KVIETIMAS TEIKTI INFORMACIJĄ

DĖL INICIATYVOS (be poveikio vertinimo)

Šiuo dokumentu siekiama informuoti visuomenę ir suinteresuotuosius subjektus apie Komisijos darbą, kad jie galėtų teikti grįžtamąją informaciją ir veiksmingai dalyvauti konsultacijose.

Šių grupių atstovus prašome išreikšti savo nuomonę apie Komisijos požiūrį į problemą ir galimus sprendimus, taip pat pateikti visą turimą svarbią informaciją.

 Siekiant kuo geriau panaudoti iš suinteresuotųjų subjektų gautą grįžtamąją informaciją, šį dokumentą reikėtų užbaigti kuo ankstesniu parengiamojo proceso etapu.

Iniciatyvos pavadinimas

Europos mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūrų strategija

Vadovaujantis GD (atsakingas skyrius)

RTD.A.4, RTD.E.1

Tikėtinas iniciatyvos tipas

Komisijos komunikatas

Orientacinės datos

2025 m. II / III ketv.

Papildoma informacija

Mokslinių tyrimų infrastruktūra, Technologijų infrastruktūra 

Šis dokumentas teikiamas tik susipažinti. Jis neturi įtakos galutiniam Komisijos sprendimui dėl to, ar ši iniciatyva bus įgyvendinama, ar dėl jos galutinio turinio. Visi šiame dokumente aprašyti iniciatyvos elementai, įskaitant įgyvendinimo datas, gali keistis.

A. Politinės aplinkybės, problemos apibūdinimas ir subsidiarumo patikra

Politinės aplinkybės

Mokslinių tyrimų infrastruktūra teikia paslaugas ir suteikia įrenginius bei išteklius tyrėjams ir novatoriams, kad jie galėtų vykdyti pažangiausius mokslinius tyrimus, plėtoti novatoriškas technologijas ir skatinti inovacijas. Technologijų infrastruktūra suteikia įrenginius, pajėgumus ir išteklius, reikalingus technologijoms kurti, bandyti, tobulinti ir patvirtinti, taip paspartinant inovacijų diegimą visuomenėje ir (arba) rinkoje. Europos pasaulinio lygio mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūrų ekosistema yra svarbus strateginis turtas, kuriuo grindžiama mokslinė ir technologinė kompetencija ir pramonės konkurencingumas.

Šių infrastruktūrų svarba ne kartą pabrėžta strateginiuose dokumentuose, pavyzdžiui, Draghi pranešime („siekiant sukurti pasaulyje pirmaujančias mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūras, reikia didinti finansavimą ir stiprinti koordinavimą“), Letta pranešime („pagrindinis penktosios laisvės ramstis – mūsų mokslinių tyrimų infrastruktūros stiprinimas“) ir Heitoro pranešime („mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūroms visoje Europoje turėtų būti teikiama pirmenybė, kad būtų skatinama Europos mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų ekosistema, pritraukiami ir išlaikomi tyrėjai“).

Tačiau, kad išlaikytų šią tvirtą poziciją, Europa turi spręsti problemas, kylančias dėl vis konkurencingesnės tarptautinės aplinkos, ir greitai imtis veiksmų, kad pasinaudotų technologinės pažangos teikiamomis galimybėmis. Šiuo metu, kai Europa turi veiksmingai panaudoti visus savo mokslinių tyrimų ir inovacijų išteklius savo savarankiškumui ir konkurencingumui užtikrinti, mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūrų ekosistema turi prisitaikyti prie dabartinių sąlygų.

Pirmininkės U. von der Leyen politinėse gairėse pabrėžiama, kad, norėdami pirmauti inovacijų srityje, turime sukurti infrastruktūrą ir įrengti novatoriškas laboratorijas, kuriose tyrėjai galėtų išbandyti ir toliau plėtoti savo idėjas. Įgaliojimus gavusiai Komisijos narei E. Zaharievai buvo pavesta ilgalaikėje strategijoje, kuria siekiama sukurti visos Europos infrastruktūrų ekosistemą, pirmenybę teikti žinias ir inovacijas skatinančiai veiklai.

Problema, kurią siekiama spręsti šia iniciatyva

Europos mokslinių tyrimų erdvėje (EMTE) yra daugybė visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros objektų, kurių prioritetus nustatė Europos strateginis mokslinių tyrimų infrastruktūros forumas (ESFRI). Tačiau, nepaisant nuo 2000-ųjų metų pradžios dedamų šių prioritetų nustatymo ir koordinavimo pastangų, šių infrastruktūrų tvarumo užtikrinimas tebėra iššūkis, kaip ir ES lyderės pozicijų išlaikymas konkurentų atžvilgiu.

Dėmesys technologijų infrastruktūrai ES lygmeniu pradėtas skirti neseniai. Tai buvo padaryta 2019 m. Komisijos dokumente, 2024–2025 m. ekspertų grupės ataskaitoje ir tyrime, kuriame apžvelgiama ES ir nacionalinio lygmens politika. Iš šių ataskaitų matyti, kad reikalingas valdymo mechanizmas, taikant kurį ES lygmeniu būtų galima nustatyti prioritetus ir koordinuoti investicijas į strategines prioritetines sritis, taip pat teikti paramą ir gaires, kaip ta parama pasinaudoti.

Biudžeto apribojimai vis labiau trukdo kurti, eksploatuoti ir tobulinti mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūrą ir riboja galimybes naudotis jos įrenginiais ir paslaugomis. Dabartinė veikla finansuojama iš įvairių, daugiausia nacionalinių ir regioninių finansavimo priemonių, kurios nėra visiškai suderintos tarpusavyje ar su platesniais ES tikslais, todėl neišnaudojamos sinergijos galimybės.

Infrastruktūrų bendradarbiavimas tebėra ribotas tiek pačiose valstybėse narėse, tiek tarp valstybių narių, o tai lemia neveiksmingumą ir riboja jų prieinamumą. Visų pirma skirtinguose regionuose labai skiriasi technologijų infrastruktūros prieinamumas ir kokybė. Tai trukdo ES išnaudoti visą savo mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialą ir mažina jos konkurencinį pranašumą bei ekonominį saugumą. Bendradarbiavimas tarp sričių ir sektorių taip pat yra ribotas.

Skaitmeninimas ir pažangiosios technologijos, pavyzdžiui, dirbtinis intelektas, daro įtaką mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūrų raidai, nes leidžia pasiekti proveržio mokslinių atradimų ir skatina inovacijas. Norint maksimaliai išnaudoti dirbtinio intelekto potencialą infrastruktūros ekosistemoje, reikia laikytis strateginio požiūrio. Be to, reikia labiau integruoto ir ilgalaikio bendros infrastruktūros technologijų plėtros planavimo ir įgyvendinimo, kad būtų atsižvelgta į jos atsparumą krizėms.

Dėl geopolitinės situacijos ekosistema susiduria su dideliais iššūkiais, susijusiais su energetiniu tvarumu, mokslinių tyrimų saugumu ir ypatingos svarbos medžiagų tiekimo grandinės autonomija. Norint veiksmingai spręsti šiuos iššūkius, reikia strateginės krypties Europos lygmeniu. Kartu būtina ir toliau skatinti mokslinių tyrimų infrastruktūros, kaip tarptautinio bendradarbiavimo centro, vaidmenį, kad būtų galima veiksmingai spręsti pasaulinius iššūkius.

Galiausiai, derinant veiksmus su būsima startuolių ir veiklą plečiančių įmonių strategija, labai svarbu, kad laikantis europinio požiūrio būtų stiprinami ryšiai tarp mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūrų ir pramonės (tiek civilinės, tiek gynybos), kad būtų sustiprintas inovacijomis grindžiamo Europos konkurencingumo ir jos ekonominio saugumo pagrindas.

ES veiksmų pagrindas (teisinis pagrindas ir subsidiarumo patikra)

Teisinis pagrindas

Iniciatyva priskiriama mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politikos sričiai, kurioje ES ir jos valstybės narės dalijasi įgaliojimais (pasidalijamoji kompetencija). Visų pirma iniciatyva padės stiprinti Europos mokslinę ir technologinę bazę ir sukurti visavertę Europos mokslinių tyrimų erdvę, kurioje laisvai judėtų tyrėjai, mokslo žinios ir technologijos. Šia iniciatyva taip pat siekiama stiprinti ES konkurencingumą, be kita ko, pramonės, kartu skatinant visą mokslinių tyrimų veiklą, kuri laikoma būtina pagal kitus Sutarčių skyrius, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 179 straipsniu.

Praktinis ES veiksmų poreikis

Praktinį poreikį imtis ES lygmens veiksmų lemia tarptautinis iššūkių, su kuriais susiduria mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūros, pobūdis. Šias infrastruktūras vis sunkiau sukurti ir eksploatuoti, o pavienės šalys negali tinkamai įveikti šių iššūkių.

Todėl labai svarbu laikytis suderinto požiūrio, kad būtų galima sutelkti išteklius, nustatyti investicijų prioritetus, sumažinti perteklinį darbą ir įdiegti bendrus standartus ir gaires, palengvinsiančias tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir integraciją.

ES veiksmai yra labai svarbūs kuriant moksliniams tyrimams ir inovacijoms palankią aplinką, kurioje geriausi Europos tyrėjai, inovatoriai ir pramonės atstovai, ypač novatoriški startuoliai ir veiklą plečiančios įmonės, galėtų naudotis pažangiausiais įrenginiais ir paslaugomis, padedančiomis formuoti mokslinę ir technologinę kompetenciją ir užtikrinti pramonės konkurencingumą bei ekonominį saugumą.

Palengvindama prieigą ir skatindama bendradarbiavimą, ES gali paspartinti mokslinius atradimus ir naujų technologijų kūrimą, taip sustiprindama savo padėtį pasaulyje.

B. Iniciatyvos tikslas ir įgyvendinimo būdai

Strategijos tikslas – užtikrinti, kad Europos tyrėjai, novatoriai ir pramonės atstovai galėtų naudotis įvairiais pasaulinio lygio įrenginiais ir specialiai jiems pritaikytomis paslaugomis, padedančiomis formuoti mokslinę ir technologinę kompetenciją ir didinti pramonės konkurencingumą. Tam reikia stiprinti Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros ir technologijų infrastruktūros ekosistemą.

Svarstomas metodas bus grindžiamas dviem ramsčiais, skirtais mokslinių tyrimų infrastruktūrai ir technologijų infrastruktūrai aktualiems klausimams spręsti. Be to, bus laikomasi nuoseklaus požiūrio į veiksmingos Europos mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūrų ekosistemos kūrimą ir vykdoma abiejų rūšių infrastruktūras apimanti veikla.

Siūlomais veiksmais būtų sprendžiami tokie klausimai, kaip:

-poreikių ir spragų nustatymas, naudotojų poreikių derinimas ir galimybės naudotis įrenginiais bei paslaugomis užtikrinimas;

-integruotų ir tvarių prieigos prie mokslinių tyrimų infrastruktūros ir technologijų infrastruktūros sistemų, kuriomis didinamas teikiamų paslaugų matomumas, sukūrimas;

-infrastruktūros skaitmeninimas, atliekamas pasitelkus dirbtinį intelektą, taip pat įvairių rūšių infrastruktūrų bendros infrastruktūros technologijų plėtros pagrindo nustatymas;

-investicijų mobilizavimas, sutelkimas ir prioritetų nustatymas, taip pat institucinių, regioninių, nacionalinių, nacionalinių, Europos ir pasaulinių finansavimo srautų sinergijos ir bendrų investicijų išnaudojimas;

-naujų finansavimo modelių nagrinėjimas, bendradarbiavimo skatinimas ir sąnaudų bei investavimo rizikos mažinimas;

-infrastruktūros, kaip priemonės, padedančios pritraukti ir ugdyti talentus infrastruktūroje ir už jos ribų, ir kaip tarptautinio bendradarbiavimo ir giliųjų technologijų inovacijų centro, vaidmens skatinimas.

Tikėtinas poveikis

Tikimasi, kad ši strategija padės sustiprinti Europos mokslinių atradimų ir technologinės plėtros, inovacijų ir rinkos kūrimo pajėgumus.

Konkrečiau, ji turėtų padėti:

-pagerinti mokslinių tyrimų infrastruktūros ir technologijų infrastruktūros pajėgumus Europoje;

-geriau suderinti naudotojų poreikius su turimais įrenginiais bei paslaugomis ir galimybe jais naudotis;

-pagerinti investicijų mobilizavimą, sutelkimą ir prioritetų nustatymą visais lygmenimis ir

-pagerinti infrastruktūrų, kuriomis remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos, bendradarbiavimą, tęstinumą ir papildomumą.

Nustatant investicijų prioritetus ir skatinant finansavimo šaltinių sinergiją, strategija turėtų sustiprinti mokslinių tyrimų infrastruktūros ir technologijų infrastruktūros ekosistemos tvarumą. Savo ruožtu gyvybinga ekosistema stiprina Europos konkurencingumą.

Infrastruktūrų skaitmeninimo rėmimas ir labiau integruotas ir ilgalaikis bendros mokslinių tyrimų infrastruktūros technologijų plėtros planavimas ir įgyvendinimas turėtų padėti užtikrinti infrastruktūrų funkcinį pajėgumą ir atsparumą kritiniams tiekimo grandinės sutrikimams.

Mokslinių tyrimų infrastruktūros, kaip tarptautinio bendradarbiavimo centro, vaidmens skatinimas turėtų sustiprinti Europos vaidmenį pasauliniuose mokslo tinkluose ir gebėjimą veiksmingai spręsti pasaulinius uždavinius bei koordinuoti būtinas priemones mokslinių tyrimų saugumui ir atsparumui krizėms užtikrinti.

Patobulinta valdymo sistema palengvins finansavimo ir ekspertinių žinių sutelkimą bendrai sutartiems prioritetams įgyvendinti. Ji taip pat sustiprins ES, valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą siekiant bendrų tikslų, padidins viešojo finansavimo veiksmingumą ir poveikį, pritrauks ir išlaikys aukštos kvalifikacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų srities žmogiškuosius pajėgumus.

Būsima stebėsena

Komisija reguliariai informuos Europos Parlamentą ir Tarybą apie strategijos įgyvendinimo padėtį. Strategijoje numatyti veiksmai, susiję su EMTE politikos darbotvarkės įgyvendinimu, bus stebimi pagal EMTE stebėsenos sistemą, nustatytą Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų pakte, ir įgyvendinant pačią EMTE politikos darbotvarkę. Strategijos įgyvendinimo pažangos stebėsena taip pat bus grindžiama reguliaria Europos strateginio mokslinių tyrimų infrastruktūros forumo vykdoma stebėsena ir įdiegta technologijų infrastruktūros valdymo sistema.

C. Geresnis reglamentavimas

Poveikio vertinimas

Komunikate bus nustatyta bendra politikos programa ir strateginės veiklos kryptys. Todėl jos poveikio vertinimo atlikti nebūtina. Prireikus prie kai kurių komunikate paskelbtų politikos veiksmų galimybių bus pridedami poveikio vertinimai.

Konsultacijų strategija

Konsultacijų tikslas – surinkti daugiau informacijos apie Europos mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūros veikimą ir tvarumą. Tai apima problemas ir iššūkius, susijusius su šių infrastruktūrų ekosistemos stiprinimu, taip pat galimus sprendimus.

Konsultacijos papildys išsamią informaciją ir įrodymus, jau surinktus Europos strateginiame mokslinių tyrimų infrastruktūros forume (ESFRI), Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume (ERIC), technologijų infrastruktūros ekspertų grupėje, taip pat vykdant EMTE politikos darbotvarkėje numatytą veiklą su valstybėmis narėmis ir asocijuotosiomis šalimis, pačiomis infrastruktūromis ar kitais suinteresuotaisiais subjektais.

Konkrečiai suinteresuotieji subjektai raginami atsakyti į toliau pateiktus klausimus.

1.Ar sutinkate su nustatytomis pagrindinėmis problemomis ir poreikiais?

2.Ar yra kokių nors papildomų iššūkių, su kuriais susiduria mokslinių tyrimų infrastruktūra ir technologijų infrastruktūra ir kurie turėtų būti sprendžiami įgyvendinant Europos strategiją, ypač atsižvelgiant į pagrindinius Europos konkurentus?

3.Ar siūlomu veiksmų rinkiniu šios problemos sprendžiamos tinkamai? Ar ES lygmeniu reikėtų imtis kitų veiksmų?