KVIETIMAS TEIKTI INFORMACIJĄ

DĖL TUO PAČIU METU ATLIEKAMO ĮVERTINIMO IR POVEIKIO VERTINIMO

Šiuo dokumentu siekiama informuoti visuomenę ir suinteresuotuosius subjektus apie Komisijos darbą, kad jie galėtų teikti grįžtamąją informaciją apie numatomą iniciatyvą ir veiksmingai dalyvauti konsultacijose.

Šių grupių atstovus prašome išreikšti savo nuomonę apie tai, kaip Komisija supranta problemą, ir galimus sprendimus, taip pat pateikti visą turimą svarbią informaciją, be kita ko, apie galimą įvairių galimybių poveikį.

Iniciatyvos pavadinimas

Skaitmeninių tinklų aktas

Vadovaujantis GD (atsakingas skyrius)

Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinis direktoratas (B1 skyrius – elektroninių ryšių politika, įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas)

Tikėtinas iniciatyvos tipas

Pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto

Orientacinis tvarkaraštis

2025 m. IV ketv.

Papildoma informacija

Politika | Junglumas 

Šis dokumentas teikiamas tik susipažinti. Jis neturi įtakos galutiniam Komisijos sprendimui dėl to, ar ši iniciatyva bus įgyvendinama, ar dėl jos galutinio turinio. Visi aprašyti iniciatyvos elementai, įskaitant įgyvendinimo datas, gali keistis.

A. Politinės aplinkybės, problemos apibūdinimas ir subsidiarumo patikra

Politinės aplinkybės

Kaip nurodyta E. Letta pranešime, M. Draghi pranešime ir S. Niinistö pranešime, taip pat Komisijos komunikate „ES konkurencingumo kelrodis“, norint užtikrinti Europos ekonomikos konkurencingumą, saugumą ir socialinę gerovę ateityje, būtina pažangiausia skaitmeninio tinklo infrastruktūra. Būtina užtikrinti aukštos kokybės, patikimą ir saugų ryšį galutiniams naudotojams ir pagrindiniams ekonomikos sektoriams. Atsižvelgiant į didėjančią tokių paslaugų veiksmingumo ir saugumo reikalavimų svarbą, vyksta skaitmeninių tinklų technologinė transformacija, kai debesijos ir tinklo paribio kompiuterijos pajėgumai tampa neatsiejama junglumo infrastruktūros dalimi. Labai svarbi šiuolaikiška ir supaprastinta teisinė sistema, kuria skatinamas perėjimas nuo senųjų tinklų prie šviesolaidinio ryšio, 5G ir debesijos infrastruktūros, taip pat didesnis mastas teikiant paslaugas ir vykdant tarpvalstybinę veiklą. Tai pirmą kartą nagrinėta Komisijos 2024 m. baltojoje knygoje „Kaip patenkinti Europos skaitmeninės infrastruktūros poreikius?“. Pagal Komisijos 2025 m. darbo programą 2025 m. IV ketvirtį planuojamas Skaitmeninių tinklų akto (DNA) priėmimas ir Europos elektroninių ryšių kodekso (EERK) bei susijusių teisės aktų peržiūra ir vertinimas teikia galimybę supaprastinti ir toliau derinti teisinę sistemą, kad būtų sustiprintas konkurencingumas ir skatinama labiau integruota bendroji rinka.

Įvertinimas

EERK 122 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad Komisija peržiūrėtų šios direktyvos, visų pirma jos 61 straipsnio 3 dalies ir 76, 78 ir 79 straipsnių veikimą nuo jos taikymo pradžios 2020 m. gruodžio 21 d. Be to, 122 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad Komisija peržiūrėtų universaliųjų paslaugų aprėptį, atsižvelgdama į socialinius, ekonominius ir technologinius pokyčius. Be to, 123 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija pateiktų nuostatų, susijusių su galutinių paslaugų gavėjų teisėmis, taikymo ataskaitą.

Peržiūrint EERK bus įvertintas jo veikimas atsižvelgiant į dabartinius tikslus ir jo tinkamumą spręsti svarbiausius nustatytus naujus uždavinius. Svarbiausiose srityse bus apsvarstytas aktualumo, veiksmingumo, efektyvumo, ES pridėtinės vertės ir suderinamumo vertinimo kriterijus.

Problema, kurią siekiama spręsti šia iniciatyva

ES junglumo sektorius vis dar yra suskaidytas nacionalinių sienų, todėl galutiniai naudotojai ir ES veiklos vykdytojai negali išnaudoti viso bendrosios rinkos potencialo. EERK, kaip direktyvoje, nustatyta apribojimų, susijusių su pateikimo rinkai laikotarpiu (perkėlimas į nacionalinę teisę atidėtas iki 4 metų) ir suderinimo lygmeniu (daugiausia dėmesio sutelkta į nacionalines rinkas). Bendrosios rinkos sukūrimui taip pat trukdo kai kurių valstybių narių praktika, kuria viršijamos ES taisyklės, didinamas rinkos susiskaidymas ir didinama bendra reguliavimo našta.

Reguliavimo sistema iš esmės buvo naudinga vartotojams ir padidino konkurenciją šiame sektoriuje po jo liberalizavimo prieš 30 metų. Tačiau, kaip aprašyta baltojoje knygoje „Kaip patenkinti Europos skaitmeninės infrastruktūros poreikius?“ ir pabrėžta E. Letta pranešime bei M. Draghi pranešime, ES elektroninių ryšių sektoriuje trūksta inovacijų ir investicijų. Vis dar esama kliūčių vykdyti tarpvalstybinę veiklą ir plėsti veiklą, taip pat stabdomas itin didelio pralaidumo tinklų diegimas ir technologinis perėjimas prie debesija grindžiamų tinklų ir paslaugų. Dvi pagrindinės nacionalinių rinkų susiskaidymo priežastys yra šios: i) valstybėse narėse skiriasi su bendruoju leidimu susijusios sąlygos ir ii) spektro skyrimo procedūros ir sąlygos yra tik menkai koordinuojamos savanoriško ir nedokumentuoto tarpusavio vertinimo procesu, o investicijos ne visada pakankamai skatinamos skyrimo sąlygomis.

Be to, didėjanti paklausa patekti į ES palydovų rinką ir susiskaidžiusi nesuderinta leidimų išdavimo procedūra gali lemti operatorių diskriminaciją, palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimą ir kliūtis plėtoti tarpvalstybines palydovines paslaugas, todėl prarandama nauda, susijusi su didesniu tinklo atsparumu, aprėptimi ir gyvybiškai svarbiomis paslaugomis.

Be to, reguliavimo sistema tebėra sudėtinga ir vis labiau netinkama atsižvelgiant rinkos ir technologinius pokyčius, pvz.: i) skirtingi nacionalinių reguliavimo institucijų nustatyti įpareigojimai spręsti rinkos nepakankamumo problemą, ii) aktyvių priemonių, kuriomis būtų skatinamas varinių laidų tinklų išjungimas, trūkumas, iii) atvirojo interneto taisyklių teisinio aiškumo dėl naujoviškų paslaugų reglamentavimo trūkumas ir iv) įvairių skaitmeninės infrastruktūros ekosistemos dalyvių bendradarbiavimo iššūkiai.

Galiausiai, iš pastarųjų 15 metų patirties matyti, kad esama valdymo sistema yra ribota, nes Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (BEREC) ir Radijo spektro politikos grupė (RSPG) atlieka patariamąjį vaidmenį Komisijos atžvilgiu, o vaidmuo prisidedant prie bendrosios rinkos stiprinimo yra ribotas.

ES veiksmų pagrindas (teisinis pagrindas ir subsidiarumo patikra)

Reglamentavimo pagrindas

DNA bus grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsniu, kurio tikslas – tobulinant nacionalinių taisyklių suderinimo priemones sukurti vidaus rinką ir užtikrinti jos veikimą.

Praktinis ES veiksmų poreikis

Iniciatyva turės didelės pridėtinės vertės, palyginti su veiksmais, kurių imamasi valstybių narių lygmeniu. Norinti stiprinti Europos konkurencingumą reikalinga prieiga prie sparčios, saugios ir atsparios skaitmeninės infrastruktūros. Atsižvelgiant į tai, kad skaitmeninio junglumo aplinka sparčiai keičiasi telekomunikacijų, palydovinių, debesijos ir tinklo paribio technologijų konvergencijos srityje (skatinama virtualizacijos ir dirbtinio intelekto (DI)), ES šiuos tikslus galės pasiekti tik labiau suderinusi teisinę aplinką visoje ES, kad būtų išvengta nenuoseklios nacionalinės administracinės praktikos ar įgyvendinimo sąlygų, kuriomis ribojamos bendrosios rinkos galimybės.

Su EERK susijusi patirtis rodo, kad valstybės narės nesugebėjo laiku išspręsti sektorinių problemų, nes Kodeksui perkelti į nacionalinę teisę reikia daug laiko. Be to, perkeliant direktyvas į nacionalinę teisę dažnai buvo taikomos papildomos taisyklės, dėl kurių atsirado pernelyg didelis reguliavimas.

Apskritai dėl skaitmeninės ekosistemos problemų masto reikia ES lygmens teisėkūros iniciatyvos, nes jos tampa vis svarbesnės ES lygmeniu ir gali būti veiksmingiau sprendžiamos Sąjungos lygmeniu, o tai apskritai duoda daugiau naudos, lemia spartesnį ir labiau suderintą įgyvendinimą ir mažesnes išlaidas nei tuo atveju, jei valstybės narės veiktų pavieniui.

B. Tikslai ir politikos galimybės

Siekdama remti Sąjungos politikos tikslus, susijusius su vartotojų gerove, pramonės konkurencingumu, saugumu ir atsparumu bei aplinkos tvarumu, Skaitmeninių tinklų aktu siekiama skatinti visus rinkos dalyvius diegti inovacijas ir investuoti į pažangų junglumą ir skatinti junglumo ir kompiuterijos infrastruktūros ekosistemą, kuri sudarytų sąlygas DI žemynui.

Supaprastinimas. Skaitmeninių tinklų aktu i) bus siekiama sumažinti esamus ataskaitų teikimo įpareigojimus (iki 50 proc.) ir pašalinti nereikalingą reguliavimo naštą (pvz., reikalavimus įmonių tarpusavio paslaugų ir daiktų interneto paslaugų teikėjams) ir perorientuoti universaliųjų paslaugų įpareigojimus į įperkamumo aspektus, ii) į Skaitmeninių tinklų aktą galėtų būti įtraukti įvairūs tiesiogiai susiję teisės aktai (pvz., EERK, BEREC reglamentas, Atvirojo interneto reglamentas, radijo spektro politikos programa) ir iii) galėtų būti pasiūlyta supaprastinta leidimų išdavimo tvarka ir mažesnis bei labiau suderintas bendrų sąlygų rinkinys, kad veiklos vykdytojai galėtų lengviau vykdyti tarpvalstybinę veiklą, ir toliau koordinuoti ir bendrai įgyvendinti kitus paslaugų teikėjams taikomus reikalavimus (pvz., saugumo ir teisėsaugos). Tolesnio derinimo potencialas, inter alia, yra susijęs su galutinių naudotojų apsauga.

Spektras. Skaitmeninių tinklų aktu galėtų būti pasiūlyta i) sustiprinti tarpusavio vertinimo procedūrą, užtikrinti, kad radijo spektro leidimai būtų išduodami laiku, remiantis kintančiomis veiksmų gairėmis, ir nustatyti bendras nacionalinio radijo spektro leidimų išdavimo procedūras ir sąlygas, ii) ilgesnė licencijos trukmė ir lengvesnis atnaujinimas, taip pat radijo spektro aukcionų projektais užtikrinti radijo spektro efektyvumą ir tinklo diegimą kaip pagrindą ankstyvam 6G diegimui; iii) lankstus leidimo išdavimas, įskaitant dalijimąsi radijo spektru (laikantis konkurencijos teisės principų) ir paprastesni prašymai dėl radijo spektro suderinimo, iv) stiprinti ES suverenumą ir solidarumą derinant radijo spektrą ir sprendžiant tarpvalstybinio trečiųjų šalių kišimosi problemą ir v) sudaryti vienodas sąlygas palydovų sistemoms, naudojamoms patekti į ES rinką.

Vienodos veiklos sąlygos. Skaitmeninių tinklų aktas galėtų apimti i) veiksmingos platesnės junglumo ekosistemos subjektų bendradarbiavimo sukūrimą, suteikiant nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir (arba) BEREC įgaliojimus palengvinti bendradarbiavimą tam tikromis sąlygomis ir tinkamai pagrįstais atvejais ir ii) išaiškinti atvirojo interneto taisykles, susijusias su naujoviškomis paslaugomis, pvz., pateikiant aiškinamąsias gaires, kartu visapusiškai išsaugant atvirojo interneto principus.

Prieigos reguliavimas. Skaitmeninių tinklų aktu galėtų būti pasiūlyta i) taikyti ex ante reguliavimą (t. y. prieigos sąlygas nacionaliniu lygmeniu) įvertinus, kaip taikomos simetrinės priemonės (pvz., Gigabitinės infrastruktūros aktas arba kitos jau esamos simetrinės prieigos formos), tik kaip apsaugos priemonę, atlikus rinkos peržiūrą, pagrįstą esamais trijų kriterijų testais ir geografinės rinkos apibrėžtimi, ir atsižvelgiant į Komisijos, BEREC ir kitų nacionalinių reguliavimo institucijų peržiūrą, Komisijai išlaikant veto teisę, ii) supaprastinti ir padidinti prieigos sąlygų nuspėjamumą įdiegiant visos ES suderintą (-us) prieigos produktą (-us), kurio (-ių) techninės charakteristikos yra iš anksto apibrėžtos ir kuris būtų standartinė taisomoji priemonė, taikoma didelę įtaką rinkoje turintiems operatoriams, jei būtų nustatyta konkurencijos problemų ir iii) paspartinti varinių laidų tinklų išjungimą pateikiant šviesolaidžių aprėpties priemonių rinkinį ir nacionalinius varinių laidų tinklų išjungimo planus, taip pat nustatant numatytąją visoje ES taikomą varinių laidų tinklų išjungimo datą ir taikant nukrypti leidžiančių nuostatų mechanizmą siekiant apsaugoti tinkamų alternatyvų neturinčius galutinius naudotojus.

Valdymas. Siekiant sustiprinti bendrosios rinkos aspektą, Skaitmeninių tinklų aktu galėtų būti apsvarstyta galimybė sustiprinti ES valdymą užtikrinant pakankamus administracinius ir reguliavimo pajėgumus (konsultavimo ar sprendimų priėmimo kompetencija), stiprinant atitinkamus BEREC, BEREC biuro ir RSPG vaidmenis, kad būtų galima vykdyti įvairias visos Europos užduotis ir toliau kurti bendrąją skaitmeninę rinką.

C. Tikėtinas poveikis

Laukiamas toks tikėtinas iniciatyvos poveikis:

·Ekonominis poveikis: galimos inovacijos ir investicijos į pažangius skaitmeninius tinklus ir paslaugas, kurios sustiprintų sektoriaus ir visos ekonomikos konkurencingumą, taip pat ekonominį saugumą ir atsparumą. Visų pirma priemonių, kuriomis skatinamos tarpvalstybinės operacijos ir paslaugų teikimas, poveikis bus vertinamas atsižvelgiant į bendrosios rinkos tikslus. Supaprastintos taisyklės visų pirma turėtų suteikti MVĮ galimybę prisidėti prie ekosistemos kūrimo.

·Socialinis poveikis: nauda piliečiams ir vartotojams dėl skaitmeninių paslaugų prieinamumo, augimo ir darbo vietų kūrimo ES, taip pat suvereniteto ir visuomenės atsparumo išlaikymo. Priemonės apims apsaugos priemones, skirtas pažeidžiamiems galutiniams paslaugų gavėjams apsaugoti, pvz., senosios infrastruktūros išjungimo ir universaliųjų paslaugų srityje.

·Poveikis aplinkai: prisidedant prie platesnio junglumo naudojimo švariems pramonės sprendimams, taip pat prie paties sektoriaus tvarumo pasitelkiant naujausios kartos tvarią infrastruktūrą ir paslaugas, veiksmingai naudojant tinklus ir ribotus išteklius, pvz., radijo spektrą, geriau naudojant energiją ir mažinant anglies pėdsaką.

D. Geresnio reglamentavimo priemonės

Poveikio vertinimas ir įvertinimas

2025 m. bus atliktas poveikio vertinimas, grindžiamas EERK vertinimu, surinktais įrodymais ir suinteresuotųjų subjektų indėliu, siekiant pagrįsti Komisijos pasiūlymą. Jis bus rengiamas laikantis geresnio reglamentavimo gairių. Poveikio vertinime taip pat bus remiamasi tyrimų, kuriuos Komisija užsakė siekdama surinkti reikiamus įrodymus, išvadomis. Šiuos tyrimus atliekantys rangovai taip pat bendradarbiaus su suinteresuotaisiais subjektais, rengdami papildomas apklausas, pokalbius ar praktinius seminarus.

Konsultacijų strategija

Komisija plačiai konsultuojasi, kad surinktų pagrindinę informaciją ir užtikrintų, kad kuriant Skaitmeninių tinklų aktą būtų tinkamai atsižvelgiama į viešąjį interesą.

Be šio kvietimo teikti informaciją paskelbimo, siekiant surinkti atsiliepimus apie tai, kaip Komisija supranta problemą, galimas politikos galimybes ir visą svarbią informaciją apie įvairių svarstytų galimybių poveikį, jau surengta daug konsultacijų. Įgyvendinant iniciatyvą bus atsižvelgta į suinteresuotųjų subjektų atsiliepimus dėl 2024 m. vasario mėn. baltosios knygos „Kaip patenkinti Europos skaitmeninės infrastruktūros poreikius?“ ir į 2023 m. vasario mėn. pradėtas tiriamąsias konsultacijas dėl elektroninių ryšių sektoriaus ir jo infrastruktūros ateities. Kadangi pastaraisiais metais Komisija, rengdama tiriamąsias konsultacijas ir baltąją knygą, surengė išsamias konsultacijas dėl šios iniciatyvos taikymo srities, naujų atskirų viešų konsultacijų nevyks.

Indėlis taip pat bus surinktas atliekant tris atskirus tyrimus, kurie jau buvo skirti šioms sritims:

·tarpvalstybinių tinklų ir (arba) bendrosios rinkos sukūrimo reguliavimo priemonės;

·prieigos politika, įskaitant Rekomendacijos dėl atitinkamų rinkų peržiūrą ir EERK nuostatų dėl prieigos peržiūrą;

·finansavimo klausimai, įskaitant universaliųjų paslaugų ateitį.

Kaip neatsiejama tyrimų dalis numatoma tolesnė sąveika su suinteresuotaisiais subjektais, pvz., rengiant pokalbius, klausimynus ir praktinius seminarus. Galutinę tyrimų ataskaitą planuojama paskelbti, kai ji bus užbaigta iki 2025 m. pabaigos. Prireikus Komisijai taip pat padės BEREC ir RSPG, taip pat bus rengiami ad hoc praktiniai seminarai su nacionalinėmis valdžios institucijomis. Apibendrinamoji ataskaita, kurioje apibendrinami visos konsultacijų veiklos rezultatai, bus paskelbta kaip poveikio vertinimo priedas.

Kodėl rengiame konsultacijas?

Per šias konsultacijas Komisija norėtų surinkti:

1.suinteresuotųjų šalių nuomonę apie esamas ir kylančias problemas, susijusias su i) investicijų ir inovacijų trūkumu Europos elektroninių ryšių sektoriuje, ii) nuolatiniu bendrosios elektroninių ryšių rinkos susiskaidymu ir iii) sudėtinga elektroninių ryšių reguliavimo sistema,

2.suinteresuotųjų subjektų nuomones apie galimus politikos metodus tokioms problemoms spręsti, įskaitant turimas galimybes, ir galimą jų poveikį, ir

3.šias nuomones pagrindžiančius įrodymus ir duomenis.

Tikslinė auditorija

Konsultacijų tikslas – sužinoti įvairių suinteresuotųjų subjektų nuomones. Tai, be kita ko, yra:

·elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikėjai, įskaitant palydovų operatorius ir transliuotojus;

·vertės grandinės suinteresuotieji subjektai (gamintojai, turinio ir taikomųjų programų teikėjai, debesijos paslaugų teikėjai ir kt.).;

·valstybės narės, nacionalinės reguliavimo institucijos ar kitos kompetentingos nacionalinės institucijos;

·Europos Sąjungos institucijos;

·viešojo administravimo institucijos (nacionalinės ir regioninės);

·vartotojai, vartotojų organizacijos ir junglumo paslaugų naudotojai;

·akademiniai ekspertai ir mokslinių tyrimų institucijos;

·nevyriausybinės organizacijos;

·piliečiai.

Dalyvauti kviečiami visi suinteresuotieji subjektai.