KVIETIMAS TEIKTI INFORMACIJĄ

DĖL INICIATYVOS (be poveikio vertinimo)

Šiuo dokumentu siekiama informuoti visuomenę ir suinteresuotuosius subjektus apie Komisijos darbą, kad jie galėtų teikti grįžtamąją informaciją ir veiksmingai dalyvauti konsultacijose.

Šių grupių atstovus prašome išreikšti savo nuomonę apie Komisijos požiūrį į problemą ir galimus sprendimus, taip pat pateikti visą turimą svarbią informaciją.

Iniciatyvos pavadinimas

2025 m. strateginio prognozavimo ataskaita

Vadovaujantis GD (atsakingas skyrius)

Europos Komisijos generalinis sekretoriatas

Tikėtinas iniciatyvos tipas

Komisijos komunikatas

Orientacinės datos

2025 m. III ketv.

Papildoma informacija

https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/strategic-foresight_lt

Šis dokumentas teikiamas tik susipažinti. Jis neturi įtakos galutiniam Komisijos sprendimui dėl to, ar ši iniciatyva bus įgyvendinama, ar dėl jos galutinio turinio. Visi šiame dokumente aprašyti iniciatyvos elementai, įskaitant įgyvendinimo datas, gali keistis.

A. Politinės aplinkybės, problemos apibūdinimas ir subsidiarumo patikra

Politinės aplinkybės

Strateginis prognozavimas yra sisteminga bendradarbiavimu grindžiama priemonė įvairiems galimiems ateities scenarijams analizuoti ir tomis įžvalgomis naudotis priimant politinius sprendimus. Juo siekiama pasiūlyti praktiškai įgyvendinamų politikos rekomendacijų ir taip padėti ES politikos formuotojams nutiesti kelius link pageidaujamos ilgalaikės ateities.

Strateginis prognozavimas padeda Komisijai puoselėti įrodymais grindžiamo perspektyvinio politikos formavimo kultūrą, taip pat įgyvendinti strateginius prioritetus ir užtikrinti jų tarpusavio suderinamumą.

Remiantis per 2019–2024 m. kadenciją nustatytu požiūriu, metinėse strateginio prognozavimo ataskaitose atliekama prognozių analizė, kad būtų išryškintas strateginis poveikis ES politikos formavimui. 2025 m. strateginio prognozavimo ataskaitoje daugiausia dėmesio bus skiriama atsparumo temai.

Problema, kurią siekiama spręsti šia iniciatyva

ES ir jos valstybių narių atsparumą pastaruoju metu išbandė kelios krizės – nuo Brexit’o iki COVID-19. Tačiau neramūs laikai nesibaigė ir kintančioje, neaiškioje, sudėtingoje ir neapibrėžtoje aplinkoje Europos Sąjungai tebekyla daug uždavinių.

ES šiuos uždavinius jau sprendžia įgyvendindama įvairias plataus užmojo naujas strategijas, politiką ir priemones. Vis dėlto, pokyčių tempui spartėjant, reikia visapusiško požiūrio į ilgalaikio ES atsparumo didinimą visose ypatingos svarbos srityse. Toks požiūris turėtų į vieną visumą susieti įvairias konkretiems sektoriams skirtas iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti ES atsparumą. Tai padėtų racionalizuoti pastangas ir išvengti galimos jų tarpusavio įtampos.

Atsparumas – tai gebėjimas sėkmingai įveikti iššūkius, klestėti susidarius nepalankioms sąlygoms ir į jas reaguojant keistis. Kitaip tariant, atsparumas yra ne tik gebėjimas atsigauti po nesėkmių, bet ir atsinaujinti, sustiprėti ir geriau pasirengti neaiškiai ateičiai. Europos Sąjungai atsparumas reiškia gebėjimą numatyti sutrikimus, juos absorbuoti ir į juos reaguojant keistis, neatsisakant ilgalaikių tikslų ir prioritetų. Ir visa tai reikia daryti tvariai, sąžiningai ir demokratiškai.

2025 m. strateginio prognozavimo ataskaita siekiama didinti visų ES politikos sričių, kurios yra svarbios didinant ilgalaikį atsparumą, darną ir sinergiją. Ja siekiama pateikti visapusišką ilgalaikio atsparumo sistemą prioritetinėse politikos srityse, tokiose kaip Europos galios pasaulyje didinimas, tvarus klestėjimas ir konkurencingumas, gyvenimo kokybės išsaugojimas ir demokratijos apsauga. Joje bus pateikta praktiškai įgyvendinamų politikos rekomendacijų.

Ataskaita bus grindžiama ankstesnėmis strateginio prognozavimo ataskaitomis (ypač 2020 m. ataskaita „Strateginis prognozavimas – kelias į didesnį Europos atsparumą“ ir susijusiu darbu rengiant atsparumo rodiklių suvestines), taip pat Jungtinio tyrimų centro surinktais duomenimis. Joje bus atsižvelgta į naujausias ir būsimas iniciatyvas, pavyzdžiui, į Konkurencingumo kelrodį ir Sąjungos pasirengimo krizėms strategiją. Joje taip pat bus atsižvelgta į Komisijos prioritetinį uždavinį užtikrinti kartų tarpusavio teisingumą. Galiausiai ji bus grindžiama diskusijomis su kitomis ES institucijomis, vykstančiomis Europos strategijos ir politikos analizės sistemoje.

Ataskaitoje bus išdėstytas bendras Komisijos požiūris į strateginį prognozavimą ir jo naudojimą naujos kadencijos laikotarpiu.

Strateginis prognozavimas grindžiamas kolektyviniu intelektu, todėl Komisija prašo pateikti įrodymais pagrįstos informacijos, visų pirma toliau nurodytais klausimais:

·Aprėptis. Kokios yra pagrindinės ilgalaikio ES atsparumo užtikrinimo problemos ir kokiais savo pranašumais Europa gali pasinaudoti, kad jį sustiprintų?

·Įsivaizduokite 2040 m. Kaip apibūdintumėte atsparią ES 2040 m.?

·Visuomenė ir kartos. Kaip galime užtikrinti atsparią visuomenę ir kartų tarpusavio teisingumą?

·Ilgalaikis atsparumas. Kokius itin svarbius politikos veiksmus reikėtų inicijuoti šiandien, kad iki 2040 m. būtų padidintas ES atsparumas?

·Sinergija ir įtampa. Kokia itin svarbi įvairių prioritetinių ES sričių sinergija ir įtampa tarp jų gali padėti arba trukdyti didinti ES ilgalaikį atsparumą? Kaip galime šią sinergiją padidinti ir šią įtampą sumažinti?

·Strateginio prognozavimo tobulinimas. Kaip Europos Komisija galėtų toliau tobulinti savo požiūrį į strateginį prognozavimą, kad padidintų jo poveikį ES politikos, skirtos pageidaujamai ateičiai, formavimui?

ES veiksmų pagrindas (teisinis pagrindas ir subsidiarumo patikra)

Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen savo įgaliojamajame rašte Komisijos nariui Glennui Micallefui pavedė „tęsti darbą strateginio prognozavimo srityje, kad būtų nustatytos tendencijos ir mokslinių tyrimų bei technologijų pokyčiai, kurie formuos mūsų ekonomiką ir visuomenę ir darys poveikį ateities kartoms,“ ir „toliau puoselėti numatymo ir įrodymais grindžiamo politikos formavimo kultūrą ir užtikrinti, kad mūsų darbas būtų toliaregiškas“.

Strateginis prognozavimas taip pat apims dalyvaujamąjį ir tarpsektorinį procesą, kurį vykdys atitinkami Komisijos padaliniai, konsultuodamiesi su valstybėmis narėmis (visų pirma per ES masto prognozavimo tinklą), tarpinstituciniu prognozavimo tinklu (Europos strategijos ir politikos analizės sistema) ir įvairiais suinteresuotaisiais subjektais bei pilietine visuomene.

Teisinis pagrindas

Iniciatyva – Komisijos komunikatas – bus ne teisėkūros procedūra priimamas aktas.

Praktinis ES veiksmų poreikis

Strateginio prognozavimo ataskaitos suteikia labai svarbios informacijos, naudingos formuojant ES politiką, nes jose pabrėžiama, kaip trumpalaikiai ir vidutinės trukmės laikotarpio politikos sprendimai galėtų paveikti įvairius ilgalaikius ES ateities scenarijus.

Gebėjimas reaguoti į pasaulinius iššūkius labai priklauso nuo Europos lygmeniu parengtos politikos, todėl tokia ES lygmeniu parengta ataskaita turės aiškią pridėtinę vertę.

B. Iniciatyvos tikslas ir įgyvendinimo būdai

2025 m. strateginio prognozavimo ataskaitoje nustatomos pagrindinės sritys, kuriose reikia imtis ES politikos veiksmų siekiant padėti užtikrinti ilgalaikį ES atsparumą visose atitinkamose politikos srityse. Todėl joje bus remiamasi nustatytais prognozavimo metodais, turimais duomenimis ir kolektyviniu intelektu.

Tikėtinas poveikis

Ataskaita bus galima remtis rengiant konkrečias Komisijos iniciatyvas bei būsimas Komisijos darbo programas ir daugiametes programas.

Joje įvairių lygmenų politikos formuotojams ir sprendimus priimantiems asmenims taip pat bus pateikta prognozių analizė ir informacija apie strateginius sprendimus, kuriuos reikia priimti siekiant užtikrinti, kad ateinančiais dešimtmečiais ES išliktų atspari visose itin svarbiose srityse.

Būsima stebėsena

Ateityje vykdant stebėseną reikės stebėti Komisijos iniciatyvas, kurias rengiant buvo pasiremta ataskaitos išvadomis.

C. Geresnis reglamentavimas

Poveikio vertinimas

Poveikio vertinimas nėra būtinas, nes metinė strateginio prognozavimo ataskaita yra ne teisėkūros iniciatyva.

2025 m. ataskaita siekiama suteikti ES politikos formavimui naudingos informacijos, tačiau ES politika ja tiesiogiai neįgyvendinama ir jos išvados nelemia Komisijos politikos sprendimų. Todėl ji neturės jokio tiesioginio ekonominio, socialinio poveikio ar poveikio aplinkai.

Konsultacijų strategija 

Atsižvelgiant į Komisijos įtraukų prognozavimo procesą, šiuo kvietimu teikti informaciją siekiama gauti įžvalgų iš įvairių suinteresuotųjų subjektų.

Atsižvelgiant į Komisijos įsipareigojimą plėtoti politiką, pagrįstą geriausiomis turimomis žiniomis, daugiausia bus orientuojamasi į šiuos suinteresuotuosius subjektus: mokslo tyrėjus, akademines organizacijas, mokslininkų draugijas ir mokslo asociacijas.

Šių grupių bus paprašyta pateikti atitinkamus paskelbtus (iš anksto paskelbtus) mokslinius tyrimus, analizes ir duomenis, visų pirma dokumentus, kuriuose apibendrinamos turimos atitinkamų sričių žinios, įskaitant turimus prognozavimo tyrimus.