KVIETIMAS TEIKTI INFORMACIJĄ

DĖL TUO PAČIU METU ATLIEKAMO ĮVERTINIMO IR POVEIKIO VERTINIMO

Iniciatyvos pavadinimas

2021–2025 m. Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programos tarpinis vertinimas

Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programos pratęsimas 2026–2027 m.

Vadovaujantis GD (atsakingas skyrius)

Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD, C.4 skyrius, Euratomo moksliniai tyrimai

Tikėtinas iniciatyvos tipas

Komisijos ataskaita dėl 2021–2025 m. Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programos tarpinio vertinimo

Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl 2026–2027 m. Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programos

Orientacinės datos

2024 III ketv. – 2025 I ketv.

Papildoma informacija

https://research-and-innovation.ec.europa.eu/funding/funding-opportunities/funding-programmes-and-open-calls/horizon-europe/euratom-research-and-training-programme_lt

A. Politinės aplinkybės, įvertinimas, problemos apibūdinimas ir subsidiarumo patikra

Politinės aplinkybės

2021–2025 m. Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programa (toliau – Programa) yra pagrindinė ES branduolinių mokslinių tyrimų finansavimo programa, kurios biudžetas siekia beveik 1,4 mlrd. EUR. Programoje daugiausia dėmesio skiriama aukščiausiems branduolinės saugos standartams ir Europos gebėjimams branduolinės energetikos srityje išlaikyti. Pagal Programą taip pat finansuojamas branduolių sintezės energetikos vystymas – tai ilgalaikis didelio masto mažo anglies dioksido pėdsako elektros energijos gamybos sprendimas, galintis padėti ateityje patenkinti energijos poreikį.

Branduolių sintezės sektoriuje tarptautinė konkurencija didėja ir pasauliniu mastu formuojasi gyvybingas privatusis sektorius. Kyla didelis pavojus, kad ES gali prarasti branduolių sintezės srityje sukauptą praktinę patirtį ir pramonės pajėgumus, jei technologijų plėtrai spartinti nebus panaudotas ES privačiojo sektoriaus inovacijų potencialas. Komisijos komunikate dėl Europos 2040 m. klimato srities tikslo (COM(2024)63) pabrėžiama, kad siekiant iki 2040 m. sumažinti energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro, reikalingi visi nulinio ir mažo anglies dioksido pėdsako energijos, įskaitant branduolinę energiją, sprendimai. 2024 m. įsteigto mažųjų modulinių reaktorių pramonės aljanso tikslas – remti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą laikantis aukščiausių branduolinės saugos standartų. Jis taip pat turėtų nustatyti būsimus mokslinių tyrimų poreikius. Taip pat svarbu pripažinti branduolinių mokslinių tyrimų svarbą ne energetikos srityse (pvz., medicinos ar kosmoso) ir didelį kvalifikuotų branduolinės srities specialistų poreikį. 

Nors DFP apima 2021–2027 m. laikotarpį, Programos trukmė dėl Euratomo sutarties 7 straipsnyje nustatyto apribojimo yra tik penkeri metai (2021–2025 m.). Kad būtų galima toliau remti branduolinius mokslinius tyrimus likusius dvejus metus (2026–2027 m.), Komisija turi pateikti naują pasiūlymą (toliau – pratęsimas).

Vertinimas

Atliekant tarpinį vertinimą bus analizuojama Programos struktūra, įgyvendinimas ir pirmieji 2021–2023 metais pasiekti rezultatai. Jame bus nagrinėjamas Programos aktualumas, nuoseklumas, efektyvumas, veiksmingumas ir ES pridėtinė vertė. Juo vykdoma Komisijos teisinė pareiga, nustatyta reglamento, kuriuo nustatyta Programa, 14 straipsnyje. Vertinant Programą taip pat bus gauta įrodymų, reikalingų pratęsimo ex ante vertinimui atlikti.

Atliekant ex ante vertinimą bus nustatytos ir išnagrinėtos spręstinos problemos, ES dalyvavimo pridėtinė vertė, tikslai, tikėtinas įvairių galimybių poveikis ir stebėsena bei vertinimas.

Problema, kurią siekiama spręsti šia iniciatyva

Branduolinėms technologijoms tenka svarbus vaidmuo ES ir jos valstybių narių energetikos ir klimato politikoje. Net branduolinės energijos nenaudojančioms valstybėms narėms branduolinis mokslas svarbus su energijos gamyba nesusijusiose srityse, tokiose kaip medicina, pramonė, žemės ūkis, aplinka ir kosmosas.

Patikimas ir saugus šių technologijų naudojimas tebėra nepaprastai svarbus, pradedant esamų ir būsimų elektrinių sauga ir apsauga nuo jonizuojančiosios spinduliuotės ir baigiant saugiu radioaktyviųjų atliekų tvarkymu ir branduolinės energetikos objektų eksploatacijos nutraukimu. Siekiant šio tikslo svarbus vaidmuo tenka viešiesiems ir privatiesiems mokslinių tyrimų subjektams.

Europa gali prarasti praktinę patirtį ir gebėjimus šioje srityje, nes viena vertus, jaunimas neskatinamas rinktis studijų, kurias baigęs galėtų dirbti branduolių dalijimosi technologijų srityje, kita vertus, didėjant susidomėjimui branduolių sinteze ir investicijoms į šią sritį už ES ribų, kyla pavojus, kad talentai iš ES nutekės ir Sąjunga praras lyderystę.

ES veiksmų pagrindas (teisinis pagrindas ir subsidiarumo patikra)

Euratomo sutartyje nurodyta, kad Komisija atsako už branduolinių tyrimų skatinimą ir palengvinimą valstybėse narėse bei už jų papildymą, vykdydama Bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programą (4 straipsnis). Šią programą, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turi vieningai priimti Taryba (7 straipsnis).

Branduolinės saugos ir saugumo klausimai neturi sienų, o branduolių sintezės energetikai vystyti reikia labai didelio mokslinių tyrimų biudžeto. Šis klausimas svarbus valstybėms narėms, eksploatuojančioms ne tik branduolines elektrines (apie pusei ES valstybių narių), bet ir tyrimų reaktorius (taip pat radioaktyviesiems izotopams gaminti). Galiausiai visos valstybės narės naudoja jonizuojančiąją spinduliuotę su energijos gamyba nesusijusioms, visų pirma medicinos, reikmėms.

Atsižvelgiant į reikalingų investicijų mastą, mažai tikėtina, kad atskirų valstybių narių, ypač tų, kuriose mokslinių tyrimų intensyvumas yra mažesnis, investicijos į mokslinius tyrimus pasieks reikiamą kritinę masę. Be to, esama dubliavimosi, susiskaidymo ir negebėjimo pašalinti mokslinių tyrimų spragas rizikos. Todėl Programą būtina vykdyti ES lygmeniu.

Teisinis pagrindas

Euratomo sutarties 7 straipsnis.

Praktinis ES veiksmų poreikis

Euratomo finansuojamais moksliniais tyrimais remiamos valstybių narių, saugos institucijų ir pramonės subjektų pastangos užtikrinti, kad dabartiniai ir būsimi branduolinės energetikos objektai būtų projektuojami, statomi, eksploatuojami ir jų eksploatacija būtų nutraukiama laikantis aukščiausių saugos, saugumo, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir branduolinio ginklo neplatinimo standartų. Programa ir jos pratęsimas jokiu būdu nepajėgtų užtikrinti paramos didelio masto darbams atlikti arba naujoms sistemoms ar technologijų parodomiesiems pavyzdžiams kurti. Siekiant vystyti branduolių sintezės energetiką, pagal Euratomo programą skiriamas finansavimas branduolių sintezės veiksmų planui, pagal kurį remiamas Tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus (ITER) eksploatavimas ir pirmosios branduolių sintezės jėgainės projektavimas ir technologijos, įgyvendinti.

B. Tikslai ir politikos galimybės

Programos pratęsimo 2026–2027 m. bendrieji ir specialieji tikslai panašūs į 2021–2025 m. programos tikslus, tačiau daugiau dėmesio skiriama privačiojo sektoriaus dalyvavimui siekiant paspartinti branduolių sintezės energetikos vystymą.

Šiame svarstymo etape Komisijos tarnybos svarsto įvairias Euratomo mokslinių tyrimų politikos priemones, kuriomis stengiamasi atsižvelgti į naujus pokyčius branduolinėje srityje:

·remti ES inovacijas, susijusias su branduolių sintezės energetikai skirtomis bazinėmis didelio poveikio technologijomis, siekiant prisidėti prie pirmosios branduolių sintezės jėgainės projektavimo ir sukūrimo, išlaikyti ES pramonės praktinę patirtį ir konkurencingumą ir stiprinti ES lyderystę mokslo srityje ir ITER projekte;

·pritaikyti finansavimo prioritetus ir mokslinių tyrimų kryptis taip, kad būtų atsižvelgiama į esamų branduolinių elektrinių ir būsimų technologijų (įskaitant mažuosius modulinius reaktorius) saugą, siekiant spręsti aktualiausius ir skubiausius klausimus;

·prisidėti prie ES atsparumo krizėms ir pasaulinėms grėsmėms įgyvendinant branduolinės saugos garantijas ir remiant branduolinio saugumo tyrimus ir gebėjimų stiprinimą;

·toliau remti Euratomo bendrai finansuojamas Europos partnerystes radiacinės saugos, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir branduolių sintezės energetikos srityse, kartu užtikrinant jų pritaikymą prie kintančių iššūkių ir galutinių naudotojų poreikių ir visų valstybių narių įtraukimą.

Remiantis tolesne analize ir suinteresuotųjų šalių pateikta informacija apie šias priemones, poveikio vertinime bus suformuluotos ir išanalizuotos politikos galimybės.

C. Tikėtinas poveikis

Pratęsus programą finansuojami moksliniai tyrimai padės:

·gerinti ilgalaikio branduolinių elektrinių eksploatavimo Europoje saugą; 

·reguliavimo institucijoms suteikti priemonių esamų ir būsimų technologijų (nesvarbu, ar jos europinės ar importuotos iš trečiųjų šalių) saugai vertinti;

·sukurti mokslinę bazę geriau taikyti branduolinį mokslą ir technologijas medicinoje ir kosminės erdvės tyrinėjimuose;

·užtikrinti saugaus ilgalaikio radioaktyviųjų atliekų saugojimo sprendimus;

·stiprinti branduolinį saugumą, saugos garantijas ir pastangas užkirsti kelią branduolinio ginklo platinimui;

·šalinti pirmosios branduolių sintezės elektrinės projektavimo proceso kliūtis ir skatinti Europos pramonės konkurencingumą;

·gerinti sąlygas Europos tyrėjams naudotis unikalia bendra infrastruktūra kartu gerinant judumą visoje ES.

D. Geresnio reglamentavimo priemonės 

Poveikio vertinimas ir įvertinimas

Komisijos tarnybos atliks tarpinį Programos vertinimą, kaip reikalaujama reglamente, kuriuo nustatyta Programa. Šio vertinimo ataskaitos išvadomis kartu su ex ante poveikio vertinimo išvadomis bus remiamasi rengiant pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatomas pratęsimas, pasiūlymą Komisija turi priimti 2025 m. I ketvirtį.

Konsultacijų strategija

Kadangi konsultacijos vyks maždaug tuo pačiu metu ir bus skirtos tai pačiai nedidelei mokslinių tyrimų bendruomenei, Komisija surengs bendras viešas konsultacijas, kurios bus Programos tarpinio vertinimo ir jos pratęsimo ex ante vertinimo dalis. Viešų konsultacijų tikslas – išsiaiškinti suinteresuotųjų subjektų nuomones apie pagrindinius Programos rengimo, įgyvendinimo ir būsimos raidos aspektus, kad Komisijos tarnybos galėtų atlikti tarpinį vertinimą ir poveikio vertinimą. Pagrindiniai nustatyti suinteresuotieji subjektai – branduolinės srities tyrėjai, įmonės, akademinė bendruomenė, nevyriausybinės organizacijos, valdžios institucijos ir ES masto skėtinės šių organizacijų federacijos.

Planuojamos konsultacijos

Ø2024 m. pirmąjį ketvirtį interneto svetainėje „Išsakykite savo nuomonę“ (https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say_lt) anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis bus paskelbtos 12 savaičių trukmės viešos konsultacijos. Atsakymai galės būti teikiami bet kuria oficialiąja ES kalba. Rezultatai bus pateikti apibendrinamojoje ataskaitoje, kuri bus pridėta prie Komisijos tarpinio vertinimo ataskaitos.

ØTikslinės konsultacijos (pvz., pokalbiai) su Programos dalyviais bus vykdomos atliekant išorės vertinimo tyrimus, kuriais grindžiamas tarpinis vertinimas.

ØBe to, 2024 m. vyks Komisijos narės I. Ivanovos rengiama aukšto lygio apskritojo stalo diskusija dėl Europos branduolių sintezės inovacijų, kurioje dalyvaus aukšto lygio suinteresuotieji subjektai iš mokslinių tyrimų ir pramonės bendruomenių. Diskusijoje bus aptariamos galimos būsimos branduolių sintezės inovacijų ir mokslinių tyrimų priemonės.

Laikydamiesi Europos Komisijos geresnio reglamentavimo politikos, kuria siekiama plėtoti geriausiomis turimomis žiniomis grindžiamas iniciatyvas, taip pat kviečiame branduolinių tyrimų srityje dirbančius mokslininkus tyrėjus ir akademines organizacijas, mokslininkų draugijas ir mokslo asociacijas pateikti paskelbtus ir dar nerecenzuotus mokslinius tyrimus, analizes ir duomenis. Mus ypač domina naujausias atitinkamų sričių žinias apibendrinanti informacija.

Kodėl rengiame konsultacijas?

Komisija siekia sužinoti suinteresuotųjų subjektų nuomones apie Programos rengimą, įgyvendinimą ir būsimą raidą, kad Komisijos tarnybos galėtų atlikti Programos vertinimą ir parengti pasiūlymą dėl jos pratęsimo.

Tikslinė auditorija

Šios konsultacijos daugiausia skirtos branduolinių mokslinių tyrimų (branduolių dalijimosi ir sintezės), radiacinės saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityse dirbantiems tyrėjams, įmonėms, akademinei bendruomenei, nevyriausybinėms organizacijoms ir valdžios institucijoms bei ES masto skėtinėms šių subjektų federacijoms.