų gerovės reikalavimų kailinių gyvūnų augintojai patirtų papildomų išlaidų, tačiau jie galėtų jas perkelti į visą tiekimo grandinę.

Tikimasi, kad socialinis poveikis apskritai bus teigiamas. Draudimas atitiktų piliečių lūkesčius, kaip reikalaujama Europos piliečių iniciatyvoje „Kailiams Europoje – ne“. Papildomi gerovės reikalavimai iš dalies atitiktų visuomenės lūkesčius, susijusius su gyvūnų gerove ir etiškesne gamyba.

Panaikinus kailinių gyvūnų auginimą būtų išspręsta daug kailinių gyvūnų gerovės problemų ES, tačiau nebūtų sprendžiama už ES ribų užaugintų gyvūnų gerovės problema. Kita vertus, įgyvendinus griežtesnius konkrečių gyvūnų rūšių gerovės standartus būtų galima gerokai pagerinti šių gyvūnų laikymo sąlygas. Be to, importo draudimas arba lygiaverčių gyvūnų gerovės reikalavimų taikymas importui galėtų iš dalies užkirsti kelią gerovės problemų perkėlimui į ES nepriklausančias šalis.

Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad bet kokių priemonių poveikis importui taip pat bus vertinamas atsižvelgiant į jų poveikį ES santykiams su jos prekybos partneriais ir ekonominį poveikį jų gamintojams.

Gaminių su kailiais uždraudimas tikriausiai duotų naudos aplinkai, nes ES sumažėtų: atliekų kiekis ir aplinkos tarša, išteklių naudojimas ir išmetamo CO₂ kiekis, susijęs su kailinių gyvūnų auginimu. Taip pat atsižvelgiama į invazinių svetimų rūšių (IAS) aspektus, atsižvelgiant į tai, kad amerikinės audinės buvo įtrauktos į ISR sąrašą (kaip ir usūriniai šunys). Uždraudus importą dar labiau sumažėtų su aplinka susijusios naštos perdavimas ES nepriklausančioms šalims. Taip pat reikėtų įvertinti perėjimo prie naftos pagrindo sintetinių kailių ir kitų naujoviškų medžiagų aplinkosauginius aspektus.

Atlikdama analizę Komisija atsižvelgs į ES nacionalinių administracijų finansinius ir administracinius gebėjimus įgyvendinti šias priemones ir užtikrinti jų vykdymą. Šiuo visapusišku požiūriu siekiama spręsti kailių pramonės ekonomines, socialines, aplinkos ir gyvūnų gerovės problemas, kartu užtikrinant vienodas sąlygas visiems suinteresuotiesiems subjektams.

Būsima stebėsena

Bet kokia stebėsena bus vertinama, kai bus įgyvendinamos tolesnės priemonės, apie kurias bus pranešta 2026 m. komunikate.

C. Geresnis reglamentavimas

Poveikio vertinimas

Prie šios iniciatyvos poveikio vertinimas nebus pridedamas, nes šiuo etapu nauja politika kuriama nebus. Jame bus tik nustatytos numatomos priemonės ir Komisijos numatytų veiksmų tvarkaraštis. Bus atliekami visų susijusių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriuos gali pateikti Komisija, poveikio vertinimai.

Konsultacijų strategija

2026 m. komunikatas bus grindžiamas išsamiais įrodymais ir išvadomis, susijusiais su Europos piliečių iniciatyva „Kailiams Europoje – ne“, ir bus papildytas išorės tyrimu.

Konsultacijų veiklą sudarys:

-šios keturių savaičių trukmės viešos konsultacijos portale „Išsakykite savo nuomonę“;

-tiksliniai pokalbiai, atvejų tyrimai, apklausos ir praktiniai seminarai su atitinkamomis suinteresuotųjų subjektų grupėmis atliekant išorės tyrimą;

-ES valstybėse narėse atlikta nuomonių apklausa apie kailinius gyvūnus.

Konsultacijų tikslas – priimti dalyvaujamąjį ir skaidrų sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Europos piliečių iniciatyva „Kailiams Europoje – ne“. Komisija kviečia visus suinteresuotuosius subjektus – tiek ES, tiek ne ES – išsakyti nuomones ir ekspertines žinias, kurių pagrindu būtų galima gauti įrodymų apie jos 2023 m. komunikate išdėstytų scenarijų ekonominį, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, naudą ir sąnaudas; ir (arba) pasiūlyti alternatyvių nustatytų problemų sprendimo būdų.

Šiuo kvietimu teikti informaciją Komisija nori surinkti duomenų, kad būtų galima kiekybiškai įvertinti kiekvieno scenarijaus poveikį visais kailių pramonės ir ūkiuose auginamų kailių pramonės etapais – nuo ūkininkavimo iki galutinių produktų perdirbimo, gamybos ir pardavimo. Tai apima kiekybiškai įvertinamus ekonominius duomenis (pvz., gamybos nuostolius, perėjimo nuo kailinių gyvūnų auginimo išlaidas, poveikį prekybai ir poveikį tekstilės pramonei, kurioje naudojami ūkiuose auginami kailiai); socialinius duomenis (pvz., užimtumo duomenis ūkininkavimo, gamybos ir mažmeninės prekybos sektoriuose) ir aplinkos duomenis (pvz., kailių apdorojimo, rauginimo ir dažymo poveikį).

Kvietime teikti informaciją kviečiami dalyvauti visi suinteresuotieji subjektai ir plačioji visuomenė. Ypač pageidautina, kad dalyvautų: kailininkystės ūkininkai, su kailinių gyvūnų auginimo sektoriumi glaudžiai susijusios įmonės (pašarų gamintojai, kailių perdirbimas, gamyba ir t. t.), ES drabužių ir mados pramonės atstovai, vartotojai ir jų organizacijos, aplinkosaugos ir socialinės organizacijos, valdžios institucijos, akademinė bendruomenė, tarptautiniai suinteresuotieji subjektai ir partneriai už ES ribų.