KVIETIMAS TEIKTI INFORMACIJĄ

DĖL POVEIKIO VERTINIMO

Šiuo dokumentu siekiama informuoti visuomenę ir suinteresuotuosius subjektus apie Komisijos darbą, kad jie galėtų teikti grįžtamąją informaciją apie numatomą iniciatyvą ir veiksmingai dalyvauti konsultacijose.

Šių grupių atstovus prašome išreikšti savo nuomonę apie Komisijos požiūrį į problemą ir galimus sprendimus, taip pat pateikti visą turimą svarbią informaciją, be kita ko, apie galimą įvairių galimybių poveikį.

Iniciatyvos pavadinimas

Energijos vartojimo efektyvumas. Pramoninių šaldymo gaminių ekologinio projektavimo reikalavimų peržiūra

Vadovaujantis GD (atsakingas skyrius)

Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD, I.3 skyrius – Nulinio ŠESD balanso pramonė, tvarūs gaminiai ir žiedinės ekonomikos gaminiai

Tikėtinas iniciatyvos tipas

Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ekologinis projektavimas)

Komisijos deleguotasis reglamentas (energijos vartojimo efektyvumo ženklinimas)

Orientacinis tvarkaraštis

2025 m. III ketvirtis

Papildoma informacija

Pramoniniai šaldytuvai (europa.eu)

Šis dokumentas teikiamas tik susipažinti. Jis neturi įtakos galutiniam Komisijos sprendimui dėl to, ar ši iniciatyva bus įgyvendinama, ar dėl jos galutinio turinio. Visi aprašyti iniciatyvos elementai, įskaitant įgyvendinimo datas, gali keistis.

A. Politinės aplinkybės, problemos apibūdinimas ir subsidiarumo patikra

Politinės aplinkybės

Ekologinis projektavimas ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimas padeda įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, remti žiedinę ekonomiką ir šalinti ES su energija susijusių gaminių bendrosios rinkos kūrimo kliūtis. Jos padėjo sumažinti vartotojų sąskaitas už energiją ir padidinti energijos tiekimo saugumą ES, nes suvartojama mažiau pirminės energijos ir mažiau energijos importuojama. Šios taisyklės taip pat padėjo sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, taigi ir ekonomiškai efektyviai švelninti klimato kaitą, nes sutaupytos išlaidos energija nusveria reikalingas investicijas.

Komisijos reglamente (ES) 2015/1095 (pramoninių šaldymo gaminių ekologinis projektavimas) ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/1094 (pramoninių šaldymo spintų ženklinimas energijos vartojimo efektyvumo etikete) nustatyti būtiniausi energijos vartojimo efektyvumo ir informacijos apie gaminius reikalavimai, taip pat ženklinimo energijos vartojimo efektyvumo etikete reikalavimai, taikomi pateikiant rinkai pramoninius šaldymo gaminius.

Abiejų reglamentų 7 straipsnyje reikalaujama juos peržiūrėti atsižvelgiant į technologijų pažangą, o peržiūros rezultatai turi būti pateikti Ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo konsultacijų forumui (EELCF) ne vėliau kaip per penkerius metus nuo šių reglamentų įsigaliojimo. 2022 m. lapkričio 28 d. Komisija atliko peržiūros tyrimą 1 ir pateikė jo rezultatus EELCF. Iš įrodymų, pagrįstų atliekant šį tyrimą surinkta informacija ir duomenimis, matyti, kad būtų galima: i) pramoninėms šaldymo spintoms, atskirtiesiems kondensavimo agregatams ir procesiniams aušintuvams taikyti griežtesnius efektyvumo reikalavimus; ii) staigaus šaldymo spintoms nustatyti efektyvumo reikalavimus ir iii) šaldymo spintas mokslo ir medicinos reikmėms ženklinti energijos vartojimo efektyvumo etikete.

Problema, kurią siekiama spręsti šia iniciatyva

Pramonės, sveikatos priežiūros ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų sektoriuose pramoniniai šaldymo gaminiai yra labai svarbūs prietaisai, kuriuos naudojant ES užtikrinama maisto ir vaistų kokybė ir konservavimas. Naudojant šią gaminių funkciją suvartojama daug energijos ir išmetama daug ŠESD – 2020 m. 27 ES valstybėse narėse per metus suvartota 80,5 TWh energijos, t. y. 0,76 proc. visos 27 ES valstybėse narėse suvartojamos galutinės energijos. Palyginti su kitais prietaisais, kuriems taikomos ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo priemonės, naudojant pramoninius šaldymo gaminius suvartojama apie 36 proc. daugiau energijos, nei jos suvartojama naudojant prekėms tiesiogiai parduoti skirtus šaldymo prietaisus 2 (2020 m. – 59,2 TWh) ir maždaug tris kartus daugiau energijos nei naudojant skalbykles (2020 m. – 26,6 TWh). 

Atlikus peržiūros tyrimą matyti, kad naudojimo etapu suvartojamos energijos kiekis viršija 87 proc. viso gaminio suvartojamos energijos kiekio per gyvavimo ciklą, taip pat naudojimo etapu išmetama daugiau kaip 79 proc. CO2 ekvivalento. Daugumos rūšių pramoninė šaldymo įranga naudojama visą parą, 7 dienas per savaitę, o tai reiškia, kad net nežymus (vartojimo efektyvumo) padidėjimas gali turėti didelį poveikį. Atlikus peržiūros tyrimą taip pat nustatytos toliau nurodytos su dabartiniais reglamentais susijusios problemos:

A)gali būti, kad dabartiniai reikalavimai neleido ekonomiškai perspektyviu būdu sutaupyti tiek energijos, kiek jos buvo galima sutaupyti naudojant apibrėžtus gaminius. Didesnį vartojimo efektyvumą būtų galima pasiekti griežtinant privalomus reikalavimus ir didinant įsigyjamų efektyviai energiją vartojančių prietaisų dalį;

B)nesutaupoma naudojamų gaminių, dar neįtrauktų į taikymo sritį, vartojamos energijos. Kai kurios gaminių grupės nebuvo įtrauktos į pradinius reglamentus dėl to, kad nebuvo tinkamų bandymų metodų ir (atitinkamai) pakankamai duomenų apie veiksmingumą, kad būtų galima nustatyti reikalavimus. Tačiau nuo to laiko padaryta naudingos pažangos;

C)esama aspektų, kuriuos dabartiniuose reglamentuose reikia tobulinti. Nustatyta tam tikrų trūkumų, dėl kurių mažėja dabartinių priemonių veiksmingumas, pavyzdžiui, žemas atitikties reikalavimams lygis tiek kalbant apie gaminių bandymus, tiek apie dokumentaciją, neaiškumai, susiję su taikymo sritimi ir bandymų standartais, ir informacijos apie gaminį nepateikimas informaciniuose lapeliuose arba internete;

D)išteklių naudojimo gaminiams intensyvumas. Nors gamybos, paskirstymo ir gyvavimo ciklo pabaigos etapais įkūnytosios energijos paprastai suvartojama mažiau nei naudojimo etapu, šis suvartojamos energijos kiekis daro neigiamą poveikį aplinkai, į kurį neatsižvelgiama nustatant pramoninių šaldymo gaminių kainą. Todėl pramonės atstovai nėra pakankamai motyvuoti projektuodami gaminius įtraukti efektyvaus išteklių naudojimo kriterijus.

ES veiksmų pagrindas (teisinis pagrindas ir subsidiarumo patikra)

Teisinis pagrindas

Ekologinio projektavimo pagrindų direktyvos 3 ir pagal ją priimtų teisės aktų teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsnis dėl vidaus rinkos veikimo.

Ženklinimo energijos vartojimo efektyvumo etikete reglamento ir pagal jį priimtų teisės aktų teisinis pagrindas yra SESV 194 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatytas energijos vartojimo efektyvumo skatinimo priemonių teisinis pagrindas.

Praktinis ES veiksmų poreikis

ES teisės aktuose dėl pramoninių šaldymo gaminių reikalaujama, kad Komisija persvarstytų taisykles atsižvelgdama į technologijų pažangą. Veiksmų šioms taisyklėms atnaujinti galima imtis tik ES lygmeniu. Šiuo metu galiojantys teisės aktai gali neapimti tam tikrų aspektų, dėl kurių valstybės narės gali pageidauti imtis veiksmų. Jei ES nesiimtų veiksmų šiose srityse, valstybės narės galėtų nustatyti savo taisykles dėl nereglamentuojamų aspektų ir gaminių. Dėl techninių aspektų sudėtingumo šios nacionalinės taisyklės neišvengiamai skirtųsi, o tai sutrikdytų bendrosios rinkos veikimą.

B. Tikslai ir politikos galimybės

Pagrindinis tikslas – padėti užtikrinti bendrosios rinkos veikimą nustatant ES masto aplinkosaugos ir energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus su energija susijusiems gaminiams.

Konkretūs svarstomų politikos galimybių tikslai – ištaisyti pirmiau apibūdintas problemas. Kiekviena iš nustatytų keturių pagrindinių problemų tam tikru mastu yra susijusi su visais trimis toliau nurodytais tikslais:

1.optimizuoti produkto apibrėžtąją siekiant geriau aprėpti ES bendrąją rinką;

2.didinti pramoninių šaldymo gaminių energijos vartojimo efektyvumą ir

3.didinti į tą sritį patenkančių gaminių aplinkosauginį veiksmingumą. 

Poveikio vertinime bus nagrinėjamos toliau nurodomos pagrindinės politikos priemonės:

1.griežtinti energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus gaminiams, kuriems taikomi dabartiniai ekologinio projektavimo efektyvumo reikalavimai, (atskirtiesiems kondensavimo agregatams, procesiniams aušintuvams ir pramoninėms šaldymo spintoms);

2.pakeisti pramoninių šaldymo spintų energijos vartojimo efektyvumo etiketės skalę;

3.išplėsti ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimų taikymo sritį:

a.nustatyti ekologinio projektavimo efektyvumo reikalavimus staigaus šaldymo spintoms;

b.nustatyti energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimus staigaus šaldymo spintoms;

c.nustatyti ekologinio projektavimo efektyvumo reikalavimus šaldymo spintoms mokslo ir medicinos reikmėms;

d.nustatyti energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimus šaldymo spintoms mokslo ir medicinos reikmėms ir

e.nustatyti energijos vartojimo efektyvumo etiketę atskirtiesiems kondensavimo agregatams;

4.nustatyti atsarginių dalių, remonto ir techninės priežiūros reikalavimus.

C. Tikėtinas poveikis

Atlikus peržiūros tyrimą prognozuojama, kad dėl griežtesnių reikalavimų iki 2030 m. per metus bus sutaupyta 8,1 TWh elektros energijos, o iki 2050 m. – iki 30,5 TWh elektros energijos (atliekant poveikio vertinimą modeliuota pagal 1 politikos galimybę). Tai reiškia, kad iki 2050 m. bendras išmetamas CO2 kiekis sumažės 1,9 mln. tonų per metus, palyginti su įprastinės veiklos scenarijumi.

Kalbant apie ekonominį poveikį, vartotojų patiriamos su gyvavimo ciklu susijusios išlaidos būtų mažesnės: apskaičiuota, kad jei būtų nustatyti griežtesni nei dabartiniai ekologinio projektavimo reikalavimai, 2030 m. būtų sutaupyta 0,33 mlrd. EUR bendrų išlaidų. Taip pat apskaičiuota, kad jei būtų nustatyti griežtesni nei dabartiniai ekologinio projektavimo reikalavimai, pramoninių šaldymo gaminių pirminės įrangos gamintojų, mažmenininkų ir šių gaminių priežiūrą atliekančių įmonių verslo pajamos 2030 m. padidėtų maždaug 0,5 mlrd. EUR. Dėl plataus užmojo energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų tikriausiai reikės didesnių išlaidų išankstinėms investicijoms, todėl kai kurie klientai gali neinvestuoti į naujus produktus, jei energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai taptų pernelyg griežti. Taigi į poveikio vertinimą bus įtraukta išsami kaštų ir naudos analizė.

Didelio socialinio poveikio nenumatoma. Tačiau atliekant poveikio vertinimą bus išsamiai analizuojama, ar esama konkretaus socialinio poveikio, susijusio su šia iniciatyva, pvz., užimtumo požiūriu. Taip pat bus nagrinėjama, ar įmanoma supaprastinti galiojančius reglamentus ir (arba) sumažinti administracines išlaidas.

D. Geresnio reglamentavimo priemonės

Poveikio vertinimas

Bus atliktas poveikio vertinimas – jis padės pasirengti šiai iniciatyvai ir juo bus remiamasi priimant Komisijos sprendimą. Tai bus daroma pasitelkiant išorės ekspertus, turinčius techninės informacijos, ir laikantis duomenimis grindžiamo požiūrio.

Konsultacijų strategija

Bus naudojamos kelios konsultacijų priemonės ir veikla:

-2021–2022 m. įvyko du suinteresuotųjų subjektų techniniai susitikimai (juose dalyvavo daugiau kaip 50 dalyvių, daugiausia iš pramonės sektoriaus);

-2022 m. lapkričio mėn. surengus EELCF, Komisija gavo daugiau informacijos iš suinteresuotųjų subjektų;

-portale „Išsakykite savo nuomonę“ paskelbus šį kvietimą teikti informaciją suinteresuotieji subjektai turi galimybę teikti pastabas;

-laikantis įprastų priėmimo procedūrų, priemonių projektai bus skelbiami pagal keturių savaičių trukmės grįžtamojo ryšio mechanizmą ir apie juos bus pranešta Pasaulio prekybos organizacijai.

Suinteresuotųjų subjektų pozicijos ir pastabos bus išnagrinėtos ir įtrauktos į poveikio vertinimą. Buvo sukurta speciali interneto svetainė (https://ecoprorefrigeration.eu/index.html), kurioje galima rasti visus susijusius dokumentus.