(1)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 778/2003 (2) tam tikroms importuojamoms Korėjos Respublikos (toliau – Korėja) ir Malaizijos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms nustatė galutinį antidempingo muitą (toliau – pradinis tyrimas). Po pirmosios antidempingo priemonių galiojimo termino peržiūros pagal 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (3) 11 straipsnio 2 dalį Taryba Įgyvendinimo reglamentu (EB) Nr. 1001/2008 (4) iš naujo nustatė antidempingo priemones. Po antrosios antidempingo priemonių galiojimo termino peržiūros pagal 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (5) 11 straipsnio 2 dalį Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1283/2014 (6) iš naujo nustatė antidempingo priemones. Atlikus dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, kurią atliekant nagrinėti tik Korėjos eksportuojančio gamintojo „TK Corporation“ dempingo aspektai, Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/306 (7) iš dalies pakeitė Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1283/2014. Po trečiosios antidempingo priemonių galiojimo termino peržiūros pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija 2019 m. balandžio 9 d. Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/566 (8) iš naujo nustatė antidempingo priemones.

(2)

Šiuo metu galiojančios antidempingo priemonės, taikomos tam tikroms Korėjos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms, buvo nustatytos kaip ad valorem muito norma iš atskirai nurodyto eksportuotojo („TK Corporation“) importuojamiems produktams, kurios dydis atitiko 32,4 % dempingo skirtumo dydį, ir pagal žalos skirtumą nustatyta 44,0 % muito norma iš kitų (tiriamosios šalies) eksportuotojų importuojamiems produktams.

(3)

Šiuo metu tam tikroms importuojamoms Malaizijos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms galiojančios antidempingo priemonės buvo nustatytos kaip ad valorem muito norma iš atskirai nurodytų eksportuotojų importuojamiems produktams, kurios dydis atitiko 49,9 % ir 59,2 % dempingo skirtumo dydžius, ir 75,0 % muito norma iš kitų (tiriamosios šalies) eksportuotojų importuojamiems produktams.

(4)

Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 78/2013 (9) tam tikroms importuojamoms Turkijos Respublikos (toliau – Turkija) ir Rusijos Federacijos (toliau – Rusija) kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms nustatė galutinį antidempingo muitą. Atlikusi pirmąją priemonių galiojimo termino peržiūrą, Komisija 2019 m. balandžio 9 d. Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/566 iš naujo nustatė antidempingo muitą importuojamiems Rusijos kilmės produktams ir baigė tyrimą dėl to paties importuojamo Turkijos kilmės produkto.

(5)

Šiuo metu Rusijai galiojančios antidempingo priemonės buvo nustatytos kaip ad valorem kitiems (tiriamosios šalies) eksportuotojams nustatyta muito norma, kurios dydis atitiko 23,8 % dempingo skirtumo dydį.

(6)

Šiuo metu taikomos antidempingo priemonės tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija) kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms, kurių taikymas išplėstas Taivanui, Indonezijai, Šri Lankai ir Filipinams (10).

(7)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (11), Europos Komisija (toliau – Komisija) pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį gavo prašymą atlikti peržiūrą.

(8)

Prašymą atlikti peržiūrą (toliau – prašymas) 2024 m. sausio 11 d. Sąjungos tam tikrų vamzdžių ir vamzdelių jungiamųjų detalių pramonės, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje, vardu pateikė Europos Sąjungos sandūriniu būdu privirinamų jungiamųjų detalių pramonės apsaugos komitetas (toliau – pareiškėjas). Prašymas pagrįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir jo daroma žala Sąjungos pramonei veikiausiai pasikartotų.

(9)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų priemonių galiojimo termino peržiūrai inicijuoti, 2024 m. balandžio 9 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūrą, susijusią su į Sąjungą importuojamomis tam tikromis Korėjos, Malaizijos ir Rusijos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosiomis detalėmis. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (12) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(10)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2023 m. balandžio 1 d. – 2024 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas nagrinėjamas laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(11)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems trijų nagrinėjamųjų šalių gamintojams, Korėjos, Malaizijos ir Rusijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti peržiūros tyrime.

(12)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(13)

Inicijavus tyrimą, Rusijos vyriausybė pateikė pastabų dėl prašyme atlikti peržiūrą nurodytų dempingo ir žalos aspektų, taip pat dėl to, kad nesilaikoma PPO antidempingo susitarimo (toliau – ADS) 11 straipsnio 3 dalies.

(14)

Rusijos vyriausybė teigė, kad priemonių galiojimo termino peržiūra nėra pagrįsta, nes Sąjungos nustatytas Rusijos vamzdžių ir vamzdelių jungiamųjų detalių importo draudimas užkerta kelią bet kokiam pakartotiniam patekimui į rinką, neatsižvelgiant į antidempingo priemones. Tačiau Komisija primena, kad priemonių galiojimo termino peržiūros tikslas – įvertinti dempingo ir žalos pasikartojimo arba tęsimosi tikimybę, jei priemonės nustotų galioti, neatsižvelgiant į laikinas geopolitines priemones, pavyzdžiui, sankcijas. Iš tiesų sankcijų buvimas neužkerta kelio teisinei pareigai atlikti peržiūrą pagal taikytiną prekybos apsaugos sistemą.

(15)

Be to, Rusijos vyriausybė tvirtino, kad pasikartojimo tikimybės analizė grindžiama nepatikrintais privačiais duomenimis, kuriems prieštarauja viešai prieinami prekybos statistiniai duomenys, rodantys didesnes eksporto kainas. Reikėtų pažymėti, kad rengdama prašymą atlikti peržiūrą Rusija nuo 2021 m. pabaigos nebuvo paskelbusi savo oficialių muitinės statistinių duomenų. Todėl Rusijos eksporto duomenys nebebuvo prieinami per JT COMTRADE arba PPO ITC, o Rusijos muitinės administracijos interneto svetainėje šių statistinių duomenų nebuvo galima gauti. Todėl pareiškėjas, norėdamas gauti informaciją apie pardavimą eksportui peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (toliau – PTL), turėjo remtis privačiais rinkos tyrimais.

(16)

Rusijos vyriausybė taip pat nurodė, kad apskaičiuota normalioji vertė buvo pagrįsta abejotinomis gamybos išteklių sąnaudomis ir neskaidria metodika, o tai pakenkė dempingo analizės patikimumui. Komisija nori atkreipti dėmesį į tai, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį Komisija naudojo neiškraipytas gamybos sąnaudas ir patikimus trečiųjų šalių duomenis, atsižvelgdama į rinkos iškraipymus Rusijoje, ir kad ši metodika atitinka nusistovėjusią praktiką.

(17)

Be to, Rusijos vyriausybė tvirtino, kad, priešingai nei prašyme atlikti peržiūrą teigiama, kad Rusijos vamzdžių ir vamzdelių jungiamųjų detalių vidaus rinkos ateitis yra stabili, oficialūs duomenys rodo, kad Rusijos vamzdžių ir vamzdelių jungiamųjų detalių plėtros vidaus rinkoje galimybės yra didelės. Rusijos vyriausybė pateikė nuorodas į tam tikrus tyrimus, kurie turėtų įrodyti tokias plėtros galimybes. Tačiau pagal šias nuorodas Komisija negalėjo atsekti šių dokumentų iki savo šaltinio ar bet kokios kitos viešos informacijos šia tema. Priešingai, atlikus paprastą paiešką internete paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, Rusijos vamzdžių rinka susiduria su dideliais sunkumais dėl pastarojo meto pokyčių energetikos sektoriuje ir rinkos tendencijų (13).

(18)

Rusijos vyriausybė taip pat teigė, kad priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimas prieštaravo PPO taisyklėms, visų pirma ADS 11 straipsnio 1 daliai, nes dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą šiuo metu Rusijai taikomos sankcijos veiksmingai sustabdė visą Rusijos vamzdžių ir vamzdelių jungiamųjų detalių importą į Sąjungą. Tačiau, kaip nurodyta 14 ir 81 konstatuojamosiose dalyse, dabartinė padėtis negali būti laikoma ilgalaike. Todėl galiojančios sankcijos negali turėti įtakos nei tyrimo inicijavimui, nei jo išvadoms.

(19)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija atmetė Rusijos vyriausybės tvirtinimus dėl inicijavimo.

(20)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(21)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija bendroves atrinko remdamasi 2023 m. peržiūrimojo produkto gamybos apimtimi ir pardavimu. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinktiems Sąjungos gamintojams teko daugiau nei 50 % visos apskaičiuotos Sąjungos produkcijos ir pardavimo apimties. Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų negauta. Atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(22)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Nė vienas nesusijęs importuotojas nepateikė prašomos informacijos ir nesutiko, kad gali būti atrenkamas.

(23)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nagrinėjamųjų šalių visų žinomų gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė nagrinėjamųjų šalių atstovybių Europos Sąjungoje nurodyti kitus gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(24)

Nė vienas nagrinėjamųjų šalių eksportuojantis gamintojas nepateikė prašomos informacijos ir nesutiko, kad gali būti atrenkamas.

(25)

Komisija nusiuntė klausimynus atrinktiems Sąjungos gamintojams ir pareiškėjui. Tie patys klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbti internete (14).

(26)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį vykdomi tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(27)

2025 m. gegužės 6 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino toliau taikyti galiojančius antidempingo muitus. Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl šio faktų atskleidimo pateikti.

(28)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, į jas atsižvelgė.

(29)

Peržiūrimasis produktas yra tas pats produktas, kuris buvo nagrinėjamas atliekant pradinį tyrimą ir ankstesnes priemonių galiojimo termino peržiūras, t. y. vamzdžių ir vamzdelių jungiamosios detalės (išskyrus lietines jungiamąsias detales, junges ir jungiamąsias detales su įsriegtais sriegiais) iš geležies arba plieno (neįskaitant nerūdijančio plieno), kurių didžiausias išorinis skersmuo neviršija 609,6 mm, kurios naudojamos privirinimui sandūriniu būdu ar kitiems tikslams ir kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7307 93 11 , ex 7307 93 19 ir ex 7307 99 80 (TARIC kodai 7307 93 11 91, 7307 93 11 93, 7307 93 11 94, 7307 93 11 95, 7307 93 11 99, 7307 93 19 91, 7307 93 19 93, 7307 93 19 94, 7307 93 19 95, 7307 93 19 99, 7307 99 80 92, 7307 99 80 93, 7307 99 80 94, 7307 99 80 95 ir 7307 99 80 98) (toliau – VVJD arba peržiūrimasis produktas).

(30)

Šiame tyrime nagrinėjamasis produktas yra Korėjos Respublikos, Malaizijos ir Rusijos Federacijos kilmės peržiūrimasis produktas, kurio KN kodai šiuo metu yra ex 7307 93 11 , ex 7307 93 19 ir ex 7307 99 80 (TARIC kodai 7307 93 11 91, 7307 93 11 93, 7307 93 11 94, 7307 93 11 95, 7307 93 11 99, 7307 93 19 91, 7307 93 19 93, 7307 93 19 94, 7307 93 19 95, 7307 93 19 99, 7307 99 80 92, 7307 99 80 93, 7307 99 80 94, 7307 99 80 95 ir 7307 99 80 98).

(31)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą ir ankstesnes priemonių galiojimo termino peržiūras, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(32)

Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(33)

Kaip minėta 19 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas Korėjos, Malaizijos ir Rusijos gamintojas.

(34)

Komisija informavo visų nagrinėjamųjų šalių valdžios institucijas, kad dėl nebendradarbiavimo Komisija, darydama su Korėja, Malaizija ir Rusija susijusias išvadas, gali taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Šiuo atžvilgiu trijų šalių valdžios institucijos Komisijai nepateikė jokių pastabų arba prašymų, kad klausymuose dalyvautų bylas nagrinėjantis pareigūnas.

(35)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį su dempingo pasikartojimo tikimybe susiję nustatyti faktai buvo grindžiami turimais faktais, visų pirma viešai skelbiama informacija, kaip antai oficialiose bendrovių svetainėse pateikta informacija, prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija ir per peržiūros tyrimą iš bendradarbiaujančių šalių (t. y. pareiškėjo ir atrinktų Sąjungos gamintojų) gauta informacija. Komisija taip pat naudojo įvairius importo statistinius duomenis, įskaitant importo statistinius duomenis, surinktus „Global Trade Atlas“ (toliau – GTA) (15) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) importo duomenų bazėje.

(36)

Atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas Korėjos gamintojas. Todėl Komisija rėmėsi turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Tai apėmė pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą pateiktą informaciją, papildytą turimais peržiūros tiriamojo laikotarpio statistiniais duomenimis, pavyzdžiui, GTA ir JAV importo statistiniais duomenimis.

(37)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu eksportas iš Korėjos į Sąjungą buvo labai nedidelis (apie 60 tonų) ir todėl nebuvo laikomas tipišku. Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį dempingo iš Korėjos pasikartojimo tikimybė buvo nagrinėjama remiantis turimais faktais.

(38)

Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad nustojus galioti priemonėms dempingas pasikartos. Tai atliekant nagrinėti tokie aspektai: Korėjos eksporto į trečiąsias šalis kainos, gamybos pajėgumai, nepanaudoti pajėgumai Korėjoje ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

(39)

Siekdama įvertinti tikėtiną Korėjos VVJD gamintojų eksporto į Sąjungos rinką elgseną netaikant priemonių, Komisija analizavo eksportą į JAV. JAV rinka pasirinkta kaip tinkama referencinė rinka remiantis tuo, kad, skirtingai nuo kitų Korėjos eksporto paskirties šalių, ji pagal mastą yra panaši į Sąjungos rinką: jai būdinga stipri vidaus pramonė, didelė importo apimtis ir palyginti maži importo tarifai, todėl ji yra labai konkurencinga rinka. Be to, JAV yra pagrindinė Korėjos eksporto paskirties šalis, kuriai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu teko apie 32 % viso jos VVJD eksporto (16). Ši metodika atitinka per ankstesnę Korėjos priemonių galiojimo termino peržiūrą taikytą metodiką, nurodytą 1 konstatuojamojoje dalyje.

(40)

Neturint jokios kitos turimos informacijos ir vadovaujantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą pateiktais duomenimis. Siekdamas nustatyti šią Korėjos VVJD vertę per PTL, pareiškėjas rėmėsi pagrindinio Korėjos VVJD gamintojo kainų duomenimis. 2023 m. gruodžio mėn. galiojantis kainoraštis buvo išreikštas KRW remiantis „FCA Busan“ ir konvertuotas į eurus pagal Europos Komisijos paskelbtą vidutinį momentinį valiutos kursą (17).

(41)

Kad užtikrintų reprezentatyvumą, pareiškėjas produktų tipus suskirstė į dydžio kategorijas ir taikė svorinius koeficientus, atsižvelgdamas į jų svarbą rinkai. Galiausiai, kad būtų galima palyginti su eksporto kainomis, pareiškėjas nustatė normaliąją vertę Korėjoje, išreikštą verte pagal svorį.

(42)

Eksporto kainos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo nustatytos remiantis viešai skelbiamais duomenimis, t. y. JAV muitinės statistiniais duomenimis (18). Prekybos lygį koreguoti nereikėjo, nes FOB eksporto kaina laikyta panašia į normaliąją vertę, nustatytą remiantis FCA.

(43)

Norėdamas išreikšti kainų skirtumą kaip CIF importo kainos trečiojoje šalyje procentinę dalį, pareiškėjas turėjo įvertinti draudimo ir tarptautinio frachto iš Korėjos į pagrindines eksporto rinkas išlaidas. Tai buvo padaryta remiantis EBPO duomenų baze, tarptautinio prekybos prekėmis transporto ir draudimo išlaidomis (ITIC) (19).

(44)

Po to pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį normalioji vertė buvo palyginta su pirmiau nustatyta eksporto kaina.

(45)

Nustatytas kainų skirtumas, išreikštas CIF kainos JAV pasienyje procentine dalimi, sudarė 21 %.

(46)

Remiantis prašyme atlikti peržiūrą turimais faktais, Korėjos VVJD pramonė yra labai išvystyta, joje veikia bent septyni gamintojai, įskaitant du pagrindinius gamintojus – „Tae Kwang Bend Co.“ (toliau – „TK Bend“) ir „Sung Kwang Bend Co.“ (toliau – „SK Bend“), kurių bendri gamybos pajėgumai viršija 260 000 tonų. Visų pirma „SK Bend“ nuo paskutinės priemonių galiojimo termino peržiūros 2019 m. padvigubino savo pajėgumus, o kiti du gamintojai nutraukė veiklą.

(47)

Apskritai visi apskaičiuoti Korėjos VVJD gamybos pajėgumai padidėjo nuo 160 000 tonų 2019 m. iki maždaug 283 000 tonų per PTL. Siekiant atsižvelgti į galimą produktų kategorijų dubliavimąsi, naudotas konservatyvus 250 000 tonų įvertis.

(48)

Remiantis tuo pačiu šaltiniu, Korėja turi daug nepanaudotų pajėgumų, o panaudojimo koeficientas yra žemas – 23 %. Apskaičiuota, kad per PTL vidaus suvartojimas buvo 16 500 tonų, o bendra gamyba – 58 200 tonų, visų pirma skirta eksportui. Dėl to susidarė dideli 191 800 tonų pertekliniai pajėgumai. Šie pertekliniai pajėgumai beveik keturis kartus viršija bendrą Sąjungos suvartojimą, kuris, kaip apskaičiuota, per PTL sudarė apie 48 000 tonų.

(49)

Be to, nė vienas iš turimų faktų nerodo, kad Korėjoje sektoriai, kuriuose naudojamos VVJD, būtų labai padidėję ar sumažėję, todėl laikoma, kad artimiausiais metais Korėjos vidaus VVJD rinka išliks pakankamai stabili ir Korėjos VVJD gamintojams nebus sudaryta reikšmingų plėtros galimybių. Be JAV, pagrindinės kitos Korėjos VVJD gamintojų eksporto rinkos yra Artimieji Rytai ir Pietryčių Azija. Remiantis atliekant tyrimą gauta informacija, nėra jokių požymių, kad paklausa kurioje nors iš šių rinkų artimiausiais metais labai padidėtų. Be to, didėjanti Kinijos konkurencija galėtų apriboti Korėjos VVJD eksporto augimo potencialą pagrindiniuose regionuose ir galbūt paskatinti ją ieškoti naujų eksporto galimybių tokiose rinkose kaip Europos Sąjunga, jei būtų panaikintos esamos prekybos priemonės.

(50)

Sąjungos rinka tebėra labai patraukli Korėjos eksportuojantiems gamintojams tiek apimties, tiek kainų požiūriu kaip viena didžiausių rinkų pasaulyje. Iš tiesų, kaip nurodyta 122 konstatuojamojoje dalyje, vidutinė kaina Sąjungos rinkoje buvo 19 % didesnė už vidutinę Korėjos VVJD eksporto į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) kainą per PTL, kaip nurodyta JAV importo duomenų bazėje. Todėl Sąjungos rinka tebėra patraukli Korėjos VVJD eksporto rinka.

(51)

Atsižvelgiant į didelius Korėjos nepanaudotus pajėgumus, mažas Korėjos VVJD, eksportuotų į trečiąsias šalis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, kainas ir į Sąjungos rinkos, kaip pagrindinės galimos eksporto paskirties vietos, patrauklumą, labai tikėtina, kad nustojus galioti dabartinėms priemonėms didelis kiekis Korėjos VVJD patektų į Sąjungos rinką dempingo kainomis. Todėl Komisija padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog nustojus galioti priemonėms dempingas pasikartos.

(52)

Atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas Malaizijos gamintojas. Komisija naudojo turimus faktus pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, t. y. pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą pateiktą informaciją, atnaujintą turimais PTL statistiniais duomenimis, įskaitant „Global Trade Atlas“ (GTA) eksporto duomenis.

(53)

Remiantis „Comext“ duomenų bazės duomenimis, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importas iš Malaizijos į Sąjungą buvo nedidelis (mažesnis nei 1 tona) ir todėl nebuvo laikomas tipišku. Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį dempingo iš Malaizijos pasikartojimo tikimybė buvo nagrinėjama remiantis turimais faktais.

(54)

Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad nustojus galioti priemonėms dempingas pasikartos. Tai atliekant nagrinėti tokie aspektai: Malaizijos eksporto į trečiąsias šalis kainos, gamybos pajėgumai, nepanaudoti pajėgumai Malaizijoje ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

(55)

Siekdama ištirti galimą VVJD gamintojų elgseną Malaizijoje, Komisija analizavo Malaizijos eksportą į JAV. Šis metodas yra tapatus metodui, taikytam per 1 konstatuojamojoje dalyje minėtą ankstesnę Malaizijai taikomų priemonių galiojimo termino peržiūrą. Komisija pasirinko JAV, nes jų rinka yra panašaus dydžio kaip ir Sąjungos rinka: daug vietos gamintojų, taip pat didelė importo dalis, todėl rinka yra labai konkurencinga. Be to, JAV rinka yra pati svarbiausia Malaizijos eksporto rinka. Remiantis GTA eksporto statistikos duomenimis, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu eksporto į JAV apimtis buvo beveik 19 000 tonų, o tai sudaro 72 % viso Malaizijos VVJD eksporto į JAV per tą laikotarpį.

(56)

Neturint jokios kitos turimos informacijos ir vadovaujantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą pateiktais duomenimis. Pareiškėjas negalėjo rasti duomenų apie VVJD kainas Malaizijoje, nes tokia informacija nėra viešai prieinama. Vietoj to normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis Sąjungos pramonės gamybos veiksniais, naudojant viešai prieinamus Malaizijos žaliavų, energijos, komunalinių paslaugų, darbo ir kitų gamybos sąnaudų duomenis.

(57)

Pagrindiniai sąnaudų komponentai nustatyti remiantis Malaizijos vyriausybės statistiniais duomenimis (20) ir kitais pasauliniais statistiniais duomenimis (21) (22), o netiesioginės išlaidos apskaičiuotos naudojant Sąjungos pramonės lyginamuosius dydžius. Pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos, taip pat pelno dydžiai buvo pagrįsti pagrindinio Malaizijos VVJD gamintojo „Pantech Steel Industries“ finansinėmis ataskaitomis.

(58)

Eksporto kainos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo nustatytos remiantis viešai skelbiamais duomenimis, t. y. GTA. Remdamasi pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą parengta metodika ir siekdama geresnio palyginamumo, Komisija pakoregavo statistinius duomenis remdamasi naujausiais EBPO duomenų bazės duomenimis apie CIF/FOB skirtumus.

(59)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį normalioji vertė buvo palyginta su VVJD eksporto į JAV kaina. Apskritai Malaizijos eksporto į JAV rinką kainų skirtumas yra didelis – daugiau kaip 73 %.

(60)

Prašyme nurodyta, kad pareiškėjas nustatė penkis Malaizijos VVJD gamintojus. Bendri apskaičiuoti šių gamintojų gamybos pajėgumai yra 57 000 tonų per metus. „Anggerik Laksana“ pajėgumai yra didžiausi – 24 000 tonų per metus, po jos – 21 000 tonų „Pantech Steel Industries“. Visi likę trys gamintojai – „Arah Dagang“, „JAKs Steel Industries“ ir „ML Pipe Fittings“ – pagamina 4 000 tonų per metus.

(61)

Apskaičiuota, kad Malaizijos vidaus suvartojimas sudaro 12 000 tonų per metus, o eksportas per PTL (2023 m. balandžio–rugsėjo mėn.) buvo apie 21 800 tonų, o importas – 10 400 tonų. Tai rodo, kad vidaus gamyba sudarė apie 23 400 tonų, taigi nepanaudoti pajėgumai sudarė 33 600 tonų, t. y. daugiau kaip 70 % apskaičiuoto ES suvartojimo per PTL, t. y. apie 48 000 tonų.

(62)

Apibendrinant galima teigti, kad Malaizijos gamybos pajėgumai gerokai viršija vidaus paklausą, o didelė dalis skirta eksportui. Šis disbalansas rodo, kad panaikinus antidempingo priemones eksporto į ES apimtis galėtų padidėti.

(63)

Nustatyta, kad 2023 m. balandžio–rugsėjo mėn. Malaizijos eksporto į JAV ir į visas paskirties vietas kainos buvo atitinkamai 62 % ir 56 % mažesnės nei VVJD kainos ES. Net ir atsižvelgus į frachto sąnaudas, Malaizijos kainos išliktų gerokai mažesnės už Sąjungos kainų lygį, todėl Sąjungos rinka taip pat būtų patraukli kainų požiūriu. Atsižvelgiant į didelius nepanaudotus Malaizijos pajėgumus ir pasaulinę perteklinę pasiūlą, tikėtina, kad panaikinus antidempingo priemones labai padidės Malaizijos eksportas į Sąjungą dempingo kainomis.

(64)

Be to, atlikusios vengimo tyrimą 2018 m. liepos 25 d. JAV valdžios institucijos išplėtė 182,9 % antidempingo muito taikymą iš Kinijos importuojamoms sandūriniu būdu privirinamoms jungiamosioms detalėms iš nelegiruotojo plieno šio produkto importui iš Malaizijos (23). 2023 m. kovo mėn. JAV Tarptautinės prekybos komisija (USITC) nustatė, kad panaikinus galiojančius įsakymus dėl antidempingo muitų, taikomus Malaizijos kilmės nerūdijančio plieno sandūriniu būdu privirintoms jungiamosioms detalėms, materialinė žala JAV pramonei veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų. Todėl Malaizijos eksportuojantys gamintojai turėtų ieškoti alternatyvių rinkų VVJD eksportui.

(65)

Dėl to, kas išdėstyta pirmiau, Sąjungos rinka būtų tikslinė perteklinių pajėgumų turinčių Malaizijos gamintojų ir produktų, kurie anksčiau buvo parduodami JAV, rinka, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(66)

Atsižvelgiant į nepanaudotus pajėgumus, kainų nustatymo praktiką JAV bei antidempingo muitų taikymo išplėtimą Malaizijai toje rinkoje, ir tai, kad Sąjungos rinka yra patraukli Malaizijos VVJD gamintojams, labai tikėtina, kad jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Malaizijos VVJD gamintojai į Sąjungą eksportuotų didelius VVJD kiekius dempingo kainomis. Todėl Komisija padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog nustojus galioti priemonėms dempingas pasikartos.

(67)

Kadangi Rusijos gamintojai nebendradarbiavo, Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį rėmėsi turimais faktais, t. y. pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija.

(68)

Remiantis COMEXT duomenų baze, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importas iš Rusijos nebuvo vykdomas. Todėl Komisija savo analizėje daugiausia dėmesio skyrė dempingo pasikartojimui.

(69)

Nuo 2021 m. pabaigos Rusijos valdžios institucijų paskelbti oficialūs muitinės statistiniai duomenys nebuvo prieinami nei tiesiogiai, nei per tokias duomenų bazes kaip JT COMTRADE arba PPO ITC duomenų bazės. Todėl, siekdama įvertinti pardavimą eksportui į trečiąsias šalis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (PTL), Komisija rėmėsi pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą pateiktais duomenimis, gautais iš privačių rinkos tyrimų, prieinamų naudojantis „Tradedata.pro“ (24).

(70)

Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad nustojus galioti priemonėms dempingas pasikartos. Tai atliekant nagrinėti tokie aspektai: Rusijos eksporto į trečiąsias šalis kainos, gamybos pajėgumai, nepanaudoti pajėgumai Rusijoje ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

(71)

Neturint jokios kitos informacijos, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį normalioji vertė buvo nustatyta remiantis prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjo pateiktais duomenimis.

(72)

Rusijos vidaus kainų duomenys nebuvo viešai prieinami, todėl pareiškėjas normaliąją vertę apskaičiavo remdamasis gamybos Rusijoje sąnaudomis. Metodika buvo susijusi su tipiškų Sąjungos gamintojų gamybos veiksnių taikymu ir jų derinimu su Rusijos sąnaudų duomenimis. Žaliavų, įskaitant vamzdžio ruošinius (besiūlius plieno vamzdžius), kaina buvo nustatyta remiantis importo statistiniais duomenimis, gautais iš privačių rinkos tyrimų, o duomenys apėmė laikotarpį nuo 2023 m. kovo iki spalio mėn. Kitos sąnaudos, pavyzdžiui, energijos ir komunalinių paslaugų, buvo pagrįstos viešai prieinama informacija apie elektros energijos, gamtinių dujų ir vandens kainas Rusijoje. Kalbant apie darbo sąnaudas, pareiškėjas naudojo „Trading Economics“ ir EBPO duomenis. Pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos kartu su pelno dydžiais buvo įtrauktos į apskaičiuotą normaliąją vertę naudojant Rusijos VVJD gamintojo akcinės bendrovės BAZ „Blagovessschensky Fittings Plant“ finansinius duomenis.

(73)

Eksporto kainos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo nustatytos remiantis privačių rinkos tyrimų paslaugų teikėjo duomenimis (25). Rusijos VVJD gamintojams svarbios tik dvi eksporto rinkos: Uzbekistanas (1 282 t) ir Armėnija (216 t). Šioms šalims tenka atitinkamai 85 % ir 14 % viso Rusijos eksporto.

(74)

Po to pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį normalioji vertė buvo palyginta su šių dviejų šalių eksporto kaina.

(75)

Tuomet kainų skirtumas buvo apskaičiuotas kaip Rusijos eksporto į kiekvieną iš šių dviejų šalių kainos procentinė dalis. Tuo remiantis Uzbekistano kainų skirtumo procentinis dydis buvo 29,6 %, o Armėnijos – 65,9 %. Atsižvelgiant į visas paskirties vietas, svertinio kainų skirtumo procentinis dydis per PTL sudarė 25,1 %.

(76)

Remiantis turimais faktais, nustatyta 14 Rusijos peržiūrimojo produkto eksportuotojų, įskaitant 13 eksportuojančių gamintojų. Šių gamintojų pajėgumai apskaičiuoti taip: „JSC Lisky“ – 26 000 tonų, „OMK Group Trubodetal“ – 30 000 tonų, BAZ – 10 000 tonų ir 10 kitų gamintojų – po 2 400 tonų, iš viso 90 000 tonų. Konservatyviais vertinimais, mažiau žinomų gamintojų pajėgumai yra mažesni už vidutinius mažų Sąjungos gamintojų pajėgumus.

(77)

Kad įvertintų nepanaudotus pajėgumus, pareiškėjas darė prielaidą, kad Rusijoje pajėgumų naudojimo koeficientas yra 40 %, todėl nepanaudoti pajėgumai sudaro 54 000 tonų, t. y. viršija VVJD suvartojimą ES, kuris, kaip apskaičiuota, yra 48 000 tonų.

(78)

Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Rusijos gamintojai peržiūrimąjį produktą į trečiąsias rinkas eksportavo maždaug 44 % mažesnėmis kainomis nei vidutinės Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungos rinkoje kainos, o tai rodo, kad eksportas į Sąjungą gali būti patrauklesnis Rusijos eksportuotojams nei eksportas į kitas šalis.

(79)

Be to, dėl geografinio artumo, dydžio ir didelio suvartojimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinka yra viena didžiausių rinkų pasaulyje ir patraukli eksporto paskirties vieta.

(80)

Be Rusijos, pagrindinės šių pramonės šakų eksporto rinkos yra Kazachstanas ir Baltarusija. Nėra jokios informacijos apie tai, kad paklausa kurioje nors iš šių rinkų artimiausiais metais labai sumažėtų arba padidėtų. Remiantis pareiškėjo pateikta informacija, VVJD pajėgumai visame pasaulyje yra pertekliniai, o Sąjungos rinka yra viena didžiausių pasaulio rinkų, todėl ji yra patraukli eksporto vieta.

(81)

Komisija pripažįsta, kad dėl esamų sankcijų tokio nukreipimo gali nebūti. Tačiau, kadangi šios sankcijos yra susijusios su Rusijos karine agresija prieš Ukrainą ir su tuo susijusia geopolitine padėtimi, jų taikymo sritis, moduliavimas ir trukmė yra nenuspėjami. Be to, antidempingo priemonės galioja penkerius metus. Atsižvelgdama į šiuos neaiškumus ir į tai, kad Taryba bet kuriuo metu gali iš dalies pakeisti tikslią sankcijų taikymo sritį ir trukmę, Komisija nustatė, kad galiojančios sankcijos negali turėti įtakos perspektyviniam veiksmui, pavyzdžiui, antidempingo priemonių peržiūrai, ir negali pakeisti Komisijos išvadų šiame tyrime.

(82)

Komisija dempingo pasikartojimo tikimybę nustatė remdamasi toliau nurodytais elementais. Pirma, Komisija nustatė, kad Rusijos gamintojai VVJD į trečiąsias šalis eksportavo už normaliąją vertę mažesnėmis kainomis. Be to, Rusijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo dideli, o nepanaudoti pajėgumai viršijo bendrą Sąjungos suvartojimą. Be to, dėl Sąjungos rinkos patrauklumo pagal dydį, geografinį artumą ir kainas tikėtina, kad nustojus galioti priemonėms Rusijos eksportas ir nepanaudoti pajėgumai būtų vėl nukreipti į Sąjungos rinką.

(83)

Komisija laikėsi nuomonės, kad sankcijų poveikis yra laikinas ir bet kuriuo metu gali keistis. Todėl sankcijos negali turėti įtakos šio tyrimo išvadoms.

(84)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija, remdamasi turimais faktais, padarė išvadą, kad nustojus galioti VVJD taikomoms antidempingo priemonėms Rusijos dempingas greičiausiai pasikartotų.

(85)

Atskleidus faktus Rusijos vyriausybė teigė, kad sankcijos trukdė atnaujinti importą iš Rusijos nenuspėjamu laikotarpiu, o panaikinus priemones importas iš Rusijos nebūtų atnaujintas. Ji taip pat teigė, kad Komisija sau prieštaravo tvirtindama, kad VVJD nukreipimas iš Rusijos negali būti vykdomas.

(86)

Rusijos vyriausybė taip pat teigė, kad informacijos šaltinis, kurį Komisija naudojo eksporto kainai nustatyti, buvo nepatikimas ir neskaidrus, nes ji rėmėsi privačiais rinkos tyrimais per Tradedata.pro. Rusijos vyriausybė taip pat nurodė, kad JT COMTRADE statistiniai duomenys apie importą iš Rusijos į Armėniją ir Uzbekistaną yra viešai prieinami.

(87)

Rusijos vyriausybė taip pat pažymėjo, kad pasaulio rinkos yra palyginti atviros prekybai VVJD.

(88)

Kaip paaiškinta 83 konstatuojamojoje dalyje, Komisija laikėsi nuomonės, kad sankcijų taikymo sritis ir trukmė yra nenuspėjama ir kad jos negali turėti įtakos perspektyviniam veiksmui, pavyzdžiui, antidempingo priemonių peržiūrai ir negali pakeisti Komisijos išvadų šiame tyrime. Komisija taip pat pažymėjo, kad Rusijos vyriausybė nepateikė JT COMTRADE duomenimis pagrįstų statistinių duomenų ir neįrodė, kad dėl tokių duomenų būtų padaryta kitokia išvada nei ta, kuri buvo padaryta remiantis Tradedata.pro portalu, kuris yra duomenų šaltinis, prieinamas sumokėjus mokestį. Tvirtinimas, susijęs su pasaulio rinkos atvirumu, laikytas beprasmišku ir negalutiniu, be kita ko, atsižvelgiant į Sąjungos rinkos patrauklumą. Tuo remdamasi Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(89)

Komisija padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamųjų šalių eksporto kainodaros praktiką, svarbius perteklinius pajėgumus nagrinėjamosiose šalyse ir Sąjungos rinkos patrauklumą VVJD gamintojams šiose šalyse, jei būtų leista nebetaikyti antidempingo priemonių, peržiūrimojo produkto importas iš šių šalių į Sąjungą labai padidėtų. Be to, Komisija nustatė, kad šis importas veikiausiai būtų vykdomas dempingo kaina. Todėl Komisija padarė išvadą, kad nustojus galioti VVJD taikomoms priemonėms Korėjos, Malaizijos ir Rusijos vykdomas dempingas greičiausiai pasikartotų.

(90)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje panašų produktą gamino 22 gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį.

(91)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 24 368 tonos. Šis skaičius nustatytas remiantis turima informacija apie Sąjungos pramonę, kaip antai prašymu, pareiškėjo pateikta informacija ir patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais. Kaip nurodyta 21 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kurie pagamino ir pardavė daugiau kaip 50 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(92)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi pareiškėjo pateiktais Eurostato importo statistiniais duomenimis ir Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje apimtimi, sutikrinta su patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų duomenimis.

(93)

Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(94)

Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu nesikeitė. Kadangi VVJD daugiausia naudojamos naftos chemijos pramonėje, statybos, energijos gamybos ir pramonės įrenginiuose vamzdžiams arba vamzdeliams prijungti, VVJD paklausa paprastai siejama su energetikos infrastruktūros sektoriaus veikla. Tačiau dėl COVID-19 pandemijos, Rusijos invazijos į Ukrainą ir vėliau kilusios energetikos krizės sprendimų dėl tvarių energijos išteklių pasirinkimo priėmimas sustojo. Tai reiškia, kad planuojami ir vykdomi ilgalaikiai energetikos pertvarkos projektai kol kas iš esmės sustabdyti. Todėl pastaraisiais metais Sąjungos suvartojimas išliko stabilus. Tikimasi, kad, vyriausybėms ir energetikos įmonėms nusprendus dėl tvarios energijos, prie kurios bus pereinama nuo iškastinio kuro (pvz., vėjo, saulės, branduolinės ar kitos energijos), rūšies vartojimas didės.

(95)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis ir pareiškėjo pateikta informacija. Po to importo rinkos dalis nustatyta remiantis Sąjungos suvartojimu, kaip parodyta 1 lentelėje.

(96)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

2 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(97)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš visų trijų nagrinėjamųjų šalių buvo nedidelis arba jo visai nebuvo. Korėjos ir Malaizijos atveju šie lygiai yra panašūs į tuos, kurie buvo nustatyti nuo pradinių galutinių antidempingo priemonių nustatymo 2002 m. Kalbant apie Rusiją, importas, kurio lygis jau prieš nagrinėjamąjį laikotarpį buvo labai mažas, sumažėjo iki nulio nuo tada, kai Rusijai buvo nustatytos sankcijos po jos karinės agresijos prieš Ukrainą.

(98)

Atsižvelgiant į labai mažą arba iš vis neegzistuojančią nagrinėjamojo produkto iš nagrinėjamųjų šalių importo apimtį ir didelį įvairių peržiūrimojo produkto rūšių asortimentą (apimantį įvairius parametrus, pvz., specifikacijų standartus, medžiagos rūšis, pagrindinę žaliavą, tipą (alkūnė, trišakis ar reduktorius), išorinį skersmenį ir sienelių storį), šio importo kainos negalėtų būti prasmingai analizuojamos.

(99)

Kadangi nė vienos iš nagrinėjamųjų šalių eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, o iš šių šalių į Sąjungą importuotas labai mažas kiekis, Komisija kainų palyginimą su kainomis Sąjungos rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatė lygindama:

(100)

Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad vidutinis svertinis kainos skirtumas Malaizijai buvo 30,4–40,1 %, o Rusijai – 31,7 %. Kita vertus, pradėjus taikyti antidempingo muitus Korėjos kainos buvo 18,8–29,9 % didesnės už kainas Sąjungos rinkoje.

(101)

Atskleidus faktus Rusijos vyriausybė teigė, kad Armėnijos ir Uzbekistano pasirinkimas, kaip paaiškinta 99 konstatuojamosios dalies 2 dalies b punkte, ekonominiu požiūriu neturi prasmės, nes šios rinkos skiriasi nuo Sąjungos rinkos pagal produktų asortimentą ir kitus parametrus. Tačiau Rusijos vyriausybė nepateikė jokių šį tvirtinimą pagrindžiančių įrodymų ir nepasiūlė tinkamesnio kainų palyginimo šaltinio ar metodikos 99 konstatuojamojoje dalyje. Be to, Armėnijai ir Uzbekistanui kartu tenka beveik 100 % Rusijos VVJD eksporto, kaip paaiškinta 73 konstatuojamojoje dalyje, ir šios šalys yra vienintelės atitinkamos rinkos, į kurias galima atsižvelgti. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(102)

VVJD importas iš kitų nei nagrinėjamosios šalys trečiųjų šalių daugiausia buvo vykdomas iš Kinijos ir Kambodžos.

(103)

(Bendros) importo į Sąjungą apimties, taip pat VVJD importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalies ir kainų raida:

3 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(104)

Nors Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko stabilus, importas iš kitų trečiųjų šalių, visų pirma Kinijos ir Kambodžos, padidėjo nuo 18 291 tonos 2020 m. iki 28 897 tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Dėl to peržiūros tiriamuoju laikotarpiu rinkos dalis padidėjo daugiau kaip 20 procentinių punktų iki 60,3 %. Be to, kaip matyti iš 5 lentelės, Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo panašiai – nuo 60,9 % iki 39,5 %.

(105)

Importo iš Kinijos ir Kambodžos kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo atitinkamai 7 % ir 21 %, t. y. gerokai mažesnės už 7 lentelėje nurodytą Sąjungos pramonės kainų lygį tiek pagal padidėjimą (Sąjungos kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 95 %), tiek pagal absoliučius kainų lygius (vidutinės importo iš Kinijos ir Kambodžos kainos buvo atitinkamai 1 889 ir 1 905 EUR už toną, palyginti su vidutine Sąjungos pardavimo kaina – 5 033 EUR už toną).

(106)

Kitų trečiųjų šalių importo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat padidėjo, tačiau daugiau (59 %) nei Kinijos ir Kambodžos importo kainos. Kadangi vidutinė importo iš šių kitų trečiųjų šalių kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat buvo mažesnė už vidutinę Sąjungos pardavimo kainą, dėl to rinkos dalis padidėjo mažiau (mažiau nei devyniais procentiniais punktais) nei bendra Kinijos ir Kambodžos rinkos dalis.

(107)

Vertinant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(108)

Kaip minėta 21 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai įvertinti atlikta atranka.

(109)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi pareiškėjo pateiktais duomenimis, kurie buvo susiję su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija apskaičiavo remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis ir tikrinamųjų vizitų bendrovių patalpose duomenimis.

(110)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(111)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(112)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(113)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį gamybos apimtis sumažėjo 28 %. Konkrečiau, 2020–2022 m. ji išliko gana stabili, o 2023 m. ir toliau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gerokai sumažėjo. Tai rodo priešingą tendenciją, susijusią su importu iš trečiųjų šalių, ypač Kinijos ir Kambodžos, kurių importas 2023 m. ir toliau per peržiūros tiriamąjį laikotarpį labai padidėjo. Tai taip pat sutapo su Sąjungos gamybos sąnaudų tendencija, kuri pradėjo didėti 2022 m., labai padidėjo 2023 m. ir toliau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Dėl to Sąjungos pramonė buvo priversta padidinti savo pardavimo kainas, kad pasiektų tam tikrą pelningumo lygį, todėl kainos tapo mažiau konkurencingos, palyginti su importu iš trečiųjų šalių, sumažėjo pardavimo lygis, rinkos dalis ir atitinkamai gamybos lygis.

(114)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos pajėgumai išliko tokie patys, todėl pajėgumų naudojimas per tą patį laikotarpį sumažėjo 28 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pajėgumų naudojimas buvo labai mažas (23–16 %). Kaip ir ankstesniuose priemonių galiojimo termino tyrimuose (29), šis žemas lygis iš dalies susijęs su bendrų šios konkrečios pramonės šakos pajėgumų apskaičiavimo metodu, kuriame nurodyti pajėgumai yra teoriniai didžiausi pajėgumai (pagrįsti, be kita ko, 3 pamainomis per dieną), kurie nebūtinai tiksliai atspindi faktinius pajėgumus. Vis dėlto, net jei pajėgumai būtų pagrįsti 1 pamaina per dieną ir taip visi pajėgumai būtų padalyti iš trijų, pajėgumų naudojimo koeficientas būtų tik 50 %, o tai nėra ilgalaikis tvarus lygis.

(115)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis (tonomis)

(116)

Visas Sąjungos pramonės pardavimas Sąjungos rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 34 %, o Sąjungos suvartojimas išliko stabilus. Sąjungos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo daugiau nei 20 procentinių punktų. Sąjungos pramonės pardavimo apimtis kasmet mažėjo, ypač 2022–2023 m. Kaip paaiškinta 113 konstatuojamojoje dalyje, tai sutapo su dideliu gamybos sąnaudų padidėjimu ir su tuo susijusiomis padidėjusiomis pardavimo kainomis.

(117)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Užimtumas ir našumas

(118)

Nagrinėjamu laikotarpiu užimtumas Sąjungos pramonėje sumažėjo 14 %. Tačiau, kadangi gamybos lygis sumažėjo dar labiau, nagrinėjamuoju laikotarpiu vieno darbuotojo našumo lygis sumažėjo 17 %.

(119)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartojimas nepakito. Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 34 %, todėl rinkos dalis sumažėjo 35 %.

(120)

Kaip paaiškinta 53, 37 ir 68 konstatuojamosiose dalyse, nebuvo įmanoma nustatyti nė vienos iš nagrinėjamųjų šalių dempingo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Todėl atliekant tyrimą pirmiausia nagrinėta dempingo pasikartojimo tikimybė, jei antidempingo priemonės būtų panaikintos.

(121)

Per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą Sąjungos pramonės finansinė ir ekonominė padėtis per to tyrimo nagrinėjamąjį laikotarpį dar pablogėjo. Dabartinio priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės padėtis pradėjo rodyti atsigavimo nuo ankstesnio dempingo poveikio požymių, kaip matyti iš palankios kai kurių pagrindinių žalos rodiklių tendencijos Sąjungos pramonei. Vis dėlto pagal kitus rodiklius padėtis toliau blogėjo, kaip bus nurodyta toliau.

(122)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos Sąjungoje (EUR/t)

(123)

Vidutinė Sąjungos pramonės vieneto pardavimo kaina nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 95 % iki 5 033 EUR už toną peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Sąjungos pramonė nusprendė padidinti savo kainas, kad atspindėtų didelį gamybos sąnaudų padidėjimą, kurį daugiausia lėmė nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjusios žaliavų, energijos ir darbo sąnaudos. Be to, Sąjungos pramonė palaipsniui didina specializuotų, aukščiausios kokybės produktų, o ne biržos prekių gamybą, kad išliktų konkurencinga, atsižvelgiant į tebesitęsiantį importą mažomis kainomis iš trečiųjų šalių. Tokių ne biržos prekių produktų pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos paprastai vidutiniškai buvo didesnės.

(124)

Vidutinės gamybos sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat padidėjo, nors ir mažiau, t. y. 38 %, ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pasiekė 4 504 EUR už toną.

(125)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(126)

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos padidėjo 40 %, o tai rodo pastaraisiais metais visoje Sąjungoje padidėjusias darbo sąnaudas (30).

(127)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Atsargos

(128)

Atrinktų Sąjungos gamintojų laikotarpio pabaigos atsargų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 33 %, o tai rodo, kad šiuo laikotarpiu sumažėjo visų pirma biržos prekių tipo VVJD pardavimo apimtis. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu atsargų lygis sudarė apie 61 % atrinktų Sąjungos gamintojų produkcijos.

(129)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(130)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Dėl COVID-19 pandemijos poveikio tarptautiniam prekių srautui 2020 ir 2021 m. Sąjungos pramonė sugebėjo padidinti savo pardavimo kainas, kad pirmą kartą per daugelį metų 2022-aisiais pasiektų pelningą lygį. Tačiau 2023 ir 2024 m. dėl bendro Rusijos invazijos į Ukrainą poveikio, dėl kurio padidėjo gamybos sąnaudos, ir dėl importo mažomis kainomis iš trečiųjų šalių spaudimo, pelno lygis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo iki 2,4 %.

(131)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynojo pinigų srauto tendencija nagrinėjamuoju laikotarpiu kito teigiamai, todėl Sąjungos pramonė galėjo investuoti į būtiną mašinų techninę priežiūrą ir keitimą.

(132)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Nagrinėjamuoju laikotarpiu ji svyravo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu siekė –3 %.

(133)

Nepaisant tam tikro pagerėjimo, ypač popandeminiais metais, o tai rodo šiek tiek pelninga padėtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, Sąjungos pramonės padėtis išlieka nestabili. Suvartojimas išliko stabilus, o importas iš trečiųjų šalių per nagrinėjamąjį laikotarpį nuolat didėjo, todėl sumažėjo gamybos apimtis, pajėgumų naudojimas ir pardavimo lygis, o rinkos dalis sumažėjo nuo 60,9 % iki 39,5 %.

(134)

Be to, padidėjo atsargų lygis, sumažėjo darbuotojų skaičius ir našumas, o dėl pinigų srautų, nors ir teigiamų, nebuvo galima investuoti, išskyrus tose srityse, kurios būtinos gamybai Sąjungoje išlaikyti. Dėl tebesitęsiančio netikrumo, susijusio su planuojamu perėjimu prie tvarių energijos šaltinių, daugumos ilgalaikių energetikos projektų laukiama, kol bus priimti sprendimai šiose srityse. Tai kartu su padidėjusiomis sąnaudomis ir padidėjusiu importu iš trečiųjų šalių turėjo neigiamos įtakos Sąjungos pramonei. Tuo pačiu metu Sąjungos pramonė sugebėjo išlaikyti nuolat aukštą eksporto lygį, taip sušvelnindama neigiamą Sąjungos vidaus rinkos poveikį Sąjungos pramonei.

(135)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš nagrinėjamųjų šalių išliko nereikšmingas arba nebuvo vykdomas, o importas iš kitų trečiųjų šalių (daugiausia Kambodžos ir Kinijos) nuolat mažomis kainomis gerokai padidėjo.

(136)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje. Kadangi iš trijų nagrinėjamųjų šalių beveik nebuvo importuojama, Komisija taip pat padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatyta žala Sąjungos pramonei negalėjo būti padaryta dėl importo iš Korėjos, Malaizijos ar Rusijos.

(137)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija taip pat išnagrinėjo, ar yra tikimybė, kad žala, kurią iš pradžių darė importas dempingo kaina iš Korėjos, Malaizijos arba Rusijos, pasikartos, jei priemonės būtų panaikintos.

(138)

136 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei daryta materialinė žala. Komisija toje pačioje konstatuojamojoje dalyje taip pat padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastis negalėjo būti importas dempingo kaina iš Korėjos, Malaizijos ir Rusijos dėl labai nedidelio jo kiekio. Todėl pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija vertino, ar yra tikimybė, kad žala, kurią iš pradžių darė importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių, pasikartotų, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(139)

Šiuo atžvilgiu Komisija išnagrinėjo nagrinėjamųjų šalių gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, eksporto į trečiąsias šalis kainų ir kainų lygio Sąjungoje santykį, tikėtiną importo iš nagrinėjamųjų šalių kainų lygį netaikant antidempingo priemonių ir jų poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir Sąjungos rinkos patrauklumui, taip pat kitų šalių taikomas prekybos ribojamąsias priemones.

(140)

Kaip nurodyta 60, 48 ir 77 konstatuojamosiose dalyse, apskaičiuota, kad nepanaudoti pajėgumai trijose nagrinėjamosiose šalyse per peržiūros tiriamąjį laikotarpį sudarė maždaug 279 000 tonų, o tai daugiau nei penkiais kartais viršija Sąjungos suvartojimą tuo pačiu laikotarpiu.

(141)

Be to, nenustatyta faktų, kurie rodytų, kad artimiausioje ateityje VVJD paklausa Malaizijos, Korėjos ar Rusijos vidaus rinkoje arba bet kurioje trečiojoje šalyje pastebimai padidės. Todėl Komisija padarė išvadą, kad paklausa vidaus rinkoje trijose nagrinėjamosiose šalyse arba kitų trečiųjų šalių rinkose nepajėgtų absorbuoti turimų nepanaudotų pajėgumų. Atsižvelgiant į stabilų Sąjungos suvartojimą nagrinėjamuoju laikotarpiu ir į prognozes, kad artimiausioje ateityje po sprendimų dėl tvarios energijos projektų padidės paklausa, šie nepanaudoti pajėgumai galėtų būti naudojami eksportui į Sąjungą skirtam peržiūrimajam produktui gaminti, jei būtų leista nebetaikyti priemonių (31).

(142)

Nė vienas nagrinėjamųjų šalių eksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo. Be to, nebuvo galima nustatyti patikimų importo į Sąjungą kainų, atsižvelgiant į tai, kad importo kiekis yra nedidelis arba jo visai nėra.

(143)

Komisija atliko kainų analizę netaikant antidempingo priemonių, remdamasi eksporto į trečiąsias šalis kainomis, kad nustatytų, kokį poveikį importas iš trijų nagrinėjamųjų šalių darytų Sąjungos pramonei, jei priemonės būtų panaikintos. Paaiškėjo, kad dėl importo iš Korėjos, Malaizijos ir Rusijos kainų Sąjungos pramonės kainos veikiausiai būtų priverstinai sumažintos atitinkamai 10,0 %, 56,7 % ir 44,3 %.

(144)

Kaip nurodyta 64 konstatuojamojoje dalyje, į Jungtines Amerikos Valstijas importuojamoms VVJD taikomų antidempingo priemonių taikymas nuo 2018 m. liepos mėn. buvo išplėstas Malaizijai. Tai reiškia, kad patekimas į vieną didžiausių VVJD eksporto rinkų (JAV) buvo apribotas. Atsižvelgiant į Sąjungos rinkos patrauklumą, o Rusijos eksportuotojų atveju – į Sąjungos rinkos artumą įprastomis aplinkybėmis, kaip aprašyta 3.2.2.3, 3.3.2.3 ir 3.4.2.3 skirsniuose, ir yra didelė tikimybė, kad šie eksportuojantys gamintojai nukreips VVJD eksportą į Sąjungos rinką, jei priemonės nustotų galioti.

(145)

Be to, dėl dabartinio geopolitinio netikrumo ir plataus masto abipusių prekybos apribojimų pasaulinėje rinkoje, ypač susijusių su plienu, pvz., 2025 m. kovo mėn. Jungtinių Amerikos Valstijų nustatytų apribojimų (32), šalių, kurioms taikomos priemonės, prekybos srautai greičiausiai bus nukreipti į šalis, kuriose taikomos mažesnės ribojamosios prekybos priemonės arba jų visai nėra. Šiuo metu šių veiksmų poveikio negalima numatyti, tačiau tikėtina, kad bent dalis šio pasaulinio eksporto bus nukreipta į Sąjungą.

(146)

Atsižvelgiant į didelius perteklinius pajėgumus visose trijose nagrinėjamosiose šalyse, mažas vidutines importo iš tų šalių kainas ir Sąjungos rinkos patrauklumą, panaikinus priemones Sąjungos pramonė patirtų didelį Korėjos, Malaizijos ir Rusijos spaudimą kainoms. Dėl galimo didelio importo dempingo kaina srauto pablogėtų ir taip nestabili Sąjungos ekonominė padėtis. Dėl to gali būti patirta finansinių nuostolių ir gali būti prarasta Sąjungos pramonė, kurios gamybos ir pardavimo lygis yra labai žemas ir kuri, nesant šio importo dempingo kaina, sugebėjo gauti tik nedidelį teigiamą pelną.

(147)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad tikėtina, jog netaikant priemonių labai padidėtų importas iš Korėjos, Malaizijos ir Rusijos žalingomis dempingo kainomis, o materialinė žala greičiausiai pasikartotų.

(148)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(149)

Kaip nurodyta 136 konstatuojamojoje dalyje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip patvirtino neigiamos daugumos žalos rodiklių tendencijos. 147 konstatuojamojoje dalyje taip pat padaryta išvada, kad jei būtų leista nebetaikyti antidempingo priemonių, žala pasikartotų.

(150)

Apskritai, nepaisant Sąjungos pramonės, kuriai daromas žalingas poveikis, padėties Sąjungos rinkoje, Komisija laikėsi nuomonės, kad pramonė tebėra gyvybinga. Tai buvo grindžiama tuo, kad pramonė ne tik sugebėjo atkurti pelningą padėtį po kelerius metus trukusių nuostolių, bet ir Sąjungos pramonės eksporto rezultatai tebėra nuolat geri, o pardavimas eksportui sudarė didelę visos pardavimo apimties dalį. Tačiau Sąjungos pramonė vis dar pasižymi labai žemu pajėgumų naudojimo lygiu, mažėjančiu gamybos lygiu ir mažėjančiu našumu, o pelno lygis tebėra labai žemas ir dar nepasiekė pelno lygio, kurį būtų galima pasiekti įprastomis aplinkybėmis.

(151)

Jei būtų leista nebetaikyti priemonių, tikėtina, kad importo dempingo kaina iš trijų nagrinėjamųjų šalių antplūdis Sąjungos pramonei darys pražūtingą poveikį, dėl kurio vėl sumažės jos pelnas ir kils rizika, kad gamyba toliau mažės arba net bus uždarytos gamybos vietos Sąjungoje. Todėl galima daryti išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas Korėjai, Malaizijai ir Rusijai atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(152)

Inicijuojant šį tyrimą susisiekta su trisdešimt penkiais importuotojais ir naudotojais ir jie buvo paraginti bendradarbiauti. Tačiau atliekant šį tyrimą nė vienas iš jų nebendradarbiavo ir nepateikė jokios informacijos, išskyrus vieną importuotoją, kuris pareiškė pritariantis galiojančioms antidempingo priemonėms. Taip pat primenama, kad atliekant ankstesnį VVJD tyrimą nustatyta, kad antidempingo priemonių nustatymas veikiausiai neturėtų didelio neigiamo poveikio Sąjungos importuotojų ir naudotojų padėčiai.

(153)

Naudotojai nepateikė jokios informacijos, įrodančios, kad buvo sunku gauti VVJD, o atliekant tyrimą nenustatyta kitaip. Iš tiesų, iš 102–106 konstatuojamųjų dalių matyti, kad importo iš trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąsias šalis, rinkos dalis viršija Sąjungos pramonės rinkos dalį, o tai reiškia, kad naudotojai ir importuotojai VVJD daugiausia perka iš tų trečiųjų šalių.

(154)

Ankstesniuose tyrimuose nustatyta, kad importuotojai ir naudotojai galėjo perkelti dėl antidempingo priemonių padidėjusią kainą. Atliekant šį tyrimą nerasta jokių faktų, kurie prieštarautų minėtai išvadai. Taip yra ir dėl to, kad VVJD naudojamos kaip vamzdžių ir vamzdelių, naudojamų naftos chemijos ir statybos sektoriuje, jungtys. VVJD sudaro tik nedidelę visų šių sektorių sąnaudų dalį, palyginti su daug didesniu pačių vamzdžių ir vamzdelių sąnaudų poveikiu.

(155)

Remiantis tuo, kas išdėstyta ir atsižvelgiant į išvadas, padarytas per ankstesnius tyrimus, tikimasi, kad toliau taikant priemones nebus padaryta reikšmingo neigiamo poveikio naudotojams arba importuotojams.

(156)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, dėl kurių importuojamoms Korėjos, Malaizijos ir Rusijos kilmės VVJD nereikėtų toliau taikyti esamų priemonių.

(157)

Remiantis Komisijos išvadomis dėl dempingo pasikartojimo, žalos pasikartojimo ir Sąjungos interesų, antidempingo priemonės, nustatytos importuojamoms Korėjos, Malaizijos ir Rusijos kilmės VVJD, turėtų būti taikomos toliau.

(158)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Individualūs antidempingo muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms taikomas antidempingo muitas.

(159)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams galėtų taikyti individualias antidempingo muito normas ir atleisti nuo muito, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(160)

Jeigu nustačius atitinkamas priemones labai padidėtų kurios nors iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar būtina panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir tada nustatyti visai valstybei taikomą muitą.

(161)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms taikomos tik nurodytų juridinių asmenų pagamintam importuojamam nagrinėjamųjų šalių kilmės peržiūrimajam produktui. Importuojamam peržiūrimajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos.

(162)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (33). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pasikeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas dėl pavadinimo pakeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(163)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti galiojančias priemones taikyti toliau. Buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti.

(164)

Eksportuotojas arba gamintojas, kuris neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą laikotarpiu, kurio duomenys buvo naudojami nustatyti jo eksportui šiuo metu taikomo muito dydį, gali prašyti, kad Komisija jam taikytų neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytą antidempingo muito normą. Komisija turėtų patenkinti tokį prašymą, jeigu tenkinamos trys sąlygos. Naujas eksportuojantis gamintojas turėtų įrodyti, kad: i) jis neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą laikotarpiu, kurio duomenys buvo naudojami nustatyti jo eksportui taikomo muito dydį; ii) jis nėra susijęs su bendrove, kuri vykdė tokią veiklą ir dėl to jai taikomi antidempingo muitai, ir iii) jis vėliau eksportavo nagrinėjamąjį produktą arba prisiėmė neatšaukiamą sutartinį įsipareigojimą jį eksportuoti dideliais kiekiais.

(165)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 (34) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną,

(166)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,