(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1184/2007 (2) Taryba importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės peroksosulfatams nustatė galutinius antidempingo muitus (toliau – pradinės priemonės). Dviem bendrovėms buvo taikomas rinkos ekonomikos režimas (RER), o vienai jų nustatyta 24,5 % individuali dempingo muito norma. Kita bendrovė, kaip nustatyta, dempingo nevykdė, dėl to jai priemonės netaikytos. Visoms kitoms bendrovėms nustatyta 71,8 % muito norma. Tyrimas, po kurio buvo nustatytos pradinės priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu.

(2)

2013 m. gruodžio mėn., atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1343/2013 (3) Taryba išplėtė antidempingo priemonių taikymą.

(3)

2020 m. sausio mėn., atlikusi antrąją priemonių galiojimo termino peržiūrą, Europos Komisija (toliau – Komisija) Reglamentu (ES) 2020/39 (4) pratęsė priemonių taikymą.

(4)

2020 m. kovo mėn. Komisija, atlikusi priemonių vengimo tyrimą, Reglamentu (ES) 2020/477 (5) iš dalies pakeitė Reglamentą (ES) 2020/39 ir bendrovei, kuriai priemonės netaikytos, nustatė 71,8 % muito normą.

(5)

Šiuo metu galiojantys antidempingo muitai – 24,5 % importuojamam atrinkto eksportuojančio gamintojo produktui ir 71,8 % importuojamam visų kitų Kinijos Liaudies Respublikos bendrovių produktui.

(6)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią galiojančių priemonių galiojimo pabaigą (6), Komisija gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(7)

Prašymą atlikti peržiūrą 2024 m. spalio 16 d. pateikė du Sąjungos gamintojai („RheinPerChemie GmbH“ ir „United Initiators GmbH“, toliau – pareiškėjai), kurie pagamina 100 % visos Sąjungos produkcijos. Prašymas atlikti peržiūrą grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai tęstųsi ar pasikartotų.

(8)

2025 m. sausio 17 d. Komisija pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (7) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(9)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas nagrinėjamas laikotarpis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(10)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjams, žinomiems Kinijos Liaudies Respublikos eksportuojantiems gamintojams, žinomiems nesusijusiems Sąjungos importuotojams ir KLR valdžios institucijoms ir paragino juos dalyvauti peržiūroje.

(11)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Nė viena šalis nepateikė prašymo išklausyti.

(12)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti KLR eksportuojančių gamintojų ir nesusijusių importuotojų atranką. Noro bendradarbiauti atliekant peržiūros tyrimą nepareiškė nė vienas eksportuojantis gamintojas.

(13)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(14)

Prašomos informacijos nepateikė nė vienas nesusijęs importuotojas. Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina. Pastabų dėl šio sprendimo negauta.

(15)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(16)

Komisija internete (8) paskelbė klausimynus visiems eksportuotojams, Sąjungos gamintojams ir naudotojams.

(17)

Klausimyno atsakymus pateikė du Sąjungos gamintojai.

(18)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį vykdomi tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(19)

2025 m. spalio 20 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino toliau taikyti galiojančius antidempingo muitus. Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl šio faktų atskleidimo pateikti.

(20)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, į jas atsižvelgė. Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(21)

Peržiūrimasis produktas – peroksosulfatai (persulfatai), įskaitant kalio peroksimonosulfato sulfatą, kurių KN kodai šiuo metu yra 2833 40 00 ir ex 2842 90 80 (TARIC kodas 2842 90 80 20) (toliau – peržiūrimasis produktas).

(22)

Persulfatai daugiausia naudojami kaip polimerizacijos iniciatoriai gaminant polimerus įvairioms reikmėms. Kita svarbi naudojimo sritis – paviršiaus paruošimas, visų pirma kaip ėsdinimo medžiaga spausdintinėms plokštėms ruošti. Dėl stiprių oksidacinių savybių persulfatai naudojami įvairiose pramonės šakose ir naudojimo srityse, įskaitant kosmetiką (plaukų šviesinimas ir dantų protezų valymas), glito šalinimą iš tekstilinių medžiagų, plaušienos ir popieriaus gamybą, plaukimo baseinų dezinfekantus, organinę sintezę ir dirvožemio valymą.

(23)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(24)

Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(25)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš Sąjungos rinkos beveik visiškai išnyko persulfatų importas iš KLR. Remiantis Eurostato duomenimis, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu persulfatų importas iš KLR sudarė maždaug 0,01 % Sąjungos rinkos (9), palyginti su 25 % rinkos dalimi per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą. 2022 ir 2023 m. importas iš KLR buvo stabilus, tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo.

(26)

Taigi Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo pasikartojimo tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos. Analizuoti šie aspektai: KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, eksporto į trečiąsias šalis kainų ir KLR apskaičiuotos normaliosios vertės santykis ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

(27)

Kaip minėta 12 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas KLR eksportuotojas ir (arba) gamintojas. Todėl Komisija pranešė KLR valdžios institucijoms, kad dėl nebendradarbiavimo Komisija gali taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį su KLR susijusiems faktams nustatyti. Komisija šiuo atžvilgiu jokių pastabų negavo (10).

(28)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išvados dėl dempingo pasikartojimo tikimybės buvo pagrįstos turimais faktais, visų pirma prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija, viešai prieinamais Turkijos, kuri pasirinkta kaip tipiška šalis, duomenimis; taip pat buvo naudojami Turkijos statistikos instituto (11), Turkijos energijos rinkos valdybos, Turkijos Respublikos prezidentūros investicijų tarnybos (12), „Trading Economics“ (13), „Orbis Bureau van Dijk“ (toliau – „Orbis“) (14) ir „Global Trade Atlas“ (toliau – GTA) (15) duomenys.

(29)

Siekdama išanalizuoti dempingo pasikartojimo tikimybę, visų pirma kainų palyginimo tikslais, Komisija pirmiausia nustatė normaliąją vertę, kaip išsamiai aprašyta tolesniuose 3.2–3.5 skirsniuose.

(30)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad KLR yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija inicijuodama tyrimą rėmėsi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi.

(31)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos Vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo.

(32)

Iki nustatyto termino iš KLR negauta nei klausimyno atsakymų, nei pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Vėliau, 2025 m. liepos 27 d., Komisija pranešė Kinijos Vyriausybei, kad, siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji remsis turimais faktais, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje. Kinijos Vyriausybė pastabų šiuo klausimu nepateikė.

(33)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgdama į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą ji preliminariai pasirinko Turkiją tinkama tipiška šalimi, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais. Komisija taip pat nurodė nagrinėsianti kitas galbūt tinkamas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus.

(34)

2025 m. balandžio 15 d. Komisija paskelbė pranešimą prie bylos dėl informacijos šaltinių normaliajai vertei nustatyti (toliau – pranešimas) (16). Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta pakankamai laiko pastaboms pateikti.

(35)

Pranešime Komisija suinteresuotosioms šalims taip pat pranešė apie susijusius šaltinius, kuriuos ketino naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkusi Turkiją.

(36)

Pranešime Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad, kadangi jos nebendradarbiavo, nustatydama kitas tiesiogines išlaidas ir gamybos pridėtines išlaidas ji remsis prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija, susijusia su Sąjungos pramone, ir papildoma iš pareiškėjų gauta informacija ir tas išlaidas išreikš procentinėmis dalimis.

(37)

Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) išlaidas ir pelną ji nustatys remdamasi lengvai prieinama informacija apie vieną Turkijos gamintoją „Alkim Alkali Kimya“, kuris paskutiniais 2023 finansiniais metais veikė pelningai. Gamintojo finansiniai duomenys buvo prieinami, o PBA išlaidų ir pelno lygis buvo pagrįstas.

(38)

Galiausiai pranešimu Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl šaltinių ir Turkijos, kaip tipiškos šalies, tinkamumo, taip pat pasiūlyti kitas šalis, jeigu bus pateikta pakankamai informacijos, susijusios su atitinkamais kriterijais. Pastabų negauta.

(39)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(40)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos toliau – PBA išlaidos).

(41)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos Vyriausybė ir eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(42)

Komisija išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus, kad galėtų nuspręsti, ar KLR esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, dėl kurių naudoti tos šalies vidaus rinkos kainas ir sąnaudas būtų netinkama. Ta analizė apėmė toliau nurodytus įrodymus, susijusius su įvairiais kriterijais, svarbiais siekiant nustatyti, ar esama didelių iškraipymų.

(43)

Pirma, prašyme pateikti įrodymai apėmė toliau nurodytus elementus, rodančius, kad esama didelių iškraipymų.

(44)

Pareiškėjai pažymėjo, kad esama didelių iškraipymų, susijusių su visais peroksosulfatų gamybos sąnaudų elementais. Be to, pareiškėjai teigė, kad padėtis Kinijoje, kuri buvo tuo metu, kai Komisija atliko naujausią priemonių galiojimo termino peržiūrą dėl peroksulfatų importo, nepasikeitė.

(45)

Visų pirma prašyme pareiškėjai paminėjo iškraipymus, susijusius su elektros energijos kainomis, nes elektros energijos sąnaudos sudaro didelę peroksosulfatų gamybos sąnaudų dalį. Pareiškėjai taip pat paminėjo pagrindinių peroksosulfatų gamybos žaliavų, būtent amonio sulfato, skysto amoniako, sieros rūgšties, natrio hidroksido ir kalio hidroksido, kainų iškraipymus. Be to, prašyme pareiškėjai nurodė, kad valstybė kišasi į šių žaliavų tiekimo grandinę visoje Kinijoje, ir pažymėjo, kad dėl to šių medžiagų tiekimo kainos nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų.

(46)

Be to, prašyme paminėta valstybės įtaka kai kuriems Kinijos eksportuojantiems gamintojams. Pareiškėjai taip pat teigė, kad įrodyta, jog valstybė kišasi į visus peržiūrimojo produkto gamybos veiksnius, pažymėdami, kad iškraipymai taip pat daro poveikį kapitalui, žemei ir darbui, kaip įrodyta per pradinį tyrimą ir ankstesnes priemonių galiojimo termino peržiūras. Be to, prašyme paminėtas 14-asis Kinijos žaliavų pramonės plėtros penkmečio planas, kurio IV.2 skirsnyje konkrečiai nurodytas tikslas „parengti cheminių medžiagų parkų nustatymo sąlygas, padėti vietos valdžios institucijoms nustatyti tam tikrus cheminių medžiagų parkus ir vadovauti chemijos pramonės įmonių klasterių kūrimui ir standartizuotai plėtrai (…)“.

(47)

Antra, neseniai atlikusi su KLR cheminių medžiagų sektoriumi susijusius tyrimus Komisija nustatė, kad jame esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Atlikusi tuos tyrimus Komisija nustatė, kad dėl didelio valstybės kišimosi KLR iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus. Visų pirma Komisija padarė išvadą, kad cheminių medžiagų sektoriuje Kinijos Vyriausybei ne tik priklauso didelė nuosavybės dalis, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmą įtrauką, bet Kinijos Vyriausybė taip pat gali kištis į kainų ir sąnaudų nustatymą valstybei dalyvaujant įmonių veikloje, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antrą įtrauką. Komisija taip pat nustatė, kad valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir žaliavų ir gamybos išteklių tiekimo srityje ir kišimasis į jas toliau daro papildomą iškreipiamąjį poveikį rinkai. Iš tiesų, apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos Kinijos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne paskirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas. Be to, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką, dėl to atsiranda iškraipymų, visų pirma susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu KLR. Komisija taip pat nustatė, kad cheminių medžiagų sektoriuje esama darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktą įtrauką, taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštą įtrauką, visų pirma susijusių su KLR įmonių galimybėmis gauti kapitalo.

(48)

Trečia, naujausioje priemonių galiojimo termino peržiūroje, susijusioje su nagrinėjamuoju produktu, Komisija padarė išvadą, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Komisija nežino jokių esminių struktūrinių pokyčių KLR apskritai ir (arba) konkrečiai atitinkamame sektoriuje, kurie galėtų turėti įtakos šiai išvadai.

(49)

Ketvirta, papildomi įrodymai, pateikti ataskaitoje dėl didelių Kinijos ekonomikos iškraipymų (toliau – ataskaita), kurią Komisija parengė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punktą, rodo, kad didelių iškraipymų buvo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(50)

Penkta, šiame tyrime Kinijos Vyriausybė ar eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

(51)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išnagrinėjus turimus įrodymus nustatyta, kad peržiūrimojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno ar daugiau jame išvardytų atitinkamų aspektų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą. Tuo remdamasi, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti. Todėl normaliąją vertę Komisija apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(52)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(53)

Kaip paaiškinta 34 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pridėjo pranešimą, kuriame aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, o suinteresuotosios šalys informuotos apie Komisijos ketinimą šioje byloje tinkama tipiška šalimi pasirinkti Turkija, jeigu būtų patvirtinta, kad yra didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(54)

Šiame pranešime Komisija paaiškino, kad suinteresuotosioms šalims nebendradarbiaujant ji turės remtis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija kartu su kitais informacijos šaltiniais, kurie pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 5 dalį buvo laikomi tinkamais pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatytus atitinkamus kriterijus, įskaitant Pasaulio banko klasifikavimo pagal pajamų lygį, „Global Trade Atlas“ (toliau – GTA), Turkijos statistikos instituto, Turkijos Respublikos prezidentūros investicijų tarnybos ir „Orbis Bureau van Dijk“ (toliau – „Orbis“) duomenis.

(55)

Kalbant apie ekonominio išsivystymo lygį, prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pareiškėjai išnagrinėjo Turkiją kaip galimą tipišką šalį, kurios ekonominio išsivystymo lygis panašus į KLR (19). Turkiją pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas priskyrė prie didesnių vidutinių pajamų šalių, kuriose, kaip žinoma, buvo gaminamas peržiūrimasis produktas.

(56)

Kalbant apie peržiūrimojo produkto gamybą, remiantis prašymu atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą (20), peržiūrimasis produktas Turkijoje gaminamas dideliais kiekiais ir tariamai taikant panašų gamybos procesą. Peržiūrimasis produktas parduodamas tiek vidaus, tiek tarptautinėse rinkose. Komisija taip pat nustatė, kad peržiūrimasis produktas gaminamas Japonijoje, Indijoje ir Taivane. Tačiau šios šalys neatitiko kriterijaus, kad ekonominio išsivystymo lygis turi būti panašus į KLR.

(57)

Kalbant apie atitinkamų duomenų prieinamumą tipiškoje šalyje, kaip nurodyta prašyme, buvo lengvai prieinami Turkijos duomenys apie pagrindinius gamybos veiksnius, importo statistiką ir energijos kainas.

(58)

Kaip paaiškinta pranešime ir 37 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė vieną Turkijos bendrovę „Alkim Alkali Kimya“, kuri gamino peržiūrimąjį produktą ir kuri paskutiniais 2023 finansiniais metais buvo pelninga ir turėjo finansinių duomenų (21).

(59)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad tinkama tipiška šalis yra Turkija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(60)

Pranešime suinteresuotosios šalys paragintos teikti pastabas dėl Turkijos, kaip tipiškos šalies, tinkamumo, „Alkim Alkali Kimya“, kaip Turkijos gamintojo, tinkamumo ir dėl duomenų šaltinių. Suinteresuotosios šalys taip pat buvo paragintos pasiūlyti kitas šalis, jei jos pateiks pakankamai informacijos apie atitinkamus kriterijus. Pastabų negauta.

(61)

Atsižvelgiant į pateiktą analizę Turkija atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi.

(62)

Pranešime Komisija nurodė gamybos veiksnius, pavyzdžiui, medžiagas, energiją ir darbą, kuriuos Sąjungos pramonė naudoja gamindama peržiūrimąjį produktą, ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas ir lengvai prieinamą informaciją apie neiškraipytas vertes, susijusias su kiekvienu tame pranešime nurodytu gamybos veiksniu.

(63)

Pranešime Komisija taip pat nurodė, kad normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuoti ji naudosis GTA, kad nustatytų neiškraipytas gamybos veiksnių, pirmiausia žaliavų, sąnaudas.

(64)

Be to, Komisija nurodė, kad neiškraipytoms elektros energijos ir darbo sąnaudoms nustatyti ji naudos Turkijos statistikos instituto, „Trading Economics“ ir Turkijos Respublikos prezidentūros investicijų tarnybos duomenis.

(65)

Galiausiai Komisija pareiškė, kad PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti ji naudos vieno Turkijos gamintojo finansinius duomenis, kaip nurodyta 37 konstatuojamojoje dalyje.

(66)

Komisija iš suinteresuotųjų šalių negavo jokių pastabų dėl pranešime pateikto gamybos veiksnių sąrašo.

(67)

Atsižvelgiant į visą prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, taip pat vėliau pareiškėjų pateiktą ir per tikrinamuosius vizitus surinktą informaciją ir Kinijos eksportuojantiems gamintojams nebendradarbiaujant arba nesant pastabų dėl pranešimo, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė

Persulfatų gamybos veiksniai

(68)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos vartų pristatomų žaliavų kainą, Komisija rėmėsi importo į tipišką šalį kaina, nurodyta GTA duomenų bazėje, prie kurios buvo pridėti importo muitai ir vežimo išlaidos. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, ir iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (24) 1 priede išvardytų šalių vieneto kainų svertinis vidurkis. Komisija nusprendė neįtraukti importo į tipišką šalį iš KLR, nes pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą šiuo atveju netikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų dėl didelių iškraipymų. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai nedarė tokio paties poveikio žaliavoms, naudojamoms eksportui skirtiems produktams gaminti, Komisija laikėsi nuomonės, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Neįtraukus importo iš KLR į tipišką šalį, importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis išliko tipiška.

(69)

Dėl importo muitų Komisija prie kiekvienos žaliavos vidutinės svertinės importo kainos pridėjo importo muitus, remdamasi jos prekės kodu ir atitinkama kilmės šalimi. Nustatydama taikytiną importo muito normą Komisija rėmėsi duomenų bazėje „Market Access Map“ (25) surinkta informacija.

(70)

Atsižvelgdama į tai, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, sąnaudoms, kurias Turkijos bendrovė paprastai patiria perveždama išteklius iš tiekėjo į savo patalpas, įvertinti Komisija naudojo lengvai prieinamą informaciją. Komisija jas įvertino remdamasi su importu į Turkiją susijusiomis vidaus vežimo sąnaudomis, paskelbtomis naujausioje ataskaitoje „Doing Business“ (26) (27). Šios vidaus vežimo sąnaudos įtrauktos į neiškraipytas sąnaudas, pateiktas 1 lentelėje.

(71)

Po tolesnių svarstymų Komisija nusprendė nustatyti, kiek darbo valandų reikia vienai tonai peržiūrimojo produkto pagaminti, remdamasi patikrintais pareiškėjų duomenimis. Komisija nustatė, kad vienai persulfatų tonai pagaminti reikia [8,5–9,0] darbo valandų. Be to, neiškraipytoms darbo sąnaudoms tipiškoje šalyje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatyti Komisija naudojo 2022 m. darbo sąnaudų duomenis (28), pakoreguotus atsižvelgiant į infliaciją, pagrįstus darbo sąnaudų indeksais (29), kuriuos paskelbė Turkijos statistikos institutas. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vidutinės valandinės darbo sąnaudos etato ekvivalentui (30) buvo 88,64 CNY už darbo valandą.

(72)

Turkijoje pramoniniams naudotojams taikomą elektros energijos kainą skelbia Turkijos statistikos institutas savo reguliariuose pranešimuose spaudai. Komisija naudojo pramoninės elektros energijos kainų duomenis atitinkamame kurušais už kWh suvartojimo intervale (31). Iš turimos informacijos matyti, kad 2024 m. (peržiūros tiriamuoju laikotarpiu) vidutinis pramonės tarifas buvo 0,61 CNY/kWh (32).

(73)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Kad būtų atsižvelgta į sąnaudas, kurių pirmiau nurodyti gamybos veiksniai neapima, taip pat reikia nustatyti gamybos pridėtinių išlaidų dydį.

(74)

Siekdama nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę ir atsižvelgdama į tai, kad eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį naudojo turimus faktus. Todėl, remdamasi patikrintais pareiškėjų duomenimis, Komisija nustatė gamybos pridėtinių išlaidų ir bendrų tiesioginių išlaidų santykį, t. y. sąnaudas, įskaitant žaliavų ir energijos suvartojimą, ir tiesiogines bei netiesiogines darbo sąnaudas. Tada, atsižvelgiant į gaminamą modelį, ta procentinė dalis buvo taikoma neiškraipytai produkto gamybos sąnaudų vertei, kad būtų nustatyta neiškraipyta gamybos pridėtinių išlaidų vertė.

(75)

Norėdama nustatyti neiškraipytą vertę, Komisija PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti naudojo Turkijos bendrovės „Alkim Alkali Kimya“ finansinius duomenis. Paskelbus pranešimą, bendrovės 2024 finansinių metų finansiniai rezultatai tapo lengvai prieinami. Bendrovė taip pat veikė pelningai 2024 m., t. y. peržiūros tiriamojo laikotarpio metais. Dėl to prie neiškraipytų gamybos sąnaudų buvo pridėta:

(76)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(77)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija rėmėsi pareiškėjų prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija apie kiekvieno veiksnio (žaliavų, elektros energijos ir darbo) naudojimą gaminant persulfatus. Kiekvieno gamybos veiksnio vieneto suvartojimas buvo padaugintas iš neiškraipytų sąnaudų, remiantis tipiškos šalies duomenimis. Neiškraipytų žaliavų, elektros ir darbo sąnaudų suma atitinka neiškraipytas gamybos sąnaudas.

(78)

Nustačiusi neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, PBA išlaidas ir pelną.

(79)

Pareiškėjų gamybos pridėtinės išlaidos buvo nurodytos kaip jų gamybos sąnaudų procentinė dalis. Siekiant nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę, ta procentinė dalis vėliau buvo pridėta prie neiškraipytos gamybos sąnaudų vertės. Gamybos pridėtinės išlaidos sudarė [20–24] % gamybos sąnaudų. Prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėjusi neiškraipytas gamybos pridėtines išlaidas, Komisija nustatė neiškraipytas bendras gamybos sąnaudas.

(80)

Kaip paaiškinta 75 konstatuojamojoje dalyje, PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatyti remiantis Turkijos bendrovės „Alkim Alkali Kimya“ 2024 m. finansine informacija. PBA išlaidos ir pelnas sudarė atitinkamai 5,17 % ir 9 % parduotų prekių sąnaudų. Prie neiškraipytų bendrų gamybos sąnaudų buvo pridėtos atitinkamos neiškraipytų PBA išlaidų ir pelno procentinės dalys.

(81)

Pagal tai Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo produkto rūšies normaliąją vertę, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Atsižvelgdama į tai, kad eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo ir dėl to buvo neįmanoma nustatyti kiekvienos rūšies produkto eksporto į Sąjungą ar trečiąsias šalis kainos, Komisija nustatė vieną normaliąją vertę kaip kiekvienos rūšies produkto vidutinę normaliąją vertę – 9 673,71 CNY už toną.

(82)

Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija KLR gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus nustatė remdamasi prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija.

(83)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu KLR buvo 13 peržiūrimojo produkto gamintojų (33). Remdamiesi viešai prieinama informacija Kinijos gamintojų interneto svetainėse, pareiškėjai apskaičiavo, kad jų gamybos pajėgumai sudaro apie 400 000 tonų. Prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjai, remdamiesi rinkos tyrimų duomenimis (34), apskaičiavo, kad Kinijos vidaus rinka yra maždaug 146 000 tonų (35). Atsižvelgiant į Kinijos persulfatų rinkos, kurios poreikius patenkina vidaus gamyba ir importas, dydį ir Kinijos persulfatų gamintojų eksportą (36), apskaičiuota, kad nepanaudoti pajėgumai sudaro daugiau kaip 200 000 tonų. Tokio dydžio gamybos pajėgumai reiškia, kad vien Kinija gali patenkinti visą Sąjungos suvartojimą, kuris peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė apie 35 000 tonų (37).

(84)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Kinija yra viena didžiausių persulfatų gamintojų pasaulyje ir turi daug nepanaudotų pajėgumų, kurie gali būti lengvai panaudoti eksportui į Sąjungą, jeigu priemonės būtų panaikintos.

(85)

Komisija normaliąją vertę nustatė, kaip paaiškinta 3.2–3.5 skirsniuose.

(86)

Kadangi KLR eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, eksporto į trečiąsias šalis kaina buvo nustatyta remiantis GTA prekybos statistiniais duomenimis.

(87)

Todėl Komisija nustatė, kad pagrindinės Kinijos persulfatų eksporto rinkos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo Taivanas, Pietų Korėja, Brazilija ir Tailandas (nurodytos pagal eksporto apimtį nustatyta tvarka). Importas į šias keturias šalis sudarė 54 % pasaulinio KLR kilmės persulfatų importo.

(88)

Vidutinė svertinė importo kaina pagal šalį (Taivaną, Pietų Korėją, Tailandą) CIF lygmeniu buvo pakoreguota pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis. Taigi, CIF kaina buvo sumažinta, iš jos atėmus jūrų frachto, draudimo sąnaudas ir vidaus vežimo išlaidas.

(89)

Komisija, mažindama jūrų frachto ir draudimo CIF kainą EXW sąlygomis, rėmėsi EBPO prekybos prekėmis tarptautinių vežimo ir draudimo išlaidų (toliau – ITIC) duomenų bazėje (38) paskelbtu CIF pavertimo FOB koeficientu. Kiekvienai iš trijų šalių taikytinas vidutinis koeficientas buvo nustatytas atskirai ir remiantis peržiūrimajam produktui taikomu produkto apibūdinimu.

(90)

Brazilijos atveju KLR kilmės persulfatų importo kaina buvo pateikta ir FOB, ir CIF lygmeniu duomenų bazėje GTA. Taigi gamintojo kaina EXW sąlygomis buvo nustatyta iš importo į Braziliją kainos FOB lygmeniu atėmus vidaus vežimo išlaidas.

(91)

Vidaus vežimo išlaidas Komisija apskaičiavo remdamasi duomenimis, susijusiais su eksportu iš KLR, paskelbtais naujausioje ataskaitoje „Doing Business“ (39).

(92)

Eksporto kainos EXW sąlygomis, nustatytos kaip išsamiai išdėstyta 86–91 konstatuojamosiose dalyse, svyravo nuo 5 883,33 CNY už toną (Brazilijos atveju) iki 6 481,25 CNY už toną (Tailando atveju).

(93)

Komisija palygino apskaičiuotą normaliąją vertę, nustatytą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, ir eksporto iš trečiųjų šalių kainą EXW sąlygomis.

(94)

Toliau Komisija kainų skirtumą išreiškė kaip kiekvienoje iš pagrindinių eksporto rinkų vyraujančios CIF kainos procentinę dalį.

(95)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad KLR į pagrindinę eksporto rinką eksportavo persulfatus taikydama kainą, kuri buvo gerokai mažesnė už normaliąją vertę. Kainų skirtumas, išreikštas importo į keturias pagrindines CIF rinkas kainos procentine dalimi, buvo nuo 44,1 % Tailandui iki 57,2 % Taivanui.

(96)

Komisija laikėsi nuomonės, kad šios išvados atspindi Kinijos persulfatų eksportuotojų kainodaros politiką apskritai eksporto rinkose. Komisija padarė išvadą, kad, jei priemonės nustotų galioti, tikėtina, jog Kinijos eksportas į Sąjungą būtų vykdomas dempingo kainomis.

(97)

Remiantis prašymu atlikti peržiūrą (40), Sąjungos rinka gali būti patraukli Kinijos eksportuotojams dėl palyginti didelio dydžio ir didesnių kainų, dėl kurių pelnas gali būti didesnis nei kitose trečiosiose šalyse. Sąjungos pardavimo kaina peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ([1 500–2 000] EUR už toną) buvo [1,8–2,3] karto didesnė už Kinijos eksporto į keturias pagrindines rinkas kainas (perskaičiuotas pagal CIF lygį Sąjungos pasienyje). Nors Kinijos eksporto į Sąjungą apimtis pastaraisiais metais sumažėjo, Kinijos gamintojai gamina didelį peržiūrimojo produkto kiekį ir vėl eksportuotų į Sąjungą, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(98)

Be to, JAV taikomos prekybos apsaugos priemonės, o Indija šiuo metu atlieka antidempingo tyrimą dėl persulfatų importo. Todėl Kinijos persulfatų eksportas į tas rinkas yra arba bus sudėtingesnis, todėl Sąjungos rinka, į kurią šis eksportas gali būti nukreiptas, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, taptų dar patrauklesnė.

(99)

Todėl, jei ES galiojančios priemonės nustotų galioti, Kinijos gamintojai būtų labai motyvuoti didinti persulfatų eksportą į Sąjungą ir veikiausiai tai darytų dempingo kainomis.

(100)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, dempingas veikiausiai pasikartotų. Tiksliau iš nustatytos normaliosios vertės Kinijai, eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainų, Sąjungos rinkos patrauklumo ir didelių KLR gamybos pajėgumų matyti, kad yra didelė dempingo pasikartojimo tikimybė, jei galiojančios priemonės būtų panaikintos.

(101)

Panašų produktą nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino du gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(102)

Siekiant pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį užtikrinti konfidencialumą duomenys apie abu Sąjungos gamintojus pateikiami indeksuota forma arba nurodant intervalus.

(103)

Nagrinėti trijų pagrindinių rūšių panašaus produkto (amonio persulfato, natrio persulfato ir kalio persulfato) KN kodų lygmens importo duomenys ir ketvirtos rūšies produkto (kalio peroksimonosulfato) TARIC kodų lygmens duomenys.

(104)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi ir KN bei TARIC kodų lygmens Eurostato importo duomenimis. Dėl patikrintos Sąjungos gamintojų informacijos pažymėtina, kad ši atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis prireikus buvo sutikrinta ir atnaujinta.

(105)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas

(106)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo 26 %. Šis sumažėjimas buvo didžiausias per pirmuosius dvejus nagrinėjamojo laikotarpio metus ir gali būti siejamas su bendru ekonomikos atsigavimu po COVID-19 pandemijos. Dėl šio atsigavimo 2021 m. daugumoje pramonės šakų, įskaitant persulfatų galutinės grandies pramonę, buvo spartaus augimo metai, o po pandemijos statybos ir dezinfekavimo sektorių, kurie yra vieni iš peržiūrimojo produkto naudotojų, raida sulėtėjo. Be to, pandemijos metu, sutrikus tiekimo grandinėms, buvo sukaupta daug atsargų, 2022 ir 2023 m. visų sektorių atsargos sumažėjo, nes padėtis tiekimo grandinėje iš esmės pablogėjo. Tačiau 2024 m. (peržiūros tiriamuoju laikotarpiu) rinka šiek tiek atsigavo.

(107)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis, iš kurių matyti, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importo iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungos rinką kiekis buvo minimalus.

(108)

Importo iš nagrinėjamosios šalies kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu labai sumažėjo. Tikėtina, kad šis sumažėjimas buvo susijęs su 2020 m. nustatytomis priemonėmis bendrovei, kuriai iš pradžių antidempingo priemonės nebuvo taikomos.

(109)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

3 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(110)

Atsižvelgdama į tai, kad importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis buvo nedidelė, Komisija nustatė, kad kainos buvo netipiškos. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad nėra prasminga analizuoti importo dempingo kaina kainų raidos. Dėl tos pačios priežasties nebuvo prasminga apskaičiuoti šio importo priverstinį kainų mažinimą.

(111)

Importo į Sąjungą apimties, taip pat peroksosulfatų importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalių ir kainų tendencijų raida:

4 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(112)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu peržiūrimojo produkto importo iš trečiųjų šalių apimtis sumažėjo 30 %. Didžiausia importo apimtis buvo iš Turkijos, Indijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų.

(113)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Turkijos buvo didelis, nors apimtis skyrėsi. 2023 m. importas iš Turkijos labai sumažėjo, tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jis vėl padidėjo. Importas iš Indijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu atitinkamai sumažėjo 46 % ir 35 %.

(114)

Trečiųjų šalių rinkos dalis taip pat sumažėjo nuo 35,6 % 2021 m. iki 33,5 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(115)

Importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, kaina, palyginti su Sąjungos pramonės kaina, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo [50–200] EUR/kg mažesnė.

(116)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai ir indeksai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(117)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(118)

2022 ir 2023 m. bendra peržiūrimojo produkto gamyba Sąjungoje nuolat mažėjo, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo. Per nagrinėjamąjį laikotarpį gamyba iš viso sumažėjo 32 % Šį gamybos sumažėjimą galima susieti su paklausos korekcija po COVID pandemijos po 2021 m.

(119)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendri Sąjungos gamybos pajėgumai sumažėjo 9 %. Akivaizdų pajėgumų pokytį daugiausia lėmė tiekimo grandinės problemos, periodinis gamybos linijų uždarymas ir atnaujinimas.

(120)

Vidutinis pajėgumų naudojimas kito panašiai kaip gamyba ir paklausa. Apskritai pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 25 %, per pirmuosius dvejus nagrinėjamojo laikotarpio metus sumažėjo, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu atsigavo.

(121)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(122)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis kito panašiai kaip Sąjungos suvartojimas. Apskritai Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 23 %, per pirmuosius dvejus nagrinėjamojo laikotarpio metus sumažėjo, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pradėjo atsigauti.

(123)

Bendra Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko gana stabili ir, palyginti su ankstesniais metais, nuolat didėjo, bet labai nedaug.

(124)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojimas sumažėjo 26 %. Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos pramonė sugebėjo išlaikyti savo rinkos dalį, kuri per nagrinėjamąjį laikotarpį šiek tiek padidėjo – 3 %.

(125)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(126)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį užimtumas sumažėjo 18 %. Sąjungos gamintojų darbo jėgos našumas, vertinamas kaip vieno darbuotojo metinis našumas (tonomis), taip pat sumažėjo 16 % dėl didesnio gamybos sumažėjimo (– 31 %), palyginti su užimtumo sumažėjimu (– 18 %).

(127)

Kaip paaiškinta pirmiau, nagrinėjamuoju laikotarpiu iš KLR beveik nebuvo importuojama dempingo kaina, todėl dempingo skirtumo dydžio apskaičiuoti nebuvo galima.

(128)

Tai, kad Sąjungos pramonė sugebėjo išlaikyti ir šiek tiek padidinti savo rinkos dalį nagrinėjamuoju laikotarpiu, atsižvelgiant į padidėjusias sąnaudas dėl smarkiai padidėjusių energijos kainų Sąjungoje, galėjo būti siejama su galiojančiomis priemonėmis.

(129)

Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos Sąjungoje (EUR/t)

(130)

Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 44 %. Didelį gamybos sąnaudų padidėjimą 2022 ir 2023 m. daugiausia lėmė neįprastai išaugusios energijos kainos, kurios buvo pagrindinis panašaus produkto gamybos Sąjungoje sąnaudų didėjimo veiksnys. Be to, dėl sumažėjusios paklausos, kaip paaiškinta 106 konstatuojamojoje dalyje, padidėjo netiesioginės vieneto išlaidos (gamybos pridėtinės išlaidos). Tuo pačiu metu kainos padidėjo tik 12 %, todėl Sąjungos pramonė negalėjo padengti padidėjusių sąnaudų.

(131)

Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Atsargos

(132)

Laikotarpio pabaigos atsargų apimtis, išskyrus 2022 m., atitiko gamybos tendenciją. Apskritai Sąjungos gamintojų atsargos buvo nedidelės (mažiau nei 10 % gamybos).

(133)

Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(134)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Sąjungos gamintojų pelningumas labai sumažėjo – nuo labai gero pelningumo 2021 m. iki didelių nuostolių 2023 m. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pelningumas pradėjo gerėti, tačiau nebuvo pasiekta rentabilumo riba. Ši tendencija atitiko 118 ir 122 konstatuojamosiose dalyse aprašytas gamybos ir pardavimo tendencijas.

(135)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynasis pinigų srautas 2022 ir 2023 m. smarkiai sumažėjo – kiekvienais iš tų metų jis mažėjo perpus. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu grynasis pinigų srautas pradėjo stabilizuotis, nors ir buvo labai mažas, t. y. maždaug 81 procentiniu punktu mažesnis nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje.

(136)

Per pirmuosius trejus nagrinėjamojo laikotarpio metus investicijos išliko panašaus lygio ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu labai sumažėjo. Tai tiesiogiai lėmė mažėjantis pelningumas ir grynųjų pinigų srautas. Iš tiesų pirmaisiais nagrinėjamojo laikotarpio metais Sąjungos pramonės padėtis, nors ir labai blogėjanti, vis dar leido investuoti. Po 2023 m. nuostolingų metų investicijos kitais metais sumažėjo.

(137)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Ji keitėsi taip pat kaip pelningumas, kaip aprašyta 134 konstatuojamojoje dalyje.

(138)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis buvo nedidelė.

(139)

Iš mikroekonominių ir makroekonominių rodiklių raidos nagrinėjamuoju laikotarpiu matyti, kad bendra Sąjungos pramonės padėtis buvo žalinga. Nagrinėjamuoju laikotarpiu dauguma rodiklių rodė neigiamą tendenciją, o finansiniai rodikliai, kaip antai pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža, rodė ryškiausią neigiamą raidą.

(140)

Sąjungos pramonei poveikį darė suvartojimo sumažėjimas nagrinėjamuoju laikotarpiu, taip pat padidėjusios energijos sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu. Didėjant suvartojimui ir sumažėjus gamybos sąnaudoms, Sąjungos pramonės ekonominė padėtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šiek tiek atsigavo.

(141)

Tai, kad Sąjungos pramonė pasinaudojo priemonėmis, rodo tik tai, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu jos rinkos dalis buvo išlaikyta ir šiek tiek padidėjo, o paklausa tuo pačiu metu sumažėjo.

(142)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės padėtis buvo žalinga, tačiau nebuvo padaryta materialinė žala dėl importo dempingo kaina poveikio, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(143)

Pirmesniame skirsnyje Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei materialinė žala nepadaryta. Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis nebuvo tiesioginė žalingos Sąjungos pramonės padėties priežastis, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį vertino, ar yra tikimybė, kad žala, kurią iš pradžių darė importas dempingo kaina iš KLR, pasikartotų, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(144)

Šiuo atžvilgiu Komisija rėmėsi pareiškėjų pateikta informacija ir visa kita byloje turima informacija. Komisija išnagrinėjo KLR gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, Kinijos eksporto į trečiąsias šalis kainų ir Sąjungos kainų lygio santykį, tikėtiną importo iš KLR kainų lygį netaikant antidempingo priemonių ir jų poveikį Sąjungos pramonei, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(145)

Kaip nurodyta 83 konstatuojamosiose dalyse, KLR gamintojai turi didelius gamybos pajėgumus ir didelius apskaičiuotus nepanaudotus pajėgumus, kurie gerokai viršija visą Sąjungos suvartojimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(146)

Sąjunga yra didžiausia peržiūrimojo produkto importuotoja pasaulyje (41).

(147)

Be to, kitose trečiosiose šalyse, kaip antai JAV ir Indijoje, iš Kinijos eksportuojamam peržiūrimajam produktui yra taikomos arba netrukus bus taikomos prekybos apsaugos priemonės, dėl kurių Kinijos eksportuojantiems gamintojams yra sunkiau eksportuoti į tas rinkas, taigi Sąjungos rinkos, į kurią toks eksportas galėtų būti nukreiptas, patrauklumas dar labiau padidėja.

(148)

Sąjungos rinkos patrauklumą taip pat rodo Kinijos eksportuojančių gamintojų taikoma kainodaros strategija. Šiomis aplinkybėmis buvo atlikta analizė remiantis Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams kainų ir Kinijos gamintojų trečiosioms šalims taikomų CIF kainų, pakoreguotų atsižvelgiant į sąnaudas po importo (1 %) ir konvencinius muitus (5,5 %), palyginimu. Ši analizė buvo grindžiama visomis Kinijos eksporto kainomis, taikomomis trečiosioms šalims (išskyrus Sąjungą), nurodytomis „Global Trade Atlas“. Atlikus šią analizę nustatyta, kad Kinijos eksporto kainos buvo 47–52 % mažesnės už Sąjungos gamintojų pardavimo kainas. Todėl galima pagrįstai tikėtis, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, iš Kinijos į Sąjungos rinką būtų eksportuojama mažesnėmis kainomis, nei Sąjungos pramonės taikomos kainos ir, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Sąjungos pramonei būtų padaryta žala.

(149)

Be to, Reglamentu (ES) 2020/477 KLR nagrinėjamojo produkto gamintojams nustatyta vengimo praktika yra dar vienas elementas, įrodantis Sąjungos rinkos patrauklumą.

(150)

Atsižvelgiant į 145–149 konstatuojamosiose dalyse aprašytus didelius KLR nepanaudotus pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą ir Kinijos eksportuojančių gamintojų taikomą kainodarą, tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, jau per trumpą laiką Sąjungoje būtų parduodama arba į ją būtų nukreipiama daug pigių peroksosulfatų.

(151)

Todėl tikėtina, kad Sąjungos pramonė, kuri šiuo metu gali patenkinti Sąjungos paklausą, praras dalį pardavimo apimties ir rinkos dalies Sąjungos rinkoje.

(152)

Tuo remiantis daroma išvada, jog labai tikėtina, kad netaikant priemonių labai padidėtų importas iš KLR žalingomis dempingo kainomis, ir tikėtina, pasikartotų materialinė žala.

(153)

Kaip nurodyta 4 skirsnyje, Sąjungos pramonei materialinė žala nebedaroma. Tačiau, kaip nurodyta 5 skirsnyje, panaikinus priemones vėl atsinaujintų importo dempingo kaina iš Kinijos srautas, dėl kurio greitai pasikartotų žala. Todėl tolesnis priemonių taikymas būtų naudingas Sąjungos pramonei, nes Sąjungos gamintojai galėtų išsaugoti savo pardavimo apimtis, rinkos dalį, pelningumą ir bendrą ekonominę padėtį. Priešingu atveju, nutraukus priemonių taikymą, Sąjungos pramonės gyvybingumui kiltų grėsmė, nes yra priežasčių manyti, kad didelės apimties eksportas dempingo kaina iš Kinijos būtų nukreiptas į Sąjungos rinką ir dėl to pasikartotų žala.

(154)

Atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas importuotojas.

(155)

Kadangi importuotojai nebendradarbiavo, Komisija negalėjo išanalizuoti, ar importuotojų veiklos rezultatai buvo prasti arba ar jie negalėjo perkelti kainų padidėjimo, jei jo būta.

(156)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad importuotojai gali lengvai įsigyti iš įvairių šiuo metu rinkoje esančių šaltinių, visų pirma iš Turkijos, Indijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Priemonių taikymo išplėtimu siekiama ne pašalinti Kinijos eksportą iš rinkos, o tik užtikrinti, kad šie eksportuojami produktai nebūtų parduodami dempingo kainomis ir taip būtų daroma žala.

(157)

Todėl, neturėdama jokių įrodymų, kurie paneigtų šią išvadą, ir nusprendusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nagrinėjamojo produkto importas buvo nereikšmingas, Komisija padarė išvadą, kad toliau taikomos priemonės nedarytų neproporcingai didelio poveikio importuotojams.

(158)

Atliekant tyrimą naudotojai nebendradarbiavo. Todėl Komisija negalėjo išanalizuoti galiojančių priemonių poveikio jų padėčiai.

(159)

Per pradinį tyrimą nustatyta, kad peržiūrimojo produkto poveikis tolesnės gamybos grandies produktų sąnaudoms buvo gana nedidelis, o antidempingo muito poveikis buvo nežymus (42). Naudotojai nepateikė informacijos, kuri paneigtų per ankstesnius tyrimus padarytas išvadas, kad muito poveikis jų verslui būtų nedidelis.

(160)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, dėl kurių importuojamiems KLR kilmės peroksosulfatams nereikėtų toliau taikyti esamų antidempingo priemonių.

(161)

Remiantis Komisijos išvadomis dėl dempingo ir žalos pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų, KLR kilmės peroksosulfatams turėtų būti toliau taikomos antidempingo priemonės.

(162)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelių muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovė, kuriai nustatytas nedidelis individualus antidempingo muitas, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visam kitam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importui galiojantis antidempingo muitas.

(163)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(164)

Jeigu toliau taikant susijusias priemones labai padidėja bendrovės, kuriai taikoma mažesnė individuali muito norma, eksportuojamas kiekis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, be kita ko, nagrinėti, ar būtina panaikinti individualią muito normą ir nustatyti visos šalies mastu taikomą muitą.

(165)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (43). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pasikeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas dėl pavadinimo pakeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(166)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti galiojančias priemones taikyti toliau. Buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Pastabų negauta.

(167)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 (44) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną,

(168)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,