KVIETIMAS TEIKTI INFORMACIJĄ

DĖL INICIATYVOS (be poveikio vertinimo)

Šiuo dokumentu siekiama informuoti visuomenę ir suinteresuotuosius subjektus apie Komisijos darbą, kad jie galėtų teikti grįžtamąją informaciją ir veiksmingai dalyvauti konsultacijose.

Šių grupių atstovus prašome išreikšti savo nuomonę apie Komisijos požiūrį į problemą ir galimus sprendimus, taip pat pateikti visą turimą svarbią informaciją.

Iniciatyvos pavadinimas

Susisiekimas Europoje greitaisiais geležinkeliais

Vadovaujantis GD (atsakingas skyrius)

Mobilumo ir transporto GD, B.1 skyrius „Transporto tinklai“ ir C.3 skyrius „Bendra Europos geležinkelių erdvė“

Tikėtinas iniciatyvos tipas

Komisijos komunikatas

Orientacinės datos

2025 m. II ketvirtis

Papildoma informacija

–

Šis dokumentas teikiamas tik susipažinti. Jis neturi įtakos galutiniam Komisijos sprendimui dėl to, ar ši iniciatyva bus įgyvendinama, ar dėl jos galutinio turinio. Visi šiame dokumente aprašyti iniciatyvos elementai, įskaitant įgyvendinimo datas, gali keistis.

Politinės aplinkybės, problemos apibūdinimas ir subsidiarumo patikra

Politinės aplinkybės

Sujungti ES sparčiomis, patogiomis ir patikimomis geležinkelio paslaugomis yra svarbus elementas, padėsiantis įvykdyti 2020 m. Darnaus ir išmanaus judumo strategijos uždavinį iki 2050 m. ES transporto išmetamų teršalų kiekį sumažinti 90 proc., kad iki 2050 m. būtų pasiektas ES nulinio balanso tikslas. Strategijoje akcentuojama tarpinių tikslų svarba, pvz., iki 2030 m. padvigubinti greitųjų geležinkelių eismą, iki 2050 m. jį patrigubinti, taip pat iki 2030 m. užtikrinti, kad planinių kelionių iki 500 km viešuoju transportu poveikis klimatui taptų neutralus.

Vykdomos iniciatyvos jau kloja tvirtą pagrindą Europos greitųjų geležinkelių tinklo plėtrai. 2021 m. veiksmų plane, kuriuo siekiama skatinti tolimojo susisiekimo ir tarpvalstybinio keleivių vežimo geležinkeliais paslaugas, yra nurodyti horizontalieji veiksmai, kuriais siekiama pašalinti kliūtis teikti paslaugas tokiame tinkle. Be to, 2024 m. TEN-T reglamente yra pažymėta infrastruktūra, kurios reikia, kad didieji Europos urbanistiniai centrai būtų sujungti greitaisiais geležinkeliais.

Visuotinio visą Europą apimančio greitųjų geležinkelių tinklo plėtra, kaip svarbus prioritetas siekiant įsukti Europos ekonomiką ir padidinti jos konkurencingumą, akcentuota ir Draghi, ir Letta strateginiuose pranešimuose. 2025 m. komunikate „ES konkurencingumo kelrodis“ dar kartą patvirtinta šios iniciatyvos svarba ir anonsuotas „plataus užmojo Europos greitųjų geležinkelių tinklo sukūrimo planas“.

Problema, kurią siekiama spręsti šia iniciatyva

Susisiekimo geležinkeliais, ypač greitaisiais, gerinimas atneša didelę naudą, nes suartina ES, spartina transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir didina konkurencingumą, sanglaudą ir verslo našumą. Tačiau išlieka TEN-T greitųjų geležinkelių tinklo susiskaidymas pagal nacionalines sienas.

Trūkstant tarpvalstybinių atkarpų ir esant techninėms kliūtims vykdyti kelis tinklus apimančią veiklą dar nebuvo įmanoma pasinaudoti didelėmis atskirose valstybėse narėse atliktomis investicijomis, o Rytų Europa vis dar sujungta prastai. Be to, dėl techninių, teisinių, finansinių ir operacinių kliūčių naujoms įmonėms sunku patekti į rinką ir siūlyti naujas geležinkelių paslaugas.

Pagrindinės nustatytos problemos, kurias siekiama spręsti šiuo komunikatu, yra šios: vėlavimas įgyvendinti nacionalinius ir tarpvalstybinius greitųjų geležinkelių infrastruktūros projektus, nepakankamos nacionalinės investicijos ir didelės greitųjų geležinkelių statybos išlaidos, nepakankamas sąveikumas ES lygmeniu, nepakankamas riedmenų finansavimas, nepakankamas traukinių eismo suderinimas ES mastu, ribota prieiga prie paslaugų įrenginių ir susijusių paslaugų, greitųjų geležinkelių paslaugų įperkamumas keleiviams ir kliūtys užsakant ir parduodant geležinkelių bilietus ES. Be to, kaip nurodyta 2025 m. nulinės taršos stebėsenos ir prognozių dokumente, iniciatyva ir su ja susijęs numatomas geležinkelių veiklos augimas padės sumažinti transporto išmetamų teršalų kiekį ir susijusį poveikį aplinkai bei sveikatai.

ES veiksmų pagrindas (teisinis pagrindas ir subsidiarumo patikra)

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 91, 171 ir 172 straipsniai.

Praktinis ES veiksmų poreikis

Geležinkelių transportas priskirtas pasidalijamajai kompetencijai. Pačiu komunikatu nebus sukurta jokių teisinių įpareigojimų. Jis į vieną visą apimančią sistemą sudėlios visus ES susisiekimo greitaisiais geležinkeliais infrastruktūrinius, techninius, finansinius, aplinkos ir paslaugų teikimo aspektus. Visą ES apimančio greitųjų geležinkelių tinklo kūrimo veiksmai turi būti parengti pagal ES perspektyvą. Visų konkrečių iniciatyvų, kurios gali būti paskelbtos komunikate, subsidiarumo klausimas bus sprendžiamas atskirai.

Siekiant spręsti tarpvalstybinius susisiekimo aspektus (pvz., laiku įgyvendinti tarpvalstybinius greitųjų geležinkelių projektus, suderinti traukinių eismą ir užtikrinti sąveikumą) būtinas ES masto požiūris į greituosius geležinkelius. Pavyzdžiui, negalint įsigyti bilietų ir gauti informacijos vartotojams gali būti keblu naudotis geležinkelių sistema, ypač tarpvalstybiniu mastu. Kalbant apie finansavimą, valstybės narės yra linkusios teikti pirmenybę nacionaliniams projektams, o ne ES masto tarpvalstybiniam susisiekimui, įskaitant greitųjų geležinkelių projektus. Per kelis tinklus vykstantis traukinių eismas turi būti suderintas, o tinklų infrastruktūra turi tapti visiškai sąveiki. Sukurti visa apimančią sistemą, kuri leistų šalinti tokias kliūtis, geriausiai gali ES.

B. Iniciatyvos tikslas ir įgyvendinimo būdai

Komunikate bus aptariami ES tarpvalstybinio susisiekimo greitaisiais geležinkeliais infrastruktūriniai, techniniai, aplinkos, komerciniai, finansiniai ir paslaugų aspektai ir siūlomi tiksliniai veiksmai, kuriais siekiama:

·koordinuoti sąveikios infrastruktūros planavimą, finansavimą ir įgyvendinimą; 

·sudaryti palankesnes sąlygas į piliečius orientuotai, patraukliai ir įperkamai geležinkelio paslaugų pasiūlai, grindžiamai konkurencingu ir pelningu veiklos vykdytojų verslo modeliu;

·didinti Europos geležinkelių tiekimo pramonės konkurencingumą.

Tikslas – sukurti sistemą, kuri sudarytų sąlygas veiksmingai patenkinti didėjančią tvaraus transporto paklausą, skatinti daugiau naudotis geležinkelių transportu, sukurti efektyviai energiją naudojantį greitųjų geležinkelių tinklą, kuris leistų įperkamai ir dažnai keliauti po ES, ir sutelkti investicijas ten, kur, tikėtina, jos labiausiai pagerins susisiekimą Europos Sąjungoje, taigi sukurs didelę ES pridėtinę vertę.

Komunikatas bus grindžiamas sutartais TEN-T reglamento infrastruktūros tinklo tikslais ir jame bus numatyta keletas tikslinių veiksmų nurodytosioms problemoms spręsti, siekiant sudaryti sąlygas koordinuotai plėtoti Europos greitųjų geležinkelių tinklą, kad jame iki 2040 m. būtų įrengtos svarbios jungtys. Komunikatu taip pat siekiama užtikrinti, kad būsimų tarpvalstybinių paslaugų teikimo operacinės, techninės ir ekonominės sąlygos būtų aptartos ankstyvame planavimo etape, subūrus visus susijusius suinteresuotuosius subjektus, kad galimos kliūtys būtų nustatytos iš anksto ir šalinamos suderintai (įskaitant tarpvalstybiniu mastu); taip pat kad veiklos vykdytojai galėtų greitai patekti į rinką, vos tik infrastruktūra bus pastatyta.

Tikėtinas poveikis

Šia ne teisėkūros iniciatyva siekiama sukurti sistemą, kuri sudarytų sąlygas sukurti sklandžiai veikiantį ES greitųjų geležinkelių tinklą. Iniciatyva suteiks aiškumo dėl dabartinių susisiekimo greitaisiais geležinkeliais Europos Sąjungoje kliūčių. Joje bus su greitųjų geležinkelių plėtra susijusių esamų ir būsimų teisės aktų apžvalga. Visoms konkrečioms komunikate paskelbtoms iniciatyvoms bus atliekamas poveikio vertinimas, jei jo reikės.

Sudarant sąlygas susisiekti greitaisiais geležinkeliais galima pasiekti daugeriopą teigiamą poveikį:

-stiprinti šalių ir regionų ekonominius ryšius, palengvinti verslo keliones ir turizmą, gerinti teritorinę sanglaudą ir skatinti regionų ekonomiką;

-mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, oro ir akustinę taršą, nes atsiras perspektyvi švaresnė alternatyva kelionėms lėktuvu ir automobiliu;

-remti ES greitųjų geležinkelių technologijų gamybą ir pirkimus, stiprinti Europos pramonę ir jos konkurencingumą pasaulyje.

Būsima stebėsena

Greitųjų geležinkelių tinklo plėtra bus stebima Europos transporto koridoriuose naudojant 2024 m. TEN-T reglamente nustatytus valdymo mechanizmus.

C. Geresnis reglamentavimas

Poveikio vertinimas

Ši iniciatyva yra ne dėl teisėkūros, tai politikos komunikatas, todėl poveikio vertinimas nebūtinas. Komunikate bus paskelbtos konkrečios iniciatyvos, kurios suteiktų tikrą pasirinkimą tarp alternatyvių politikos variantų ir galėtų turėti didelį poveikį. Jų bus imtasi vėlesniu kadencijos tarpsniu ir jų poveikio vertinimas bus atliktas.

Konsultacijų strategija

Komisija kviečia viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotuosius subjektus atsiliepti į šį kvietimą ir pateikti nuomones bei pastabas. Taip pat bus surengtos tikslinės konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais siekiant surinkti informacijos ir duomenų iš šių kategorijų suinteresuotųjų subjektų: atitinkamų nacionalinės valdžios institucijų, geležinkelio įmonių, geležinkelių infrastruktūros valdytojų, gamintojų, keleivių atstovų, bilietų pardavėjų, socialinių partnerių, finansavimo ir mokslinių tyrimų įstaigų, NVO. Įgyvendinant iniciatyvą bus atsižvelgta į ankstesnę su greitaisiais geležinkeliais susijusių konsultacijų veiklą, taip pat į atitinkamų tyrimų ir ataskaitų išvadas. Bus parengta apibendrinamoji ataskaita su konsultacijų veiklos santrauka.

Kodėl rengiame konsultacijas?

Konsultacijos suteiks progą visos vertės grandinės suinteresuotiesiems subjektams pareikšti savo nuomonę, kad būtų galima aptarti svarbiausius komunikato rengimo ir jo būsimo įgyvendinimo aspektus, atsižvelgiant į su infrastruktūra, veiklos vykdytojais ir keleiviais susijusius aspektus. Tikslinėmis konsultacijomis siekiama užtikrinti bendrą pagrindinių kliūčių, nustatytų rengiant komunikatą, supratimą.

Tikslinė auditorija

Pagrindiniai suinteresuotieji subjektai, kuriems galėtų rūpėti ši tema, yra nacionalinės valdžios institucijos, geležinkelio įmonės, geležinkelių infrastruktūros valdytojai, gamintojai, bilietų pardavėjai, keleivių atstovai, socialiniai partneriai, finansavimo ir mokslinių tyrimų įstaigos, NVO ir plačioji visuomenė.