KVIETIMAS TEIKTI INFORMACIJĄ DĖL POVEIKIO VERTINIMO
Šiuo dokumentu siekiama informuoti visuomenę ir suinteresuotuosius subjektus apie būsimą Komisijos teisėkūros darbą, kad jie galėtų teikti grįžtamąją informaciją apie Komisijos požiūrį į problemą ir galimus sprendimus, taip pat pateikti visą turimą svarbią informaciją, be kita ko, apie galimą įvairių galimybių poveikį.
Iniciatyvos pavadinimas	Tam tikrų ūkinių gyvūnų gerovė. ES teisės aktų modernizavimas
Vadovaujantis GD (atsakingas skyrius)	Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas. G3 skyrius („Gyvūnų gerovė“)
Tikėtinas iniciatyvos tipas	Pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto
Orientacinis tvarkaraštis	2026 m. 4 ketv.
Papildoma informacija	https://food.ec.europa.eu/animals/animal-welfare/eu-animal-welfare-legislation/animal-welfare-farm_en?prefLang=lt https://food.ec.europa.eu/animals/animal-welfare/evaluations-and-impact-assessment/revision-animal-welfare-legislation_en?prefLang=lt
Šis dokumentas teikiamas tik susipažinti. Jis neturi įtakos galutiniam Komisijos sprendimui dėl to, ar ši iniciatyva bus įgyvendinama, ar dėl jos galutinio turinio. Visi iniciatyvos elementai, įskaitant įgyvendinimo datas, gali keistis.

A. Politinės aplinkybės, problemos apibūdinimas ir subsidiarumo patikra

Politinės aplinkybės

2025 m. vasario mėn. žemės ūkio ir maisto sektoriaus vizijoje Komisija paskelbė ketinanti aktyviai keistis informacija su ūkininkais, maisto tiekimo grandinės dalyviais ir pilietine visuomene. Tuo remdamasi ji planuoja pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų peržiūrėti galiojantys ES gyvūnų gerovės teisės aktai, įskaitant įsipareigojimą palaipsniui atsisakyti narvų. Vizijoje taip pat nustatyta, kad Komisija užtikrins, kad būsimuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl gyvūnų gerovės ES pagamintiems ir iš ES nepriklausančių šalių importuojamiems produktams būtų taikomi tie patys standartai. Tikslinė gyvūnų gerovės teisės aktų peržiūra suteiks galimybę tai įgyvendinti taip, kad būtų laikomasi PPO taisyklių ir kad tai būtų pagrįsta poveikio vertinimu.

2022 m. Komisijai atlikus ES gyvūnų gerovės teisės aktų tinkamumo patikrą padaryta išvada, kad jie nebeatitinka savo paskirties. Teisės aktai nebeatitinka visuomeninių ir etinių lūkesčių, kaip aiškiai matyti iš Europos piliečių iniciatyvos dėl gyvūnų veisimo narvuose uždraudimo (angl. „End the Cage Age“), kuriai pritarta 2021 m. birželio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija 1 . 2021 m., reaguodama į iniciatyvą dėl gyvūnų veisimo narvuose uždraudimo, Komisija paskelbė ketinanti pasiūlyti teisės aktą, kuriuo būtų laipsniškai atsisakyta ir uždrausta naudoti narvus tam tikrų rūšių ir kategorijų gyvūnams (vištoms dedeklėms, kiaulėms, veršeliams, vištaitėms, veisliniams broileriams, veislinėms dedeklėms, triušiams, antims, žąsims ir putpelėms). Taip pat kyla etinių klausimų dėl sistemingo vyriškos lyties vienadienių paukščiukų žudymo, kaip matyti iš 2022 m. spalio 17 d. vykusių Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos diskusijų šiuo klausimu. Dėl šios ką tik gimusių paukščiukų žudymo praktikos kiaušinių pramonė tapo vis atidžiau stebima.

Gyvulininkystės sektorius taip pat suinteresuotas modernizuoti gyvūnų gerovės teisės aktus, kad būtų galima geriau naudoti gyvūnų gerovės rodiklius ir lanksčiau taikyti struktūrinius reikalavimus. Toks požiūris supaprastintų reikalavimų laikymąsi ir vykdymo užtikrinimą. Ūkinių gyvūnų srities suinteresuotieji subjektai taip pat paragino įgyvendinti paramos priemones, įskaitant ES finansavimą ir ilgesnius pereinamuosius laikotarpius, taip pat, laikantis tarptautinių taisyklių, taikyti ES gyvūnų gerovės taisykles importui.

Šiuo metu penkiose ES direktyvose dėl ūkinių gyvūnų gerovės nereikalaujama, kad importuojami gyvūniniai produktai atitiktų ES gyvūnų gerovės standartus ar lygiaverčius standartus. Tai kelia piliečių susirūpinimą etiniu požiūriu ir tam prieštarauja daugelis suinteresuotųjų subjektų.

Problema, kurią siekiama spręsti šia iniciatyva

Pagal dabartines ES taisykles vištas dedekles, kiaules, veršelius, vištaites, veislinius broilerius, veislines dedekles, triušius, antis, žąsis ir putpeles leidžiama nuolat laikyti ankštose laikymo sistemose. Tokios sistemos labai riboja šių gyvūnų natūralų elgesį ir judėjimą. Taisyklėmis taip pat leidžiama sistemingai žudyti vyriškos lyties vienadienius paukščiukus vištų dedeklių sektoriuje, o tai kelia susirūpinimą etiniu požiūriu. Be to, daugelyje ES gyvūnų gerovės teisės aktų taisyklių nustatytos neaiškios pareigos. Dėl to jos gali būti aiškinamos skirtingai, todėl valstybės narės jas ir taikyti gali skirtingai. Tai lėmė vykdymo užtikrinimo skirtumus visoje ES ir netolygų bendrosios rinkos veikimą. Be to, šiuo metu nėra patikimų gyvūnų gerovės stebėsenos ir gerinimo rodiklių, o skaitmeninių priemonių teikiamos galimybės nėra iki galo išnagrinėtos. Bendrą ES taisyklių poveikį gyvūnų gerovei dar labiau susilpnina tai, kad jos netaikomos iš ES nepriklausančių šalių į ES importuojamiems gyvūnams ar gyvūniniams maisto produktams.

Narvuose gyvūnai negali natūraliai elgtis, pavyzdžiui, ieškoti maisto, socializuotis ir laisvai judėti. Dėl tokių ankštų laikymo sistemų gyvūnai patiria nuolatinį stresą, jų sveikata prastėja ir apskritai jie kenčia. Tokia nepakankama gyvūnų gerovė kelia didelį susirūpinimą etiniu požiūriu ir daro neigiamą ekonominį poveikį, nes mažėja vartotojų pasitikėjimas. Visuomenė vis labiau reikalauja humaniškesnio elgesio su gyvūnais, kaip matyti iš kuriamų ES kokybės sistemų, apimančių aukštesnius gyvūnų gerovės standartus, pavyzdžiui, ekologinę gamybą arba alternatyvius ūkininkavimo metodus (pvz., tvartų ir laisvo laikymo sistemas). Reaguodamos į piliečių lūkesčius, kelios valstybės narės nustatė griežtesnes nacionalines taisykles, taip atskleisdamos ES teisės aktų spragas ir sudarydamos nevienodas sąlygas ūkininkams ir maisto tvarkymo įmonėms visoje bendrojoje rinkoje. Dėl dabartinių taisyklių sudėtingumo ir dubliavimosi jas sunku taikyti, stebėti ir užtikrinti jų vykdymą.

Kaip nustatyta atlikus 2022 m. tinkamumo patikrą, dabartinė padėtis lėmė didelius bendrosios rinkos iškraipymus ir nepakankamą ūkinių gyvūnų gerovę ES.

ES veiksmų pagrindas (teisinis pagrindas ir subsidiarumo patikra)

Gyvūnų gerovės taisyklių suderinimu ES lygmeniu užtikrinami nuoseklūs standartai visose valstybėse narėse, užkertant kelią rinkos iškraipymams ir nesąžiningai konkurencijai. Nesant bendro požiūrio, nacionalinės teisės aktai išlieka susiskaidę, todėl ūkininkams ir maisto tvarkymo įmonėms sudaromos nevienodos sąlygos.

Darnieji standartai ir aiškios taisyklės taip pat palengvina vykdymo užtikrinimą ir reikalavimų laikymąsi. ES masto sistema pagerina atskaitomybę ir padeda valdžios institucijoms stebėti pažangą. Įtraukus gyvūnų gerovės rodiklius ir skaitmenines priemones, stebėsena taip pat tampa veiksmingesnė ir skaidresnė.

Siekiant išsaugoti vartotojų pasitikėjimą, reaguoti į piliečių lūkesčius ir apsaugoti ES žemės ūkio maisto produktų sektoriaus gyvybingumą, labai svarbu užtikrinti, kad importuojamiems ir ES produktams taikomi reikalavimai būtų labiau suderinti.

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnis.

Praktinis ES veiksmų poreikis

Suderintas ES požiūris yra labai svarbus ne tik siekiant standartizuoti gerovės sąlygas visoje bendrojoje rinkoje, bet ir siekiant supaprastinti vykdymo užtikrinimą, kad visos valstybės narės laikytųsi tų pačių griežtų standartų. Be to, ES masto stebėsenos sistema sudarytų palankesnes sąlygas naudoti gyvūnų gerovės rodiklius ir skaitmenines priemones, taip būtų užtikrinama efektyvesnė priežiūra ir atskaitomybė ir kartu ūkininkams suteikiama daugiau lankstumo. Be to, pasirinkus tinkamus, proporcingus ir realistiškus rodiklius būtų galima sumažinti veiklos vykdytojams ir kompetentingoms institucijoms tenkančią administracinę naštą. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenė aktyviai reikalauja veiksmingiau užtikrinti gyvūnų gerovę, koordinuotas ES atsakas taip pat užkirstų kelią tolesniam nacionalinių taisyklių susiskaidymui. Šis vienodesnis požiūris suteiktų praktinės naudos: būtų padedama užtikrinti sąžiningesnę konkurenciją, būtų sumažinta reikalavimų laikymosi našta ir tenkinami piliečių lūkesčiai atitinkamuose sektoriuose.

B. Tikslai ir politikos galimybės

Pagrindiniai šios teisės aktų peržiūros tikslai – užtikrinti gerą vidaus rinkos veikimą, kiek tai sietina su gyvūnų gerovės standartais, modernizuoti galiojančias taisykles ir imtis tolesnių veiksmų, susijusių su Europos piliečių iniciatyva dėl gyvūnų veisimo narvuose uždraudimo. Ši peržiūra bus grindžiama naujausiais moksliniais įrodymais ir joje bus atsižvelgiama į teisės aktų socialinį ir ekonominį poveikį ūkininkams ir maisto tiekimo grandinės dalyviams, įskaitant MVĮ ir vartotojus. Peržiūroje taip pat bus numatyta parama ir atitinkami konkrečioms rūšims skirti pereinamieji laikotarpiai. Siekdama puoselėti ES moralines vertybes, kaip to reikalauja visuomenė, Komisija, vadovaudamasi tarptautinėmis taisyklėmis, išnagrinės galimybę importuojamiems produktams taikyti lygiaverčius gyvūnų gerovės gamybos standartus.

Pirmiesiems sektoriams skirtą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto Komisija ketina pateikti 2026 m. Sprendimą, kuriuos sektorius įtraukti, ji priims po plataus masto konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais ir galimybių studijų, kurios turi būti atliktos 2025 m.

Remiantis poveikio vertinimo išvadomis, šia iniciatyva gali būti sprendžiami etiniai klausimai, kylantys dėl sistemingo vyriškos lyties vienadienių paukščiukų žudymo. Šia iniciatyva taip pat siekiama modernizuoti ES ūkinių gyvūnų gerovės teisės aktus, nustatant gerovės rezultatais grindžiamą požiūrį. Tai reiškia, kad bus įtraukti aiškūs gyvūnų gerovės rodikliai, o stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo tikslais bus naudojamos skaitmeninės technologijos, taip užtikrinant supaprastinimą ir sumažinant administracinę naštą.

Poveikio vertinime taip pat bus nagrinėjama, kaip modernizavimas galėtų padėti sukurti supaprastintą sistemą veiklos vykdytojams, racionalizuojant jiems taikomus gyvūnų gerovės standartus ir taip galimai sumažinant nereikalingą administracinę naštą.

Bendras tikslas – užtikrinti vienodą aukšto lygio gyvūnų gerovės apsaugą, sąžiningą konkurenciją ūkininkams, mažesnę administracinę naštą ir suderinimą su etiniais lūkesčiais bei rūpesčiu dėl geresnio vykdymo užtikrinimo. Konsultacijų ir poveikio vertinimo etapu būtų galima apsvarstyti toliau nurodytas pagrindines galimybes.

·Laipsniškas narvų atsisakymas. Nustatyti tinkamus pereinamuosius laikotarpius, per kuriuos būtų laipsniškai atsisakoma narvų, ir techninius reikalavimus sistemoms be narvų. Galimi sektoriai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti vykdant konsultacijas ir poveikio vertinimą, yra vištų dedeklių, kiaulių, veršelių, vištaičių, veislinių broilerių, veislinių dedeklių, triušių, ančių, žąsų ir putpelių sektoriai.

·Rodikliai ir skaitmenizacija. Nustatyti, kokius gerovės rodiklius naudoti ir kaip juos įvertinti. Išnagrinėti galimybę integruoti skaitmenines priemones siekiant veiksmingos ir skaidrios stebėsenos bei mažesnės administracinės naštos. Galimi sektoriai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti vykdant konsultacijas ir poveikio vertinimą, yra naminių paukščių, kiaulių, galvijų ir mėsinių triušių sektoriai.

·Importo reikalavimai. Nustatyti, ar gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų importui turėtų būti taikomi lygiaverčiai gyvūnų gerovės standartai ir kokiu mastu tai turėtų būti daroma. Tai taikoma esamiems ES gyvūnų gerovės reikalavimams ir visiems naujiems pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto numatytiems reikalavimams. Galimi sektoriai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti vykdant konsultacijas ir poveikio vertinimą, yra naminių paukščių, kiaulių, veršelių ir triušių sektoriai.

·Vyriškos lyties vienadienių paukščiukų žudymas vištų dedeklių sektoriuje. Laipsniškai atsisakyti šios praktikos ir nustatyti tinkamus pereinamuosius laikotarpius bei galimas nukrypti leidžiančias nuostatas.

C. Tikėtinas poveikis

Šia iniciatyva siekiama suderinti ES gyvūnų gerovės standartus, siekiant geriau atsižvelgti į didėjančius piliečių etinius lūkesčius. Palaipsniui atsisakant narvų, kai kuriems ūkininkams gali tekti investuoti į savo ūkių modernizavimą arba taikyti naujus gamybos metodus. Tačiau šį poveikį atsvertų aiškesnės taisyklės ir nuspėjami rezultatai ir jis būtų sušvelnintas teikiant finansinę paramą bei taikant kelių etapų pereinamuosius laikotarpius. Dėl aukštesnių standartų padidėtų vartotojų pasitikėjimas ir ES nepriklausančiose šalyse atsivertų naujų rinkos galimybių tvariai gaminamų maisto produktų srityje.

Pažangių stebėsenos ir skaitmenizacijos priemonių integravimas į paveiktus sektorius supaprastintų reikalavimų laikymąsi ir vykdymo užtikrinimą, nes būtų sudarytos sąlygos rinkti ir analizuoti duomenis, sumažinti administracinę naštą ir sudaryti palankesnes sąlygas efektyviau priimti duomenimis grindžiamus sprendimus. Ūkininkams būtų naudingi aiškesni lyginamieji standartai, o perdirbėjai ir mažmenininkai dėl didesnio skaidrumo ir atskaitomybės galėtų pagerinti savo reputaciją. Šios priemonės taip pat galėtų padėti geriau valdyti išteklius ir gerinti aplinkosauginį veiksmingumą, skatinant tvaresnį ir konkurencingesnį žemės ūkio maisto produktų sektorių.

D. Geresnio reglamentavimo priemonės

Poveikio vertinimas

Iniciatyva bus rengiama remiantis tiksliniais poveikio vertinimais, struktūrizuotomis konsultacijomis ir išsamia daugelio kriterijų analize. Komisija atliks sistemingą numatomų pakeitimų galimo socialinio ir ekonominio poveikio bei poveikio aplinkai vertinimą, įtraukdama kiekybinius duomenis, kokybines įžvalgas ir nepriklausomą išorės analizę. Atliekant išorės tyrimą bus įvertintas poveikis ūkininkams, vartotojams ir aplinkai, o rengiant politikos galimybes bus atsižvelgta į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) pateiktus mokslinius įrodymus.

Remdamasi ankstesniais vertinimais ir konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais, Komisija surengs papildomas tikslines konsultacijas su ūkininkais, maisto tiekimo grandinės dalyviais ir pilietine visuomene. Šiose konsultacijose bus nustatyti praktiniai uždaviniai ir jomis bus remiamasi rengiant technines specifikacijas, nustatant realius pereinamuosius laikotarpius ir numatant paramos priemones. Atliekant poveikio vertinimą bus taikoma skaidri metodika siekiant užtikrinti, kad būtų sistemingai renkami suinteresuotųjų subjektų atsiliepimai ir į juos būtų atsižvelgta galutiniame pasiūlyme.

Konsultacijų strategija

Konsultacijos rengiamos siekiant surinkti įvairių nuomonių ir įrodymų apie iniciatyvą, taip užtikrinant, kad galutinė politika būtų veiksminga ir atitiktų visų suinteresuotųjų subjektų poreikius ir lūkesčius. Dalyvaudama šiame procese Komisija siekia didinti skaidrumą, gerinti sprendimų priėmimą ir užtikrinti, kad iniciatyva būtų atsižvelgiama tiek į ekonominės veiklos vykdytojų poreikius, tiek į visuomeninius ir etinius klausimus gyvūnų gerovės srityje.

Komisija konsultuosis su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant ES ūkininkų organizacijas, peryklų asociacijas ir nacionalines institucijas, atsakingas už gyvūnų gerovės teisės aktų vykdymo užtikrinimą. Be to, konsultacijose dalyvaus maisto tiekimo grandinėje veikiančios įmonės ir verslo organizacijos, Europos ir nacionalinės gyvūnų gerovės profesinės grupės, pilietinės visuomenės organizacijos, akademinės bendruomenės ekspertai ir ES nepriklausančių šalių atstovai, dalyvaujantys eksportuojant atitinkamus gyvūninius produktus. Savo nuomonę taip pat bus kviečiamos pareikšti tarptautinės organizacijos, vykdančios veiklą gyvūnų gerovės srityje.

Konsultacijų procesas vyks keturias savaites pagal šį kvietimą teikti informaciją ir vykdant tolesnes tikslines konsultacijas, be kita ko, per ES gyvūnų gerovės platformą ir Europos žemės ūkio ir maisto valdybą. Papildomai bus organizuojamos apklausos, pokalbiai, tikslinės grupės ir praktiniai seminarai ir tai bus išorės tyrimo, kuriuo grindžiamas poveikio vertinimas, dalis. Taip pat bus surengtos viešos konsultacijos, kad suinteresuotosios šalys ir plačioji visuomenė galėtų pateikti savo nuomonę. Šis daugialypis požiūris grindžiamas ankstesnėmis 2022 ir 2023 m. konsultacijomis, o visi atsiliepimai bus apibendrinti išsamioje apibendrinamojoje ataskaitoje ir ta ataskaita bus remiamasi rengiant galutinį Komisijos poveikio vertinimą ir pasiūlymą.

Kodėl rengiame konsultacijas?

Įgyvendinant iniciatyvą bus išnagrinėtos kelios galimybės pašalinti tam tikrus trūkumus, nustatytus 2022 m. atliekant ES gyvūnų gerovės teisės aktų tinkamumo patikrą. Siekiama peržiūrėti šiuos teisės aktus, kiek tai sietina su gerove ūkiuose, įskaitant laipsnišką narvų naudojimo nutraukimą.

Tikslinė auditorija

Visos grupės, kurioms šie teisės aktai daro tiesioginį poveikį, pavyzdžiui, ūkininkai ir kiti maisto tvarkymo subjektai, taip pat visuomenė, gyvūnų gerovės srities NVO ir vartotojų organizacijos.