EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2024/3017

2024 m. lapkričio 27 d.

kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/18/EB, nustatanti pagrindinius principus, taikomus avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimui, ir panaikinamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1286/2011

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/18/EB (3) nustatyti pagrindiniai principai, taikomi avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimui, ir nustatyta jūrų saugumo tyrimų (toliau – saugumo tyrimai) sistema. Jūrų laivų avarijas, patenkančias į tos direktyvos taikymo sritį, tiria valstybėse narėse įsteigtos nepriklausomos tyrimo įstaigos, siekiant gerinti jūrų saugumą ir apsaugoti jūrų aplinką, kad būtų mokomasi iš praeities patirties siekiant užkirsti kelią avarijoms ir incidentams ateityje;

(2)	nuo Direktyvos 2009/18/EB įsigaliojimo dienos įvyko tarptautinės reglamentavimo aplinkos ir technologijų pokyčių. Reikėtų atsižvelgti į tuos pokyčius ir raidą, taip pat į patirtį, įgytą įgyvendinant tą direktyvą;

(3)	tuo atžvilgiu Sąjunga, laikydamasi savo tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su jūrų aplinkos apsauga, turėtų toliau pirmauti sektoriuje, kuris reguliuojamas tiek Europos, tiek tarptautiniu lygmeniu;

(4)

Direktyvoje 2009/18/EB daromos nuorodos į keletą Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) priimtų teisės aktų, kurie nuo direktyvos įsigaliojimo dienos buvo panaikinti, iš dalies pakeisti arba peržiūrėti. Toje direktyvoje nurodomas, pavyzdžiui, IMO jūrų avarijų ir nelaimingų atsitikimų tyrimo kodeksas, priimtas 1997 m. lapkričio 27 d. IMO rezoliucija A.849(20), kuris buvo atšauktas Tarptautinių standartų ir rekomenduojamos jūrų avarijų ar nelaimingų atsitikimų saugumo tyrimo praktikos kodeksu, priimtu 2008 m. gegužės 16 d. Rezoliucija MSC 255(84) (toliau – IMO avarijų tyrimo kodeksas), ir Gairėmis, skirtomis padėti tyrėjams įgyvendinti Avarijų tyrimo kodeksą, IMO priimtomis 2013 m. gruodžio 4 d. Rezoliucija A.1075(28) (toliau – IMO gairės, skirtos padėti tyrėjams įgyvendinti Avarijų tyrimo kodeksą);

(5)	IMO avarijų tyrimo kodekse pateikiamos naujos terminų apibrėžtys, kaip antai termino „jūrų saugumo tyrimų institucija“ apibrėžtis, o kitos sąvokos, kaip antai, „sunki avarija“, išbraukiamos. Tie pakeitimai turėtų būti įtraukti į Direktyvą 2009/18/EB;

(6)	Direktyvoje 2009/18/EB taip pat daroma nuoroda į 2008 m. gruodžio 18 d. IMO aplinkraštį MSC-MEPC.Circ.3 „Pranešimai apie avarijas ir incidentus jūroje. Persvarstytos suderintos pranešimų teikimo procedūros“, kuris buvo pakeistas 2014 m. lapkričio 18 d. IMO aplinkraščiu MSC-MEPC.3/circ.4/rev.1;

(7)

IMO gairėse, skirtose padėti tyrėjams įgyvendinti Avarijų tyrimo kodeksą pateikiamos praktinės rekomendacijos dėl sistemingo jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo ir suteikiama galimybė parengti veiksmingą analizę ir prevencinius veiksmus. Tos gairės pakeičia Komisijos reglamente (ES) Nr. 1286/2011 (4) nustatytą bendrąją metodiką. Todėl jos turėtų būti įtrauktos į Direktyvą 2009/18/EB, o Reglamentas (ES) Nr. 1286/2011 turėtų būti panaikintas;

(8)

trumpesni nei 15 metrų ilgio žvejybos laivai šiuo metu nepatenka į Direktyvos 2009/18/EB taikymo sritį. Todėl saugumo tyrimai, susiję su tokiais žvejybos laivais, nėra nei sistemingi, nei suderinti. Tokie laivai lengviau apvirsta ir palyginti dažnai nutinka taip, kad jų įgulos nariai iškrenta už borto. Todėl, siekiant apsaugoti tokius žvejybos laivus, jų įgulą ir aplinką, būtina numatyti preliminarų su tokiais žvejybos laivais susijusių labai sunkių avarijų vertinimą, siekiant nustatyti, ar institucijos turi pradėti saugumo tyrimą, atsižvelgiant į, inter alia, turimus įrodymus ir į galimybes išvengti jūrų laivų avarijų ir incidentų ateityje remiantis saugumo tyrimo išvadomis. Tikimasi, kad ta priemonė bus labai naudinga siekiant išsaugoti daugiau gyvybių jūroje ir išvengti sužalojimų ir kad, visų pirma, ji padės apsaugoti Europos žvejų gyvybę ir sveikatą;

(9)	Direktyva 2009/18/EB neužkertamas kelias valstybėms narėms nustatyti nacionalines jūrų laivų avarijų ar incidentų, susijusių su bet kokio tipo laivais, plukdančiais 12 ar mažiau keleivių arba naudojamais kitais komerciniais tikslais, tyrimo taisykles;

(10)	kai kurios Direktyvoje 2009/18/EB pateiktos terminų apibrėžtys yra neaiškios. Turėtų būti nustatyta žvejybos laivo ilgio apibrėžtis, ypač tiems atvejams, kai, priklausomai nuo žvejybos laivo ilgio, skiriasi jūrų saugumo tyrimų institucijų (toliau – saugumo tyrimų institucijos) metodai ir pareigos;

(11)

IMO avarijų tyrimo kodekse kalbama apie tiesiogiai su laivo eksploatavimu susijusį įvykį arba įvykių seką. Ta sąvoka yra labai skirtingai suprantama ir turėtų būti paaiškinta. Tie skirtumai daro poveikį saugumo tyrimų institucijų veiksmams, visų pirma, susijusiems su avarijomis uostuose, galimybėms vykdyti bendrus saugumo tyrimus ir rinkti avarijų bei tyrimų duomenis;

(12)

IMO avarijų tyrimo kodekse nustatyta, kad įvykus labai sunkiai jūrų laivo avarijai turi būti atliekamas saugumo tyrimas. Tačiau nėra gairių dėl to, per kiek laiko po avarijos turėjo įvykti mirtis, kad dėl jos ta jūrų laivo avarija būtų laikoma labai sunkia ir dėl jos būtų privaloma atlikti saugumo tyrimą. Todėl tokios gairės turėtų būti pateiktos Direktyvoje 2009/18/EB;

(13)	saugumo tyrimų institucijos turėtų dėti visas pastangas, kad pranešimai apie avarijas ir jų rekomendacijos būtų prieinami suinteresuotiesiems asmenims, įskaitant aukas ir jų šeimas, prieš juos viešai paskelbdamos;

(14)	atsižvelgiant į tai, kad atliekant saugumo tyrimą svarbu išnagrinėti žmogiškuosius veiksnius, saugumo tyrimuose turėtų būti tinkamai atsižvelgta į darbo ir gyvenimo sąlygas laive ir bet kokį galimą jų poveikį tiriamai jūrų laivo avarijai ar incidentui;

(15)

valstybių narių saugumo tyrimų institucijų turimi darbuotojai ir veiklos ištekliai labai skiriasi, todėl pranešimai apie jūrų laivų avarijas ir tų avarijų tyrimas yra neveiksmingi ir nenuoseklūs. Todėl Komisija, padedama Europos jūrų saugumo agentūros (toliau – Agentūra), turėtų teikti labai specializuotą analitinę pagalbą, kai atliekami individualūs saugumo tyrimai (analitinius įgūdžius), taip pat analitines priemones ir įrangą (techninę įrangą). Be to, valstybių narių bendradarbiavimas ir tarpusavio pagalba dėl saugumo tyrimų turėtų ir toliau būti skatinami ir remiami, ypač atsižvelgiant į naujus jūrų saugumo iššūkius, susijusius su aplinkos, socialinėmis, visuomenės sveikatos ir darbo jėgos problemomis;

(16)

todėl Agentūra turėtų organizuoti reguliarius mokymus apie konkrečius metodus ir apie naujus pokyčius bei technologijas, kurie ateityje galėtų būti aktualūs atliekant saugumo tyrimą. Tokiuose mokymuose daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama, inter alia, atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kurui, kuris yra ypač aktualus atsižvelgiant į Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį, automatizavimui ir bendros duomenų apsaugos taisyklėms, nustatytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 (5). Tai pagerins saugumą laivuose ir juose dirbančių jūrininkų ir žvejų sveikatą ir saugą;

(17)	saugumo tyrimų nepriklausomumas turėtų būti užtikrintas bet kokiomis aplinkybėmis, o visi tuose tyrimuose dalyvaujantys subjektai, institucijos ar agentūros, tiek viešosios, tiek privačiosios, neturėtų turėti jokių interesų konfliktų;

(18)	valstybės narės turėtų bendradarbiauti siekdamos užtikrinti, kad saugumo tyrimai būtų atliekami nuosekliai, ir padėti saugumo tyrimų institucijoms gerinti ir stiprinti savo saugumo tyrimų pajėgumus;

(19)

siekiant pritaikyti Direktyvą 2009/18/EB prie tarptautinės jūrų teisės, susijusios su avarijų jūrų transporto sektoriuje saugumo tyrimu, raidos ir sudaryti palankesnes sąlygas rinkti žinias, dalytis jomis ir jas teikti, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tos direktyvos priedų dalinio keitimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (6) nustatytais principais. Konkrečiai, į tas konsultacijas turėtų būti įtraukta Direktyva 2009/18/EB nustatyta nuolatinio bendradarbiavimo sistema. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(20)

atsižvelgiant į visą Agentūros atstovų apsilankymų valstybėse narėse siekiant stebėti, kaip įgyvendinama Direktyva 2009/18/EB, ciklą, Komisija turėtų įvertinti Direktyvos 2009/18/EB įgyvendinimą ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dienos ir apie tai pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Valstybės narės turėtų bendradarbiauti su Komisija, siekiant surinkti visą tam vertinimui reikalingą informaciją;

(21)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. nustatyti avarijų jūrų transporto sektoriuje saugumo tyrimo taisykles siekiant gerinti jūrų saugumą ir apsaugoti jūros aplinką, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(22)	todėl Direktyva 2009/18/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2009/18/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 2009/18/EB iš dalies keičiama taip:

1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Kadangi pagal šią direktyvą atliekamų jūrų saugumo tyrimų (toliau – saugumo tyrimai) tikslas nėra nustatyti atsakomybę ar kaltę, todėl remiantis tų tyrimų išvadomis negalima daryti išvados dėl kaltės ar atsakomybės. Valstybės narės užtikrina, kad jūrų saugumo tyrimų institucijoms (toliau – saugumo tyrimų institucijos) nebūtų užkertamas kelias ir nebūtų trukdoma pranešti apie visas jūrų laivo avarijos ar incidento priežastis.“

;

2)	2 straipsnio 2 dalies d punktas išbraukiamas;

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)	IMO avarijų tyrimo kodeksas – 2008 m. gegužės 16 d. IMO Jūrų saugumo komiteto rezoliucijos MSC.255(84) priede išdėstyto Tarptautinių standartų ir rekomenduojamos praktikos jūrų avarijų ar nelaimingų atsitikimų saugumo tyrimo kodekso naujausia redakcija;

2)	IMO gairės, skirtos padėti tyrėjams įgyvendinti Avarijų tyrimo kodeksą – 2013 m. gruodžio 4 d. IMO asamblėjos rezoliucija A.1075(28) priimtų gairių naujausia redakcija;

toliau nurodyti terminai suprantami taip, kaip jie yra apibrėžti IMO avarijų tyrimo kodekse:

a)	jūrų laivo avarija;

b)	labai sunki jūrų laivo avarija;

c)	jūrų laivo incidentas;

d)	jūrų saugumo tyrimas;

e)	jūrų saugumo tyrimų institucija;

f)	jūrų saugumo tyrimą atliekanti valstybė;

g)	iš esmės suinteresuota valstybė;

h)	sunkus sužalojimas;

4)	IMO sąžiningo elgesio su jūrininkais nelaimės jūroje atveju gairės – 2006 m. balandžio 27 d. IMO Teisės reikalų komiteto rezoliucijos LEG.3(91) priede išdėstytų gairių, kurias Tarptautinės darbo organizacijos valdyba patvirtino 2006 m. birželio 12–16 d. 296-ojoje sesijoje, naujausia redakcija;

5)	ro-ro keleivinis laivas – ro-ro keleivinis laivas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/2110 (*1) 2 straipsnio 1 punkte;

6)	greitaeigis keleivinis laivas – greitaeigis keleivinis laivas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2017/2110 2 straipsnio 2 punkte;

reisų duomenų rašytuvas (VDR) – reiso duomenų rašytuvas, kaip apibrėžta 2012 m. gegužės 22 d. IMO Jūrų saugumo komiteto rezoliucijos MSC.333(90) naujausios redakcijos priedo 4.1 punkte ir papildyta atitinkamais IMO eksploatacinių charakteristikų standartais, taikomais to VDR įrengimo laive dieną, nedarant poveikio Sąjungos teisei;

supaprastintas reisų duomenų rašytuvas (S-VDR) – supaprastintas reiso duomenų rašytuvas, kaip apibrėžta 2004 m. gegužės 17 d. IMO Jūrų saugumo komiteto rezoliucijos MSC.163(78) naujausios redakcijos priedo 4.1 punkte ir papildyta atitinkamais IMO eksploatacinių charakteristikų standartais, taikomais to S-VDR įrengimo laive dieną, nedarant poveikio Sąjungos teisei;

saugumo rekomendacija – pasiūlymas, įskaitant registravimo ir kontrolės srities pasiūlymus, kurį pateikia:

a)	saugumo tyrimą atliekančios valstybės arba tokiam tyrimui vadovaujančios valstybės saugumo tyrimų institucija, remdamasi tokio tyrimo metu gauta informacija, arba

b)	kai tinkama, Komisija, remdamasi abstrakčia duomenų analize ir atliktų saugumo tyrimų rezultatais;

10)	žvejybos laivo ilgis – žvejybos laivo ilgis, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1130 (*2) 2 straipsnyje;

11)	mirtinas sužalojimas – sužalojimas, kurį asmuo patiria avarijos metu ir dėl kurio jis miršta per 30 dienų nuo avarijos dienos, jei turima su tuo susijusios informacijos.

(*1) 2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/2110 dėl inspektavimo, kuriuo užtikrinamas saugus reguliariąsias paslaugas teikiančių ro-ro keleivinių laivų ir greitaeigių keleivinių laivų eksploatavimas, sistemos ir kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės ir panaikinama Tarybos direktyva 1999/35/EB (OL L 315, 2017 11 30, p. 61)."

(*2) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1130, kuriuo nustatomos žvejybinių laivų charakteristikos (OL L 169, 2017 6 30, p. 1).“;"

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

saugumo tyrimai būtų nepriklausomi nuo baudžiamosios veikos arba kitų lygiagrečių tyrimų, kuriais siekiama nustatyti atsakomybę arba kaltę, ir saugumo tyrimų institucijos galėtų pranešti apie saugumo tyrimų rezultatus be jokių asmenų, organizacijų ar šalių, kuriems gali turėti įtakos tų saugumo tyrimų rezultatai, nurodymų ar įsikišimo;“

;

2 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)	koordinuoti savo atitinkamų saugumo tyrimų institucijų veiklą tiek, kiek tai reikalinga šios direktyvos tikslui pasiekti.“

;

5 ir 6 straipsniai pakeičiami taip:

„5 straipsnis

Pareiga atlikti tyrimą

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad įvykus labai sunkiai jūrų laivo avarijai, saugumo tyrimą atliktų 8 straipsnyje nurodyta saugumo tyrimų institucija:

a)	jei laivas plaukioja su jos vėliava, nepriklausomai nuo avarijos vietos;

b)	jei avarija įvyksta jos teritorinėje jūroje ir vidaus vandenyse, kaip apibrėžta UNCLOS, nepriklausomai nuo avariją patyrusio laivo ar laivų vėliavos, arba

c)	jei valstybė narė yra iš esmės suinteresuota, nepriklausomai nuo avarijos vietos ir nuo avariją patyrusio laivo ar laivų vėliavos.

2. Trumpesnio nei 15 metrų ilgio žvejybos laivo atveju saugumo tyrimų institucija nedelsdama ir ne vėliau kaip per du mėnesius po šio straipsnio 1 dalyje nurodytos labai sunkios jūrų laivo avarijos atlieka preliminarų vertinimą, kad nustatytų, ar reikia atlikti saugumo tyrimą. Jei saugumo tyrimų institucija nusprendžia saugumo tyrimo neatlikti, nedelsiant ir ne vėliau kaip per du mėnesius po labai sunkios jūrų laivo avarijos surašomos to sprendimo priežastys ir apie jas pranešama pagal 17 straipsnio 3 dalį.

3. Pagal 2 dalį spręsdama dėl to, ar atlikti saugumo tyrimą, saugumo tyrimų institucija atsižvelgia į turimus įrodymus ir į galimybes išvengti jūrų laivo avarijų ir incidentų ateityje remiantis saugumo tyrimo išvadomis.

4. Įvykus jūrų laivo avarijai ar incidentui, kuriems netaikoma 1, 2 arba 3 dalis, saugumo tyrimų institucija nusprendžia, ar atlikti saugumo tyrimą.

5. Saugumo tyrimui vadovaujančios valstybės narės saugumo tyrimų institucija, bendradarbiaudama su lygiavertėmis kitų iš esmės suinteresuotų valstybių institucijomis, nustato saugumo tyrimo apimtį ir praktinę atlikimo tvarką taip, kad, tyrimui vadovaujančios valstybės narės saugumo tyrimų institucijos nuomone, būtų geriausia norint pasiekti šios direktyvos tikslą ir siekiant užkirsti kelią jūrų laivų avarijoms ir incidentams ateityje.

6. Atlikdama saugumo tyrimą, saugumo tyrimų institucija laikosi IMO gairių, skirtų padėti tyrėjams įgyvendinti Avarijų tyrimo kodeksą. Tyrėjai gali nukrypti nuo tų gairių, jei, remiantis jų profesine nuomone, tai gali būti pateisinama kaip būtina saugumo tyrimo tikslams pasiekti. Komisija, atsižvelgdama į atitinkamą saugumo tyrimų patirtį ir pasikonsultavusi su saugumo tyrimų institucijomis pagal 10 straipsnyje nurodytą nuolatinio bendradarbiavimo sistemą, gali priimti tų gairių įgyvendinimo rekomendacijas.

7. Sprendžiant, ar jūrų laivo avarija arba incidentas, kurie įvyko laivui esant greta krantinės, prisišvartavus arba doke ir per kuriuos nukentėjo krante dirbantys darbuotojai arba uosto darbuotojai, buvo tiesiogiai susijęs su laivo eksploatavimu ir dėl to turi būti atliekamas saugumo tyrimas, valstybės narės, laikydamosi savo nacionalinės teisės, ypatingą dėmesį skiria tam, kaip laivo struktūra, įranga, procedūros, įgula ir laivo valdymas yra susiję su vykdoma veikla ir kiek jie tai veiklai yra svarbūs.

8. Įvykus jūrų laivo avarijai ar incidentui, saugumo tyrimas pradedamas nedelsiant ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per du mėnesius nuo tos dienos.

9. Jei atliekant saugumo tyrimą paaiškėja arba įtariama, kad padarytas 1988 m. kovo 10 d. IMO Konvencijos dėl kovos su neteisėtais veiksmais prieš saugią jūrų laivybą naujausios redakcijos 3, 3a, 3b arba 3c straipsniuose nurodytas nusikaltimas, saugumo tyrimų institucija nedelsdama informuoja valstybės narės arba valstybių narių ir bet kurios atitinkamos trečiosios valstybės jūrų saugumo institucijas, laikantis nacionalinės teisės.

6 straipsnis

Pareiga pranešti

Valstybė narė pagal savo teisės sistemą reikalauja, kad atsakingosios institucijos arba suinteresuotosios šalys nedelsiant praneštų savo saugumo tyrimų institucijai apie visas jūrų laivų avarijas ir incidentus, kurie patenka į šios direktyvos taikymo sritį.“

;

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Lygiagretūs tos pačios jūrų laivo avarijos ar incidento saugumo tyrimai atliekami tik išskirtiniais atvejais. Tokiais atvejais valstybės narės praneša Komisijai apie tokių lygiagrečių tyrimų atlikimo priežastis. Lygiagrečius saugumo tyrimus atliekančios valstybės narės bendradarbiauja viena su kita. Visų pirma, dalyvaujančios saugumo tyrimų institucijos laiku keičiasi visa susijusia informacija, surinkta joms atliekant atitinkamus saugumo tyrimus, visų pirma tam, kad, kiek įmanoma, padarytų bendras išvadas.“

;

įterpiama ši dalis:

„1a. Atliekant saugumo tyrimą, iš esmės suinteresuotos valstybės narės, kiek praktiškai įmanoma, padeda jūrų saugumo tyrimą atliekančiai (-ioms) valstybei (-ėms) narei (-ėms) gauti atitinkamą informaciją, reikalingą saugumo tyrimui. Saugumo tyrimą atliekančiam tyrėjui ar tyrėjams taip pat, jei laikoma, kad tai yra būtina, suteikiama prieiga prie informacijos, kurią turi iš esmės suinteresuotos valstybės valstybiniai ekspertai, atliekantys apžiūrą, pakrančių apsaugos pareigūnai, laivų eismo tarnybų operatoriai, laivavedžiai ir kiti jūroje dirbantys darbuotojai, pagal jos nacionalinę teisę.“

;

4 dalis pakeičiama taip:

„4. Kai ro-ro keleivinis laivas arba greitaeigis keleivinis laivas patiria jūrų laivo avariją ar incidentą, saugumo tyrimo procedūrą pradeda ta valstybė narė, kurios teritorinėje jūroje arba vidaus vandenyse, kaip apibrėžta UNCLOS, įvyko jūrų laivo avarija ar incidentas. Jei jūrų laivo avarija ar incidentas įvyksta kituose vandenyse, saugumo tyrimo procedūrą pradeda paskutinė valstybė narė, kurioje lankėsi tas ro-ro keleivinis laivas arba greitaeigis keleivinis laivas. Valstybė narė, kuri pradėjo saugumo tyrimo procedūrą, toliau lieka atsakinga už saugumo tyrimą ir koordinavimą su kitomis iš esmės suinteresuotomis valstybėmis narėmis, kol pasiekiamas savitarpio sutarimas dėl to, kuri iš tų valstybių narių bus tyrimui vadovaujanti valstybė narė.“

;

8 ir 9 straipsniai pakeičiami taip:

„8 straipsnis

Saugumo tyrimų institucija

1. Kad galėtų vykdyti savo pareigas pagal šią direktyvą, valstybės narės užtikrina, kad už saugumo tyrimų atlikimą būtų atsakinga nešališka, nepriklausoma ir nuolatinė jūrų saugumo tyrimų institucija, kuriai suteikti būtini įgaliojimai ir kuri turi pakankamai priemonių ir lėšų, o tyrimus atliktų tinkamai kvalifikuoti tyrėjai, turintys kompetenciją jūrų laivų avarijų ir incidentų srityje.

Saugumo tyrimų institucijoms neužkertamas kelias laikinai paskirti tinkamus tyrėjus, turinčius reikiamų specialių įgūdžių, kad jie galėtų dalyvauti saugumo tyrime, arba pasitelkti konsultantus, kurie joms teiktų ekspertų konsultacijas bet kuriuo saugumo tyrimo aspektu.

Siekiant saugumo tyrimą atlikti nešališkai, saugumo tyrimų institucija organizaciniu, teisinės struktūros ir sprendimų priėmimo požiūriu nepriklauso nuo jokios šalies, kurios interesai galėtų prieštarauti jai pavestai užduočiai.

Priėjimo prie jūros neturinčios valstybės narės, kurios neturi su jų vėliava plaukiojančių laivų, patenkančių į šios direktyvos taikymo sritį, nustato nepriklausomą įstaigą, kuri bus bendradarbiavimo atliekant saugumo tyrimą pagal 5 straipsnio 1 dalies c punktą kontaktinis punktas.

2. Saugumo tyrimų institucija užtikrina, kad atskiri tyrėjai turėtų profesinių žinių ir praktinės patirties su jų įprastomis tyrimo pareigomis susijusiose srityse. Be to, saugumo tyrimų institucija užtikrina galimybę prireikus lengvai gauti reikiamų ekspertinių žinių.

3. Saugumo tyrimų institucijai patikėta veikla gali būti išplėsta suteikiant teisę rinkti ir analizuoti su jūrų saugumu susijusius duomenis, ypač prevenciniais tikslais, jei dėl tos veiklos nekenkiama tokios institucijos nepriklausomumui ir neatsiranda atsakomybė, susijusi su reglamentavimo, administraciniais arba standartizavimo klausimais.

4. Valstybės narės, veikdamos pagal savo atitinkamas teisės sistemas užtikrina, kad jų saugumo tyrimų institucijų ar kitų saugumo tyrimų institucijų, kurioms jos yra perdavusios saugumo tyrimo užduotį, tyrėjams, prireikus bendradarbiaujant su teisminį tyrimą vykdančiomis valdžios institucijomis, būtų suteikta visa su saugumo tyrimo atlikimu susijusi informacija bei technologijų priemonės, ir todėl jie turėtų teisę:

a)	patekti į bet kurią atitinkamą teritoriją arba avarijos vietą ir į bet kurį laivą, jo nuolaužas arba konstrukcijas, taip pat apžiūrėti krovinį, įrangą arba jų liekanas;

b)	užtikrinti, kad būtų nedelsiant parengtas įrodymų sąrašas ir būtų atlikta kontroliuojama nuolaužų, liekanų arba kitų komponentų ar medžiagų paieška ir surinkimas siekiant juos apžiūrėti arba ištirti;

c)	reikalauti, kad būtų apžiūrėti arba ištirti b punkte nurodyti daiktai ir turėti galimybę laisvai susipažinti su tokios apžiūros arba tyrimo rezultatais;

d)	laisvai susipažinti su visa susijusia informacija ir užregistruotais duomenimis apie laivą, įskaitant VDR ar S-VDR duomenis, laivų eismo tarnybos įrašus, reisą, krovinį, įgulą ar visus kitus asmenis, objektus, sąlygas ar aplinkybes, ir galėti tuos duomenis kopijuoti bei jais naudotis;

e)	laisvai susipažinti su aukų kūnų apžiūros rezultatais arba iš aukų kūnų paimtų mėginių tyrimų rezultatais;

f)	reikalauti žmonių, dalyvavusių eksploatuojant laivą, arba visų kitų susijusių asmenų apžiūros rezultatų ar iš tokių asmenų paimtų mėginių tyrimų rezultatų ir laisvai susipažinti su jais;

g)	apklausti liudytojus nedalyvaujant asmeniui, kurio interesai galėtų būti laikomi kenkiančiais saugumo tyrimui;

h)	gauti laivo vėliavos valstybės, savininkų, klasifikacinių bendrovių arba visų kitų susijusių šalių, jei tos šalys ar jų atstovai yra įsisteigę valstybėje narėje, turimus apžiūros dokumentus ir susijusią informaciją;

prašyti atitinkamų valstybių susijusių valdžios institucijų, be kita ko, laivo vėliavos valstybės ir uosto valstybės pareigūnų, atliekančių apžiūrą, pakrančių apsaugos pareigūnų, laivų eismo tarnybos operatorių, paieškos ir gelbėjimo komandų, laivavedžių arba kitų uoste ar jūroje dirbančių darbuotojų pagalbos.

5. Saugumo tyrimų institucijai sudaromos sąlygos bet kuriuo laiku gavus pranešimą apie avariją nedelsiant reaguoti ir gauti pakankamus išteklius, kad nepriklausomai atliktų savo funkcijas. Tyrėjams suteikiamas statusas, suteikiantis būtinas nepriklausomumo garantijas.

6. Saugumo tyrimų institucija gali derinti šioje direktyvoje jai numatytas užduotis su kitų įvykių, nei jūrų laivų avarijos ar incidentai, tyrimais, jei tokie saugumo tyrimai nekelia pavojaus jos nepriklausomumui.

7. Kiekviena valstybė narė gali parengti, įgyvendinti ir taikyti savo saugumo tyrimų institucijai skirtą kokybės valdymo sistemą.

8. 10 straipsnyje nurodyta nuolatinio bendradarbiavimo sistema padeda saugumo tyrimų institucijoms ir stiprina jų saugumo tyrimų pajėgumus, rengiant gaires ir rekomendacijas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad saugumo tyrimai būtų atliekami nuosekliai, ir šiuo atžvilgiu parengia ir įgyvendina tarpusavio vertinimo programą.

9 straipsnis

Konfidencialumas

1. Nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2016/679 (*3), valstybė narė, veikdama pagal savo teisės sistemą, užtikrina, kad toliau nurodyti įrašai nebūtų pateikiami kitais nei saugumo tyrimo tikslais, nebent tos valstybės narės kompetentinga institucija nustato, kad esama viršesnio viešojo intereso juos atskleisti, įskaitant kai ta kompetentinga institucija padaro išvadą, kad atskleidimo nauda yra didesnė už neigiamą vidinį ar tarptautinį poveikį, kurį toks atskleidimas gali turėti tam ar kuriam nors būsimam saugumo tyrimui:

a)	visi saugumo tyrimų institucijos atliekant saugumo tyrimą iš asmenų surinkti parodymai;

b)	įrašai, atskleidžiantys asmenų, davusių parodymus atliekant saugumo tyrimą, tapatybę;

c)	saugumo tyrimų institucijos surinkta ypač neskelbtino ir asmeninio pobūdžio informacija, įskaitant informaciją apie asmenų sveikatą;

d)	atliekant saugumo tyrimą vėliau parengta medžiaga, tokia kaip pastabos, juodraščiai, tyrėjų užrašytos nuomonės ir nagrinėjant informaciją išreikštos nuomonės;

e)	pagal tarptautinius standartus ir rekomenduojamą praktiką tyrėjų iš kitų valstybių narių ar trečiųjų valstybių pateikta informacija ir įrodymai, jei to prašo jų saugumo tyrimų institucija;

f)	tarpinių, glaustų arba galutinių ataskaitų projektai;

g)	visa asmenų, dalyvavusių eksploatuojant laivą, komunikacija;

h)	rašytiniai ar elektroniniai laivų eismo tarnybos įrašai ir tų įrašų nuorašai, įskaitant jų vidaus tikslais parengtas ataskaitas ir rezultatus.

2. VDR ir S-VDR įrašai, gauti atliekant saugumo tyrimą, nepateikiami ir nenaudojami kitais nei saugumo tyrimo ar laivų saugos tikslais, išskyrus atvejus, kai tokie įrašai anonimizuojami arba atskleidžiami taikant saugias procedūras.

3. 1 dalyje nurodytais tikslais atskleidžiami tik tie duomenys, kurie yra tikrai būtini.

4. Valstybės narės, laikydamosi Sąjungos teisės, gali nuspręsti apriboti atvejus, kuriais gali būti atskleidžiami duomenys, kaip nurodyta 3 dalyje.

(*3) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).“;"

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalis pakeičiama taip: „1. Valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija, sukuria nuolatinio bendradarbiavimo sistemą, kuri leidžia jų atitinkamoms saugumo tyrimų institucijoms bendradarbiauti tarpusavyje tiek, kiek tai reikalinga siekiant šios direktyvos tikslų.“ ;

3 dalis iš dalies keičiama taip:

įžanginė formuluotė ir a punktas pakeičiami taip:

„3. Dalyvaudamos nuolatinio bendradarbiavimo sistemoje, saugumo tyrimų institucijos visų pirma susitaria dėl geriausios bendradarbiavimo tvarkos siekiant:

a)	saugumo tyrimų institucijoms sudaryti sąlygas dalytis įrenginiais, infrastruktūra ir įranga techniniam nuolaužų ir laivo įrangos bei kitų su saugumo tyrimais susijusių objektų tyrimui, įskaitant informacijos iš VDR ar S-VDR ir kitų elektroninių prietaisų išgavimą ir vertinimą;“

;

ii)

h ir i punktai pakeičiami taip:

„h)	skatinti bendradarbiavimą su trečiųjų valstybių saugumo tyrimų institucijomis ir su tarptautinėmis jūrų laivų avarijų tyrimo organizacijomis srityse, kurioms taikoma ši direktyva;

i)	saugumo tyrimus atliekančioms saugumo tyrimų institucijoms teikti visą susijusią informaciją.“

;

12 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Valstybės narės bendradarbiavimu iš esmės suinteresuotos trečiosios valstybės atliekamame saugumo tyrime nedaromas poveikis šioje direktyvoje nurodytų saugumo tyrimo atlikimui ir ataskaitos pateikimo reikalavimų laikymuisi. Kai iš esmės suinteresuota trečioji valstybė vadovauja saugumo tyrimui, kuriame dalyvauja viena ar daugiau valstybių narių, tos valstybės narės gali nuspręsti neatlikti lygiagretaus saugumo tyrimo, jeigu trečiosios valstybės vadovaujamas saugumo tyrimas atliekamas pagal IMO avarijų tyrimo kodeksą. Tokiais atvejais saugumo tyrimų institucijoms 14 straipsnis netaikomas.“

;

10)

13 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:

„a)	išsaugoti visą jūrlapių, žurnalų, elektroninių ir magnetinių įrašų ir vaizdo juostų informaciją, taip pat VDR ar S-VDR ir kitų elektroninių prietaisų informaciją, susijusią su laikotarpiu iki avarijos, jos metu ir po jos;“

;

11)

14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis

Avarijų tyrimų ataskaitos

1. Atlikus saugumo tyrimą pagal šią direktyvą, pagal atitinkamus I priedo skirsnius paskelbiama kompetentingos saugumo tyrimų institucijos nustatytos formos ataskaita.

Saugumo tyrimų institucija gali nuspręsti paskelbti tik glaustą saugumo tyrimo ataskaitą, jeigu:

a)	saugumo tyrimas nesusijęs su labai sunkia jūrų laivo avarija arba

b)	saugumo tyrimo išvados, susijusios su jūrų laivo avarija ar incidentu, negali padėti užkirsti kelio būsimoms jūrų laivų avarijoms ar incidentams.

2. Saugumo tyrimų institucija deda visas pastangas, kad 1 dalyje nurodyta avarijos tyrimo ataskaita, įskaitant jos išvadas ir visas galimas rekomendacijas, per 12 mėnesių nuo jūrų laivo avarijos ar incidento dienos būtų prieinama visuomenei, ypač jūrų transporto sektoriui. Jeigu labai sunkios jūrų laivo avarijos atveju galutinės avarijos tyrimo ataskaitos neįmanoma pateikti per tą laikotarpį, per 12 mėnesių nuo jūrų laivo avarijos ar incidento dienos paskelbiama tarpinė avarijos tyrimo ataskaita.

3. Tyrimui vadovaujančios valstybės narės saugumo tyrimų institucija siunčia galutinės arba tarpinės ataskaitos kopiją Komisijai. Saugumo tyrimų institucija atsižvelgia į galimas technines Komisijos pastabas dėl galutinių ataskaitų, nedarančias poveikio išvadų esmei, kad avarijos tyrimo ataskaitos kokybė būtų pagerinta taip, kaip būtų geriausia siekiant šios direktyvos tikslo.

4. Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant iš dalies pakeisti šias šios direktyvos I priedo dalis: „2. Faktinė informacija“, „3. Aplinkybės“ ir „4. Analizė“.“

;

12)

15 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Valstybės narės užtikrina, kad saugumo tyrimų institucijų pateiktų saugumo rekomendacijų adresatai tinkamai atsižvelgtų į tas rekomendacijas, visų pirma siekiant užkirsti kelią avarijoms ateityje, ir, kai tikslinga, imtųsi atitinkamų tolesnių veiksmų pagal Sąjungos ir tarptautinę teisę.

2. Kai tikslinga, saugumo tyrimų institucija arba Komisija teikia saugumo rekomendacijas remdamasi abstrakčia duomenų analize ir bendrais atliktų saugumo tyrimų rezultatais.“

;

13)

16 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Nedarant poveikio saugumo tyrimų institucijos teisei pateikti išankstinį perspėjimą, jei, jos nuomone, reikia imtis skubių veiksmų Sąjungos lygiu siekiant išvengti naujų avarijų pavojaus, ji bet kuriuo saugumo tyrimo etapu nedelsdama informuoja Komisiją, kad reikia pateikti išankstinį perspėjimą.“

;

14)

17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

įterpiama ši dalis:

„2a. Valstybės narės praneša EMCIP apie visas jūrų laivų avarijas ir incidentus pagal II priede pateiktą formą ir, kai atliekamas saugumo tyrimas, pateikia duomenis, gautus atlikus tą saugumo tyrimą, pagal EMCIP duomenų bazės schemą. Trumpesnių nei 15 metrų ilgio žvejybos laivų atveju reikalaujama pranešti tik apie labai sunkias jūrų laivų avarijas. Jeigu labai sunkios trumpesnių nei 15 metrų ilgio jūrų žvejybos laivų avarijos netiriamos, EMCIP nurodomos to priežastys.“

;

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Saugumo tyrimų institucijos praneša EMCIP apie visas labai sunkias jūrų laivų avarijas. Valstybės narės gali nuspręsti, kuri (-ios) kompetentinga (-os) nacionalinė (-ės) institucija (-os) turi pranešti apie visas kitas jūrų laivų avarijas ir incidentus, ir ją (-as) paskirti. Jei Komisija sužino apie jūrų laivo avariją ar incidentą, ji informuoja kompetentingas nacionalines institucijas.“

;

pridedama ši dalis:

„5. Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šios direktyvos II priedas, siekiant atnaujinti pranešimų apie jūrų laivų avarijas ar incidentus duomenų sąrašą, kad būtų atsižvelgta į IMO padarytus IMO avarijų tyrimo kodekso pakeitimus.“

;

15)

įterpiamas šis straipsnis:

„17a straipsnis

Mokymas ir operatyvinė pagalba

1. Komisija, padedama Agentūros ir bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, sudaro palankesnes sąlygas plėtoti pajėgumus ir dalytis žiniomis saugumo tyrimų institucijose ir tarp jų, rengdama reguliarius mokymus apie naujus teisinius ir technologinius pokyčius, konkrečius metodus ir priemones bei technologijas, susijusius su laivais, jų įranga ir operacijomis, priklausomai nuo saugumo tyrimų institucijų poreikių.

2. Saugumo tyrimų institucijų prašymu ir darant prielaidą, kad nekils jokio interesų konflikto, Komisija valstybėms narėms teikia operatyvinę pagalbą, susijusią su jų atliekamais saugumo tyrimais. Tokia pagalba gali apimti specialių analitinių priemonių ar įrangos teikimą, taip pat specialių ekspertinių žinių teikimą, jei dėl pagalbos teikimo nekyla pavojus atitinkamų saugumo tyrimų institucijų nepriklausomumui.“

;

16)

19 ir 20 straipsniai pakeičiami taip:

„19 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas (COSS), įsteigtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2099/2002 (*4). Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (*5).

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

20 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 14 straipsnio 4 dalyje ir 17 straipsnio 5 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2024 m. gruodžio 26 d.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 14 straipsnio 4 dalyje ir 17 straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (*6) nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 14 straipsnio 4 dalį ir 17 straipsnio 5 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*4) 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2099/2002, įsteigiantis Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetą (COSS) ir iš dalies keičiantis saugios laivybos ir teršimo iš laivų prevencijos reglamentus (OL L 324, 2002 11 29, p. 1)."

(*5) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13)."

(*6) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

17)	įterpiamas šis straipsnis: „20a straipsnis IMO avarijų tyrimo kodekso pakeitimai IMO avarijų tyrimo kodekso pakeitimai taikomi nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 2099/2002 5 straipsnyje nustatytai atitikties tikrinimo procedūrai.“ ;

18)

23 straipsnis pakeičiamas taip:

„23 straipsnis

Įgyvendinimo peržiūra

Komisija ne vėliau kaip 2032 m. birželio 27 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl šios direktyvos įgyvendinimo bei jos laikymosi ir, jeigu būtina, pasiūlo tolesnes priemones, atsižvelgdama į joje išdėstytas rekomendacijas, be kita ko, apsvarsčiusi galimybę įtraukti privalomą žvejybos laivų, kurių ilgis yra trumpesnis nei 15 metrų, saugumo tyrimą į šios direktyvos taikymo sritį ir atsižvelgusi į to poveikį saugumo tyrimų institucijų darbo krūviui.“

;

19)

I priedas iš dalies keičiamas taip:

2.1 skirsnis pakeičiamas taip:

„2.1. Duomenys apie laivą

Vėliava ir (arba) registracija,

Identifikaciniai duomenys,

Pagrindinės charakteristikos,

Savininkai ir operatoriai,

Informacija apie laivo konstrukciją,

Minimalus saugus įgulos narių skaičius,

Leistinas krovinys,

Žvejybos laivų atveju – tai, kokio tipo žvejyba buvo vykdoma avarijos metu.“

;

2.3 skirsnis pakeičiamas taip:

„2.3. Informacija apie jūrų laivo avariją arba incidentą

Jūrų laivo avarijos arba incidento rūšis,

Data ir laikas,

Jūrų laivo avarijos arba incidento padėtis ir vieta,

Išorės ir vidaus aplinka,

Laivo eksploatavimas ir reiso segmentas,

Vieta laive,

Jūrų laivų avarijų ar incidentų, susijusių su krante esančiais ar uosto darbuotojais, atveju – vežamas krovinys,

Informacija apie žmogiškuosius faktorius,

Pasekmės (žmonėms, laivui, kroviniui, aplinkai, kitiems).“

;

20)

II priedo 30 punktas pakeičiamas taip:

„30.	Žala kroviniams, įskaitant jūroje pamestus konteinerius.“

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2027 m. birželio 27 d. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (ES) Nr. 1286/2011 panaikinamas nuo 2027 m. birželio 27 d.

4 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2024 m. lapkričio 27 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkas

BÓKA J.

(1) OL C, C/2023/875, 2023 12 8, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2023/875/oj.

(2) 2024 m. balandžio 10 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2024 m. lapkričio 18 d. Tarybos sprendimas.

(3) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/18/EB, nustatanti pagrindinius principus, taikomus avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimui, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 1999/35/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/59/EB (OL L 131, 2009 5 28, p. 114).

(4) 2011 m. gruodžio 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1286/2011, kuriuo priimama bendroji jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo metodika, parengta pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/18/EB 5 straipsnio 4 dalį (OL L 328, 2011 12 10, p. 36).

(5) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(6) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.