(1)

2024 m. rugsėjo mėn. Čekija nukentėjo nuo nepalankių meteorologinių reiškinių ir beprecedenčio masto gaivalinių nelaimių. Liūtys, smarkūs vėjai ir vėlesni potvyniai paveikė lauko kultūrinių augalų ir vaisių bei daržovių sektoriaus produkciją;

(2)

2024 m. balandžio mėn. antroje pusėje Slovėnija nukentėjo nuo beprecedenčio masto nepalankių meteorologinių reiškinių. Pirmoje balandžio mėn. pusėje vyravo neįprastai aukšta temperatūra, tačiau antroje mėnesio pusėje prasidėjusi šalčio banga turėjo įtakos tam tikrų vaisių ir daržovių auginimui ir vyno sektoriui;

(3)

nors yra požymių, kad panašūs pavojingi meteorologiniai reiškiniai ir gaivalinės nelaimės vyksta visoje Sąjungoje dėl apskritai didėjančios su klimato kaita susijusios rizikos žemės ūkiui, šie reiškiniai Čekijoje ir Slovėnijoje buvo išskirtinio intensyvumo ir padarė žalą nuo tokių reiškinių nukentėjusių vietovių reikšmingai produkcijos daliai;

(4)

dėl šių pavojingų meteorologinių reiškinių ir gaivalinių nelaimių žemės ūkio produktų gamintojams padaryta didelė žala, be to, su tokiais reiškiniais susidūrę Čekijos ir Slovėnijos ūkininkai prarado pajamas, todėl iškilo pavojus žemės ūkio valdų ekonominiam gyvybingumui;

(5)

todėl reikėtų priimti išskirtinę priemonę, kuri padėtų spręsti konkrečias po tų pavojingų meteorologinių reiškinių ir gaivalinių nelaimių Čekijoje ir Slovėnijoje iškilusias problemas;

(6)

dėl pavojingų meteorologinių reiškinių ir gaivalinių nelaimių žemės ūkio produktų gamintojų patirta didelė žala ir ekonominiai nuostoliai yra konkreti problema pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 221 straipsnį ir jos negalima lengvai išspręsti priemonėmis, kurių imamasi pagal to reglamento 219 arba 220 straipsnį. Padėtis nėra konkrečiai susijusi su nustatytu unikaliu rinkos sutrikimu ar tikslia tokio sutrikimo grėsme. Ji taip pat nesusijusi su priemonėmis, kuriomis būtų kovojama su gyvūnų ligų plitimu ar vartotojų pasitikėjimo praradimu dėl pavojaus visuomenės, gyvūnų ar augalų sveikatai;

(7)

Čekijai ir Slovėnijai skiriamos sumos turėtų būti nustatytos visų pirma atsižvelgiant į atitinkamą tų valstybių narių svorį Sąjungos žemės ūkio sektoriuje, remiantis tiesioginėms išmokoms taikomomis grynosiomis viršutinėmis ribomis, nustatytomis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2115 V priede (2), taip pat pavojingų meteorologinių reiškinių ir gaivalinių nelaimių poveikiu tose valstybėse narėse;

(8)

Čekija ir Slovėnija turėtų paskirstyti pagalbą veiksmingiausiais kanalais, remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriais atsižvelgiama į atitinkamų ūkininkų patiriamų sunkumų ir faktinės ekonominės žalos mastą. Tos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tie ūkininkai būtų galutiniai pagalbos gavėjai ir būtų vengiama bet kokio rinkos ir konkurencijos iškraipymo;

(9)

kadangi Čekijai ir Slovėnijai skirtos sumos tik iš dalies sumažintų ūkininkų patiriamus ekonominius sunkumus, toms valstybėms narėms turėtų būti leista suteikti papildomą nacionalinę paramą ūkininkams laikantis šiame reglamente nustatytų sąlygų;

(10)

siekiant Čekijai ir Slovėnijai suteikti lanksčių galimybių skirstyti pagalbą atsižvelgiant į atitinkamų ūkininkų aplinkybes, joms turėtų būti leista ją sumuoti su kita parama, finansuojama Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, užtikrinant, kad ūkininkai negautų kompensacijos permokos;

(11)

kad būtų išvengta kompensacijos permokų, Čekija ir Slovėnija turėtų atsižvelgti į paramą, suteiktą pagal kitas nacionalines ar Sąjungos paramos priemones arba privačias schemas siekiant reaguoti į atitinkamus ekonominius nuostolius;

(12)

atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pagalbos sumos nustatytos eurais, būtina nustatyti euro kaip nacionalinės valiutos neįsivedusioms valstybėms narėms – šiuo atveju – Čekijai – skirtos sumos konvertavimo datą. Kadangi šiame reglamente galutinis pagalbos paraiškų pateikimo terminas nenumatytas, taikant Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/127 (3) 30 straipsnio 3 dalį tikslinga laikyti, kad šiame reglamente nustatytoms sumoms taikomą valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra šio reglamento įsigaliojimo data;

(13)

siekiant užtikrinti šios išskirtinės priemonės veiksmingumą, paramos gavėjai turėtų greitai gauti skubią finansinę paramą. Be to, turėtų būti užtikrinta, kad biudžetas būtų stebimas laiku, o žemės ūkio rezervas būtų nuolat stebimas ir veiksmingai naudojamas, taip kuo labiau padidinant jo prieinamumą ir sustiprinant gebėjimą greitai reaguoti į kylančias krizes. Todėl tikslinga nustatyti tinkamumo finansuoti datą, iki kurios valstybės narės turi išmokėti šią paramą paramos gavėjams. Visi po šios datos atlikti mokėjimai turėtų būti laikomi neatitinkančiais Sąjungos finansavimo reikalavimų;

(14)

todėl Sąjunga turėtų finansuoti Čekijos ir Slovėnijos patirtas išlaidas pagal šią išskirtinę priemonę tik tada, jei jos patirtos iki tam tikros leidžiamos datos. Todėl šiai išskirtinei priemonei skirta parama turėtų būti išmokėta iki 2025 m. gruodžio 31 d.;

(15)

kadangi mokėjimai, atlikti po 2025 m. gruodžio 31 d., jokiomis aplinkybėmis nebebus laikomi atitinkančiais reikalavimus, Deleguotojo reglamento (ES) 2022/127 5 straipsnio 2 dalis, kurioje numatytas proporcingas mėnesinių išmokų mažinimas pasibaigus terminui, netaikoma;

(16)

Čekija ir Slovėnija turėtų pateikti Komisijai išsamią informaciją apie šio reglamento įgyvendinimą, kad Sąjunga galėtų stebėti šiuo reglamentu nustatytos priemonės veiksmingumą;

(17)

siekiant užtikrinti, kad ūkininkai pagalbą gautų kuo greičiau, Čekija ir Slovėnija turėtų šį reglamentą įgyvendinti nedelsiant. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(18)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,